Alkoholizmas

Alkoholizmas – lėtinė liga, jai būdingos remisijos, t.y ligosreiškinių susilpnėjimas arba išnykimas. Alkoholizmo remisija yra tam tikraorganizmo pusiausvyros būklė, kuri iš esmės skiriasi nuo būklės priešsusergant. Žmogus laikomas praktiškai sveiku ( žinoma, jeigupiknaudžiaudamas alkoholiu dar nepasidarė invalidas ), tačiau vienasgurkšnis svaigalų gali sutrukdyti gydymu pasiektą organizmo pusiausvyrą irvėl užplieksti ligą. Remisijos trukmė priklauso ne vien nuo išoriniųaplinkybių, bet ir nuo organizmo galėjimo prisitaikyti prie naujos vidinėspusiausvyros būklės. Kuo remisija dažnesnė ir ilgiau trunka, tuo daugiauvilčių, kad ligonis visai atsikratys alkoholio. Todėl remisija, kaipypatingą organizmo būseną, reikia paremti gydymu. Moterų alkoholizmas praeityje buvo retas – daugiausia pasitaikydavotose šalyse, kur išplitusi vynuogininkystė. Praėjusio šimtmečio pabaigojeNormandijoje praktinę gydytojai propogavo dirbtinį kūdikių maitinimą,remdamiesi tuo, kad tenykštės moterys daug gėrė. Anglijoje, kur moteris jaunuo seno turi teisę pasirodyti bare viena be vyro, alkoholikių tik per perpus mažiau kaip alkoholikų. Po antrojo pasaulinio karo visose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyseužfiksuotas moterų alkoholizmo plitimas. Tyrinėjimų duomenimis, įvairiosešalyse, ir srityse alkoholikų ir alkaholikių santykis yra 2,2 – 16,1.Moterų iš viso alkoholikų skaičiaus yra maždaug 10%. Šis procentasturi tendenciją didėti. Miestuose būklė blogesnė negu kaimuose. Be to,nereikia užmiršti, kad oficialioji statistika netiksliai atspindi tikrąjąbūklę. Moterų alkoholizmui, apie jį bus kalbama toliau, būdinga tai, kaddauguma sergančiųjų neužregistruota. Moterų alkoholizmo plėtimas siejamas su didėjančiu moters ekonominiuir moraliniu nepriklausomumu. Tai laikoma vienu iš emoncipatijos rezultatų.Šiuolaikinėje visuomenėje namai, šeima jau neapsaugo moters nuo gyvenimosunkumų. Nurodomos ir šitokios priežastys: seksualiniai psichologiniainukrypimai, žemas socialinės ir intelektualinės moters statusas kapitalizmo

šalyse, nuolatinis emocinis stresas, asmeninio gyvenimo sunkumai ( ypačšeimininės psichinės traumos ), socialinių ryšių nestabilumas, psichiniainukrypimai – neurozės, infantilumas, afektinis labilumas, labai svarbiospsichinės traumos, t.y. rūpesčiai ir sunkumai. Į alkoholizmą moterį įstumiavyro ar kūdikio netekimas, konfliktai šeimoje , jos suirimas. Kadangimoterų piknaudžiavimas alkoholiu daugiausia darosi pastebimas aplinkiniamspo 35 metų amžiaus, tai ankstesni asmenybės pakitimai, matyt, ne tokiesvarbūs, kaip vyrams. Gerokai jaunesnio amžiaus pasiekia piktnaudžiavimoalkoholiu stadiją psichopatiškai ( isteriškai ) ir debilūs individai. Be psichinių traumų ir emocinio streso, labai svarbus veiksnys –alkoholio prieinamumas. Alkoholikės dažniausiai darbuojasi visuomeniniomaitinitmosi įstaigose, restotanuose, kavinėse, bufetuose, alaus baruose irkt. Trečias veiksnys yra girtuoklis vyras arba bičiulis. Ketvirtas veiksnys yra ligos, pirmiausia ginekologiniai navikai,uždegimai, negimdinis neštumas – visa tai, dėl ko moteris praranda galimybętapti motina, džiaugtis šeimos laime, ir kas sukelia dvasinę krizę. Dauguma tyrinėtojų mano, kad moterų alkoholizmo eiga piktybinė.Dažniausiai taip ir yra, bet užfiksuota ir gerybinės eigos atvejų. Moterų alkoholizmo eiga, atrodo, ir turėtų būti gerybinė. Žinoma, kadmoterų organizmas įvairiems kenksmingiems veiksniams atsparesnis neguvyrų. Tai rodo epidemijų ir badmečių istorija. Vienodomis dvasinės irfizinės įtampos sąlygomis moters gyvenimo trukmė šiuolaikinėje visuomenėjegerokai ilgesnė negu vyro. Todėl pražūtingas alkoholio poveikis moterimsgali atrodyti parodoksalus. Bet atidžiau panagrinėjus problemą, pasirodovisai kitip. Moters pakantumas alkoholiui priklauso nuo jos amžiaus. Aktyviausiugyvenimo laikotarpiu jis yra didesnis negu vyro. Vėliau pakantumas palengvapradeda mažėti. Tai prasideda tuo laikotarpiu, kai ( tai rodo daugumatyrinėjimų ) alkoholikės įpranta nuolat vartoti alkoholį. Moteris įklimpstaį alkolizmą sunkiu jos gyvenimo momentu. Vėliau ligonė geria dėlsilpnėjančio pakantumo alkoholiui, iš to galima padaryti neteisingą išvadą,

