Turinys
1. Įžanga……………………………………………………………………………………………………………………………..12. Smurtas namuose………………………………………………………………………………………………………………23. Šeimyninis smurtas……………………………………………………………………………………………………………34. Smurtas mokykloje……………………………………………………………………………………………………………45. Smurtą patiriantis vaikas……………………………………………………………………………………………………56. Vaiko žalojimo rūšys…………………………………………………………………………………………………………67. Ką daryti, jei vaikas jums pasako, kad jis yra skriaudžiamas?…………………………………………………78. Smurtas prieš moteris………………………………………………………………………………………………………..89. Apklausa “Vaikų patiriamas smurtas“ (1998 m.)…………………………………………………………………..910. Vaiko teisių konvencija ir žmogaus teisių pažeidimai………………………………………………………..1011. Buitinis smurtas…………………………………………………………………………………………………………….1212. Išvados…………………………………………………………………………………………………………………………1413. Literatūra……………………………………………………………………………………………………………………..1514. Priedas…………………………………………………………………………………………………………………………16
Įžanga
Smurtas – tai pavojingas reiškinys, kurio dėl staigumo ir netikėtumo ne visada įmanoma išvengti, nes smurtautojo ketinimai neteisėtu būdu pasipelnyti apiplėšiant, prievartaujant turtą, pinigus, kitas materialines vertybes, būna iš anksto suplanuoti.Smurtas prieš vaikus vertinamas įvairiai: dažniausiai jis smerkiamas, tačiau kartais ši problema visai ignoruojama. Daugumas suaugusiųjų netiki, kad kiti suaugę žmonės gali skriausti vaikus, tačiau fizinis smurtas yra dažnas daugelyje Lietuvos šeimų.Smurtas įvyksta tada, kai stiprus silpnesniojo atžvilgiu rodo savo pranašumą. Smurto prieš vaikus atvejai dažnai kartojasi, tai nėra išskirtinių aplinkybių sutapimas (nors tėvai tai aiškina būtent taip). Smurtas prieš vaiką yra bet koks fizinis bei emocinis jo įskaudinimas, seksualinė prievarta, nesirūpinimas vaiku, galintis sukelti ligą. Taip pat, vaikas, būdamas smurto šeimoje liudininkas, tampa nuskriaustu vaiku, t.y. turi tokių pačių simptomų, kaip ir smurtą patyręs vaikas. Kasmet apie du milijonai vaikų JAV patiria prievartą iš savo šeimos narių. Tai tik oficialiai įregistruoti atvejai. Tikslaus šių nusikaltimų skaičiaus niekas nežino, nes šeimos vengia apie tai pranešti, bijodamos kaimynų apkalbų. Skaudu, kad vietoj švelnumo ir rūpesčio, kuriuos vaikai turėtų gauti šeimoje, jie yra mušami, deginami, prievartaujami, traumuojami psichologiškai, kenčia nuo fizinio ir dvasinio atstūmimo, vienišumo. Taigi nė kiek nekeista, kad tokie vaikai būna uždari, pasižymi dažna nuotaikų kaita, jų ryšiai su tėvais ir draugais būna nepastovūs ir nepatvarūs. Taip pat negalima atmesti tikimybės, kad patyrę prievartą vaikai ateityje skriaus savo vaikus, nemokės ir negalės nuoširdžiai prisirišti prie kito žmogaus.
