Smurtas pries vaikus seimoje

TURINYS
ĮVADAS.............................3
1. PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ PAAIŠKINIMAS 4
2. INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ APŽVALGA 5
3. REZULTATŲ NAGRINĖJIMAS 10
IŠVADOS............................16
INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS................17
PRIEDAI............................18ĮVADAS
Darbo tema: smurtas prieš vaikus šeimoje. Viena iš aktualiausių visuomenės problemų – smurtas. Ši problema egzistuoja gatvėse, smurtas demonstruojamas filmuose, spaudoje ir kt. Nors dauguma vaikų gyvena darniose šeimose, tačiau yra rizikos grupė vaikų, kurie patiria smurtą savo namuose iš pačių artimiausių žmonių. Šeimoje, kur vaikai turėtų patirti saugumą, būtent ir prasideda smurtas. Šeima kaip institucija pastaraisiais dešimtmečiais visame pasaulyje išgyvena krizę.

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti ar yra smurto problema šeimoje ir kokie veiksniai sudaro prielaidą smmurtavimui atsirasti.
Tyrimo uždaviniai:
1. Ištirti fizinio smurto prieš vaikus šeimoje priežastis.
2. Išsiaiškinti smurto pasekmes prieš smurtaujančius vaikus.

Tyrimo objektas – Smurtas prieš vaikus šeimoje.

Tyrimo hipotezės:
1. Smurtavimas šeimoje daro neigiamą įtaką vaikams.
2. Dažniau pieš vaikus smurtaujama sunkiai besivertančiuose šeimose.
3. Dažniausiai prieš vaikus smurtauja vyrai negu moteys.

Informacijos rinkimo būdas – anketinė apklausa.
I1. PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ PAAIŠKINIMAS
Smurtas – tai fizinių priemonių panaudojimas prieš silpnesnį;
Smurtas prieš vaiką – tai bet koks fizinis bei emocinis vaiko įskaudinimas, prievarta ir agresija,

panaudota prieš jo valią;
emocinis smurtas – tai pasityčiojimas, žodinė agresija, žeminimas, nuolatinis blogos nuotaikos sukėlimas, parodymas, kad esi neemylimas ir nepageidaujamas;
seksualinis smurtas – tai fizinio ar emocinio pranašumo naudojimas siekiant lytinio pasitenkinimo;
fizinis smurtas – kai tyčia žalojamas vaiko kūnas, dažnai tose vietose, kurias slepia drabužiai;2. INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ APŽVALGA
Smurtas prieš vaikus gali būti:
 emocinis – pasityčiojimas, žodinė agresija, žeminimas, nuolatinis blogos nuotaikos sukėlimas, parodymas, ka

ad esi nemylimas ir nepageidaujamas
 seksualinis – tai fizinio ar emocinio pranašumo naudojimas siekiant lytinio pasitenkinimo.
 fizinis – kai tyčia žalojamas vaiko kūnas, dažnai tose vietose, kurias slepia drabužiai, nesirūpinimas vaikais; kai tėvai ar globėjai nepatenkina pagrindinių vaiko fizinių bei emocinių poreikių, galima teigti, kad vaikas patiria smurtą.

Taigi, fizinis smurtas yra viena iš prievartos rūšių. Fizinio smurto sąvoka apima platų veiksmų diapozoną – nuo stumdymo iki nužudymo. Filosofijos daktarė C. Sutton teigia, jog tikras arba tikėtinas fizinis vaiko sužalojimas arba nesugebėjimas užkirsti kelią fiziniam sužalojimui (ar kančiai), įskaitant tyčinį nuodijimą, uždusinimą ir Miunchauzeno sindromą pasitelkus patikėtinį – visa tai yra fizinis sužalojimas.

