Kartu nugyventi dešimtmečiai, regis, turėtų sutvirtinti sutuoktinių ryšį. Deja, taip būna ne visada. Pagal statistiką išyra kas antra santuoka, išsilaikiusi 25 metus.
Kad pora, kartu praleidusi didžiąją gyvenimo dalį, išauginusi vaikus, atšventusi Sidabrines vestuves, paskelbia apie skyrybas, jau nebėra neįprastas dalykas. Tokių skyrybų pasatraisiais dešimtmečiais smarkiai padaugėjo. Dažniausios priežastys būna naujas ryšys, sutuoktinių susvetimėjimas ir vaikų išsikraustymas.
Pagal Vokietijoje surengtą apklausą 43 procentai moterų, atšventusių Sidabrines vestuves, prisipažino esančios pasirengusios ar rimtai nutarusios nutraukti santuoką. Tokį sprendimą linkę priimti tik 32 procentai vyrų. Nuo 1975 metų Vokietijoje padvigubėjo skyrybų po 25 šeimyninio gyvenimo metų skaičius. Kodėl apskritai santuokos žlunga po tokio ilgo laiko?
Abipusis susvetimėjimas
Kad padaugėjo žmonių, pasirengusių pradėti naują gyvenimą po 50 ar net po 60 metų, yra daug priežasčių. Viena vertus, skyrybos šiandien nebėra visuomenės taip smerkiamos kaip anksčiau. Pareiga ir ištikimybės priesaika prarado savo reikšmę. Kita vertus, žmonės dabar labiau linkę ieškoti savo laimės, o ne aukotis dėl kitų.
Skyrybomis po ilgametės santuokos dažnai padedamas paskutinis taškas krizei, kuri truko daugybę metų. Pirmieji požymiai būna nesikalbėjimas, nesidomėjimas kito veikla, lytinių santykių ir glamonių trūkumas.
Moterys skiriasi dažniau nei vyrai
Dažniau tokiam žingsniui ryžtasi moterys. Vyrams lengviau prisitaikyti prie jų netenkinančios situacijos. Jie verčiau kelerius metus palaikys ryšius su slapta meiluže, nenutraukdami santuokos ir nepalikdami šeimos.
Moterys neretai ilgą laiką net nesuvokia, kad ryšio su sutuoktiniu seniai nebėra, nes būna užsiėmusios vaikų auklėjimu, iš inercijos rūpinasi buitimi ir vyru, atlieka nesibaigiančius rutininius darbus. Kai vaikai išeina iš namų, palengvėja jų buities našta. Visą gyvenimą gyvenusios dėl šeimos, jos vėl prisimena save ir išsigąsta atsivėrusios tuštumos bei savo aukos beprasmybės.
Nors išsiskyrusios moters padėtis visuomenėje šiais laikais yra pagerėjusi, vis dėlto dar daug moterų renkasi likti nelaimingos įprastoje aplinkoje nei ryžtis ieškoti laimingesnės ateities. Joms geriau įprasta nelaimė, nei nežinoma laimė.
Nuo skyrybų moteris sulaiko baimė, kaip reaguos vaikai, kiti šeimos nariai ir draugai. Kankina nerimas dėl ateities ir kaltės jausmas, kad teks išardyti šeimą
Kai pirmieji sunkumai po skyrybų įveikiami, laikas išgydo nuo senų įpročių, sugrįžta pasitikėjimas savimi ir savo vertės pojūtis, dauguma moterų suvokia, kad skyrybos buvo teisingas sprendimas. Po šio žingsnio jos paprastai pajunta palengvėjimą.
Per daug „negyvento gyvenimo“ negerai
Kartais sutuoktiniai prieina prie skyrybų suvokę, kad „prarado per daug gyvenimo“. Dėl neišvengiamo taikymosi prie partnerio vienas ar abu atsisakė daugybės dalykų, interesų, polinkių, kurie būtų buvę svarbūs jų asmenybės vystymuisi. Santuoką gali sunaikinti ir nuobodulys, kai partneriai vienas kito nebeinspiruoja, tampa neįdomūs vienas kitam ir sau patiems… Koks nelaimingas buvo gyvenimas santuokoje, ne vienas iš jų suvokia tik tada, kai netikėtai pamilsta kitą žmogų. Kad ir kaip skaudu paliktajam, nauja meilė dažnai padeda ryžtingai nutraukti senus varžančius saitus.
Krizė: kai vaikai išeina iš namų
Vaikų išsikraustymas porai reiškia naują etapą. Sutuoktiniai pradeda konfliktuoti, jiems tenka iš naujo susipažinti ir atrasti vienam kitą. Kai kurios poros pasinaudoja atsiradusia laisve, partneriai ima daugiau dėmesio ir laiko skirti vienas kitam.
Jeigu per ilgą gyvenimą šalia partneriai susvetimėjo ir visai nutolo vienas nuo kito, o vaikai buvo vienintelis juos jungiantis ryšys, tai niekas padėti nebegali. Sutuoktiniai pastebi, kad iš santuokos liko tuščias kevalas. Buvimas kartu tampa kančia, išsiskyrimas neišvengiamas.
Sėkmingas naujo gyvenimo startas
Iš esmės galima teigti: kuo vyresnis žmogus, tuo sunkiau jam pradėti naują gyvenimą. Aišku, sunkiausia tiems, kuriuos pametė partneris ir jie buvo priversti viską keisti tam nepasiruošę. Labai svarbu pirmiausia vėl atrasi save. Prisiminkite, kokių svajonių neįgyvendinote, kokius idealus puoselėjote tarp 15 ir 20 metų. Šiame amžiuje kiekvienas sudaro savo gyvenimo planą, nusprendžia, ką norėtų nuveikti. Pasinaudokite galimybe pabūti vienumoje ir išsiaiškinti, kam ateityje turėtumėte teikti pirmenybę, kokie bus jūsų prioritetai. Susigaudžius savyje, atsiranda šansas susikurti laimingesnį gyvenimą.