Smurtas namuoseFizinis smurtas – mušimas, spardymas, ar tyčinis vaiko skriaudimas bet kokiu būdu – dažniausiai pasireiškiantys smurto būdai.• Labai dažnai 7 – rių metų vaikai yra mušami kokiu nors daiktu, (diržu ar lazda).• Vaikai, įrašyti į vaikų teisių apsaugos įskaitą, kasmet kentėdavo fizinį smurtą.• Seksualinis vaikų išnaudojimas taip pat dažnai susijęs su smurtu.• Jaunesni nei 5 metų vaikai dažnai miršta dėl tėvų nerūpestingumo.Dažnai tėvai teisinasi dėl vaikų sužeidimų: “Jis suklupo ant laiptų”, “Ji atsitrenkė į duris”, “Jis paslydo vonioje”. Kai kurie tėvai dėl smurtinių veiksmų aiškinasi: “Aš truputėlį per daug išgėriau”, “Aš tik praradau kantrybę”. Ką jūs galite padaryti? Turite padaryti viską, ką galite, kad apsaugotumėte savo vaiką. Jei Jūsų vaikas nors kartą rimtai buvo sužeistas, sumuštas ar suspardytas, nepriklausomai nuo priežasties, pasirūpinkite, kad jam būtų suteikta reikiama medicininė pagalba ir priežiūra.• Jei Jūs esate linkę į smurtą, ar jaučiate, kad galite smurtauti prieš vaiką, jums reikalinga pagalba ir parama. Jūs privalote kreiptis į specialistus. • Tėvai kartais nerimauja, kad iš jų bus atimti vaikai. Tačiau tai turėtų būti taikoma tik kaip neišvengiama priemonė problemai išspręsti. • Jei Jūs pastoviai jaučiate stresą ir pyktį bei jaučiate, kad galite prarasti savitvardą, patariame: – skaičiuokite iki 10 ir giliai įkvėpkite. Suteikite sau ir vaikui “pertraukėlę”;– pakalbėkite su draugu ar giminaičiu ir papasakokite kaip Jūs jaučiatės;– suraskite būdą atsipalaiduoti. Tai gali būti įvairūs pratimai, muzikos klausymas, puodelis arbatos, karšta vonia ar bet kas, kas Jums tinka;– prisiminkite apie tai, kas susiję su teigiamais jausmais vaikui, kas sukelia džiaugsmą ir meilę savo vaikui;
– stresines situacijas sumažina jumoras;– atraskite laiko nusiraminimui.• Prašykite pagalbos. Būti tėvais – tai didžiulis įsipareigojimas prieš savo vaikus, Jūs turite jausti atsakomybę už jų ateitį. Jei Jūs patyrėte smurtą ir prievartą būdamas vaikas, pasistenkite užtikrinti, kad Jūsų vaikas nebekentės dėl to paties. • Jei Jūs įtariate, kad šalia vaikas auga aplinkoje, kur yra smurtaujama, padėkite tam vaikui. Nebūkite abejingi. Apie smurtą praneškite policijai, socialinei tarnybai, vaikų teisių apsaugos tarnybai. Šeimyninis smurtas• Šeimyninio smurto atvejų išaugo kaip niekad anksčiau daug per pastaruosius 15 metų. • Kai kuriems vaikams šeimyninis smurtas baigiasi tragedija – motinos mirtimi. Ne mažiau kaip pusė šeimyninio smurto atvejų vaikai taip pat patiria skriaudą. • Vaikams reikalinga šilta aplinka tam, kad jie patys užaugę būtų geri tėvai, jaustų atsakomybę ir meilę savo vaikams. Netgi jei yra skriaudžiami ne patys vaikai, jie, būdami liudininkais, kai skriaudžiamas jiems mylimas žmogus, įgyja žalojančią patirtį. • Vaikai gali pradėti bijoti pykčio ar prarasti visiškai pasitikėjimą. Jie gali jaustis kaltais ir tapti atsiskyrėliais arba linkę į depresiją. Kiti gali patys tapti agresyvūs. • Požiūris į šeimynini smurtą pasikeitė. Jūs turite teisę gyventi saugioje aplinkoje. Nebijokite siekti pagalbos.Ką Jūs galite padaryti?• Jūs neturėtumėte skubėti ir nedelsiant palikti namus ar nutraukti ryšius. Jūs turite ieškoti pagalbos bei patarimų apie savo ir savo vaikų apsaugą. • Vaikai beveik visada žino apie vykstantį smurtą, nors suaugusieji galvoja, kad jie tai nuslepia. Reikia būtinai su vaiku pakalbėti apie tai, ką jis jaučia. • Tose šeimose, kuriose yra smurtaujama, vaikų priežiūra yra bloga. • Jei Jūs sužinojote apie šeimynini smurtą gretimame bute ar name, būtinai kreipkitės į specialistus pagalbos. Smurtas mokykloje
