Turinys
Įvadas 3
1. Emocijos, jų samprata 5
1.1. Emocijų teorijos 51.2. Emocijų klasifikavimas 5ĮvadasŽmogaus psichologija yra daugelio mokslininkų tyrinėjimo objektas. Tačiau iki šiol į daug klausimų nebuvo rasta atsakymo. Empiriniai tyrinėjimai atkleidžia tik dalį nematomos, neapčiuopiamos žmogaus pusės, savybes. Žmogaus psichologija labai svarbi norint suprasti žmogaus poelgius, elgesį. Labai svarbu suvokti, kaip esant vienai ar kitaip situacijai žmogus reaguos į jį supančia aplinka. Tam labiausiai tiktų ekstremalių situacijų tyrinėjimas. Žmonija buvo susidūrusi su daugeliu karu, kitu emociniu sutrikimu ir ju akivaizdoje nepalupo, o toliau siekė tobulėti ir vystytis. Vien XX šimtmetyje tokiu sukrėtimo buvo ne vienas. Tai ir I, bei II pasauliniai karai, atominės bombos išbandymas Japonijoje ir kiti. Žmonės išgyvena. Kyla klausimas, ar tai tiesiog savisaugos instinktas ar jų psichologinių savybių ypatumas ištverti sukrėtimus. Vienas aišku labai svarbu suprati žmonių mastymą ekstremalių situacijų metų, emocijų įtaką žmogaus mąstysenos procesams.Aktualios literatūros ir didelių darbo įvardyta tema nėra daug. Nagrinėjamai temai išanalizuoti ir iškeltiems tikslams pasiekti bus naudojamos David G. Myers, Maria Furst, ir Vilniaus universiteto išleistoje John B. Watson‘o , ,, knygos, kuriose emocijoms skiriami atskyri skyriai. Labai daug naudingos informacijos yra Lietuvos karo akademijos išleistoje knygoje ,, Bendrosios ir karo psichologijos pagrinda“ , I – oje ir II – oje dalyse. Analizuojant nurodytą temą bus mėginama remtis ne vien lietuviška literatūra ar internetiniais, bet ir Rusijos autorių darbais, tokiais kaip ,, Возникновение эмоций. Развитие эмоций” ir kiti straipsniai rusų kalba.Darbo tikslas yra išnagrinėti kokią įtaką mąstymo procesas turi emocijos . Darbe nebus stengiamasi išanalizuoti ir tiksliai nustatyti poveikio efekto, tiesiog bus bandoma apibrėžti poveikio šaltinius ir rūšis. Tuo tikslu darbas bus suskirstytas į keturias dalis, kurios, kurios turės padėti atsakyti į nustatytą klausimus. Iš pradžių bus bandoma teoriškai apibūdinti emocijas, paminėti pagrindines toerijos, kuriosmis remiantys jos yra nagrinėjamos. Vėliau bus pabandytą nusakyti žmogaus elgėsi krizinėje situacijoje. Trečioje dalyje bus siekiama apibrėžti emocijos karo atveju ir krizinėje situacijoje Galiausiai numatoma apibūdinti, kokią įtaką emocijos turi žmogaus mąstymui ir elgesiui.
