Sveikstančių alkoholikų vertybinių orientacijų dinamika

Turinys

Pratarmė 3
1. Įvadas 4
1.1 Šiuolaikinis požiūris į alkoholizmą 4
1.2 Priklausomybė ir priklausomas asmuo 5
1.3 Sveikimo keliai, etapai 8
1.4 Vertybės,vertybinės orientacijos 13
2. Tyrimo metodika 15
2.1 Tyrimo tikslas, uždaviniai, hipotezės 15
2.2 Respondentai ir apklausos sąlygos 15
2.2.1 Respondentų grupės 16
2.2.2 Apklausos sąlygos 16
2.3 Anketa ir jos sudarymo principai 17
2.3.1 Matavimo ir vertinimo būdai 17
2.4 Duomenų apdorojimas 18
3. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas 18
4. Išvados 24
Naudota literatūra 25
Santrauka 26
Summary 27
Priedai: 28
1priedas 29
2priedas 30Pratarmė
Priklausomybė nuo alkoholio (ir kitų cheminių medžiagų) pastaruoju metu yra sparčiai plintantantis rimtą visuomenės susirūpinimą keliantis reiškinys.Tampa akivaizdu, kad pagalba priklausomiems nuo alkoholio asmenims yra įmanoma sutelkus daugelio specialistų (gydytojų, psichologų, pedagogų, socialinių darbuotojų) pastangas.
Priklausomybių problema vis daugiau yra tyrinėjama iš psichologinės pusės, palyginus su ankstesniu laikotarpiu, kai alkoholizmas buvo viien medicinos objektas (narkologija).Tačiau nors pasikeitimai ir įvyko, visgi jie neperžengia tradicinių psichologijos rėmų:didžioji dalis tyrimų atliekami kognityvinės ir elgesio teorijos pagrindu, arba bandoma apibūdinti priklausomos asmenybės psichopatologiją.Minėtos teorijos negali iki galo atskleisti asmenybės ypatumų, kadangi jos, anot V.E Franklio (1994), neperžengia fiziologinio ir psichinio asmenybės apibūdinimo matmens, arba asmenybės vertybių, kurios taip pat įtakoja elgesį.Asmenybė yra sudėtinga, dinamiška sistema, kurioje sąveikauja tiek psichiniai, tiek fiziologiniai, tiek dvasiniai parametrai.Tačiau psichologijoje, tyrinėjant priklausomybes akcentuojama pirmų dviejų dimensijų svarba, o trečioji (vertybinė ir dvvasinė) lieka nuošaliau, nors jos ir padeda žmogui suvokti save kaip asmenį, suvokti, koks jis yra, suvokti savo vertę.
Nors priklausomybė nuo alkoholio tyrinėjama plačiai, tyrimų apie priklausomus asmenis, gyvenančius blaiviai, sveikstančius alkoholikus, arba bandančius eiti sveikimo link, nėra daug.
Šiame darbe yr

ra pabandyta pažvelgti kiek kitaip į alkoholizmo problemą, patirinėti priklausomų nuo alkoholio žmonių vertybines orientacijas skirtinguose gydymo-sveikimo etapuose . Gyvename sudėtingu visuotinio vertybių perkainavimo laikotarpiu, todėl panagrinėsime kas sugriauna ir kas padeda atstatyti vertybių sistemą, asmens savivertę.
Dėkojame Kauno apskrities priklausomybės ligų centro direktoriui T.Zikarui, darbuotojams ir paientams, A.A. nariams padėjusiems bei mielai sutikusiems dalyvauti tyrime.1.ĮVADAS
1.1. Šiuolaikinis požiūris į alkoholizmą

Alkoholizmas yra pirminė, lėtinė liga, kurios eigą ir rėiškimąsi įtakoja genetinių, psichosocialinių ir aplinkos veiksnių darinys.Liga dažnai progresuoja ir būna mirtina.Ji pasižymi nuolatine ar periodine pažeista gėrimo kontrole, rūpinimusi narkotiku alkoholiu, alkoholio vartojimu nežiūrint neigiamų pasekmių ir sutrikusiu mąstymu, ypač neigimu.(National Concil On Alcoholism and Drug Dependence,1990)
Dešimtoje tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-10) neliko nozologinio termino “alkoholizmas”.Jį pakeitė “psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį”.[1;77p.]
Kada užsispyręs girtuoklis pradeda gydyti paagirias tęsdamas gėrimą, jis labai rizikuoja tapti priklausomu nuo alkoholio.Šis gydymasis “nuo ko susirgai, tuo ir gydykis” gali sumažinti tiesioginius fizinius bei protinius negalavimus, bet jis padeda įsitvirtinti pražūtingam įpročiui, kaip ir žmogui, kuris įprato vartoti narkotikus kaip psichologinę atramą, įveikiant realius ir įsivaizduojamus sunkumus.Ši “iš ryto dar po vieną” gėrimo forma dažnai yra tolimesnis žingsnis link ilgalaikės priklausomybės nuo alkoholio.
Kaip ir su kitomis priklausomybės nuo narkotikų formomis, taip ir čia egzistuoja bendra painiava, ką mes turime galvoje vartodami terminą “a