• Užpuolimai ar kiti smurtiniai veiksmai vis dažniau įvyksta daugelyje mokyklų. Tai vyksta net jaunesnių nei 15 -kos metų paauglių tarpe. • Užpuolimas yra apgalvotas veiksmas siekiant išgąsdinti ar sužeisti. Jis gali būti tiek fizinis, tiek psichologinis. Tai sukelia sunkias pasekmes, nelaimes. • Kai kada vaikai žūsta nuo kankintojų rankos, o kai kada patys nusižudo, nepakeldami smurto. Ką Jūs galite padaryti?• Rimtai žiūrėti į bet kokį smurtą mokykloje.• Pasikalbėti su savo vaiku apie tai, kas vyksta mokykloje ir atidžiai išklausyti bet kokį jų susirūpinimą. Priminkite jiems, kad Jūs esate jų pusėje ir kad Jūs visada tikėsite tuo, ką jie Jums sako.• Pasikalbėkite apie tai su vaiko mokytoju ar direktoriaus pavaduotoju. Ieškokite pagalbos.Smurtą patiriantis vaikas Suprasti,kodėl suaugęs žmogus, dažnai pats artimiausias, smurtauja prieš mažą vaiką, nepaprastai sudėtinga. Šiandien yra žinoma, kad nėra vienos tokio suaugusiųjų elgesio priežasties, taip pat aišku, kad prievarta prieš vaikus nepriklauso nuo socioekonominės šeimos padėties,rasės ar religijos. Vaikas turi būti apsaugotas, kai jo psichinei ar fizinei sveikatai ar gerovei iškyla grėsmė ar padaryta žala dėl suaugusių žmonių veiksmų ar neveikimo. Vaikas turi būti apsaugotas nuo smurtinio elgesio, nes tai yra žmogaus teisių pažeidimas. Smurtas turi būti sustabdytas, nes jei ir nėra akivaizdžių fizinių ar psichinių pakitimų. Pirmiausia, siekiant apsaugoti vaikus nuo smurto ir nepriežiūros, reikia tokius vaikus identifikuoti. Gydytojai, pedagogai, slaugytojos, kiti švietimo įstaigų darbuotojai, kasdien susitinkantys su vaikais, turi unikalią galimybę labai anksti atpažinti šias situacija ir pamatyti tokius vaikus.
Vaiko žalojimo rūšys
Yra skiriamos keturios vaiką žalojančio elgesio rūšys – tai nepriežiūra ir apleistumas – netenkinimas esminių tiek fizinių, tiek emocinių vaiko poreikių, fizinis smurtas, emocinis psichikos žalojimas, seksualinis smurtas arba išnaudojimas. Vaikas gali patirti vieną kurią nors iš šių smurto formų arba jų kombinaciją. Daugumos jų išgyvenusių vaikų patirtyje smurtas yra susiliejęs, fizinę skriaudą lydi emocinė, seksualinę traumą – fizinė.
Nepriežiūra, apleistumas – tai ilgalaikis fizinių ir psichinių vaiko poreikių netenkinimas, todėl kyla grėsmė vaiko visaverčiam vystymuisi ir funkcionavimui.
Fizinė prievarta – tai neatsitiktiniai sąmoningi suaugusių žmonių veiksmai vaiko atžvilgiu, kurie sukelia skausmą ir gali sukelti sveikatos ir vystymosi sutrikimų. Fizinis smurtas gali būti vienkartinis epizodas arba pasikartojantys veiksmai – mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas. Fizinė trauma gali būti įvairi – nuo lengvo apdraskymo ir nubrozdinimo iki lūžusių kaulų, smegenų sutrenkimo, vidaus organų sužalojimo.
Emocinė prievarta – tai vaiko kompetencijos ir savęs vertinimo tyčinis griovimas ar žymus trikdymas dėl žeminimo, bausmių, atmetimo, gąsdinimo ir normalių socialinių sąveikų slopinimo.
Seksualinė prievarta – tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti su šia sritimi susijusį pelną. Seksualiai išnaudojami vaikai, net ir patys mažiausi, tikrai nesuprantantys to, kas iš tikrų vyksta, jaučia didžiulę gėdą papasakoti apie šiuos įvykius. Jie išgyvena baimę, nerimą, izoliaciją, jaučiasi kitokie, yra perdėtai jautrūs.