Smurtas prieš vaikus vertinamas įvairiai: dažniausiai jis smerkiamas, tačiau kartais ši problema visai ignoruojama ar net pateisinama. Daugelis autorių šalia fizinio smurto mini irr fizinių bausmių sąvoką. Tėvai dažnai pasirenka fizines bausmes. Jiems atrodo, kad tai labai efektyvu, nes nutraukia klaidingą vaiko elgesį reikiamu momentu, o kartu išlieja savo pyktį. Mūsų visuomenė dar nėra pakankamai nutolusi nuo senųjų auklėjimo tradicijų, kai jos nebuvo labai liberalios : ,,Švelnus kasdienis baudimas buvo tekštelėti per minkštą vietą. Rimtesniu laikoma ,,beržinė košė” – plakimas rykšte. O didžiausia bausmė – tėvo diržas. Kartais baudė kūno dalį, padariusią ,,nusikaltimą”. Kadangi dažniausiai nusikalsta vaiko rankos, tai jis ,,gaudavo per nagus”. Už negražų žodį ga

alėjo būti tekštelta per žandą.

Fizinės prievartos požymiai mėlynės, nudegimo žymės, patinimai, pabrinkimai, gumbai, nubrozdinimai, žaizdos, lūžiai, įdrėskimai ant kūno, įvairaus laipsnio gyjančios žaizdos.
Vaikai nenoriai kalba apie šiuos požymius, dažniausiai sakosi patys ar atsitiktinai susižeidę.
Galima išskirti keletą priežasčių, kurios sudaro sąlygas skriausti vaikus. Daugiausia įtakos tam turi tėvų gyvenimo istorija, asmenybės tipas, socialinė ir kultūrinė tėvų gyvenimo aplinka. Yra pastebėta, kad gana dažnai tėvai ,,skriaudėjai” vaikystėje patys buvo skriaudžiami. Dėl to nukentėjo ir sulėtėjo jų socialinis ir emocinis vystymasis, jie nežinojo, ką reiškia būti mylimiems ir globojamiems. Taigi nė kiek nekeista, kad, matydami žiaurų tėvų elgesį, jie ėmė priimti jį kaip natūralų, savaime suprantamą, o vėliau patys pradėjo elgtis lygiai taip pat su savo vaikais.
R. Žukauskienė ir kt. autoriai skiria tris pagrindinius tėvų elgesio stilius:
 autoritetingas
 viską leidžiantis
 autoritarinis
Pastarojo stiliaus tėvų žodis vaikams yra neginčytinas įstatymas, už blogą elgesį yra griežtai baudžiama. Tėvai atrodo nutolę nuo savo vaikų, bijo jiems parodyti švelnumą ar juos apdovanoti. Tai gali būti dar viena fizinio smurto prieš vaiką priežastis. Bene svarbiausia priežastimi įvardina skurdą. Skurdas gimdo neviltį, pažeminimą, pyktį. Skurde gyvenantys žmonės nepajėgia mylėti ir gerbti savęs, vadinasi, ir kitų, o tai geriausia terpė prievartai ir smurtui.
Iš tiesų, fizinio smurto prieš vaikus šeimoje priežastys įvairios: tėvai, va

