Problema
Remiantis „Vaikų linijos“ vadovu R.Povilaičiu vaikystė labiausiai vertinamas ir didžiausią įtaką žmogaus asmenybės formavimuisi turintis gyvenimo tarpsnis. Šiame etape visi, mes, kaip mums teigia JT Vaiko teisių konvencija, turime užtikrinti ir garantuoti vaikui efektyvią apsaugą, globą, palaikymą ir supratimą. Dažnai aplinka, kur jaunas žmogus turėtų mokytis, tobulėti, dvasiškai stiprėti, tampa vieta, kur patiriamas didžiausias psichologinis diskomfortas. Pasaulinės sveikatos organizacijos atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 35 šalys, duomenys rodo, kad Skandinavijos šalyse patyčias patiria apie 15 proc. vaikų. Lietuvoje bene daugiausiai iš Europos šalių 70 proc.Taigi, smurtas yra didelė problema, o vienas iš būdų ją spręsti, apie tai kalbėti ir aiškintis jo priežastis ir pasekmes.
Projekto tikslas ir uždaviniai
Tikslas
Susipažinti ir išnagrinėti vaikų psichologinio smurto formas ir pateikti pasiūlymus problemos sprendimui.
Uždaviniai
1. Susipažinti su vaikų psichologinio smurto formomis.2. Išanalizuoti vaikų patiriančių psichologinį smurtą padėtį Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.3. Išnagrinėti teisinius dokumentus nagrinėjančius psichologinį smurtą.4. Atlikti kiekybinį tyrimą Vilniaus „Genio“ pradinėje mokykloje, 3 a klasėje.5. Pateikti išvadas ir pasiūlymus kaip sumažinti vaikų patiriamą psichologinį smurtą mokykloje.6. Sudaryti aplanką ir parengti pristatymą (plakatą).
Emocinis smurtas? Kas tai?Emocinis (psichologinis) smurtas ir prievarta pasireiškia aukos ar aukos jausmų ignoravimu, nepagarba, išvaizdos, įsitikinimų, religijos, šeimos, artimųjų, finansinės ar socialinės padėties išjuokimu; nuolatiniu nepripažinimu, nepritarimu, kritika, priekaištais, pasiekimų ar iniciatyvos nevertinimu, atskyrimu nuo svarbių žmonių. Užduokite klausimą sau, ar Jūs patys jo nepatiriate ir ar patys nenaudojate jo prieš kitus?Emocinis smurtas nėra taip akivaizdžiai pastebimas kaip fizinis. Po jo nelieka mėlynių, lūžių ar kitų kūno sužalojimų. Jį sunku nustatyti objektyviais, o ne subjektyviais nukentėjusiojo parodymais. Ši smurto rūšis itin paplitusi tarp žmonių ir posovietinėse šalyse netgi pripažįstama norma. Tyčiojimosi reiškinys yra viena iš emocinio smurto formų ir šis elgesys toleruojamas mokyklose, darbe. Visuose kolektyvuose atsiranda asmenų, kurie nepritapę, kuriems galima užsegti vieną ar kitą etiketę, kuriuos nuolat galima pašiepti be baimės būti nesuprastiems, nubaustiems. Emocinis smurtas pažeidžia žmogaus gerovę. Emocinė prievarta pirmiausia kenkia individo savęs suvokimui ir savigarbai.