KĄ DARYTI, JEI VAIKAS JUMS PASAKO, KAD JIS YRA SKRIAUDŽIAMAS?
BŪKITE ATVIRAS IR SUPRATINGAS
NESISTENKITE ATLIKTI TYRIMO IR APKLAUSOS
SUPRASKITE, KAD VAIKAS IŠGYVENA JAUSMŲ SUMAIŠTĮ
TIKĖKITE VAIKU
PAAIŠKINKITE VAIKUI, KOKIŲ VEIKSMŲ IMSITĖS
NEPASAKOKITE KITIEMS ŽMONĖMS
JEI VAIKAS PASIRINKO JUS SAVO PATIKĖTINIU, TAI BŪKITE KARTU
JEI VAIKAS JUMS PAPASAKOJA APIE PATIRTĄ SMURTĄ, NESKUBĖKIT JO PRAUST IR PERRENGT – TAI GALI BŪTI SVARBŪS ĮKALČIAI.
Smurtas prieš moteris
Statistika ir tyrimų duomenys rodo, kad dažniausiai smurtą namuose patiria moterys ir vaikai. Todėl ši skiltis pirmiausiai yra skirta moterims, kad suteikti joms informaciją ką reikėtų daryti smurto atveju, kaip ją gina įstatymai, kur kreiptis jai ar vaikams, taip pat skirta visiems, dirbantiems smurto prieš moteris mažinimo srityje.
Nors mūsų visuomenė jau daug girdi ir mato (būtent- mato) smurto prieš moteris atvejų, tačiau visuomenės nuostatos keičiasi labai lėtai ir vis dar aukos yra labiau smerkiamos nei smurtautojai bei dažnai jos nesulaukia reikalingos pagalbos iš aplinkinių. Kartais to priežastis – abejingumas, nenoras kištis “ne į savo reikalus”, tačiau dažnai tai ir nežinojimas, kuo ir kaip padėti smurtą patyrusiai.
Pasauliniais duomenimis smurtas prieš moteris yra tokia pat dažna mirties ar nedarbingumo priežastis (tik retai tai nurodoma oficialiai), kaip ir vėžys. Turime suvokti, kad smurtas šeimoje ir prievarta, naudojama prieš asmenį, yra visų mūsų reikalas. Tai socialinė problema, o ne vien šeimos ar moters reikalas. Visų pirma tai liečia visą visuomenę, kurioje vis dar gajos patriarchalinės nuostatos. Dažnai sulaukiu klausimo: ar iš tiesų smurtas prieš moteris mūsų visuomenėje toks dažnas reiškinys? Deja, taip. Tai įrodo statistiniai bei tyrimų duomenys. Jungtinių Tautų gyventojų fondo duomenimis kas trečia moteris pasaulyje yra patyrusi smurtą. Tačiau kaip visame pasaulyje yra įrodyta – statistiniai duomenys, atvejai užregistruoti policijoje parodo tik ledkalnio viršūnę, jie parodo mažiau nei ¼ realiai įvykusių smurto atvejų.
Fizinis, psichologinis ar ekonominis smurtas prieš moteris, neturi būti toleruojamas. Jeigu tai nevyksta su manimi, tai nereiškia kad to nėra visai, padėkite savo darugei, kaimynei ar seseriai. Būkime solidarios, paremkime viena kitą, padėkime, to taip trūksta mūsų santykiuose.
Apklausa “Vaikų patiriamas smurtas“ (1998 m.)
Šį tyrimą Lietuvos vaikų teisių gynybos organizacijos “Gelbėkit vaikus“ prašymu atliko Visuomenės nuomonės tyrimų centras “Vilmorus“. Apklausa vyko 1998 m. gruodžio 4-7 d., buvo apklausta 1002 suaugę Lietuvos gyventojai.
Pateikiame šio tyrimo rezultatą su trumpais komentarais.
Ar Jus mušdavo tėvai, globėjai?
Tyrimas parodė, kad apie pusės atsakiusiųjų (48,3%) tėvai nemušdavo ir apie pusę mušdavo: 48,3% kartais, o 3,4% – dažnai.