aikystėje patyrę fizinį smurtą, bloga socialinė – ekonominė šalies padėtis, asocialios šeimos, konfliktinė šeimos situacija, tėvų skyrybos, alkoholio ir narkotikų vartojimas, vieniša motina ar tėvas, nebiologinis tėvas ar motina, nepageidautinas vaikas šeimoje, tėvai, pabuvoję įkalinimo įstaigose, tėvai – psichikos ligoniai, tėvų išsilavinimas.
Vaikų, patyrusių gąsdinimus ir fizinį smurtą, lyginamosios dalies priklausomybė nuo jų tėvų išsimokslinimo ir užimtumo. Tačiau J. Kairys teigia, kad tie skirtumai nėra jau tokie ryškūs ir priklausomybė nuo išsilavinimo ir fizinio smurto – taip pat. Užimtumas ir smurtas – ši priklausomybė gali būti aiškinama dar ir tuo, kad nedirbantys tėvai neišvengiamai turi daugiau kontaktų su. vaikais. Kai kontaktų daugiau, konfliktų tikimybė didesnė.
Agresyvus tėvų elgesys su vaikais yra viena esminių priežasčių, skatinančių jaunuolius tapti deviantais. Galima išskirti tris smurto prieš vaikus kategorijas: vaiko neigimas, fizinis smurtas, emocinis smurtas ir seksualinė prievarta.
Dažniausiai pirmieji, oficialiai susiduriantys su vaikais, patyrusiais smurtą, yra gydytojai. Lietuvos gydymo įstaigose gydomi vaikai, patyrę smurtą, fizinį smurtą, seksualinę prievartą ir psichologinę prievartą; Yra tam tikras skaičius vaikų, kurie mirė. Artimieji tokio pobūdžio informaciją slepia, tai yra sunkiai įrodoma.
Smurtą prieš vaikus pirmiausiai lemia socialinė – ekonominė padėtis visuomenėje. Lietuvoje smurtui prieš vaiką yra palankios sąlygos: būstų problema , aukštas bedarbystės lygis, alkoholizmo problema. Glaudžiai susijes yra smurtas ir nesirūpinimas vaikais. Daug įvykių, susijusių su va
aikais iki vienerių metų, įvyko dėl nesirūpinimo. Neprižiūrimi arba emocinę prievartą patyrę vaikai yra labiau linkę nesimokyti, patologiškai elgtis, tapti kriminaliniais nusikaltėliais.
1995 m., norint ištirti vaikų fizinio smurto paplitimą šeimose, Vilniuje buvo atlikta sociologinė mokinių apklausa. Tyrimas parodė, kad beveik pusė vaikų buvo gąsdinami, jog bus nubausti fizinėmis bausmėmis ar patyrė suaugusiųjų šeimos narių įvairų fizinį smurtą. Dažniausias fizinis smurtas prieš vaikus – mušimas kokiu nors daiktu (diržu ir pan.). Vaikai nurodė, kad dažniausiai smurtinių priemonių imasi tėvas. Tyrimas parodė, kad dažniausiai fizinį smurtą naudoja žemesnio išsilavinimo ar praradę darbą tėvai; skurdas skatina tėvų agresyvumą; ir fizinės prievartos prieš vaikus atvejai yra dažnesni šeimose, kuriose vartojamas alkoholis.

Smurto problema
Apie smurtą šiandien mes vis dažniau ir dažniau kalbame. Kasdien apie tai perskaitome spaudoje, sužinome iš televizijos. Smurtas egzistuoja ne tik gatvėse, jis demonstruojamas videofilmuose, žurnaluose ir net kompiuteriniuose žaidimuose. Nors dauguma vaikų auga laimingose šeimose, yra rizikos grupė vaikų, kurie patiria smurtą savo namuose.
Vaikai, augdami visuomenėje, kur egzistuoja smurtas ir prievarta, gali prarasti pasitikėjimą tiek suaugusiais, tiek savimi, išmokti tokių bendravimo būdų, kurie pagrįsti agresija bei prievarta. Jie tampa nesaugūs. Nuo to, kokioje aplinkoje augs mūsų vaikai, priklausys, kokį pasaulį ateityje jie mums sukurs. Smurtas yra ta problema, kuri turi rūpėti mums visiems, nepriklausomai, ar mes esame tėvai ar ne.
Kiekviena turėtumėm žinoti:
Apie smurto kategorijas, apie tai, ką daryti, kad apgintumėme vaikus nuo smurto, apie tai, kaip išmokyti vaikus spręsti problemas taip, kad nebūtų naudojama agresija ir prievarta.

