Skyrybų epidemija

Pasaulyje išyra kas trečia santuoka. Ir tai dar ne riba. Visiškai įmanoma, kad šeima kaip “pagrindinė visuomenės skiltelė” taps visiškai nebereikalinga. Geriausiu atveju, tai bus civilinė santuoka, blogiausiu – kokia nors švediška alternatyva.

Kodėl?

Kodėl žmonės skiriasi? Juk viskas taip nuostabiai prasideda: karšti apkabinimai, bučiniai mėnesienoje, aistringi ir atviri amžinos meilės prisipažinimai. Ko dar, atrodo, reikia? Kodėl ima meilė ir pasibaigia, ir įsimylėjėliai vėl skuba į civilinės metrikacijos skyrių, kad kuo greičiau išsilaisvintų nuo būtinybės kasdien žiūrėti į kadaise mylėtą asmenį?

Pasiteisinimų galima išgirsti įvairiausių – nuo gruubaus “į šį ožį aš nė žiūrėt negaliu” iki inteligentiško “mes netinkame vienas kitam”. Tačiau pasakymų, jog “jis mušė, gėrė, rūkė ir pas kitas ėjo” ne taip dažnai ir išgirsi. Pasirodo, tai priežasčių sąraše užima toli gražu ne pirmąją vietą. Sunku pasakyti, kodėl. Galbūt, vyrai suprato tokio elgesio pasekmes (sunku tuo patikėti), galbūt žmonoms tai jau nebe problema (dar sunkiau patikėti), galbūt moterys pagaliau pavargo beprasmiškai kovoti su vyrų girtuoklystėmis, neištikimybėmis ir priima šias silpnybes ne kaip priežastį skyryboms, bet kaip priežastį nettekėti (visiškai neįtikėtina). Nepaaiškinama, bet faktas – svarbiausią vietą juodžiausių šeimos priešų sąraše užima ne sunkumai sutramdant vyrus, bet netinkamas partnerio pasirinkimas.

Taisome klaidas

Didžiausia jaunavedžių klaida tai, jog jie neįsivaizduoja, koks turi būti gyvenimo partneris. Pirmieji praregėjimai ir pomėgių bei skonių patikrinimas pap

prastai prasideda tik nuskambėjus Mendelsono maršui. Viskas turėtų būti atvirkščiai – tik susidarius nuomonę vienam apie kitą reikėtų galvoti apie santuoką. Kaip tai padaryti?

Psichologai siūlo susidaryti potencialaus partnerio, su kuriuo būtų galima ne tik užmegzti meilės ryšį”, bet ir planuoti ilgalaikius santykius, aprašymą. Variantai “užmegzti meilės ryšius” ir “ilgalaikius santykius” gali labai skirtis, todėl galima sudaryti keletą aprašymų. Bet kuriuo atveju, nei vienas iš jų neturi jokio šanso materializuotis. Taigi, teks pasikliauti nuosava intuicija, juo labiau, kad nieko kito ir nelieka.

Jauna – “žalia”

Po nesėkmingo partnerio pasirinkimo, dažnai kita šeimyninių nesėkmių priežastis būna sutuoktinių “emocinis nebrandumas”. Dažniausiai “nesubrendusiomis” būna ankstyvos santuokos. Vaikinai ir merginos dar nepamiršę vaikiškų pasakų apie laimingą meilę, dar saugo miglotus prisiminimus savo nesusiformavusioje psichikoje, o čia dar ir hormonai sužžaidžia savo rolę – štai ir “subręsta” visiškai nebrandus sprendimas. “Ir kas? Suaugę esam, galim ir šeimą sukurti”, – ko gero atkirs. Tačiau ir pasakose nepasakyta, kaip ten toliau viskas klostėsi po vedybinės nakties. O buvo, pasirodo daug ko nepatirto. Ir krūvos neskalbtų baltinių, ir kalnai neplautų indų, ir amžinai alkanas vyras, ir jo atlyginimu nepatenkinta žmona.

Atšiauri šeimyninė kasdienybė po truputį atima pasakišką susižavėjimą. Ir tėvai, ir draugai tarsteli “paskubėjot”. “Kaip yra, taip yra”, – sutinka sutuoktiniai ir išsilaksto į skirtingas puses. Tokiose situacijose dar

r sakoma “neišsilakstė”, tai visiškai įmanoma būnant dvidešimties, keistoka sulaukus 30 metų, o po 40 – ies – sunki patologija, dažniausiai pasitaikanti vyrams. Kaip sakoma, “žilė galvon.”

Moterys, sulaukusios 45-erių, yra pilnai subrendusios tvirtiems šeimyniniams santykiams. Tuo tarpu tokio amžiaus vyrai turi kitokius tikslus. Vaikydamiesi malonumų, kol dar organizmas nesugiedojo “gulbės giesmės”, jie puola paskui jaunikles, prarasdami šeimą, sveikatą ir sveiko proto likučius.

Žygiai į kairę

Krizės šeimyniniame gyvenime – kasdienis ir prognozuojamas reiškinys (1, 3, 7 metais ir t.t.). Ne visos baigiasi skyrybomis, o tik neišspręstos. Tokia sunkia problema seniai vedusiems sutuoktiniams gali tapti seksualinis nuobodulys. Pragyvenus kartu daugybę metų, ima stigti naujų pojūčių. Jų beieškant dažnai ir sulaužoma ištikimybė, tačiau tai nebūtinai išardo santykius – kartasi juos net gali sutvirtinti. Prie skyrybų atveda pozicijų susidūrimas.

