Gražūs ir darnūs santykiai su mylimuoju (mylimąja) turbūt yra jei ne kiekvieno, tai bent jau kas antro žmogaus troškimas. Kai ką nors myli, norisi, jog šis jausmas vis augtų, tobulėtų ir niekada neišsektų.
Tačiau ne visuomet santykių scenarijus susiklosto pagal idealistinį planą ir baigiasi kaip pasakoje “…ir jie ilgai ir laimingai gyveno…”
Apie tai, kaip sunku skirtis, ir kokias dilemas apsvarsto tiek norintis palikti, tiek tas, kuriam tai gresia, jau nemažai rašėme. Galite pasiskaitinėti čia, čia, čia arba čia. Tačiau filosofiniai pasvarstymai ne visuomet padeda ištverti išsiskyrimą. Lygiai taip pat jie ne visuomet pagelbsti apsispręsti, ar tikrai jau atėjo laikas pabaigai… Kartais praverstų labiau konkretūs veiksmai.
Vienas iš tokių – partnerio gėrybių ir dorybių sąrašas. Visų pirma – kaip jį pasirašyti: pasiimkite lapą popieriaus, padalinkite jį per pus. Vieną dalį paskirkite partnerio pliusams, kitą – minusams. Pagal tai, ko bus daugiau, ir priimsite sprendimą. Gerai žinau, kad lygiai tokią pačią užduotį skiria savo klientams psichologai, kai žmogus kreipiasi būtent dėl santykių keliamų problemų ir negali apsispręsti, kaip elgtis.
Gėrybių ir dorybių sąrašas ne mažiau reikšmingas gali būti ir tada, kai prireikia susitaikyti su jau įvykusiomis skyrybomis. Dažnai tokiais atvejais “paliktajam/jai” prireikia nemažai laiko, kad atsigautų ir išmoktų gyventi be buvusios meilės. Labai dažnai buvęs partneris idealizuojamas, jam priskiriamos savybės, kurių, regis, negali turėti joks kitas pasaulio žmogus. Ir nors protu suvokiame, kad tai – netiesa, širdžiai juk nepaaiškinsi.
Visgi net ir širdį galima paveikti argumentais. Ir būtent tokių argumentų darbą, mano galva, gali atlikti štai toks sąrašas…
Atrodo, būdas visai paprastas. Tačiau jo griebiamasi tikrai ne taip ir dažnai. Viena vertus, taip gali būti todėl, kad nesinori santykių vertinti kaip kokio televizoriaus, kai prieš pirkdami įvertiname visas technines galimybes.
Tačiau mano galva, ne mažiau svarbus ir baimės aspektas. Baisu, kad ilgai mylėtas žmogus gali surinkti daugiau minusų, nei pliusų… Ir tuomet nesmagu tiek prieš save, tiek apskritai – kodėl tiek ilgai mylėjau žmogų, kuris yra BLOGAS?
Tačiau būtent čia atsiranda esminis dalykas, kurį būtina suvokti – vertindami ir rašydami pliusus-minusus nevertiname šio žmogaus kaip kad žmogaus. Privalome vertinti jį kaip partnerį. Pasverti tai, ko ieškome ir tikimės iš santykių ir pažiūrėti kritiškai į tai, ką patiriame, kai juos kuriame būtent su šiuo žmogumi. Jeigu žiūrime į skirtingas puses, jeigu ieškome ne tų pačių dalykų, tai ir eiti tuo pačiu keliu sudėtinga.
Ir visai nesvarbu, kad KAIP ŽMONĖS tiek vienas, tiek kitas esame puikūs…
Kiekvienas yra vertas pyrago, o ne trupinių. Tad tereikia įvertinti, ar tai, ką gauname, galime vadinti pyragu…
Comments are closed.