alkoholizmas”.Gydytojai ir tyrinėtojai dažnai yra taip pat susipainioję, kaip ir bet kuris žmogus gatvėje. Per paskutinį amžių pasikeitė požiūriai.Alkoholizmas kažkada buvo vadinamas nuodėmė ir yda, o dabar vis dažniau laikomas liga.Šis požiūrių į alkoholizmą susiskaldymas ganėtinai trukdo.Asmuo, kuris tapo priklausomas nuo alkoholio (ar kito narkotiko), neturi būti laikomas moraliai silpnu arba sergančiu.Sukoncentravus visą dėmesį į alkoholizmą, kaip į blogą įprotį, mes nepakankamai įvertiname lygį, kada alkoholis tampa pagrindiniu alkoholiko gyvenimo dalyku ir individo pastangose slypinčius sunkumus perstoti gėrus.Ligos koncepcija alkoholizmo atveju tampa priešinga klaida-ji skatina požiūrį, kad alkoholizmas yra tam tikra liga, kurios alkoholikas negali kontroliuoti.Alkoholizmas nėra specifinis sutrikimas;beveik visais atvejais jis yra kompleksinis socialinių, psichologinių bei fizinių problemų mišinys.Nors keletas garsių šios srities specialistų išreiškė tikėjimą, kad alkoholiką humaniškiau laikyti “sergančiu”, o ne moraliai silpnu, alkoholizmo ligos koncepcija gali būti klaidinga, kadangi ji gali skatinti tiek gydytojus, tiek jų alkoholikus pacientus ignoruoti aktyvų vaidmenį, kurį pats individas atlieka apsispręsdamas dėl gėrimo.[2;140-141p.]
Priklausomybė nuo žalingo įpročio yra žinojimas ar įsitikinimas, kad vienaip ar kitaip nepasielgus arba nepriėmus būtinos narkotikų ar kitos medžiagos dozės, įvyks kažkas negero ar apims kankinanti būsena.[3;3p.]
Įdomus fenomenas pasireiškia, kai išgeriamas nemažas alkoholio kiekis.Gėrėjas praranda du kontrolės svertus:išnyksta ne tik socialinė, moralinė ir fizinė savikontrolė, bet ir galimybė suvokti, kad savikontrolė yr
ra prarasta.Alkoholizmas yra sunki būsena, kelianti pavojų gyvybei.Ji ne tik sugriauna alkoholiko gyvenimą, bet ir kelia didžiules problemas šalia jo gyvenantiems žmonėms.Tai ypač galioja kalbant apie sutuoktinį ir vaikus, kurių gyvenime ilgalaikiai artimi santykiai su alkoholiu palieka neišdildomą pėdsaką.Alkoholizmo būseną galima apibūdinti kaip beatodairišką svaiginimąsi alkoholiu, visiškai ignoruojant jo daromą akivaizdžią fizinę bei dvasinę žalą.Ši būsena turi keleta charakteringų savybių, pasireiškiančiu trimis alkoholizmo stadijomis:adaptacinė (ankstyvoji) stadija, priklausomybės (kritinė) stadija ir pagaliau degradacijos (chroniška) stadija.[3;40-41p.]
Alkoholizmas-ne liga, o psichinės apsaugos būdas.Alkoholizmo negalima išgydyti arba užkoduoti,-reikia pašalinti priežastis, kurios griauna žmogaus vertybių sistemą arba pakeisti jo vertybių sistemą, kadangi aplinkinis pasaulis ją žlugdo.[4;80p.]
Apibenrinimas
Šiame skirsnelyje pateikiami keletos autorių, alkoholizmo ekspertų, tyrinėtojų požiūriai.Toliau b.andysime trumpai pasižiūrėti kaip tampama priklausomu, kada ir kodėl pradeda gylėti liga ar sutrikimas, ir virsta priklausomybe
.1.2Priklausomybė ir priklausomas asmuo
Psichologas Peele (1985) aprašo priklausomybę, kaip žalingo elgesio ratą.Elgesio, kuris yra nebekontroliuojamas.Priklausomybė-tai procesas, kuris keičiasi, transformuojasi laike.Peele teigė, kad priklausomybei vystytis nebūtini biomedicininiai pokyčiai organizme.Šių pokyčių neturi lošėjai, darboholikai ir pan., nors ir jie yra priklausomi[5.;4p.]
N.Craig (1988) pateikia tokį priklausomybės apibrėžimą:”Priklausomybė-tai patologinis meilės ir pasitikėjimo santykis su objektu ar įvykiu”.Pagrindinė priklausomų asmenų savybė yra ta, kad jie suformuoja emocinį santykį su objektu ar įvykiu tam, kad pasiektų trokštamą nuotaikos pakeitimą.
Vis dėlto,kaip nurodo vienas žymiausių priklausomybės nu
uo alkoholio tyrinėtojų E.M.Jellinekas (1960) būtų klaida ignoruoti ir su šiuo reiškiniu susijusius asmens moralinius pasirinkimus.Mat pasak filosofo J.Fordo (Jellinek,1960), nors priklausomas nuo alkoholio žmogus gali jaustis bejėgiu sunaikinti potraukį svaigalams, jis atsakingas už tai, kokių priemonių imasi, kad pasipriešintų savo priklausomybei. Vadinasi kalbant apie priklausomybę nuo alkoholio, svarbu atsižvelgti į asmens gyvenimo pasirinkimus bei kitus egzistencinius veiksnius.
Tuomet, kaip nurodo A.Kempinskis (1998), priklausomybę nuo alkoholio galima traktuoti ir kaip “žmogaus bandymus mažinti “egzistencinę kančią”.Tam pritaria daugelis egzistencinės paradigmos atstovų.[6;10p.]
N.Craig išskiria kelias priklausomybės stadijas:
I stadija-vidiniai pokyčiai
II stadija-gyvenimo būdo pasikeitimas
III stadija-gyvenimo sudūžimas
Kitą, panašų priklausomybės apibrėžimą ir stadijų apibūdinimą pateiksime plačiau.
Priklausomybė yra patirties rinkinys, kuri parodo tam tikrą judėjimą tam tikra kriptimi, kuris sukelia daug pokyčių, vykstančių asmenyje.Dėl šių patirties ir pokyčių įprastumo mes galime apibrėžti priklausomybę.
Kai priklausomybė vystosi, ji tampa gyvenimo būdu.Priklausomybė nėra pastovi, ji pastoviai keičiasi.Kai ji keičiasi, ji keičia ir asmenį, kuris turi tą priklausomybę.
Pirmoji stadija-vidinis pasikeitimas:
Natūralūs santykiai:šeima ir draugai, aukštesnė jėga, santykiai su savimi, bendruomenė.Visi natūralūs santykiai sutrinka, atsiranda priklausomybės ratas:
A skausmas;B poreikis išsikrauti;C išsikrovimas, prasideda geresnė savijauta;D skausmas dėl išsikrovimo;B poreikis išsikrauti;C išsikrovimas; prasideda geresnė savijauta.
Priklausoma asmenybė-svarbiausias pirmos stadijos aspektas yra priklausomos asmenybės atsiradimas.Su laiku priklausoma asmenybė pradeda kontroliuoti.
Priklausomybė beveik visuomet yra pastovus vidinis konfliktas tarp tikrosios ir priklausomos asmenybės.Šioje kovoje laimi priklausoma asmenybė.Tai ir reiškia “kontrolės praradimą”.Vėliau žmogui atsiranda kontrolės iliuzija.
Kartais pasirinkdamas priklausomo elgesio modelį asmuo jaučia, kad kažkas negerai.Asmuo pradeda savęs klausinėti apie patalogiškus santykius, kurie pradeda formuotis.Dėl šio klausinėjimo pradeda vystytis priklausomybės logika.Objektas ar įvykis visada išlaiko gebėjimą pakeisti nuotaiką, bet laikui bėgant linksmumas pradeda nykti ir priklausomas elgesys įgauna kitokią kokybę-asmuo vis dažniau elgiasi norėdamas pabėgti nuo skausmo ir nusivylimo, kurį sukūrė priklausomybės procesas.Po truputį priklausomybės logika pavirsta į tikėjimo sistemą-priklausomybės iliuzinę sistemą, kuri reguliuos asmens gyvenimą ir turi dvi pagrindines funkcijas.Pirma, ji laiko asmenį užsidariusį savyje ir leidžia bendrauti tik su priklausoma puse.Priklausomas asmuo gyvena vienišame pasaulyje; jo visas dėmesys ir energija yra nukreipti į jį patį.Jei asmuo bando ištrūkti iš priklausomybės pasaulio, jam pasipriešina priklausomybės iliuzinė sistema.Antra funkcija yra laikyti atokiau žmones, kurie gali kelti pavojų priklausomybės santykiams.
Antroji stadija-gyvenimo pasikeitimas:
Šioje stadijoje atsiranda elgesio priklausomybė.Ji atsiranda, kai asmuo pradeda elgtis vis taip pat, o jo elgesys tampa vis labiau nekontroliuojamas.Elgesio pasišventimas priklausomybė.s procesui pasidaro visa apimantis:a) asmuo pradeda meluoti kitiems, netgi kai yra paprasčiau sakyti tiesą.b) asmuo pradeda kaltinti kitus, žinodamas, kad nėra už ką jų kaltinti.c) asmens elgesys pradeda kartotis.d) asmuo pradeda atitolti nuo kitų.
Erich Fromm savo knygoje “Sveika visuomenė” rašo, kad žmogui ritualas yra “tai, kad jis elgiasi su savo kūnu taip, kaip sugalvoja su savo smegenimis”.Ritualai yra vertybių teiginiai.Priklausomybėje ritualai pasidaro priklausomo asmens vertybių teiginiai.Šie ritualai gali būti visiškai priešingi tikrosios asmenybės įsitikinimams.Taigi priklausomybėje asmuo elgiasi vadovaudamasis jo smegenyse esančia priklausomybės logika.Ritualai yra kalbos forma-elgesio kalbos.Ritualai kalba apie mūsų tikėjimą ir esamus įsitikinimus bei vertybes, nesvarbu ar teigiamus, ar neigiamus. Priklausomybės procesui didėjant, dėl neigiamo požiūrio, kuris atsiranda per priklausomybės procesą, priklausoma asmenybė įgauna daugiau laisvės elgtis neatsakingai, nustoja kontroliuoti patį save, eikvoja energiją, tuomet atsiranda dvasinė tuštuma.Priklausomybė yra grynai dvasinė liga. Kiekvienas iš mūsų yra dvasiškai susijęs su savo siela ir su kitais žmonėmis. Kadangi priklausomybė yra tiesioginis tikrosios asmenybės užpuolimas, tai ji yra taip pat tiesioginis žmogaus, kenčiančio nuo priklausomybės, dvasios ar sielos užpuolimas.Žmogaus dvasia sukuria gyvenimą; priklausomybės tikslas yra dvasinė mirtis.
Trečioji stadija- gyvenimo lūžis:
Ši stadija atsiranda dėl to, kad priklausomybė sukelia skausmą, baimę, gėdą, vienatvę ir pyktį. Priklausomybė yra liga, sukelianti daugiausiai streso ir žmonės tokį stresą gali pakelti tik prieš pradedant giūti jų gyvenimams ir asmenybėms.Yra taškas, kai žmogus emociškai protiškai dvasiškai ir galų gale fiziškai palūžta dėl streso ir skausmo, kurį sukelia priklausomybė.Šioje stadijoje pradeda lūžti priklausomas elgesys, įvyksta priklausomybės logikos lūžis, sugebėjimo spręsti lūžis, elgesio lūžis, fizinis lūžis, atsiranda mintys žudytis.
Sveikstantys priklausomi asmenys turi turėti omeny, kad priklausomybė yra ne tik tam tikras elgesys su objektu ar įvykiu; tai elgesys su tikrąja asmenybe ir su pasauliu.Kad pasveiktų, žmogus turi ne tik nugalėti viduje esančią emocinę priklausomybę,bet jis turi atsigręžti į save ir į kitus.Taip darydamas žmogus atras naują gyvenimo būdą, kuris pasirodys nuostabus ir jaudinantis, nors ir pažeidžiamas kovų ir baimės.[8;
Apibendrinimas

