Tyrimo analizė: smurtas šeimoje

Turinys

Įvadas..............................3
Buitinio smurto kilmė ir paplitimas..........................4
Smurto rūšių klasifikavimas..............................5
Smurtas prieš vaikus..............................6
Tyrimo ataskaita..............................7
Išvados..............................10Įvadas
Žiaurumas šeimoje yra didelė socialinė problema. Kadangi nėra rimtų įstatymų, išsamios informacijos apie prievartos paplitimą ir priežastis, todėl visa tai sudaro kliūtis pastangoms, nukreiptoms šios problemos sprendimui.
Valstybė neturi įstatymų ir programų, kurios gintų nuo prievartos šeimoje. Tačiau yra įstatymai, skirti piliečių gynimui nuo fizinės prievartos, nepriklausomai nuo aukos ir tirono giminystės ryšių. Faktai rodo, kad teisinė sistema konfliktus sprendžia tarp svetimų žmonių, negu konfliktus tarp artimų žmonių. Tyrimai parodė, kad moterys paatyrusios prievartą šeimoje, labai dažnai atsisako patvirtinti faktą. Santuokinė agresija nelaikoma nusikaltimu prieš visuomenę, o laikoma šeimos asmeniniu reikalu.
Lietuvoje skelbiami statistikos duomenys apie smurto aukas nėra labai išsamūs – neapibūdinama aukos lytis, amžius, nusikaltimo pobūdis (grupinis ir pan.), nusikaltimo vieta (šeima, visuomenė). Nefiksuojami atskiri duomenys apie vyrų užmuštas žmonas, šeimoje išprievartautas dukteris ar sūnus.
Buitinis smurtas tapo problema, kuri reikalauja teisinių sprendimų, nes išryškėjo atotrūkis tarp įstatymų kūrimo politikos ir teisinės praktikos. Šalyse, kur prievarta šeimoje tapo kasdieniu reiškiniu, teisininkams iškilo klausimas: kookį vaidmenį pažabojant buitinį smurtą turi atlikti kriminalinė teisėtvarka.
Šio darbo problema: išsiaiškinti ar dažnas smurtas yra šeimose. Objektas – moksleiviai ir jų užpildytos anketos. Tikslas – išanalizuoti, kokio pobūdžio smurtą šeimose patiria vaikai, kas yra pagrindiniai smurtautojai, kokiose šeimose dažniau yra patiriamas. Už

