Nedarbas Lietuvoje

Įvadas

Bedarbystė Lietuvoje yra žemėjantis, šiuo metu bedarbystė sudaro 8% bendro šalies vidinio produkto, kuri sukuria daug darbo vietų įvairių sričių specialistams, papildo šalies biudžetą, skatina miestų bei rajonų vystymąsi, patenkina turistų poreikius. Visuose didžiausiuose Lietuvos miestuose yra įsikūrusios darbo biržos ar bent jų filialai, aptarnaujančios bedarbius. Darbo biržų klientai turi didelį pasirinkimą, todėl jiems yra svarbi aptarnavimo kokybė, siūlomi darbai, jų produktyvumas, privalumai. Pagal šiuos kriterijus žmonės pasirenka jiems labiausiai patinkančią įmonę. Tai sukuria tarp įmonių konkurenciją, kuri nuolatos skatina gerinti paaslaugų kokybę, stebėti, analizuoti vartotojų poreikius ir stengtis juos patenkinti. Tokia konkurencija įtakoja įmonių vystymą, reikalauja mokslo žinių pritaikymo praktinėje veikloje. Bet kitas klausimas kyla, ar šiais laikais žmonės noriai ieško darbo? Norint ištirti bedarbių rinkas, mes, Kauno kolegijos studentai, Mindaugas Paškevičius ir Vytautas Rubinas sieksime parodyti šiame referato darbe.
Darbo objektas – darbo biržų veiklos analizė, bedarbių problemos, jų sprendimai.
Darbo tikslas – apžvelgti bedarbystės padėtį Lietuvos mastu ir išsiaiškinti jų priežastis, bei išsiaiškinti kokių specialistu pastaruoju metu labiausiai trūksta Lietuvai?.
Darbo užždaviniai : įvertinti bedarbystės mikroaplinką, atlikti statistikos analizę, įvertinti bedarbių poreikius, bei numatyti bedarbystės mažinimo sprendimus.

Nedarbas Lietuvoje
Pakitimai vykstantys kintant gyventojų skaičiui įtakoja žmonių gyvenimą. Iš anksto žinodami kurios amžiaus grupės didės, o kurios mažės, oficialūs pareigūnai gali planuoti mokyklų ir ligoninių be

ei kitų įstaigų veiklą, nes nuo to priklauso, kokios bus labiau reikalingos tarnybos ateityje. Ar visuomenė artėja į lygiateisiškumą? Šis klausimas domina sociologus, moterų ir mažumų busimieji ekonominės ir socialinės padėties kitimai atsako į šį klausimą.

Įmonių ir įstaigų vadovus taip pat domina būsimasis gyventojų dydis. Vadovai parinkdami būsimos įmonės ar įstaigos vietą atsižvelgia į gyventojų skaičiaus kitimą ir amžiaus grupių formavimąsi.

Demografija yra labai svarbus dalykas, todėl šią informaciją turi žinoti ne tik ekspertai, bet ir visi norintys piliečiai, nors ir ne specialistai.

”Valstybės gyventojus apibrėžia trys faktoriai: skaičiaus kitimas dėl išvykstančių ir atvykstančių, sudėtis amžiaus požiūriu ir lyčių santykis. Kitos charakteristikos yra: rasė, etninė kilmė, užsiėmimas, pajamos. Dar yra prieaugis, mirtingumas, gyvenimo trukmė. Vidinė ir tarptautinė migracija istoriniu ir šiuolaikiniu požiūriu.” (5)

„Demografija – (iš graikų kalbos deemos – liaudis, žmonės) mokslas apie žmonių populiacijas – remiasi statistine informacija, kuri gaunama iš oficialių gimimų, mirčių, vedybų ir migracijos registravimų, taip pat iš visuotinių surašymų ir apklausų, kurias atlieka vyriausybė, mokslinės ir privačios tyrimo įstaigos, bei valstybinės įstaigos, pvz.: Lietuvos darbo birža.“ (10)
Tam, kad sureguliuoti Lietuvoje darbo rinką 1991 m. kovo mėn. 1 dieną savo veiklą pradėjo Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kurią sudaro Respublikinė ir 46 teritorinės darbo biržos.

