Vaiko globos egzamino špera

Vaiko globa (egzas)l.Apibūdinkite vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos pirmąjį principą – „vaikoapsauga”. Valstybė imasi priemonių ir apsaugo vaiką vadovaudamasi šiais kriterijais: jei vaikas patiria fizinę žalą ar išnaudojimą, jei patiria žalą dėl suaugusiųjų, tėvų, globėjų ar specialistų veiklos ar neveikimo arba yra pakankama rizika, kad tokia žala bus padaryta;. Jei vaikas patiria seksualinę prievartą ar išnaudojimą dėl suaugusiųjų asmenų veiklos ar neveitinu arba yra tokia rizika; jei nesuteikiama suaugusiųjų veiklos ar neveikimo; jei vaikas yra patyręs emocinį smurtą, išnaudojimą ar apleistumą, kuris pasireiškia vaikoelgesiu, o suaugusieji neieško paramos gauti tokią pagalbą arba atsisako suteikti vaikui paslaugas;, jei vaikui ribojamosgalimybes pasiekti (statymų nustatytą išsilavinimo cenzą. Vaiko apsaugos poreikius įvertina vaiko gerovės specialistai: socialiniaidarbuotojai, psichologai, medikai, teisininkai ir kiti tam pasirengę asmenys. Teismuose vaiko apsaugos specialistai privalodalyvauti kaip valko gerovės ir teisių apsaugos atstovai. Nukentėjusiam valkui garantuojama gynyba. Vaiko patirtą skriaudąįvertina socialiniai darbuotojai, medikai ar psichologai, turintys specialų pasirengimą. Siekiant išvengti valko pakartotiniotraumavimo, sutelkiamos specialios patalpos ir paslaugos. Smurto prieš vaiką atveju Iš šeimos iškeliamas ne vaikas, betsmurtautojas.. Patyrusiam smurtą vaikui suclaromas vaiko apsaugos planas Ir suteiUama visavertė paga^medicinos, reabilitacijos ir juridines paslaugas. Šeimos nariams teikiamos socialinės ir juridinės paslaugos. Į apsaugos sistemąpatekusiam vaikui priskiriamas socialinis darbuotojas, į kurį vaikas galėtų bet kada kreiptis, gauti moralinę ir socialinę pagalbą.Darbuotojas, atsižvelgdamas į vaiko saugumo poreikius, turi planuoti ir įvertinti teikiamas paslaugas. Smurtautojams, bebaudžiamųjų ir kontroliuojamųjų priemonių, kuriamos ir terapinės paslaugos. Planuojama veikla mažinti smurto pasireiškimąvisuomenėje ir šeimoje. Skurdas negali būti vaiko atskyrimo nuo šeimos priežastis, todėl kenčiančiam nuo skurdo vaikui telkiamivisi (manomi visuomenės ištekliai. Ekonominių krizių metu daugiausia dėmesio skiriama vaiko ir šeimos programoms.Valstybėgarantuoja vaiko teisę augti savo šeimoje planuodama ir telkdama paslaugas šėtonai, kuri patiria sunkumų prižiūrėdama vaiką.Vaikas iš šeimos gali būti paimtas tik tuo atveju, Jeigu išnaudotos rtsc» galfrnyt»es padėti tiek šernai, tiek pačiam vaikui. Kritiniaisatvejais sutelkiamos valstybės Ir vietinių beralruomenės tarnybų pastangos padėti vaikui ir šeimai įveikti sunkumus.. Vaiko atstovas pagal įstatymą yra tėvai Ir Išplėstinės šeimos nariai arba valstybė. Organizuojant pagalbą vaHoji, pirmiausia remiamasivaiko natūraliu paramos tinklu. Esant būtinybei paimti vaiką iš biologinės šeimos, valstybė per savo įgaliotą institucijąorganizuoja pakeičiamąją globą, laikydamasi šių prioritetų: grąžinimas į biologinę šeimą; įvaikinimas; ilgalaikė globa.. Nustačiusvaikui bet kurios formos globą, jo atstovas pagal įstatymą yra valstybės (galiota institucija, kuri kontroliuoja vaiko globos kokybęir tęstinumą. Per savo (gattotą instituciją valstybė organizuoja paslaugų sistemą, kai valkui nustatyta pakeičiamoji globa: vaikąatskyrus nuo tėvų ir sudarant bei periodiškai pertvarkant jo globos planą, atsižvelgiama į vaiko ir jo tėvųnuomonę, jų religiją, rasę, kultūrą ir kalbą; socialinės paslaugos įvaikinimo srityje apima: įvaikinimopopuliarinimą Lietuvoje, įtėvių paiešką, pasirengimo būti įtėviais įvertinimą, jų mokymą bei paslaugųteikimą šeimai po įvaikinimo; socialinės paslaugos vaiką globojančioms šeimoms apima: globojančiųšeimų paiešką, pasirengimo būti globėjais įvertinimą, mokymą, priežiūros ir pagalbos teikimą periodiškaiorganizuojant tęstinius mokymus bei globos įvertinimą;, socialinės paslaugos globojamo vaiko šeimai apima: vaikoglobos planavimą atsižvelgiant į Jo porelkhis, Jo irrteresų atsfc^ steigimo priežastis. Grąžinant vaiką tėvams, organizuojamas laikinas šeimos stebėjimas Ir pagalba.. Nustatomi terminai peržiūrėtivaiko globos planus sprendžiant, ar vaiką grąžinti į šeimą, ar įvaikinti, ar pratęsti globą. Vaikas, kuris gali būti globojamasšeimoje ar įvaikinamas, negali būti nuolatinai globojamas institucijose.. Visų formų globa organizuojama taip, kad valkas augtųaplinkoje, artimiausioje natūraliai šeimai. Tik tokioje aplinkoje vaikas gali pasirengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje irkurti šeimą.. Organizuojant vaiko globą, laikomasi vaiko globos pastovumo principo, suprantant jį kaip pastovios valko saugiosgyvenamosios aplinkos, susijusios su vaiko tapatybe, sukūrimą. Todėl netoleruojamas valko globos vietos pakeitimas, jei tai nėrasusiję su valko teisių gynimu Ir įgyvencttnimu.CMHniarne kodekse riumatytienre vaito gtobosUkstonrepastettįstatymiškai įtvirtinamos socialinės paslaugos.. Vaiko globos Išlaktos, valkui esant globėjo šeimoje, paskirstomos į: pinigusvaikui, globėjui ir socialinėms paslaugoms. Valstybė pripažįsta vaiko ir suaugusiųjų lygias teises į apsaugą nuo smurto.Visuomenė yra skatinama netaikyti fizinių bausmių vaikui. Tėvai yra mokomi, kaip disciplinuoti vaiką nenaudojant smurto.įstatymu uždraudžiama naudoti fizines bausmes kaip disciplinos priemonę. Specialistai, dirbantys su valku, mokomi, kaipatpažinti smurtą patyrusi vaiką, ir yra (statymo įpareigoti pranešti apie smurtą patyrusi valką institucijai, atsakingai už vaiko teisiųapsaugą. Jeigu specialistai nepraneša apie smurtą, jiems taikoma administracinė Ir baudžiamoj! atsakomybė.. Vaikas – smurtoauka ar pažeidęs įstatymus yra apsaugomas nuo Jo tapatybės viešinimo žinlasklakJoje. Žurnalistai Jo neklausinėja, nepateikiafihmiotos ar fotografuotos medžfa^K», kuri leistųvaHcą, yra apsaugomas nuo viešimo žWasWa^nepagarba vaiko tėvams psichologiškai žaloja vaiką. Nevartojamos sąvokos, žeminančios vaiko ar šeimos orumą. Valkuiužtikrinama gera sveikatos priežiūra. Daug dėmesio skiriama valko sveikatinimo programoms. Tam kuriamos ir įgyvendinamos