Vaiko teisių konvencija ir žmogaus teisių pažeidimas
Žinoma, kad vaikai įvairų smurtą (psichologinį, fizinį ir kitokį) patiria ir mokykloje, ir kieme, ir namuose – šeimoje. Ne tik Lietuvoje paplitęs pasyvus teroras, kada vienas iš šeimos narių vaiką muša, o kitas – tyli. Vėliau tėvas, tarsi jausdamas kaltę, sūnaus ar dukros prašo atleisti, nes mama štai tokia bloga. Didžiulį susirūpinimą kelia mokyklose prieš vaikus naudojamas psichologinis smurtas. Kartais pedagogai jiems neįtinkančius moksleivius tiesiog kitų akivaizdoje išvadina nešvankiais žodžiais. Ypač nuo tokio teroro vaikams sunku apsiginti, jie net gali susirgti. Daug mokytojų taip ir neišmoksta pakomentuoti savo auklėtinių padarytų darbų. Jokios ironijos įvertinant jų darbus ir rašant pažymius negali būti. Labai daug pasitaiko atvejų, kada šeimoje vaikai mušami, net dėl menkniekių. Ne paslaptis, jog vaikai dažnai nukenčia dvigubai ir dėl to, kad toli gražu ne visada suaugusiems pasisako, kas iš tikrųjų jiems atsitiko. Tai viena iš sunkiausiai sprendžiamų problemų. Iš tikrųjų mes, suaugusieji, nemokame atvirai kalbėtis su vaikais, ypač su tais, kurie patyrė smurtą. Nukentėjusiojo apklausos procedūra tokia sudėtinga, netobula ir grubi, kad vaikas po pirmo susitikimo su tardytoju užsisklendžia ir iš jo daugiau, išskyrus patį faktą, nieko neišpeši. Pas mus sukentėjusįjį apklausia po kelis kartus, iš pradžių policija, po to prokurorai, vėliau dar kartą prokurorai, ir tą patį kelis kartus reikia kartoti teisme. Įsivaizduokime, ką reiškia tokia procedūra seksualinę prievartą patyrusiam vaikui. Civilizuotose Vakarų šalyse ši problema pakankamai išspręsta – vaiko parodymai apklausos metu įrašomi į garso ir vaizdo juostą, kuria vėliau naudojasi kitos teisinės institucijos. Vaikus apklausia ne šiaip teisininkas, o žmogus, kuris specialiai paruoštas psichologiškai, moka bendrauti su vaikais, juos supranta. Pirmiausia pedagogai, nepilnamečių reikalų inspektoriai turi sugebėti suprasti, kas atsitiko vaikui: jis pats nukrito nuo kėdės ir susitrenkė, ar jį tiesiog kas nors sumušė. Fizinio lavinimo mokytojai taip pat ateityje turės sugebėti per pamokas įžvelgti problemą, kurią bando vaikas nuslėpti. Šiuo klausimu Vakarai pažengė gerokai į priekį, nes ten taip pat vaikai patiria smurtą. Policijos pastangomis vaikams pateikiamos anoniminės anketos, kuriose jie nurodo apie patirtą smurtą buityje. Labai pastebima viena bloga tendencija – daug vaikų, kurie skundžiasi dėl tėvų ilgalaikių komandiruočių į Rytus, – tėvai savo vaikams numeta pinigų, o patys išvažiuoja prekiauti. Šiauliams ši problema ypač aktuali. Dėl to nemažai šeimų išsiskiria. Net patys vaikai rašo prašantys savo tėvų, kad šie kuo greičiau išsiskirtų, nes sunku visiems… Taip pat vaikai atkreipė dėmesį į tai, kad jų mamos ėmė dominuoti šeimoje – iš komercinių kelionių sugrįžusios užsipuola vyrus, kad šie nesugeba pinigų uždirbti tiek, kiek uždirbančios jos, tokios moterys dažnai daug laiko praleidžia su draugėmis restoranuose. Tokių šeimų nariai apskritai nebeturi vienas su kitu apie ką pasišnekėti. Tai irgi smurtas prieš vaikus… Vaikų seksualinė prievarta mūsų mieste – taip pat ne naujiena.