Viena iš dabartinės darbo rinkos problemų yra nedarbas. Kokios gi yr
ra nedarbo priežastys?
„Bedarbis – tai žmogus , turintis pakankamai žemą išsilavinimą (net 50,0 proc. iš jų neturėjo profesinio pasirengimo), neturintis paklausios profesijos, be pastovaus pajamų šaltinio, dažniausiai gyvenantis kartu su tėvais ir jų išlaikomas asmuo, kuris nesėkmingai bando įsitvirtinti darbo rinkoje.“ (8)
Dabar, šiame referate mes nekaltinsime Lietuvos, jog Ji kalta dėl bedarbystės šalyje, bet blaiviai apžvelgsim į priežastis, turinti neabejotinos įtakos nedarbo lygio augimui. Visų pirma yra minimali alga, darbo bei atostogų laiko reguliavimas, apribojimai sudarant sutartis dėl darbo, profesinių sąjungų privilegijos darbo santykiuose ir pan. Šie reguliavimai stabdo darbo jėgos mobilumą, trukdo darbdaviui ir darbuotojui priimti abiem pusėms naudingiausią susitarimą. Kitas ne ką svarbesnis veiksnys yra didėjanti mokesčių našta. Dėl didelės mokesčių, biurokratijos, reguliavimų naštos ir neadekvačių nusižengimams baudų grėsmės žmonės praranda galimybes bei paskatas plėtoti esamus bei kurti naujus verslus (taigi, ir darbo vietas).

„Lietuvos darbo birža – valstybinė institucija kuri teikia nemokamas paslaugas ir informaciją visiems darbo rinkos subjektams: bedarbiams ir dirbantiems asmenims kurie ieško darbo arba nori keisti darbą bei darbdaviams.“ (7)

Lietuvos darbo birža, įgyvendindama valstybines užimtumo garantijas darbo rinkoje, padeda ieškantiems darbo asmenims įsidarbinti ne tik Lietuvoje, bet ir kai kuriose užsienio šalyse legaliai, aprūpina darbdavius reikiama kvalifikuota darbo jėga, darbo biržoje registruotus asmenis įtraukia į gyventojų užimtumo programas: profesinį bei prevencinį mo
okymą, perkvalifikavimo bei kvalifikacijos kėlimo kursus, savo verslo organizavimą, įdarbinimą į užimtumo fondo remiamus arba viešuosius darbus, subsidijuojamų darbo vietų steigimą, darbo klubų veiklą, moka bedarbiams pašalpas. Valstybinėje darbo biržoje registruotiems bedarbiams yra suteikiamos lengvatos gaunant patentus.“ (4)

Lietuvoje yra įsikūrusios ir privačios įdarbinimo agentūros. Jos Lietuvos darbo rinkoje užsiima tik asmenų įdarbinimu Lietuvoje bei užsienyje, įdarbinimas užsienyje dažniausiai būna nelegalus. Ir šios įdarbinimo agentūros dažniausiai neatsako už tai kas jų klientų laukia užsienyje.

Bedarbystės rodikliai

Šiuo metu bedarbystės rodikliai neduoda vilties geresniam laikams, nors pagal prognozininkų, ateityje bedarbystė Lietuvoje mažės, bet šiuo metu ji yra (mes pateikėme žemiau žiūrint statistika 2004m vasario 1d ):2004 m. vasario 1 d. šalyje buvo įregistruota 167 tūkst. bedarbių, tai 30,3 tūkst. mažiau negu prieš metus. Šiuo metu šalyje yra 8% bedarbių, lyginant su praeitais metai, jis buvo 9,7% bedarbių. Susumuojant skirtumus pastebima gerėjimo tendencija.

Padidėjo skirtumas tarp vyrų ir moterų nedarbo lygių
Vasario 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 88,3 tūkst. (52,9 proc.) bedarbių moterų ir 78,6 tūkst. (47,1 proc.) bedarbių vyrų. Moterų nedarbas sudarė 8,6 proc., vyrų – 7,5 proc. darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus. Praeitų metų vasario 1 d. moterų nedarbas buvo 9,7 proc., o vyrų 9,6 proc. Jaunų, iki 25 metų amžiaus bedarbių šalyje registruota 17,8 tūkst. Tai sudaro 10,7 proc. registruotų teritorinėse darbo biržose bedarbių ir 3,8 proc. visų 16-25 m. amžiaus šalies gyventojų. Praeitų metų va

asario 1 d. jaunimo nedarbas buvo 5,0 proc. – 0,7 punkto didesnis negu metų vidurkis.Sausio pabaigoje bedarbio pašalpos buvo mokamos 19,8 tūkst. bedarbių ir 13,1 tūkst. priešpensinio amžiaus asmenų, kuriems iki senatvės pensijos liko ne ilgiau kaip dveji metai.

