Pasiūla ir paklausa

Įvadas

Rinkos dėsnius lengviau suprasti, nagrinėjant idealų rinkos modulį. Idealios rinkos subjektai yra individualus pirkėjas ir individualus pardavėjas arba vartotojas ir gamintojas. Pirkėjas ir pardavėjas yra dvi rinkoje veikiančios jėgos. Pirkėjas kaip veikianti jėga formuoja rinkos paklausą (market demand), o pardavėjas – rinkos pasiūlą (market supply).
Paklausa pasireiškia pirkėjo siekimu įsigyti konkrečią prekę ar paslaugą. Tačiau jei pirkėjas nori tik tos prekės, bet neturi pinigų, jo noras nėra paklausa. Vadinasi, paklausą galime apibrėžti kaip troškimą arba poreikį, egzistuojantį drauge su pasiruošimu ir galėjimu užžmokėti už tai, ko norime.
Kiekvienas pirkėjas žino, kad perkamos prekės kiekis priklauso nuo kainos: kuo aukštesnė kaina, tuo mažiau jis gali įsigyti, ir atvirkščiai, kuo mažesnė kaina, tuo daugiau prekių gali pirkti, kitoms sąlygoms esant nekintamoms (pajamos, poreikiams, madai). Vadinasi, paklausa suprantama ne kaip fiksuotos perkamos prekės kiekis, o kaip kiekis, kurį sąlygoja tos prekės kaina. Kainos ir norimo įsigyti prekės kiekio ryšys rodo, ar prekė bus perkama.
Pasiūla pasireiškia pardavėjo siekimu parduoti kuo daugiau prekių ir kuo didesne kaina. Ji attliekama labai įvairiomis sąlygomis, sukuria tinkamų vartoti visų rūšių prekių ir paslaugų apimtį, kurią gali pasiūlyti gamintojai, esant skirtingoms kainoms.

Kaip žinome, pirkėjų ir pardavėjų požiūriai į kainas nėra vienodi. Aukšta kaina atbaido pirkėjus ir priverčia juos pirkti alternatyvius produktus, bet ta pa

ati aukšta kaina skatina pardavėjus gaminti ir parduoti daugiau prekių. Taigi kuo aukštesnė kaina, tuo didesnė pasiūla.

Paklausa

Paklausa yra pirkėjų noro pirkti produktą greitis. Ekonominė teorija teigia, kad paklausą lemia du faktoriai: skonis ir sugebėjimas nupirkti. Skonis, produkto geidimas, apibūdina norą nupirkti produktą už tam tikrą kainą. Sugebėjimas nupirkti apibūdina tai, kad pirkėjas gali produktą nupirkti tik turėdamas pakankamai turto ar pajamų. Abu šie paklausos faktoriai priklauso nuo rinkos kainos. Kai produkto kaina yra didelė, paklausa yra maža. Kai kaina yra maža, paklausa yra didelė. Esant mažai kainai, dauguma pirkėjų gali nusipirkti produktą. Tačiau produkto žemomis kainomis pasiūla yra ribojama skonio ir nėra begalinė, net jei kaina pasidaro lygi nuliui. Kainai kylant, tas pats pinigų kiekis yra skiriamas mažesniam produktų kiekiui įssigyti. Kai produkto kaina yra labai didelė, paklausa sumažėja, nes, nors pirkėjai ir norėtų įsigyti produktą, jie negali to padaryti būtent dėl aukštos kainos. 1 pav. vaizduoja apibendrintą paklausos priklausomybę nuo kainos. Ji yra žinoma pavadinimu paprastoji paklausos kreivė.