nacionalinės strategijos ir programos; užtikrinančios vaiko fizinės, socialinės, emocinės ir pažintinės raidosgalias, suteikiančios galimybę gauti kiekvienam vaikui būtinas žinias apie sveikatos išsaugojimą,stiprinimą ir ligų profilaktiką; padedančios užkirsti kelią žalingų įpročių atsiradimui, alkoholio, narkotiniųir toksinių medžiagų vartojimui; suteikiančios galimybę gauti būtinas žinias apie reprodukcinę sveikatą;.vaiko psichikos sveikatai gerinti, padedančios vaikui įveikti elgesio ir emocijų sutrikimus. Siekiant

užtikrinti neįgalaus vaiko integraciją į visuomenę, telkiamos bendros visų žinybų pajėgos. Tokiam vaikuiir jį prižiūrintiems asmenims turi boti užtikrinamos visavertės, tinkamos kokybes sveikatos priežiūros(įskaitant psichologinę pagalbą vaikui ir jo šeimos nariams), ugdymo ir socialinės paslaugos.2 Jipibfldiokite vaiko gerovės valstybes politikos koncepcijos antrąjį principą • „vaiko aprūpinimas*. Valstybė sukuria ekonomines ir socialines sąlygas, sudarydama galimybes tėvams ir globėjams, kaip to reikalauja Vaiko teisių konvencija, tinkamai pasirūpinti vaiku, šeimos gyvenimo modeliai yra labai Įvairūs. Valstybė vienodai rūpinasi vaikų priežiūra šeimose, nedlskriminuodama vaikų dėl Jų tėvų gyvenimo būdo. Būti tėvais reiškia didžiulę atsakomybę. Stengiantis patenkinti vaiko poreikius visose jo raidos pakopose, dažnai tėvų prioritetai balansuoja tarp darbo ir šeimos pareigų. Todėl valstybė teikia paramą tėvams viena ar kita forma. Tėvų pagalbos prašymas suprantamas kaip atsakomybės ženklas, bet ne kaip blogas tėvystės pareigų atlikimas. Už pagalbą atliekant tėvystes ir motinystės pareigas atsakinga valstybė, pasitelkianti ir skatinanti visas kitas visuomenės institucijas: teisines, socialines, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros ir religines bendruomenes ar kitas nevyriausybines organizacijas. Valstybės institucijos bei nevyriausybinės organbad^ reaguoja [raftoif šeimos prašy^šeimos poreikius. Valkas neturi patirti skurdo, suprantant JĮ kaip esminių poreikių (visaverčio maisto, saugių nuolatinių namų, drabužių, ugdymo priemonių Ir sveikatą palaikančių paslaugų) patenkinimo trūkumą ar socialinę atskirti, galimybių realizuoti įgimtus gebėjimus atėmimą ir bejėgiškumą prisitaikant prie besikeičiančių sąlygų. Siekdama sumažinti skurdą, kaip labiausiai vaiką, pažeidžiantį veiksnį, valstybė pripažįsta absoliutų skurdo ribos dydį. Jis indeksuojamas ir juo tui ritantis garantuojamas kiekvieno vaiko minimalus mėnesinis aprūpinimas. . Valstybė ir savivaldos institucijos užtikrina, kad šeima, auginanti vaiką, neprarastų gyvenamojo būsto dėl skurdo, todėl stiprinamas ir plėtojamas savivaldybių butų fondas Paslaugų vaikui ir šeimai plėtros bei jų kokybes gerinimo Investicijos yra pirmaeilis valstybės uždavinys Sprendžiant daugialypes problemas, su kuriomis susiduria valkai ir jų šeimos, plėtojamos įvairių sričių paslaugos. Sudarant sprendimų, susijusių su pagalba šeimai !r vaikui, planus, skatinamas tarpžinybinis bendradarbiavimas, lėšų kooperavimas, pasitelkiamos įvairių sričių specialistų komandos. Užtikrinamas visapusiškas darbuotojų, kurie dirba su valkais, mokymas ir parama.Plėtojamos paslaugos vaikams, turintiems raidos problemų. Skatinama, kad šios paslaugos ypač būtų plėtojamos bendruomenėje. Ypatingas dėmesys skiriamas ikimokyklinių ir vaiko dienos priežiūros institucijų organizavimui. Šios paslaugos plečiamos įgyvendinant visuotinį priešmokyklinį ugdymą ir priežiūrą, sukuriant visiems ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams prieinamų dienos centrų tinklą.NeatidėHotinai sprendžiamos kūdikių, augančių rizikos grupės šeimose, maitinimo ir priežiūros problemos. Šiuo tikslu organizuojama tokia socialinės pagalbos sistema, kurioje materialinė parama kūdikiui maistu derinama su socialinio darbo paslaugomis. Dabartinės negausios vaikui ir šeimai paslaugas teikiančių specialistų pajėgos perorientuojamos, plėtojamos ir nukreipiamos ne tiek į biurokratinę kontrolę, kiek į tiesioginį socialinį darbą su problemas patiriančia šeima ir vaiku. . Perkant paslaugas, visuose vaiko priežiūros sektoriuose vadovaujamas vaiko interesų atstovavimo principu. Tai reiškia, kad paslaugos privalo būti įvairiapusės, orientuotos Į vaikų r paauglių poreikius, nuomones, kultūrą. Įstatymai apibrėžia bendras nuostatas, tačiau specialistai kiekvienam asmeniui individualiai parenka tinkamus sprendimus. Siekiant išugdyti visavertę asmenybę, galindą greitai ir sėkmingai prisitaikyti prie kintančių aplinkos sajygų Ir gebančią jas keisti, valkas ugdomas ir mokomas gyventi savarankiškai. Valstybė garantuoja valko teisę [ abu tėvus, suteikdama vienodas galimybes vyrui ir moteriai derinti darbą su pareigomis seimai: valstybė plėtoja vaiko dienos priežiūros įstaigas, vyrui ir moteriai suteikiamos lygios galimybės prižiūrėti vaiką ankstyvoje vaikystėje visuomenėje stiprinamas tėvo vaidmuo ir atsakomybė auginant vaiką. Suplanuojama ir teikiama finansine ir socialinė parama vaikui, auginamam vieno iš tėvų, kai buvęs Sutuoktinis ar sugyventinis nemoka alimentų.. Ypatingas dėmesys skiriamas neįgalių vaikų aprūpinimui, pagal poreikius pritaikant jiems paslaugas ir aplinką, kad jie turėtų lygias galimybes ir nepatirtų socialinės atstdrties. Skatinama specialistų, akademinės bendruomenes ir nevyriausybinio sektoriaus tarpusavio pagalba ir parama tiriant, įvertinant ir kuriant bei teikiant paslaugas, atitinkančias vaikus auginančių šeimų ir vaikų poreikius.3.Apibfldinkite vaiko gerovės valstybes politikos koncepcijos trečiąjį principą vaikodalyvavimas Atsižvelgiant į brandą, vaikui sudaromos sąlygos ir suteikiamos galimybės aktyviaidalyvauti visuomenės gyvenime, realizuoti savo visuomeniškumą ir pilietiškumą, ypač priimantsprendimus, turinčius įtakos vaiko gerovės užtikrinimui. Šeimos teisėje atsisakoma sąvokos „tėvų valdžia”. Jikeičiama sąvokomis «tėvų gtoba” Ir „tėvų atsakomybė ir pareigos1′. Vaiko Ir suaugusiojo santykiai tampa lygiaverčiai. Sprendimai

daromi ne dėl vaiko, bet su valku.. Socialinės paramos ir Šeimos politikos koncepcijos yra pertvarkomos matant valką kaiplygiateisį dalyvį skirstant valstybės išteklius ir paslaugas.. Valko dalyvavimas teismų ir administraciniuose procesuose yragarantuojamas:suteikiant vaikui reikalingą informacijajsuteikiant vaikui teisę išsakyti savo nuomonę;.konsultuojant vaiką pagal jo psichinę ir emocinę brandą;, informuojant apie galimus vaiko pageidavimų ar