Didžiausias nedarbas Akmenėje, Druskininkuose ir Mažeikiuose
Apskaičiavus registruotą nedarbą apskrityse ir savivaldybėse pagal darbingo amžiaus gyventojų skaičių, aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijos beveik nepakito.Didžiausias nedarbas buvo Tauragės (11,8 proc.) ir Telšių apskrityse (11,3 proc.). Iš savivaldybių didžiausias nedarbas registruotas Akmenės rajone (18,4 proc.), Druskininkuose (17,4 proc.), Mažeikių (16,8 proc.) bei Pasvalio (16,5 proc.) rajonuose.Mažiausias nedarbas registruotas Kauno (6,1 proc.) ir Vilniaus (6,2 proc.) apskrityse, o tarp savivaldybių – Trakų rajone (2,9 proc.), Elektrėnuose (3,3 proc.), Kretingos (4,1 proc.) ir Prienų (4,4 proc.) rajonuose.Didžiausiuose šalies miestuose registruotas nedarbas vasario 1 d.: Vilniaus – (4,5 proc.), Kauno – (5,2 proc.), Šiaulių – (6,4 proc.), Klaipėdos – (7,3 proc.), Panevėžio – (8,6 proc.).Iš 60 šalies savivaldybių mažesnis negu bendras šalies nedarbo rodiklis registruotas 23 savivaldybėse.
Susumuojant visus duomenis aiškiai pastebime, jog bedarbystė Lietuvoje šiuo metu yra gan aukšta lyginant su Vakaru Europos šalimis, pvz.: Didžioji Britanija 4% bedarbių, Švedija 3% bedarbių. Bet ši Lietuvos problema metai iš metų mažėja.

Kodėl taip daug bedarbių ir nekvalifikuotų bedarbių?

Toliau mes aiškinsime savo referate, tai kodėl taip daug bedarbių ir nekvalifikuotų bedarbių.
Kadangi socializmo laikotarpiu visi Lietuvos piliečiai turėjo garantiją į darbą. Nepriklausomai nuo to koks buvo išsilavinimas: pradinis, pagrindinis, vidurinis, profesinis, aukštesnysis ar aukštasis. Tad nelabai buvo suinteresuoti tuo, kad turėti aukštesnį išsilavinimą ar didesnę kvalifikaciją.
Todėl dauguma Lietuvos asmenų buvo nepasiruošę naujiems darbo rinkoje pokyčiams. Kai kiekvienas asmuo yra pats atsakingas už tai, kad įsidarbintų. Tuo labiau, kad darbdaviai pageidauja išsilavinusių, aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
Nors kai kurie darbdaviai diskriminuoja jaunus tik ką baigusius mokymo įstaigas ir be darbinės patirties asmenis, bei vyresnio amžiaus panašiai nuo 35 – 40 metų moteris ir nuo 50 – 55 metų vyrus. Vyresnio amžiaus asmenys sudaro didžiąją daugumą ilgalaikių bedarbių (tai asmenys kurie darbo biržoje registruoti ilgiau kaip 2 metus).

