Emocinės būsenos:baimė,depresija,frustracija,aistra

Emocijos

Emocinio gyvenimo įvairovė ir mūsų priklausomybė nuo išgyvenimų kelia daug klausimų:
 Kam žmogui iš viso reikia emocijų ir jausmų?Gal geriau vadovautis vien protu,nes emociniai išgyvenimai kartais esti visai nenaudingi ir net trukdo bendrauti ar dirbti?O kartais kelia tik skausmą ir rūpestį.
 Kodėl žmonės jaučia?Nuo ko priklauso tai,ką žmogus išgyvena?
 Ar visi žmonės jaučia vienodai?Iš ko galima spręsti,kokias emocijas žmogus išgyvena šiuo metu?
 Ką gali mums parodyti mūsų kūnas?
 Kokią informaciją galime perskaityti kito žmogaus veide?
Taip pat dažnai savęs klausiame,ką vadiname emocija?Kaip mums rei- kia atskirti sąąvokas:emocija,jausmas,nuotaika?Mūsų jausmai būna stiprūs,spontaniški,kartais neužmirštami.Niekada nesusimąstėme,kaip jie kyla?Žmogus turbūt yra emocingiausias iš visų būtybių.Jausmai ir emocijos lietuvių kalboje yra sinonimai.

Mūsų norai ir jausmai yra neatsiejami.Galima teigti,jog emocijos yra tam tikru momentu kylantys išgyvenimai,kurie parodo,kaip žmogus vertina situaciją,susijusią su jo poreikių patenkinimu tuo metu.Labai svarbu mokėti atpažinti savo emocijas ir suprasti,kokią informaciją jos mums perduoda apie mūsų poreikių patenkinimą,aplinkos priėmimą, santykius su kitais žmonėmis ir pan.

Emocijas sudaro:
1)fiziologinis sužadinimas;
2)išraiška;
3)sąmoningas išgyvenimas.

Emocinis sužadinimas kartu yra ir fizinis sužadinimas.Kai kuriuos fi- zinius atsakus labai nesunku paastebėti,nes jie labai akivaizdūs.

Ilgai trunkanti sužadinimo būsena,kurią sukelia ilgalaikis stresas,kenkia organizmui.Tačiau sužadinimas atitinka aplinkybes.Ir labai silpnas,ir ypač stiprus sužadinimas gali būti žalingas.Todėl,kai studentas laiko egzaminą,naudingas vidutiniškas sužadinimas,kad būtų budresnis,o ne drebėtų iš baimės.

Fiziologinės kai kurių emocijų būsenos

Žinoma,mes skirtingai jaučiame ba

aimę,pyktį,lytinį susijaudinimą ir liū- desį.Išgąsdintas žmogus gali pajusti silpnumą,gniaužimą krūtinėje,sun- kumą skrandyje.Supykęs žmogus gali jausti,kaip jį”išpila karštis” ir galbūt didėjančią vidinę įtampą.Lytiškai dirginamas žmogus junta lytinių organų reakciją.Liūdnas žmogus gali jaustis užslopintas,tuščias,bejėgis.Be to,išgąsdinti,supykdyti ir nuliūdinti žmonės dažnai skirtingai ir atrodo-“baimės suparalyžiuoti”,”vos nesprogstantys”,”visiškai prislėgti”.

Baimę ir įniršį lydi pirštų temperatūros pokyčiai bei hormonų išsiskyri- mas.Mokslininkai vis tvirčiau pritaria nuomonei,kad skirtingos smegenų sritys ir skirtingas smegenų aktyvumas yra susiję su skirtingomis emocijomis.

Emocijų raiška

Negalėdami atpažinti žmonių emocijų iš organizmo sužadinimo mata- vimų,mes galime tai padaryti ir dažnai darome paprasčiau:”skaitome”iš kūnų,klausome balsų,stebime veidus.

Bendrauti galima ir žodžiais,ir be jų.Susierzinę mes įtempiame kūno raumenis,sučiaupiame lūpas arba judiname antakius.

Aistringi įsimylėjėliai gali ilgai ir įdėmiai žiūrėti vienas kitam į akis. Tokie žvilgsniai gali sukelti panašius jausmus tarp nepažystamų.

Sunkiai kontroliuojami veido raaumenys perteikia emocijų,kurias kartais mėginame nuslėpti,ženklus.Dažniausiai nesąmoningai kilstelėta vidinė antakio dalis parodo sielvartą ar susirūpinimą.Pakelti suraukti antakiai yra baimės ženklas.Dirbtinė šypsena kyla ir pranyksta daug daug greičiau nei nuoširdi ir gali būti išlaikoma ilgiau kaip 4-5 sekundes,o natūrali išraiška per šį laiką dažniausiai išblanksta.

