Pasikeisk! (I dalis)

Kartais vakarais žiūrint į besižiebiančius daugiabučių langus, pasidaro smalsu, o kas gi dedasi už jų? Kažkas galbūt geria vyną, kažkas gamina vakarienę arba maudo vaikus. Dar ten slepiasi daugybė įdomių gyvenimo istorijų. ir kai kas, vienijančio nemažą langų dalį – už jų vykstantys sutuoktinių ar sugyventinių bandymai vienas kitą pakeisti.

Ir ateina toks laikas.

Na, pripažinkit gi. Juk iš tiesų, pradžioje vienas kitam leidę ir atleidę kur kas daugiau, galų gale žavėjęsi kai kuriomis mylimojo savybėmis, vėliau ėmėte po truputuką niurzgėti, – „et, kiek galima pavvyduliauti“ arba „nebegaliu pakęsti jo knarkimo ir visur išmėtytų drabužių“, ir dar „kiek tu gali burbėti, tu nieko kita nedarai, tik burbuliuoji.“. Na, jei netinka nė viena šių frazių, tiesiog prisiminkite tą, kurią dažniausiai kartojate savo gyvenimo draugui ar draugei.

Kažkodėl praėję tam tikrą gyvenimo tarpsnį (dažniausiai, – romantiškąjį) kartu, gražiai susiėmę už rankučių, staiga imame ir užsimanome partnerį truputuką (arba net ir daugiau) pakeisti.

Iš ko kyla nepasitenkinimas?

Be abejo, taip atsitinka dar ir dėl to, kad pažinties pradžioje labiau stengęsi privilioti ar išllaikyti, ne visus savo bruožus demonstravome taip atvirai, kaip ant Paryžiaus mados namų podiumo, buvome labiau pasitempę, skaniau kvepėjome, geriau supratome humorą ir daugiau praleisdavome pro ausis. Taigi, tai, kad kartu apsigyvenus, kai kurie dalykai ima nepatikti, – natūralu.

Pasak Vilniaus psichoterapijos ir

psichoanalizės centro psichologės Agnės Grušauskaitės, literatūroje rašoma, kad romantinėje santykių fazėje daug lengviau yra moterims, nes joms daugiau leidžiama – kad ir rodyti daugiau kaprizų. Kultūrinė sankloda lemia, kad pažinties pradžioje vyras moteriai daugiau leidžia, pataikauja, kol santykiai perauga į kitą stadiją.

Savaime suprantama, keičiantis santykiams, keičiasi ir reikalavimai. Taigi, vakar žavėjęsis Marytės koketiškumu ir aukštais kulniukais, rytoj Petras gali pareikšti, kad jai reiktų pakeisti stilių, nes esanti per daug iššaukianti. O Birutė, kažkada džiūgavusi, kad Vincas pavydi jos net pakelės stulpeliams, nebežino, kaip įteigti pastarajam, kad ji turi teisę bendrauti ar kalbėti telefonu ne tik su moteriškos lyties atstovėmis.

Santykius gali veikti ir išorės veiksniai, tarkim naujas darbas, apsisprendimas studijuoti, sunki liga, išvykimas uždarbiauti svetur ir t.t.

Svarbu įsiklausyti

Pasak psichologės, darbo patirtis rodo, kad Lieetuvoje vis dar gajus vyriškasis stereotipas, lemiantis, kad dažniau moteris turi prisitaikyti prie pokyčių santykiuose.

Būtent dailiosios lyties atstovės dažniau skundžiasi girdinčios priekaištus „tu tokia nesupratinga“ arba „baik burbėt, tu nuolat burbi“. Tokie pasakymai paprasčiausiai nuvertina kito žodžius (nesvarbu, vyro ar moters), – juk retas žmogus iš tiesų „burbuliuoja“ – šiuo žodžiu dažniau pavadinami tie partnerio žodžiai, kuriems nesuteikiame svorio ir reikšmės.