Nuolat emociškai terorizuojamas asmuo netenka pasitikėjimo savimi: nuolat abejoja savo jausmais, gebėjimais, jaučiasi menkas ir nevertingas. Netekęs pasitikėjimo savimi praranda ryžtingumą, tampa bailus, pasyvus, laukiantis kitų nurodymų ir pritarimo. Lengvai pasijunta kaltas, menkas, netinkamas. Dažniausios emocinio smurto pasekmės – įtampa, nepasitikėjimas savimi (savo žiniomis, jausmais, gebėjimais), vengimas bendrauti, nesaugumo, bejėgiškumo, pasimetimo, vienišumo, apleistumo jausmai, priklausomybė nuo kitų nuomonės, požiūrio ir reikalavimų, uždarumas, negebėjimas rasti ir prašyti pagalbos, nuolatinės pastangos įtikti, neryžtingumas, liūdesys, nuolatinė prislėgta nuotaika, taip pat save ir / ar kitus žalojantis elgesys. Nuolatinio emocinio smurtavimo pasekmė – generalizuotas nerimas, pasireiškiantis pasitikėjimo stoka, išsiblaškymu, menku savo tapatumo suvokimu. Vienas iš metodų įvertinti savo nerimo lygį, kuris tiesiogiai susijęs su Jūsų emocijomis, yra Spilbergerio savęs vertinimo skalė (H.I. Kaplan, B.J. Sadock, 1988). Siūlau įvertinti savo emocinę būklę. Smurto poveikis sau„Mes dar nežinom, koks galėtų būti pasaulis be prievartos, smurto, jei vaikai augtų nepatirdami pažeminimo jei suaugusieji ir elgtųsi su jais kaip su svarbiais žmonėmis“( Alice Miller). Smurtas – tai šiurkšti prievarta, fizinės ir emocinės kančios, kurių tikslas priversti savo auką kentėti ir tai įgyti jos atžvelgiu ypatingą galią. Smurtas prieš vaiką gali būti įvairiopas. Dažniausios formos yra šios: fizinis smurtas, emocinis smurtas, seksualinis smurtas, nesirūpinimas vaiku. Suaugusieji imasi smurto ir prievartos prieš vaikus dėl pačių įvairiausių priežasčių: skurdo; noro išlieti savo pyktį, neviltį ar bejėgiškumą, kilusį iš kitur; siekimo pakeisti vaiko elgesį; nemokėjimo kitaip komunikuoti, išreikšti savo jausmus; paradoksaliai reiškiamos meilės ar globos vaikui; alkoholizmo; narkomanijos; nedarbo; įkalinimo; prostitucijos; nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimo; chroniškų neurotinių susirgimų.Fizinį smurtą pastebėti gana nesunku, tačiau emocinis smurtas yra sudėtinga sritis, kurią sunku įvertinti. Dažnai vaikai nepasisako, kad yra skriaudžiami, tačiau jų elgesys pasikeičia. Toliau išvardyti požymiai gali padėti nustatyti patirtą prievartą, tai: apetito sumažėjimas ar staigus padidėjimas (ir kiti valgymo sutrikimai, pvz.: anoreksija); pakitęs miegas (šlapinimasis į lovą, vartymasis, košmarai, baimė miegoti vienam, nenoras miegoti tamsoje, nuovargis klasėje); neseniai atsiradę somatiniai negalavimai, ypač pilvo skausmai; emocijų ir nuotaikų svyravimas nuo vieno iki kito kraštutinumo; konkretaus asmens, vietos baimė; staigus nusistatymas prieš ką nors, pvz.: prieš vieną iš tėvų; nenustygimas vietoje; elgesys ne pagal amžių (kaip suaugusiojo); vaikiškas elgesys (kabinasi į suaugusius, čiulpia nykštį); dažnas bėgimas iš pamokų; užsisvajojimas, problemos mokykloje ( pvz.: pablogėję pažymiai); greitas susierzinimas, kantrybės stoka; priešiškumas ir agresyvumas suaugusiems arba nuolatinis bandymas suaugusius