Šiame skirsnelyje galima aiškiau pamatyti, kaip priklausomybė sugriauna žmogaus vidinį dvasinį ir išorinį pasaulį, jo vertybių sistemą, vertybines orientacijas ir tik įvykus ryškiems gyvenimo lūžiams, gyvenant priklausomybės glėbyje, priklausomas asmuo bando ieškoti naujo, sveikesnio gyvenimo būdo, ieškoti kelių į sveikimą.

1.3Sveikimo keliai,etapai

Pagal Pluzek (1996.7;) priklausomybėje prasideda psichodegradacijos kompleksas, kuris pasireiškia moralinių pojūčių ir aukštesniųjų jausmų sunykimu.Individo vertybių sistema ima nykti, nes šiomis būdo savybėmis pasižymintis žmogus nebegalėjo (ir negali) būti kūrėjas, statytojas, nes praradęs saitus su savimi ir su kitais, jis nebemato ir perspektyvos.Tik praeitį ir patirtį gerai suvokęs žmogus įgyja etalonus, pagal kuriuos įgauna galimybę vertinti dabarties, orientuotos į perspektyvą, reikšmingumą.
Negalima teigti, kad dėl alkoholizmo žmogaus vertybių sistema sunyksta negrįžtamai. Net visiškai degradavę alkoholikai sugeba negerti.Toks “išgijimas”, visų pirma, yra sąlygotas požiūrio į gyvenimą pasikeitimu, peržiūrint ir atmetant jam kenkiančias buvusias vertybes ir priimant naujas.
Šiame darbe netyrinėsime, kuris iš gydymo-svekimo metodų ar etapų yra efektyviausias, tai jau yra atlikę kiti tyrinėtojai.Pradėsime nuo priklausomybės ligų centro teikiamos pagalbos žmonėms, turintiems priklausomybę nuo alkoholio ar kitų narkotikų, kur kvalifikuota specialistų patirtis pradeda ir padeda susivokti priklausomam žmogui priklausomybės mechanizmuose, motyvuoja gyvenimo būdo .poreikiui keistis bei dalinasi mokslinėmis, medicininėmis, psichologinėmis ir socialinėmis žiniomis fiziniame, psichologiniame, dvasiniame kliento-paciento lygmenyje, orientuojant į naują vertybinį sveikimo pasaulį.
I Sveikimo etapas-Detoksikacija-fizinis lygmuo:

Detoksikacija-žmogaus organizmo funkcijų, sutrikusių dėl apsinuodijimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, atkūrimas pašalinant tokias medžiagas arba jų skilimo produktus iš žmogaus organizmo bei abstinencijos sindromo, sukelto priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio pašalinimas.[9;82p.]
Detoksikuotas žmogus, jau po keletos dienų, turi galimybę išgirsti užsiėmimų ciklą apie priklausomybės nuo alkoholio ir kitų narkotikų mechanizmus, vartojimo priežastis ir pasekmes, 12 žingsnių programą,, galimybes sveikti toliau, padedant socialiniams darbuotojams, pasirinkti tolimesnį sveikimo kelią: gydymąsi vaistais, torpedo,” Minesotos” programą, A.A.(anoniminiai alkoholikai) grupės lankymą ar kt.Vyksta grupiniai ir individualūs užsiėmimai.

II Sveikimo etapas-“Minesotos” programa-psichinis lygmuo:

“Minesotos” programa-tai keturių savaičių stacionarinė ar ambulatorinė psichoterapinė programa.Psichoterapinės programos trukmė 28 dienos.Šis gydymo metodas leidžia paliesti slapčiausias ir didžiausiausias , baimę keliančias, žmogaus vietas saugioje ir suprantančioje gydomojoje aplinkoje, susikoncentruoti ties savo priklausomybe, išmokti atviriau bendrauti.Gydymas pasižymi griežtai apibrėžta ir nuoseklia dienotvarke.Tai suteikia išorinę discipliną, kol pacientas mokosi vidinės disciplinos.Sveikimo proceso esmę sudaro ligonio bendradarbiavimas su personalu ir noras sveikti.Gydymas paremtas supratimu, kad alkoholizmas yra pirminė, progresuojanti liga, kuri nesustabdyta tampa mirtina ir kad sveikimas-tai viso gyvenimo programa, o sveikimo procesas-pilnas ligonio gyvenimo būdo pakeitimas.Sveikimo tikslas-tai galimybė pradėti konstruktyvų bei visapusišką gyvenimą, statyti naują vertybių sistemą be alkoholio ar kitų svaiginančių medžiagų.
Sveikimo kriterijai-galimybė grįžti į savo socialinę aplinką.Sveikimo procese dalyvauja fizinė, psichologinė, socialinė bei dvasinės sferos.
Gydant nenaudojama nei raminamųjų vaistų nei disulfiramo (tai vyksta detoksikacijos etape).Alkoholikas turi įsisąmoninti, kad už savo blaivumą atsako pats, turi suprasti, jog ilgai negyvens, jei alkoholiu ar kitais svaigalais taisys sau nuotaiką [10;118p.].
Labai reikšmingas yra programos dvasinis komponentas.Bendruomenės jėgos suvokimas gali padėti žmogui lengviau suprasti už jį didesnę jėgą, o vieno priklausomo žmogaus meilė kitam žmogui, padėti lengviau suprasti už jį didesnę jėgą, gali labiausiai beviltiškam ir bejėgiam žmogui suteikti viltį ir tikėjimą.Nuo šios vilties ir tikėjimo akimirkos kyla pasiryžimas ir dėkingumas, kurie ir yra sveikimas.[11;]
Lietuvoje ligonio dvasingumo atstatymo srityje dirba socialinis darbuotojas, o ne kunigas kaip pavyzdžiui Lenkijoje.
”Minesotos” programos metodas pagrįstas Anoniminių Alkoholikų 12 žingsnių principais, jungiamais drauge su geriausiomis medicinos, psichologijos ir kitų sričių specialistų žiniomis.Šis metodas vadinamas “Minesotos” metodu todėl, kad pirmieji eksperimentai 1958m. buvo atlikti Minesotos valstijoje (JAV).Netgi ir šiandien Minesota yra viena iš tų vietų, kur šis metodas ir toliau plėtojamas ir tobulinamas.[10;]
Didžioji dauguma gydymo programų taikomų JAV ir kitose šalyse, grindžiamas šiuo metodu.Europoje “Minesotos” programa pradėta taikyti apie 1972m.Medikai ne tik “pasiskolino” A.A. 12 žingsnių principus, bet ir pakvietė dirbti šiose programose sveikstančius anoniminius alkoholikus.Baigę specialias studijas, sveikstantys anoniminiai alkoholikai -socialiniai darbuotojai, gydytojai, psichologai, medicinos seserys sudaro “komandą”.Ši komanda turi bendrą tikslą-visakeriopai padėti priklausomam nuo alkoholio žmogui.Tačiau kiekvienas komandos narys atlieka tik jam priklausančias funkcijas.
Yra keletas šio gydymo metodo p.akraipų:
-12 žingsnių pagalbos terapija;
-kognityvinė elgesio keitimo terapija;
-motyvacijos padidinimo terapija.
Daugelyje programų naudojamos šių trijų metodų kambinacijos (pvz. Vilniaus ir Kauno priklausomybės ligų centruose).
Lietuvoje “Minesotos” modelis pradėjo veikti 1992m. lapkričio 30d., Vilniaus PLC ir 1994m. Kauno PLC.”Minesotos” programa remiasi kelių milijonų sveikstančių alkoholikų patyrimu pasaulyje ir kelių tūkstančių sveikstančiųjų alkoholikų patirtimi Lietuvoje.Šiame modelyje A.A.draugija dirba sąjungoje su sveikatos apsauga ir atvirkščiai-sveikatos apsauga gali pasinaudoti šių draugijų patirtimi, padedant priklausomiems nuo cheminių medžiagų asmenims.
Taikomas alkoholizmo gydymo metodas “Minesotos” programa yra intensyvus ir veiksmingas, bet problema ta, kad norinčių patekti į šią programą yra gerokai daugiau nei vietų šioje psichoterapinėje programoje.Norint patekti-tenka laukti eilėje.Belaukiant ir noras gydytis gali “praeiti”.
Bet reikia pasidžiaugti, kad anoniminių alkoholikų grupės Lietuvoje visada laukia ir pasiruošę padėti žmogui, turinčiam rimtų problemų dėl alkoholio.Alkoholikas supras kitą alkoholiką, išlipęs iš duobės, mokės ištiesti ranką kitam.Juk ir “Minesotos” programa yra pagrįsta A.A. principais, dar daugiau-ji yra tarsi paruošiamieji kursai į A.A.[12;13p]

