Gerybinės krūties ligos

Gerybiniai krūties audiniai yra heterogeniniai, sudaryti iš riebalų, stromos, latakų ir lobulių. Jų pakitimai dažnai vadinami fibrocistine krūties liga. Šiuo metu priimtinesnis terminas „fibrocistiniai pakitimai“, nes 50-60 proc. moterų, nesergančių jokia krūtų liga, yra šių histologinių požymių.

Dažniausiai moterys skundžiasi krūtų skausmu, įvairaus dydžio sukietėjimais, uždegimu. Dažniausiai gerybinių krūtų pakitimų priežastys kiekvienu konkrečiu ligos atveju lieka neaiškios. Klinicistams svarbu, kiek kuri patologija skatina invazinio vėžio išsivystymą. Šiandien neįrodyta, kad konservatyvus šių ligų gydymas vaistais sumažintų riziką susirgti vėžiu. Be to, nežinant aiškios priiežasties, vieno visais gyvenimo atvejais tinkamo gydymo metodo ar vaisto, aišku, taip pat nėra.

Krūties vystymosi periodai

Krūties liauka yra moters organas, kuris gimus būna tik užuomazga, bet metams bėgant dėl lytinių hormonų poveikio pereina įvairius vystymosi bei atrofijos periodus.

Vystymasis (ankstyvas reprodukcinis). Krūtų augimas prasideda jau nuo 10 metų amžiaus.

Subrendęs reprodukcinis periodas. Jo metu vyksta reguliarūs pieno liaukos pokyčiai, susiję su menstruaciniu ciklu, nėštumu, laktacija.

Involiucija. Involiuciniai procesai krūtyse prasideda jau nuo 30 metų amžiaus. Formuojasi fibrozės židiniai, mikrocistos, padidėja liaukos elementų (adenozė). Liaukinį audinį pakkeičia riebalinis.

Krūties vėžio išsivystymo rizika esant gerybiniams krūties pokyčiams

Skirtingam moters amžiui būdingi skirtingi procesai. Fiziologinius procesus pieno liaukoje (išsivys­tymą, brendimą, diferenciaciją) reguliuoja įvairūs hormonai ir augimo veiksniai. Jei vieni pakitimai turi polinkį regresuoti, tai vėžio tikimybė metams bėgant tik didėja. Did

džiausią klinikinę reikšmę turi tik tie pakitimai, kurie ateityje gali tapti vėžiniu procesu.

Nors daugumai pas onkologus apsilankančių moterų (80–90 proc.) šie dariniai yra gerybiniai, nepamirškime, kad vis dėlto apčiuopiamas darinys krūtyje 80–90 proc. atvejų yra pirmasis vėžio simptomas. Yra sakoma, kad ne kiekvienas guzelis krūtyje yra vėžys, bet kiekvienas apčiuopiamas guzelis krūtyje turi būti tiriamas, ar tai nėra vėžio požymis.

Krūties epitelinio vėžio vystymasis yra ne vienerių metų rezultatas, o šis modelis panašus, kaip ir kituose piktybiniuose navikuose: duktalinė hiperplazija? atipinė hiperplazija? karcinoma in situ? invazinis vėžys. Nors jau žinomi kai kurie biologiniai ir molekuliniai pokyčiai, bet konkrečios priežastys iki šiol nėra aiškios. Piktybiniai krūtų pakitimai neretai siejami su įvairiais genetiniais sutrikimais: heterozigotiškumo praradimas, mutacijos BRCA1 ir BRCA2 genuose.

Dažniausiai diagnozuojami gerybiniai krūtų pakitimai

Krūtyse nusstatomų sutrikimų ir jų priežasčių nemažai, ne visada lengva juos sugrupuoti. Pakalbėsime apie dažniausiai klinikinėje praktikoje pasitaikančias būkles.

Krūtų patologija paauglystėje

Krūtų patologija gali atsirasti ir iki brendimo. Krūtų užuomazgos neretai būna asimetrinės, dėl to susirūpinusios mamos dažniausiai ir atveda savo vaikus (ne tik dukras, bet ir berniukus) pas onkologus. Mergaitėms punktuoti krūtų užuomazgų šiame amžiuje nerekomenduojama, nes gali sutrikti tolesnis krūtų formavimasis.

Paauglystėje nustatomos fibroadenomos, fibrocistinė liga, filoidinės cistosarkomos. Lokalių, nediagnozuotų sukietėjimų geriau be tikslo neoperuoti. Rekomenduojama jaunoms negimdžiusioms, nemaitinusioms merginoms prieš chi

irurginį krūties gydymą krūtis stebėti ne mažiau nei 3–4 menstruacinių ciklų laikotarpiu. Dalis apčiuopiamų sutrikimų gali savaime po menstruacijų išnykti, kitus nedidėjančius užtenka pasekti. Vėžio tikimybė šiame amžiuje nedidelė.