kad moterų pakantumas alkoholiu mažėja labai staigiai. Moterspriklausomumas nuo alkoholio formuojasi palyginti lėtai, ir nenugalimaspotraukis pastebimas tik tada, kai prasideda abstinencijos reiškiniai.Moterų girtavimo laikotarpiai paprastai prasideda menstruacijų metu arbasutrikus jų ciklui, dažnai sutampa su klimaksu ir kitų involiucijos požymiųatsiradimu organizme. Sunku pasakyti, kada moteris pradeda išgeriamo alkoholio saiką, nesjos šiaip jau alkoholio pakelia nedaug. Moterys ilgiau negu vyrai girtavimometu sugeba kontroliuoti situociją. Čia, matyt, lemia ta aplinkybė, kadvisuomenė visada smerkė moterų girtavimą. Alkoholikės, bijodamos prarastisituacijos kontrolę, geria dažniausiai pavieniui arba siaurame bendraminčiųbūrelyje. Moterų atminties užtemimo ir abstinencijos reiškiniai panašūs į vyrų.Haliucinacijos bei delyras pasitaiko rečiau ir, kaip rodo tyrinėjimųduomenys, greičiau pašalinami. Nuomonė, kad moterų alkoholizmo eiga yrasunkesnė, matyt, paplito todėl, kad į gydytojų kontrolę pirmiausia pakliūvaalkoholikės su įsisenėjusia ligos forma. Greičiausai dėl šios priežastiesmoterys alkoholikės dažniau negu vyrai serga skrandžio ir kepenų ligomis. Alkoholikės greitai darosi atgrasios aplinkiniams. Tokios moteryspaprastai pastebimos iš tolo. Alkoholikės kratosi pareigų : šeimai, ramiasąžine palieka vaikus be priežiūros arba stengiasi įtaisyti juos į vaikųnamus. Visuomenė dažnai būna priversta teismo tvarka atimti iš jų motinosteises. Alkoholikių bunka emocijos, jos elgiasi pernelyg laisvai,vulgariai, porstringauja kaip pasigėrę vyriokai, netvarkingai rengiasi, betbe saiko vartoja kosmetiką. Be to, jos visokiais būdais mėgina nuslėptisavo negandą ir beveik niekada nesutinka gydytis. Pristigusios pinigų, alkoholikės ieško pažinčių su žmonėmis (paprastai su vyrais ), kurie jas ,,suprastų’’ , ,,užjaustų’’, draugeišgyventų jų ,,dvasinį skausmą’’. Labiausiai paplitusi ir lengviausia alkoholizmo stadija – epizodinispiktnaudžiavimas alkoholiu. Šitaip ji vadinama tarptautinėje ligųklasifikacijoje. Epizodinis piktnaudžiavimas alkoholiu yra tada, kai žmogus

pasigeria ne mažiau kaip 12 kartų per metus. Taigi tas, kas pasigeriapakartotinai, jau yra potencialus alkoholikas. Epizodiškaipiktnaudžiaujantieji alkoholiu geria svaigiousius gėrimus ir tokiaiskiekiais, nuo kurių stipriai pasigeria. Protarpiais tarp išgertuvių jųpaprastai nekamuoja alkoholio potraukis. Smarkiai apsinaudiję alkoholiu,vemia ir kurį laiką šlykštisi girtavimu. Alkoholis silpnina sąmonės kontrolę, sukelia vangumą. Didelėalkoholizmo tyrinėtojų grupė girtavimą laiko vienu iš būdų, padedančiųpašalinti įtampą, baimės, nepilnavertiškumo jausmą, t.y. emocinį stresą.Žinoma, šitoks būdas yra primityvus ir pavojingas. Kai visuomenė nesmerkiagirtavimo, tuo naudojasi žmonės, kurie kitokiais būdais nesugeba susidorotisu savo vidine įtampa. Kad alkoholis gali būti vartojamas kaip priemonė įtampai sumažinti,rodo jo vaidmens katecholaminų apykaitoje tyrinėjimo duomenys. Alkoholiopoveikis laikinas. Vėliau vidinė įtampa atsinaujina, tačiau girtas žmogus įtai neatsižvelgia ir nesuvokia, kad alkoholis yra didžiausias apgavikas. Būdinga moterų alkoholizmo pasekmė yra negalėjimas išmaitinti vaikųkrūtimi. Specialistų tyrimų duomenimis šį trūkumą turi 30 – 40% moterų ,sistemingai vartojančių alkoholį. Didelį poveikį alkoholiniai gėrimai daroir vaiko gimdymo funkcijai. Pirma, dėl alkoholio anksti pasenstama.Gerianti 30 – ties metų moteris paprastai atrodo vyresnė, o iki 40 – tiesmetų alkoholikė pavirsta senute. Tokio charakterio bruožo, kaip melagingumas, formuojavimąsi daugiausiasąlygoja socialiniai veiksniai. Smukimo suvokimas ir aplinkinių pasmerkimassukelia psichologiškai pateisinamą norą kuo nors tai kompensuoti. Ligonis,bijodamas atsakomybės už savo poelgius išsigalvoja pateisinimą aplinkybių.Stengiasi sukurti nuomonę, jog jis yra pilnavertis, negana to – dar irpranašesnis už kitus, įrodinėja, kad alkoholis jo anaiptol nežudo.Alkoholiko porstringavimai, kuriais norima pateisinti piktnaudžiavimąalkoholiu, apie jo neva teiteigiamą poveikį taip pat yra mėginimas išvengtivisuomenės pasmerkimo. Melagingumas, kai visi kiti požymiai yra vienodi, būdingesnis tiems