Iškeltiems darbo rezultatams pasiekti bus naudojamas aprašomosios analizės modulis. Šis modelis labiausiai tiko naudotų straipsnių analizei ir fragmentuotos literatūros aprašymui.1. Emocijos, jų samprata1.1. Emocijų teorijosYra labai daug teorijų ir apibrėžimų apibūdinančių emocijas, arba lietuviškai sakant jausmus, todėl emocijų atsiradimas yra aiškinamas labai įvairiai. Č. Darvinas teigė, kad emocijos, arba jausmai yra gyvuliškos kilmės ir individui psichiškai besivystant, jie turėtų išnyksti, arba, kad emocijos yra pirmas fiziologinių ir kitų pasikeitimų pavyzdys. Taigi matome, kad jausmai verčia mus pažinti daiktus, reiškinius ir kitus žmones, kitaip apibūdina santyki su aplinka. Bendras emocijų apibrėžimas tikriausiai geriausias būtų toks: „Emocijos, gyvūno arba žmogaus tiesioginis šališkas aplinkos reiškinių ir situacijų išgyvenimas.“ Labai svarbios emocijų nagrinėjimui yra Jameso-Lange ir Cannono-Bardo teorijos. Šios abi teorijos paliečia seniausia teorinį ginčą, kuris liečia klausimą, ar mes išgyvename emociją tik pastebėję organizmo reakcijas (kaip teigė Jamesas ir Lange) ar tuomet, kai organizmas reaguoja (kaip mano Cannonas ir Bardas). Savo ruoštu J.E. Singerio ir S. Schachterio socialinės psichologijos eksperimentai patvirtina D. B. Lindsley (1951 D. B. Lindsley suformulavo emocijų aktyvacijos teoriją.) aktyvacijos teoriją kuri teigia, kad emocijos yra pasikeitusio aktyvacijos lygio išraiška (smegenų žievės sužadinimo pokytis).Psichologijos mokslininkai tyrinėjo aplinkos ir nuostatų įtaką patiriamiems jausmams. Jie nustatė, kad ta pati aktyvacijos būsena gali būti išgyvenama kaip džiaugsmas, įtūžis, nerimas arba susijaudinimas. Tą būseną interpretuoja tik kognityviniai procesai. Kas bus patirta – džiaugsmas ar įtūžis – priklauso nuo to, ar žmogus yra džiugioje ar nemalonioje situacijoje. Patiriamo džiaugsmo ar įtūžio intensyvumas priklauso nuo aktyvacijos laipsnio .1.2. Emocijų klasifikavimasYra skirtingų emocijų klasifikavimo būdų. Jos gali skirstomos ir būti skiriamos pagal išgyvenimo trukmę, pasireiškimų stiprumą ir įtaką asmenybės veiklai. Esant tokiai skirstimo ašiai išskiriamos tokios pagrindinės emocinės būsenos: nuotaikos, afektai, aistros, stresai ir frustracijos .Nuotaikos yra ilgesnį laiką besitęsiančios, valdančios tam tikrą laiką visą asmenybę ir nuspalvinančios elgseną bei psichinius reiškinius, būsenos. Gerai žinome džiugias ir liūdnas, darbingas ir irzlias ir kitokias nuotaikas. Nuotaikų atsiradimo ir pasikeitimo priežastys labai įvairios: organizmo sveikatos būklė, klimatas įvairios visuomeninės priežastys (kaip įvyko 1990 m. kai Lietuva atgavo savo laisvė, tauta buvo labai vieninga ir tvirta emociškai, nebijojo okupanto arba pavyzdžiui Pirmas pasaulinis karas buvo sąlygotas ginklavimosi varžybų ir teritorinių siekiu, bet kartu jis turėjo labai didėlį ir tautų palaikymą, tai yra tautos buvo nusiteikusios teigiamai karo atžvilgiu). Savo ruoštu afektai yra staiga iškylančios, audringai pasireiškiančios, trumpai besitęsiančios jausminės būsenos. Dažniausi yra pykčio, džiaugsmo, išgąsčio, nusivylimo afektai. Afektus sukelia kokie nors reikšmingi ir stiprus dirgikliai (N. Chruščiovo kalba Jungtinių tautų konferencijoje buvo sukelta afekto. Taip pat prie afektų galima būtų priskirti ir kitų Europos politikų pasisakimus, dėl kurių vėliau tekdavo atsisakyti ). Tuomet žmogus nepajėgia objektyviai įvertinti situacijos, nesugeba valdyti savo reakcijų. Žmogus nepajėgia kontroliuoti savęs, numatyti savo veiksmų pasekmių.Aistros yra stiprios, ilgai besitęsiančios jausminės būsenos, susijusios su veiksmingu veržlumu, nukreiptu į aistros objektą (prie aistrų aš priskirčiau dabartini žmonių sieki sudaryti sau materialinę gerove. Ne tai nėra blogai, tačiau kai kurie individai palaipsniui pradeda nesugebėti valdyti savo aistrų ir taip tampa priklausomi nuo jų. Siekis turėti be galo daug pinigų.). Kaip supratote aistros gali būti nukreiptos ir į materialinių, ir į dvasinių poreikių tenkinimą. Aistros, priklausančios nuo valingos veiklos, dažnai ilgam nulemia asmenybės veiklos