Alkoholizmas
Alkoholizmas – lėtinė liga, jai būdingos remisijos, t.y ligos reiškinių susilpnėjimas arba išnykimas. Alkoholizmo remisija yra tam tikra organizmo pusiausvyros būklė, kuri iš esmės skiriasi nuo būklės prieš susergant. Žmogus laikomas praktiškai sveiku ( žinoma, jeigu piknaudžiaudamas alkoholiu dar nepasidarė invalidas ), tačiau vienas gurkšnis svaigalų gali sutrukdyti gydymu pasiektą organizmo pusiausvyrą ir vėl užplieksti ligą. Remisijos trukmė priklauso ne vien nuo išorinių aplinkybių, bet ir nuo organizmo galėjimo prisitaikyti prie naujos vidinės pusiausvyros būklės. Kuo remisija dažnesnė ir ilgiau trunka, tuo daugiau vilčių, kad ligonis visai atsikratys alkoholio. Todėl remisija, kaip ypatingą organizmo būseną, reikia paremti gydymu.
Moterų alkoholizmas praeityje buvo retas – daugiausia pasitaikydavo tose šalyse, kur išplitusi vynuogininkystė. Praėjusio šimtmečio pabaigoje
Normandijoje praktinę gydytojai propogavo dirbtinį kūdikių maitinimą, remdamiesi tuo, kad tenykštės moterys daug gėrė. Anglijoje, kur moteris jau nuo seno turi teisę pasirodyti bare viena be vyro, alkoholikių tik per per pus mažiau kaip alkoholikų.
Po antrojo pasaulinio karo visose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse užfiksuotas moterų alkoholizmo plitimas. Tyrinėjimų duomenimis, įvairiose šalyse, ir srityse alkoholikų ir alkaholikių santykis yra 2,2 – 16,1.
Moterų iš viso alkoholikų skaičiaus yra maždaug 10%. Šis procentas turi tendenciją didėti. Miestuose būklė blogesnė negu kaimuose. Be to, nereikia užmiršti, kad oficialioji statistika netiksliai atspindi tikrąją būklę. Moterų alkoholizmui, apie jį bus kalbama toliau, būdinga tai, kad dauguma sergančiųjų neužregistruota.
Moterų alkoholizmo plėtimas siejamas su didėjančiu moters ekonominiu ir moraliniu nepriklausomumu. Tai laikoma vienu iš emoncipatijos rezultatų.
Šiuolaikinėje visuomenėje namai, šeima jau neapsaugo moters nuo gyvenimo sunkumų. Nurodomos ir šitokios priežastys: seksualiniai psichologiniai nukrypimai, žemas socialinės ir intelektualinės moters statusas kapitalizmo šalyse, nuolatinis emocinis stresas, asmeninio gyvenimo sunkumai ( ypač šeimininės psichinės traumos ), socialinių ryšių nestabilumas, psichiniai nukrypimai – neurozės, infantilumas, afektinis labilumas, labai svarbios psichinės traumos, t.y. rūpesčiai ir sunkumai. Į alkoholizmą moterį įstumia vyro ar kūdikio netekimas, konfliktai šeimoje , jos suirimas. Kadangi moterų piknaudžiavimas alkoholiu daugiausia darosi pastebimas aplinkiniams po 35 metų amžiaus, tai ankstesni asmenybės pakitimai, matyt, ne tokie svarbūs, kaip vyrams. Gerokai jaunesnio amžiaus pasiekia piktnaudžiavimo alkoholiu stadiją psichopatiškai ( isteriškai ) ir debilūs individai.
Be psichinių traumų ir emocinio streso, labai svarbus veiksnys –
alkoholio prieinamumas. Alkoholikės dažniausiai darbuojasi visuomeninio maitinitmosi įstaigose, restotanuose, kavinėse, bufetuose, alaus baruose ir kt.
Trečias veiksnys yra girtuoklis vyras arba bičiulis.
Ketvirtas veiksnys yra ligos, pirmiausia ginekologiniai navikai, uždegimai, negimdinis neštumas – visa tai, dėl ko moteris praranda galimybę tapti motina, džiaugtis šeimos laime, ir kas sukelia dvasinę krizę.
Dauguma tyrinėtojų mano, kad moterų alkoholizmo eiga piktybinė.
Dažniausiai taip ir yra, bet užfiksuota ir gerybinės eigos atvejų.
Moterų alkoholizmo eiga, atrodo, ir turėtų būti gerybinė. Žinoma, kad moterų organizmas įvairiems kenksmingiems veiksniams atsparesnis negu vyrų. Tai rodo epidemijų ir badmečių istorija. Vienodomis dvasinės ir fizinės įtampos sąlygomis moters gyvenimo trukmė šiuolaikinėje visuomenėje gerokai ilgesnė negu vyro. Todėl pražūtingas alkoholio poveikis moterims gali atrodyti parodoksalus. Bet atidžiau panagrinėjus problemą, pasirodo visai kitip.