ždaviniai – ištirti, ar moksleiviai yra susidūrę su smurtu, jei taip, tai kaip dažnai; ištirti, ar moksleiviai laiko smurtą kaip savaime suprantamą auklėjimo priemonę. Hipotezė – asocialiose šeimose skurdas dažnesnis. Metodai – šiame tyrime naudojama apklausa, pateikiant tiriamiesiems užpildyti anketas.Buitinio smurto kilmė ir paplitimas
„Buitinio smurto“ sąvoka yra vartojama kalbant apie smurtą, kuris gali pasireikšti stumdymu, žnaibymu, spjaudymu, spardimu, mušimu, smaugimu, deginimu, badymu, daužymu ir kitomis formomis. Tokio fizinio smurto pasekmės gali būti įvairios: nuo sumušimo iki žmogžudystės; veiksmai, prasidėję kaip lengvi išpuoliai, gali sustiprėti ir padažnėti.
Kai kada „buitinio smurto“ sąvoka įvardijama ir psichinė prievarta, kuri pasireiškia įžeidinėjimu, užgauliojimu, arba asmens izoliavimu, atimant iš jo pragyvenimo šaltinį arba draudžiant bendrauti su namiškiais ir draugais. Smurto formos įvairiose visuomenėse ir kultūrose gali gerokai skirtis.
Galima tvvirtinti, kad paprastai smurto namuose aukos yra moterys, o kaltininkai yra vyrai. Tačiau neaišku, kiek vyrų ir moterų patiria tokį smurtą. Tyrimai rodo, kad besivystančiose šalyse smurtas tarp sutuoktinių būdingas kas trečiai šeimai.
Sunku nustatyti, kaip ir kur pasireiškia buitinis smurtas. Ši problema dažniausiai yra nematoma. Bendruomenėse ji paprastai slepiama baiminantis, kad jos egzistavimo pripažinimas nepažeistų šeimos nepaliečiamumo. Be to, smurto aukos labai dažnai iš gėdos, baimės ar lojalumo šeimai nenori apie tai pranešti teisėsaugos organams.
Asmeninių pranešimų pobūdis taip pat gali ke
elti įvairių problemų. Moterys, patyrusios prievartą, gali nutylėti šį faktą. Net ir pranešdamos jos gali nuvertinti arba pervertinti prievartos mastą. Pvz., moterys gali neminėti stumdymo ar sudavimo ranka, nes tai joms gali atrodyti nereikšminga.
Oficialios statistikos beveik nėra. Metodai, kuriais siekiama apskaičiuoti smurto atvejus prieš moteris, yra nepakankamai tikslūs. Kriminalinė statistika, kuri galėtų būti svarbiausias informacijos apie buitinį smurtą šaltinis, dažniausiai nenurodo nei aukų ar jų kaltininkų lyties, nei jų giminystės ar kitokio pobūdžio ryšių.
Tikrasis buitinio smurto nusikaltimų skaičius niekada nebus tiksliai aiškus, bet yra aišku, kad jis būdingas daugeliui šeimų tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Buitinio smurto atvejų pasitaiko visose socialinėse klasėse ir grupėse ir tam jis neturi kliūčių. Yra prielaida, kad buitinis smurtas yra dažnesnis nepasiturinčiose šeimose arba šeimose, kur vyras yra mažiau išsilavinęs nei žmona. Be to, socialinės rūpybos ar apsaugos duomenys daugiausiai apima mažiau priveligijuotas visuomenės grupes, kurioms skiriama valstybės parama. Turtingi žmonės turi daug daugiau galimybių išvengti valdžios ir policijos dėmesio. Pagrindinė informacija yra pagrįsta duomenimis apie asmenis, kurie pateko į oficialių tarnybų akiratį.
Egzistuoja nemažai teorijų, kuriose bandoma paaiškinti smurto šeimoje kilmę ir paplitimą. Kai kuriose teorijose tai motyvuojama asmeninio polinkio priežastimis: alkoholio ar narkotikų vartojimu, nukentėjusiosios veiksmais, psichinėmis ligomis, stresais, vystimosi atsilikimu ir šeimos narių smurtavimu.
Smurto kilmė sl
lypi socialinėje struktūroje, kurioje lyčių nelygybę sąlygoja vertybių, tradicijų, papročių, įpročių ir pažiūrų sistema.
Svarstant kodėl smurtas šeimoje iki šiol nėra teisiškai įvertintas, reikėtų grįžti prie patriarchalinės visuomenės tradicijų, patriarchalinio šeimos modelio, absoliutaus vyro autoriteto šeimoje. Patriarchalinės, religinės nuostatos moteriai įdiegė „viešai neskalbti nešvarių baltinių“, kantriai nešti savo kryžių, slėpti nuo pašalinių smurtą šeimoje, kaltinti save, užuot kaltinus smurtininką. Feministės neigia moters kaltės mitus ir nurodo konkrečius patriarchalinius, moralinius, religinius, psichologinius veiksnius ir nuostatas, lemiančias smurto prieš moterį šeimoje ir visuomenėje kilmę.Smurto rūšių klasifikavimas
Kanados sociologas W. S. Dekeseredy apibendrina būdingus smurto prieš moteris tipus, kurie padeda nustatyti tyrimo objektą ir dalyką specialiuose smurtą prieš moterį nagrinėjančiuose tyrimuose:
 Fizinis, psichologinis, lytinis smurtas prieš netekėjusias moteris;
 Ištekėjusios moterys patiria fizinį ir seksualinį smurtą, taip pat psichologinę prievartą ir yra ekonomiškai priklausomos;
 Moterys, gyvenančios neregistruotoje santuokoje, patiria seksualinę ir emocinę prievartą ir yra ekonomiškai priklausomos;
 Išsiskyrusios moterys patiria fizinį, seksualinį ir psichologinį smurtą, taip pat ekonominę prievartą;
 Dirbančios moterys patiria seksualinį priekabiavimą, psichologinį, lytinį smurtą.
Nagrinėjant smurto prieš moteris problemą, išskiriamos dvi kryptys: smurtas prieš netekėjusias moteris ir smurtas prieš žmonas. Merginų atveju smurtininkas gali būti tėvas, giminaitis, draugas, svetimas žmogus. Žmonų atveju – vyras. Smurtas vyksta įvairiose vietose. Dažniausia nurodomos – šeima ir visuomenė.
Fizinis smurtas siaurąja prasme – tai prievarta prieš as
smenį: stumdymas, mušimas, sužeidimas, nužudymas. Psichologinis, emocinis smurtas dažniausiai susijęs su fizine prievarta. Įžeidžiančiais žodžiais, pastabomis, grasinimais, draudimais, gąsdinimais siekiama asmenį įskaudinti, įbauginti.
Lytinis smurtas apima gana platų veiksmų lauką. Kraštutinis seksualinės prievartos aktas yra išprievartavimas. Seksualiniam smurtui priklauso seksualinis priekabiavimas.
Ekonominis smurtas – moterų finansinė priklausomybė. Moterų veiklos sritimi tradiciškai yra laikomas namų ūkis. Tradicinė vyro pareiga yra išlaikyti žmoną ir vaikus. Moterų ekonominė pozicija yra dažnai silpnesnė nei vyrų. Kai vyras nesuteikia šeimai reikiamos finansinės paramos, moteris tampa ekonomiškai priklausoma nuo vyro. Taip ribojama jos laisvė, nes palikusi vyrą viena neišlaikys savęs ir vaikų.Smurtas prieš vaikus
Lietuvoje apie vaikų prievartą imta kalbėti palyginti neseniai, nors ši problema egzistavo ir anksčiau. Pirmieji pranešimai apie vaikų prievartą daugiausiai rėmėsi kai kurių epizodų vertinimu, vėliau pavieniais sociologiniais tyrimais, dažniau seksualinės vaikų prievartos tema.
Paprastai su prievartos aukomis pirmieji susiduria medikai, teikdami pagalbą nukentėjusiems vaikams. Remiantis Lietuvos kraštų vyriausiųjų pediatrų duomenimis, 1994 m. šalies gydymo įstaigose gydytas 141 vaikas, patyręs smurtą. Iš jų – 111 patyrę fizinį smurtą, 11 – socialinę prievartą ir 19 – psichologinę prievartą. Be jokios abejonės, šie medikų duomenys nėra tikslūs, nes dažnai smurtą, kaip traumos priežastį, artimieji neigia, ir todėl jis sunkiai įrodomas. Ypač slepiami lytinio smurto faktai.
Itin glaudžiai tarpusavyje susiję smurtas ir nepriežiūra. Jie ypač pražūtingi tose šeimose, kuriose smurtaujama ne tik prieš vaiką, bet ir prieš moterį (motiną). Motina yra bejėgė apginti savo vaikus, nes pati yra smurto auka, kuri kartais iš nevilties griebiasi smurto. Pvz., iš 1994 m. mirusių iki vienerių metų amžiaus vaikų, kurių mirčių buvo galima išvengti laiku suteikus medicinos pagalbą, 2/3 mirčių priežastis buvo vaikų nepriežiūra. Paprastai 95 proc. visų įvykių, susijusių su vaikais iki vienerių metų, įvyksta dėl nepriežiūros. Dėl nepriežiūros, netinkamos slaugos, pavėluotos medicininės pagalbos smurto aukas gali ištikti mirtis, atsirasti įvairių ligų, išsivystyti fizinė negalia. Dėl nepriežiūros arba emocinės prievartos vaikai nesimoko mokyklose arba nesugeba mokytis, tampa nusikaltėliais, nes nuskriaustasis siekia tapti skriaudžiančiuoju.
Smurtą prieš vaikus lemia, visų pirma, visuomenės socialinė – ekonominė padėtis. Nesaugios vaikų gyvenimo sąlygos (skurdas, tėvų nedarbas, alkoholizmas šeimoje ir t.t.) riboja ir žeidžia vaikų teises normaliai vystytis, gyventi, lavintis, t. y. veikia kaip smurtas.Tyrimo ataskaita
Ši sudėtinga Lietuvos vaikų padėtis paskatino mane tirti vaikų fizinio smurto paplitimą šeimose, tėvų elgesio įtaką vaikui bei jo pasaulėžiūros formavimui. Tyrimą atlikau vienoje iš Šiaulių miesto Logopedinių mokyklų, kurioje mokosi sutrikusio intelekto, turintys fizinių negalių, kai kurie iš asocialių šeimų, vaikai. Buvo apklausti įvairaus amžiaus moksleiviai. Jie užpildė anketas apie smurtą šeimose.