pagrindines kryptis. Tai galinga jėga, mobilizuojanti visas asmenybės pajėgas siekti pasirinktų tikslų.Stresai yra emocinės būsenos, sukeltos ekstremalių asmenybei sąlygų, pasireiškiančios įtampomis, judesių padrikimu, nepasitikėjimu pasirenkant veikimo kryptis, klaidingomis reakcijomis . Organizmo reakcijos į stresą būna fiziologinės, motorinės, psichologinės. Dėl fiziologinių reakcijų pirmiausia sutrinka širdies, kvėpavimo sistemos darbas, išsiplečia akių vyzdžiai, dėl motorinių – imama drebėti, mikčioti, sutrinka judesių koordinacija. Psichologinės reakcijos gali pasireikšti neramumu, baimės, gėdos, pykčio priepuoliais, sveikos nuovokos praradimu, nesugebėjimu blaiviai mąstyti, spręsti problemas, ko nors išmokti. Pagal stresoriaus rūšį ir jo poveikį stresas gali būti fiziologinis bei psichologinis. Fiziologinį stresą gali sukelti labai didelis fizinis krūvis, aukšta arba žema temperatūra, traumos, skausmai. Psichologinis stresas dar skirstomas į informacinį ir emocinį. Informacinis kyla dėl informacijos pertekliaus. Žmogus nesugeba susitvarkyti su užduotimi, greitai ir teisingai spręsti esant didelei atsakomybei už sprendimo pasekmes. Emocinį kyla grėsmingose situacijose, esant pavojui, pastovioms neigiamoms emocijoms, įtampai ir pan. Tuomet kinta žmogaus psichologinių procesų eiga, motyvacinė struktūra, elgesio būdasFrustracija yra stiprus nervinis – psichinis žmogaus sukrėtimas, kylantis tada, kai, siekiant išsvajoto tikslo, susiduriama su neįveikiama kliūtimi. Kitaip frustraciją galima pavadinti nesėkmių išgyvenimu. Ją gali sukelti ne tik išorinės kliūtys (kitų žmonių priešinimasis, nepatenkintas meilės poreikis, , visuomenės elgesio taisyklės,), bet ir vidinis konfliktas ar reikiamų sugebėjimų stoka. Kuo labiau trukdoma asmenybei kryptingai veikti ir kuo arčiau yra siekiamas tikslas, tuo stipresnė frustracijaDėl frustraci…jų padidėjusi įtampa sutrikdo žmogaus veiklą, todėl jis ginasi tam tikromis gynybinėmis reakcijomis. Yra keli tipiški pasipriešinimo frustracijoms būdai.Bene svarbiausias iš jų – agresyvumas. Neretai jis pasireiškia drastiškomis pastangomis ir veiksmais, siekiančiais sunaikinti arba pašalinti frustracijos šaltinį. Dar viena frustracijų pasekmė – depresija. Tai apatijos, liūdesio, nepasitikėjimo, beviltiškumo, nepasitenkinimo išgyvenimas. Jis kyla dėl to, kad žmogus negali pasiekti reikšmingo tikslo. Frustracijos gali pasireikšti regresija – primityvesnių elgesio formų išsiveržimu. Esant regresijos būsenai žmonės verkia, kalba visokius niekus, kramto nagus. Kai kada rengiasi net savižudybei.2. Žmogaus elgesys krizinėje situacijojeKaip žmogus elgiasi krizinėje situacijoje. Tikriausiai galima būtų rasti ne vieną atsakymą. Daug kas priklauso nuo to kiek ta situacija yra krizinė, koks tokioje vietoje atsidūrusio žmogaus temperamentas, galiausiai, koks jojo charakteris. Duoti pirmam ar laukti kol smogs, gintis ar bėgti, stovėti iki galo ar nusileisti iškarto. Kokį variantą pasirinkti. Tikrai sunku nuspręsti, o nusprendus sunku argumentuoti, nes tikėtina, kad tuo metų mus bus užvaldžiusios emocijos. Kartais jomis pasikliaudami, arba tiesiog jų pagauti, padarome tokių dalykų, po kurių verčiau mirsime iš gėdos, nei priimsime dėl jų atsakomybę. O būna ir visai atvirkščiai, kai jausmai parodo mūsų ,dar iki šiol pilnai nesuvokto, organizmo begalybės jėgas ir galias. Atrandame savo sugebėjimo, o svarbiausiai galimybių dydį, ir sukuria tokius dalykus, kuriuos būdami normalios būsenas, nė nepagalvotume, kad galime sukurti. Taigi emocijos paprastoje situacijoje gali mus pakylėti į neregėtas savo galimybių ribas, arba visiškai priešingai nuleisti į giliausios bedugnės krašto. Tai kaip jos gali sąlygoti mūsų elgėsi krizinėje situacijoje. Čia vėlgi nerastume vienareikšmiško atsakymo, ne dėl to, kad jo nėra, o dėl to kad negalima rasti vieno tinkamiausio. Kitaip tariant, žmogus gali būti mobilizuotas, arba sužlugdytas.Mobilizuotas , tai yra atrasti savyje tiek fizinių tiek psichologinių jėgai kriziniai situacijai įveikti.Sužlugdytas, tai tiesiog prarasti visus savo