Kaip mes šventėme

Ne paslaptis – vakar įvyko nedidelis darnipora.lt renginukas. Turėjęs skambų pavadinimą – “Šventės praeis, o aš dar švęsiu” – susitikimas jį išpildė jei ne šimtu, tai gerais 95%. Daugybė šypsenų, smagūs juokai, aktyvus dalyvavimas ir. šiek tiek tyčia, šiek tiek netyčia gimęs naujas DarniPora.lt žaidimas.

Taip, nuo vakar mes turime DarniPora.lt žaidimą! Už tai dėkui Ramunei (o Ramunė – renginio moderatorė ir idėjinė vadė). Dar pora tokių susiėjimų ir galėsime šį žaidimą vadinti tradiciniu.

O kad per kitus renginius jį žaisime, galiu beveik garantuoti, nes. Jis veikia. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprastas. Tereikalaujantis šiek tiek pasikliauti savo intuicija. Ir jeigu papasakočiau detaliai, kaip jis vyksta, galbūt sakytumėt: “Ir kas čia tokio?”. Nes JŪSŲ vakar su mumis nebuvo. Tad ir nežinote, kad po žaidimo viena pora išėjo susikibusi rankomis ir skaisčiai žibančiomis akelėmis. Ir tegu sekasi jiems kuo geriau!

Argi ne toks tikslas darnipora.lt svetainėje..? Rasti žmogų, su kuriuo žibėtų akys. O tada – būtų gera ir visa kita.

Tad šiuo įrašu labiau siekiu ne pasigirti, kaip buvo šaunu, o passkatinti tuos, kurie nebuvo, kitą kartą nedvejoti. Mes Jūsų laukiam! Gana slėptis už internetinių vardų ir “veidų”. Bendraukime ir gyvai! Tai daug smagiau. Be to – mūsų būna daug, tad ir drąsiau.

Kas gali pasakyti – gal kitą kartą žaidimas būtent Jums bus lem

mtingas.

Ir tegu lieka tas ŽAIDIMAS su nedidele paslaptimi.

24 thoughts on “Kaip mes šventėme”

  1. Taigi lauksime! Kiekviena karta laukiame! O vyrams ateiti bet kokiu atveju apsimoka, nes zinokite patirtis rodo, kad moteru susirenka 2-3 kartus daugiau 🙂 argi ne puikios galimybes???

    Reply
  2. O man atrodo, kad jūs čia NIEKO neparašėte apie renginį. Kažkokios užuominos, kurios mane tik atstumia – kažkokie vieši žaidimai, juokeliai, neaiškios intuicijos…
    O ir šiaip žinau, kad mūsų, moterų, visur per daug, – tos amžinos dejonės, kartais išsakytos garsiai, kartais nutylėtos: vien moterys, vyrų trūksta…
    Nesinori dar labiau tą disproporciją didinti 🙁

    Reply
  3. Danutei
    dėl ko taip piktai? Autorė specialiai užuominomis rašė, kad sužadinti smalsumą, o jei jus atstumia vieši žaidimai, tai negi geriau slapti? Jei jau mes čia, reiškia kažko ieškome… O jeigu nepirksi loterijos bilieto, tai ir neišloši, jei niekur neisi, nieko ir neįvyks. Liks tik piktintis kiek mūsų moterų daug ir pykti ant organizuojančių… Šiaip aš manau, kad neturiu “Bobiškos” laimės, jei ir eičiau į tokį renginį, tai tikrai nieko nesitikėčiau, bet vien gerai praleistas laikas daug reiškia. Tik, deja. Vilnius toli, neatvažiuosi… Ypač kai žiema užspaudė. Ir kuo geresnės jums nuotaikos Danute, nebūkit bambeklė.

    Reply
  4. Šiaip man labai įdomi tokia tema: ar bendraujant internete reikia slėpti arba nutylėti savo piktumą, ar būti savimi 100 proc. (aišku, čia turiu galvoj ne keiksmažodžius, bet mandagiai reiškiamą piktumą, kaip ir Danutės)
    Aš pati neseniai vienoj interneto svetainėj pasisakiau panašiai kaip Danutė, kiti mane apkaltino piktumu, nors tuo metu jaučiausi pasakiusi “šventą tiesą”. Dabar žiūriu į Danutės komentarą ir atpažįstu save. Galvoju, kad aš pati svetimiems nenoriu sudaryti pikto žmogaus vaizdo; manau, kad ateity rašydama internete stengsiuos savo pyktį filtruoti ir nepažįstamiems nerodyti, nes nelabai matau prasmės.
    Dar ir todėl, kad parašiusi ką nors piktesnio ar kritiško aš netrukus (arba kitą dieną) pradedu graužtis.
    Na, nebent būtų labai piktinantis ar kaip nors labai asmeniškai ir skaudžiai mane liečiantis atvejis. O šiuo atveju juk tyčia palikta intriga, kad žaidimas priviliotų daugiau žmonių.
    Danutei ačiū už pamoką:)
    Ji, aišku, tegu elgiasi kaip jai patinka, aš čia tik apie savo elgesį išvadas pasidariau.