1 pav. Paprastoji paklausos kreivė

Ši paprastoji paklausos kreivė teigia, kad tik kainos dydis įtakoja paklausą. Aišku realybėje taip nėra, tačiau atitinka anksčiau padarytas prielaidas.
Paklausos funkcija vadiname paklausos priklausomybę nuo ją lemiančių veiksnių. Paklausos analizei taikoma „ceteris paribus” prielaida: kai visi veiksniai išskyrus vi

ieną, laikomi pastoviais. Kitiems veiksniams esant nekintamiems, kaina yra svarbiausias veiksnys, turintis poveikio paklausos dydžiui.
Paklausos dėsnis tvirtina, kad paklausos kiekis auga kainai mažėjant ir mažėja kainai didėjant. Mažėjant kainai, paklausa auga dėl dviejų priežasčių: pirma, sumažėjus kainai, pirkėjai perka tą prekę dažniau ir didesniais kiekiais; antra, sumažėjusi kaina vilioja naujus pirkėjus.
Galima įsivaizduoti, kad paklausos dėsnis aprašo individualaus pirkėjo, kurio pajamos yra pastovios, elgesį rinkoje: pirkėjas nori pirkti daugiau pigesnių šios prekės vienetų. Pirkėjo reakcija į skirtingas kainas pavaizduota lentelėje, kuri vadinama paklausos lentele.

1 lentelė. Paklausos lentelė

Variantai Kaina (P),
Lt/vnt. Perkamas prekių kiekis (q), vnt./mėn.
A 10 3
B 8 4
C 6 5
D 4 6
E 2 7

Paklausos lentelė – tai lentelės forma pateikti tam tikros prekės ar paslaugos kiekiai, kuriuos pirkėjai norėtų ir galėtų įsigyti, esant alternatyvioms kainoms (kiti veiksniai nekinta).
Paklausos kiekis – prekės kiekis, kurį nori ir gali pirkti pirkėjas per tam tikrą laikotarpį (pvz., per mėnesį), esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami.

Pasiūla

Noras ir galimybė pasiūlyti produktą apibūdina pardavėjo veiksmus. Aukštesnėmis kainomis bus galima pirkėjams pasiūlyti daugiau prekių. Taip yra todėl, kad gamintojams bus lengviau gauti pastovų pelną, nežiūrint į didelius gamybos kaštus, kurie gali atsirasti dėl trumpalaikio jų gamybos pajėgumų išplėtimo. Realioje rinkoje tokiu atveju, kai prekių atsarga yra mažesnė už geidžiamąją prekių atsargą, gamintojai padidins savo produkto pasiūlą ir jo kainą. Trumpalaikis pasiūlos (tiekimo) pa

adidinimas sukelia gamybos kaštų padidėjimą, kuris sąlygoja tolesnį kainos didėjimą. Klasikinė ekonomikos teorija aproksmavo šį sudėtingą procesą pasiūlos kreive. Pasiūlos kreivė, parodyta 2 pav., kyla eksponentiškai aukštyn, nes trumpalaikis kiekvieno papildomo produkto vieneto pagaminimas yra sunkesnis ir brangiau kainuojantis, todėl jis ir siūlomas aukštesne kaina.

2 pav. Pasiūlos kreivė

Pasiūlą formuoja gamintojas. Remdamasis potencialia prekės paklausa ir kaina, gamintojas pasirenka prekės kiekį, kurį jis gamins ir siūlys rinkoje.
Pasiūlos dėsnis tvirtina, kad kai prekės kaina didėja, esant kitoms vienodoms sąlygoms, pasiūlos kiekis taip pat didėja, o kai kaina mažėja, ir kiekis mažėja. Kitaip tariant, pasiūlos dėsnis teigia, kad pardavėjui daugiau prekių siūlo didesnėmis kainomis ir mažiau – mažesnėmis, ir kainų kilimas paprastai didina pasiūlą, o jų kritimas – mažina pasiūlą.
Pasiūlos lentelė – lentelės forma pateikti tam tikros prekės ar paslaugos kiekiai, kuriuos pardavėjai norėtų ir galėtų parduoti esant alternatyvioms kainoms (kiti veiksniai nekinta).

