Apie prostatos vėžį

96 0

Prostatos (priešinės liaukos) vėžys – tai liga, paveikianti tiek paciento, tiek jo partnerės gyvenimo kokybę. Kyla klausimas, ko tikisi šie žmonės, kokius jausmus jie išgyvena, kokie sunkumai trukdo jiems susigyventi su liga.

Trumpai apie prostatos vėžį

Statistiniais duomenimis, vyrai dažniausiai serga prostatos (priešinės liaukos) vėžiu. Gyvenimo laikotarpiu suserga vienas iš 10-ties. Dažniau serga vyresni nei 50 m. amžiaus. Pavyzdžiui, Kanadoje kasmet nuo prostatos vėžio miršta 1 iš 27 sergančiųjų. Nustačius ir pradėjus gydyti ligą ankstyvos stadijos, galima sustabdyti ar sulėtinti jos vystymąsi, pailginti paciento gyvenimą. Statistiniai duo

omenys baugina, bet neatspindi pacientų ir jų partnerių išgyvenimų diagnozės nustatymo ir gydymo laikotarpiu.

Šiai ligai būdingi simptomai:

  • dažnas, pasunkėjęs šlapinimasis;
  • šlapinimasis naktį;
  • susilpnėjusi šlapimo srovė;
  • apetito stoka, kūno masės mažėjimas;
  • kraujas šlapime.

Ligos įtaka gyvenimo kokybei

Prostatos vėžys ir jo gydymas labai paveikia tiek sergančiojo, tiek jo partnerės gyvenimo kokybę. Prisiminkime, kad šios ligos gydymo būdai sukelia ypač nemalonius, menkinančius vyro savigarbą ir savivertę šalutinius poveikius (pvz., prostatektomija – impotenciją, šlapimo nelaikymą, kūno pokyčius; hormonų terapija – karščio pylimus, raumenų tonuso sumažėjimą, erekcinę disfunkciją; spindulinė terapija – nuplikimą).

Stokojama mokslinių tyrimų duomenų api

ie prostatos vėžio ir jo gydymo psichosocialinį poveikį pacientams ir jų artimiesiems. Vieni tyrėjai mano, kad ligos sukelti išgyvenimai suartina sutuoktinius, kiti – kad šeimyninio gyvenimo kokybė blogėja, nes atsiranda papildomų išlaidų, pakinta darbų pasidalijimas, laisvalaikio praleidimo būdai, lytiniai santykiai ir ser
rgančiojo elgesys. Visa tai paliečia abu sutuoktinius, didina įtampą šeimoje. Kyla klausimas, ko tikisi šie žmonės, kokius jausmus jie išgyvena, kokie sunkumai trukdo jiems susigyventi su liga.

Prostatos vėžio psichosocialinis poveikis sergantiesiems ir jų partneriams

Perspektyviojo stebėjimo tyrimo, kuriame dalyvavo sutuoktinių/partnerių poros (n=103), metu įvertintas psichologinis stresas, pasitenkinimas šeimyniniu gyvenimu, depresija ir nerimas (pagal DSM–IV), sužinojus lokaliai išplitusio ar metastazavusio prostatos vėžio diagnozę bei praėjus 6 mėn. laikotarpiui. 46 proc. pacientų nustatytas lokaliai išplitęs (galimai išgydomas) prostatos vėžys; 54 proc. – metastazinis (neišgydomas). Tyrimo laikotarpiu aktyvaus gydymo neskirta 23 proc. tiriamųjų, hormonų terapija skirta 48 proc. Iš pacientų, sirgusių lokaliai išplitusiu vėžiu: 28 proc. atlikta radikali prostatektomija; 11 proc. taikyta spindulinė terapija. 14 proc. pacientų, sirgusių metastaziniu vėžiu, skirta chemoterapija. Pacientų amžiaus vidurkis buvo 66 m. (svyravo nuo 43 m. iki 92 m.), jų par

rtnerių – 62 m. (svyravo nuo 41 m. iki 83 m.). Metastazinis vėžys po pirmosios diagnozės nustatymo išsivystė 1–14 m. laikotarpiu. Pacientui mirus, jo partnerė iš tyrimo iškrisdavo.