nuovokumus, palūžti psichologiškai, kas bendra nuomonę yra blogiausiai variantas, arba fiziškai. Kaip pavyzdi norėčiau paminėti, kad prieš porą metu Rusijoje įvyko didelis gaisras, kurio metu degė policijos būstinė viename iš Rusijos Sibiro didmiesčių. Vienas iš pareigūnų gelbėdamasis nuo mirties iššoko iš trečio aukšto. Vėliau jis iki pat ryto dirbo su gelbėtojais ir bandė išgelbėti savo kolegas. Tik kitos dienos vakare buvo nustatyta, kad tam pareigūnui buvo lūžę keli slanksteliai ir nekas negalėjo patikėti ir suprasti, kaip jis galėjo padėti gelbėti savo kolegas, nes pats buvo sunkai sužeistas. Aš manau, kad tas žmogus toje krizinėje situacijoje buvo mobilizuotas visu pirma ištikto šoko, visų antra emocijų, kurios neleido jam atsipalaiduoti ir pajausti trauminio skausmo
Kalbant apie krizines situacijas, neverta pamišti sportinių renginių. Dažnai tenka girdėti, kad sportininkai blogai sužaidė varžybas, nes perdegė emociškai, ar atvirškčiai, žymiai silpnesnė komanda nugalėjo keleta kartu už save stiprene. Naturalliai iškyla klausimas, ar čia yra kažkokių pašalimių faktorių. Atsakymas akivaizdus, vis dėlto tu faktorių yra labai daug ir įvairių. Kaip vieną iš jų galime nagrinėti ir emocijos, kurios tiesiogiai įtakoje žmonių nuotaikos, o juo savo ruoštu turi tiesioginį poveikį nusistatymui . Todėl neratai laimi ta komanda, kurios nusistatymas yra tvirtesnis arba kuri tiesiog emociškai yra stipresnė.Apie krizines situacijas ir panika3. Emocijos karo metu ar konflikto atveju
Emocijos karo metu, kaip ir taikos turi labai didelę reikšmę žmogaus elgesius. Manyčiau, kad esminis skirtumas yra tai, kad jos, mano nuomone, būna žymiai stipresnės, priverčia žmogų arba pasiekti savo galimybių ribas, arba nusmukti žemiau nei įmanoma. Atsižvelgiant į emocijų įtaką veiklai, …jie yra skirstomi į steninius ir astetinius Galima teigti, karo emocijos dažnai sąlygojo stresą. Koks to streso efektas, ar jis tave mobilizuos ar atvirkščiai priklauso tik nuo žmogaus, jo dvasinio ir psichologinio tvirtumo ir pasiruošimo. Kitaip tariant, jei jis buvo ankščiau susidūręs su panašia situacija, tai žmogus adekvačiau išgyvens, nes turės veiksmų planą ir visiškai nepasiduos emocijoms. Kaip pavyzdį galima būtų paimti Antrą Pasaulinį karą, kai Rusijos tauta, supratusi, kad yra grasinama jos tautiniam gyvybiškumui, mobilizavosi ir davė atkirti Nacistiniai Vokietijai. Daug, kad Antro pasaulinio karo laimėjimo laurus priskiria rusų lyderiui J. Stalinui, bet mano nuomone, jo nuopelno čia yra mažiausiai. Staigu rusų tautos atsigavimą lėmė ne kas kita, o emocijos, suteikusios papildomų jėgų ir mobilizavusios visus rusų ir kitų tautų rezervus, taip morališkai sužlugdžius vokiečius, ir lėmus jų pralaimėjimą. Aišku daug kas pasakys, kad rusai laimėjo karą mase, nesiskaitydami su savo žmonėmis, naudodami juos, kaip patranku mėsa. Nedrįsčiau prieštarauti šiems teiginiams, bet visiškai su jais nesutikčiau. Juk, žmonės galėjo bet į miškus slapstytis, ar stoti į Vokietijos puse, kaip padarė dalis ukrainiečių, bet ne, jie beveik savanoriškai ėjo į frontą ir žinodami, kad tik nedaugelis jų grįš namo. Toks nusistatymas Tėvynės atžvilgiu, ir savo tautos atžvilgiu buvo lemtas, mano nuomone, emocijų, kurios lėmė motyvacijos pakėlimą ir aukštų tikslų siekimą. Kaip prisimenu, Stalingrado mūšyje vyko emocionali dvikova tarp rusų ir vokiečio snaiperių. Apie tai yra sukurtas filmas. Rusu snaiperis V. Zaicev, pasirodė emociškai stipresnis už vokiečių kolega ir galiausiai nukovė priešininką, nors jam ir teko susitaikyti su savo gero draugo mirtimi. Apskriti snaiperiai turi būti vieni stipriausiu emociškai žmonių. Ištverti ilgas laukimo valandas nepalankiausiomis sąlygomis, ir nušauti savo priešą lyg niekur nieko. Negalvojant, kad jis gal turi šeimą vaikus, o tiesiog atliekant savo darbą, tą kurį geriausiai moki, nes sudvejojus gali netekti pats tai, ką iš visų atimi. Be to snaiperis turi būti visada tvirtas, nes pats dažnai tampa visų priešo karių akylai ieškomu taikiniu. Vienas neapgalvotas judėsis ar veiksmas, emocija ir tave prisimins kaip istoriją.