pamaloninti; nepasitikėjimas; atsiribojimas, ypač nuo bendraamžių (vengimas tiesioginio kontakto, šalinimasis); mažai draugų; nepakankama savigarba ir savimonė; bėga iš namų, apima depresija, žalojasi, bando nusižudyti. Emocinis smurtas prieš vaiką – tai toks elgesys, kuriuo stengiamasi sunaikinti teigiamą vaiko požiūrį į save. Emocinį smurtą vaikas patiria: kai ignoruojami jo jausmai; jo negerbia; kai išjuokiama jo išvaizda, įsitikinimai, religija, šeima, artimieji, finansinė ar socialinė padėtis; kai nuolat susiduriama su nepripažinimu, nepritarimu, pasiekimų ar iniciatyvos nuvertinimu; kai nekalbama su juo be aiškios priežasties, neatsakoma į jo užduotus klausimus, nesiklausoma, kai kalba, visiškai nekreipiamas dėmesys į vaiko nuomonę; be akivaizdaus pagrindo kritikuojas, aprėkiamas; netinkamu laiku viešai aptariami vaiko trūkumai ar nesėkmės (pvz., atsakinėjant pamoką); kai kiti vaikai daro įvairias grimasas ir mėgdžioja jį kai kalba; nuolat prikaišomos ankstesnės klaidos, priekaištaujama, kad nėra pakankamai geras; grasinama, kad nedraugaus su juo, jei nepildys reikalavimų; kaltinamas nebūtais dalykais.Skriaudžiami vaikai vystosi tokiomis sąlygomis, kurios neskatina jo moralės, sąžinės, pilietiškumo vystymosi, neskatina gebėjimo laisvai galvoti, galvoti be baimės, neskatina gebėjimo mylėti. Ilgesnį laiką patyręs emocinį smurtą vaikas: vis rečiau laisvai išsako savo nuomonę; yra nuolat įsitempęs; nuolat atsiprašinėja, nesvarbu, nusižengęs ar ne; visur ir visada jaučiais nesaugus, nepasitiki savo jėgomis, vertinimais, supratimu; netiki, kad pats ką nors sugeba, jaučiasi lengvai pažeidžiamas, yra neryžtingas, nedrąsus; dažnai būna liūdnas; bijo kitų žmonių, bijo draugauti; dažnai jaučiasi vienišas. Smurtą patyrusių vaikų elgesys dažniau būna antisocialinis ar agresyvus. Neretai šeimoje skriaudžiami vaikai patys smurtauja ir kelia konfliktus, todėl yra kitų nemėgstami, vaikų tarpusavio santykiuose vyrauja įtampa. Būtent ilgalaikės pasekmės daro įtaką asmenybės pakitimams ir pasireiškia visą tolesnį skriausto vaiko gyvenimą. Smurtas prieš vaikus šeimoje kenkia tiek fizinei, tiek psichinei vaiko sveikatai, neigiamai veikia jo charakterį.TYRIMAS
TURINYS
1. ĮVADAS 2 2. TYRIMO EIGA 33. IŠVADOS 12
ĮVADAS
Kiekybinį tyrimą atlikome „Genio“ pradinėje mokykloje, 3A klasėje. Mūsų pasirinktas požymis (psichologinis smurtas) yra labai aktualus šiuolaikinėje visuomenėje, kadangi šiuo metu yra daug vaikų, prieš kuriuos naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas. Smurtas prieš vaikus dažnesnis didesnėse šeimose, retesnis mažose, kuriose auga po 1 vaiką. Tyrimo objektas – III- iokai, 9 -10 metų vaikai- tai viduriniosios vaikystės atstovai.Tyrimo problema – (problema.)Tyrimo tikslai: • Išsiaiškinti, ar vaikams patinka būti savo klasėje;• Sužinoti, ar būna tokių dienų, kai mokiniai nenori eiti į mokyklą ar į savo;•.Išsiaiškinti, dėl kokio vaikų elgesio kyla nenoras eiti į mokyklą;• Išsiaiškinti, koks vaikų požiūris į psichologinį smurtą;• Išsiaiškinti, kokios psichologinio smurto apraiškos labiausiai liūdina vaikus.
Tyrimo metodas:1. Anketavimas.