.III Sveikimo etapas-Anoniminiai alkoholikai-dvasinis lygmuo:

“Vienas Amerikos biznierius ilgai kapstėsi iš vienos sanatorijos į kitą, konsultavosi pas geriausius JAV psichiatrus.Paskui išvyko į Europą ir atsidavė žinomo psichiatro Jungo globai.Nors savo patyrimo dėka jis jau buvo tapęs skeptiku, šį sykį baigė gydymą pilnas pasitikėjimo: fizinė ir dvasinė būklė buvo puiki.Dar daugiau, jis tikėjo, kad įgytos žinios apie vidinį proto veikimo bei paslėptų spyruoklių veiklą pilnai jį apsaugos nuo pagundos.Netrukus jis nusigėrė.Labiausiai jį prislėgė tai, kad pats sau negalėjo šios nesekmės paaiškinti.Tada jis sugrįžo pas daktarą (Jungą), kuriuo žavėjosi, ir paklausė, kodėl negali susigrąžinti savikontrolės ir pasveikti.Daktaras pasakė: “Jūs turite chroniško alkoholiko mąstymą.Aš nesu girdėjęs nei vieno atvejo, kad būtų pasveikęs toks ligonis, koks esate Jūs.”Mūsų draugas pajuto iš po kojų slystant žemę.”Ir jokių išimčių?” “Taip”, atsakė daktaras,”būdavo išimčių.Tai šen, tai ten alkoholikai išgyveno, kaip jie vadina, gyvybiškai svarbų dvasinį patyrimą.Man tai nepaprastas reiškinys.Atrodo, kad prigimtyje įvyksta didžiulis emocinis pasikeitimas.Nuostatos ir emocijos, kurios iki tol buvo žmonių varomoji jėga, staiga nustumiamos į šalį.Pradeda dominuoti visai naujos mintys ir supratimas.Iš tiesų ir aš bandžiau sukelti Jumyse tokį emocinį persitvarkymą.Mano metodai yra sėkmingi daugumai žmonių, tačiau niekada nebuvo sėkmingi Jūsų tipo alkoholikams”.[13;22-23p.]
Vienas iš svarbiausių poslinkių žalingų įpročių gydymo srityje įvyko ketvirtame dešimtmetyje-tuomet susikūrė tai, kas šiandien plačiai žinoma kaip Anoniminių Alkoholikų (A.A.) dvylikos žingsnių programa.Šios programos “tėvai” yra du žmonės-abu savo laiku buvo linkę stipriai piknaudžiauti alkoholiu-biznierius Bilas Vilsonas ir gydytojas Bobas Smitas.Jų bendrų pastangų ieškant kelių iš alkoholizmo liūno rezultatas ir buvo programa sujungusi jųdviejų bendrą patirtį, dvasinę Karlo Jungo psichologiją, filosofo ir pedagogo Viljamo Džeimso doktrinas bei atnaujintą krikščioniškąją Evangeliją.[3;96p.]
1935m.birželio 10d. ir laikoma A.A. bendrijos susikūrimo diena (Akrono miestelis, Ohhajo valstija, JAV).
“1935m. rudenį Billas W. grįžo į Niujorką ir pradėjo rinkti alkoholikus į savo namus Brukline.Bobas S. Ir Billas W. savo veiklą tarp alkoholikų tęsė Akrone.Po dviejų metų šiuose miestuose buvo 40 blaivių alkoholikų.Billas W. parašė knygą Anoniminiai Alkoholikai”,kurioje iš savo asmeninės patirties paaiškino Judėjimo filosofiją ir metodus.Pagrindinę knygos dalį sudaro susirgimų ir sveikimų istorijos, papasakotos pirmųjų 30-ties negeriančių alkoholikų.[14;12p.]
Knyga buvo išleista 1939.m..Joje buvo pateiktas ir daugumos A.A. narių požiūris į alkoholizmą: tai yra progresuojanti liga, kurios negalima visiškai išgydyti, tačiau ją galima stabilizuoti.Ši liga pasireiškia fizine ir psichologine priklausomybe nuo alkoholio.Išsigydyti (ar sustabdyti šios ligos progresavimą) vien savo valios pastangomis neįmanoma.
“Alkoholikas tam tikru momentu neturi efektyvaus psichinio ginklo prieš pirmąją taurę.Išskyrus labai retus atvejus, šio ginklo jam negali suteikti joks žmogus.Gynyba turi ateiti iš Aukštesnės Jėgos”.[13;36p.]
“Atsiminkite: mes turime reikalą su klastinga, galinga ir stipria jėga-alkoholiu.Vieni patys esame bejėgiai”.”mes išbandėme viską-niekas nepadėjo; mes buvome priėję kryžkelę.Tuomet mes kreipėmės į Jį (Aukštesnę Jėgą), prašydami Jo globos ir pagalbos.[13;49p.]
Štai tos dvasinės nuostatos, principai, naujo gyvenimo būdo vertybinė orientacija, kurių dėka sveiksta A.A.draugijos nariai:
12 žingsnių
1.Prisipažinome, kad esame bejėgiai prieš alkoholį ir kad mūsų gyvenimas tapo nevaldomas.
2.Įsitikinome, kad tik galingesnė už mus pačius Jėga, gali grąžinti mums sveiką mąstymą.
3.Nusprendėme patikėti savo valią ir gyvenimą Dievo, kaip mes jį supantame, globai.
4.Nuodugniai ir be baimės atlikome sąžinės sąskaitą.
5.Prisipažinome Dievui, sau ir kitam žmogui visą teisybę apie savo paklydimus.
6.Galutinai pasirengėme, kad Dievas pašalintų mūsų būdo trūkumus.
7.Nuolankiai Jo prašėme tuos trūkumus pašalinti.
8.Sudarėme sąrašą visų žmonių, kuriuos skriaudėme, ir pasiryžome skriaudas atitaisyti.
9.Kur galėdami, asmeniškai atitaisėme skriaudas žmonėms, išskyrus atvejus, kai tuo būtume pakenkę jiems ar kam nors kitam.
10.Nuolatos stebėjome save ir jei būdavome neteisūs, nedelsdami prisipažindavome klydę.
11.Malda ir meditacija siekėme stiprinti sąmoningą ryšį su Dievu, kaip mes jį suprantame, melsdami vien sugebėjimo pažinti jo valią mums ir stiprybės ją vykdyti.
12.Šių žingsnių dėka dvasiškai pabudę, mes stengiamės perduoti tą žinią kitiems alkoholikams ir visada gyventi pagal šias nuostatas.[15;5-8p.]
Lietuvoje A.A. draugijos gyvavimas prasidėjo 1988m. birželio 30d..Šiemet bus švenčiama 15 metų sukaktis.A.A.grupės bei sveikstančių alkoholikų gretos sparčiai gausėja.Šiai dienai jau, nuo pirmos grupės atsiradimo, visoje Lietuvoje veikia virš 100 A.A. grupių miestuose ir kaimuose jau gali surasti pagalbą vis daugiau norinčių sveikti alkoholikų, norinčių keisti savo gyvenimo būdą, vertybių sistemą ir gyventi pilnavertį gyvenimą, nešantį naudą sau ir kitiems.A.A. grupėse vykstančių susirinkimų eigoje, jaunesni A.A. nariai (blaivybės stažo prasme) tapatinasi su turinčiais didesnę sveikimo patirtį A.A. nariais, tarsi perima jų naujo gyvenimo modelius, vertybes.Kadangi ankstesniame, svaigalų užpildytame gyvenime, didžiausia ir pagrindinė vertybė (nors nevisada sąmoningai) tapo alkoholis, ne taip paprasta išmokti modeliuoti savo naują vertybinę sistemą, kurios pagrindas yra blaivybė, dvasingumas, nuolankumas, sąžiningumas.
Apibendrinimas
Pastarajame skirsnelyje trumpai apibūdinami realiausi sveikimo keliai-etapai, kur turintys priklausomybę nuo alkoholio žmonės greičiausiai ir efektyviausiai galėtų sulaukti pagalbos, žengti pirmuosius žingsnius į vertingą, prasmingą sveiko gyvenimo etapą.Kuo žmogus labiau įsisavina savo vertybes, tuo lankstesnė ir tvirtesnė jo vertybių sistema, tuo jis konstruktyviau gali tvarkytis su savo gyvenimu. Žmogaus santykis su vertybėmis autentiškas ir brandus tuomet, kai jis daugiau vadovaujasi sąžine, o ne kitų žmonių nuomonėmis, kai jis ne tik įsisąmonina savo vertybes, bet ir yra joms atsidavęs.