2 lentelė. Pasiūlos lentelė

Variantai Kaina (P), Lt/vnt. Parduodamas prekių kiekis (q) vnt./mėn.
A 9 8
B 7 6
C 6 5
D 4 3
E 2 1

Pasiūlos kiekis – prekių kiekis, atitinkantis kiekvieną kainą pasiūlos lentelėje. Pasiūlos kiekis matuojamas siūlomų prekių kiekiu per laiko vienetą.

Pasiūlos ir paklausos sąveika

Paklausa yra apibūdinama produktų ar paslaugų kiekiu, kurį žmonės nori ir gali nupirkti įvairiomis kainomis. Pasiūla yra apibūdinama produktų ar paslaugų kiekiu, kurį pasiūlo įvairiomis kainomis. Pirkėjai ir pardavėjai priešingomis kryptimis stengiasi pakeisti kainą. Klasikinė ekonomikos te

eorija nustato, kada bus pasiekta pusiausvyros būsena – pirkėjai susitaria su pardavėjais. Ji bus tame taške, kur pasiūlos ir paklausos kreivės susikerta (3 pav.)

3 pav. Pasiūlos ir paklausos kreivė

Klasikinė ekonomikos teorija pateikia pasiūlos ir paklausos modelį, kuris paaiškina vieno produkto rinkos pusiausvyrą. Sistemos dinamika, kuri siekia tos pusiausvyros. Ekonomistai teigia, kad kaina sąlygoja ir pasiūlą, ir paklausą. Pusiausvyros ekonomika apibrėžia tik pasiūlos ir paklausos kreivių susikirtimą, tačiau nieko nesako, kaip tas susikirtimas pasiekiamas. Kita vertus, sistemų dinamikos metodo atstovai teigia, kad produkto prieinamumas veikia rinkos kainą ir paklausą labiau nei produkų gamybos greitis. Tai reiškia, kad prekių atsarga ar jos stygius yra svarbiausias faktorius, lemiantis kainą ir reguliuojantis paklausą. Siūlomas modelis yra šių dviejų požiūrių hibridas. Jame išreikštas prekių atsargos efektas ir ekonomistų teigiamas statinis paaiškinimas apie pasiūlą ir paklausą.

Paklausos ir pasiūlos pusiausvyra

Paklausos ir pasiūlos pusiausvyra- tai prekės kiekio ir kainos santykis, kuris patenkina pirkėjo ir pardavėjo interesus, kai jų norai bei galimybės sutampa.

Kaina, P S Pasiūlos kreivë
(Lt už cnt)

Perteklius

10 A F

8 B G

6 E Pusiausvyra.

K D Paklausos kreivė

4 Trūkumas C

0 100 200 260 300 400 Kiekis, Q

(tūks.cnt.per savaitę)

4 pav. Kaip rinkos paklausa ir pasiūla lemia pusiausvyros kainą ir kiekį

4 paveikle parodyta, kad paklausos ir pasiūlos pusiausvyra yra taške E, kuriame paklausa atitinka pasiūlą. Esant aukštesnei kainai pasiūla viršija paklausą. Neišparduotos prekių atsargos ir konkurencija tarp pardavėjų sąlygoja kainos mažėjimą iki pusiausvyros taško, t.y. iki 6 Lt. Esant kainai mažesnei už pusiausvyrą (6 Lt.); panašios jėgos didina kainą. Kai paklausa viršija pasiūlą, pirkėjams reikia daugiau lėšų ir jie kelia kainą iki pusiausvyros taško, t.y. 6 Lt.
Pusiausvyros kaina rodo, kad parduodamos ir perkamos prekės kiekiai yra lygūs. Tarkime, kad kaina yra didesnė už pusiausvyros kainą, tuomet pasiūla viršys paklausą. Tai rodo tos kainos linojos susikirtimo su pasiūlos ir paklausos kreivėmis taškus atitinkantys kiekiai (A).
Perteklius yra tada, kai pasiūla viršija paklausą (kaina aukščiau pusiausvyros taško). Esant kainai žemesnei už pusiausvyros kainą, prekių paklausa viršys pasiūlą. Šioje situacijoje pirkėjai ima konkuruoti tarpusavyje. Tokia rinka vadinama gamintojų rinka, o ekonomika – deficitine.
Trūkumas yra tada, kai paklausa viršija pasiūlą (kaina žemiau pusiausvyros taško). Tipišku rinkos situacijos atveju, kai paklausos kreivė krinta žemyn ir pasiūlos kreivė kyla aukštyn, rinkos jėgos verčia kainą judėti pusiausvyros link. Tuo užtikrinamas rinkos stabilumas.