Ką Jū žinot apie vaikus ir smurtą?
 Vaikai retai įvykdo smurtinius užpuolimus. Paprastai vaikai patys tampa smurto aukomis.
 Jei vaikai yra baudžiami fizinėmis bausmėmis, jie yra labiau linkę į agresyvumą ir smurtą prieš kitus. Griežta, žeminanti disciplina, įskaitant fizines bausmes, padidina vaikų riziką smurtauti.
 Nemažai vaikų yra užpuolami mokyklose.
 Vyrai dažniau yra linkę į agresyvumą. Didžioji smurto dalis yra įvykdyta vyrų. Tai paaiškinama tuo, kad vyrai trokšta pasirodyti “tvirti ir drąsūs”.
 Stebint smurtą televizoriaus ekrane ar žaidžiant kompiuterinius žaidimus su smurto elementais, vaikai tampa agresyvesni. Dauguma yra įsitikinę, kad matydami daug smurto ir prievartos, vaikai gali išmokti tai priimti kaip normalų reiškinį be pradėti kopijuoti tai, ką mato.
Fizinis smurtas mušimas, spardymas, ar tyčinis vaiko skriaudimas bet kokiu būdu – dažniausiai pasireiškiantys smurto būdai.
• Labai dažnai 7 – rių metų vaikai yra mušami kokiu nors daiktu, (diržu ar lazda).
• Vaikai, įrašyti į vaikų teisių apsaugos įskaitą, kasmet kentėdavo fizinį smurtą.
• Seksualinis vaikų išnaudojimas taip pat dažnai susijęs su smurtu.
• Jaunesni nei 5 metų vaikai dažnai miršta dėl tėvų nerūpestingumo.
Dažnai tėvai teisinasi dėl vaikų sužeidimų: “Ji.s suklupo ant laiptų”, “Ji atsitrenkė į duris”, “Jis paslydo vonioje”. Kai kurie tėvai dėl smurtinių veiksmų aiškinasi: “Aš truputėlį per daug išgėriau”, “Aš tik praradau kantrybę”.
Fizinį smurtą šeimoje patiriantiems vaikams pasireiškia simptomų įvairovė:
Emocinės:
jaučiasi kalti dėl prievartos ir kad jos nesustabdė; sielvartauja dėl asmeninių ar šeimos netekčių; sutrikę dėl priešingų jausmų tėvams; baimė būti paliktam, išreikšti emocijas, gyventi nežinioje ir /arba būti sužalotam , pyksta dėl smurto ir chaoso savo gyvenime; depresiški, jaučiasi beviltiški ir bejėgiai; varžomi prievartos pasekmių ir įvykių namuose.
Mąstymo:
dėl savo elgesio kaltina kitus; įsitikinę, kad galima suduoti artimiems žmonėms, siekiant gauti, ko nori; parodyti pyktį, pasijusti galingam ar priversti kitus rūpintis jais; turi negatyvų supratimą apie save, kylantį iš šeimos bejėgiškumo pojūčio; neprašo to, ko jiems reikia, juo labiau, ko nori; nepasitiki; įsitikinimas: jausti pyktį yra blogai, nes dėl to žmonės sukelia skausmą.
Elgesio (dažnai stebimi priešingi kraštutinumai):
išsikrovimas elgesiu – priešingai – atsiribojimas; daug siekiantis – priešingai – nieko nesiekiantis ; atsisakymas lankyti mokyklą; rūpestingi, atidesni kitiems negu sau, pakeičia tėvus; agresyvūs – priešingai – pasyvūs; frigidiška gynyba (laikosi nuošaliai, sarkastiškai, gynybiški, mąsto ,,juoda – balta”; pernelyg siekia dėmesio (dažnai kraštutiniu elgesiu); nekontroliuojamas elgesys, nepajėgia nustatyti sau ribų ar laikytis nurodymų.
Socialinės:
izoliacija nuo draugų ir giminių; santykiai dažnai audringi, prasideda intensyviai ir staigiai nutrūksta; sunku pasitikėti, ypač suaugusiais; blogi pykčio valdymo ir problemų sprendimo įgūdžiai; perdėtas aktyvumas socialinėje veikloje, kad išvengtų namų gyvenimo; santykiuose su bendraamžiais gali būti pasyvus arba konfliktiškas įsitraukia į savanaudiškus santykius kaip auka arba išnaudotojas; žaisdamas su bendraamžiais tampa nepaprastai šiurkštus.
Fizinės:
somatiniai nusiskundimai (galvos, pilvo skausmai); nervingi, nerimastingi, trumpam sukaupia dėmesį (dažnai klaidingai diagnozuojamas dėmesio trūkumo, hiperaktyvumo sutrikimas); nuovargis, mieguistumas; dažnai serga; bloga asmens higiena; psichomotorinio vystymosi regresas (šlapinimasis į lovą, nykščio čiulpimas, priklausomai nuo amžiaus); nejautrumas skausmui; labai rizikingi žaidimai ir užsiėmimai.
Visos šios blogybės kyla dėl fizinių bausmių ir kitokių vaikams taikomų smurto formų. Žiauriai nubausti vaikai yra nusivylę ir vėliau, išliedami savo jausmus mokykloje ar savo tėvų atžvilgiu, dažniausiai panaudoja elgesio modelį, kurį perėmė vaikystėje, tai yra žiaurumą.