Įsigalėjusio smurto mastai pralenkė ne tik galimybes išaiškinti ir nubausti nusikaltėlius, bet ir registruoti, o antra – smarkiai pakito pati nusikaltimų sąvoka: smurto kartelė pakelta labai aukštai. Smulkiais, dėmesio nevertais nusikaltimais tapo kišenių apšvarinimas, nosies suknežinimas patamsyje, peilio dūris, grasinimai, smurtas artimųjų tarpe, išplėšti sodų nameliai, apvogti automobiliai, išmalti langai. Šimtai, o gal tūkstančiai tokių nusikaltimų jau neregistruojama arba vengiama registruoti. Todėl žmonės dažnai net niekur nesikreipia, nebent koks nors naivus užsienietis ar inteligentas. Be ginklo panaudojimo, peilio, kirvio, stambaus apiplėšimo nepateksi nusikaltimų istorijon. Beje, išsiduoda kas ketvirtį ar kas metai skelbiama nusikaltimų statistika. Ten matome, jog didėja stambių, o mažėja smulkių nusikaltimų. O taip atsitinka labai paprastai: smulkūs nusikaltimai menkai registruojami, nors už tokius Vakarų šalyse sėdama už grotų. Užtenka kasdieninio patyrimo, kad įsitikintum, jog daugėja būtent smulkių nusikaltimų, kurie yra gera treniruotė miklinti ranką, įgyti drąsos ir įžūlumo ir ruoštis stambioms akcijoms. Tai nuolat veikianti nusikaltėlių akademija… Didysis smurtas niekad nebus sustabdytas, kol nematytu greičiu plėsis tie gana raminančiai pavadinti buitiniai nusikaltimai. Šiurpina ne vien kasdieninio smurtoapimtis, bet ir pripratimas prie jo, atsiradęs savotiškas malonumas skaityti kraujo prisisunkusius tekstus, pirmiausia ieškoti baisių žudynių ir neregėtų vagysčių aprašymų. Nusikaltėlis savotiškai heroizuojamas, nes atsiranda šalia prezidentų, deputatų ar šiaip garbingų žmonių… Tokiu būdu ima byrėti visi įsivaizdavimai kas yra dora, katė, meilė, jautrumas, gėda, tarsi neveikia papročiai, elgesio nuostatos. Ir niekas negali atsakyti, kodėl dabar nuo ginklo, peilio, kirvio, kilpos Lietuvoje žūsta daugiau žmonių negu pokario metais, kai vyko kova dėl laisvės ir nepriklausomybės. Dažnai esame kviečiami nusiraminti arba nuteikiami, kad nieko blogo su mumis nevyksta, kad viskas pasitaisys savaime. Bet toks raminimas yra pražūtingas, nes mūsų sielos jau vienišos ir išgąsdintos. Ir mūsų dvasia kartais atrodo kaip nereikalinga našta ten, kur grobiama, meluojama, išduodama, žudoma. Skubama ją sunaikinti alkoholiu, abejingumu ir nusikaltimu. Dabar įsigalėjusi nusikaltimo samprata tarsi panaikina sąžinės graužatį, gėdą, nes nusikaltimas kur kas dažniau yra išteisinamas nei už jį baudžiama… Paskutiniu užtarėju tikintiems dar yra Dievas. Tuo tarpu dažniau reikėtų kreiptis ne į jį, o skambinti policijai, gaisrinei, greitajai pagalbai… Kartais jau nerandame vietos, kur būtų galima apsivalyti, susitaikyti bent su savimi, atgauti dvasios pusiausvyrą ir pasitikėjimą savo gyvenimu, nors jis ir nėra lengvas šiandien. Kol kas mes esame išblaškyti, supriešinti, nepakantūs ir todėl vieniši ne tik prieš Dievą, bet ir prieš smurtą. Mes greičiau ir noriau telkiamės į priešiškas partijas, grupuotes, kur viršų ima valdžia ir akla jėga, bet ten niekada vienas su kitu nesusiliečia sielomis, neįgyja grupinės stiprybės, kuri būtų mūsų telkimosi pradžia. Po vieną mus išdaužys, stumdys, apvaginės, žemins, tyčiosis tai kriminalinės padugnės, tai valdžia, tai visokie perėjūnai, kurių, patikėkite, nėra daug. Tokios dorovinės žmonių santalkos turėtų atsirasti šventoriuose, salėse, auditorijose, mokyklų klasėse, šeimose… Negirdėt, kad naktį užpultasis šauktųsi policijos. Jis jau šaukia taip, kad jį išgirstų miegantys ir sapnuojantys žmonės, gatvė, miestas. Tai paskutinis, viltingas šauksmas – į žmones, į vilties šaltinį – sielą. Toks šauksmas dar pabudina, prikelia. Tai išgirstama, ir tai yra pradžia.
