Sveiki.
Trumpai aprašysiu savo situaciją, gal galit maždaug įvardyti kaip spręsti:
Draugaujam beveik pora metų su drauge, viskas buvo gerai, abu labai mylėjom ir pasitikėjom viens kitu, atrodo ji net labiau mane mylėjo nei aš ja. Bet staiga jos meile prapuolė, nes kaip ji sako, kad kažko man nejaučia, nors iki dabar kartoja kad esu geriausias žmogus jos gyvenime ir labai jai rūpiu.
Esam labai pripratę viens prie kito ir viens kitą labai jaučiam, dažnai kokį nors sakinį ištariam kartu 🙂 Esam kaip vienas. Be
jos jaučiuosi kaip tuščiaviduris, visiškai nepilnavertiškas ir traumuotas.
Nors ji sako, kad jai reikia pabūti vienai, bet aš tiksliai žinau, kad jos jausmai krypsta į kitą vaikiną. Pradėjo man dėl jo meluoti, atsirado nepasitikėjimas, o aš jaučiuosi kaip detektyvas. Ji nesiima veiksmų link skyrybų, kažko laukia, jaučiu kaip kartais verčia mane pirmą pareikšti apie skyrybas.
Man labai skaudu ir aš noriu, kad viskas būtų kaip buvę. Turėjom nuostabų gyvenimo planą ir buvom laimingiausi žmonės pasauly. Dabar ir man nieko nesinori, nežinau nuo ko
pradėt viską. Atrodo, jei likčiau be jos, tai bėgčiau laimės ieškot toli toli, viską mesčiau ir nenorėčiau nieko apie ją girdėti iš skausmo.
Prie jos šeimos labai prisirišau ir jie labai išgyvena, kad gali manęs netekti. Draugei taip pat labai sun
Ar verta pasišnekėti su tuo vaikinu ir papasakoti, kad elgiasi negarbingai mano atžvilgiu? Ar nekreipti į tai dėmesio ir apsimesti, kad viskas normaliai, vėliau ji supras, kad darė klaidą ir pamils mane vėl? Nors tokia būsena mane žudo, negaliu taip būti, kai žinau, kad jai rūpi ir kitas.
Skirtis irgi nesiryžtu, nes labai ją myliu. Gal būt nueiti abiems pas psichologą? Ar man vienam geriau? Bijau žengti kokį nor
rs klaidingą žingsnį, nes gali tekt gailėtis. Žinau, kad po kiekvieno mano spaudimo mane ji sugebės kažkuo apkaltinti..
Ačiu!
E.
Sveiki.
Iš Jūsų laiško, šiuo metu esate labai nusivylęs, pasimetęs ir įskaudintas dėl nelaimingų santykių. Norite „išsaugoti“ meilę, bet nežinote kaip tai padaryti.
Paprastai žmonės, kurie patyrė išsiskyrimą arba mylimojo atstūmimą, stengiasi visais įmanomais būdais sugrąžinti gęstančią meilės liepsną. Jie imasi įvairiausių veiksmų ir manipuliacijų: persekioja, kaltina, kontroliuoja ir pan. Jie tarsi nori „prirakinti“ kitą žmogų prie savęs, kad užtikrintų sau globą ir meilę. Ar tok
kiais būdais įmanoma sugrąžinti meilę? Abejoju, juk per prievartą mylimu netapsi.
Sakote, kad „be jos jaučiatės kaip tuščiaviduris, visiškai nepilnavertiškas ir traumuotas“, panašu, kad draugė užėmė per didelę vietą Jūsų gyvenime ir išstūmė visa kita. Savo vertę Jūs galite pajusti tik būdamas šalia jos, o praradus ją „bėgtumėte ieškoti laimės toli-toli“. Suprantama, kad norisi pabėgti nuo savo skausmo, bet nuo savęs tikrai nepabėgsite.
Visų pirma, vertėtų atsikratyti iliuzijų – taip, kaip buvo anksčiau, jau niekada nebus. Nereikia ieškoti kaltų, o geriau pripažinkite savo klaidas ir mėginkite jas ištaisyti. Mylintys žmonės turi siekti abipusio supratimo, nebijoti paklausti apie tikrus savo partnerio norus, lūkesčius ir nuogąstavimus, aptarti savo jausmus ir išgyvenimus.