Vis labiau aiškėjant,kad galima bendrauti tylia kūno kalba,ėmė rastis mokslinių tyrimų,nagrinėjančių,kaip be žodžių bendrauja pretendentas į darbą ir jį priimantis asmuo.Išleista populiariausių vadovėlių, kurie moko interpretuoti nežodinius signalus.

Veido išraiška ne tik perteikia emocijas,bet taip pat jas sustiprina ir valdo.

Jei priimame pr

rielaidą,kad emocijų išraiška sukelia jausmus,tai kitų išraiškos mėgdžiojimas turėtų padėti mums pajausti tai,ką jaučia kiti.

Emocijų išgyvenimas

Emocijas sudaro ne tik fiziologinis sužadinimas ir išraiška,bet taip pat mūsų sąmoningi išgyvenimai.

Estai,lenkai,graikai,kinai ir kanadiečiai-visi apibūdino emocijas dviem matmenimis:maloni-nemaloni ir stipri-silpna.Emocijų stiprio atžvilgiu, pavyzdžiui,”siaubo apimtas” reiškia labiau išsigandęs nei išsigandęs,į- siutęs-“piktesnis nei piktas”.Prie šių dviejų matmenų galėtume pridėti ir trečiąjį-trukmę.

Kasdieniniame gyvenime nuolat matome,kaip mus supantys žmonės verkia ir juokiasi,rodo vienas kitam švelnumą,barasi,liūdi ir džiaugiasi. Matome žmonių emocines būsenas,matome emocijų išraiškas,iš kurių dažniausiai ir sprendžiame apie žmogaus išgyvenimus,jausmus bei troš- kimus. Emocinė išraiška,greta verbalinio žmonių bendravimo,yra svarbiausia priemonė,padedanti suprasti žmonėms vienas kitą.Žmogaus saviraiškos galimybės yra dvejopos:įgimtos ir įgytos.Išreikšti savo emo- cijas mes stengiamės nuo pat mažumės.Kūdikio verksmas gali ir neturėti konkretaus tikslo-tai tiesiog bendro nepasitenkinimo išraiška. Dažnai vaiko pasakojimas apie įvykius darželyje-padriki tauškalai,nes svarbiausias tikslas nėra papasakoti,o išsikrauti.Mus dažnai apima liū- desys,pavydas,džiaugsmas,jaudina naujausios žinios.Pirminis ir primi- tyvus pokalbio tikslas-išsakyti savo jausmus,kurių ilgiau nebegalime sa- vyje laikyti.Apie penktus gyvenimo metus mes išmokstame bendrauti kitais tikslais-norėdami ką nors pranešti,siekdami tam tikro tikslo.Šiuo atveju jau mūsų jausmai nėra tokie svarbūs išsakyti,o kartais ir sąmoningai juos slepiame ar nesąmoningai maskuojame.

Visi žmonių socialiniai ryšiai ir tarpusavio santykiai paremti emocijo- mis,kurios kitų žmonių suprantamos jų išraiškos pagalba.

Apie žmogaus išgyvenamas emocijas daažniausiai sprendžiame iš

š jo veido išraiškos.Veido išraiškos pasikeitimai vadinami mimika.Kūno judesiai-gestai,laikysena,eisena-pantomimika-taip pat išreiškia emoci- jas.Nusiminusio,prislėgto žmogaus laikysena skiriasi nuo linksmo žmo- gaus.Išorė dažnai suteikia vertingos informacijos apie tai,kokias ir kokio stiprumo emocijas išgyvena pašnekovas.Mimika,pantomimika bei balso ypatumai papildo žodinę informaciją,o kartais net išduoda priešingus jausmus.

Nedera užmiršti,kad informacija apie išgyvenamas emocijas,išreikšta ne žodinėmis formomis,dažnai esti daugiaprasmė.Pvz.,kai pašnekovas žiovauja,galime spėti,kad pokalbis jam visai neįdomus,arba jis tiesiog pavargęs.Yra tokių žmonių,kurie sąmoningai demonstruoja pageidauja- mas emocijas-perdėtai džiūgauja,liūdi,domisi,t.y. meluoja,”žvelgdami į akis”.Daug vaisingesnės gali būti pastangos nuodugniau suprasti pašne- kovo jausmus.Jei norime,kad mus teisingai suprastų pašnekovas,turime mokytis reikšti savo jausmus pakankamai atvirai,patys pasirinkdami atvirumo laipsnį ir riziką.Išmokę kontroliuoti savo emocijų verbalinį ir neverbalinį pasireiškimą,galime ramiai išsakyti ne tik teigiamus,bet ir neigiamus savo jausmus.

