Šeimos alkoholizmo tradicijos

referatas is pedagogines psichologijos srities “regejimo sutrikimus ĮVADAS..............................2 psl.
1.Tėvų įtaka vaikų alkoholizmo link.................3 psl.

1.1. Nuo ko prasideda girtavimai..................3 psl.
2. Alkoholis žudo viską, kas gyva................... 4 psl.

2.1. Tėvai palikuoniai........................5 psl.
IŠVADOS..............................6 psl.
LITERATŪRA.............................7 psl.

Įvadas

Girtavimas – laisvanoriška ir kolektyvinė tautų savižudybė!!!

A. Minjo

Šiandien mus jaudina labia paplitęs girtavimas . Socialiniams darbuotojams dažnai tenka raminti verkiančias jaunas moteris, prašančias gelbėti girtaujančius jų vyrus, sutikti motinų, sielvartaujančių dėl paauglių sūnų girtavimo. Išgyvena kiekvienas mąstantis žmogus, kai vakarais mato šlitinėjančius girtus jaunuolius – augančios kartos atstovus. Nerimas ima: kas bus iš tų vyrukų, kol jie ssubręs, sukurs šeimas, taps tėvais? Kas bus vėliau iš tų ražių mūsų ateities vilčių, jeigu jau dabar jie pavrgti nesveiko įpročio?

Neturėtume būti abejingi šių būsimų alkoholizmo aukų likimui.

Visų pirma reiktų apibrėžti kas yra tas suaugusiųjų vaikų žalingas įprotis vadinamas ALKOHOLIU.

Palikime kuriam laikui šiltoje vietoje vynuogių, vaisių ar daržovių sultis. Jos ims rūgti. Tai vyksta todėl, kad sultyse esantys grybeliai pradeda sparčiai daugintis. Gyvybinės veiklos procese bulvės, buroko, grūdo cukrų ( taip pat krakmolą ) jie paverčia etilo alkoholiu. Kas mokėsi fiizikos, turbūt žinos, kad cukraus molekulę sudaro 6 atomai anglies, 12 atomų vandenilio ir 6 atomai deguonies – C6H12O6. Skaidymo procese pasibaigus cukraus atsargai, nutrūksta ir rūgimas. Taip cukrus ar krakmolas virsta alkoholiu. Pirminis produktas etilo alkoholiui gauti yra javai, bulvės, burokai – veikiant aukštai t

temperatūrai ir slėgiui. Vėliau alkoholis išvalomas – perdistiliuojamas tam tikrais aparatais. Dektinė gaunama tik iš išvalyto etilo alkoholio.

Etilo alkoholis yra naudojamas ir formaciniai tikslais kaip vaistinių medžiagų tirpikliai, vaistų tinktūrose, tačiau pastarieji nesukelia liguisto narkomaninio potraukio alkoholiui.

Pasak ekspertų jų išvada tokia: jokia kita liga pasaulyje nesuluošina tiek daug žmonių, kaip alkoholizmas ir apskritai alkoholis.

Pagrindinis tikslas nagrinėjamo objekto – alkoholizmo tradicijų – yra išsiaiškinti kodėl žmonės geria ir kokia gi jo žala mūsų organigmui taip pat mūsų atžaloms.

Girtauk dinksčių – kiek nori: nerviniesi,

susitikimas,šventė, krikštynos,

sėkmė darbe ar įkurtuvės,

sveikinimas po ligos, vestuvės,

arba tiesiog – be priežasties.

Robertas Bernsas

1. TĖVŲ ĮTAKA VAIKŲ ALKOHOLIZMO LINK

Girtumas – apskritai visiems pazistamas ir žinomas būsena. Mažai atsirastų, kurie patys nebūtų patyrę alkoholio poveikio. O girta yra matęs kiekvienas. Alkoholis nėra šiuolaikinės civilizacijos vaisius. SSvaitgalai pasiekė mus iš amžių glūdumos.