Vyrai ir moterys į neištikimybę žiūri skirtingai. Vyrams seksas dar nėra pretekstas pažinčiai, jie supranta, jog elgiasi blogai, todėl stengiasi kaip išgalėdami nuslėpti savo klystkelius. Na, o jei tai nepavyksta, nesupranta, kodėl dėl to reikia skirtis. Tokia pozicija nulemta gamtos: rūpinantis išsaugoti ir pratęsti giminę, ji įpareigojo patinus apvaisinti kuo daugiau patelių. Bet žmonija greitai pasidaugino, ir masiniai apvaisinimai tapo nebereikalingi. Tačiau protėvių šauksmas išliko genetiškai užprogramuotas.

Moterys retai kada “eina į kairę” dėl sekso. Kitaip nei vyrai, moterys ištikimybę sulaužo dėl susižavėjimo, garbinimo, taigi, dėl to, kas vadinama flirtu. Būt

tent dvasiniai ryšiai ir sukelia didžiausią grėsmę šeimos gerovei, kitaip nei trumpi vyrų “nuklydimai”. Moterims visur reikia apibrėžtumo: pamilo kitą – šalin buvusįjį. Arba ji pati išeina arba išveja neištikimą vyrą. Žmonoms galima patarti būti kantresnėms vyrų siekimui apsaugoti žmoniją nuo išnykimo, o vyrams dažniau prisiminti, jog žmona – irgi žmogus ir jai reikia dėmesio.

Girtavimai

Vis tik nereiktų pamiršti ir girtavimo. Nors jis ir nėra pirmoje skyrybų priežasčių vietoje, tačiau dėl jo išsiskiria pakankamai daug porų. Sunku gyventi su girtaujančiu, kartais tai nepakeliama ir net nebūtina. Nei dėl jo, nei dėl savęs, nei dėl vaikų. Alkoholizmas – liga, tačiau dėl jos kaltas tik pats alkoholikas. Tegul pats ir sukasi. Žinoma, galima kovai su sutuoktinio alkoholizmu paaukoti savo gyvenimą ir gelbėti, įkalbinėti, gydyti, švaistyti jėgas, pinigus ir laiką. Tačiau paprastai tos pastangos būna nesėkmingos. Jei sutuoktinis iš tikrųjų nori išsigydyti, tai jis padarys ir be jūsų pagalbos, o jei ne – tai padėk nepadėjęs. Žmogus visuomet turi pasirinkimą, jei kažkas nusprendė butelyje paskandinti savo gyvenimą, nebūtina jam palakyti kompaniją.

Daug lengviau užmegzti santykius, nei po to juos nutraukti. Svarbu, jog tai prisimintumėte, kai nuspręsite savo gyvenimą sujungti kad ir su mylimu, bet nelabai jums tinkančiu žmogumi. Kruopščiai pasverkite visus “už” ir “prieš”, kad nepapildytumėte liūdnos skyrybų statistikos.

0 thoughts on “Skyrybų epidemija”

  1. ziuriu cia vien vyrai kalti del skyrybu, vien vyrai traukia i kaire, vien vyrai geria, vien vyrai musasi…. o moteriskes ka? sventosios? jos nelekia i kaire, negeria, neruko, i atlapus nekimba, nesiplusta…. aj, ka cia sneket, labai saliskas straipsniukas 🙁

    Reply
  2. Pritariu Realistui, skrupulingai besirenkantys senberniais ir senmergemis leika, ir kas liudniausia, kad tai suvokia savo protu. Tas netinka anas netinka… o geriausiai, kai pasirenka koki nors vyra, visiska palaiduna, ir sako, o koks jis grazus, seksualus, fainas, kai tas in kaire suka, jau neeee… o dar kur tokie faktoriai kaip pinigai, kaip statusas – o skiriasi poros del to, kad negera buti kartu. Negera. O kiek laimingu poru pazistate?

    Reply
  3. O as senbernis ir tai man visai patinka, kiek problemu neturiu super. Na asku suprantu ka negerai, kuo toliau tuo blogiau, bet ka daryti, kad ir taip gerai. O jei zenyts tai viskas bus stipriai blogiau.

    Reply
  4. Niekada nebūna kaltas tik vienas! Pora tai du ir visi kiti aplinkui, jei kuris vienas nusimeta nuo pečių atsakomybę dėl darnių santykių ir prasideda bėdos.

    Reply
  5. Teisingai rašo, bet nuo savęs pridėčiau, kad labai daug reikšmės turi nesuderinamas tempas lovoje.Mes jau keli metai vargstam, o dar geria ir į kairę eina.Nežinau kiek dar ištversiu dėl vaikų, bet kantrybė jau senka.

    Reply
  6. Skyrybų priežasčių- daug, o sutrikęs lytinis gyvenimas gali būti viena iš jų. Aš išsiskyriau dėl to, kad baigdavau per greit ir buvusiai aišku to buvo negana.

    Reply
  7. būdų kaip prailgint lytinį aktą yra įvairių: kremai, įvairios technikos, minčių nukreipimas kita linkme, bet jei greitą baigimą sukelia rimta priežastis, tada padėti gali tik vaistai.

    Reply

Leave a Comment