    Reply
  5. Va tai tau – jei ne pagyrimai, tai reiškia, piktai? 🙂
    Aš parašiau savo įspūdį – tokios “intrigos” mane atgraso nuo renginių. Jos mane gąsdina. Reiškia, tarp DP narių yra tokių, kuriems labiau patinka arba patraukia nuoseklūs įvykio atpasakojimai. Ir tiek.
    Neketinau paskelbti nei šventos tiesos. 🙂
    Jei apie nuotaiką – ji skeptiška, ne pikta. Bet pritariu Jinais, man panašiai parašyti kitų komentarai irgi pirmiausia pasirodo pikti. Tokio įspūdžio tenka sąmoningai kratytis. Ir ieškoti rašymo stiliaus, kuris būtų priimamas taip, kaip norėčiau. Gal veidelių daugiau įterpti? Gal kokį sakinį ne į temą? 🙂
    O kodėl šitas str. Video kategorijoje?

    Reply
  6. Pavydžiu baltu pavydu tiems, kurie gyvena Vilniuje: įvairūs renginiai, susitikimai…O kai randiesi kažkur užpustytas Lietuvos gilumoj,tai ir belieka tik vizijos….

    Reply
  7. Gal siek tiek po atotrukio, bet isilieju i Jusu diskusija. Pirmiausia apie pykti komentaruose ir netgi rasiniuose.Pati oi kaip ne karta esu apkaltinta piktumu, kuris neva slypi mano straipsneliuose. Ir kaskart tai labai nuliudindavo, nes atrode, kad visai ne tai turejau galvoje, o stai zmones eme ir suinterpretavo visai kitaip. Bet turbut telieka susitaikyti, kad ne visada pavyksta pasirinkti toki raiskos stiliu,kuris geriausiai atspindetu, ka is tiesu jauciame.
    Kitavertus, negalime pamirsti, kad pyktis – naturaslus jausmas. Jeigu jis kyla – jau tikrai geriau ji isreiksti, nei nuyleti. O skaitant tokius komentarus man labai padeta mintis, kad kartais zodziai, kuriuos sakome, eina “is gerkes”, ne “is sirdies” – tai reiskia, kad pikti zodziai dar nereiskia neapykantos ar kazko panasaus.

    Na o Danutei pritariu – labai gerai, kad pasakete savo nuomone. Jeigu intrigos ir siek tiek paliktos paslapties uzkliuvo Jums, tiketina, kad ir daugiau zmoniu tai atbaidys.Kita karta rasydama turesiu galvoje. Zinoma, pazadeti kad rasysiu kitaip negaliu, nes… esu tik zmogus 🙂

    Reply
  8. Na o Nidai, deja, negaliu pazadeti, kad aplankysime visus Lietuvos miestelius, bet tikrai ieskosime budu, kaip renginius padaryti prieinamus didesnei zmoniu auditorijai. Galbut keliausime po daugiau dideliu Lietuvos miestu, galbut darysime renginius savaitgaliais, tad galbut pavyks atvykti ir is kitu miestu.

    Ir jei turite kokiu nors pasiulymu, butinai juos rasykite mums, nes tai pagreitintu procesa.

    Reply
  9. jei internete esi savimi be jokių nutylėjimų, po ilgesnio laiko iš kitų žmonių reakcijų, manau, gali susidaryti gan objektyvų savo vaizdą. Tai naudinga ir nieko nekainuoja – vien dėl to jau verta. Tas vaizdas turbūt gali skirtis nuo savojo savęs vaizdo, bet tai vaizdas, kokį(-ią) tave mato kiti. Pažinčių svetainėje, manau, tai gana svarbu.