1.4 Vertybės, vertybinės orientacijos

Vartojant sąvoką “vertybė”, dažnai išlieka painiava.Kai kurie autoriai ją vartoja kaip sinonimą sąvokoms “interesai, standartai, principai, poreikiai, idealai” ir pan., todėl toliau bus bandyta apibrėžti vertybės sąvoką.
Pavyzdžiui, Rokeach (1973) vertybė apibūdinta taip: vertybė-tai pastovus įsitikinimas, kad tam tikras elgesio būdas ar galut.inis egzistencinis tikslas yra asmeniškai arba socialiai (kalbant apie žmonių grupę) labiau priimtinas, negu priešingas elgesio būdas ar galutinis egzistencinis tikslas.M.Kluckhohn (1977) vertybę supranta kaip suvokimą kažko norimo ar pageidaujamo, kas nukreipia žmogaus pasirinkimą tam tikra linkme.V.E.Frankl (1994) mano, kad vertybė- tai subjektyvi prasmė, kurios siekia žmogus.G.Allport vertybę apibrėžia- kaip įsitikinimą, kurio pagalba asmuo suteikia pirmenybę kuriam nors iš elgesio būdų.
Matyti, kad šiuose apibrėžimuose daug bendra, tačiau taip pat yra kai kurių skirtumų.
Apibendrinus, galima būtų išskirti sekančius esminius vertybės bruožus:
a) vertybė yra santykinai pastovi asmenybės ir visuomenės savybė [16;]
b) vertybė yra įsitikinimas ar nuostata, turinti 4 komponentus (Rokeach):
1) kognityvinį
2) afektinį
3) elgesio
4) motyvacinį
Su vertybės sąvoka glaudžiai siejasi kita, vertybinės orientacijos sąvoka.Svarbu išnagrinėti ją, kadangi šiame darbe buvo tirtos vertybinės orientacijos.
Vertybinė orientacija, kaip ir vertybės, yra vienas iš faktorių, įtakojančių žmogaus elgesį.Ji pasireiškia nukreipdama individą link tam tikrų, jo pasirinktų vertybių-idealų.
Pagal Kluckhohn ir Rokeach (1977), vertybinė orientacija nėra tas pats kas vertybių sistema.Anot jų vertybinė orientacija apima tiek vertybinį, tiek egzistencinį aspektus, kurie pasireiškia tuo, kad suteikia prasmę.
Daug išminties yra Nietzche’s žodžiuose:”Tas, kuris turi dėl ko gyventi, gali iškęsti bet kokį kaip”.[17;98p.]
Psichologijos žodynas [18;] vertybinę orientaciją apibrėžia kaip individo dorovinių, socialinių, politinių, estetinių nuostatų sistemą, kuri yra pastovi asmenybės savybė, susijusi su siekiamu idealu.
Vertybinė orientacija, anot filosofijos terminų žodyno, greičiau filosofinė orientacija, kadangi žmogus gali tikėti vienu ar kitu socialiniu, doroviniu, estetiniu ar politiniu elementu, bet nebūtinai jį vertinti, elgtis pagal jį.
Iš šių apibrėžimų matosi, jog vertybinė orientacija yra susijusi su interesais, idealais, subjektyvia prasme, t.y. kažkuo siektinu, pageidaujamu, norimu.
Mūsų tautos istorijoje, anot R.Grigo [19;], kultūroje, gyvenime dar jaučiami praeities atgarsiai, kuomet valstybinė tvarka, visuomenės organizacija, tame tarpe ir tuomet formuota auklėjimo sistema kreipė bręstantį individą tarnauti visuomenei, tik jos ateities tariamo idealo link.Visa kita, tame tarpe pilnavertė žmogaus humanitarinė kultūra, jo išprūsimas ir individualizuota savitaiga vertinti kaip žalingi, sukeliantys nereikalingą jo blaškymąsi, galintys nuvesti žmogų nuo generalinės linijos į “buržuazinius klystkelius”.Palaipsniui, visa individo auklėjimo, asmenybės formavimo sistema tapo dehumanizuota ir mitologizuota.Žmogus, kaip asmenybė, ėmė nykti nuo to momento, kai buvo nukreiptas suvokti ne save pasaulyje, o tik “už jo” esantį, jį supantį ir tik jį veikiantį pasaulį.Jei dabar tapo psichologiškai nuo to pasaulio priklausomu, vis labiau pavirsdamas pasyviu, inertišku individu.Žmogus, kaip saviveiksnios, savianalize ir savikūra užsiimančios asmenybės nunykimas leido įsigalėti, o vėliau ir įsišaknyti agresyviam voliuntarizmui, jėgos dominavimui virš kitų, žmogaus degradacijai, patenkant į įvairias žalingas priklausomybes, tame tarpe nuo alkoholio, narkotikų, medikamentų ir kitokias.
Maslou teorija turėjo didžiulės įtakos šiuolaikinės visuomenės gyvenimui.Jo nuomone, visos visuomenės gyvenimo sritys turi tarnauti žmogui, turi būti tokia, kad leistų maksimaliai patenkinti visus asmenybės poreikius ir padėtų jam pilnai atsklesti visus jo sugebėjimus.
Apibendrinant galima sakyti, kad vertybės yra vienas svarbiausių faktorių, nulemenčių žmogaus elgesį ir gyvenimo filosofiją, kaip visų, taip ir priklausomų žmonių.Tai bendras filosofinis požiūris į gyvenimą, nurodantis, kas yra siektina, idealu, suteikia prasmę.Bet tai daugiau teorinės išdavos, kadangi žmogus ne visada gali ar nori elgtis pagal tai, kokią vertybinę orientaciją jis deklaruoja.Vertybinė orientaci.ja tik programuoja žmogaus veiklą, lemia svarbiausią elgesio kryptį, bet ką rinktis sprendžia pats žmogus.
Pereinant prie tyrimo metodikos, reikia pasakyti, kad šio darbo tikslas pabandyti atsakyti į klausimą, kokios yra sveikstančių alkoholikų vertybinės orientacijos ir kiek vertybinės orientacijos skiriasi nuo realaus elgesio (vertybių, kurios pasireiškia elgesyje) t.y. koks yra turinys (tai vertybinė orientacija).2.TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo tikslas, uždaviniai, hipotezės
Pagrindinis tyrimo tikslas-nustatyti vertybinių orientacijų ryšį tarp sveikstančių alkoholikų, skirtinguose sveikimo etapuose.
Tyrimo uždaviniai:
1.Išsiaiškinti, turinčių priklausomybę nuo alkoholio, alkoholio vartojimo charakteristiką.
2.Išsiaiškinti sveikstančių alkoholikų gydymosi metodų ir sveikimo etapų charakteristikas.
