Pradedi draugauti. Regis, viskas gerai, regis, būtų galima galvoti apie šeimos kūrimą. Bet jis apie tai tyli. Galiausiai ryžtiesi ir pati prabyli. Ir nebežinai, ką daryti, išgirdusi, kad jam dar reikia laiko, kad jis dar nepasirengęs įsipareigoti.

Net ir laimingai vedęs įtaria, jog viengungis patiria daugiau malonumų. Jis įsivaizduoja nevaržomą seksą, netikėtus nuotykius ir pilną apsinuoginusių manekenių sauną. Jis įtaria, kad nuostabios progos gali jį aplenkti ir pamiršta, jog būdamas vienišas, niekada tokių progų neturėjo, kad į bandymus užmegzti pažintį moterys dažnai nekreipė dėmesio, o vietoj prašmatnių naktinių klubų tekdavo pasitenkinti šalta vakarykšte pica ir televizoriumi.

Suprantama, tas, kuriam visą pasaulį užstoja ir atstoja ji, tik ją ir temato, ir jokiais nuotykiais nesidomi. Tačiau susižavėjimas trunka kelias valandas ar dienas. Po to, anot psichologo Alano Peaseo, at eina aistringo potraukio metas, dažniausiai besitęsiantis nuo trijų iki dvylikos mėnesių. Jei tuo laiku vyras ir moteris liks vienas kitam įdomūs ir patrauklūs, jų jausmai virs prisirišimu ir taps tvirto ryšio pagrindu.

Tuo metu ir kyla klausimas: „Kas toliau?”. Į jį neretai atsakoma, jog sprendimui dar reikia laiko. Apakintas naujos pažįstamos grožio ir proto, vyras lengvai ryžtasi bet kokiam pažadui. Tačiau tokie pažadai tiek pat lengvai duodami kaip ir pamirštami. Aistringai vienas kitą mylintys žmonės galvoja ne apie įsipareigojimus ir vedybinių sutarčių notarinį patvirtinimą, o apie buvimą kartu. Tuo metu lyg ir būtų lengviausia išgauti bent kiek tvirtesnį pažadą. Tačiau negailestinga skyrybų statistika sako, jog santuokos po trumpesnės nei pusmečio pažinties išyra kone dvigubai dažniau nei tos, kurioms apsispręsta po ilgiau nei metus trukusios draugystės. Taigi svarstymai, ką toliau daryti, yra „saikingai įsimylėjusiųjų” rūpestis, nes tik jie apie įsipareigojimus galvoja ne tik kaip apie šventę, bet ir kaip apie galimybių atradimą, o gal ir praradimą.