sprendimų padarinius; planuojant ir įgyvendinant specializuotus šeimos ir vaiko teismus. Teikiant visųformų paslaugas vaikui ir šeimai, yra reikšminga vaiko nuomone. Atliekant mokslines apžvalgas irmokslinius tyrimus, vaikas įtraukiamas kaip tikslinis ir reprezentatyvus visuomenės atstovas.4.vaiko globos (rūpybos) tikslas ir uždaviniaiVaiko globos tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti.Vaiko globos uždaviniai -1. paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teisės ir teisėtus interesus. 2. sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą. 3. rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje irvisuomenėje.S.gtobos nustatymas ir vaikų, kuriems reikalinga globa nustatymas ir apskaita1.mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, policijos ir kitokių institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie nepilnamečius, likusius be tėvų globos, taip pat apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir interesus( žiaurus tėvų elgesys su vaikais, tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydimo įstaigų ir tt) privalo apie tai nedelsiant informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pagal vaiko ar savo gyvenamą vietą. 2. vaikus kuriems reikalinga globa, nustato ir tokių vaikų apskaitą tvarko ir užtikrina valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Ši institucija gavusi informaciją apie vaiką, kuriam reikalinga globa, privalo užtikrinti laikinosios globos jam paskyrimą per tris dienas. 3. šio str. l dalyje numatytų institucijų vadovai ir kitokie pareigūnai už melagingos informacijos suteikimą, vaiko, kuriam reikalinga globa, slėpimą, kliudymą jam nustatyti globą ar kitokius0 vaiko teisių ir interesų pažeidimus atsako įstatymų numatyta tvarka. Globa nustatoma vaikams kurie neturi 14* metų, rūpyba nustatoma vaikams sulaukusiems 14 metųt 6.iSvardykite ir apibudinkite globos rūšis1. laikinoji globa -laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisiųir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Vaiko laikinosios globostikslas – grąžinti vaiką į šeimą.Laikinoji globa nustatoma,a) kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra, dingęs ir jų ieškoma( kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais )b)kai tėvaitaikinai negali rūpintis vaiku dėt abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbiųpriežasčių. C) kai tėvai nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinįsi smurtą, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam vystymuisi ir saugumui (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtasnuo tėvų) vaiko laikinoji globa baigiasi, kai vaikas grąžinamas tėvams, sulaukia pilnametystės arba‘ emancipuojamas, nustatoma nuolatinė globa, įvaikinamas, susituokia.2. nuolatinė globa – nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis5 sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir interesų atstovavimas ir gynimaspavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Vaikui nuolatinė globa nustatoma kai vaiko a) tėvai yra mirę, b) kai tėvai teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais, c) vaikas įstatymo nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų, d ) tėvystės ar artimos giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per 3 mėnesius e) tėvai pripažinti neveiksniais. Vaiko nuolatinė globa baigiasi kai vaikas sulaukia1 pilnametystės arba emancipuojamas, grąžinamas tėvams, įvaikinamas, susituokia.Laikinoji globa steigiama administracine tvarka, o nuolatinė globa – teismo tvarka. T.išvardykite ir apibudinkite globos formas1.globa Šeimoje – a) vaiko globa šeimoje ne daugiau kaip 5 vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais – ne daugiau kaip penki vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje b)bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, nei nurodyta šio str. l dalyje, kai neišskiriami broliai ir seserys, c )skiriant vaiko globėją, pirmumas teikiamas vaiko artimiesiems giminaičiams, jeigu šie turi tinkamas buities sąlygas.2. globa šeimynoje – a) globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja šešis ar daugiau vaikų (bendras skaičius su savais vaikais ne daugiau dvylikos) šeimos aplinkoje b) bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, nei nurodyta šio straipsnio l dalyje, kai neišskiriami broliai ir seserys, arba mažesnis, jeigu yra globojamas neįgalus vaikas, c) Vaiko globą šeimynoje nustato įstatymai, vyriausybės

patvirtinti šeimynų nuostatai, kiti teisės aktai, d) vaiko globėjo įsteigusio šeimyną, darbo užmokestis ir kitos darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos vadovaujantis įstatymais, vyriausybės nutarimais bei kitais teises aktais.3. globa vaikų globos institucijose – a) likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje ar nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje. B) vaiko globą institucijose nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.8 .paaiškinkite koks asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju

1.neturintis 21 metų, išskyras atvejus kai globoti pageidauja artimasis giminaitis.2. pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu. 3. nuo kurio buvo atskirtas vaikas 4. buvęs įtėviu, jeigu jo tėvų valdžia buvo apribota dėl to, kad įtėvis netinkamai atliko savo pareigas arba jis buvo atskirtas nuo vaiko 5. teistas už tyčinius nusikaltimus. 6. sulaukęs 65 arba vyresnis, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori taikinai globoti jaunesnį kaip lOmetų vaiką. 7. sergantis alkoholizmu, narkomanija, psichinėmis ar kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina vyriausybės įgaliota institucija.9 paaiškinkite Šias sąvokas: vaikas, vaiko globa, tikęs be tėvų globos vaikas, vaikoglobėjasvaikas- tai žmogus neturintis 18 metų, jeigu pagal įstatymus jo pilnametystėnepripažįstama ankščiau.vaiko globa – tikusio be tėvų globos vaiko, įstatymų numatyta tvarka patikėtofiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškaiaugti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimasjiems.likes be tėvų globos vaikas – kurio tėvai yra mirę,; kurio tėvai ar artimieji giminaičiai nežinomi (rastasvaikas),; kurio tėvai dingę ir paskelbta jų paieška,; kurio tėvai teismo paskelbti mirusiais ar pripažinti nežiniakur esančiais,; kurio tėvai pripažinti neveiksniais,; kurio tėvai laikinai negali juo rūpintis dėl ligos, suėmimo,bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių,; kurio tėvai nesirūpina nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamaiauklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam dvasiniamdoroviniam vystymuisi bei saugumui ir kuris įstatymų numatyta tvarka paimtas iš šeimos (kol teismo tvarka* vaikas bus atskirtas nuo tėvų); nuo kurio radimo dienos per tris mėnesius nenustatyti tėvystės ar artimosgiminystės ryšiai,; kuris įstatymų numatyta tvarka atskirtas nuo tėvų,; kurio tėvams įstatymų nustatyta tvarkal laikinai ar neterminuotai apribota tėvų valdžia,;vaiko globėjas – nuolat Lietuvos respublikoje gyvenantis‘ fizinis asmuo kuris įstatymų nustatyta tvarka paskirtas užtikrinti likusio be globos vaiko priežiūrą, auklėjimą,80 atstovavimą jam, jo teisėms ir teisėtiems interesams.Šeimyna, NVO ir fizinių asmenų įsteigta vaikų globos01 įstaiga, įregistruota juridinių asmenų registre ir įstatymų nustatyta tvarka paskirtas užtikrinti likusio beJĮJĮ globos vaiko priežiūrą, auklėjimą, atstovavimą jam, jo teisėms ir teisėtiems interesams. Vaiko artimiejigiminaičiai- seneliai broliai seserys.še) 10 fizinio asmens skyrimo vaiko globėju procesas“J Fizinis asmuo norintis tapti vaiko globėju turi vaiko teisių apsaugos tarnybai arba josgyy, įgaliotiems socialiniams partneriams pateikti šiuos dokumentus; prašymą, kuriame nurodoma pageidaujamųsu globoti ir auklėti vaikų skaičius, jų amžius, globos rūšis; sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formosi pažymėjimą; kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų sutikimą fašytuifcasmens tapatybę, patvirtinančio dokumento kopiją; gyvenimo aprašymą; pažymą apie šeimos sudėty santuokos liudijimo kopijąjei asmuo susituokęs; teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo arba ištuokos liudijimo kopiją, jei asmuo išsituokęs; teismo sprendimo dėt santuokos pripažinimo negaliojančia kopiją, jeigu teismas santuoką pripažino negaliojančia; teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium kopiją, jei toks yra ;sutuoktinio mirties liudijimo kopiją, jei asmuo našlys; kartu su juo gyvenančių kitų asmenų sąrašą; dokumentus apie asmens norinčio tapti vaiko globėju ir kitų jo šeimos narių gaunamas pajamas; dokumentus apie globėjo ir jo šeimos narių gyvenamas patalpas; dokumentus įrodančius artimo giminaičio norinčio tapti globėju giminystę su vaiku.11 juridinio asmens skyrimo vaiko globėju procesasJuridinis asmuo norintis tapti vaiko globėju turi prie prašymo pateikti šiuos dokumentus: juridinio asmens registravimo pažymėjimą; įstatų steigimo sandorio arba bendrųjų nuostatų kopijas; pažymą apie finansavimo šaltinius; patalpų kuriose gyvens globojamieji nuosavybę ar patikėjimo teisę patvirtinančių dokumentų arba nuomos ar panaudos sutarčių kopijas; pažymą patvirtinančią kad patalpos kuriose gyvens vaikai atitinka saugos darbe, techninius sanitarijos ir higienos reikalavimus;