Paklausos elastingumas

Paklausos elastingumas rodo, kaip pasikeis prekės paklausa išaugus kainai. Jei kurios nors prekės paklausa, padidėjus kainai, pasikeičia mažai, tokios prekės paklausa yra neelastinga. Ir priešingai – kai paklausa elastinga, net 1abai nedidelis kainos pasikeitimas gali palyginti gerokai paveikti prekės paklausą. Jeigu kainai kylant, pajamos mažėja, tokios prekės paklausa yra elastinga. Jeigu bendros pajamos didėja kainoms augant, prekės paslauga yra neelastinga. Analogiškai, jei mažėjant kainai bendrosios pajamos padidėja, tai tokios prekės paklausa elastinga. Jei kainai sumažėjus bendrosios pajamos taip pat sumažėjo, vadinasi – tos prekės paklausa neelastinga.

Priežastys, dėl kurių paklausa yra neelastinga:

 Tai būtiniausios prekės.
 Sunku jas kuom nors pakeisti.

Gyventojų skaičius. Gyventojų skaičiaus išaugimas tiesiogiai skatina paklausos padidėjimą, nes atsiranda daugiau žmonių, norinčių ir galinčių įsigyti prekę.
Sezonas. Gamtinių sąlygų pasikeitimas skatina žmones pirkti būtent tas prekes, kurios pravers tik šiuo laikotarpiu.
Vartotojų optimizmas ir pesimizmas. Optimizmas pasireiškia tuo, kad vartotojai tiki situacijos pagerėjimu rinkoje, t.y. kainų kritimu. Pesimizmas – vartotojai perka daugiau dabar, nes gali būti, jog ateityje kainos kils.
Prekių naudingumo pasikeitimas. Paprasčiausiai tai galime nusakyti mažėjančio ribinio naudingumo dėsniu: vartojant vis daugiau tos pačios prekės vienetų, bendrasis vartotojo gaunamas naudingumas didėja vis lėtesniais tempais, nes kiekvienas papildomas vartojamos prekės vienetas teikia mažėjantį ribinį naudingumą. Pavyzdžiui, pirmą stiklinę vandens jūs išgersite troškuliui numalšinti, antrą panaudosite veidui nusiplauti, trečią – palaistyti gėles ir t.t.
Visuomenės papročiai ir tradicijos. Tai galima pavaizduoti Lietuvos ir Japonijos pavyzdžiu: Japonijoje lazdelės valgymui turi daug didesnę paklausą, nei Lietuvoje, kur ji yra labai maža.
Pomėgiai. Pastarieji keičiasi laikui bėgant. Vis daugiau žmonės bėgioja, nes rūpinasi savo sveikata, todėl padidėjo sportinės avalynės paklausa. Žmonių polinkiai, o dėl jų ir kai kurių prekių paklausa yra nepastovūs.
Mada taip pat turi didelę reikšmę paklausos svyravimams. Jei prekė yra madinga, o kaina prieinama daugumai pirkėjų, tai parduodamų prekių kiekis smarkiai išauga.