    Reply
  10. Savęs vaizdas iš dalies turbūt ir formuojasi bendraujant, panašiai kaip žiūrint į veidrodį.
    O dėl objektyvumo… vertinimas ir nuo vertintojo priklauso. Kaip patarlėje, kad ir be kelnių liksi, visiems neįtiksi.
    Man atrodo, savimi būti svarbiausia,- kiek ištversi būti geresne, gražesne ir dar kitokia, kokia nesi? Tai puikus trumpalaikis muilo burbulas, ant kurio niekam nelinkiu bandyt ilgam įsikurti.
    Žalioj jaunystėj originalai ir keistuoliai mane gąsdindavo, bet iš tiesų būtent tokie/ios daro pasaulį įdomų.
    O būt ir savimi, ir populiaria – reta sėkmė…

    Reply
  11. Manau, apsimetinėt kitu yra nesąmonė iš viso. Specialiai stengtis būti populiariam norisi tik tuštybėms. Aš tikrai ne už tai. Aš kalbu apie ne visai suvoktą gan prieštaringą elgesį bendraujant internete. Aš jį suprantu, nes pati visai neseniai, manau, LYGIAI taip pat elgiausi kitoje interneto vietoje. Aš jums labai dėkinga, kad padėjote man tai suprasti. Konkrečiai man jums čia tai aiškinti būtų neetiška, manau. Be to, žmogus pats nusprendžia, kad kažkas ne taip ir tik tada pradeda aiškintis. Jei jumis viskas gerai, tai ir gerai. O man buvo negerai, aš ieškojau atsakymo. Jūs man atsakėte. Ačiū.

    Reply
  12. Aš irgi gal būt buvau nevisai teisi. Pirmas žodis turbūt turėjo būti ne “piktai”, o kategoriškai… Na, bet mes tik žmonės ir dažnai priklausomom nuo nuotaikos. Kai rašiau komentarą atrodė taip, šiandien perskaičiau lyg ir jau kitas atspalvis atsirado… Ir smagu, kad išsivystė diskusija ir perskaičiau tikrai labai įdomių pastebėjimų. Ačiū
    O jei dar ir renginių daugiau būtų ne vien Vilniuje, tai tikrai būtų labai smagu…

    Reply
  13. Džiugu, Jinais, kad netyčiom tapau naudinga. 🙂
    Dar pora minčių.
    Pirma, dėl populiarumo. Omeny turėjau beveik nesąmoningą ir, ko gero, neišvengiamą pripažinimo siekimą šiek tiek vaidinant, arba pateikiant viešąjį savęs įvaizdį. Pripažinimo turbūt visi norėtume, tik klausimas – kokia kaina.
    Antra, dėl prieštaringumo. Nemanau, kad žmogus privalo būti kasdien ir visada logiškai nuoseklus. Aš, jei svarstau, išbandau visokias pozicijas. O kartais mano poziciją lemia kitų perlenkimai – kai norisi atsverti priešingon pusėn. O kartais norisi kokį aštrų spėjimą mestelti… žiūrėk, ir pataikai… o jei nepataikai, na ir kas? 🙂

    Reply
  14. Kai jums norisi “aštrų spėjimą mesti” ar “atsverti priešingon pusėn”, visada prisiminkit, kad ne robotų rašinius čia atsvėrinėjat ir kritikuojat, o gyvų žmonių, kurie turi jausmus.
    Monika 13:47 atsakė kaip tikra firmos atstovė. Maždaug: “Klientas visada teisus”. Agnė po jūsų kritikos (straipsnely apie žiemą) užsidarė.
    Jums įdomu tiesiog logiškai pažaist? O nepagalvojat, kad visus “nudobus” gali nebelikt su kuo žaist?
    Čia labai aštriai pasakiau, bet nebeištvėriau. Juk neprivalau būti visada etiška ir nuosekli. Pabūsiu ir aš “aštruolė” šį kartą:) O jei ir nepataikysiu… kas čia tokio? :)))))))
    (Smagu vis dėlto aštriai pasisakyt, jaučiu kaifą. Dabar suprantu jus, Danute:)

    Reply
  15. Jinais,
    AČIŪ! Man patinka tiesiai šviesiai.
    Juk čia tik mūsų nuomonės, ne Dievo balsas.
    Monika 13:47 man atsakė į labai paprastą klausimą, be jokių poteksčių ir nuėmė tą kladingą nuorodą. Nes aš tikėjausi Video pamatyti ir buvau nuvilta. 🙁
    Nebijau aštrumų.
    Man tiesiog NEATRODO, Jinais, kad norite ar kas nors kitas nori mane sunaikinti 🙂