Vaiko teisių apsaugos tarnyba arba jos Įgalioti socialiniai partneriai gavę visus dokumentus per 7 kalendorines dienas kreipiasi į informatikos ir ryšių departamentą prie LR vidaus reikalų ministerijos kad ši išduotų pažymą apie asmenį norintį tapti vaiko globėju ir apie kartu su juo gyvenančius asmenis ar jie nėra teisti nėra padarę administracinių teisės pažeidimų; vaiko teisių apsaugos tarnyba gavusi dokumentus per 30 dienų išnagrinėja fizinio ar juridinio asmens pateiktus dokumentus ir įvertina ar jie atitinka keliamus reikalavimus; išnagrinėja fizinio asmens argumentus žalingus įpročius vaikų auklėjimo ir globojimo patirtį, tarpusavio santykius šeimos gyvenimo būdą kitą turimą informaciją; priima pirminės atrankos sprendimą dėl fizinio asmens teikimo tapti vaiko globėju. Sprendimo dėl fizinio ašmens teikimo tapti vaiko globėju pirminės atrankos formą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.vaiko teisių apsaugos tarnyba per 7 kalendorines dienas nuo priimto sprendimo dienos informuoja fizinį ar juridinį asmenį apie galimybę atitinkamai tapti ar būti paskirtiems vaiko globėju, o esant neigiamam sprendimui nurodo motyvus dėl kurių fizinis ar juridinis asmuo negali būti teikiamas tapti vaiko globėju.

12 vaiko nuolatinės globos nustatymo procesasNuolatinė globa nustatoma tikusiam be tėvų globos vaikui kuris esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurį prižiūrėti auklėti atstovauti jam jo teisėm ir teisėtiems interesams pavedama kitai šeimai Šeimynai ar vaikų globos įstaigai. Vaiko globa nustatoma pagal vaiko teisių apsaugos tarnybos arba prokuroro pareiškimą.Siekdama kad batų nustatyta vaiko nuolatinė globa vaiko teisių apsaugos tarnyba apie vaiką ir jo artimuosius giminaičius surenka šiuos dokumentus:vaiko gimimo liudijimo ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją; išrašo iš vaiko gimimo įrašo kopiją; SAM nustatytos formos sveikatos pažymėjimą; tėvų mirties liudijimo, teismo sprendimo dėt vaiko tėvų paskelbimo mirusiais arba pripažinimo nežinia kur esančiais, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų pripažinimo neveiksniais kopijas; dokumentų dėl tėvystės ar artimos giminystės ryšių nenustatymo per 3 mėn. Nuo vaiko radimo dienos kopijas; informaciją apie vaiko brolius, seseris ir senelius bei jų gyvenamą vietajteismo patvirtintos tėvų sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo kopiją arba teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų kopijajdokumentus apie vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą; dokumentus apie vaikui priklausančias pinigines išmokašyėigu buvo nustatyta vaiko laikinoji globa, teisės aktų nustatyta tvarka – vaiko padėties įvertinimo akto, vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo dėl vaiko paėmimo iš šeimos ar kitos jo būvimo vietos, vaiko laikino apgyvendinimo akto, pirminės atrankos sprendimo dėl fizinio asmens teikimo tapti vaiko globėju, išvados apie vaiko būsimojo globėjo pasirengimą globoti, vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo dėl fizinio arba juridinio asmens tinkamumo skirti vaiko globėju, savivaldybės valdybos (mero) sprendimo ar administracijos direktoriaus įsakymo dėt vaiko laikinosios globos plano ir vaiko globos peržiūrų bei kitų susijusių su vaiko laikinąja globa dokumentų kopijas.13 JT vaiko teisių konvencija parašymo data, ratifikavimo Liet data, paskirtis,pagrindinistikslas1989m. lapkrilio 20d. 1995m. liepos 3d.( Ratifikuota)konvencijoje sakoma kad vaiko teises reikia ypač ginti ir kad reikia nuolat gerinti vaikų padėtį visame pasaulyje ir jų vystymąsi bei auklėjimą taikos ir saugumo sąlygomiS-Konvėncija dėl vaiko teisių bus didelis indėlis į vaikų teisių apsaugą ir jų gerovės užtikrinimą ir sektinas JT organizacijos laimėjimų žmogaus teisių srityje pavyzdys.14 kaip suprantate „ne diskriminavimo” principą?Valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas konvencijoje numatytas teises kiekvienam vaikui priklausančiam jos jurisdikcijai be jokios diskriminacijos nepriklausomai nuo vaiko jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės odos spalvos lyties kalbos religijos politinių ar kitokių pažiūrų tautybės etninės ar socialinės kilmės turto sveikatos luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. Valstybės imasi visų reikiamų priemonių kad vaikas būtų apsaugotas nuo bet kokios diskriminacijos ar bausmių dėl vaiko tėvų tesėtų globėjų ar kitų šeimos narių statuso veiklos pažiūrų ar įsitikinimų.15 paaiškinkite „vaiko interesą pirmumo** principąImantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų nesvarbu ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Valstybės įsipareigoja teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei, atsižvelgdamas į jo tėvų, globėjų ar kitų asmenų atsakančių už jį pagal įstatymą, teises ir pareigas, ir tam tikslui imasi atatinkamų teisinių ir administracinių priemonių. Valstybės rūpinasi, kad tiek už vaikų globą ar apsaugą

atsakingos įstaigos, tarnybos ir organai, ypač saugumo, sveikatos apsaugos sritys, jų darbuotojų skaičius bei tinkamumas, tiek kompetentinga jų priežiūra atitiktų kompetentingų organų nustatytas normas.16 kaip suprantate „tėvų atsakomybę” vaikui ?valstybės dalyvės deda visas pastangas kad būtų pripažintas bendros ir vienodos abejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi principas. Tėvams arba atitinkamais atvejais teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai. Siekdamos garantuoti šioje konvencijoje išdėstytų teisių {gyvendinimą ir norėdamos prie to prisidėti valstybės dalyvės teikia tėvams ir teisėtiems globėjams paramą reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir rūpinasi vaikų įstaigų plėtimu. Valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių kad vaikai kurių tėvai dirba turėtų teisę naudotis vaikų priežiūros tarnybomis ir įstaigomis.17 kas sudaro vaiko teisių apsaugos sistemą Lietuvoje?Valstybė ir jos institucijos; vietos savivaldos institucijos, nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla susijusi Su vaiko apsauga. Prezidentas, Seimas, vyriausybė, ministerijos, teismai, prokuratūra ir kitos valstybinės institucijos įgyvendina vaiko teisių apsaugos ir gynimo priemones pagal savo kompetenciją. Šią kompetenciją nustato Lietuvos respublikos konstitucija, įstatymai, kiti teisės aktai.18 kokia yra vaiko leisią apsaugos kontrolieriaus veikla vaiko teisių apsaugos srityjeTiria fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir jų pareigūnų,nevalstybinių institucijų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių,veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai, bei