Tikriausiai jūs ne vieną kartą girdėjote sakant; “ Išgerkim, sišilsme”. Manoma, jog alkoholis sušildo organizmą. Ne veltui vynas dažnai vadinamas šildaančiu gėrimu. Manoma, jog alkoholis gydo ne tik nuo peršalimo, bet ir nuo daugelio kitų ligų, pavyzdžiui, skrandžio opas. O gydytojas mano atvirkščiai – opa sergančiam ligoniui jokiu būdu negalima gerti alkoholio. Kas teisus? Juk nedidelės alkoholio dozės iš tikrųjų žadina apetitą. Yra paplitęs ir kitas įsitikinimas: alkoholis, girdi, suteikia žvalumo, paklia nuotaiką, savijautą, pagyvina pokalbį, o

o tai gan svarbu jaunuolių kompanijoje. Ne veltui alkoholis geriamas “nuo nuovargio”, negaluojant, praktiškai per visas šventes.

Žmogus girtavimo papročius suvokia ir pamažu juos perima geroka i anksčiau, negu atsiranda alkoholio poreikis, gerokai prieš pirmąją pažintį su pačiu alkoholiu, jo skoniu ir poveikiu. Mažas vaikas, sėdintis prie šventinio stalo, laukia, kad jam į taurelę įpiltų saldaus vandens, “ vaikiško vyno” ,ir jis, pritariamai klegant svečiams, išties rankutę su visais svečiais susidaužti, įsimindamas vyno gėrimo ritualą. Tyrimai, atlikti vaikų darželiuose, vyresnėse grupėse, parodė kad, jeigu vaikams pasiūloma suvaidinti “ vestuves”, “gimtadienį”, tai jie gana tiksliai kopijuoja suaugusiųjų užstalės atributus, imituoja susidaužimą taurėmis, tostus, svirduliuojančią svečių eiseną. Jau tada alkoholis įsivaizduojamas kaip ypatingas, būtinas iškilmių bei susitikimų palydovas, patrauklus suaugusiųjų gyvenimo simbolis.

Moksleiviai, kuriems tėvai leisdavo gerti svaigalus su suaugusiais per šventes, vėlaiu draugų kompanijose išgerinėja daug dažniau negu jų vienmečiai, kuriems buvo draudžiama tai daryti. Taigi net nesąmoningas vaikų pratinimas prie alkoholinių papročių gali būti pradinis,paleidžiamasis mechanizmas jų tolesniam savarankiškam girtavimui.

1.1. NUO KO PRASIDEDA PAAUGLIŲ GIRTAVIMAS

Pirmosios pažinties su alkoholkiu dingstys būna labai įvairios. Tačiau pastebima, kad jos būdingai kinta priklausomai nuo amžiaus. Iki 11 metų alkoholio paragaujama arba atsitiktinai, arba jo duodama “ dėl apetito”, arba vaikas pats iš smalsumo paragauja svaiginamojo gėrimo ( šis pirmasis motyvas būdingiausias b

berniukams). Vyresniame amžiuje (antrasis motyvas ) alkoholio pirmą kartą išgeriama tradicinėmis dingstimis: “šventė”, “ šeimos iškilmės”, “svečiai” ir t. t. Nuo 14 – 15 metų motyvuojama tuo, kad “ buvo nepatogu atsilikti nuo vaikinų “, “dėl kompanijos “ ir t. t . Berniukams būdingos visos motyvų grupės. Mergaitėsms būdingesnė antroji “ tradicinė “ motyvų grupė. Apskritai paauglių išgerinėjimo motyvai skirstomi į dvi grupes. Pirmosios grupės pagrindiniai motyvai – noras sekti tradicijomis, patirti naujų pojūčių, smalsumas ir pan. Šiems motyvams susiformuoti padeda kai kurios nepilnamečių psichikos savybės, bundantis jų suaugimo jausmas, noras būti kaip visi, siekimas pamėgdžioti vyresniuosius.

