Alkoholizmas

Alkoholizmas

Alkoholizmas – lėtinė liga, jai būdingos remisijos, t.y ligos
reiškinių susilpnėjimas arba išnykimas. Alkoholizmo remisija yra tam tikra
organizmo pusiausvyros būklė, kuri iš esmės skiriasi nuo būklės prieš
susergant. Žmogus laikomas praktiškai sveiku ( žinoma, jeigu
piknaudžiaudamas alkoholiu dar nepasidarė invalidas ), tačiau vienas
gurkšnis svaigalų gali sutrukdyti gydymu pasiektą organizmo pusiausvyrą ir
vėl užplieksti ligą. Remisijos trukmė priklauso ne vien nuo išorinių
aplinkybių, bet ir nuo organizmo galėjimo prisitaikyti prie naujos vidinės
pusiausvyros būklės. Kuo remisija dažnesnė ir ilgiau trunka, tuo daugiau
vilčių, kad ligonis visai atsikratys alkoholio. Todėl remisija, kaip
ypatingą orrganizmo būseną, reikia paremti gydymu.

Moterų alkoholizmas praeityje buvo retas – daugiausia pasitaikydavo
tose šalyse, kur išplitusi vynuogininkystė. Praėjusio šimtmečio pabaigoje
Normandijoje praktinę gydytojai propogavo dirbtinį kūdikių maitinimą,
remdamiesi tuo, kad tenykštės moterys daug gėrė. Anglijoje, kur moteris jau
nuo seno turi teisę pasirodyti bare viena be vyro, alkoholikių tik per per
pus mažiau kaip alkoholikų.

Po antrojo pasaulinio karo visose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse
užfiksuotas moterų alkoholizmo plitimas. Tyrinėjimų duomenimis, įvairiose
šalyse, ir srityse alkoholikų ir alkaholikių santykis yra 2,2 – 16,1.
Moterų iš viso alkoholikų skaičiaus yra maždaug 10%. Šis procentas
turi tendenciją didėti. Miiestuose būklė blogesnė negu kaimuose. Be to,
nereikia užmiršti, kad oficialioji statistika netiksliai atspindi tikrąją
būklę. Moterų alkoholizmui, apie jį bus kalbama toliau, būdinga tai, kad
dauguma sergančiųjų neužregistruota.

Moterų alkoholizmo plėtimas siejamas su didėjančiu moters ekonominiu
ir moraliniu nepriklausomumu. Tai laikoma vienu iš emoncipatijos r

rezultatų.
Šiuolaikinėje visuomenėje namai, šeima jau neapsaugo moters nuo gyvenimo
sunkumų. Nurodomos ir šitokios priežastys: seksualiniai psichologiniai
nukrypimai, žemas socialinės ir intelektualinės moters statusas kapitalizmo
šalyse, nuolatinis emocinis stresas, asmeninio gyvenimo sunkumai ( ypač
šeimininės psichinės traumos ), socialinių ryšių nestabilumas, psichiniai
nukrypimai – neurozės, infantilumas, afektinis labilumas, labai svarbios
psichinės traumos, t.y. rūpesčiai ir sunkumai. Į alkoholizmą moterį įstumia
vyro ar kūdikio netekimas, konfliktai šeimoje , jos suirimas. Kadangi
moterų piknaudžiavimas alkoholiu daugiausia darosi pastebimas aplinkiniams
po 35 metų amžiaus, tai ankstesni asmenybės pakitimai, matyt, ne tokie
svarbūs, kaip vyrams. Gerokai jaunesnio amžiaus pasiekia piktnaudžiavimo
alkoholiu stadiją psichopatiškai ( isteriškai ) ir debilūs individai.

Be psichinių traumų ir emocinio streso, labai svarbus veiksnys –
alkoholio prieinamumas. Alkoholikės dažniausiai darbuojasi visuomeninio
maitinitmosi įstaigose, restotanuose, kavinėse, bufetuose, alaus baruose ir
kt.

Trečias veiksnys yra girtuoklis vyras arba bičiulis.

Ketvirtas veiksnys yra ligos, pirmiausia ginekologiniai navikai,
uždegimai, negimdinis neštumas – visa tai, dėl ko moteris praranda galimybę
tapti motina, džiaugtis šeimos laime, ir kas sukelia dvasinę krizę.

Dauguma tyrinėtojų mano, kad moterų alkoholizmo eiga piktybinė.
Dažniausiai taip ir yra, bet užfiksuota ir gerybinės eigos atvejų.

Moterų alkoholizmo eiga, atrodo, ir turėtų būti gerybinė. Žinoma, kad
moterų organizmas įvairiems kenksmingiems veiksniams atsparesnis negu
vyrų. Tai rodo epidemijų ir badmečių istorija. Vienodomis dvasinės ir
fizinės įtampos sąlygomis moters gyvenimo trukmė šiuolaikinėje visuomenėje
gerokai ilgesnė negu vyro. Todėl pražūtingas alkoholio poveikis moterims
gali atrodyti parodoksalus. Bet atidžiau panagrinėjus problemą, pasirodo
visai kitip.