Rezultatai parodė, kad partnerėms stipresnis psichologinis stresas nustatytas diagnozės išaiškinimo laikotarpiu. Praėjus 6 mėn., jis sumažėdavo. Vyrams, atvirkščiai – po 6 mėn. psichologinis stresas sustiprėdavo. Pacientų pasitenkinimas šeimyniniu gyvenimu nekito, o moterų – mažėjo. Nerimo ir depresijos rodikliai buvo dvigubai didesni moterų, sužinojusių apie savo vyrų ligą, palyginti su bendra moterų populiacija, ir daug didesni, palyginti su pacientų. Prostatos vėžio stadija (lokaliai išp

plitęs ar metastazavęs) nedarė įtakos pacientų ir jų partnerių psichologinio streso skirtumams.

Požiūris į prostatos vėžį ir jo gydymo sukeltus pokyčius

Tyrime dalyvavo pacientai, sergantys metastaziniu prostatos vėžiu (n=20), ir jų žmonos (n=7). Pacientų amžiaus vidurkis buvo 69 m. Prostatektomija atlikta 13, 7 skirta hormonų terapija.

Dauguma vyrų papasakojo žmonoms apie atsiradusius fizinės būklės pokyčius (pvz., nuovargį, nuplikimą, karščio pylimus, svorio prieaugį), kitos sužinojo apie tai bendraudamos neverbaliai ir stebėdamos savo vyrus. Vyrai drovėjosi savo fizinių pokyčių ir nurodė, kad jiems sunku prie jų prisitaikyti.

Vieni sutuoktiniai atvirai išsipasakojo vienas kitam savo jausmus ir dalijosi turima informacija, kiti – šalinosi vienas kito. Keli sergantieji nepasakė žmonoms apie ligą, baimindamiesi, kad jos sutapatins diagnozę su mirtimi. Žmonos dažniausiai nesikalbėjo su vyrais apie išgyvenimus, nes: baiminosi atskleisti jiems nežinomas problemas; baiminosi savo pačių psichikos būklės pablogėjimo (pvz., manė, kad, jei vyras numirs, tai mirs ir ji pati); jų vyrai atsisakydavo apie tai kalbėtis. Būtent vyrai nenorėjo atvirai pasikalbėti (ypač apie mirties baimę), tačiau moterys stengėsi slėpti savo jausmus, norėdamos apsaugoti sutuoktinius nuo jas kankinančios nevilties.

Sutuoktiniai dažnai juokavo. Jų juokuose slypėjo slepiami jausmai (pvz., baimės) ir išgyvenimai (pvz., vyras, anksčiau prašydavęs žmonos suliesėti, dabar sakydavo „jei nesuliesėsi, man mirus, nesusirasi vyro”). Poros vengė atvirai bendrauti, nes troško „pasukti laiką atgal ir gyventi be

vėžio”, abejojo vienas kito mintimis ir jausmais. Abu sutuoktiniai baiminosi dėl menkiausių skausmų, manydami, kad „plinta vėžys”. Vyrai slėpė savo išgyvenimus nuo žmonų, norėdami apsaugoti jas ar apsisaugoti patys nuo partnerės reakcijos. Jie menkino vėžio ir jo gydymo įtaką gyvenimui. Dalis porų manė, kad liga nedarė įtakos jų šeimyninio gyvenimo pokyčiams, kitos, kad daro (pvz., vienos žmonos akcentavo padidėjusias išlaidas, kitos – vyrų pavyduliavimą ir nepatiklumą, vengimą bendrauti su savo draugais).

Sergantieji dar daugiau vengė atvirai bendrauti su kitais žmonėmis. Kalbėdavosi su jais apie diagnozės nustatymą ir tyrimus, bet ne apie išgyvenimus. Dalis vyrų prašė savo žmonų pranešti apie ligą artimiesiems ir draugams. Kiti pasiryždavo pasakyti patys, tačiau dažniausiai – vyrams (pvz., sūnums, o ne dukroms).

Tiek vyrai, tiek moterys teigė esantys laimingi ir patenkinti šeimyniniais santykiais. Įtampos didėjimą rodė užuominos apie prislėgtą nuotaiką ir pavyduliavimą, slepiamos vienas nuo kito mintys ir jausmai.