Fibroadenoma

Tai normalaus krūties vystymosi pasekmė. Jaunoms moterims jos sudaro apie 60 proc. visų apčiuopiamų krūtyse darinių. Premenopauzės periodu 9 iš 10 sukietėjimų krūtyse yra gerybinės prigimties. Jų formavimosi priežastys nėra aiškios, bet, manoma, dėl hormoninių procesų.

Klinikinė eiga įvairi. 10 proc. pakitimų yra abiejų pusių. Dauguma fibroadenomų dėl įvairių hormoninių svyravimų ir natūralios eigos savaime sumažėja ir sunyksta, kartais nėštumo ar laktacijos metu jos tampa gigantiškos. Vyresnėms moterims galimos kalcifikuotos fibroadenomos.

Tai neskausmingas, apvalus, elastingas, lygiu paviršiumi paslankus darinys. Diagnozė nustatoma, įvertinus apčiuopos, ultragarsinius, mamogramos duomenis. Mamogramose jos turi būdingus požymius, kartais jas galima diagnozuoti citologiškai. Epitelinio vėžio tikimybė nedidelė, nes fibroadenomos išsivysto ne iš vienos ląstelės, bet iš visos skiltelės (lobulės).

Gydymo rekomendacijos svyruoja pagal pacien­tės amžių. 25–35 metų amžiaus moterų, atmetus vėžio tikimybę, galima neoperuoti. Vyresnėms nei 35–40 metų fibroadenomas geriau šalinti, kad nebūtų praleistas fibroadenomą simuliuojantis filoidinis navikas ar vėžys. Kartais fibroadenoma gali būti susijusi su vėžiu, LCIS. 40 metų riba yra reliatyvus terminas, nes turi būti vertinama ligos, šeimos anamnezės, klinikinių ir instrumentinių tyrimų rezultatų visuma.

Filoidiniai navikai

Tai reti fibroepiteliniai navikai. Šie navikai gali būti kelių tipų: gerybiniai, tarpiniai, piktybiniai. Pas

starieji turi sarkomatozės elementų, jie metastazuoja hematogeniniu keliu. Diagnozė nustatoma remiantis mamografija ir citologiniu tyrimu. Gydoma tik operuojant, bet operacija priklauso nuo filoidinio naviko tipo:

  • Esant gerybiniams navikams, atliekama plati ekscizija su 2 cm švariais kraštais (būtinas kraštų ištyrimas). Jei navikas didesnis nei 5 cm ir krūties atžvilgiu didelis – mastektomija.
  • Esant tarpiniam tipui – paprasta mastektomija.
  • Jei piktybinis – mastektomija. Jei apčiuopiami padidėję pažasties limfmazgiai – limfonodektomija. Jei nustatoma pavienių metastazių, galima jų ekscizija. Jei aplink piktybinį naviką palikti 2 cm švarūs kraštai ir nėra recidyvo, adjuvantinė spindulinė terapija netikslinga. Kadangi šie navikai neturi estrogenų ir progesterono receptorių, adjuvantinė hormonų terapija taip pat netikslinga.

Po operacijos pacientą reikia stebėti, nes po ekscizijos 20 proc. filoidinių navikų lokaliai recidyvuoja.

Fibrocistiniai pakitimai

Tai heterogeninė patologija, kuriai būdinga cistiniai, apokrininės metaplazijos, fibrozės ir lėtinio uždegimo požymiai. Tikėtina, kad priežastys taip pat hormoninės. Klinika – neskausmingi ar skausmingi sukietėjimai krūtyse, besikeičiantys menstrua­cinio ciklo metu.

Diagnozė nustatoma remiantis mamograma, echoskopija, citologija. Kai nėra proliferacijos, vėžio rizika maža.

Cistos

Cistos – tai „išsitempusios“, involiucinės lobulės. Cistoziniai pakitimai krūtyse nustatomi dažniausiai perimenopauzės periodu, kai vyksta krūties involiucija.

Mažas daugines cistas galima stebėti. Pagrindinis ir vienintelis didelių simptominių cistų gydymo būdas – cistos punkcija. Esant cistoms, vėžio rizika nedidelė, todėl, jei cistos turinys skaidrus, nekraujingas, citologinio tyrimo atlikti nebūtina. Jei po punkcijos cista nesunyksta (nesubliūkšta), lieka solidinis darinys, atl

liekama mamograma, kartojamas citologinis tyrimas. Literatūroje aprašoma ir cistų sklerozavimas etanoliu.

Vėžio rizika didesnė, jei yra intracistinis augimas, neovalinė forma, asimetriniai „lateraliniai šešėliai“, policistinė liga, citologiškai ląstelių atipija, cistos būna greitai recidyvuojančios, yra buvęs krūties vėžys, nustatoma atipinė duktalinė ar lobuliarinė hiperplazija.