3.Palyginti sveikstančių alkoholikų vertybines orientacijas skirtingose sveikimo etapų grupėse.
Planuojant šį tyrimą buvo keliamos tokios hipotezės:
1.Sveikstančių alkoholikų vertybinės orientacijos turėtų skirtis, jei alkoholio vartojimo laikotarpis yra ilgesnis.
2.Sveikstančių alkoholikų vertybinės orientacijos turėtų skirtis, jei remisija (nevartojimo laikotarpis) yra didesnė.
3.Sveikstančių alkoholikų vertybinės orientacijos turėtų skirtis, skitinguose sveikimo etapuose.2.2 Respondentai ir apklausos sąlygos
2.2.1 Respondentų grupės
1.Kauno apskrities priklausomybės ligų centro (KPLC), detoksikacijos skyriaus pacientai-20 asmenų (ID).
2. KPLC “Minesotos” programos pacientai-20 asmenų (IIM).
3. Anoniminių alkoholikų grupių “Klevas” (Kaunas) ir “12 žingsnių”(Vilnius) nariai-20 asmenų (IIIA).
Iš viso tyrime dalyvavo 60 asmenų, turinčių priklausomybę nuo alkoholio, sveikstančių alkoholikų.Tiriamos grupės buvo parinktos netikimybiniu atsitiktiniu parinkimo būdu.2.2.2 Apklausos sąlygos
Kiekvienos tiriamos grupės aplinkybės ir eiga bus aprašoma atskirai.
1.(ID) Kauno PLC detoksikacijos skyriaus pacientų apklausa vyko 2003m.kovo 10,15,18 ir 20 dienomis, KPLC detoksikacijos skyriaus patalpose.Paaiškinus, kas ir kokiu tikslu nori pravesti apklausą, buvo išdalintos anketos ir AVL klausimynas.Apklausa vyko 4etapais po 5 asmenis.Pirmą anketą pacientai, skaitydami klausimus ir atsakymus užpildė patys.AVL klausimyną, kiekvieną klausimą ir atsakymų variantus skaitė pats tyrėjas, o atsakymus rašė pacientai.Vieno apklausos etapo trukmė-2val.Visi 20 asmenų buvo apklausti keturių dienų bėgyje, per 8val.Tyrėjas dalyvavo apklausoje , išdalino ir surinko atsakytas anketas.
2.(IIM) Kauno PLC “Minesotos” programoje apklausa vyko 2003m.balandžio 14 ir 28 dienomis, KPLC patalpose.Dvylikos žingsnių terapijos metu, tyrėjas pristatė tyrimą ir išdalino anketas bei AVL klausimyną (analogiškai ID).Apklausa vyko 2 etapais po 45min., viename etape dalyvaujant 10 pacientų.Visi 20 asmenų buvo apklausti dviejų dienų bėgyje, per 2val.
Abiejų (ID ir IIM) grupių apklausa buvo suderinta su KPLC vadovybe.
3.(IIIA) Anoniminių alkoholikų grupių narių apklausa vyko 2003m.balandžio 24 ir27d. bei gegužės 4 dienomis.Tyrėjas pristatė tyrimą ir apklausė trimis etapais.Balandžio 24d., privačioje valdoje (Kaune), po A.A.grupės susirinkimo, buvo apklausta 10 A.A. narių vienu metu–45min..Balandžio 27d.(Vilniuje), vieno A.A. nario blaivybės jubiliejaus progą, 7 grupės nariai po A.A. susisinkimo, buvo apklausti kavinėje-35min..Gegužės 4d., apklausti likę 3 A.A.gupės nariai KPLC patalpose, socialinių darbuotojų kabinete-40min.Visi 20 asmenų apklausa vyko tris dienas ir truko-3val.
Į visus anketose ir klausimyne pateiktus klausimus respondentai atsakė raštu.2.3 Anketa ir jos sudarymo principai
Atliekant šį tyrimą buvo naudota anketinė apklausa ir panaudotas AVL(Allport-Vernon-Lindzey), klausimynas.
a)Pateiktoje anketoje yra 7 mišrūs klausimai (3 atviri ir 4 uždari) į kuriuos turėjo atsakyti respondentai (priedas Nr.1).Anketa susideda iš trijų dalių:
1.Demografinė dalis -1-4 klausimai.
2.Klausimas, siekiant išsiaiškinti alkoholio vartojimo laikotarpį-5 klausimas.
3.Klausimas, siekiant išsiaiškinti gydymosi nuo alkoholio priklausomybės metodus ir jų kiekį-6 klausimas.
4.Klausimas, siekiant sužinoti remisijos laikotarpį (kiek nevartoja alkoholio)-7 klausimas.
b)Sveikstančių alkoholikų vertybinių orientacijų dinamikai nustatyti buvo panaudotas AVL klausimynas.Tai dviejų dalių: I dalyje 30 klausimų ir 2 atsakymų variantai; II dalyje 15 klausimų ir 4 atsakymų variantai, klausimynas.Visi atsakymų variantai įrašomi į tam skirtas lenteles skaičiais, pagal instrukciją, duotą prie klausimų.(priedas Nr.2)2.3.1 Matavimo ir vertinimo būdai
AVL klausimynas sudarytas, remiantis E.Spranger aprašytai žmonių tipais.Testas matuoja šešių pagrindinių asmenybės vertybinių orientacijų santykinį dydį: teorinių, ekonominių, estetinių, socialinių, politinių ir religinių.Testas matuoja ne absoliučius vertybių dydžius, o santykinius.Aukštas vienos vertybės dydis gali būti gautas tik atitinkamai sumažėjus kitų vertybių rodikliams.Todėl, interpretuojant rezultatus, būtina žinoti, kad jie atskleidžia tik santykinę konkretaus tiriamojo kiekvienos vertybės reikšmę.
Klausimyno įvertinimas (Coleman,1974):
a) klausimynas neapima visų įmanomų vertybinių orientacijų pasirinkimo galimybių, t.y.išskirtos tik 6 vertybinės orientacijos, kurios gali ir neatitikti tiriamojo orientacijų.Pavyzdžiui, tiriamasis gali turėti stiprią hedonistinę orientaciją, kurios šis klausimynas nefiksuoja;
b) minėti 6 vertybinių orientacijų tipai reprezentuoja neegzistuojančius kraštutinumus, kurie retai gali pasitaikyti realiame gyvenime.Tai daugiau teoriniai, per daug idealizuoti tipai;
c) nepaisant minėtų klausimyno apribojimų, jame esančios vertybinės orientacijos yra prieinamos matavimui ir santykiniam įvertinimui.2.4 Duomenų apdorojimas
Visi apklausos duomenys buvo analizuojami statistinių ir grafikinių procedūrų paketu SPSS.

3.TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Apklausos duomenų analizė buvo atlikta naudojant specializuotą duomenų įvedimo ir statistinės analiės programinį paketą SPSS, kuris leido patikrinti statistines hipotezes keltas šiame darbe.