Pasiūlos elastingumas

Pasiūlos elastingumas rodo, kaip vienų prekių pasiūla gali daug greičiau prisitaikyti prie kainos pakitimų, negu kitų prekių pasiūla. Kai prekės pasiūla negali būti greitai pakeista, derantis prie kainos pakitimo, ir kai gamintojo parduodamos prekės kiekis nesikeičia kainai padidėjus, tai tokia pasiūla yra neelastinga. Tokia yra, pavyzdžiui, javų, galvijų, vaisių ir k.t. dalykų, kurie turi būti auginami, šeriami, nokinami, pasiūla.
Ir priešingai. Kai prekės pasiūla gali greitai prisitaikyti prie kainos pokyčių ir kai menkiausios kainos padidėjimas sukelia prekės pasiūlos kiekio padidėjimą, arba atvirkščiai, kainos sumažėjimas sumažina prekių pasiūlą, tai tokios prekės pasiūla yra elastinga. Tokia daugumos įprastinio naudojimo pramoninių prekių, pavyzdžiui, namų apyvokos reikmenų (muilo, kibiro, pigių baldų) pasiūla.

Priežastys, dėl kurių pasiūla yra neelastinga:

 Tai staigus laiko tarpsnis.
 Sunku jas kuo nors pakeisti.
 Sunkiai išsaugomos prekės.

Momentinis laiko efektas. Kai gamintojai nespėja sureaguoti į situacijos pasikeitimą.
Prekės neturinčios artimo pakaito. Pavyzdys, jei krenta visų javų kainos, ūkininkams atsiranda daug sunkumų, nes javų gamybos mažinimą riboja tai, kad nėra jiems artimų pakaitalų. O persiorentuoti į artimai nesusijusią žemės ūkio veiklą – pieninkystė, būtų jiems labai brangu.

Sunkiai išsaugomos prekės. Tai gali būti švieži, greitai gendantys, maisto produktai, kurių pardavimo negalima atidėti vėlesniam laikotarpiui.

Išvados

Esant abipusei pirkėjų ir pardavėjų konkurencijai mainų procesas prasideda pirkėjams siūlant kuo mažesnę kainą, o pardavėjams prašant kuo didesnės. Bendra pasiūla, esant mažiausiai pirkėjų kainai, bus mažiausia; bendra paklausa, esant didžiausiai pardavėjų kainai, taip pat bus mažiausia. Vadinasi, prasidės priešpriešiniai pirkėjų ir pardavėjų siūlymai: norėdamas gėrybę įsigyti pirkėjas turės siūlyti už ją daugiau; norėdamas savo gėrybę parduoti pardavėjas turės prašyti mažiau. Kadangi pirkėjų tarpusavio varžybos kels kainą visais atvejais, kai paklausa viršys pasiūlą, o pardavėjų tarpusavio varžybos smukdys kainą visais atvejais, kai pasiūla viršys paklausą, gėrybės kaina galiausiai apsistos tame šio intervalo taške, kur paklausos apimtis susilygins su pasiūlos apimtimi. Šioje ‘pusiausvyros’ padėtyje niekas negali parduoti tokią pačią prekės brangiau už tą jos pardavėją, kuris ją parduoda pigiausiai. Ir kiekvienas gali parduoti savo prekę ar paslaugą ne pigiau nei už ją duoda tas pirkėjas, kuris ją perka brangiausiai. Pirkėjams nėra prasmės siūlyti aukštesnės kainos, nes už ją jie gali gauti tai, ką nori pirkti, o pardavėjams – žemesnės, nes už ją jie gali parduoti tai, ką nori parduoti. Nėra nei pertekliaus, nei trūkumo – parduodama tiek, kiek reikia, t.y. tiek, kiek perkama. Būtent taip susi klosto bendros visų gėrybių tarpusavio pakeičiamumo proporcijos, visų gėrybių kainos konverguoja prie bendrų rinkos kainų, – kainų kuriose atsispindi visų rinkos dalyvių vertinimai. Kartu šio proceso eigoje gėrybės pasiskirsto tarp mainų dalyvių taip, kad galiausiai kiekvienam iš jų ribinė kiekvienos įsigytos gėrybės nauda prilygsta ribiniams jos įsigyjimo kaštams. Procesas vyksta tol, kol pasiekiama tokia pusiausvyra.

Leave a Comment