priima vieną iš sprendimų; kontroliuoja, kaip yra įgyvendinamos LR konstitucijos, seimo ratifikuotųkonvencijų, LR įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą,nuostatos Lietuvoje; prižiūri ir kontroliuoja institucijų, susijusių su vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsauga,veikla, dėl kurios pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko tesės ar jo teisėti interesai; siūlo seimui irvyriausybei priemones, kaip pagerinti LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų vaiko teisių ir jo teisėtųinteresų apsaugą; vadovauja vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai; vadovaudamasis įstatymų nustatytatvarka, tvirtina įstaigos etatų sąrašą, darbuotojų tarnybinius atlyginimus; tvirtina skundų apskaitos ir tyrimųtvarką; atstovauja vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai valstybinėse, nevalstybinėse institucijose beitarptautinėse organizacijose; per visuomenės informavimo priemones teikia informaciją visuomenei apievaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą LR.19 kaip nevyriausybinės organizacijos rūpinasi vaiko teisėmis Lietuvoje?NVO yra laisva asmenų valia įkurta demokratinė organizacija, kuri tarnauja visuomenės ar jos grupių labui, nesiekia pelno ar tiesiogiai dalyvauti valdant valstybę.Nemažai NVO dirba vaikų ir jaunimo apsaugos, nusikaltimų prevencijos darbą. NVO sektorius dažnai yra vadinamas pilietinės visuomenės šerdimi ir svarbiausiu demokratinės valstybinės sanklodos ramsčiu. Šios Organizacijos dirba, kad pakeistų ir pertvarkytų socialinę ekonominę infrastruktūras, svarbus ir NVO tikslas yra daryti poveikį valstybinėms valdžios institucijoms ir skatinti visuomenę telktis. To dėka aiškėja viso nevyriausybinio sektoriaus vieta visuomenėje -jis yra vyriausybės, valdžios ir verslo struktūrų bei žmonių tarpininkas. Lietuvoje labiausiai paplitę šie nevyriausybinių organizacijų tipai; visuomeninės organizacijos, religinės bendrijos, bendruomenės ir jų centrai, labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, profesinės sąjungos. NVO Lietuvoje atlieka svarbų vaikų užimtumo darbą, Jos sparčiau reaguoja į šalies socialinius, ekonominius ir teisinius pokyčius, gali lanksčiau ir profesionaliau organizuoti savo veiklą nei valstybinės institucijos. Daugelį aktualių socialinių problemų iškelia būtent nevyriausybinės organizacijos ir dažnai tik dėl jų aktyvumo valdininkai yra priversti šias problemas spręsti.

1. ikisantuokinis laikotarpis, partnerio pasirinkimo aspektai. Žmonių tarpusavio bendravimas neabejotinai yrareikšmingas visuose gyveninio etapuose, bet laikotarpiu iki santuokos bendravimas yra ypatingas ne tik savo funkcijomis,bet ir paskirtimi. Susitikinėjimai arba dar vadinami pasimatymai yra lyg įvadas į santuokos pradžią. Tai pasirinkimo arbaišsirinkimo laikotarpis. Partnerio pasirinkimą sąlygoja kultūros, socialiniai bei psichologiniai aspektai. 1. Kultūros(pastarieji yra tautos socialinių normų ir vyraujančių tradicijų priklausomybėje. Į kultūros aspektą taip pat patenkapriklausomybė socialinei bei etninei grupei, išsilavinimo lygis bei ekonominis statusas. Lietuvoje nepriimtina tuoktis sugiminėmis, ne itin toleruojama kitos rasės partneris.) 2. socialiniai aspektai (Sėkmės santuokoje prielaidas apsprendžiapanašumai pagal amžių, fizinę kūno konstituciją, intelektą, išsilavinimą, socialinę grupę, šeimos, kurioje žmogus gimė,statusą bei religiją.) 3. Psichologiniai aspektai (Pasirinkimo požiūriu svarbu yra: poreikis būti priklausomas; poreikis būtipapildytas; panašumas į tėvus; poreikių, kurių tikitės iš partnerio patenkinimas.)2. meilė, meilės rūšys, vyro ir moters meilės ryšiai. Meilė yra jausmas – švelnumas, rūpestingumas ir ilgesingastroškimas, – bet taip pat ji yra daugiau. Meilė yra veiksmas – gerumas, labdaringumas ir įsipareigojimas, bet ir vėl -ji yradaugiau. Meilė yra pažinimas — požiūrio atvirumas, bendrystės įgyvendinimas, dėmesio nukreipimas anapus savęs – ir visdar daugiau…Psichologai skiria lytinės, draugiškos, romantinės ir dvasinės meilės rūšis. Fundamentaliausioji meilėsrūšis, grindžianti ir kitas meilės rūšis, yra broliška meilė. Broliška meilė yra meilė visiems žmonėms. Broliškumo meilė –tai ryšio su visais žmonėmis, žmogiškojo solidarumo, žmogiškosios vienybės išgyvenimas. Meilė bejėgiui, vargšui irsvetimam yra broliška meilė. Motinos meilė yra besaligiška vaiko gyvenimo reikmių įtvirtinimas. Erotinė meilė siekiavisiško susiliejimo, vienybės su kitu asmeniu. Religinė meilės forma kuri vadinama meile Dievui, psichologai niekuonesiskiria. Meilės ryšiai – moterys yra emocingesnės, reiklesnės meilės ryšių pastovumui, nuolat nori dėmesio. Vyrailabiau linkę būti dėmesingesniais ikisantuokiniame periode, tačiau vėliau pamiršta dėmesio svarbą. Norint atsisakytimeilės ryšio, labai svarbu suvokti iškilusias dilemas, palyginti jas tarpusavyje, įvertinti kiekvieną atvejį.3. vyro ir moters psichologija.Vyras ir moteris iš prigimties skiriasi savo psichologija ir seksualumu. Šių skirtumųnepažinimas ir nepripažinimas gali būti jaunos šeimos psichologinių problemų priežastimi. Apžvelkime tokius vyro irmoters psichologinius ypatumus: 1. Suvokimas: moters – didelis bendras jautrumas, ypač jautri tokiems trūkumams, kaipnevalyvumas, melagingumas ir pan. Vyro – mažesnis bendras jautrumas. Jautriai reaguoja į moters išorę. 2. Jausmai:moters – gilesni, pastovesni, sugebėjimas užjausti. Vyro – ryškesnis, audringesnis. 3. Mąstymas: moters – dažniaukonkretus vaizdinis, vientisas, labiau priklausantis nuo jausmų. Vyro – abstraktesnis, teoretinis, kritinis, loginis. 4.Interesai: moters – siauresni, domėjimasis žmonėmis, jų santykiais. Vyro – platesnis, daugiausia susijęs su technika.Moteriai svarbiau vyro asmenybė, charakteris, protas nei fizinis kūno žavesys. Vyras daug aktyviau už moterį geidžiafizinio suartėjimo.Vyras aktyvus labiau išoriškai, nes pirmiausia įtvirtina save per darbą, per savo laimėjimus ir karjerą.

Moterys linkę fantazuoti, turi taip vadinamą šeštąjį pojūtį.4. asmenybės savybės susijusios su gimimo eiliškumu. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ryškios vaikų skaičiausšeimoje mažėjimo tendencijos, daugumą šeimų turi l ar 2 vaikus. Tokiose šeimose sumažėja vaikų sočiaiizacijošgalimybės, vaikai praranda sampratą apie brolį ar seserį, giminystės ryšius. Vaiko intelektas: iš daugelio individualausugdymosi veiksnių vienas svarbiausių yra vaiko pozicija šeimoje po gimimo, todėl daug autorių gimimo eiliškumą išskiriair tiria kaip savarankišką ugdymosi veiksnį. Imunogeninės teorijos šalininkai teigia: paskesniųjų vaikų intelektosilpnėjimą aiškina tuo, kad po kiekvieno gimdymo motinos kūne pasigamina vis daugiau antikūnių, neigiamai veikiančiųembriono nervų sistemos raidą. Tačiau dauguma akcentuoja skirtingu laiku šeimoje gimusių vaikų psichodinaminėssitucijos skirtumus. Apibūdinama vienturčio (daugiausia patyręs tėvų meilės, sunkiai įveikia kliūtis), vyriausiojo (pirmastėvų pagalbininkas, stiprus fiziškai), viduriniojo (mažiau puoselėtas ir lepintas, konkuruoja su vyresniuoju),jauniausiojo(mažiausias, lepinamas, dėmesio centre) vaiko psichosocialinę situaciją, parodo jų skirtybes. Didėjantšeimai, mažėja visų joje gimusių vaikų intelektas. Vaiko vaidmuo: didelę reikšmę turi vaidmenys šeimoje. Tai elgesiotaisyklės, kurios diktuoja, kaip vaikui elgtis. Vyriausias vaikas —jis turi ryškų atsakomybės jausmą, pirmais metais augakaip vienturtis, atsiradus antram vaikui tėvai prašo pagalbos, dėl to gali tapti nervingas. Tėvam nereikėtų vaiko verstiprižiūrėti jaunesnių. Jis tampa tėvų pasitikėjimo objektu ir dalyvauja planuojant šeimos reikalus. Gimus 2 vaikui išgyvenastiprų pavydo jausmą, o 3 pasitinka su džiaugsmu. Vidurinysis vaikas – atėjęs į pasaulį susiduria su konkurentu, todėl jisverčiamas ieškoti kokios nors srities, kurioje galėtų vytesnį pralenkti. Turi didelių ambicijų, geba konkuruoti, mokaprisitaikyti ir pakovoti už save. Jauniausias vaikas – patiria daug meilės ne tik iš tėvų, bet ir iš seserų ir brolių.Bendravimas paremtas emocijomis, tėvai jam atlaidesni, netgi suaugę yra nesavarankiški.5. santuoka, santuokos formos. Santuoka — tai įvykis, kai du suaugę priešingos lyties žmonės susijungia emociniupožiūriu ir įgija abu lygias teises pagal įstatymą. Santuokos formos – dabartinės santuokos formos yra kilusios iš

