Gal galite papasakoti daugiau apie kvapų poveikį bendravimui?

Žinoma, kvapai turi įtakos seksualumui. Jeigu žmogus turėtų tokią uoslę kaip kad drugys šilkaverpis, suuodžiantis patelę, esančią už keleto kilometrų, tai kaunietis skirtų, kokius kvepalus pasirinko jo draugė Vilniuje. Tačiau ir ne tokia įstabi žmogaus nosis mūsų gyvenimą daro įdomesnį.

Kvapai gali vilioti arba įspėti. Šią jų paskirtį apibūdina žodžiai „kvepia” ir „smirdi”. Kvapas ir skonis veikia kaip visuma. Valgydami užuodžiame, o dirginantį kvapą galim pajusti gerklėje.

Moterys skonį ir kvapus paprastai skiria geriau nei vyrai. Nors šie irgi turi pranašumą – geriau suvokia sūrumą ir kartumą. Tikriausiai dėl to labiau nei jų draugės mėgsta alų ir sūrius užkandžius prie jo. O moterys geriau skiria saldumo niuansus, nes pirmykštės genties gyvenime turėjo išmokti ir perduoti naujoms kartoms gebėjimą tiksliai įvertinti, ar vaisiai jau subrendę, ar juos jau galima duoti mažiems vaikams. Tikriausiai dėl to ir šiandieną jos labiau nei vyrai mėgsta pyragaičius ir šokoladą.

JAV biologas Davidas Furlowas rašo, kad įvairių kvapų sukeliamo poveikio žmogui tyrimai patvirtino – kvapas, nors ir nežymiai, bet tikrai veikia mūsų jausmus ir mintis. Antai rožės kvapas ramina, tuberozos padeda įveikti nuovargį, o šipro – palaiko aktyvumą.

Bet kvepalai visų pirma skiriami gundyti. Kvepalų reklamoje nuolat minima Kleopatra, kuri apsišlaksčiusi muskusu sugebėjo paveikti Cezario bei Antonijaus jausmus ir politiką. Jos sėkmė rėmėsi kvapų patrauklumu, kuris sietinas su pasąmoningu kitos lyties žmogaus genetinių galimybių vertinimu.

Moterų jautrumas kvapams ne tik didesnis nei vyrų, bet pasižymi ir dar viena įdomia ypatybe – tai sustiprėja, tai susilpnėja. Sustiprėja ne atsitiktinai, o palankiausiu pastoti metu. Tada moteris ne tik geriau uodžia, bet ir dėl kraujyje pagausėjusios gliukozės jos pačios oda kvepia saldžiau. (Gal šis faktas atskleidžia posakio „saldi moteris” kilmę?)

Suprantama, gebėjimo uosti kitimas nėra atsitiktinumas. Tai dar viena gamtos duota priemonė sėkmingai pratęsti giminę, turėti sveikus ir stiprius palikuonis. Naujos kartos kokybe rūpinasi mūsų kūno imuninė sistema. Ši sistema labai sumani. Ji atpažįsta ligas sukeliančius mikrobus ir nukreipia prieš juos specialius antikūnus. Ji mokosi kovoti su organizmo priešais ir vieną kartą įveikusi ligą antrą kartą jos sukėlėjus nugali greičiau ir lengviau. Be viso to, imuninė sistema dar ir siekia, jog palikuonys būtų atsparesni ligoms, o jų imuninė sistema būtų dar tobulesnė. Todėl kruopščiai renkasi partnerį, su kuriuo susilauks bendro vaiko.

Psichologas Michaelis Wedekindas įkalbėjo kelis šimtus savanorių nerūkyti, nevartoti alkoholio, maisto, pagardinto aštriais prieskoniais, ir nesikvėpinti. Jie turėjo kelias dienas vilkėti tuos pačius medvilninius marškinėlius. Po to įpakuotų j specialias plastmasines dėžutes marškinėlių kvapo intensyvumą, patrauklumą ir crotiškumą vertino moterys. Paaiškėjo, kad giminaičių kvapas joms atrodė nepatrauklus ir neerotiškas. (Tai visiškai suprantama – giminės turi panašią imuninę sistemą ir jų bendri palikuonys „neapsikeistų” atsparumu ligoms, būtų silpnesni). Aštrūs, stiprūs kūno kvapai taip pat pripažinti kaip nepatrauklūs. Toks vertinimas irgi turi biologinį pagrindą. Turbūt visi yra pajutę, jog ligonio prakaito kvapas skiriasi nuo sveiko žmogaus.

Pažymėtina, jog šie tyrimai patvirtino ir natūralaus nėštumų reguliavimo būdo privalumus. Jais nustatyta, jog moterys, geriančios piliules nuo pastojimo, tarsi praranda uoslės teikiamą pranašumą renkantis gyvenimo draugą. Iš to sektų netikėta išvada – nuolatinis pasirengimas seksui be padarinių nėra naudingas. Nosis „pritaria” mamos pamokymui – pirmiau įsimylėk, o po to geriau pažinusi draugą artimiau su juo bendrauk. Nosis taip pat leidžia rasti dar vieną priežastį nutraukti draugystę su įkyrėjusiu gerbėju. Ji sako: nenoriu su tavim mylėtis, nes tavo kvapas liudija – esi genetiškai netinkamas. Galima pasinaudoti šiuo „patarimu” arba nupirkti draugui gerų kvepalų.