Kaip pavyzdį galime pakomentuoti, gan dažną situaciją pasitaikančią Lietuvoje. ”Ji atsitiko 46 metų moteriškei. Buvo skelbimas Kauno rajono dienraštyje, kad ieškoma įmonės administratorė, mokanti gerai dirbti kompiuteriu, mokanti rusų ir anglų kalbas, komunikabili ir t.t. Moteris susitvarkė, pasidažė. Atrodė patraukli dar neturinti 40 metų moteris. Darbdaviui labai patiko. Jau sutarė nuo kada pradės dirbti ir kokį gaus atlygį. Įdavė pasą ir sodros pažymėjimą darbo sutarčiai paruošti. Kai po kelių minučių darbdavys atėjo ir pasakė, kad ji nebetinka šiam darbui. Moteris paklausė kas nutiko. Jai buvo atsakyta, kad jinai yra per sena šiam darbui, nors atitiko visus reikalavimus. Tuo labiau, kad prieš tai ji buvo dirbusi panašų darbą.“ (1)
NEDARBO LYGIS
Nedarbo lygis, proc. 2002-01-01 2003-01-01 2004-01-01
Šalyje 12,9 10,9 9,8
Moterų 12,2 10,8 10,5
Vyrų 13,5 11,0 9,0
Jaunimo 18,7 13,4 11,8
Šioje lentelėje mes pateikėme statistiką, kurioje aiškiai matoma, jog daugiausia bedarbių sudaro jaunimas, toliau moterys, kodėl? Daug faktorių tai įtakoja ir nusistatymas ir diskriminacija ir menkas požiūris į silpnesnę lytį ir t.t.
Bet yra ir kita šio medalio pusė, darbdaviams, norintiems geresnių darbuotojų, tai padeda išsirinkti tinkamą specialistą tokia užimtumo programa, kaip remiami darbai. Per šią programą daugiausia yra įdarbinama absolventų, darbdavys 2 mėnesius gali stebėti priimta asmenį į darbą. Jeigu darbuotojas tinka tai gali priimti nuolatiniam darbui, o jeigu ne tai ieškomas kitas asmuo. Per laikotarpį kai asmuo dirba remiamus darbus Valstybinė darbo birža moka minimalią algą ir 33% mokesčių. Tokiu būdu nedirbantiems asmenims būna galimybė nors trumpam užsidirbti. O darbdaviam jeigu reikia išsirinkti tinkamą darbuotoją nuolatiniam darbui.
Dar mažinti nedarbui nors laikinai yra užimtumo programa viešieji darbai. Ten daugiausia dalyvauja ilgalaikiai bedarbiai praradę kvalifikaciją. Darbdaviams būna apmokama puse minimalios darbuotojo algos ir 1% sodros mokesčių. (Lentelėje yra pateikta, kreipiančiųjų bedarbių skaičius, kaip pastebime kas met šis procentas mažėja, tai rodo, jog lietuvaičiai pasidarė tinginiai ir laisvamaniai, jog už jų gyvenimą sumokės valstybė, bet ar tai atitinka jų lūkesčius?) (2)

Kas dėl bedarbių, tai taip pat yra daug asmenų kuriems trūksta išsilavinimo. Ir netiki darbo biržos darbuotojų patarimais, jog reikia mokytis ir kelti kvalifikaciją. Labiausiai tai liečia jaunus asmenis kurie neįgyja netgi pagrindinio išsilavinimo. Tokiems asmenims būna labai sunku įsidarbinti, nes kai kurie nesugeba netgi parašyti savo vardo ir pavardės. (3)

Kaip pavyzdį galime pateikti vienos bedarbės situaciją. „Baigusi šešias klases pastojo ir metė mokyklą. Būdama 19 metų ji užsiregistravo darbo biržoje. Yra reikalavimas, kad norint baigti mokymosi kursus darbo biržos siuntimu, reikia turėti nors pagrindinį išsilavinimą, kai kurioms darbininkiškoms profesijoms to pakanka. Taigi jos negalėjo Darbo birža pasiųsti mokytis. Prasiregistravusi darbo biržoje 2 metus, nutraukė darbo paiešką nes darbo birža negalėjo jai padėti. Ji vėl apsilankė darbo biržoje jau būdama 26 metų ir užsiregistravo kaip besimokanti. Šiuo metu ši moteris kartu su savo vaiku lanko tos pačios mokyklos dieninį skyrių, tiktai jos vaikas lanko pradinę klasę, o moteris mokosi 9 klasėje. Ši moteris suprato, kad dabartinėje darbo rinkoje reikia siekti mokslo, kad galėtum konkuruoti darbo rinkoje su kitais asmenimis turinčiais gerą išsilavinimą ar aukštą kvalifikaciją.“ (2) Mes šioje lentelėje pateikėme bedarbių % bei skaičius. (6)

2004 m vasario 1 d.:
Nedarbo lygis 8,0 %
Moterų 8,6 %
Vyrų 7,5 %
Jaunimo 3,8 %
Įregistruota bedarbių 166950
iš jų: moterų 88341 (52,9)*

vyrų 78609 (47,1)*

jaunimo 17833 (10,7)*
ilgalaikių bedarbių 41868 (25,1)*
gyvenančių kaimo vietovėse 67462 (40,4)*
gaunančių bedarbio pašalpą 19775 (11,8)*
* proc. įregistruotų bedarbių
Būtų gerai, kad dabartinis jaunimas kurie dar tik mokosi vidurinėse mokyklose suprastų, kad mokosi sau, tam, kad įsigytų gerą specialybę ar profesiją. Ir po mokyklos baigimo galėtų įsidarbinti pagal įgytą išsilavinimą ar įkurti savo įmonę, sukuriant ir kitiems asmenims darbo vietas. Ir papildytų darbo rinką gerais specialistais.

