Fizinio aktyvumo reiksme

3642 0

TURINYS

1. ĮVADAS.

2. FIZINIS AKTYVUMAS – PROBLEMA?

3. FIZINIO AKTYVUMO NAUDA.

4. PAPRASČIAUSIA FIZINIO AKTYVUMO FORMA – MANKŠTA.

5. FIZINIO AKTYVUMO IR SVEIKATOS RYŠYS.

6. IŠVADOS.

ĮVADAS

Gera sveikata – tai nuolatinis malonios energijos pojūtis. Esant gerai savijautai daug paprasčiau sprendžiamos mokslo, darbo, šeimos problemos, žmogus daugiau pasitiki savimi, yra savarankiškesnis, pakilios nuotaikos. Aktyvesnis ir įdomesnis būna jo laisvalaikis, rečiau apima bloga nuotaika, nusivylimas.

Vienas iš veiksnių skatinantis gerą savijautą tai fizinis aktyvumas. Jis yra labai svarbus gerinant ir stiprinant žmogaus sveikatą bei mažinant riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Be to tinkamas fizinis aktyvumas reguliuoja virškinimą, padeda iššvengti nutukimo, teigiamai veikia nervų sistemą, padeda įveikti stresus, emocinį nuovargį bei depresiją.

Tikslinga pabrėžti, jog:

• dėl fizinio aktyvumo stokos žmogus dažnai serga lėtinėmis ligomis (ypač širdies ir kraujagyslių sistemos), mažėja jo darbingumas, gyvybingumas;

• per mažas fizinis aktyvumas neigiamai veikia centrinę nervų sistemą;

• dėl per didelio fizinio aktyvumo, kai žmogus neįvertina savo galimybių, gali sutrikti organizmo funkcijų darna ir pablogėti sveikata;

• tinkamas fizinis aktyvumas didina organizmo fizinį pajėgumą.

FIZINIS AKTYVUMAS – PROBLEMA?

Atrodytų, kad būtume visada gerai nusiteikę mums tereikia sportuoti, tačiau laikui bėėgant fizinis aktyvumas tapo aktuali visuomenės problema, nes Gyvename tokiu metu, kai mokslinis – techninis progresas labai įsiveržė ir į buitį, padarė mūsų gyvenimą komfortišku. Žmogus priprato prie komforto ir laiko jį vienu didžiausiu malonumu, tačiau šis malonumas kenkia mūsų fizinei sveikatai, ne

es kuo daugiau komforto tuo mažiau mes dedame pastangų ir taip pasireiškia mūsų judėjimo badas t.y. neveiklumas.

Dėl nejudrumo sumažėja žmogaus organizmo tonusas, atrofuojasi raumenys, sutrinka vidaus organų veikla bei medžiagų apykaitos procesai, pablogėja organizmo prisitaikymo prie įvairių stresinių situacijų galimybės. Apskritai, sumažėja viso organizmo darbingumas, jo atsparumas įvairioms ligoms.

Techninė revoliucija ir pažanga išvadavo žmoniją nuo sunkaus fizinio darbo, bet kūno kultūros reikšmė nesumažėjo priešingai, dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo grėsmės ji dar labiau padidėjo. Moderniausia šių dienų technika iš žmogaus reikalauja ypač intensyvios protinės veiklos, greitos reakcijos ir greitų judesių, yra stimuliuojama protinė veikla, o ne fizinė savijauta, kai ištiktųjų fizinė savijauta turi didžiulės įtakos mūsų protinei veiklai.

FIZINIO AKTYVUMO NAUDA

Įvairūs judesiai, kitoks raumenų aktyvumas yra ne tik energijos iškrova, bet ir joos kaupimas. Kai žmogus eina, bėga, šokinėja, atlieka pratimus su svarmenimis, treniruokliais, kitomis priemonėmis, jo kvėpavimas tampa dažnesnis, energingiau pradeda dirbti širdis, suintensyvėja kraujo apytaka, organizmas kur kas daugiau įsisavina deguonies ir maisto medžiagų. Kitaip sakant, organizmas net su kaupu susigrąžina prarastą energiją. Judėdamas žmogus tarsi pats užsuka savo gyvenimo laikotarpį

Žmonės, intensyviai užsiiminėjantys kūno kultūra, yra labiau atsparesni įvairioms ligoms. Vadinasi, yra ir žymiai geresnė jų organizmo bendra funkcinė būklė, kuri lemia aukštą funkcinį darbingumą. Aktyviai ir intensyviai sportuojantys žmonės da

aug rečiau serga, todėl jų darbo nuostoliai 3 – 4 kartus mažesni negu nesportuojančių. O jei ir suserga, tai serga 2,5 karto trumpiau, tai yra organizmas žymiai greičiau atsikuria negu tų, kurie nesportuoja.

Tinkamas fizinis aktyvumas ramina nervų sistemą, padeda įveikti stresus, depresiją. Gerėja miegas, greičiau užmiegame ir miegame visą naktį, todėl didėja darbingumas. Įvairi fizinė veikla padeda puikiai praleisti laisvalaikį su šeima ir draugais.Dažnai sakome, jog esame per daug užsiėmę, kad skirtume laiko mankštai.Žmogus, norintis būti sveikas iki pat senatvės, turi aukoti dalį savo laiko. Mankštindamiesi 2 – 3 kartus per savaitę po 30 min., Jūs galite 15 proc. pagerinti savo fizinį pajėgumą ir sustiprinti sveikatą. Tokiu būdu Jūs galite 10 – 15 metų sumažinti savo biologinį amžių.

PAPRASČIAUSIA FIZINIO AKTYVUMO FORMA – MANKŠTA

Mankšta stiprina jėgą, didina lankstumą ir aerobinį pajėgumą, ištvermę. Tai skirtingi asmens fizinio pajėgumo matmenys, kurių kiekvienas gali padėti sustiprinti sveikatą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Nuo pasirinkto tikslo ir asmeninių polinkių priklauso, kaip mankštintis. Prieš pradėdami mankštintis visų pirma derėtų užduoti sau klausimą, o kodėl aš tai darau?

1. Mankšta degina kalorijas

2. Mankšta padeda atsikratyti riebalų, o ne raumenų

3. Mankšta mažina apetitą

4. Mankštos pratimai greitina medžiagų apykaitą

5. Mankšta gerina Jūsų bendrą sveikatą

6. Mankšta gerina psichologinę sveikatą

Fizinio aktyvumo didinimas gali teigiamai paveikti ne tik jūsų kūną, bet ir protą. Mankšta:

 Gerina gebėjimą susikaupti.

 Mažina nerimą ir s

. . .

Šaltiniai

1. R. Naužemys, J. Sapliuskas, R. Kniukšta “Fizinio aktyvumo paslaptys”, – V. 2000 m

2. // http://www.sam.lt/sveikata/tinkamas_f_ aktyvumas.htm

3. //http://www.kvsc.lt/04_sveikata/a_sveik_gyvens/ fizinis_aktyv.htm

4. //http://www.sveikaszmogus.lt

Join the Conversation