grupinės santuokos, iš kurios vėliau atsirado porinė santuoka, o iš pastarosios – monogamija. Monogamija – tai vieno vyro su viena moterimi santuoka, ir tik jie gali turėti tarpusavyje seksualinius ryšius. Monogaminė santuoka pagrįsta vyro viešpatavimu, turint aiškiai išreikštą tikslą- gimdyti valkus. Monogamija – tai vyraujanti santuokos forma pasaulyje. Poligamija – tai daugpatystė, kelių žmonų turėjimas tuo pat metu. Poligamija turi dvi savo formas: poliginiją – kai vyras turi keletą žmonų ir poliandriją – kai viena moteris turi keletą vyrų.6. santuoka, santuokos motyvai jų įtaka šeimos stabilumui. Santuoka – tai įvykis, kai du suaugę priešingos lytiesžmonės susijungia emociniu požiūriu ir įgyja abu lygias teises pagal įstatymą. Ką reiškia emocinis ryšys? Jis atspindidviejų žmonių motyvaciją ir visų akivaizdoje duotą priesaiką rūpintis vienas kitu, drauge džiaugtis ir liūdėti, dalintis visusavo gyvenimu. Santuokos motyvai: noras būti mylimam (mylimai), noras mylėti, noras savarankiškai gyventi, norasįteisinti intymius ryšius, noras pagerinti materialines sąlygas, noras turėti vaikų (tikriausiai moterys yra labiau motyvuotosturėti vaikų, tačiau tokie motyvai nesvetimi ir vyrams. Nemaža dalis vyrų palieka šeimą, jeigu negali turėti vaikų.Neturėdami vaikų kai kurie žmonės ima stokoti reikšmingų savo gyvenimo motyvų. Motyvas aš esu mama, aš reikalingasavo vaikui yra be galo reikšmingas kiekvienai moteriai.), tėvų įtaka (noras išeiti iš tėvų namų), visuomenės nuomonė(visuomenės nuomonė apie nesusituokusias poras), baimė likti vienišam.7. šeima, šeimos funkcijos, tipai. Kaip ir daugelyje vakarų ir panašaus išsivystymo šalių, Lietuvoje esama įvairių šeimostipų ir modelių. Rengiamame LR santuokos ir šeimos kodekso projekte šeima apibrėžiama juridiniu aspektu. Jamerašoma:”šeima yra santuoka pagrįsta vyro ir moters sąjunga, kurią sudaro sutuoktiniai, kartu su jais gyvenantys vaikai irkiti asmenys, susiję savitarpyje kraujo ryšiais, šeimos teisėmis ir pareigomis.” Šeimos fukcijas suprantame kaipsutuoktinių ar kitų jos narių poreikių tenkinimą ir pareigų vienų kitiems atlikimą. Bendriausia šeimos funkcija yra laimėssiekimas. Ji apima visą grupę kitų funkcijų:!. Žmonių giminės tesimas (ši funkcija glaudžiai susijusi su poreikiu pratęstisave vaikuose. Atsiradus vaikų, praturtėja dvasiniai šeiminykščių ryšiai) 2. Vaikų socializacija ir auklėjimas.(Veikiamasaplinkos ir pats būdamas aktyvus, vaikas šeimoje socializuojasi. Vaikas socializuojasi įvairiais būdais: klausosinurodymų, patarimų, stebi kitų elgesį ir pan.)3. Ūkinė – ekonominė šeimos funkcija.(Ji susijusi su šeimos materialiniuporeikių tenkinimu, namų ūkio, šeimos biudžeto tvarkymu) 4. Rekreacija. (Šią fukciją suprantame kaip laiką, skirtąšeimos narių poilsiui, fizinėms ir dvasinėms jėgoms, sveikatai atgauti, susigrąžinti.) 5. Bendravimas (Bendraudamišeimos nariai keičiasi informacija, sukuria palankią emocinę terpę, veikia vienas kitą.) 6. Lytinių poreikiųtenkinimas.(Sveikas lytinis gyvenimas praturtina sutuoktinius, teikia daug malonių emocijų, mažina nervinę įtampą, kelianuotaiką. Lytinio gyvenimo harmonija gerina sutuoktinių tarpusavio santykius.) 7. Papročių tęstinumas. Sociologaiskiria du šeimos tipus: šeima branduolys(ją sudaro tik kartu gyvenantys vyras, žmona, vaikai.) išplėstinė šeima (ją

sudaro kelios kartos, kurios kartu gyvena tuose pačiuose namuose).8. šeimos sąvoka, šeimos žmogaus socializacijos produktas. Kaip ir daugelyje vakarų ir panašaus išsivystymo šalių,Lietuvoje esama įvairių šeimos tipų ir modelių. Rengiamame LR santuokos ir šeimos kodekso projekte šeima apibrėžiamajuridiniu aspektu. Jame rašoma:”šeima yra santuoka pagrįsta vyro ir moters sąjunga, kurią sudaro sutuoktiniai, kartu sujais gyvenantys vaikai ir kiti asmenys, susiję savitarpyje kraujo ryšiais, šeimos teisėmis ir pareigomis.” Socializacija – taiprocesas, kurio metu asmuo, perimdamas visuomenės vertybes, nuostatas, normas ir kitą socialinį patyrimą, tampa tosvisuomenės nariu. Šeima – tai pagrindinis socializacijos veiksnys, nes šeimoje formuojasi daugelis socialinio gyvenimoįpročių, įgūdžių ir žinojimų. Šeimoje prasideda pasiruošimas šeimyniniam gyvenimui, tėvystei ar motinystei. Tačiaušiuolaikinė šeima nėra stabili ir pastovi. Šeimos skiriasi, vėl tuokiasi, vaikai bendrauja ne tik su tėvais, kurie gyvena kitoješeimoje, bet ir su patėviais ir pamotėmis. Besikeičianti šeimos situacija neišvengiamai turi poveikį vaiko socializacijosprocesui. Pirmiausia keičiasi reikšmingų asmenų kiekis ir poveikis. Šalia gyvenantis patėvis gali turėti menkesnį poveikįberniuko tapatybei nei retkarčiais matomas tėvas ir atvirkščiai. Šeimoje vyksta atvirkštinė socializacija. Tėvai,paauglystėje pergyvenę konfliktus su savo tėvais, gali suvokti požiūrių ir nuostatų santykinumą ir tolerantiškiau traktuotisavo vaikų elgesį bei derintis prie jų. •/<_< ^t >o C^G. &. £x-o J«.i i s£t oooo /e9. tėvystė ir motinystė. Tėvystė ir motinystė, visų pirma, tai suvokimas, kad esi tėvas ar motina. Tik tada pasidaro aišku,kad tai ir pareiga, ir didžiulė atsakomybė. Motina ir tėvas nevienodai suvokia tėvystę ir motinystę. Motina pradeda taisuvokti nuo pirmųjų kūdikio judesių. Tėvas gi tėvystę suvokia tik kūdikiui gimus arba netgi dar vėliau. Tėvystė irmotinystė – tai tokia patirtis, kokios nelemta įgyti tiems, kurie neturėjo arba neaugino vaikų. Teigiamiems aspektamsgalėtų būti priskirti: žaidimas (per žaidimus vaikai tarytum sugrąžina suaugusius į vaikystę), garbingumo jausmas (vaikaitiksliai išreiškia tai, kąjie jaučia. Kai jūsų penkiametis vaikas apkabins rankutėmis ir pasakys aš tave myliu, jis tikrai tąjaus), draugystė (draugai gali būti laikini, o šeimos ryšiai yra ilgalaikiai), pasididžiavimas (gerai išauklėti vaikai yradidžiausias atpildas tėvams už jų teisę būti tėvais), vaikai – šeimos tęstinumas (tėvai, perduodami savo genus,