Buitinis smurtas
Buitinis smurtas – tai pasikartojantys rimti sužeidimai ir sunkiau įvardijamos prievartos formos, tokios kaip bauginimas ar persekiojimas. Statistiniai tyrimai rodo, kad įvairūs kūno sužalojimai, net nužudymai, įvyksta dėl buitinių nesutarimų ir nepriklauso nuo įvykdžiusiojo socialinės bei visuomeninės padėties, jo pareigų, amžiaus, išsilavinimo, tautybės. Kiekvienas turime suvokti, kad smurtas šeimoje yra socialinė problema. Jis ypač žaloja vaikų psichiką. Įrodyta, kad vaikas, kuris mato šeimoje prievartą, dažniau yra pažeidžiamas (jei jis berniukas – suaugęs bus agresyvus, o jei mergaitė – lengviau taps prievartos auka). Pagarbos, pakantumo kito nuomonei stoka, menki buitiniai ginčai virsta nuolatiniais barniais, vaidais. Drama dažniausiai prasideda spontaniškai. Net smulkmenos tampa didelės tragedijos priežastimi. Blaivus žmogus konflikto vengia, o apsvaigus jam viskas atrodo sudėtingiau, painiau, prarandama orientacija, nuovoka.• Konfliktinei situacijai užbėgsime už akių, jei vengsime žalingų įpročių, o pastebėję kylantį konfliktą, mokėsime rasti būdą jam neutralizuoti; • pasistenkite ramiai išklausyti priekaištus. Atsiminkite, kad kandi pastaba ar kitas įžeidimas skaudina tiek, kiek patys suteikiate jiems reikšmės; • jei esate kaltinamas, “neužkibkite ant kabliuko”. Atsakykite argumentuotai ir nesivelkite į beprasmišką ginčą. Ignoruokite įžeidimą, išklausydami kaltinimus, ir pasakykite oponentui, kad jis išgirstas, bet nieko daugiau nekomentuokite. Geriau keletą minučių patylėti, susikaupti; • jei Jus įžeidžia, neduokite valios jausmams, pagalvokite, ką sakyti, o ko ne, ypač tuomet, kai įžeidinėjo besišypsodamas, mandagiai, apgaulingai nuoširdžiai. Geriau pabandykite suprasti įžeidėją, gal jis pats yra nelaimingas, vienišas, nuskriaustas, įžeistas, blogai jaučiasi, gal nesiseka darbe ir panašiai; • žinokite, kad pyktis yra universalus. Jis gali būti kaip nerimo priedanga arba kvaišalų paveikto smurtautojo vaizduotėje, todėl su juo patartina elgtis ramiai, nes bet koks papildomas dirgiklis tik dar labiau padidina susijaudinimą, provokuoja liguistus poelgius;
• jei jaučiate, kad kyla pavojingas ginčas, venkite uždaros erdvės – vonios, virtuvės, ar pan., taip pat stenkitės būti netoli lauko durų, išėjimo iš patalpos; • nesigėdinkite laiku kreiptis į gydytoją profesionalios pagalbos; • vaikui ir tėvams reikia aptarti tarpusavio bendravimo problemas, stengtis sumažinti psichologinę įtampą, raginti vaiką išsipasakoti, ugdyti jo gebėjimą ir pasirengimą atsispirti socialiniam spaudimui, suvokti ir įveikti savo psichologines problemas; • vaikai turi žinoti pagalbos telefonų numerius; • netikėkite, kad smurtautojas daugiau niekada nenaudos smurto, nepasiduokite švelnumo akimirkomis siūlomoms apgaulėms; • nereikia visko užgniaužti savyje, būtina susirasti žmogų , kuriam galite išsipasakoti, • neleiskite savęs žeminti, jūs turite teisę saugiai gyventi, kai būna sunku, prisiminkite, kad kuriate naują gyvenimą be smurto. Tačiau ką daryti, kai buitiniai konfliktai tampa kasdienybe, kai jie virsta fiziniu smurtu ir dėl to nuolat nukenčia ji arba jis, šeimoje augantys vaikai? Nukentėjusieji dėl buitinio nusikaltimo turėtų žinoti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai garantuoja piliečių fizinį ir moralinį saugumą.Išvados