Socialinė-demografinė respondentų charakteristika. 33 moksleiviai, iš jų 13 mergaičių ir 20 berniukų, atsakinėjo į anketos „Smurtas šeimoje“ klausimus.

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį.

Apie trečdalį apklaustųjų (33,33 proc.) sudarė 16-18 metų jaunuoliai, beveik pusė iš jų (41,9 proc.) sudarė 14-15 metų paaugliai; daugiau kaip du dešimtadaliai (24,77 proc.) – 12-13 metų vaikai.
(1 lent.)

12-13 metų 14-15 metų 16-18 metų
Mergaitės 9,2% 23,9% 6%
Berniukai 15,5% 18% 27,3%
Iš viso 24,77% 41,9% 33,33%

Apklaustieji buvo daugiausiai iš daugiavaikių šeimų – beveik kas antras (48,7 proc.) turėjo daugiau nei vieną brolį ar sesę. Vieną brolį arba sesę turinčių vaikų buvo daugiau kaip trečdalis (37,3 proc.); vienturčių vaikų buvo mažiausiai (14 proc.).

(2 lent.)

Vienintelis vaikas šeimoje Yra dar vienas vaikas Yra daugiau nei 2vaikai
Mergaitės 8% 13.5% 17.9%
Berniukai 4% 23.8% 30.8%
Iš viso 14% 37.3% 48.7%

Apie du trečdalius (62,3 proc.) apklaustųjų gyvena pilnose šeimose su abiem tėvais, kiti (37,3 proc.) – nepilnose šeimose arba su patėviu/pamote. Našlaičių nebuvo.
(3 lent.)

Gyvena su tėvais Gyvena nepilnoje šeimoje Našlaičiai
Mergaitės 21.9% 24% 0%
Berniukai 40.4% 13.3% 0%
Iš viso 62,3% 37.3% 0%

Fizinio smurto patirtis. Tyrimas parodė, kad beveik pusė vaikų buvo gąsdinami, jog bus nubausti fizinėmis bausmėmis ar patyrė suaugusių šeimos narių įvairų fizinį smurtą. Gauti tyrimo duomenys rodo, kad fizinį smurtą vienodai patiria tiek mergaitės, tiek berniukai

2 pav. smurto patyrimas pagal lytį, proc.
Dažniausiai vartojamas fizinis smurtas prieš vaikus – mušimas rankomis – 71,9 proc., kokiu nors daiktu (diržu ir pan.) – 60,3 proc., gąsdinimas – 87 proc. Vyresni šeimos nariai nesibodi ir spardyti vaikų – tai patyrė net 2 berniukai ir 1 mergaitė iš 33 moksleivių. Rezultatai rodo, kad dažniausiai yra gąsdinami būti nubausti fizine bausme ir po to ji dažniausiai įvykdoma kai vaikai yra/būdavo jaunesni – 74 proc.

(4 lent.)

Mušimas rankomis Mušimas daiktu Gąsdinimas
Berniukai 23% 37.3% 41.8%
Mergaitės 48.9% 23% 32.6%
Iš viso 71,9% 60.3% 74%

Į klausimą „Kas šeimoje pakelia ranką?“ atsakymuose dažniausiai nurodomas tėvas (62,0 proc.). Motinos fizinę prievartą prieš savo vaikus vartoja šiek tiek rečiau: kas šeštą (14,4 proc.) apklaustąjį motina mušė rankomis, kas trečią (10 proc.)– kokiu nors daiktu.
Iš atsakymų paaiškėjo, kad ir patys vaikai yra pakankamai agresyvūs jaunesniųjų šeimos narių atžvilgiu: 13,6 proc. apklaustųjų, turinčių vyresnį brolį (seserį), patyrė jų gąsdinimus nubausti fizine bausme ir mušimą.
6 vaikai nurodė, kad juos skriaudė ir žemino klasės draugai, 11 – kiti draugai.

3 pav. smurtas šeimoje, proc.