liginiams, kurie, prieš tapdami alkoholio aukomis, visuomenėje turėjo ganaaukštą padėtį arba priklausė inteligentijai. Kai alkoholiko intelektas jaugerokai sumenkęs, jis meluoja, ir tada, kai tiksliai žino, jog pašnekovasturi objektyvių duomenų, paneigiančių jo žodžius. Pirmas alkoholio sukeltas intelekto pakitimas yra savotiškas mąstymovangumas. Ligoniai stengiasi atsikratyti neįprastų užduočių, vengiasunkumų, jeigu ir demonstruoja šiokį tokį aktyvumą, tai vis tiek matyti,kad nepasinaudoja visomis savo galimybėmis. Jei greitai pavargsta nuodvasinės veiklos, jų dėmesys nusilpęs, jam sutelkti reikia daug pastangų.Mąstymas steriotipiškas. Prancuzų mokslinėje literatūroje šitoks pasyvumas,bukagalviškumas ir inertiškumas apibūdinamas kaip intelektinė impotencija.Daugiausia alkoholikų miršta nuo kepenų cirozės. Mat ilgai alkoholioveikiamos kepenų ląstelės sunyksta, jungiamasis audinys išveši kepenys lygsurandėja, pro jas iš vidurių sunkiai nuteka kraujas, pilvaplėvės ertmėjeima kauptis skystis, galų gale ligoniai miršta arba dėl kepenų cirozėskomplikacijų ( kraujavimas iš išsiplėtusių stemplės venų ir kt. ). Alkoholis – fizinės sveikatos priešas, sukelia daugybę ligų: kasosuždegimas, pavojingas apsinuodijimas ( alkoh. ), nusilpsta širdis ir kt.kaip matome, svaigalus mėgstantis žmogus gali nukentėti labai įvairiai.Todėl kai kurie specialistai alkoholizmą laiko sunkia ar net mirtina liga,nes alkoholikas dažniausiai pats neturi valios susilaikyti negėręs. Taip pat nesaikingas alkoholio vartojimas šiuo metu yra daugumosnusikaltimų reali priežastis arba juos skatinanti sąlyga.Dauguma (75 – 90%) nusikaltimų, sunkiausius iš jų padaro neblaivūs asmenys. Tūkstančiaitransporto ir pėsčiųjų nelaimių natsitinka dėl neblaivių vairuotojų arbagirtų pėsčiųjų. Australijos specialistų duomenimis, išgėrus gero alaus 2 –3bokalus po 285 ml, alkoholio koncentracija kraujuje pasiekia rizikingąlygį. Tada vairuotojo reakcija suletėja 20 – 25% ir gali įvykti avarija

kelyje arba darbo vietoje, Šis išgerto alaus kiekis prilygsta 115 ml. vyno,40 – 50 ml. spirituoto vyno, 30 ml. stipraus alkoholinio gėrimo. 100 ml.kraujo esant 0,05g etanolio, avarijos tikimybė vairuojant automobilįpadidėja du kartus. Pakilus šio nuodo koncentracijai iki 0,08 g 100 mlkraujo, ši tikimybė padidėja iki 4 kartų, o esant 0,15 g tokiame pat kraujokiekyje, – net 25 kartus. Alkoholikių gydymas – sunkus ir dažniausiai mažai veiksmingas. Josatkakliai to nenori. Dėl to nėra jokių abejonių. Sveikas gyvenimo būdasnesuderinamas nei su girtavimu, nei su kitais žalingais įpročiais. Negalimatoleruoti saikingo alkoholinių gėrimų vartojimo, kuris dar kartaisklaidingai vadinamas kultūringu išgėrimu. Pradėjus nuo mažos taurelės,galima lengvai išsiugdyti potraukį svaigintis nuolat.