TURINYS
1. ĮVADAS.2. FIZINIS AKTYVUMAS – PROBLEMA?3. FIZINIO AKTYVUMO NAUDA.4. PAPRASČIAUSIA FIZINIO AKTYVUMO FORMA – MANKŠTA.5. FIZINIO AKTYVUMO IR SVEIKATOS RYŠYS.6. IŠVADOS.
ĮVADAS
Gera sveikata – tai nuolatinis malonios energijos pojūtis. Esant gerai savijautai daug paprasčiau sprendžiamos mokslo, darbo, šeimos problemos, žmogus daugiau pasitiki savimi, yra savarankiškesnis, pakilios nuotaikos. Aktyvesnis ir įdomesnis būna jo laisvalaikis, rečiau apima bloga nuotaika, nusivylimas.Vienas iš veiksnių skatinantis gerą savijautą tai fizinis aktyvumas. Jis yra labai svarbus gerinant ir stiprinant žmogaus sveikatą bei mažinant riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Be to tinkamas fizinis aktyvumas reguliuoja virškinimą, padeda išvengti nutukimo, teigiamai veikia nervų sistemą, padeda įveikti stresus, emocinį nuovargį bei depresiją.Tikslinga pabrėžti, jog: • dėl fizinio aktyvumo stokos žmogus dažnai serga lėtinėmis ligomis (ypač širdies ir kraujagyslių sistemos), mažėja jo darbingumas, gyvybingumas; • per mažas fizinis aktyvumas neigiamai veikia centrinę nervų sistemą; • dėl per didelio fizinio aktyvumo, kai žmogus neįvertina savo galimybių, gali sutrikti organizmo funkcijų darna ir pablogėti sveikata; • tinkamas fizinis aktyvumas didina organizmo fizinį pajėgumą.
FIZINIS AKTYVUMAS – PROBLEMA?Atrodytų, kad būtume visada gerai nusiteikę mums tereikia sportuoti, tačiau laikui bėgant fizinis aktyvumas tapo aktuali visuomenės problema, nes Gyvename tokiu metu, kai mokslinis – techninis progresas labai įsiveržė ir į buitį, padarė mūsų gyvenimą komfortišku. Žmogus priprato prie komforto ir laiko jį vienu didžiausiu malonumu, tačiau šis malonumas kenkia mūsų fizinei sveikatai, nes kuo daugiau komforto tuo mažiau mes dedame pastangų ir taip pasireiškia mūsų judėjimo badas t.y. neveiklumas.Dėl nejudrumo sumažėja žmogaus organizmo tonusas, atrofuojasi raumenys, sutrinka vidaus organų veikla bei medžiagų apykaitos procesai, pablogėja organizmo prisitaikymo prie įvairių stresinių situacijų galimybės. Apskritai, sumažėja viso organizmo darbingumas, jo atsparumas įvairioms ligoms.
Techninė revoliucija ir pažanga išvadavo žmoniją nuo sunkaus fizinio darbo, bet kūno kultūros reikšmė nesumažėjo priešingai, dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo grėsmės ji dar labiau padidėjo. Moderniausia šių dienų technika iš žmogaus reikalauja ypač intensyvios protinės veiklos, greitos reakcijos ir greitų judesių, yra stimuliuojama protinė veikla, o ne fizinė savijauta, kai ištiktųjų fizinė savijauta turi didžiulės įtakos mūsų protinei veiklai.FIZINIO AKTYVUMO NAUDA
Įvairūs judesiai, kitoks raumenų aktyvumas yra ne tik energijos iškrova, bet ir jos kaupimas. Kai žmogus eina, bėga, šokinėja, atlieka pratimus su svarmenimis, treniruokliais, kitomis priemonėmis, jo kvėpavimas tampa dažnesnis, energingiau pradeda dirbti širdis, suintensyvėja kraujo apytaka, organizmas kur kas daugiau įsisavina deguonies ir maisto medžiagų. Kitaip sakant, organizmas net su kaupu susigrąžina prarastą energiją. Judėdamas žmogus tarsi pats užsuka savo gyvenimo laikotarpįŽmonės, intensyviai užsiiminėjantys kūno kultūra, yra labiau atsparesni įvairioms ligoms. Vadinasi, yra ir žymiai geresnė jų organizmo bendra funkcinė būklė, kuri lemia aukštą funkcinį darbingumą. Aktyviai ir intensyviai sportuojantys žmonės daug rečiau serga, todėl jų darbo nuostoliai 3 – 4 kartus mažesni negu nesportuojančių. O jei ir suserga, tai serga 2,5 karto trumpiau, tai yra organizmas žymiai greičiau atsikuria negu tų, kurie nesportuoja.Tinkamas fizinis aktyvumas ramina nervų sistemą, padeda įveikti stresus, depresiją. Gerėja miegas, greičiau užmiegame ir miegame visą naktį, todėl didėja darbingumas. Įvairi fizinė veikla padeda puikiai praleisti laisvalaikį su šeima ir draugais.Dažnai sakome, jog esame per daug užsiėmę, kad skirtume laiko mankštai.Žmogus, norintis būti sveikas iki pat senatvės, turi aukoti dalį savo laiko. Mankštindamiesi 2 – 3 kartus per savaitę po 30 min., Jūs galite 15 proc. pagerinti savo fizinį pajėgumą ir sustiprinti sveikatą. Tokiu būdu Jūs galite 10 – 15 metų sumažinti savo biologinį amžių.