Viena svarbiausių problemų,keliamų nagrinėjant emocijų išraiškas, yra emocijų kilmės klausimas.Ar mes žinome,kokiu būdu parodyti savo jausmą,kad suprastų kitas žmogus?

Kiekviena išraiška turi tam tiktą specifinę biologinę reikšmę,o tam tikros mimikos reakcijos yra glaudžiai susijusios su konkrečiomis emo- cijomis ir jas išreiškia.

Emocijų valdymas

Norėdami kontroliuoti savo emocijų išraišką,pirmiausia turime išmokti jas atpažinti.Reikėtų savęs paklausti:”Ką aš jaučiu?Ko aš no- riu?ko man trūksta?”Supratę savo poreikius,elgesį,santykius bei jų sukeliamas emocijas,galime stebėti,kaip jos valdo mūsų kūną.Kiekvienas jausmas savitai pakeičia mūsų savijautą.Pastebėję raumenų įtampą, tikimės atpažinti baimę ar nerimą,pajutę “suakmenėjusį”veidą ir sunkų kvėpavimą-atpažįstame susijaudinimą ar įs

skaudinimą.Raumenų atpalaidavimas yra teigiamų emocijų,ramybės,pusiausvyros,pasitenkinimo išorinis rodiklis. Išmokti valdyti savo emocijas galima autogenine treniruote.Šios treniruotės matodą ištobulino vokiečių gydytojas J.H.Šulcas ir amerikiečių psichofiziologas E.Džeikobsonas.Jos metu atpalaiduojami raumenys,sukeliama ramybės būsena,atsikratoma nerimo ir nervinės į- tampos,reguliuojamos įvairios organizmo funkcijos.E.Džeikobsonas ty- rinėjo emocinių būsenų ir raumenų įtampos registravimo metodus.Jis nustatė,kad kiekvieną emocinę būseną atitinka tam tikros raumenų grupės įtampa.Pvz.,prislėgta nuotaika turi ryšį su kvėpavimo organų raumenų įtampa,iš baimės įsitempia liežuvio,lūpų,gerklų,sprando rau- menys.Taigi,mažinant psichinį jautrumą,reikia atpalaiduoti raumenis, mažinti jų aktyvumą.

Kitas būdas sąmoningai siekti dažnesnio teigiamų emocijų patyrimo-tai neurolingvistinio programavimo autorių siūlomų taisyklių laikymasis.Svarbiausia čia yra tai,kad savo mintyse turime naudoti kuo mažiau neigiamą patirtį sukeliančių žodžių-raktą,ir kuo daugiau-teigia- mų.Pvz., užuot sau mintyse sakę:”Kokia šiandien bloga diena,aš jaučiuosi toks žioplas,man taip prastai sekasi”,derėtų galvoti:”Šiandien aš jaučiuosi ne toks laimingas,kaip norėčiau,šiandien man nelabai gera diena”.Tuo pačiu principu turėtume galvoti ir apie save.Gerų žodžių ir minčių buvimas mūsų sąmonėje žadina teigiamą patirtp,geras emocijas ir prisiminimus,kurie ir ateičiai išprogramuoja palankius mums įvykius.Šios teorijos pagrinde glūdi teiginys,kad mūsų mintys kuria mūsų gyvenimą.Kaip galvojame,taip ir gyvename.

Emocinės būsenos

AISTRA-stiprus išgyvenimas.Tai labiau pastovus,visaapimantis są- moningesnis,ramesnis jausmas,dominuojantis kitų jausmų atžvilgiu ir atliekantis reguliacinę funkciją bei darantis poveikį žmogaus veiklai,gy- venimo krypčiai ir pan.Aistros apimtas žmogus koncentruojasi į savo aistros objektą.Pasitaiko aistringų įsimylėjėlių,kurie jaučia vienas kitam aistrą(tai gali būti ir trumpalaikės aistros pavyzdys),aistringų programuotojų,kurių aistra-kompiuteris,aistringų krepšinio sirgalių,kurie negali praleisti nei vienų krepšinio rungtynių.Svarbiausias”aistruolių” bruožas-aktyvi veikla juos dominančioje,aistrą keliančioje srityje.Yra žmonių,kurie jaučia aistrą šokoladui ar saldumynams.Jie būtinai turi ką nors tučtuojau suvalgyti iš saldumynų,nes vėliau tiesiog tas noras gali pradėti erzinti.