Prieš pasirinkdami gydymo būdą, sutuoktiniai tarpusavyje dažniausiai kalbėdavosi apie šalutinius gydymo poveikius – impotenciją ir seksualinio potraukio praradimą. Lytinis pajėgumas ypač aktualus buvo vyrams, todėl jie nenoriai pritardavo gydymui, sukeliančiam impotenciją. Dalis rinkosi hormonų terapiją, aiškindami, kad, ją nutraukus, sugrįš jų seksualinis pajėgumas. Moterys dažniausiai rinkosi „ilgesnio sutuoktinių gyvenimo”, o ne lytinių santykių galimybę. Apsisprendus dėl gydymo būdo ir išsivysčius impotencijai, dauguma por

rų apie seksualinio gyvenimo pokyčius nebesikalbėdavo. Sutrikus erekcijai, vyrai vengė bet kokio seksualinio artumo, mažiau rūpinosi savo žmonomis. Jie manė, kad moterys lengvai prisitaiko prie esamos padėties, nes nesiskundžia. Moterys stipriau išgyveno dėl savo vyrų nei pačios dėl savęs. Jos stengėsi sužadinti jų savigarbą, teigdamos, kad vyriškumas nepriklauso nuo lytinio akto atlikimo.

Išvados

  • Prostatos vėžys daro įtaką tiek paciento, tiek jo partnerės gyvenimo kokybės pokyčiams.
  • Sergantieji prostatos vėžiu pasakoja žmonoms apie savo fizinius pokyčius, tačiau vengia kalbėti apie išgyvenamus jausmus, ligos ir jos gydymo sukeltas problemas.
  • Moterys linksta kalbėti apie savo vyrų, sergančių prostatos vėžiu, o ne apie savo pačių išgyvenimus.
  • Seksualinio gyvenimo stoka lemia psichologinės būklės blogėjimą.
  • Prisitaikymą prie ligos ir jos nulemtų psichosocialinių pokyčių blogina sutuoktinių tarpusavio bendravimo stoka bei noras apsaugoti vienas kitą.
  • Sužinojus apie savo vyrų ligą/ar jos pasikartojimą, moterims išryškėja palaipsniui nykstantis psichologinis stresas, vėliau nyksta pasitenkinimas šeimyniniu gyvenimu.
  • Vyrams psichologinis stresas išryškėja ne diagnozės nustatymo, o vėlesniu laikotarpiu, pasitenkinimas šeimyniniu gyvenimu nekinta.
  • Prostatos vėžio stadija nedarė įtakos pacientų ir jų partnerių psichologinio streso skirtumams.
  • Norint sumažinti ligos ir jos gydymo sukeltus psichosocialinius pokyčius, būtina taikyti intervencijas tiek pacientui, tiek jo partnerei.

Join the Conversation

0 comment

  1.   

    Nu impotencijai ar kitaip erekciaji tai labai gerai Muse slaples lazdeles su vaistais ,tikrai erekcija gera ir impotencija negresia jeigu naudoji:)

  2.   

    sutinku su jumis Simai, kad peponen geras vaistas, ji vartoju jau 3 menuo ir simptomai isvesejimo tikrai mazeja.

  3.   

    Kaip matau placiai visur prostamolis dominuoja, zinoma kiekvieno pasirinkimas, as vartoju taip pat naturalu vaista Peponen tam kad ateityje isvengciau rimtesniu prostatos susirgimu, juk prostata antroji vyru sirdis ir ja reikia pasirupinti.

  4.   

    Yra tokia priemonė Alura, kuri skirta moterims, intymiosios higienos ir lytinių santykiu pagerinimo preparatas, bet kaip ne keista ji padėjo per 2 mėn sumažinti iki minimumo prostatitą. Veiklioji medžiaga L.Argininas esanti Prostamol Uno tokia maža, bet ji suveikia, per ilgesni laiką, bet suveikia ir tenka ilgai vartoti kad susidoroti su šia liga. Aluros sudėtyje tai pagrindinė veiklioji medžiaga, todėl efektas matomas jau po kelių dienų. ALURA – išoriškai naudojamas gelis, į kurį įeina biologiškai aktyvi medžiaga L-argininas. Jis išgautas iš natūralios arachisų ištraukos. Natūraliai šios medžiagos organizmas negamina. L-argininas palaiko normalią hormonų pusiausvyrą, be to, iš jo organizme gaminamas azoto monoksidas, kuris turi didelę reikšmę žmogaus seksualumui. Už azoto monoksido analizę ir jo poveikio atradimą 1998 metais buvo paskirta Nobelio premija. Aminorūgštis argininas turi įtakos daugeliui žmogaus organų ir sistemų: argininas daro žmogų aktyvesnį, iniciatyvesnį ir energingesnį, tinka aterosklerozės profilaktikai, stiprina imunitetą, stabdo auglių vystymąsi, skatina raumeninės kūno masės didėjimą, mažindamas riebalinę masę. ALURA yra ne medikamentas.
    Dėl mėginėlių skambinkit ir rašykit SMS tel.8 687 72451

  5.   