Išskyros iš spenelio

Nors tai vienas iš labiausiai pacientus jaudinančių simptomų, bet tik apie 5 proc. serga rimta liga. Išskyros laikomos patologinėmis, jei jos spontaniškos, vienpusės ir iš vieno latako, pasikartojančios, turi kraujo priemaišų. Didesnė vėžio rizika, jei šie požymiai nustatomi vyresnėms moterims pomenopauzės periodu.

Dažniausios priežastys:

Latakų ektazija (periduktalinis mastitas) – dažniausia priežastis moterims peri- ir pomenopauzės periodu.

Karcinoma – dešimtadaliui moterų siejama su apčiuopiamu piktybiniu naviku, tik 5 proc. tai gali būti pirmas simptomas, kai nėra aiškaus vėžio židinio.

Intraduktalinė papiloma dažnesnė moterims pomenopauzės periodu.

Papilomos

Papilomos – tai mažos (iki 1 cm) dėl epitelio proliferacijos atsiradusios intralatakinės išaugos. Jos gali būti pavienės ar dauginės. Išskiriamos solitarinės intraduktalinės, dauginės periferinės papilomos, juvenilinė papilomatozė. Dažnai pirmas jų simptomas – spontaninės, kartais kraujingos išskyros iš spenelio.

Pavienės papilomos be atipijos vėžio riziką didina 3 kartus, o esant papilomoms su atipine hiperplazija, rizika didėja 4 kartus. Kadangi sunku nustatyti, kuri papiloma gerybinė, o kuri turi polinkį supiktybėti, jos šalinamos, atliekant latako eksciziją.

Latakų ektazija

Spenelio įsivertimo priežastis – dėl involiucijos išsiplėtę, sutrumpėję pagrindiniai latakai apie areolą. Moterims, vyresnėms nei 70 metų amžiaus, ji būna dažnai (iki 40 proc.). Kliniškai matomas spenelio įtraukimas (angl. slit-like), gali būti varškinių išskyrų, kartais už spenelio apčiuopiamas sukietėjimas. Gali prisidėti lėtinis uždegimas. Tyrimais atmetus naviką (2 nuotrauka), jei išskyros išlieka įtartinos ar ligonė nori normalaus spenelio, atliekama operacija.

Sklerozuojantys procesai krūtyse

Vystantis stromos involiucijai, pieno liaukos skiltelėse padidėja fibrozės ir sklerozės plotai. Galimos patologijos: sklerozuojanti adenozė, radialinis randas, sklerozuojančių pakitimų kompleksas (sklerozuojanti papilomatozė ar duktalinė adenoma, infiltruojamoji epiteliozė). Šiuos pakitimus sunku atskirti mamografinės atrankos metu (mamogramose), nes matomi spikuliuoti židiniai, kalcinatai.

Jie identifikuojami histologiškai ir skiriasi tik pagal dydį. Jei jie pavieniai ir mažesni nei 1 cm, vaizdas kaip scirozinio vėžio. Jei pakitimai >1 cm, dažnai vadinama kompleksu sklerozuojančių pakitimų. Nėra pakankamai duomenų, kad tai ikinavikinė būklė, bet, kadangi adenozę sunku atskirti nuo vėžio, visais atvejais tikslinga biopsija ar ekscizija.

Mandoro liga

Tai venae thoracoepigastricae tromboflebitas. Pažastyje apčiuopiama stora kieta virvės pavidalo vena, oda virš jos gali būti „patraukta“. Šis tromboflebitas būna idiopatinis ar po traumų, operacijų, spindulinės krūties terapijos. Neretai jis maskuoja vėžį. Teko jį matyti kaip pirmą invazinio krūties vėžio simptomą.

Abscesas

Maitinančioms moterims, negydant mastito, bus puerperalinis (laktacinis, pogimdyminis) abscesas, nemaitinančioms – nepuerperalinis. Pastarasis dažniau būna subareolos srityje, indolentinis, recidyvuojantis. Sukelia bakterijos. Gydymas – incizija ar perkutaninė aspiracija, antibiotikai. Kartais, norint atmesti piktybinį naviką, atliekama ložės biopsija. Išgyjama greitai, fistulė susiformuoja retai.

Riebalinė nekrozė

Išsivysto po krūties traumos, kurios kartais net pati moteris nepastebi, ar operacijos. Dažnesnė nutukusioms su didelėmis krūtimis moterims. Klinika ir mamografija gali simuliuoti vėžį. Jei neįmanoma atskirti nuo vėžio, šalinama.

Lipomos

Riebalinio audinio sankaupa su kapsule. Nors ir lygiu paviršiumi dariniai, dažnai būna aiškiai apčiuopiami, skausmingi, todėl pacientėms kelia daug nerimo. Nesunkiai diagnozuojami mamografijos ar ultragarsinio tyrimo metu. Operuojama tik kosmetiniu tikslu.