TYRIMO EIGA
Klasėje mokosi 21 mokinys. Tyrimo dieną klasėje buvo 16 vaikų (1 pav.), iš jų: 10 berniukų, 6 – mergaitės. Mokiniams buvo pateiktos anoniminės anketos su 7 klausimais (1 priedas), kurioje buvo pateikti: atviri, uždari, tiesioginiai klausimai. Taip pat panaudota Likerto skalė ir reitingavimo būdas, skirti išsiaiškinti vaikų požiūrį . Anketavimą atlikome pamokos metu, todėl vaikai noriai sutiko mums padėti.
1 pav. Mergaičių ir berniukų skaičius (procentais)
Klasė judri, nedraugiška, labai problematiška (kiekvienais metais jų klasėje pasikeisdavo mokytoja).Daugiau negu 50 proc. klasės vaikų lankosi pas mokyklos psichologą.Tyrimą atlikome ketvirtadienį, II- os pamokos metu, tai – aukšto darbingumo pamoka. (I – oji pamoka – kūno kultūra, kuri stabilizuoja protinį darbingumą). Kadangi, šio tyrimo problema yra – ištirti psichologinio smurto apraiškas 3A klasėje, todėl ir pasirinkome šią savaitės dieną, kad į anketos klausimus būtų atsakoma nuoširdžiai ir gerai pagalvojus.Remiantis pirmuoju išsikeltu tikslu („Išsiaiškinti, ar vaikams patinka būti savo klasėje“), išsiaiškinome, kad daugumai apklaustųjų patinka būti savo klasėje, kadangi teigiamai į šį klausimą atsakė net 87,5 % respondentų (2 pav.).
2 pav. Man patinka būti savo klasėje Taip pat apskaičiavome atskirai berniukų ir mergaičių požiūrį į pateiktą teiginį. Gauti duomenys rodo, kad berniukams labiau patinka būti klasėje negu mergaitėms (3 pav. ir 4 pav.), tačiau būtina atsižvelgti į faktą, kad respondentų skaičius (tyrimo dieną) skiriasi – berniukų buvo daugiau.
3 pav. Berniukų atsakymai į klausimą: Ar tau patinka būti savo klasėje?
4 pav. Mergaičių atsakymai į klausimą: Ar tau patinka būti savo klasėje?Pateikdamos trečiąjį klausimą „Ar būna tokių dienų, kai tau nesinori eiti į mokyklą ar savo klasę?“, sužinojome, kad kaip ir visiems vaikams, toje klasėje esantys mokiniai kartais nori neiti į mokyklą (5 pav.):
5 pav. Būna dienų, kai nesinori eiti į mokyklą ar savo klasę
Iš žemiau pateiktos diagramos (6 pav.) matyti, jog iš dešimties apklaustųjų berniukų, pusė (5 berniukai) jų nenori eiti į mokyklą ar savo klasę.
6 pav. Yra dienų, kai nenoriu eiti į mokyklą ar savo klasę (berniukai)O štai mergaitėms, besimokančioms toje klasėje, dažniau būna tokių dienų, per kurias jos nenori eiti į mokyklą (7 pav.).
7 pav. Yra dienų, kai nenoriu eiti į mokyklą ar savo klasę (mergaitės)
Pateikusios ketvirtąjį teiginį („Išvardink (pažymėk), dėl kokio klasiokų elgesio nesinori su jais bendrauti“) išsiaiškinome, dėl kokio dažniausiai naudojamo elgesio, šios klasės respondentai nenori bendrauti su kitais klasiokais (8 pav.):
8 pav. Mokinių pasirinkimai
9 pav. Mokinių pasirinkimai procentais.
Taigi, kaip matome, dažniausiai įvardinta priežastis, dėl kurios mokiniai nenori bendrauti vieni su kitais, yra – mušasi ir prasivardžiuoja. A ir B raide pažymėtus atsakymus pasirinko 5 berniukai. Galime daryti išvadą, jog berniukai mušasi ir prasivardžiuoja dažniau negu mergaitės.