    Gal ir tiesa. Aš tai niekada to nepamiršiu, nes kai žiūriu, tai vis daugiau vyrų tuo skundžiasi. Todėl reikia apie tai kalbėti vis garsiau, nes nežinai, kada kam padės tavo patirtis. Dabar ir broliui sakau, kad prostamol pavartotų, o kam rizikuoti. Geriau jau ramiai gyventi, gana ir taip tų visokių problemų. Jeigu gali išvengti išvešėjimo, tai taip ir padaryk.

  6.   

    Kai nusišlapinti negali, tai apie jokius santykius nė kalbos būti negali. Pyktis ima ant viso pasaulio, visi aplink atrodo blogi. Tiesiog vyras į neviltį pulė. Gerai, kai vyrai laiku susiima, tai ir nepatiria to pragaro. O maniškis tai kada ėmė vartoti, toli grtažu ne iškart. Gėrė prostamol, kai jau visai prastai buvo. Bet, ai, jau reikia tai pamiršti ir džiaugtis dabartimi.

  7.   

    Dažnai užsuku į šitą puslapį, tikrai daug vertingos informacijos, straipsnių įdomių randu. Ir apie santykių krizes, ir apie intymų gyvenimą, ir ne tik jaunimėliui. Na kokiam jaunam žmogui rūpės prostata? Čia jau mūsų, seniokų, “privilegija”. Gerai dar, kad mano vrui ši privilegija neapkarto, su prostamol pavyks atsipirkti, gydytojas pakitimų, bylojančių apie vėžį, kol kas neaptiko. Nors neilgai jis jį vartoja, bet jaučiasi jau kkiek geriau, vis primenu jam, kad tai ilgas procesas ir darbas su savimi, taigi kantrybės, kantrybės ir dar kartą kantrybės. O prostatos negalavimai iš tikrųjų gali taip paveikti net darnius santykius? Ar čia labiau ne sveikatos, o pačių santykių problema?

  8.   

    Manau, verta visko imtis, kas pagerina santykius ir sveikatą. Ir per save peržengti, per savo principus. Mes irgi konfliktuodavom su vyru, rutina buvo įsiėdusi, bet jo prostatos liga mus suartino, privertė pamiršti nesutarimus ir susikaupti į bendrą tikslą – rūpintis sveikata, kad koks vėžinis susirgimas neužpultų iš pasalų. Dabar vyras geria prostamolį ir jau matyti pagerėjimas, tai abu kasdien kaip vaikai pasidžiaugiam. Kiek nedaug tereikia iki tos šeimyninės laimės – tik trupučio supratimo ir sveikatos.

  9.   

    Pritariu. Ir ne tik dėl fiziologinių priežasčių, bet lygiai taip pat ir dėl psichologinių. Kai tylima, atšąla santykiai, o tada ir vaistai nebepadės. Kaip nekalbėdami padėsite vienas kitam? O va pasikalbėjus, išsiaiškinus, net ir intymūs santykiai tampa spalvingesni. Mano vyras pirmiausia su gydytoju išsikalbėjo, parsinešė dėžutę prostamolio ir viską papasakojo – kodėl buvo tylus, kad jau ilgą laiką kentėjo. Žinoma, skaudu buvo, kad ne man pasipasakojo pirmai, bet ir pati kalta buvau, buvom atitolę ir nežinojau, kaip prie jo prieiti. O dabar net sužinojau į senatvę, kur ta vyro prostata yra:) Ir dabara ne tik santykiai, bet ir sveikatėlė ėmė taisytis, pagaliau pradėjoma tarsi antrą gyvenimą. Kas paneigs, kad neverta pakentėti ir galbūt peržengti per save dėl tokių dalykų?

  10.   

    Dėl laukimo tai nežinau, nežinau… Ar atidžiai perskaitėte straipsnį? Vėžys – ne juokas, ypač toks kaip prostatos, o klastinga liga, kuria susirgęs žmogus nieko gali neįtarti, o paskui ja jau aptinkama paskutinė stadija. Vat tokiems laukiantiems ir skiriamos akcijos, straipsniai, galų gale veiksmingos priemonės prevencijai kaip minėtasis prostamol. Manau, kad jis mano vyrą nuo vėžio gelbsti ir apsaugos ateityje. Aš ne už laukimą. Jau geriau papanikuoti ir pasirūpinti, nei paskui graužtis, kad delsėte ir susidurti su labai liūdna tikrove. Kas už?