Moters pakantumas al
lkoholiui priklauso nuo jos amžiaus. Aktyviausiu
gyvenimo laikotarpiu jis yra didesnis negu vyro. Vėliau pakantumas palengva
pradeda mažėti. Tai prasideda tuo laikotarpiu, kai ( tai rodo dauguma
tyrinėjimų ) alkoholikės įpranta nuolat vartoti alkoholį. Moteris įklimpsta
į alkolizmą sunkiu jos gyvenimo momentu. Vėliau ligonė geria dėl
silpnėjančio pakantumo alkoholiui, iš to galima padaryti neteisingą išvadą,
kad moterų pakantumas alkoholiu mažėja labai staigiai. Moters
priklausomumas nuo alkoholio formuojasi palyginti lėtai, ir nenugalimas
potraukis pastebimas tik tada, kai prasideda abstinencijos reiškiniai.
Moterų girtavimo laikotarpiai paprastai prasideda menstruacijų metu arba
sutrikus jų ciklui, dažnai sutampa su klimaksu ir kitų involiucijos požymių
atsiradimu organizme.

Sunku pasakyti, kada moteris pradeda išgeriamo alkoholio saiką, nes
jos šiaip jau alkoholio pakelia nedaug. Moterys ilgiau negu vyrai girtavimo
metu sugeba kontroliuoti situociją. Čia, matyt, lemia ta aplinkybė, kad
visuomenė visada smerkė moterų girtavimą. Alkoholikės, bijodamos prarasti
situacijos kontrolę, geria dažniausiai pavieniui arba siaurame bendraminčių
būrelyje.

Moterų atminties užtemimo ir abstinencijos reiškiniai panašūs į vyrų.
Haliucinacijos bei delyras pasitaiko rečiau ir, kaip rodo tyrinėjimų
duomenys, greičiau pašalinami. Nuomonė, kad moterų alkoholizmo eiga yra
sunkesnė, matyt, paplito todėl, kad į gydytojų kontrolę pirmiausia pakliūva
alkoholikės su įsisenėjusia ligos forma. Greičiausai dėl šios priežasties
moterys alkoholikės dažniau negu vyrai serga skrandžio ir kepenų ligomis.

Alkoholikės greitai darosi atgrasios aplinkiniams. Tokios moterys
paprastai pastebimos iš tolo. Alkoholikės kratosi pareigų : šeimai, ramia
sąžine palieka vaikus be priežiūros arba stengiasi įtaisyti juos į vaikų
namus. Visuomenė dažnai bū
ūna priversta teismo tvarka atimti iš jų motinos
teises. Alkoholikių bunka emocijos, jos elgiasi pernelyg laisvai,
vulgariai, porstringauja kaip pasigėrę vyriokai, netvarkingai rengiasi, bet
be saiko vartoja kosmetiką. Be to, jos visokiais būdais mėgina nuslėpti
savo negandą ir beveik niekada nesutinka gydytis.

Pristigusios pinigų, alkoholikės ieško pažinčių su žmonėmis (
paprastai su vyrais ), kurie jas ,,suprastų’’ , ,,užjaustų’’, drauge
išgyventų jų ,,dvasinį skausmą’’.

Labiausiai paplitusi ir lengviausia alkoholizmo stadija – epizodinis
piktnaudžiavimas alkoholiu. Šitaip ji vadinama tarptautinėje ligų
klasifikacijoje. Epizodinis piktnaudžiavimas alkoholiu yra tada, kai žmogus
pasigeria ne mažiau kaip 12 kartų per metus. Taigi tas, kas pasigeria
pakartotinai, jau yra potencialus alkoholikas. Epizodiškai
piktnaudžiaujantieji alkoholiu geria svaigiousius gėrimus ir tokiais
kiekiais, nuo kurių stipriai pasigeria. Protarpiais tarp išgertuvių jų
paprastai nekamuoja alkoholio potraukis. Smarkiai apsinaudiję alkoholiu,
vemia ir kurį laiką šlykštisi girtavimu.

Alkoholis silpnina sąmonės kontrolę, sukelia vangumą. Didelė
alkoholizmo tyrinėtojų grupė girtavimą laiko vienu iš būdų, padedančių
pašalinti įtampą, baimės, nepilnavertiškumo jausmą, t.y. emocinį stresą.
Žinoma, šitoks būdas yra primityvus ir pavojingas. Kai visuomenė nesmerkia
girtavimo, tuo naudojasi žmonės, kurie kitokiais būdais nesugeba susidoroti
su savo vidine įtampa.

Kad alkoholis gali būti vartojamas kaip priemonė įtampai sumažinti,
rodo jo vaidmens katecholaminų apykaitoje tyrinėjimo duomenys. Alkoholio
poveikis laikinas. Vėliau vidinė įtampa atsinaujina, tačiau girtas žmogus į
tai neatsižvelgia ir nesuvokia, kad alkoholis yra didžiausias apgavikas.