Kitaip tariant, jei Vilija skundžiasi Rokui, kad jai liūdna, kai vakarus leidžia prie televizoriaus, o savaitgalius sporto salėje ar garaže, – tai nėra bur

rbėjimas. Nors Rokas, galbūt, taip tai vadina. Tai nepasitenkinimas konkrečiais dalykais, į kuriuos Rokui galbūt vertėtų atkreipti dėmesį, jei jis Viliją iš tiesų myli ir vertina.

Žinoma, kartais ir moterys vyrų pasakymus vadina tuščiais plepalais, tačiau dažniau verčiama nutilti ir prisitaikyti silpnoji lytis. Pats vartojate tą nelemtą „tu ir vėl burbi“? Akimirkai įsivaizduokite, kad ką besakote, kažkas „iš viršaus“ jūsų žodžius vadina tarškėjimu ir reaguoja į juos atitinkamai. Jūs sakote „aš pavargęs, noriu pailsėti, o čia vėl paleista muzika“, o kažkas atsako „vėl tu tarški???“. Arba jūs prašote „neišvažiuok šį savaitgalį, aš taip norėčiau pabūti kartu, juk anksčiau tu rasdavai laiko ir mudviem“, o tas pats kažkas ima ir atrėžia „tu visada nepatenkintas! Kiek galiu klausytis tavo tarškėjimo“.

Iš tiesų visiškai tas pats – vyras jūs, ar moteris. Tiesiog užuot nuvertinę kito žodžius, įsiklausykite į juos. Pasakymas „tu visada nepatenkintas (-ta)“ tiesiog negali būti objektyvus, juk iš tiesų nėra žmonių, kurie visada nepatenkinti. Tokios replikos „užspaudžia“ partnerį, verčia jį bijoti būti nepatraukliu, slėpti savo poreikius ir jaustis blogai. Prastai besijausdamas, niekas negali suteikti pilnos laimės kitam.

Tad noras pakeisti kitą nėra blogis, tai tarsi natūralus santykių žingsnis, kai mylimieji tampa partneriais ir siekia labiau prisitaikyti.

0 thoughts on “Pasikeisk! (I dalis)”

  1. Jo, is pradziu ir mano virta grikiu kose tikdavo, o veliau prasidejo “tai ar pradesi normaliai gamint”, “o mano mama tai…”… Nu nepradesiu… Nemoku ir mane net purto nuo minties apie puodus.. Tai ka dabar daryt? Uztai masaza dieviska darau.. Negi neatsiperka? O pavalgyti visada kur nors galime. Arba – gaminti kartu. Nu tai gal dar istvreciau..

    Reply
  2. Įdomios mintys. Aš vis save graužiu, kodėl negaliu priimti žmogaus tokio, koks jis yra, bet stengiuosi pakeisti. Pasirodo tai natūrali santykių fazė. Ir aš turiu teisę paburbėti!

    Reply
  3. Nu tik to man iki pilnos laimes ir tetruktu,kad gryzus is darba ne tik kad valgyt normalaus nieka nebutu,TIK kokiu kosiu,bet jai dar ir man reiktu valgi gamint.. Mazu maziausia po n-tojo koses radimo gryzus is darbo, puoda su visa kose ant galvos uzmauciau,ir jei jusu tik tokie kulinariniai sugebejimai,TAI GERIAU IR SEDEKIT PAS savo brangias mamytes,KOL ISMOKSIT-NORMALIAI VALGYT GAMINT. Va KAI ISMOKSIT,TADA VYRU IESKOKIT.. Ir nebus tada jokiu-”veliau prasidejo “tai ar pradesi normaliai gamint”, “o mano mama tai…”… ”

    Reply
  4. o tai tu petreli ar viska moki super daryt kas vyrui priklauso ???? ar tau zmona reikalinga tik kaip tarnaite, kad tave apsokinetu ???? Kitaip jei tu nesupermenas tai tau pimpala reik nupjaut ir i siukslyna ismest…

