suvokimas

Kognityvine psichologija

SUVOKIMAS

Suvokimas (percepcija) – juntamosios informacijos tvarkymas ir interpretavimas, igalinantis atpazinti prasmingus objektus ar ivykius.
Kaip jau minejome, utimai yra musu ziniu apie isores pasauli saltinis. Taciau jutimais mes gauname informacija apie skirtingas objekto ar reiskinio savybes, dalis. Suvokimas atsako I du pagrindinius klausimus: kas tai yra ir kur tai yra.

1. Suvokimo desniai
Tinklaineje, kai ziurime i objeka, projaktujamas vaizdas, primenantis vaizdas ivairaus ryskumo ir spalvu mozaika. Suvokimas- sudetinga analitine-sintetine veikla. Kaip is atskiru jutimu susideda visuma? Gestalines psichologijos aystovainustate tam tikrus desnius, pagal kuuriuos paskirti jutimai virsta suvokimu.

Figura ir fonas. Suvokdami mes tarsi isskiriame viena objekta, vadinamaja figura,is ji supancios aplinkos fono. Figuros ir fono santykiai nuolat kinta.kintanti figura ir fonas patvirtina, kad tus pacius jutimus suvokiame skirtingai.

Grupavimas. Atskirus elementus grupuojame pagal:

Panasuma. I grupes jungiami savo forma, dydziu, spalva ar kt. Panasus elementai

Artuma. i figura sujungiami elementai esantis arciau vienas kito

Istisuma. Mes suvokiame vienalycius, istisinius, o ne pertraukiamus vaizdus

Iprastuma.

Ankstesne patirtis. Sujungianti I visuma pavienius elementus ar suvokti ne visa vaaizda mes galime todel, kad turime patirties.

2. Erdves santykiu suvokimas
Suvokti objektus kaip trimacius, nustatyti ju dydi, judejima mums padeda binokulinis (regint abiem akim) ir monokulinis (regint viena akimi).

Binokulinis regejimas kuo nuotuolis tolesnis, tuo atvaizdai maziau skiriasi tinklaineje.

Monokulinis regejimas kai objektai yra pa

akankamai toil nuo musu, ju atvaizdai abieju akiu tinklainese nesiskiria, taciau mes galime nustatyti nuotoli.

Monokulinio regejimo principai:

Santykinis dydis. Objekta, kurio vaizdas tinklaineje yra mazesnis, suvokiame kaip esanti toliau.
Sanklota. Jei vienas objektas is dalies uzdengia kita, suvokiame, kad pirmasis yra arciau musu.
Oro perspektyva. Mums atrodo, kad neryskus objektai yra toliau uz tus kuriuos matome ryskiai.
Tekstura. Laipsniskai siurkscios, ryskios teksturos perejimas i lygia, blankia rodo, kad nuotolis dideja.
Tiesine perspektyva. Tariamas lygiagreciu liniju susiejimas yra nuotolio pozymis.

Sias monokulinio regejimo principais remesi dailininkai, kai jie nori pavaizduoti trimacius objektus, gyli.

Objektu judejimas.
Kad orentuotumemes erdveje labai svarbu suvokti kad objektai juda.

Stroboskopinis judejimas. Mes suvokiame objektu judejima todel, kad ju vaizdai juda tinklaineje.

Sukeltas judejimas. Kai didesnis objektas, kuri supa mazi, jud, atrodo, kadmazi objektai irgi juda. Taai sukelto judejimo fenomenas.

Realus judejimas. Be abejo, mes suvokiame ir realu judejima, kai objekto vaizdas juda tinklaineje.
Gebejimas suvokti judejima mums padeda geriau suprasti ir tai kas vyksta.
Judejimo suvokimas svarbus ir norint suvokti priezastinius ivukius.

3. Svokimo iliuzijos

Iliuzija- neadekvatyvaus suvokimo daikto ar reiskinioir jo savybiu atspindejimas.

Visi nors karta esame suklaidinti savo iliuziju. Yra daug kontrasto iliuziju.

4. Atpazinimas.

Suvokdami objektus mes juos atpazistame, priskiriame kokiai nors kategorijai. Kokiais objekto pozimiais rememasi atpazistant objektus? Forma, spalva, dydziu ir sandara. Atpazistant objektus forma bene svarbiausia.

br />Atpazinimui itakos turi ir kontekstas. Objektas lengviau atpazistamas kai jis atsiduria tarppanasiu, giminisku objektuar jam iprastoje aplinkoje. Konteksta yra labai svarbus, kai objektas yra keliaprasmis ar neaiskus.
Be abejo, suvokimai turi iritaka ir musu motyvai.

5. Demesys ir suvokimas

Kiekviena akimirka mus veikia daugybe stimulu. Taciau musu samone pasiekia ne visi.

Leave a Comment