4. Emocijų įtaką žmogaus mąstymui
Žmonių emocijos yra labai įvairios savo turiniu, reikšme, trukme ir patvarumu. Psichologai dar nesukūrė išsamios jausmų klasifikacijos.
Pirmiausia emocijos skirstomi į teigiamus ir neigiamus . Būdinga, kad kiekvieną teigiamą emociją atitinka neigiamas. Pvz., džiaugsmą – liūdesys, meilę – neapykanta, kovingą pakilimą – baimė ir t.t. Šis reiškinys yra vadinamas emocijų poliariškumu, nes teigiami ir neigiami emocijos užima kraštutines-poliarines padėtis, tarp kurių yra daugybė tarpinių jausmų.Teigiamų ar neigiamų jausmų kyla tenkinant įvairiausius žmogaus poreikius. Poveikiai, kurie padeda patenkinti poreikius arba juos patenkins ateityje, kelia malonių išgyvenimų. Poveikiai, kurie trukdo patenkinti poreikius arba gali trukdyti tai padaryti, kelia nemalonius jausmus. Tie patys objektai gali sukelti skirtingos kokybės jausmus atsižvelgiant į tikslus ir poreikius (pvz., lietus, kai jo reikia augalams, kelia vienokius išgyvenimus ir visai kitokius, kai kliudo nuimti derlių; tas pats žmogus, kol jis mėgstamas, yra daugelio teigiamų jausmų šaltinis, o pasikeitus nuostatai, kelia nepasitenkinimą ar neapykantą)..Emocijos gali padidinti žmogaus aktyvumą, pasitikėjimą savimi ir skatina veikti, arba atvirkščiai yra emocijos, kurios mažina aktyvumą, paralyžiuoja valią, nuteikia tik pasyvios gynybos reakcijoms. Tačiau esant skirtingoms situacijoms tie patys emocijos kinta. Dažnai yra sakoma: “jis šiandein blaivaus proto”. Čia teisingai pastebima, kad be mocijos gali ir skatinti, ir stabdyti mąstyseną. Tai tinka ir daugeliui kitų emocijų (džiaugsmas gali virsti pasyviu mėgavimusi, o neapykanta – sukelti norą keršyti arba energingai veikti).Emocijas gali s…ukelti ne tik išorinės kliūtys (kitų žmonių priešinimasis,), bet ir vidinis konfliktas ar reikiamų sugebėjimų stoka. Kuo labiau trukdoma asmenybei kryptingai veikti ir kuo arčiau yra siekiamas tikslas, tuo stipresnė stipresnės emocijos ir tuo labiau juos daro įtaką žmogaus mąstymui.Dažnai jaučiami sudėtingos emocijos, kai kartu susipina ir malonus, ir nemalonūs, (juokas pro ašaras, meilė ir neapykanta). Tokios emocijos provokuoja žmogu elgtis dviprasmiškai. Atrodytų reikėtų džiaugti, bet kartu ir liūdėti. Žmogus gali pasimesti, sutrykti jo mąstymas.