.3. REZULTATŲ NAGRINĖJIMAS
1 pav. Respondentų skaičius

Buvo atliktas tyrimas kurio tikslas buvo ištirti ar yra smurto problema šeimoje ir kokie veiksniai sudaro prielaidą smurtavimui atsirasti. Buvo apklausta 20 respondetų, 11 berniukų ir 9 mergaitės. Mergaitės sudaro 45% apklaustų respondentų, o berniukai 55%

2 pav. Respondentų amžius

Anketas pildė 20 respondentų. Daugiausiai pildžiusių anketas buvo berniukų 55% ,o mergaitės sudarė 45% .Jų amžius svyravo nuo 10 – 12 metų, tai iš viso sudarė 35% , iš jų 20% berniukų ir 15% mergaičių, 13 – 15 m. – iš viso sudarė 35% , iš jų 25% berniukai , 10% mergaičių. 16 – 18 metų amžiaus grupę sudarė 30% apklaustųjų, iš jų 10% vaikinų ir 20% merginų.

3 pav. Požiūris į smurtą šeimoje

100% apklaustųjų požiūris į smurtą šeimoje yra neigiamas

4 pav. Smurtas namuose

45% respondentų patiria smurtą šeimoje , iš jų 30% berniukų ir 15% mergaičių .smurto nepatiria 15% apklaustųjų, kurių 5% sudaro berniukai ir 10% mergaičių . Kartais smurtą šeimoje patiria 20% berniukų ir 20% mergaičių.

5 pav. Smurto rūšys

Daugiausiai yra naudojamas fizinis smurtas , kurį sudaro 45% vaikų , 25% berniukų ir 20% mergaičių. Mažiausiai vaikai patiria seksualinį smurtą – 15% , 10% berniukų ir 5% mergaičių. Psichologinį smurtą patiria 25% apklaustųjų , tai 15% berniukų ir 10% mergaičių. Prieš 15% vaikų nenaudojamas joks smurtas , tai sudaro 5% berniukų ir 10% mergaičių.

6 pav. Smurto dažnumas

Niekada smurto nepatyrė 15% apklaustųjų , kurių 5% yra berniukai ir 10% mergaičių. Kartais patiria 50% vaikų , po 25% berniukų ir mergaičių. 35% pastoviai patiria smurtą , tai sudaro 25% berniukų ir 10% mergaičių.

7 pav. Smurtavimo subjektas

Dažniausiai prieš vaikus smurtauja tėvas 45%, prieš berniukus 25% , prieš mergaites 20% . Rečiau smurtauja mama , tai sudaro 15%, iš kurių 10% prieš berniukus ir 5% prieš mergaites . Abu smurtauja 25% , 15% prieš berniukus , 10% prieš mergaites. Nesmurtauja 15% tėvų , 10% prieš berniukus , 5% prieš mergaites.