    Reply
  5. na maisto gaminimas gal ir yra svarbus,bet kaip ir ką gaminti reikėtų iškart išsiaiškinti….pvz.aš pati paniškai nemėgstu ankštinių daržovių,paprikų ir niekas neprivers manęs gaminti kokių patiekalų,į kurių sudėtį įeina bent viena iš mano minėtų daržovių.Taip yra ir visame kame…taip kaip niekas negali priversti žmogaus taikytis su partnerio trūkumais-drabužių išmėtymu po visą kambarį,nuolatinių pavydo protrūkių ir t.t…gal vistik nereikėtų skubėti kurti šeimos nepažinus vienam kito,bent jau neišsiaiškinus kai kurių niuansų…..kad vėliau ydos neišlįstų kaip yla iš maišo

    Reply
  6. Vis delto labai svarbus ir požiūris. Jeigu vyrui atrodo kad žmonos šventa pareiga maista paruošt tai labai sunku ką pakeist. Tai ir reikėtų išsiaiškinti prieš tuokiantis. Nes išmokti tai gali, bet aš tai niekaip nesuprantu. Jeigu abu dirba abu panašiai pareina kodėl man paaiškinkit kas nors privalai valgyt ruošt o vyras gali sau ramiai atsipalaiduot kaip jam patinka. tada ruoškim kartu aš taip suprantu arba pagal grafiką arba pan. tas pats su maisto sutempimu namo. Na tiesiog užknisa viska tampyt kasdien. Ir dar priekaištai, kad per prasta. tai nueik ir nupirk.

    Reply
  7. Na mes tai dazniausiai gaminam kartu.Juk smagu tai daryti kartu,bendrauti,pasipasakoti dienos ivykius.Ir siaip mano vaikinas sako,kad pyktis del maisto-yra nesamone,juk kiekvienas turim rankas ir galim jo pasidaryti

    Reply
  8. Vilma, pritariu, kad prieš tuokiantis reikia kuo geriau vienam kitą pažinti, kad nebūtų tokių staigmenų, jog vyras tikėjosi žmoną prie puodų pastatyti, o ji to visai nemoka ir nenori.

    Reply
  9. O taip valgis neplauti indai ir visos buities , kad ir smulkmenos rodos, bet jos kaupias, o paskui sprogsta taip, kad net sugriauna viska kas buvo grazu… Geriausia buti atviram vienas su kitu, issakyti kas nepatinka ir paciam isklausyti kas kitai pusei nepatinka tavyje, bei isklausius stengtis tai pakeisti, vienu zodziu taikytis vienas prie kito. Pamilti lengva, bet meile issaugoti sunku visa gyvenima, nes meile kaip ir buities zydini kurstyti turi abu.

    Reply
  10. Jei Petrelis, grižęs namo, ras tik košę ir,supykęs,užvoš ją su visu puodu ant galvos-ne bėda.Yra tokia kategorija moterų,kurios gauna į kailį už tokius dalykus,bet nedaug,Petreliui teks pavargti,kol ras.Kada Petrelis pareina iš darbo?Koks pareina?Turbūt išgėręs,kad toks piktas:)Tokiu atveju susirasti moterį bus dar sunkiau.O malonūs žodžiai turbūt neišmokti ištarti dar vaikystėje,kad taip kietai čia “trinktelėjo”.Tai dar labiau sumažina galimybę būti ne vienam.Gal mes liksim vienos,bet tikrai ne dėl košės(gaminu labai gerai).Kai myli žmogu-nėra problema pasistengti.Turiu galvoje abu.Na,dar yra svarbu,ar tėvai voždavo tuos puodus mamoms ant galvų,kai “įsimylėjėliai” vaikai dar buvo…

    Reply
  11. … petras petras… 🙂
    kazi ko cia neparasysi, bet bandysiu trumpai..
    Iki sukuriant “rimtus” santykius, esame nuolaidus ir viska “dieviname” antroje puseje…
    veliau, keliame reikalavimus, ju tiek daug, kiek “paveza” kol VIENAM NEATSIBOSTA…
    dar veliau…
    ..kiekvienas galime susikurti savo pabaiga! Nesuvokdami, mes ja kuriame! Ko gero dauguma ja ir turime. Labai nesmagu daugumai. Nors ka gali zinoti, kalti juk musu tevai!? Ar lengviau musu vaikams?