1 lentelė. Tiriamųjų grupių duomenys (žiūr. Priedas Nr.1)

Kl. Nr. Grupės I D II M III A Bendrai

Kategorija Sk. % Sk. % Sk. % Sk. %
1 Amžius 20-29 2 10,0 13 65,0 15 25,0

30-39 4 20,0 1 20,0 1 5,0 9 15,0

40-49 10 50,0 2 10,0 16 80,0 28 46,7

50 ir virš 4 20,0 1 5,0 3 15,0 8 13,3
2 Lytis vyrai 17 85,0 17 85,0 9 45,0 43 71,7

moterys 3 15,0 3 15,0 11 55,0 17 28,3
3 Šeimyninė padėtis vedę 14 70,0 7 35,0 9 45,0 30 50,0

viengungiai 1 5,0 8 40,0 1 5,0 10 16,7

išsiskyrę 4 20,0 4 20,0 10 50,0 18 30,0

našliai 1 5,0 1 1,7

nesantuok. 1 5,0 1 1,7
4 Išsimokslinimas n.pradinis

pradinis 1 5,0 1 1,7

n.vidurinis 1 5,0 1 5,0 2 3,3

vidurinis 6 30,0 8 40,0 7 35,0 21 35,0

profesinis 7 35,0 3 15,0 10 16,7

spec.vidur. 3 35,0 4 20,0 6 30,0 13 21,7

n.aukštasis 1 5,0 2 10,0 1 5,0 4 6,7

aukštasis 2 10,0 1 5,0 6 30,0 9 15,0
Viso tiriamųjų 20 100 20 100 20 100 60 100

Pagal lentelės demografinės apklausos dalį, galime pamatyti tam tikras tendencijas respondentų tarpe.Grupuojant pagal amžiaus grupes, skirtinguose sveikimo etapuose (1kl.), kategorijoje 20-29 m. jauniausia apklaustųjų dalis-IIM grupėje.Tendencija, kuri bylotų apie sveikstančių alkoholikų “jaunėjimą”, t.y., kad vis jaunesni žmonės pradeda ieškoti sveikimo kelio.
(3kl.) Šeimyninė padėtis-parodo tendenciją:daugiausia vedę ID grupėje; daugiausia viengungių IIM grupėje; daugiausia išsiskyrusių IIIM grupėje.
(4kl.) Išsimokslinimas-dominuojantis išsilavinimas visose tiriamųjų grupėse-vidurinis.

1 lentelės tęsinys- (5kl.) Alkoholio vartojimo trukmė

Kl. Nr. Grupės I D II M III A Bendrai

Kategorija
metais Sk. % Sk. % Sk. % Sk. %
5 10 ir maž. 1 5,0 5 25,0 6 10,0

11-20 7 35,0 12 60,0 9 52,9 28 49,1

21-30 7 35,0 3 15,0 8 47,1 18 31,6

31 ir daug. 5 25,0 5 8,8
Viso tiriamųjų 20 100 20 100 20 100 60 100

Gauti rezultatai parodo, kad į kategoriją 10metų ir mažiau, patenka mažiausiai tiriamųjų.Tendencija: nesvarbu kokią alkoholio vartojimo trukmę turi priklausomas žmogus, jis gali patekti į bet kurią sveikimo etapo grupę.

1 lentelės tęsinys-(6kl.) Gydymosi metodai

Kl. Nr. Grupės I D II M III A Bendrai

Kategorija Sk. % Sk. % Sk. % Sk. %
6 detoksikac. 20 100 15 7,5 5 25,0 40 66,7

Minesota 2 10,0 19 95,0 11 55,0 32 53,3

torpedo 11 55,0 3 15,0 4 20,0 18 30,0

A.A. 18 90,0 1 5,0 3 15,0 22 36,7

kodavimas 9 45,0 5 25,0 4 20,0 18 30,0

Esperal 4 20,0 3 15,0 2 10,0 9 15,0

akupunktū. 1 5,0 2 10,0 3 5,0

teturamas 3 15,0 4 20,0 7 11,7
Viso tiriamųjų 20 100 20 100 20 100 60 100

Gydymo metodų palyginimas parodo dažniausiai naudojamą tiriamųjų gydymosi metodą-detoksikaciją, visose grupėse.Rečiausiai naudojamas gydymosi metodas-teturamas, visose grupėse.

1 lentelės tęsinys-(7kl.) Nevartojimo-remisijos trukmė

Kl. Nr. Grupės I D II M III A Bendrai

Kategorija dienomis Sk.

% Kategorija
dienomis Sk.

% Kategorija
dienomis Sk.

%
7 Iki 10 dienų 20 100 15-1020 20 100 365-4380 20 100
Viso tiriamųjų 20 100 20 100 20 100 60 100

Šie rezultatai parodo, kad IIIA grupėje (III sveikimo etapas) tiriamųjų sveikstančių alkoholikų nevartojimo-remisijos laikotarpis žymiai ilgesnis lyginant su kitomis dvejomis apklaustųjų grupėmis.

2 lentelė. Tiriamųjų AVL rezultatų palyginimas skirtinguose sveikimo etapuose-grupėse (žiūr. Priedas Nr.2)

Vertybinės orentacijos ID
N=20 IIM
N=20 IIIA
N=20 Patikimumo
lygmuo
a=0,005(t)

Vidurkis Standart.
nuokr. Vidurkis Standart.
nuokr. Vidurkis Standart.
nuokr.
Teorinė 41,3 6,4 38,7 8,4 38,5 5,4 0,35
Ekonominė 47,4 5,2 46,5 5,2 42,0 6,8 0,011
Estetinė 35,3 3,5 37,9 7,4 39,4 5,9 0,114
Socialinė 34,2 .3,6 38,1 7,2 43,1 4,5 0,000
Politinė 48,4 5,6 38,7 5,1 33,7 6,9 0,000
Religinė 36,1 4,2 42,6 4,4 43,2 6,6 0,000

Kaip matome iš lentelės skirtinguose sveikimo etapų grupėse, statistiškai patikimai skiriasi ekonominių, socialinių, politinių, religinių vertybinių orientacijų vertinimai.Reikia pastebėti, kad teorinės vertybinės orientacijos ir estetinės vertybinės orientacijos vertinimai statistiškai patikimai nesiskiria.
Religinės vertybinės orientacijos didžiausią įvertinimą (43,2 balo vidurkis) turi IIIA grupėje,
Tuo tarpu ID-(36,1) jis mažiausias.Todėl galima daryti išvadą, kad religinės vertybinės orientacijos vertinimas didėja, didėjant sveikimo-nevartojimo trukmei.

2 lentelės Stulpelinė histograma

1 Pav. Tiriamųjų AVL rezultatų palyginimas skirtinguose sveikimo etapuose-grupėse

Buvo tirtas ryšys tarp vertybinių orientacijų įvertinimo ir alkoholio vartojimo trukmės ir nevartojimo-remisijos trukmės.Tuo tikslu tarp šių dydžių buvo skaičiuotas Spirmeno koreliacijos koeficientas, nusakantis ryšio stiprumą monotoniškumo prasme.
Tyrimo rezultatai pateikti 3 ir 4 lentelėse.

3 lentelė. Ryšys tarp vertybinių orientacijų ir vartojimo trukmės

Vertybinės orientacijos

Teorinė Ekonominė Estetinė Socialinė Politinė Religinė
Spirmeno
koreliacijos
koeficientas
0,223
-0,086
0
0,016
0,126
-0,417
p. 0,096 0,523 1 0,903 0,348 0,01

Kaip matyti 3 lentelėje tik religinės vertybinės orientacijos koreliacinis koeficientas statistiškai reikšmingai skiriasi nuo nulio ir yra neigiamas (-0,417).Tai rodo, kad didėjant alkoholio vartojimo trukmei religinės vertybinės orientacijos vertinimas mažėja.Tuo tarpu, nors respondentų tarpe koreliacijos koeficientas nelygus nuliui, tačiau populiacijoje yra statistiškai nereikšmingi.

4 lentelė. Ryšys tarp vertybinių orientacijų įvertinimo ir alkoholio nevartojimo-remisijos trukmės

Vertybinės orientacijos

Teorinė Ekonominė Estetinė Socialinė Politinė Religinė
Spirmeno
koreliacijos
koeficientas
-0,169
-0,383
0,333
0,622
-0,715
0,485
p. 0,20 0,003 0,01 0,000 0,000 0,000

Kaip matome, šioje lentelėje visų vertybinių orientacijų, išskyrus teorinę, koreliacijos koeficientai reikšmingai skiriasi nuo 0. Galima daryti išvada, kad nėra ryšio tarp nevartojimo-remisijos laikotarpio ir teorinės vertybinės orientacijos vertinimų.

Galima teigti, kad ilgėjant alkoholio nevartojimo-remisijos trukmei, ekonominės vertybinės orientacijos vertinimas mažėja (rs=-0,389).Stipri įtaka remisijos trukmės ryšys su politinių vertybinių orientacijų vertinimu (rs=-0,715).Tai rodo, kad ilgėjant nevartojimo laikotarpiui, politinės vertybinės orientacijos vertinimas mažėja.Tuo tarpu yra teigiamas ryšys tarp nevartojimo trukmės ir socialinių, estetinių bei religinių vertybinių orientacijų (rs=-0,622; 0,333; 0,485 atitinkamai).Tai rodo, kad ilgėjant alkoholio nevartojimo laikotarpiui, šios vertybinės orientacijos labiau vertinamos.