suformuodami įgūdžius ir išmokydami vaikus, lieka juose visa savastimi). Šiuolaikinėje šeimoje vyro ir moters /tėvo ir motinos/ vaidmenys mažiau diferencijuoti. Kiekviena šeima turi savo požiūrį, bet pagrindinis tėvų socialinis vaidmuo nekinta-tai padaryti viską, kad vaikai augtų sveiki ir laimingi. Tai ir yra ta varomoji jėga, neleidžianti gyventi egoistiškai ir tuščiai.10. bendravimas šeimoje, ypatumai. Bendravimui šeimoje tenka išskirtinė vieta, nes jo dėka susiformuoja geresni arbablogesni šeimos narių tarpusavio ryšiai. Gyvenant kartu tenka ne tik bendrauti, bet ir surasti tinkamus bendravimo būdus,o jei tai nepasiseka padaryti, tenka netgi keisti savo požiūrį ar gyvenimo būdą. Tuokiantis kiekvienas turi tam tikrųlūkesčių iš savo sutuoktinių, štai keletas iš jų: mūsų santuoka bus išskirtinė (tikėjimas, kad santuoka bus kitokia, tačiau netnebandome svarstyti, kokių priemonių turėtume imtis, kaip turėtume keisti savo bendravimą, kad santuoka tikrai būtųišskirtinė.); mūsų nesutarimai — nerimti (nors ir nereikšmingas konfliktas, laiku neišspręstas, gali sukelti rimtų problemųsantuokai.); mano partneris turi viską, ko man reikia (neabejotina, kad surasime neatitikmenų tarp lūkesčių ir realybės,deja, tai apmaudu, nes tai mažina šeimyninę laimę.) Pagrindiniai bendravimo elementai: 1. žodis (tai pirmas irsvarbiausias iš bendravimo elementų. Žodžiu reiškiame mintis, jausmus. Svarbu mintis reikšti tiksliai.) 2. Bendravimoturinys. 3. Bendravimo forma (tai turinio ir žodžių išraiškos būdas. Šiuo požiūriu yra svarbu, kaip jūs bendraujate.Bendravimas gali būti verbalinis – žodinis ir neverbalinis, kai pats turinys perduodamas veido išraiška, gestais ar kūnojudesiais. Ir verbaliniame ir neverbaliniame bendravime itin svarbus yra akių kontaktas.) Sėkmingai bendraudamisutuoktiniai stengiasi rasti būdą pašalinti besiformuojantį nesutarimą, užuot bėgus nuo problemos ir apeliavus į blogąsiasasmens savybes. Draugiškos, empatiškos poros daug laimingesnės už šaltas, nerodančias savo jausmų poras. Nesėkmingobendravimo požymiai – tai ginčai ir gynybinė pozicija. Nesėkmingo bendravimo atveju jausmai neigiami, pasyvi agresijagali peraugti į aktyvią, kur11. psichologinės darnos šeimoje aspektai, kasdienis santuokos praturtinimas. Šeimyninio gyvenimo sėkmė priklausonuo šeimos psichologinio klimato, nuo sutuoktinių tarpusavio bendravimo ypatumų, jų asmenybių bruožų bei charakteriosavybių ypatumo ir abipusio papildymo. Santuokoje išskirtini 4 sutuoktinių sąveikos lygiai: psichofiziologinis (apimakaip sutuoktinių seksualinius kontaktus, taip ir emocinius santykius), psichologinis (psichologinis sutuoktinių. suderinamumas .pasireiškia jų nuoširdžiu, draugišku bendravimu Psichologinė darna jaunose šeimose sukuriama lengviau, negu kad atkuriama šeimose, turinčiose ilgesnę bendro gyvenimo patirtį. Iš kitos pusės tokios darnos nebuvimąjauni sutuoktiniai pergyvena daug skaudžiau. Būtina pastebėti, kad psichologinis suderinamumas ar nesuderinamumas nėra iš anksto, fatališkai nulemtas. Psichologinės darnos šeimoje sukūrimas priklauso tiek nuo sutuoktinių savybių, tiek nuo jų psichologinio išprusimo, tiek ir nuo bendrų pastangų siekiant šios darnos. Todėl žmonės, dėl įvairių charakterio bruožų sunkiau bendraujantys su aplinkiniais ir pasiekę psichologinę darną šeimoje, sukuria jiems ypač vertingą psichologinio komforto situaciją. Tuo.tarpu lengvai bendraujantys, komunikabilūs žmonės, nerodydami pastangų prisiderinti prie šeimyninio gyvenimo partnerio, bandydami pakeisti psichologinės darnos šeimoje nebuvimą intensyviu bendravimu už šeimos ribų, paprastai neturi optimalių sąlygų asmenybės vystymuisi saviraiškai. Jie netenka tam ypač palankių sąlygų šeimoje, nes šeimyninio bendravimo galimybės praktiškai nepakeičiamos bendravimu už šeimos ribų.), socialinis psichologinis ( Socialinė – psichologinė darna šeimoje galima, kai sutuoktinių pažiūros į pagrndines šeimos vertybes prasideda grasinimai, sutampa arba yra panašios, o atlikdami vyro ir žmonos vaidmenis jie papildo vienas kitą.), sociokultūrinis (disharmonija bus jei nesutaps vertybinės orientacijos, nesutaps požiūriai į tai, ką laikyti svarbiu, kai nesutampa požiūris į būdus įgyvendinti siekimus, į tai kas dora, kas ne.)

12. bendravimo su vaiku ypatumai, bendravime su vaikais yra būtinas pasitikėjimas, kai pasitikikime vaikais, jie patysviską pasipasakoja. Ir šituo reikia vadovautis auklėjant nuo pat pirmųjų vaiko sąmoningo gyvenimo dienų. Tuometnereikės ieškoti būdų, kaip viską sužinoti. Nėra nieko baisesnio už nuobodulį tėvų veide, abejingą žvilgsnį, intonaciją.Tėvų poveikis bus tik tada veiksmingas, kai į tai atsilieps vaiko širdis. Kiekvienas vaikas – unikali, nepakartojama būtybė.Svarbiausia tėvų užduotis – kantriai auklėti savo atžalas. Vaikų elgesį reikia stebėti ir vertinti visą laiką: reikalui esant,pasidžiaugti, paaiškinti, patarti, o kartais ir pabarti. Vaikus dera mokyti, kaip elgtis svečiuose, viešose vietose. Pravartuskatinti vaiką bendrauti su savo vienmečiais ir kitais vaikais. Vaikai patys padeda tėvams juos „socializuoti”, ugdyti, savoelgesiu įspėjami apie rimtesnio auklėjimo ir rūpestingesnės kontrolės būtinumą. Jie stebi savo tėvus, tėvų elgesį sujais.Daugelyje šeimų vis dar girdėti daugybė liepimų, riksmų: negalima, nedrįsk, tu privalai. Visa tai veltui. Reikiaišmokti rasti tą vienintelį žodį, tą vienintelę intonaciją, kuria turėtų būti pasakytas vaikui kiekvienas sakinys. Tik tadažodžiai bus veiksmingi. £&&Gt\^*c S#&x2X feu/OICf 3fi*4,t. .oį^a^o tncA’uA13. konfliktai šeimoje. Konfliktinės situcijos šeimoje kyla dėl įvairių priežasčių kartais būdingų tik tam tikrai šeimai aratskiriems jos nariams. Reikia pripažinti, jog ne visas problemas sutuoktiniai pajėgia išspręsti patys, apie tai byloja