4 pav. kiek respondentų patyrė smurtą iš aplinkos, ne namuose

Šeimos socialinė-ekonominė padėtis ir smurtas. Tiriant šią smurto prieš vaikus problemą, svarbu buvo nustatyti įvairius fizinės prievartos atvejus, bet ir atskleisti, kokiose šeimose vaikai dažniausiai kenčia nuo smurto. Yra trys prielaidos apie socialinę-ekonominę šeimos padėtį ir smurtą:
• Smurtą prieš vaikus dažniau vartoja žemesnio išsimokslinimo, neturintys nuolatinio darbo asmenys;
• Fizinės prievartos prieš vaikus atvejai yra dažnesni šeimose, kur vartojamas alkoholis;
• Skurdas skatina tėvų agresyvumą vaikų atžvilgiu.
Hipotezė, kad smurtą labiau patiria vaikai, augantys skurdžiai gyvenančiose šeimose, pasitvirtino – jose fizinės bausmės daug dažnesnės negu tose, kur materialinė padėtis geresnė. Visiškai pasitvirtina tai, kad tėvų elgseną vaikų atžvilgiu lemia alkoholi.o vartojimas.Išvados
• Fizinis smurtas ir gąsdinimas yra labiausiai paplitusios smurto formos, neįtraukiamos į jokią statistiką, išskyrus tuos atvejus, kai vaikai patenka į ligoninę ar policiją.
• Šeimose, visuomenėje fizinių bausmių taikymas kaip „auklėjimo“ priemonė nelaikomas smurtu.
• Socialinis skurdas, atsiradęs dėl sunkios ekonominės padėties, ypač alkoholizmas dažnai lemia vaikų nepriežiūrą ir smurtą.
• Tėvai mažai laiko skiria tiesioginiam bendravimui su vaikais. Daugiausiai bendraujama žiūrint televizorių.

PRIEDAI

Anketa
„Smurtas prieš vaikus“

Mieli mokiniai, prašau atvirai užpildyti šią anketą. Joje pateikiami klausimai apie smurtą prieš vaikus.
Anonimiškumas garantuojamas!
Nei pavardės, nei vardo rašyti nereikia.
Tik pažymėkite pasirinktą variantą.
Jūsų lytis:
□ Mergaitė
□ Berniukas
Jūsų amžius:
□ 12-13 metų
□ 14-15 metų
□ 16-18 metų
Be Jūsų šeimoje dar yra:
□ Vienas vaikas
□ 2 ir daugiau vaikų
□ Daugiau nėra nieko
Jūs šeimoje esate:
□ Vienintelis vaikas
□ Vyriausias vaikas
□ Jaunesnis už kitus vaikus
Jūs gyvenate:
□ Su abiem tėvais
□ Nepilnose šeimose arba su patėviu/pamote
□ Tėvelių neturite
Ar tėvai baudžia už išdaigas?
□ Taip, visada
□ Kartais
□ Ne, niekada
Ar prieš baudžiant tėvai perspėja, pagrasina?
□ Taip, visada
□ Kartais
□ Ne, niekada
Ar po perspėjimų vis tiek esate baudžiami?
□ Taip, visada
□ Kartais
□ Ne, jei nurimstu
□ Ne, niekada
Ar kai būdavote mažesnis, Jus bausdavo daugiau?
□ Taip
□ Nežinau
□ Ne
Jei yra baudžiama, tai kaip?
□ Mušimas rankomis
□ Mušimas kokiu nors daiktu (diržu ir pan.)
□ Spardimas
Kas šeimoje pakelia ranką? (galite pažymėti ir daugiau nei vieną variantą)
□ Tėvas
□ Motina
□ Vyresnis brolis ar sesuo

Ar patiriate smurtą ne vien šeimoje?
□ Taip
□ Kartais
□ Ne

Jei esate patyrę smurtą ne nuo šeimos narių, tai nuo ko?
□ Nuo klasės draugų
□ Nuo mokytojų, auklėtojų
□ Nuo kitų draugų
Kaip dažnai esate baudžiami?
□ Kasdien
□ Kelis kartus per savaitę
□ Kartą per mėnesį
□ Niekada
Ar jūsų šeimoje yra vartojamas alkoholis?
□ Taip
□ Ne
Ar jūsų šeimoje jaučiamas pinigų stygius?
□ Taip
□ Ne
□ Nežinau
Ar dažnai šeimoje yra bendraujama tarpusavyje?
□ Taip, visada
□ Kartais, dažniausiai prie TV
□ Ne, beveik niekada
Ar fizinės bausmės (mušimas) yra auklėjimo priemonė?
□ Taip
□ Ne
Ar jūs suprantate ir laikote tai smurtu?
□ Taip
□ Ne
□ Nežinau
Ačiū už dėmesį.

Leave a Comment