8 pav. Šeimos finansinė padėtis

20% apklaustųjų šeimos finansinė padetis yra gera iš kurių 10% mergaičių , 10% berniukų. Patenkinama padėtis 35% šeimų iš jų 20% mergaičių šeimoje ir 15% berniukų. Bloga finansinė padėtis yra 45% apklaustųjų, 25% iš jų mergaičių ir 20% berniukų.

9 pav. Nuolatinio darbo turėjimas

45% respondentų tėvai turi nuolatinį darbą, 30% berniukų tėvai ir 15% mergaičių. 55% respontentų tėvai neturi nuolatinio darbo, iš jų 25% sudaro berniukų tėvai ir 30% mergaičių.

10 pav. Alkoholio, narkotikų naudojimas

Daugiausia apklaustųjų tėvai net 65% kartais vartoja alkoholį ar narkotikus , tai sudaro 35% berniukų tėvai ir 30% mergaičių tėvai. 25% tėvų vartoja alkoholį ar narkotikus , 15% apklaustų berniukų tėvai ir 10% mergaičių tėvai. Nevartoja tik 10% tėvų , po 5% mergaičių ir berniukų tėvai.

11 pav. Regavimas į smurtaujančius tėvus

Jautriai reguoja į smurtaujančius tėvus 60% apklaustųjų, iš jų po 30% berniukų ir mergaičių. Nereguoja į smurtą 5% apklaustų berniukų , kartais sureguoja 20% vaikų , iš jų 15% berniukų ir 5% mergaičių . Smurto nėra 15% apklaustųjų, 5% berniukų , 10% mergaičių.

12 pav. Posmurtinė būsena

45% vaikų patyrę tėvų smurtą tampa nervingi, iš jų 20% berniukų ir 25% mergaičių. Irzlūs tampa 15% vaikų , iš jų 10% mergaičių ir 5% berniukų. Agresyvūs tampa 25% berniukų. Smurto šeimoje nepatiria 15% vaikų, iš jų 10% mergaičių ir 5% berniukų.IŠVADOS
Apibendrinant atlikoto tyrimo rezultatus visos trys hipotezės pasitvirtino.Galima teigti, kad šeimose yra smurtaujama. Beveik pusė respondentų į sį klausymą atsakė tegiamai (45%). Vaikai dažniausiai patiria fizinį ir psichologinį smurtą (fizinis 45% , psichologinis 25%), kas labai neigiamai atsiliepia vaikų sveikatai ir daro neigiamą įtaką. Jie tampa irzlūs, nervingi ir net dažnas linkęs į agresyvumą, ypač berniukų tarpe, net (25%). Fizinį ir psichologinį smurtą patyrę vaikai yra labiau linkę nesimokyti, patalogiškai elgtis, tapti kriminaliniais nusikaltėliais
Analizuojant respondentų atsakymus susidaro įspūdis , kad prieš vaikus smurtaujama labai dažnai (kartais patiria smurtą 50% , pastoviai 35%) ir tik 15% teigia ,kad prieš juos nėra naudojamas smurtas. Dažniausiai šeimoje prieš vaikus smurtauja vyrai negu moterys. Apklausa rodo,kad net 45% šeimoje smurtauja vyrai, o 15% moterų. Susidaro nuomonė , kad tai apsprendžia nelabai gera finansinė padėtis šeimoje net (35% apklaustųjų finansinė padėtis patenkinama ir 45% – bloga). Tai daro įtaką bedarbystės skaičius, bei didelį neigiamą įtaką daro priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo. Taigi galima teigti , kad dažniausiai prieš vaikus smurtaujama sunkiai besivertančiuose šeimose.INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS
1. Gudzinevičiūtė O. L. Smurtas šeimoje // Jaunuolės socializacija: Šeima ir mokykla. Šiauliai, 1998
2. Smurtas – kas tai?. Prieiga per internetą: < http://www.sam.lt/lt/sritys/visuomenes-sveikata/vps/smurtasps/#> 2007.01.03
3. Smurtas – problema ar gyvenimo norma?. Prieiga per internetą: 2007 01 03

Leave a Comment