Aprašant paprasčiausias emocijas, yra skiriamos trys pagrindinės jgali sąlygoti: pasitenkinimas-nepasitenkinimas, įtempimas-atsipalaidavimas, susijaudinimas-nusiraminimas. Pasitenkinimo ar nepasitenkinimo emocijos atsiranda dėl paprasčiausių biologinių poreikių (maisto, miego, temperatūros ir kitų panašių) patenkinimo ar nepatenkinimo. Pasitenkinimo emocijos, lydinčios kokius nors veiksmus, labai svarbios įpročiams formuotis.Įtampa atsiranda dėl įprasto gyvenimo būdo pasikeitimų. Kuo sudėtingesnė sistema yra griaunama, tuo didesnę įtampą ji sukelia. Persitvarkymams baigiantis, atsiranda malonios atsipalaidavimo emocijos. Susijaudinimą gali kelti kokie nors nauji impulsai, gresiantys pakeisti asmenybės savęs vertinimą, nuostatas (pažiūras, vertybes, vertinimo kriterijus). Nusiraminimas atsiranda praėjus pavojui, kognityviškai įvertinus situaciją ir pan. (jaudinimasis per egzaminą, viešą pasisakymą, patekus į netikėtą situaciją).Gera nuotaika yra svarbi darbo, mokymosi ir kūrybinės veiklos sąlyga. Nuotaikų priežastys ne visada įsisąmoninamos. Įsisąmoninus priežastis, neretai jų pakeisti negalima, todėl nuotaikas formuoti bei reguliuoti, kaip ir kitas emocijas, yra įmanoma tik netiesiogiai. Nuotaikos gerėja, radus tolimesnius vertingus tikslus, dirbant mėgstamą darbą, kuriant.Žmogaus mąstymui didelę įtaka turi stresas. Stiprėjant stresui individo intelekto galimybės mažėja, aptemsta protas, prarandamas sugebėjimas blaiviai mąstyti konfliktinėse situacijose, atsiranda refleksinių (nevalingų) judesių, gali apimti panika.IšvadosŠitoje vietoje gal labiau tiktų ne išvados, o baigiamasis žodis. Taigi, be abejonės emocijos turi milžinišką įtaka mąstymui ir kitiems individo poelgiams. Jų poveikis kiekvienai asmenybiai yra skirtingas ir negali būti traktuojamas, kaip bendras visiems žmonėms, kadangi visi žmonės yra skirtingi. Emocijų valdymas yra sudetingas dalykas, tačiau tai tiesiogiai įtakoja jų poveikį mąstymui ir žmogaus poelgiams. Aš negalėčiau jūsų mokyti kaip valdyti emocijas, nes pats dažnai jas nesuvaldau, pasielgiu neapdariai ir neprotingai. Vis dėlto aš galėčiau patarti tik empiriniai išgyvenimai ir jų anlizavimas leidžia sumažinti emocijų įtaką mąstymu, arba tiesiog sugebėti jas valdyti. Nenorėčiau, kad jus vendtume savo emocijų ir užidarytumete savo viduje, nes tai gali turėti žymiai didesnę žalą, nei tu emocijų išreiškimas ir parodimas. Kartais visai naudinga išsilieti, ir leisti emmocijoms trumpams užvaldyti jus. Bet tik kartais. Įsidemėkite tai. Baigdamas savo baigiamąjį žodį, norėčiau dar kartą pabrėžti kad dažniausiai emocijos yra mąstymo įtakos priemonė, bet gali būti ir atvirkščiai.
Literatūros sąrašas1. David G. Myers, ,,Emocijos“, Psichologija, Kaunas: Poligrafija ir informatika, 1999, p. 436 – 4652. Maria Furst, ,,Emocijos“, Psichologija, Kaunas: LUMEN, 1999, p. 170 – 1763. ,, Emocijos“, Psichologijos žodynas, Kaunas: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, p. 75 – 764. Bronius Puzinavičius, ,,Jausmai. Karių jausmai ir jų ugdymas“, Bendrosios ir karo psichologijos pagrindai, I dalis, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio karo akademija, 1999, p. 144 – 1655. Bronius Puzinavičius, ,,Masiniai stichinės psichikos reiškiniai“, Bendrosios ir karo psichologijos pagrindai, II dalis, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio karo akademija, 2001, p. 132 – 1406. ,,Состояния эмоциональной напряжённости“ , Профессональная педагогика и психология, Сыктывкар: 2002, p. …5 – 107. В.С Денисенко, ,,Возникновение эмоций. Развитие эмоций“, Роль эмоций в психической организации человека, Челябинск: Министерство общего и профессионального образования Южно-Уральский Государственный Университет Кафедра общей и возрастной психологии, 1999, p 17 – 268. John B. Watson, ,,Paveldimas elgesys: emocijos“, Psichologija bihevioristo požiūriu, , Vilnius: VU spec. psichologijos laboratorija, 2004, p. 181 – 207