Viena iš nedarbą mažinančių užimtumo priemonių yra savo verslo organizavimas. Darbo birža pasirengusiems darbo rinkai bedarbiams, registruotiems valstybinėje darbo biržoje, suteikia beprocentines paskolas. Kurių dydis priklauso nuo verslo rūšies ir kur jis bus organizuojamas. Beprocentinė paskola yra pradedama grąžinti po metų, pagal sudarytą planą kuris būna suderintas su darbo birža. Kokiom sumom ir kokias terminais bus grąžinama.. Labiau remtinas verslas yra kaimo teritorijoje. Dar yra lengvatų registruojant įmonę. Ir kitos lengvatos kurias suteikia rajonų savivaldybės. (6-4)

Valstybinė darbo biržos privalumai

Tam, kad neatleisti darbuotojų kurie nebeatitinka kvalifikacijos. „Valstybinė darbo birža padeda darbdaviui išsiųsti šiuos asmenis kelti kvalifikaciją. Tam yra užimtumo programa prevencinis mokymas. Darbdaviui nereikia mokėti už darbuotojo mokymą ir gali palikti darbo vietoje jam patinkamą darbuotoją, jau su tokia kvalifikacija ar pakeitusiu profesiją į tokią kokios darbdaviui reikia.“ (4)

Kas dėl vyresnio amžiaus asmenų tai dauguma besiregistruojančių darbo biržoje yra nekvalifikuoti (be profesijos) arba turintys žemės ūkio specialybes ar profesijas. Tam valstybinė darbo birža naudoja šias užimtumo programas: profesinis mokymas, kvalifikacijos kėlimas arba perkvalifikavimas, nors tai mažai kuom padeda šios kategorijos bedarbiams. Šitiems asmenims labai sunku konkuruoti darbo rinkoje su jaunesniais ir kvalifikuotesniais asmenimis. Todėl jų dauguma išvyksta į užsienį, nelegaliai dirbti įvairų nekvalifikuotą, mažai apmokamą darbą žemės ūkyje, pramonėje ir t.t. (7) Beto darbo birža renka bei sumuoja ir analizuoja bedarbytės lygį šalyje:

Daugiau bedarbių gauna nuolatines darbo vietas
Vasario mėnesį, lyginant su 2003 m gruodžiu, 2,0 proc. padidėjo bendras registruotų laisvų darbo vietų skaičius, o naujų darbo vietų nuolatiniam darbui net 13,9 proc. Buvo įregistruota per 11 tūkst. laisvų darbo vietų ir padėta įsidarbinti 8,9 tūkst. asmenų – 0,4 tūkst. arba 4,3 proc. daugiau negu gruodį. Lyginant su 2003 metų sausio mėnesiu, bendras įdarbinimas sumažėjo 12,1 proc., tuo tarpu neterminuotas 6,9 proc., o terminuotas net 28,7 proc. Keturi iš penkių įdarbintų šių metų sausio mėnesį gavo nuolatinį darbą, tuo tarpu pernai tokių buvo tik 3 iš 4 įdarbintųjų. Savo verslą, lengvatinėmis sąlygomis įsigiję verslo liudijimus, pradėjo 1,9 tūkst. bedarbių, 2,8 karto daugiau negu gruodžio mėnesį.