Moters pakantumas alkoholiui priklauso nuo jos amžiaus. Aktyviausiu gyvenimo laikotarpiu jis yra didesnis negu vyro. Vėliau pakantumas palengva pradeda mažėti. Tai prasideda tuo laikotarpiu, kai ( tai rodo dauguma tyrinėjimų ) alkoholikės įpranta nuolat vartoti alkoholį. Moteris įklimpsta į alkolizmą sunkiu jos gyvenimo momentu. Vėliau ligonė geria dėl silpnėjančio pakantumo alkoholiui, iš to galima padaryti neteisingą išvadą, kad moterų pakantumas alkoholiu mažėja labai staigiai. Moters priklausomumas nuo alkoholio formuojasi palyginti lėtai, ir nenugalimas potraukis pastebimas tik tada, kai prasideda abstinencijos reiškiniai.
Moterų girtavimo laikotarpiai paprastai prasideda menstruacijų metu arba sutrikus jų ciklui, dažnai sutampa su klimaksu ir kitų involiucijos požymių atsiradimu organizme.
Sunku pasakyti, kada moteris pradeda išgeriamo alkoholio saiką, nes jos šiaip jau alkoholio pakelia nedaug. Moterys ilgiau negu vyrai girtavimo metu sugeba kontroliuoti situociją. Čia, matyt, lemia ta aplinkybė, kad visuomenė visada smerkė moterų girtavimą. Alkoholikės, bijodamos prarasti situacijos kontrolę, geria dažniausiai pavieniui arba siaurame bendraminčių būrelyje.
Moterų atminties užtemimo ir abstinencijos reiškiniai panašūs į vyrų.
Haliucinacijos bei delyras pasitaiko rečiau ir, kaip rodo tyrinėjimų duomenys, greičiau pašalinami. Nuomonė, kad moterų alkoholizmo eiga yra sunkesnė, matyt, paplito todėl, kad į gydytojų kontrolę pirmiausia pakliūva alkoholikės su įsisenėjusia ligos forma. Greičiausai dėl šios priežasties moterys alkoholikės dažniau negu vyrai serga skrandžio ir kepenų ligomis.
Alkoholikės greitai darosi atgrasios aplinkiniams. Tokios moterys paprastai pastebimos iš tolo. Alkoholikės kratosi pareigų : šeimai, ramia sąžine palieka vaikus be priežiūros arba stengiasi įtaisyti juos į vaikų namus. Visuomenė dažnai būna priversta teismo tvarka atimti iš jų motinos teises. Alkoholikių bunka emocijos, jos elgiasi pernelyg laisvai, vulgariai, porstringauja kaip pasigėrę vyriokai, netvarkingai rengiasi, bet be saiko vartoja kosmetiką. Be to, jos visokiais būdais mėgina nuslėpti savo negandą ir beveik niekada nesutinka gydytis.
Pristigusios pinigų, alkoholikės ieško pažinčių su žmonėmis (
paprastai su vyrais ), kurie jas ,,suprastų’’ , ,,užjaustų’’, drauge išgyventų jų ,,dvasinį skausmą’’.
Labiausiai paplitusi ir lengviausia alkoholizmo stadija – epizodinis piktnaudžiavimas alkoholiu. Šitaip ji vadinama tarptautinėje ligų klasifikacijoje. Epizodinis piktnaudžiavimas alkoholiu yra tada, kai žmogus pasigeria ne mažiau kaip 12 kartų per metus. Taigi tas, kas pasigeria pakartotinai, jau yra potencialus alkoholikas. Epizodiškai piktnaudžiaujantieji alkoholiu geria svaigiousius gėrimus ir tokiais kiekiais, nuo kurių stipriai pasigeria. Protarpiais tarp išgertuvių jų paprastai nekamuoja alkoholio potraukis. Smarkiai apsinaudiję alkoholiu, vemia ir kurį laiką šlykštisi girtavimu.
Alkoholis silpnina sąmonės kontrolę, sukelia vangumą. Didelė alkoholizmo tyrinėtojų grupė girtavimą laiko vienu iš būdų, padedančių pašalinti įtampą, baimės, nepilnavertiškumo jausmą, t.y. emocinį stresą.
Žinoma, šitoks būdas yra primityvus ir pavojingas. Kai visuomenė nesmerkia girtavimo, tuo naudojasi žmonės, kurie kitokiais būdais nesugeba susidoroti su savo vidine įtampa.
Kad alkoholis gali būti vartojamas kaip priemonė įtampai sumažinti, rodo jo vaidmens katecholaminų apykaitoje tyrinėjimo duomenys. Alkoholio poveikis laikinas. Vėliau vidinė įtampa atsinaujina, tačiau girtas žmogus į tai neatsižvelgia ir nesuvokia, kad alkoholis yra didžiausias apgavikas.
Būdinga moterų alkoholizmo pasekmė yra negalėjimas išmaitinti vaikų krūtimi. Specialistų tyrimų duomenimis šį trūkumą turi 30 – 40% moterų , sistemingai vartojančių alkoholį. Didelį poveikį alkoholiniai gėrimai daro ir vaiko gimdymo funkcijai. Pirma, dėl alkoholio anksti pasenstama.