BAIMĖ-jausmas,kylantis žmogui susidūrus su pavojumi.Tai bjauri emocija,galinti kankinti,sutrikdyti miegą ir užvaldyti mūsų mintis.Baimė gali būti užkrečianti.

Dažniau baimė yra prisitaikymo prie aplinkos reakcija.Ji parengia kūną gelbėtis nuo pavojaus.Baimindamiesi tikrų ar įsivaizduojamų priešų,žmonės buriasi į šeimas,gentis,tautas.Baimė susižeisti saugo mus nuo susižalojimų.Bijodami bausmės ar keršto,stengiamės nepakenkti vienas kitam.

Priešingai nerimui,ji visada siejasi su konkrečiu aplinkos objektu (asmeniu,daiktu ar įvykiu).Baimei būdinga įtampa,susijaudinimas,sto- kojanti harmonijos veikla,pakitęs suvokimas.Didelė baimė mažina žmo- gaus veiklumą,slopina skausmą,sugebėjimą prie pakitusių sąlygų.Tačiau ji įspėja žmogų apie gresiantį pavojų,skatina budrumą,padidina jautrumą,parengia būsimai veiklai.

Baimė skirstoma į tris formas:paprasta baimė,siaubas ir išgąstis.Il- galaikė ir pernelyg didelė baimė kenkia žmogui,sutrikdo jo psichinę veiklą,slopina sąmonę,atima sugebėjimą teisingai suvokti realybę.Baimę sukelia netikėtas,naujas,nežinomas reiškinys.Patirtas ar pažįstamas pa- vojus retai kelia didelę baimę.Informacijos trūkumas taip pat gali skatinti baimės arba didelio nerimo atsiradimą.Grėsmingai situacijai užklupus netikėtai,žmogus nespėja patirti baimės,nes automatiškai įsijungia gynybos mechanizmai ir savisaugos reakcija.

Kiekvienas žmogus pradeda bijoti jau vaikystėje.Pirmiausia,išsivysto atsiskyrimo nuo mamos baimė,mes bijome būti palikti ir užmiršti. Šias baimes išreiškiame verkimu,šaukimu ir pan.Kiek vėliau atsiranda svetimų žmonių baimė,aiškiai išreikšta nepasitenkinimo demonstravimu,pamačius nepažįstamą žmogų.Dar vėliau pradedame bijoti tamsos, baisių gyvūnų ir tokių dalykų,kuriais mus vaikystėje gąsdina tėvai(raganos,pikti žmonės).Žmogui augant ir keičianti gyvenimo situacijai,keičiasi ir žmogaus patiriamos baimės.Taip atsiranda su bendravimu,mokymusi,darbine veikla susijusių baimių:egzaminų,višininkų,nesėkmės,ligos ir kitos baimės.Tam tikra dozė baimės kiekvienoje įtemptoje situacijoje yra vertinga,nes skatina problemų sprendimą,informacijos rinkimą,kryptingą veiklą.Vidutiniškai baimė parengia žmogų sisidūrimui su realiais pavojais ir būsimais apribojimais,tačiau pernelyg stipri ir asmenybę dezorganizuojanti baimė,trukdanti gyventi,dalyvauti kai kai kurioje veikloje,tenkinti savo poreikius,yra nenaudinga.Kovai su ja dažnai tenka pasitelkti psichologo specialisto pagalbą.

DEPRESIJA-tai prislėgta ir liūdna nuotaika,susijusi su poreikių su- mažėjimu,motoriniu slopinimu bei psichonio aktyvumo sumažėjimu.

Depresija-tai ilgai trunkanti nelaimingumo būsena:depresijos kan- kinamo žmogaus niekas nebedžiugina:nei anksčiau mėgti užsiėmimai, nei darbai ar valgiai,dingsta prisirišimas prie mylimų žmonių,kankina bejėgiškumo jausmas,nuolatinis nuovargis,kai kurie kūno funkcijų sutrikimai.Jie tolsta nuo kitų,apleidžia savo darbus ir pareigas.