Nepamirškite, kad dėl neišspręstų santykių problemų šiuo metu kenčiate ne Jūs vienas. Rašote, kad ir draugei taip pat nelengva, kad ji „jaučia psichologinį spaudimą, kalba apie savižudybę“. Ar Jūs tikrai ją girdite? Problemų nepastebėjimas ar vengimas mums gali brangiai kainuoti, todėl laukti kol savaime viskas susidėlios ne pats geriausias variantas.
Meilė staiga neprapuola, matyt, Jūs kažko laiku nepastebėjote. Brandžios meilės pagrindą sudaro atvirumas, pasitikėjimas, ištikimybė ir pagarba vienas kitam. Tam, kad gimtų abipusiai tvirtas ir patikimas dviejų žmonių ryšys, reikia įdėti nemažai pastangų. Linkiu drąsos, kantrybės ir sėkmės.
Psichologė Inga Dovidaitienė
Tel. nr. 8 698 44938
Buvau atsidūręs panašioje situacijoje. Viena ką padariau susiėmiau ir palikau ja pirmiau nei butu palikus ji mane. Jei myli netrukdysi jai rast meiles kitur. Savanaudė meilė nieko gero neduoda. Bus sunku skaudu, bet išgyvenama išsaugok gražius prisiminimu ir ieškok meilės kitos.
Ps. Pasistenk orei ir garbingai pasitraukt iš jos gyvenimo palik patį geriausią prisiminimą apie save. Vieną dieną jei visgi ji neras savo laimės ji prisimins tave ir pagalvos kokia tuo metu buvau akla.
Svarbu neužmiršti gyvenimas nesustoje vietoje. Reik judėt į priekį.
man labai pazistamas jausmas, tik skirtumas tas kad ji sugebejo pati viska nutraukti nors ir jauciasi del to kalta ir pergyvena, bet nuo to nelengviau. Ronaldas teisingai sako, kad reikia susiimti ir gyventi toliau, tik issaugoti gerus prisiminimus ir neuztemdyti ju neapgalvotais veiksmais kuriuos sukelia pyktis ar neviltis. Laikas visagalis, bet man paciam speju prireiks metu ar dvieju viska pamirsti, o praejo dar tik keli menesiai.
….įsivaizduočiau, kad darkart kada susėdat ir ramiai pasikalbat. pasakai, kad tai – paskutinis jūsų rimtas pokalbis; kad nepaisant visko tebejauti jai šiltus, gerus, ir t.t.t.t jausmus (t.y. pasakai, ką galvoji, kaip galvoji, kodėl galvoji, tačiau, matyt, jei nori išsaugoti santykius, sakai tik gera.. ir tik tiesą)…
Ir jei ji tau svarbi – pasakai, kad nori likti su ja, tik ji turi nuspręsti ir pasirinkti, kaip toliau elgtis… Reiktų leisti jai pagalvoti, kas jai svarbu – ar jau pažįstami, žinomi santykiai su patikrintu laiko žmogumi, ar naujas susižavėjimas, kuris dar neaišku, kur nuves… Be to, merginos nori būti medžiojamos, nori, kad už jas vyrai kovotų, kaip ten bebūtų, t.y. kokie civilizuoti bebūtume, nes tik taip jos jaučiasi kažko vertos…
Ir Jūs galite rinktis – arba po langais dainuoti serenadas, vežtis į kelionę, suorganizuoti romantišką savaitgalį, krėsti kvailystes ir t.t. ir taip įrodyti, kad ją mylite… Arba kartą ir visiems laikams pasikalbėti, pabandyti atverti jos širdį ir išsiaiškinti kas ne taip, ir po to pokalbio padėti tašką kuriam laikui, t.y. kol ji nuspręs. Toks laikas neturėtų trukti ilgiau kelių mėnesių (sunku pasakyti dėl laiko) – čia jau nuo santykių priklauso…
Ir trečia vertus – gal mergina tiesiog bijo rimtesnių įsipareigojimų?.. Tai klausimas pamąstymui…
Laba diena esu jau 6 metai vienisa,kiek buvo pazinciu tai visos greit baigdavosi. Rimtesniu santykiu vyrai nenori uzmegsti,jie vis kazkur dingsta. Pabendrauji menesy ir vyras isgaruoja,kodel nezinau,ka ne taip darau,gal pati turiu uzsidejus siena bijau prisileisti,nebezinau….
na va tai gyvenimas.kad ir ko mes noretum ar svajotum tai nuo musu nepriklauso.reik noret abiem to.