Į programas nukreipta 11,4 tūkst. asmenų . Sausio mėnesį į aktyvias darbo rinkos politikos programas buvo nukreipta 11,4 tūkst. asmenų – šiek tiek daugiau nei pernai. Lyginant su praeitu mėnesiu, bendras nukreiptų į programas asmenų skaičius išaugo 50,6 proc., o lyginant su 2003 metų sausiu – 0,5 proc.Ypač padidėjo viešųjų ir iš Užimtumo fondo remiamų darbų programų dalyvių skaičius. Į viešuosius darbus nukreipta 5,4, o į remiamus darbus 4,7 karto daugiau asmenų negu gruodžio mėnesį.Įvairiose mokymo programose įgyti profesiją, pakelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti buvo nukreipta 3,1 tūkst. bedarbių ir įspėtų apie atleidimą darbuotojų – 0,9 tūkst. arba 39,8 proc. daugiau nei gruodžio mėnesį. 4,5 tūkst. bedarbių nusiųsta gilinti žinias bei bendravimo įgūdžius Darbo klubų programoje.
Iš 11,4 tūkst. nukreiptų į programas asmenų 82,5 proc. nepasirengę darbo rinkai asmenys, kas trečias iš jų ilgalaikis, beveik kas antras darbo rinkoje remiamas bedarbis.Laikino užimtumo priemonėse sausio pabaigoje dalyvavo 17,1 tūkst. Bedarbių arba 0, 8 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Nors Lietuvos darbdaviai taip pat naudodamiesi didele darbo jėgos pasiūla moka kiek galima mažesnius atlyginimus, baugindami savo darbuotojus tuo, kad atleis iš darbo. (1-4-5)
Įvairios Valstybinės išmokos padeda ar kenkia?

“Yra dar viena kategorija asmenų kurie išmoko išnaudoti valstybę gaudami visas pašalpas ir įvairias lengvatas. Visų pirma, kad jas gauti visi pilnamečiai šeimos nariai būna registruoti valstybinėje darbo biržoje. Todėl jie gauna pašalpas iš soc. rūpybos skyriaus ir visas lengvatas mokėti mokesčiams. Tokie asmenys pasiūlius jiems darbą už mažą atlygį iki 600,00 Lt atsako, kad darbo biržos darbuotojos pačios eitų dirbti už tokį atlygį. Kai paklausia kokio jiems reikėtų atlyginimo atsako, kad turėtų būti apie 1000-1500 Lt į rankas. Nes esą jie gauna daugiau lėšų pragyvenimui nedirbdami. Taigi jie visiškai nesuinteresuoti ieškotis darbo nes juos išlaiko valstybė.“ (2)
Pagal Lietuvoje galiojantį: “LIETUVOS RESPUBLIKOS BEDARBIŲ RĖMIMO ĮSTATYMĄ“
„Darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai, taikant jiems šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytą užimtumo rėmimą, yra:

1) invalidai – Invalidų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka;

2) asmenys nuo 16 iki 25 metų, pirmą kartą pradedantys darbinę veiklą;

3) profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventai, pradedantys darbinę veiklą pagal specialybę;

4) ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos ilgiau kaip 2 metai;

5) asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne ilgiau kaip 5 metai;

6) motina arba tėvas, auginanti (auginantis) vaiką iki 8 metų;

7) asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis negu 6 mėnesiai.

Šio straipsnio antrosios dalies 7 punkte nurodyti asmenys laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais bedarbiais, kai jie kreipiasi į darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėnesių laikotarpį, pasibaigus priežastims, dėl kurių nedirbo.“ (9)
Didžiulė problema darbo rinkoje yra su asmenimis, kurie yra grįžę iš laisvės atėmimo vietų, nes dažniausiai jie būna laisvės atėmimo vietoje išbuvę ilgiau kaip 1 metus. O 1 metus nedirbus pagal specialybę ar profesiją yra prarandama kvalifikacija. Tam, kad pagerinti šių asmenų padėtį yra sudaryta atskira programa “Asmenų grįžusių iš įkalinimo įstaigų profesinis mokymas ir įdarbinimas”. Iš anksto yra sutariama su darbdaviu apie tai, kad vieną ar kitą asmenį darbdavys įdarbins po profesinio mokymo perkvalifikavimo ar kvalifikacijos kėlimo kursų. Tokiu būdu yra iš anksto žinoma, kad tas asmuo bus įdarbintas. Dar darbdaviai nenori priimti šių asmenų nes dauguma bijo, kad bus apvogti. Ir net nepasidomi kodėl vienas ar kitas asmuo buvo įkalintas įkalinimo įstaigoje.