Būdinga moterų alkoholizmo pasekmė yra negalėjimas išmaitinti vaikų
krūtimi. Specialistų tyrimų duomenimis šį trūkumą turi 30 – 40% moterų ,
,
sistemingai vartojančių alkoholį. Didelį poveikį alkoholiniai gėrimai daro
ir vaiko gimdymo funkcijai. Pirma, dėl alkoholio anksti pasenstama.
Gerianti 30 – ties metų moteris paprastai atrodo vyresnė, o iki 40 – ties
metų alkoholikė pavirsta senute.

Tokio charakterio bruožo, kaip melagingumas, formuojavimąsi daugiausia
sąlygoja socialiniai veiksniai. Smukimo suvokimas ir aplinkinių pasmerkimas
sukelia psichologiškai pateisinamą norą kuo nors tai kompensuoti. Ligonis,
bijodamas atsakomybės už savo poelgius išsigalvoja pateisinimą aplinkybių.
Stengiasi sukurti nuomonę, jog jis yra pilnavertis, negana to – dar ir
pranašesnis už kitus, įrodinėja, kad alkoholis jo anaiptol nežudo.
Alkoholiko porstringavimai, kuriais norima pateisinti piktnaudžiavimą
alkoholiu, apie jo neva teiteigiamą poveikį taip pat yra mėginimas išvengti
visuomenės pasmerkimo.

Melagingumas, kai visi kiti požymiai yra vienodi, būdingesnis tiems
liginiams, kurie, prieš tapdami alkoholio aukomis, visuomenėje turėjo gana
aukštą padėtį arba priklausė inteligentijai. Kai alkoholiko intelektas jau
gerokai sumenkęs, jis meluoja, ir tada, kai tiksliai žino, jog pašnekovas
turi objektyvių duomenų, paneigiančių jo žodžius.

Pirmas alkoholio sukeltas intelekto pakitimas yra savotiškas mąstymo
vangumas. Ligoniai stengiasi atsikratyti neįprastų užduočių, vengia
sunkumų, jeigu ir demonstruoja šiokį tokį aktyvumą, tai vis tiek matyti,
kad nepasinaudoja visomis savo galimybėmis. Jei greitai pavargsta nuo
dvasinės veiklos, jų dėmesys nusilpęs, jam sutelkti reikia daug pastangų.
Mąstymas steriotipiškas. Prancuzų mokslinėje literatūroje šitoks pasyvumas,
bukagalviškumas ir inertiškumas apibūdinamas kaip intelektinė impotencija.
Daugiausia alkoholikų miršta nuo kepenų cirozės. Mat ilgai alkoholio
veikiamos kepenų ląstelės sunyksta, jungiamasis audinys išveši kepenys lyg
surandėja, pro jas iš vidurių sunkiai nuteka kraujas, pilvaplėvės ertmėje
ima kauptis skystis, galų gale ligoniai miršta arba dėl kepenų cirozės
komplikacijų ( kraujavimas iš išsiplėtusių stemplės venų ir kt. ).

Alkoholis – fizinės sveikatos priešas, sukelia daugybę ligų: kasos
uždegimas, pavojingas apsinuodijimas ( alkoh. ), nusilpsta širdis ir kt.
kaip matome, svaigalus mėgstantis žmogus gali nukentėti labai įvairiai.
Todėl kai kurie specialistai alkoholizmą laiko sunkia ar net mirtina liga,
nes alkoholikas dažniausiai pats neturi valios susilaikyti negėręs.

Taip pat nesaikingas alkoholio vartojimas šiuo metu yra daugumos
nusikaltimų reali priežastis arba juos skatinanti sąlyga.Dauguma (75 – 90
%) nusikaltimų, sunkiausius iš jų padaro neblaivūs asmenys. Tūkstančiai
transporto ir pėsčiųjų nelaimių natsitinka dėl neblaivių vairuotojų arba
girtų pėsčiųjų. Australijos specialistų duomenimis, išgėrus gero alaus 2 –3
bokalus po 285 ml, alkoholio koncentracija kraujuje pasiekia rizikingą
lygį. Tada vairuotojo reakcija suletėja 20 – 25% ir gali įvykti avarija
kelyje arba darbo vietoje, Šis išgerto alaus kiekis prilygsta 115 ml. vyno,
40 – 50 ml. spirituoto vyno, 30 ml. stipraus alkoholinio gėrimo. 100 ml.
kraujo esant 0,05g etanolio, avarijos tikimybė vairuojant automobilį
padidėja du kartus. Pakilus šio nuodo koncentracijai iki 0,08 g 100 ml
kraujo, ši tikimybė padidėja iki 4 kartų, o esant 0,15 g tokiame pat kraujo
kiekyje, – net 25 kartus.

Alkoholikių gydymas – sunkus ir dažniausiai mažai veiksmingas. Jos
atkakliai to nenori. Dėl to nėra jokių abejonių. Sveikas gyvenimo būdas
nesuderinamas nei su girtavimu, nei su kitais žalingais įpročiais. Negalima
toleruoti saikingo alkoholinių gėrimų vartojimo, kuris dar kartais
klaidingai vadinamas kultūringu išgėrimu. Pradėjus nuo mažos taurelės,
galima lengvai išsiugdyti potraukį svaigintis nuolat.

Leave a Comment