Gerianti 30 – ties metų moteris paprastai atrodo vyresnė, o iki 40 – ties metų alkoholikė pavirsta senute.
Tokio charakterio bruožo, kaip melagingumas, formuojavimąsi daugiausia sąlygoja socialiniai veiksniai. Smukimo suvokimas ir aplinkinių pasmerkimas sukelia psichologiškai pateisinamą norą kuo nors tai kompensuoti. Ligonis, bijodamas atsakomybės už savo poelgius išsigalvoja pateisinimą aplinkybių.
Stengiasi sukurti nuomonę, jog jis yra pilnavertis, negana to – dar ir pranašesnis už kitus, įrodinėja, kad alkoholis jo anaiptol nežudo.
Alkoholiko porstringavimai, kuriais norima pateisinti piktnaudžiavimą alkoholiu, apie jo neva teiteigiamą poveikį taip pat yra mėginimas išvengti visuomenės pasmerkimo.
Melagingumas, kai visi kiti požymiai yra vienodi, būdingesnis tiems liginiams, kurie, prieš tapdami alkoholio aukomis, visuomenėje turėjo gana aukštą padėtį arba priklausė inteligentijai. Kai alkoholiko intelektas jau gerokai sumenkęs, jis meluoja, ir tada, kai tiksliai žino, jog pašnekovas turi objektyvių duomenų, paneigiančių jo žodžius.
Pirmas alkoholio sukeltas intelekto pakitimas yra savotiškas mąstymo vangumas. Ligoniai stengiasi atsikratyti neįprastų užduočių, vengia sunkumų, jeigu ir demonstruoja šiokį tokį aktyvumą, tai vis tiek matyti, kad nepasinaudoja visomis savo galimybėmis. Jei greitai pavargsta nuo dvasinės veiklos, jų dėmesys nusilpęs, jam sutelkti reikia daug pastangų.
Mąstymas steriotipiškas. Prancuzų mokslinėje literatūroje šitoks pasyvumas, bukagalviškumas ir inertiškumas apibūdinamas kaip intelektinė impotencija.
Daugiausia alkoholikų miršta nuo kepenų cirozės. Mat ilgai alkoholio veikiamos kepenų ląstelės sunyksta, jungiamasis audinys išveši kepenys lyg surandėja, pro jas iš vidurių sunkiai nuteka kraujas, pilvaplėvės ertmėje ima kauptis skystis, galų gale ligoniai miršta arba dėl kepenų cirozės komplikacijų ( kraujavimas iš išsiplėtusių stemplės venų ir kt. ).
Alkoholis – fizinės sveikatos priešas, sukelia daugybę ligų: kasos uždegimas, pavojingas apsinuodijimas ( alkoh. ), nusilpsta širdis ir kt.
kaip matome, svaigalus mėgstantis žmogus gali nukentėti labai įvairiai.
Todėl kai kurie specialistai alkoholizmą laiko sunkia ar net mirtina liga, nes alkoholikas dažniausiai pats neturi valios susilaikyti negėręs.
Taip pat nesaikingas alkoholio vartojimas šiuo metu yra daugumos nusikaltimų reali priežastis arba juos skatinanti sąlyga.Dauguma (75 – 90
%) nusikaltimų, sunkiausius iš jų padaro neblaivūs asmenys. Tūkstančiai transporto ir pėsčiųjų nelaimių natsitinka dėl neblaivių vairuotojų arba girtų pėsčiųjų. Australijos specialistų duomenimis, išgėrus gero alaus 2 –3
bokalus po 285 ml, alkoholio koncentracija kraujuje pasiekia rizikingą lygį. Tada vairuotojo reakcija suletėja 20 – 25% ir gali įvykti avarija kelyje arba darbo vietoje, Šis išgerto alaus kiekis prilygsta 115 ml. vyno,
40 – 50 ml. spirituoto vyno, 30 ml. stipraus alkoholinio gėrimo. 100 ml.
kraujo esant 0,05g etanolio, avarijos tikimybė vairuojant automobilį padidėja du kartus. Pakilus šio nuodo koncentracijai iki 0,08 g 100 ml kraujo, ši tikimybė padidėja iki 4 kartų, o esant 0,15 g tokiame pat kraujo kiekyje, – net 25 kartus.
Alkoholikių gydymas – sunkus ir dažniausiai mažai veiksmingas. Jos atkakliai to nenori. Dėl to nėra jokių abejonių. Sveikas gyvenimo būdas nesuderinamas nei su girtavimu, nei su kitais žalingais įpročiais. Negalima toleruoti saikingo alkoholinių gėrimų vartojimo, kuris dar kartais klaidingai vadinamas kultūringu išgėrimu. Pradėjus nuo mažos taurelės, galima lengvai išsiugdyti potraukį svaigintis nuolat.