skyrybų statistika. Tarp dažniausiai pasitaikančių problemų, dėl kurių konsultuojasi šeimos, paminėtinos šios: seksas, sutuoktinių tėvai, pramogos, vaikai, bendravimas, pinigai, religija, draugai, alkoholis, bei kitos organizmą stimuliuojančios medžiagos. Konfliktų šaltiniai: skirtingos vertybės (nesutarimus gali sukelti skirtingi sutuoktinių požiūriai į materialines ar dvasines vertybes.), stresas darbe (darbo atmosfera dažnai pernešama į namus. Nesėkmės darbe, sukelia susierzinimą, ir, grįžęs namo, toks suerzintas žmogus pradeda atakuoti kitą šeimos narį.), nerašytų taisyklių pažeidimas, elgesys (kai vienas sutuoktinis elgiasi ne taip, kaip norėtų kitas.) ir 1.1 Paprasčiausiai, šeima yra labiau suinteresuota emocinių santykių stabilumu, todėl ji pirmoji ir ieško būdų, kaip įveikti bendravime ydas. Ar galima įveikti konfliktus? Siekti įveikti konfliktus, reiškia suvokti, jog santykiai tarp žmonių turi vertę.14. skirybų priežastys. Priežasčių yra labai daug: nevienodos vertybės, skirtingi skoniai, temperamentai, skirtingaspožiūris į santuoką. Daug reikšmės turi tėvų santuokinio gyvenimo patirtis. Daugelis santuokų sudaroma neapgalvotai,Lietuvoje vidutiniškai skiriasi iš 10 šeimų 7. Dažnai skiriamasi ne dėl l, o dėl kelių priežasčių. Apie skyrybas galimaįspėti: sutuoktinių pažinties trukmė, anksčiau patirtos skyrybos, vaikų iš ankstesnių santuokų turėjimas. Išsiskyrę vyrai irmoterys yra neurotiškesni, turi daugiau neigiamų jausmų. Kiti specialistai mano, kad visos skyrybų priežastys glūdi pačiųsutuoktinių santykiuose. Skyryboms įtakos gali turėti mažas vyro atlyginimas, žemas vyro ar žmonos išsilavinimas,neurotiškas vyro ar moters elgesys. Skyrybas pranašauja ir tai, kad vyras tampa patėvis savo žmonos vaikams, sutuoktiniainededa pinigų į bendrą katilą, kiekvienas savo pajamas tvarko atskirai. Seksualinių – erotinių poreikių nepatenkinimas yradar viena dažnesnių šeimos nestabilumo priežasčių.15. skyrybų pasekmės. Skyrybų pasekmes tikslinga analizuoti dviem aspektais: sutuoktiniams ir vaikams. Skyrybų metususipina praradimas, vilčių žlugimas ir žmogų prislegia visos neigiamos emocijos. Kaip visų minėtų emocijų visuma,nutrūkus santuokai, išsivysto depresija. Išsiskyrusius labiausiai žeidžia trys esminiai pokyčiai: 1. Intymumo šaltiniopabaiga; 2. kasdieninės rutinos žlugimas; 3. naujo statuso, jog esi išsiskyręs, suvokimas. Suvokimas fakto, jog santuokayra nesėkminga ir skyrybų apmąstymas yra sunkiausias momentas skyrimosi procese. Skyrybos pabrėžia jūsų vienišumą.Gyvenimo sureguliavimas po skyrybų kartais užima nemažai laiko – nuo dviejų iki keturių metų. Todėl atsiranda ir naujųstresorių: tušti savaitgaliai, problemos su vaikais, ekssantuokinis tuokiasi iš naujo ir kt. Moterys, turinčios interesų veiklai,dažniausiai stengiasi kuo greičiau įsidarbinti^ norėdamos užmiršti tai, kas įvyko. Labiausiai-kenčia tėvai, kurių buvusios sutuoktinės atsisako bendradarbiauti, auklėjant vaikus. Išsiskyrusių santykiai su savo vaikais viena didžiausių šiuolaikinių problemų. Laikotarpiu po skyrybų sutuoktiniai dažniausiai išgyvena kaltės jausmą. Tai tik neigiamas poveikis asmenybei, nes kaltė ir neteisingas savo emocijų supratimas verčia pajusti nepilnavertiškumą pakankamai ilgam laikotarpiui. Skyrybas sunkiai išgyvena buvusieji sutuoktiniai, nors, atrodo, patys to norėjo. Tyrinėtojai, lygindami išsiskyrusiųjų ir gyvenančių santuokoje panašaus amžiaus vaikų pasiekimus mokykloje, padarė išvadą, kad skyrybos turi ilgalaikes pasekmes vaikams. Tos pasekmes gali įvairiai reikštis artimoje ir tolimoje ateityje: žemesniu išsilavinimo lygiu^ mažesnėmis pajamomis ir t.t Žalingą skyrybų poveikį vaikams gali kažkiek sumažinti gerai organizuota namų tvarka, nuodeklūs ir autoritetingi reikalavimai. Gyvendamas su gerai besiadaptuojančiu tėvu ar motina, ypač, jeigu susiklostė geri tarpasmeniniai ryšiai, vaikas lengviau įveikia sunkumus.16. netektis mirties atveju. Daugumai žmonių mirtis yra tabu. Mirtis yra stipriausia jėga, žinoma žmogui. Žmogussąmoningai ar nesąmoningai jaučia baimę, bijodamas mirti, nes mirtis gali ateiti bet kuriuo momentu. Kriščioniškos

moralės požiūriu mirtis yra dviejų rūšių: dvasinė ir fizinė. Dvasinė mirtis – tai sielos atsiskyrimas nuo dievo. Dvasinėmirtis krikščioniui yra baisesnė už fizinę mirtį. Fizinė mirtis – tai sielos atsiskyrimas nuo kūno. Žmogaus mirtis visuometturi priežastys. 1. Gamtos dėsniai: (gamtos dėsniai padaro žmogui skriaudų – ligas, tornado, potvynius, žemės drebėjimusir 1.1.), 2. Žmogaus netobulumas (žmogaus netobulumas labiausiai išryškėja sprendimų priėmimo procese. Netgi stambioskatastrofos, vykstančios visuomenėje, yra kažkieno netobulų sprendimų pasekmės) 3. Gyvenimas bendruomenėje(Žmonių darbai, jų tarpusavio ryšiai, daro poveikį vieni kitiems. Užuot ramiai sėdėję namie ir sveikę, jie bando nuveiktikažkokius darbus, keliauja, susitinka su kitais žmonėmis. Taip atsiranda masiniai susirgimai – epidemijos, kurios pražudomažiau atsparius žmones.) Kai artimą žmogų ištinka mirtis, artimieji išgyvena netektį, pereidami kelis etapus. Dažniausiaitai būna tokie etapai: šokas (tai laikinas pabėgimas nuo tikrovės, natūrali organizmo apsauga), emocijos – verksmas (taividinis organizmo termometras, kurį įtakoja išoriniai įvykiai. Verksmas liūdinčiam žmogui yra gilių vidinių jausmųišraiška.), panika (tai staigi, kaustanti baimė), depresija (šis jausmas tradicinis liūdesio palydovas. Tai ypatingai sunkinašta, kurią tenka nešti kiekvienam liūdesio valandą), fizinis distresas (per visą širdgėlos laikotarpį žmogų gali lydėtifizinis skausmas. Kol asmuo negali išspręsti emocinių problemų, susijusių su širdgėla, jis gali net fiziškai susirgti ir jaustitam tikrus simptomus.), kaltė (tai savijauta, lyg padarius kažką negero.Kaltę greičiau pajunta tie, kurie iki galo kažkonepadarė žmogui išgelbėti), susitaikymas , apmaudas (tai pasipiktinimo ir nepasitenkinimo jausmas dėl kažko, kas blogai.