Smurtas – tai pavojingas reiškinys, kurio dėl staigumo ir netikėtumo ne visada įmanoma išvengti, nes smurtautojo ketinimai neteisėtu būdu pasipelnyti apiplėšiant, prievartaujant turtą, pinigus, kitas materialines vertybes, būna iš anksto suplanuoti.Prievarta prieš vaiką, kad ir kokios formos ji būtų, lemia kiekvieną vaiko vystymosi aspektą. Smurtas sutrikdo fizinę vaiko sveikatą, intelektualinį vystymąsi, psichologinį funkcionavimą, socialinius įgūdžius ir gebėjimus. Patys vaikai retai kada pasakoja apie patirtą skriaudą, dažnai jie net nežino ir nesupranta, kad toks suaugusiųjų elgesys yra netinkamas, jaučiasi kalti patys, yra įbauginti, gėdijasi, nežino kam ir kokiais žodžiais galėtų papasakoti, bijo, kad niekas nepatikės. Pedagogai, kasdien matantys vaikus, turi galimybę stebėti jų fizinę sveikatą, socialinį ir emocinį bei intelekto vystymąsi ir labai anksti atkreipti dėmesį į pokyčius ir sutrikimus. Todėl labai svarbu atpažinti prievartą patyrusius vaikus, žinoti smurto rūšis ir padarinius vaiko vystymuisi, galėti suteikti būtiną pagalbą. Atidus vaiko kasdienio elgesio įvertinimas leidžia nuspręsti, ar vaikui pakankamai fiziškai ir emociškai rūpinamasi, kad jis galėtų saugiai augti ir vystytis.
Taigi nė kiek nekeista, kad tie vaikai, kurie patiria smurtą, būna uždari, pasižymi dažna nuotaikų kaita, jų ryšiai su tėvais ir draugais būna nepastovūs ir nepatvarūs. Taip pat negalima atmesti tikimybės, kad patyrę prievartą vaikai ateityje skriaus savo vaikus, nemokės ir negalės nuoširdžiai prisirišti prie kito žmogaus.Naudota literatūra:
http://www.sociumas.lt/lit/Nr6/smurtas.asphttp://www.psichika.lt/pat9.htmlenciklopedijahttp://www.lygus.lt/ITC/smurtas.phphttp://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0075469.doc“Vaiko teisių konvencija” 1995http://draugai.5ci.lt/6pk/default.asp?TopicID=2&DL=L
Priedai
Norint išeiti iš užburto rato, būtina ieškoti pagalbos, neužsisklęsti savyje. Atsiminkite, kad ne viskas prarasta. Tai, ar pasikeis padėtis, priklauso nuo Jūsų. Esate ne vienišas.Pagalbą teikiančios organizacijos Vilniuje:Pagalbos telefonas 112,Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Konstitucijos pr. 3, tel. 265 09 08, Psichologinė pagalbos tarnyba – 8 800 28888( nemokamas),Vilniaus moterų namų krizių centras, Pilies g. 36-10, tel. 261 63 80,Motinos ir vaiko pensionas, Vytenio g. 45, tel. 233 25 08,Vilniaus arkivyskupijos Caritas motinos ir vaiko globos namai, Odminių g.12, tel. 2121653,Vilniaus miesto savivaldybės socialinės paramos centras, tel.212 42 35,Vilniaus Priklausomybės ligų centras, Gerosios Vilties g. 3,tel. 213 7561, 216 0014Respublikinė psichiatrijos ligoninė, Parko g. 15, tel. 267 0056