Taigi dar iki pirmosios pažinties su alkoholio skoniu susiformuoja tam tikras paauglio vaizdinys apie šį produktą, apie jo ypatingą, kaip be pagrindo įprasta manyti, malonų jaudinantį veikimą.

Alkoholio vartojimas pasidaro patologiškai būtinas laiko praleidimo atributas, padaugėja girtavimo dingsčių bei motyvų : “ geriu nuotaikai pataisyti “, kad “ pralinksmėčiau “. Patys ar vyresniųjų patarti paaugliai, gerdami nedideles alkoholio dozes, gali laikinai išvengti nemolonių alkoholinės intoksikacijos ( atsipagiriojimo ) reiškinių. Kai kurie jaunuoliai, perimdami alkoholinius įpročius, vyraujančius kompanijoje, anksti paragauja įvairlių alkoholio surogatų.

2. ALKOHOLIS ŽUDO VISKĄ, KAS GYVA

Alkoholis pirmiausia yra neurotropinis nuodas, todėl jis daugiausia žaloja centrinę ir periferinę nervų sistemą.

Statistiniais genetikos tyrimais įrodyta, jog pats alkoholizmas nepaveldimas, gali būti perteiktas tik polinkis, kurį sąlygoja iš tėvų gautas charakteris. O ar žmogus bus alkoholikas ar n

ne – priklauso nuo konkrečios gyvenimo situacijos, aplinkos sąlygų. Alkoholikų vaikai girtauti gali pradėti dėl blogo tėvų pavyzdžio, girtavimo namie, šeimoje. Pakanka autoretingam šeimos nariui, tarkim, seneliui, įtikinamai pasmerkti sūnų alkoholiką, ir galimybė, jog anūkas bus blaivininkas, padidėja.

Taigi alkoholizmas nepaveldimas, ir kova su juo priklauso nuo išgerenčio žmogaus valios bei elgesio. Paveldimumo vaidmuo alkoholizmui atsirasti gali būti tik netiesioginis: genetiškai perteikiamas kuris nors charakterio ar ligos bruožas, mažinantis atsparumą “ girtai biučiai “ .

Alkoholis, kaip neurotropinis nuodas, daugiausia kaupiasi galvos smegenyse. Nors žmogaus galvos smegnys turi keliolika milijardų ląstelių, taiau dažniau ir ddesniais kiekiais vartojantys alkoholį jų netenka milijonais. Alkoholiko smegenys labia pasikeičia. Pasikeičia ir pats žmogus: sumenkėja jo protiniai sugebėjimai, pakinta būdas, atbunka sąžinė, jo nebesaisto jokie papročiai ir įstatymai, jokie moralės principai. Žmogus degraduoja, smunka kaip asmenybė, pasidaro bukaprotis, beširdis, be valios, be charakterio, be doros, be žmogiškumo. Kaip dažnai alkoholikas, tapęs veltėdžiu, savųjų išlaikytiniu, praradęs savikritiką ir gėos jausmą, už globą atsilygina saviesiems antivisuomeniškumu: įžūliu grubumu, žiauriu agresyvumu, cinišku despotizmu, teroru.

Alkoholiką pagydyti beveik nėra vilties, o juo labiau negalimas dalykas, kad jis prievarta gydomas pasveiktų.

Daugelis alkoholikų yra išdidūs, pasipūtę – arogantiški. Jie visiškai nenori girdėti ir žinoti, kaip jie brangiai kainuoja valstybei, artimisiems ir svetimiems. Dažnas jų net bando įrodinėti, kad girtuokliai palaiką valstybę, nes iš jų prageriamų pinigų valstybė turinti pelningų pajamų.

Sunkiausius kriminalinius nusikaltimus, ir jų daugiausia ( nuo 75 iki 90 procentų ), padaro neblaivūs piliečiai. O kiek moralinio sugedimo dėl alkoholio atsiranda šeimose ir visuomenėje, neįmanoma apskaičiuoti. Girtavimas ir dorovinis sugedimas eina drauge.