10 pav. Mokinių pasirinkimaiIš aukščiau pateiktos diagramos matome, jog 3A klasėje yra prasivardžiuojama. Bet 5 mokiniai (berniukai) pasirinko šį variantą. 3 mokiniai (1 berniukas, 2 mergaitės) pasirinko C variantą – nenori žaisti su manim. Taigi, galime spręsti, jog ši klasė yra nedraugiška. Žemiau esančioje diagramoje pateikėme mokinių pasirinkimus procentais. Matome, jog 2 mokinius, t.y. 12,5 proc. liūdina tai, kad su jais nekalbama. Tai sukuria įtampą ir neigiamą atmosferą klasėje. Šie visi veiksniai įtakoja ne tik bendravimą tarp mokinių, bet ir mokymosi procesą (nukenčia mokymosi rezultatai).
11 pav. Mokinių pasirinkimai procentaisAnketoje buvo pateikti 2 atviri klausimai: 1. Jei matai, kad skriaudžia klasės draugą (prasivardžiuoja, nekalba, atstumia, atima daiktus)kaip tu elgiesi? 2. Ar yra klasės draugų du kuriais tu norėtum bendrauti, bet jie su tavim nebendrauja? Kaip manai, kodėl?
Atsakymų buvo įvairių, bet mes sugrupavome visus panašius atsakymus. Penkto anketos klausimo(atitinka aukščiau parašytą 1 – ąjį atvirą klausimą) atsakymai buvo šie:Mergaitės:1. Aš irgi taip darau;2. Aš gražiai ir negražiai elgiuosi;3. Stengiuosi atkirsti;4. Padedu;5. Ginu;6. Aš jį paguodžiu ir sudrausminu kitą vaiką.Berniukai:1. Pasakau mokytojai;2. Prasivardžiuoju;3. Apginu klasės draugą;4. Būna tokių dienų kai aš įnirštu;5. Padedu jiems;6. Jeigu mušasi – duodu atgal;7. Paguodžiu;8. Sustabdyčiau jį, kurį jis muša;9. Suskaičiuoju iki 10 ir man nervai praeina.Taigi, galime teigti, kad mergaitės duoda atkirtį (50 proc.) ir paguodžia nuskriaustąjį (50 proc.).Berniukai yra draugiškesni, kadangi net 7 berniukai parašė, kad paguostų, pasakytų mokytojai arba kaip nors kitaip teigiamai spręstų šią problemą. 3 berniukai duoda atkirtį.6 – asis anketos klausimas atskleidžia klasės vaikų tarpusavio bendravimą. Iš šio klausimo atsakymų matome, kad net 5 vaikai parašė, jog su jais nebendrauja. Tik 3 jų nurodė priežastis kodėl (nes jie galvoja, kad aš nesąžininga; todėl, kad ginu klasės draugą; nes todėl, kad jis mušasi, prasivardžiuoja ). Iš šių duomenų galime spręsti, jog vaikai neišsiaiškina tarpusavio santykių.Mergaitės:1. Nežinau;2. Elžbieta nežinau, kodėl nedraugauja;3. Nes jie galvoja, kad aš nesąžininga;4. Ne;5. Taip.Berniukai:1. Ne;2. Nežinau;3. Todėl, kad ginu klasės draugą;4. Yra, nežinau;5. Nes todėl, kad jis mušasi, prasivardžiuoja.
12 pav. Mokinių pasirinkimai
IŠVADOS
Štai pagrindiniai dalykai, kuriuos atskleidžia tyrimo metu gauti duomenys:1. Berniukams (90 proc.) labiau patinka būti klasėje negu mergaitėms (37,5 proc.);2. Daugiausia vaikai nenori eiti į mokyklą dėl to, jog joje yra mušamasi ir prasivardžiuojama;3. Tai, jog klasėje yra vaikų ,su kuriais nebendraujama, sukuria įtampa ir liūdina juos;4. Berniukai šioje klasėje yra draugiškesni ir noriai padeda savo klasės draugams (7 iš 10 berniukų pažymėjo, jog padeda klasės draugams, kai juos skriaudžia).