    Reply
  12. Pritariu Editai…Taciau kai zmogu myli ,kai jis tau svarbus ir brangus ,visiskai nesunku ir pagaminti ir palepinti ,tai liecia ir vyrus ir moteris….tai dalis geru santykiu….Seimyninis gyvenimas yra darbas, gana sunkus ir atsakingas. Dirbti ji privalao abu sutuoktiniai. Abu turi deti pastangas ,kad del kazkokios koses nesugadinti geru santykiu…Moterys ,nusileiskite vyrams mazuose dalykuose jie jums nusileis dideliuose :):):

    Reply
  13. Petreli, ne kiekvienai moteriai užmausi ta puoda ant galvos. Gal ir pačiam reikia kiek dėl kito žmogaus pasisteng, o ne ereliaut prėjus.

    Reply
  14. man labai patiko Edgaro pamastimai , , o seimos santikei tai tikras menas , ir visai ne maistas cia svarbiausia o gristamas risis , jai vienas rodis nora rupintis mileti gaminti o kitas tik tuo ir nauduosis tai tikrai , santikei tuo ir baigsis nes visi mes norim svelnumo ir demesio , o ipac moteris , jos jug mili ausim negi taip sunku surast kasdiena pasakit kaska svelnaus o uz tai jos daug ka gali jums atiduot

    Reply
  15. sveiki visi, kazkaip cia visi uzsikalbejo tik apie maisto gaminima…. o straipnis ne tik apie tai… mano situacija: buvau anksciau gerai apsirengusi, t.y. aukstakulniai,makiazas, atviros bliukutes, auksiniai papuosalai.tikrai sau patikau,o kai apsigyvenau su savo vaikinu viskas tai baigesi, mat jam nepatinka.po truputi turejau visko sito atsisakyti,na as durnele ir atsakiau, nebesidaziau, jokiu papuosalu, jokiu aukstakulniu. negana to niekada neranda man laiko, jau nebeatsimenu kada ka nors dareme kartu. apie lovos zaidimus nebesakau, pamirstas dalykas. sedziu sau namuose ir ka…ir vistiek nepatenkintas. nors viena diena kazkas nesutvarkyta, sako kas cia per bardakas namuose. darau valgyt, tvarkau namus, auginu vaika… kiek besakyciau as jam kad noriu praleist nors viena diena per savaite kartu, bet veltui…norisi viska palykti ir buti kaip anksciau… jokiu komplimentu nieko. vakare kai is darbo grysta vaikinas, norisi pasikalbeti, paklaust kaip jam diena praejo, kas geresnio, norisi pasipasakot ka vaikas isdarynejo, bet atsakyma kiekviena diena gaunu: rytoj pasnekesim arba as pavarges noriu paziuret ramiai tv, nekalbek nes as negyrdziu ka sneka televizorius. pavargau jau no viso to, tad pradejau nieko nebesakyt jokiu pokalbiu. nezinau kiek ilgai taip dar iskesiu… bijau su vaiku atsidurt gatveje, nes zinau kad niekas man nepades…. pradejau saves nekesti, kad esu tokia negrazi…paziuriu senas nuotraukas ir verkiu, galvoju i ka as pavirtau.butu labai malonu kad vyrai ir moterys perskaite si straipsni gerai pagalvotu, ar tikrai viska mes darom taip kaip butu jums ir jusu antaraji pusei gerai. ar nereikalaujam is antros puses per daug…

    Reply

Leave a Comment