Baigiant aptarti rezultatus, svarbu paminėti, kad priklausomi žmonės nuo alkoholio neatstoja visos realios sveikstančių alkoholikų populiacijos.Tirti priklausomybės ligų centro pacientai turi didesnę motyvaciją sveikti toliau, kadangi jie savo noru bando spręsti priklausomybės problemą.
Kitas svarbus faktorius yra tas, kad AVL klausimynas apima tik tam tikrą dalį vertybių ir nebūtinai visas galimas vertybes, todėl kai kurie vertybiniai skirtumai gali neatsiskleisti.

IŠVADOS

1. Sveikstančių alkoholikų vertybinės orientacijos skirtinguose sveikimo etapuose skiriasi, t.y. dinamika egzistuoja.

2. Kuo ilgesnis alkoholio vartojimo laikotarpis, tuo religinė vertybinė orientacija vertinama mažiau. Tai yra kuo ilgiau žmogus vartoja alkoholį, tuo labiau atitolsta nuo dvasinio asmenybės tobulėjimo.

3. Kuo ilgesnis alkoholio nevartojimo-remisijos laikotarpis, tuo didesnė orientacija į religinę vertybinę orientaciją. Tai yra kuo ilgiau žmogus blaiv.as, tuo labiau linkęs tobulėti dvasiškai.

4. Kuo ilgesnis alkoholio nevartojimo laikotarpis, tuo labiau vertinamos socialinės, estetinės, religinės vertybinės orientacijos ir tuo mažiau vertinamos politinės, ekonominės vertybinės orientacijos.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Tarptautinė ligų klasifikacija TLK (ICD)-10.Statistinis variantas.V sk.:Psichikos ir elgesio sutrikimai.Lietuvos sveikatos ir apsaugos ministerija.Vilnius 1995, 77p.
2. Gossop, Michael.Gyvenimas su narkotikais-Vilnius:Artlora,2001. 368p.
3. Hardiman,Michael.Žalingi įpročiai-Kaunas:Gaivata 1999. 128p.
4. Svijašas,Aleksandras.Kaip išvalyti Karmos ąsotį.Kaunas, studija “Angelo šviesa” 2000. 224p.
5. Šnipas Albinas.Specialistų ir klientų nuostatos į 12 žingsnių programą.Baigiamasis darbas VU 1999m.
6. Markevičius Giedrius.Blaiviai gyvenančių priklausomų nuo alkoholio asmenų įprasminimo ypatumai.Daktaro disertacija. VU 2001m.
7. Pluzek.Z.Pastoracinė psichologija.Amžius, Vilnius 1996. 320p.
8. C.Nakken.The adidictive personality.Hazilden, 1988. 116p. (vertė Daiva Dijokevičienė)
9. Independent sobriery association-international (ISA).Alcohol and drugs in ukraine.1995.96p.
10. Nissen F.J.Nematomas dramblys.Alkoholis.Alkoholizmas.Alternatyvos.V., 1997. 118p.
11. Baltoji knyga-Vilniaus narkologijos centras.V., 1998. 49p.
12. Laukatienė Laura.Abiturientų požiūris į narkotines medžiagas bei jų vartojimas.Bakalauro darbas.VU 2001m.
13. Anoniminiai alkoholikai.NY: Alcoholics Anonymous World Services, 1991. 161p.
14. Osiatinski,Wiktor.Nuodėmė ar liga. Vilnius: LUMEN 1-kla, 1999. 112p.
15. Dvylika žingsnių ir dvylika tradicijų.A.A.World Services: Inc-Alcoholics Anonymous in A.A. 1992. 190p.
16. Smith M.. A Practical Guide To Value Clarification, University Associates, 1977. 322p.
17. V.E Frankl.Žmogus ieško prasmės. 1998. 135p.
18. Psichologijos žodynas. Vilnius. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. 368p.
19. Grigas R.Pralaimėjęs kaimas (kritinė istorinė apybraiža).Vilnius 1991. 219p.SANTRAUKA
Šiame darbe norėjome nustatyti ryšį tarp sveikstančių alkoholikų vertybinių orientacijų, skirtinguose sveikimo etapuose.
Tyrimo duomenys buvo renkami anketavimo ir AVL klausimyno būdu. Buvo tiriamos trys grupės asmenų, turinčių priklausomybę nuo alkoholio (60 asmenų), skirtinguose sveikimo etapuose.
Iškeltos hipotezės: 1. Sveikstančių alkoholikų vertybinė orientacija turėtų skirtis, jei alkoholio vartojimo laikotarpis yra ilgesnis. 2. Sveikstančių alkoholikų vertybinė orientacija turėtų skirtis, jei remisija (nevartojimo laikotarpis) yra didesnė. 3. Sveikstančių alkoholikų vertybinės orientacijos turėtų skirtis, skirtinguose sveikimo etapuose.
Tyrimas parodė, kad hipotezės iškeltos šiame darbe pasitvirtino.
Sveikimo nuo priklausomybės procese egzistuoja pagrindinis žmogiškosios prigimties siekis-
dvasinis tobulėjimas, prasmės suradimas. Tuo būdu žmogus sveiksta, sveiksta jo šeima ir darosi sveikesnė visuomenė. Keičiasi vertybių sistema bei stiprėja religinė vertybinė orientacija-žmogus dvasiškai tobulėja.SUMMARY
The goal of this work is to identify the connection between value orientations of recovering alcoholics during different recovery stages.
The records of the research were found by tests and questionnaires. The groups of people with addiction ( 60 person) were examined during different stages of recovery.
Hypothesis raised: 1. Value orientation of recovering alcoholics should be different, if period of addiction was longer. 2. Value orientation of recovering alcoholics should be different, if remission (period of not using) was bigger. 3. Value of recovering should be different during different stages of recovery.
The research showed that all the hypothesis in this work proved.
There is basic human source object-spiritual development and finding the meaning-in the process of recovering from addiction. By this method the addicted person and his family are recovering, and the society is getting stronger. The value system is changing, religious value orientation is getting stronger, the person is spiritually developing.

PRIEDAI

Priedas Nr.1

Šį tyrimą atlieka VU socialinio darbo IV kurso studentė. Šio darbo tikslas-panagrinėti asmenų turinčių problemų dėl alkoholio vartojimo vertybines orientacijas. Prašytume Jūsų atsakyti į pateiktus klausimus bei užpildyti vertybinių orientacijų klausimyną. Tyrimas anoniminis, todėl prašytume atvirai atsakyti į pateiktus klausimus. Jums tinkamą atsakymų variantą pažymėkite x ( x ) arba įrašykite į tam skirtą vietą (.). Tyrimų rezultatai bus panaudoti moksliniame darbe. Iš anksto dėkojame.

1. Jūsų amžius.......
2. Lytis:
2.1 vyras (.)
2.3 moteris (.)
3. Dabartinė šeimyninė padėtis:
3.1 vedęs (ištekėjusi) (.)
3.2 viengungis (netekėjusi) (.)
3.3 išsiskyręs (usi).. (.)
3.4 našlys, našlė (.)
3.5 gyvenu neregistruotoje santuokoje (.)
3.6 kita................
4. Jūsų išsimokslinimas:
4.1 nebaigtas pradinis (.)
4.2 pradinis (.)
4.3 nebaigtas vidurinis (.)
4.4 vidurinis (.)
4.5 profesinis-techninis (.)
4.6 specialus vidurinis (.)
4.7 nebaigtas aukštasis (.)
4.8 aukštasis (.)
5. Kiek metų vartojote alkoholį? (įrašykite)..................
6. Kokius gydymo metodus naudojote, kad įveikti šią problemą ir kiek kartų (įrašykite):
6.1 detoksikacija (.)
6.2 “Minesotos” programa (.)
6.3 placebo (torpedo) (.)
6.4 A.A grupė (.)..
6.5 kodavimas (.)
6.6 “Esperal” tablečių implantavimas (.)
6.7 akupunktūra (.)
6.8 teturamas (antabusas) (.)
6.9 kita.........................
7. Kiek laiko jau nevartojate alkoholio (įrašykite):...................

Dėkojame už atsakymus

Leave a Comment