    Bet kartais… kai mano komentaras lieka paskutinis… nejauku būna.
    Kartais tema išsisemia,
    o kartais turbūt, kaip rašei, pasislepia kiti nuo manęs…
    Bet ir aš kartais nuo kitų pabėgu ar pasislepiu dėl tos pačios priežasties.
    Prieš pabėgdama, jei jėgų turiu, dar paaiškinu kodėl :))

    Reply
  16. Aš tai tikrai nenoriu jūsų sunaikinti. Jūs man nepadarėt nieko blogo. Net jei ir bandytumėt padaryt, aš tikrai nenorėčiau jūsų sunaikinti, nes aš apskritai nenoriu nieko sunaikinti – aš taikus žmogus. Ir apskritai aš čia turėjau džiūgaut (dėl to, dėl ko jau jums dėkojau)ir tylėt, bet norėjau padėkot, tai teko paaiškinti už ką. O tų žmonių iš Darnios Poros man ginti gal nereikėjo, nes jie jums jokių pretenzijų neturi. Jei po jūsų komentaro jie nugeibsta ir tyli arba mandagiai jums teisinasi, vadinasi, jie patenkinti. Arba jaučiasi prieš jus kalti, jeigu teisinasi. Aš gal be reikalo stojau jų pusėn. Tegu patys ginasi, jei jaučiasi neteisėtai jūsų užpulti. Kai mes su jumis diskutavome apie religiją, aš jums sakiau, kad jūs buvote tolerantiška; ir tai tiesa. Man jūs tikrai nieko neprimetėte (nes aš iškart apsiginčiau ir neleisčiau nieko man primetinėti:DDD). Aš asmeniškai jums jokių pretenzijų neturiu. O kitus jūs nuolat užsipuolate ir prie visko kabinėjatės(bent man iš šalies taip atrodo, bet čia tik mano, o ne Dievo nuomonė:D), tačiau čia tikrai ne mano reikalas. Jeigu jie patenkinti ir jūs patenkinta, tai viskas gerai:) Toks gyvenimas – laimi stipresni:) Natūrali atranka:) Jokių čia krikščioniškų gailestingumų:) Nemokantiems apsigint reikia duot į kaulus, ar ne, Danute? Pasirodo, jūs irgi už psichologiją, o ne už religiją. Prisipažįstu, kad tai mane šiek tiek nustebino:)))*

    Reply
  17. O aš visai nemaniau teisintis… Visad rašau ką galvoju, tik tos mintys gali būti išraiška tos būsenos, kurioje žmogus yra. O būsenų būna įvairių ir komentarai atsiranda skirtingi…

    Reply
  18. Dėkui, Jinais, už pastabas, priimsiu domėn. Bet pasidaryt kitokia kaži ar pavyks. Nebent vieną kitą sykį patylėti. Neišgirs tada pasaulis genialių Danutės minčių 😀
    Kolei kas Darni Pora manęs nesamdo dirbti nei katechete, nei psichoterapeute 🙂 , tad nesijaučiu įsipareigojusi, o ir sugebanti visų sielų žaizdas gydyti, kaip nors specialiai rašydama, krikščioniškai mielaširdingai drąsindama. Diskusijose man labiausiai rūpi idėjos, mintys, nuomonės, požiūriai, jų įvairovė, sandūros, svarstymai, patirtys, o ne gauti ar išreikšti švelnių jausmų. Kuriais, be abejo, visada malonu dalintis.
    Ir tikiuosi, kad jei kartais įsisiautėjusi imčiau kenkti kitiems nariams ir svetainei, DP komanda atsiųstų man perspėjantį laišką… 🙂

    Reply
  19. Dar viena mintis apie tokį, kaip šis, šventės aprašymą.
    Jei vienas nepažįstamas žmogus sako kitam nepažįstamam, kad jam kažkur buvo linksma, tai pasako tik apie save. Jei papasakoja, kas ir kaip vyko, greta to, kad jam buvo smagu – tai apie šventę.
    Kai draugas draugui pasakoja, kad linksma kažkur buvo, tada kitaip, nes draugą pažįsti ir numanai, koks tas renginys galėtų būti, jei jam patiko.

    Reply
  20. Pritariu dainelei. Pasakyti, kad man patiko, todel, kad patiko(?!) Zaidem zaidima… na, mes pijonieriu stovyklose zaidimus zaisdavom ir akim blizgindavom irgi ir uz rankuciu susikibe vaiksciojom. Bet man seniai ne 12…
    Paskaicius pasakojima susidare ispudis, kad nera ka pasakoti, nes nieko idomaus nevyko. Tiesiog labai vienisi zmones pabuvo kartu ir tiek.

    Reply

Leave a Comment