  11.   

    Taigi… Ir man taip vos nenutiko. Pasidarė mano žmogus nešnekus, tykus, ir kažkaip iniciatyvos nelabai rodė, na, ta prame… Iš pradžių kažkaip nereagavau, maniau, nuovargis, dar visokių problemų turėjom… O paskui jau žiūriu, kad užsitęsė viskas. Bet kantriai laukiau,, kol pats prabils. Pasirodo, ir laukimas gali būti dorybė:)

  12.   

    Nu taip,nupirkti prostamol ir dar pasakyti,kad cia vitaminai:)Vyrai, kurie susidure su prostatos isvesejimu,jau pakankamai subrende,kad apie tai kalbetu.Apsimesti,kad problemos nera-ne iseitis.Tyla-prasta byla.Taip zmona ir neistikimybe gali vyra pradet itarinet,jei jis slapukaus.

  13.   

    Nereikia jiems brukti tos informacijos per prievartą ir už liežuvio tempti, kad pasakotų. Tam irgi reikia subręsti. Geriau nupirkit prostamol be jokiu dideliu kalbu ir pamokslų ir tegul ramiai geria. Tikrai operacijų neprireiks. O gal patyliukais ir patys internete kokį straipsnį perskaitys ar atsiliepimų apie šį veiksmingą preparatą.

  14.   

    Kaip galima nesirupinti savo antraja sirdim?Zinau,kad yra vyru,kurie net simptomams pasireiskus neina pas gydytojus.Taigi gali liudnai baigtis.As jau nekalbu apie lytini gyvenima ir impotencija,juk gali ir vezys buti.Mes tai su vyru kalbames apie tokius dalykus.Jam irgi teko pavartoti Prostamol,liga neisibegejo,nes laiku kreipesi i gydytoja,gere vaistus.Stengiames gyvent sveikai,bet apsidrausti niekada nepakenks.

  15.   

    Mes su vyru biuvom labai artimi, bet pamažu ėmėm tolti, jis tapo uždaras, šaltas, nekalbus. Ilgai bandžiau jį prakalbinti, ilgai vargau ir visko prisigalvojau… Kai pavyko pralaužti ledus, jis išsipasakojo, kad sunkiai sekasi šlapintis, kad junta skausmus, o apie seksą nenori nė galvoti. Ir paviliojo mane ta Prostamolio reklama, nupirkau ir savam vyrui. Dabar tik žinau tiek, kad negaila leisti pinigėlių geram ir veiksmingam preparatui. Visokių yra nuomonių, bet patirtis byloja, kad tai kokybiškas vaistas.

  16.   

    Suprantu,kad vyrai uzdari,bet juk zmona artimiausias zmogus,kuriuo turi pasitiketi.Kai mano vyras pajuto pirmus prostatos isviesejimo pozymius,iskart leke pas gydytojus.Gavo ir Prostamol pagerti.Savijauta zymiai pagerejo.Nereikia slepti,palaikyti reikia viens kita.Ir imtis priemoniu laiku.

  17.   

    Tokie požymiai, kurie išvardinti straipsnyje, buvo pasireiškę ir mano vyrui: dažnas, pasunkėjęs šlapinimasis;
    šlapinimasis naktį;
    susilpnėjusi šlapimo srovė…
    Tačiau gerai, kad tai nebuvo prostatos vėžio požymiai, o prostatos išvešėjimo. Tad ne vėlu buvo pradėti žolelių pagrindu pagamintą preparatą ,,Prostamol uno”. Tikimės, kad baisiausia jau aplenkta, o vyras džiaugiasi, kad simptomai pagaliau išnyko.

  18.   

    Problemos dėl padidėjusios prostatos nenukrinta iš dangaus, tai palaipsnis procesas. Nereikia užleisti prostatos ir tada viskas bus gerai. Mano vyras profilaktiškai vartoja žolelių pagrindu pagamintą Prostamol ir jokių problemų neturi, nors amžius tikrai nejaunystė…

  19.   

    Su savo prostata vyrai negalime juokauti. Savo sveikata reikia rupintis. Jeigu profilaktiskai tikrinsimes galima bus liga pastebeti ankstyvoje stadijoje, o ne tik tada kai jau pasidaro blogai. As kiekvienais metais tikrinuosi nuo prostatos vezio ir profilaktiskai geriu gydytojo rekomenduotus prostamol uno.