Ginekomastija

Ginekomastija – tai liaukinio audinio išbujojimas. Jis galimas bet kuriame amžiuje, dažniausiai gerybinis, praeina savaime. 10–16 metų amžiuje būna 30–60 proc., 80 proc. šių reiškinių praeina savaime. Senatvinė ginekomastija pasitaiko 50–80 metų amžiuje ir laikoma, kad nesusijusi su endokrinine patologija. Ginekomastija gali būti ir nuo vaistų (anabolinių steroidų). Operuojama, jei krūtis nuolat didėja ar sukelia diskomfortą. Galimas simptominis gydymas danazoliu.

Krūtų skausmas

Mediciniškai dar vadinama mastalgija, mastodinija. Krūtų skausmas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl moterys kreipiasi į onkologus, manydamos, kad tai rimtos ligos simptomas. Įvairių šaltinių duomenimis, mastalgiją (krūtų skausmą) jaučia iki 70 proc. dirbančių moterų.

Krūtų skausmas srityse būna ciklinis, neciklinis ir gali būti dėl kitų (ne dėl krūtų) priežasčių. Taigi nereiktų pamiršti, kad krūtų skausmą reikia atskirti nuo krūtinės ląstos sienos ligų, neuralgijų, širdies, plaučių ligų ir t.t. Ciklinis krūtų skausmas dažniau prasideda 7–10 dienų prieš mėnesines, nors jis ir būna susijęs su mėnesinėmis, bet tai nėra vien premenstruacinis sindromas. Neciklinis skausmas nesusijęs su menstruacijomis, dažniau vargina kiek vyresnes moteris, dažniau apima vieną krūtį, susijęs su tokiais lokaliais apčiuopiamais pakitimais, kaip cistos, fibroadenomos, periduktalinis mastitas, lipomos ir kita. Kaip minėta, tai gerybinės krūtų ligos, kurios turi nedidelę vėžio riziką.

Daugumai mastalgija yra laikinas reiškinys. Nurodoma, kad pakartotinių konsultacijų metu mastalgija būna praėjusi ar bent sumažėjusi 80 proc. moterų. Vis dėlto, jei yra simptomų (šiuo atveju – skausmas), reikia įsitikinti, kad tikrai nėra objektyvių į piktybinius pakitimus panašių darinių.

Šiandien dažniausiai rekomenduojamas, netoksiškas ir laikomas pirmos eilės preparatu – nakvišos aliejus, turintis ? linoleno rūgšties, kuri reguliuoja metabolizmą krūties audinyje ir sumažina krūties liaukos jautrumą. Atlikus tyrimus patikimai įrodyta, kad nakvišos aliejus, 3 g/p. vartojant 4 mėnesius, smarkiai sumažina krūtų skausmą ir sukietėjimus. Kiti galimi gydymo būdai – prolaktino sekreciją slopinantis bromokriptinas, skydliaukės hormonai (levotiroksinas), danazolis (androgenų derivatas) ir kiti – turi daug šalutinių poveikių, praktikoje retai vartojami, be to, visada reiktų vertinti naudos ir žalos santykį.

Atipinė hiperplazija

Pagal tai, kokia yra vėžio išsivystymo rizika, krūties liaukos epitelio pakitimai skirstomi į tris grupes: be proliferacijos, su proliferacija bet be atipijos, atipinės hiperplazijos.

70 proc. visų gerybinių krūties ligų sudaro neproliferaciniai pakitimai – tai cistos, papiliniai apokrininiai pokyčiai, kalcifikatai epitelyje ar kraujagyslių sienelėse, nedidelė hiperplazija.

Proliferacija be atipijos reiškia, kad ląstelės yra normalios išvaizdos, tik jų išbujoja daugiau sluoksnių. Tai vidutinė ar ryški hiperplazija, intraduktalinės papilomos, sklerozuojanti adenozė. Šie sutrikimai sudaro apie ketvirtadalį visų gerybinių ligų. Rizika sirgti vėžiu padidėja nedaug.

Atipinė hiperplazija rodo, kad ląstelėse jau vyksta pradiniai pro mikroskopą matomi vėžio pokyčiai. Atipinė hiperplazija – vienintelė gerybinė krūties liga, susijusi su padidėjusia vėžio rizika. Juo didesnė hiperplazija ar labiau atipinė, tuo didesnė rizika, kad gali vystytis vėžys. Jie turi kai kurių karcinomos in situ požymių, jau galima išskirti duktalinį ar lobulinį tipus. Jai esant vėžio rizika padidėja apie 4 kartus, o esant šeiminei anamnezei – net 8–9 kartus.

0 thoughts on “Gerybinės krūties ligos”

Leave a Comment