Dar viena iš darbo rinką sudarančių asmenų kategorijos yra bedarbiai kuriems iki pensijos liko nedaugiau kaip 5 metai. Iš šios grupės dar yra išskiriama grupė asmenų, kuriems iki pensijos liko nedaugiau kaip 2 metai. Su jais valstybinėse darbo biržose būna pasirašoma dvišalė sutartis, kad jie nepretenduos į jokias užimtumo programas teikiamas darbo biržos. Ir jiems būna paskiriama ir mokama pašalpa iki tol kol sueina pensijinis amžius ir pradeda gauti pensiją iš SODROS, t.y. pašalpa bus mokama 2 metus.
Taigi ko gero asmenys, kuriems iki pensijos liko nedaugiau kaip 2 metai, šiuo metu iš nedirbančių vyresnio amžiaus asmenų Lietuvoje laikosi geriausiai. Nes jie yra garantuoti, kad kiekvieną mėnesį pastoviai gaus nors ir nedidelę pašalpą. Ir nereikės konkuruoti darbo rinkoje su jaunais asmenimis.

Dar didžiulė problema yra kaimuose, nes beveik nebėra darbo. Todėl jei kaimiečiai atvykę į didesnius miestus neranda darbo, dauguma jų nusivilia gyvenimu, tiek jauni, tiek pagyvenę. Todėl dažnas reiškinys kaimuose yra girtuokliavimas. Tai labai didžiulė problema Lietuvoje.

Yra rajonų Lietuvoje kur nedarbo lygis siekia vos ne 30%. Iš tokių rajonų dauguma jaunimo išvyksta į Vilniaus, Klaipėdos ar kitą ekonomiškai stipresnį miestą Lietuvoje, ieškoti laimės. Ir jeigu nepasiseka susirasti darbo Lietuvoje stengiasi, bet kokiais būdais išvykti į užsienį. Taigi Lietuva praranda daug jaunų kvalifikuotų ir netik asmenų. (3-5)

Dabartinėje darbo rinkoje trūksta šių specialistų:
 tinklo administratorių;
 administracijos darbuotojų;
 E ir D kat. vairuotojų;
 virėjų 5 – 6 kat.;
 manikiūrininkių;
 konditerių-kepėjų;
 statybinių įvairių profesijų apdailos specialistai;
 aukštos kvalifikacijos suvirintojų;
 reklamos darbuotojų;
 gerų buhalterių. (6)
Nedarbo mažinimo priemonės

Tad gali klausimas kodėl mes pasirinkome šią temą? Kadangi ji yra aktuali kiekvieno sluoksnio (soc.padėti) užimančio žmogui: studentams, bedarbiams, viduriniai klasei ir net pensininkui. Žinoma si tema rupėjo ir mums, kadangi mes baigę K.Kolegiją mums iškils klausimas, o kur gi darbo ieškotis teks? Žinoma mes iš pradžių galime pabūt ir bedarbiai, bet ateitį tikimės susirast darbus. Tad si tema mums padėjo įdėmiau pažvelgt į Lietuvos bedarbių problemas ir t.t.
Tad aprašę bedarbystės problemas, turime parašyti ir kaip galima iš šios bėdos išlipt.

IŠVADOS

Tarp daugelio po nepriklausomybės atkūrimo atsiradusių ekonominių problemų reikšmingą vietą užima nedarbas. Pasiekęs tam tikrą lygį šis reiškinys neigiamai veikia pačius bedarbius, visuomenę bei valstybę.
Taigi nedarbas neigiamai veikia visuomenės vystymąsi bei kiekvieno individo psichologinę būseną. Nedarbo problemą galima stabilizuojant ekonominį augimą, panaudojant jį skatinančias priemones. Dėl to būtina sureguliuoti pinigų sistemą, liberalizuoti ekonomikos vystymo sąlygas, pritraukti užsienio kapitalą, skatinti darbo išteklių mobilumą.
Vykdant gyventojų užimtumo politiką Lietuvoje laikomasi pagrindinių ES užimtumo politikos nuostatų: analizuojami ir prognozuojami darbo rinkos poreikiai, pagal juos organizuojamas bedarbių mokymas, didelis dėmesys skiriamas reikalingų darbo vietų išsaugojimui ir naujų darbo vietų kūrimo sistemos kūrimui bei savarankiško užimtumo skatinimui.

Naudota literatūra
1. Žurnalas „Darbo biržos naujienos“
2. Leidinys „Paslaugos darbdaviams“
3. A.Stanaitis „Gyventojų geografija“

Internato svetainės:
4. www.ldb.lt
5. www.lrinka.lt/Komentarai/Koment36.phtml
6. www.ub.lt/index.php/lt/press/business/a/
7. www.eudel.lt
8. http://www.dsti.lt/summary2001-2.doc
9. www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=215061&Condition2==
10. www.straipsniai.lt

Leave a Comment