2.1. TĖVAI PALIKUONIAI

Akoholikai prageria ne tik savo sveikatą, fizines ir dvasines jėgas, bet ir savo palikuonių – vaikų, vaikaičių – sveikatą.

Žalingi alkoholio padariniai eina iš vienos kartos į kitą net iki vinuoliktosios kartos. Fiziškai ir psichiškai nnormalūs vaikai dažniausiai gimsta alkoholikų šeimose. Niekas kitas neturi vengti alkoholio, kaip suaugęs žmogus, kai jis gyvena šeimyninį gyvenimą. Iš tiesioginių ir netiesioginių priežasčių, sukialiančių papildomų ligų, šeimai rūpesčių, alkoholis yra svarbiausia priežastis.

Alkoholikai tėvai perduoda savo vaikams ir patį alkoholizmą. Alkoholizmas perduodamas trejopai: per paveldėjimą, įgimimą ir aplinką, kurioje vaikas auga. Polinkis veda į piknaudžiavimą alkoholiu, o piknaudžiavimas į įprotį ir chronišką alkoholizmą. Pasitaiko ir taip, kad alkoholikų vaikai būna susivaldymo pavyzdys tiems, kurie ir neturėdami įgimto polinkio gerti alkoholinius gėrimus, jais piknaudžiauja.

Girtuoklių tėvai tampa tūkstančių nusikaltėlių gamintojais, nekaltų kūdikių žudikais – ištvirkėlių, idiotų ir ligonių pradininkais. Prof. G. Bungė yra ištyręs jog girtuoklių šeimoje iš 55 vaikų tik 10 buvo normalūs, 25 mirė nesulaukę vienerių metų, 20 vaikų nenormalūs – psichiniai ligoniai. Blaiviose šeimose iš 60 vaikų 55 išaugo sveiki ir normalūs, 3 mirė kūdikystėje ir du buvo ligoti.

Išvados

Sunku nusakyti, kiek daugeliu aspektu alkoholis nuskriaudžia žmogų: atima jam fizinę ir dvasinę sveikatą, vyro ir tėvo privalumus, padaro žmogų tamsia, asocialia būtybe, sudramatina šeimos bei artimųjų likimą ir nuveda iki tragiško finalo.

Žmogus pradėjęs kilnoti alkoholinių gėrimų stiklelius, įžengia į pavojaus kelią, kuris iš pradžių visai nebaisus ir nė kiek neatrodo pavojingas, o normalus, lygus ir smagis. Tačiau po nedaugelio žingsnių prieinamos pakopos, vedančios žemyn, kuriomis pradėjus lipti, jau sunku grįžti atgal. Ir tuo toliau lipama, tuo sunkiau grįžtama, nes reikia vis didesnių pastangų ir tvirtos, geležinės valios. Todėl silpavaliai žengia vis žemyn, kol pasiekia bedugnę nusitemtamas visa kas brangiausia.

Žmogus mirdamas palieka kokį nors palikimą gyviesiems. Vieni palieka savo kūrinius, kiti – išradimus. didžiųjų žmonių palikimas per šimtmečius neša žmonijai palaimą, tarnauja jos gerovei.

O KĄ PALIEKA ALKOHOLIS???

LITERATŪRA

1. Petronis P. Klastingi spąstai. V., 1992. P. 15-47.
2. Treckmann U., Heinz T.W. Akoholis ir depresija. V., 1999.
3. Moncevičiūtė – Eringienė E. Rūkimas, alkoholis, imunitetas ir vėžys. V., 1994. P. 22-25.
4. Jagodinskis V. Moksleiviui apie nikotino ir alkoholio žalą. K.,1986. P. 53-63.
5. Janesas H. Smukimo kreivė. V.1988. P. 11-55.

Leave a Comment