PAPRASČIAUSIA FIZINIO AKTYVUMO FORMA – MANKŠTA
Mankšta stiprina jėgą, didina lankstumą ir aerobinį pajėgumą, ištvermę. Tai skirtingi asmens fizinio pajėgumo matmenys, kurių kiekvienas gali padėti sustiprinti sveikatą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Nuo pasirinkto tikslo ir asmeninių polinkių priklauso, kaip mankštintis. Prieš pradėdami mankštintis visų pirma derėtų užduoti sau klausimą, o kodėl aš tai darau? 1. Mankšta degina kalorijas2. Mankšta padeda atsikratyti riebalų, o ne raumenų3. Mankšta mažina apetitą4. Mankštos pratimai greitina medžiagų apykaitą5. Mankšta gerina Jūsų bendrą sveikatą6. Mankšta gerina psichologinę sveikatąFizinio aktyvumo didinimas gali teigiamai paveikti ne tik jūsų kūną, bet ir protą. Mankšta: Gerina gebėjimą susikaupti. Mažina nerimą ir stresą. Didina savigarbą. Teikia pasitikėjimo savimi. Padeda laikytis dietos. Taigi turėdami tikslą, lengviau pasieksime rezultatų.
FIZINIO AKTYVUMO IR SVEIKATOS RYŠYS
Fizinis pajėgumas – tai gebėjimas patenkinamai atlikti fizinį darbą Dažnai fiziniu pajėgumu laikomas tik sportinei veiklai svarbūs gebėjimai. Tuomet jo svarbiausias tikslas – maksimaliai išlavinti konkrečiai sporto šakai svarbius fizinio pajėgumo komponentus. Žmogaus darbui ir buičiai fizinis pajėgumas yra svarbus kaip sveikatos komponentas padedantis išlaikyti gyvenimo aktyvumą. Jis susijęs su funkcinėmis galimybėmis atlikti kasdienes užduotis nepervargstant. Taigi geras fizinis pajėgumas yra gyvenimo džiaugsmo ir gerovės dalis.Su sveikata susijusį fizinį pajėgumą galima suvokti kaip gebėjimų, sąveikaujančių su sveikata, derinys, kurį sudaro individualūs ypatumai ir funkcinės galimybės. Individualūs ypatumai dažniausiai yra genetiškai nulemti. Funkcinės galimybės susijusios su individo gebėjimais atlikti darbines užduotis. Žmogaus individualūs ypatumai lemia organizmo prisitaikymo prie fizinių krūvių dydį, o funkcinės galimybės – fizinio aktyvumo sukeltus pokyčius. Todėl, vertinant su sveikata susijusį fizinį pajėgumą, labai svarbu yra nustatyti žmogaus funkcines galimybes. Fiziniam pajėgumui svarbesni yra fizinio aktyvumo dydis ir rūšis, todėl šio pajėgumo nustatymas yra naudingas, kai gauti rezultatai siejami su informacija apie žmogaus gyvenseną.
IŠVADOS
Taigi, kūno kultūra svarbi bendrosios asmens ir visuomenės kultūros dalis, glaudžiai susijusi su kitomis kultūros sritimis, ypač su sveikatos stiprinimu ir sportu. Ji padeda siekti fizinės, psichinės ir dvasinės asmens darnos, t. y stiprina įvairaus amžiaus žmonių sveikatą. Kūno kultūra atveria galimybę patirti išlavinto, stipraus ir sveiko organizmo, kūno ir judesių grožio keliamą džiaugsmą, kuria prielaidas asmens saviraiškai ir savirealizacijai. Apimdama įvairias asmens fizinio aktyvumo raiškos formas, kūno kultūra sudaro sąlygas asmeniui pažinti save ir ugdytis fizinę bei dvasinę ištvermę, reikalingą kritinėse situacijose, individualumą, tikėjimą sėkme siekiant fizinės bei dvasinės sveikatos.Kūno kultūros pamokos teikia daug progą ugdytis doro, sąžiningo rungtyniavimo bei varžymosi, savitvardos, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Sykiu sergstima, kad pamokos neslopintą asmens individualumo ir jo raiškos, bet sąmoningai stiprinant sveikatą, puoselėjant fizines galias padėtį remtis savo prigimtimi ir pasirinkimo teise. Sėkminga šiuolaikinės kultūros sklaida neįmanoma be žinių apie sveiką gyvenseną, žmogaus organizmą ir veiksnius, laiduojančius darnų jo funkcionavimą, taip pat jo veiklą pažeidžiančius veiksnius bei būdus ir priemones, padedančias grąžinti organizmo darną. Kūno kultūros programa sudaro galimybę suvokti fizinio ugdymo psichologijos pradmenis, tautines kūno kultūros tradicijas, įgyti žinių apie asmens higieną, ugdo platų, kritišką ir blaivą požiūrį į šiuolaikinį sporto pasaulį.
Šaltiniai1. R. Naužemys, J. Sapliuskas, R. Kniukšta “Fizinio aktyvumo paslaptys”, – V. 2000 m2. // http://www.sam.lt/sveikata/tinkamas_f_ aktyvumas.htm3. //http://www.kvsc.lt/04_sveikata/a_sveik_gyvens/ fizinis_aktyv.htm4. //http://www.sveikaszmogus.lt