Dažniausiai kalbame apie reaktyvinę depresiją,kylančią atsiradus gyvenimo sunkumams,kaip sudėtinę jų dalį.Tokia depresinė būsena arba depresinė nuotaika,atsiranda kiekvienam žmogui,patekusiam į sunkią situaciją ir praeina šią situaciją išsprendus.Psichoanalitiniu požiūriu depresijos atsiradime pirmiausia iškyla nepakankamumo,bejėgiškumo, subjektyvaus nesugebėjimo jausmai.Depresijos vystymąsi galime palyginti su posakiu”lašas po lašo ir akmenį pratašo”-tai eilė gyvenimo smūgių ir mikrotraumų.Galima ir taip vadinamoji simptominė depresija,nulemta somatinio susirgimo.Ji priklauso nuo to,kaip ligonis elgiasi su savo liga.Neurotinė,užmaskuota,endogeninė-visa tai depresijos formos,išskirtos pagal jų atsiradimo priežastis ir pasireiškimo formas.

Esant depresinei būsenai visais atvejais žmopgus linkęs iškreipti esamą gyvenimo situaciją.Viskas,kas buvo,atrodo nereikšminga,pasieki- mai nuvertinami,geri įvykiai užmirštami.Tas pats pasakytina ir perspektyvos atžvilgiu:nesimato nieko džiugaus,pesimistinės mintys ir vertinimai.Tokios savijautos kamuojamiems žmonėms labai svarbus yra aplinkinių palaikymas ir vertinimas,jų nuomonės ir sprendimai.

FRUSTRACIJA-psichinė būsena,sukelta objektyvia neįveikiamų arba žmogaus nuomone neįveikiamų sunkumų ar kliūčių,atsirandančių siekiant tikslo ir sprendžiant problemas.Tai nesėkmės išgyvenimas tais atvejais,kai žmogus,siekdamas tikslo,susiduria su kliūtimis ir pamato arba įsivaizduoja,kad jo tikslai nepasiekiami,problemos neišspriandžiamos.

Frustraciją galime vertinti kaip psichologinio streso formą.Frus- traciją lydi įvairios neigiamos emocijos:pyktis,susierzinimas ir kita. Frustracijos lygis priklauso nuo frustratoriaus(priežasties)jėgos,nuo žmogaus,patekusio į frustruojančią situaciją,momentinės emocinės bū- senos,o taip pat nuo gyvenimo eigoje susiformavusių pastovių asmenybės emocinio reagavimo į gyvenimo sunkumus formų.Tolerancija frustracijai arba atsparumas frustratoriui,kaipo asmenybės bruožas,padeda susidoroti su frustruojančiomis situacijomis.Žmogaus sugebėjimas adekvačiai įvertinti nepalankią situaciją ir numatyti išeities kelius yra susijęs su asmenybės atsparumu neigiamiems aplinkos poveikiams.

Emocijų funkcijos

Turime žinoti,kam gi iš viso reikalngos emocijos.Jos atlieka daugelį funkcijų.

Komunikacinė(bendravimo)funkcija.Tai glaudžiai susiję su emocijų išraiška ir sugebėjimu ją suprasti.

Vertinamoji funkcija.Šios funkcijos dėka mes galime atpažinti emo- cijas iš jai būdingų ženklų.

Skatinamoji funkcija.Mes galime neigiamas emocijas pakeisti teigia- momis.Vadinasi,mes skatiname teigiamų emocijų atsiradimą.

Reguliacinė funkcijas.Emocijos gali globaliai paveikti žmonių santy- kius ir bendravimą.Ši funkcija gali būti dvejopa:psichinio veiklos tonuso pakėlimas arba slopinimas.Ji gali reguliuoti emocijas.

Emocijos yra skirstomos į teigiamas ir neigiamas.Mano nagrinėtos emocijos:baimė,depresija,frustracija yra neigiamos emocijos,o aistra-teigiama emocija.

Tikriausiai neįmanoma įsivaizduoti žmogaus,nerodančio jokių emo- cijų,jausmų.Tai tikriausiai neįmanoma.

Vadinasi,emocijos mus lydi kiekvieną dieną,kiekvieną valandą ir se- kundę.Jos yra mūsų gyvenimo dalis.

Planas:

1.Emocijų samprata.
2.Emocijų būsenos.
3.Emocijų raiška.
4.Emocijų išgyvenimas.
5.Emocijų valdymas.
6.Emocinės būsenos(aistra,baimė,depresija,frustracija).
7.Emocijų funkcijos.

Naudota literatūra:

1.Myers D.G.Psicholigija
2.Psichologija studentui.KTU.,2000

Marijampolės Kolegija

Edukologijos ir socialinio darbo fakultetas

Priėmė:MK ESDF,

Dėstytoja A.Putauskienė

Parengė: I.Gvazdaitytė

2002,Marijampolė

Leave a Comment