referatas

Įvadas

Temos aktualumas ir reikšmingumas. Visiems žmonėms psichikos, fizinė ir socialinė sveikata yra gyvybiškai svarbūs dalykai, kurie glaudžiai susiję ir priklauso vienas nuo kito. Suvokiant šį tarpusavio ryšį, aiškėja, kad psichikos sveikata vaidina lemiamą vaidmenį kuriant žmonių, visuomenės ir šalies gerovę. Deja, daugelyje pasaulio šalių psichikos sveikata ir psichikos sutrikimai nėra laikomi tokiais svarbiais kaip fizinė sveikata. Apskritai šios problemos ignoruojamos ir apleistos. Iš dalies dėl to psichikos sutrikimų našta pasaulyje didėja, o gydymo spragų daugėja. Šiuo metu 450 mln. žmonių kenčia nuo psichikos ir elgesio sutrikimų, ir tik mažuma gauna būtiniausią gydymą. Besivystančiose šalyse daugelis žmonių turinčių rimtų psichikos sutrikimų, turi patys savo jėgomis tvarkytis su savo asmenine našta – depresija, demencija, šizofrenija ir priklausomybe nuo narkotinių medžiagų. Daugelis jų niekinami dėl ligos ir išgyvena stigmą ir diskriminaciją. Šiandien žinome, kad daugeliui psichikos ir fizinių ligų įtaka daro, biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių derinys. Žinome, kad psichikos ir elgesio sutrikimų pagrindas yra smegenyse. Nuo šių ligų kenčia įvairaus amžiaus visų šalių žmonės, tai kelia problemų šeimai ir bendruomenei taip pat ir individams. Žinome ir tai, kad dažnai ligas galima diagnozuoti ir išgydyti be didelių sąnaudų. Taigi remdamiesi tuo, ką žinome, galime teigti, kad šiuo metu žmonės, turintys psichikos ie elgesio sutrikimų, turi vilties gyventi visavertį gyvenimą savo bendruomenėse.Remiantis paminėtais aspektais kalbėti apie psichikos reiškinių pagrindinius aspektus aktualu ir reikšminga.Darbo tikslas – išanalizuoti įsisąmonintų ir neįsisąmonintų psichikos reiškinių pagrindinius aspektus.Remiantis darbo tikslu, šiame darbe darbo autorė siekia įgyvendinti šiuos uždavinius:1. Pateikti psichikos sampratą;2. Išanalizuoti psichikos funkcijas;3. Aptarti psichikos sandarą;4. Išnagrinėti įsisąmonintų ir neįsisąmonintų psichikos reiškinių pagrindinius aspektus.

5. Išanalizuoti psichikos sutrikimų prevencijos momentus.

Darbo metodas – literatūros šaltinių analizė.

1. Psichikos samprata

Žmogaus psichika – tai tikrovės pažinimo ir elgsenos reguliavimo reiškinių vienovė. Kiekviename individe jie sudaro tam tikrą integruotą visumą. Būtų neįmanoma pažinti atskirų psichikos reiškinių, jei netirtume jų tarpusavio ryšių, neaprėptume visumos. Svarbiausia žmogaus psichikos ypatybė yra ta, kad jis ne tik patiria kokį nors reiškinį, bet ir supranta, jog jį patiria. Žmogus gali įsisąmoninti aplinkos reiškinius. Jis turi sąmonę, kurios neturi kiti gyvūnai. Žmogaus psichika yra labai turtinga. Vieni psichikos reiškiniai yra nulemti genų, kitus mes patys sukuriame ir jie lemia mūsų elgesį. Atsižvelgiant į tai, kaip veikia žmogaus psichikos reiškiniai, kiek jie lemia žmogaus elgesį, tai pat kiek žmogus tuos reiškinius supranta, skiriami šie psichikos sluoksniai: nesąmoningi reiškiniai (pasąmonė ), sąmonė ir savimonė. Sąmonė – tai toji psichinių reiškinių dalis, kuri leidžia mums ne tik pažinti pasaulį ir save, bet ir žinoti apie šį pažinimą, prognozuoti būsimus tikrovės reiškinius. Galima pasakyti, kad sąmonė yra visa tai, apie ką žmogus gali duoti žodinę ataskaitą. Sąmonė – tai atviras ir tikras žmogaus ryšys su tikrove, leidžiantis pažinti gamtinę ir socialinę aplinką bei reguliuoti savo elgesį. Sąmonė yra, S.Rubinšteino žodžiais tariant, „pergyvenimo ir žinojimo vienovė“.Savimonė – savo asmenybės, jos santykių su aplinka pažinimas. Dar vaikystėje žmogus ima skirti save nuo kitų. Jis pradeda pažinti ir vertinti savo psichinius reiškinius, lyginti juos su kitų žmonių atitinkamais reiškiniais. Savo asmenybės įvertinimas sudaro pagrindą kitiems svarbiems savimonės veiksmams: savo elgesio kontrolei, jo reguliavimui ir saviauklai.Savivaizdis, arba „aš vaizdas“, ( autokoncepcija) – tai gana pastovi, daugiau ar mažiau įsisąmoninta ir kaip vienintelė išgyvenama individo nuomonių ir vaizdinių apie save sistema, kuria vadovaudamasis jis bendrauja su kitais žmonėmis ir vertina pats save. Tai žmogaus nuostata savo paties atžvilgiu.

Pasąmonė – tai psichinių reiškinių dalis, kuri nepasiekia sąmonės arba yra iš jos išstumta. Tai mūsų sapnai, hipnozės reiškiniai, instinktai, potraukiai, neįsisąmoninti norai, pamiršti praeities vaizdai ar potyriai. Visa, kas susiję su mūsų pagrindiniais gyvenimo įgūdžiais, pavyzdžiui, ėjimu, rašymu, kalbėjimu ir t.t. taip pat glūdi pasąmonėje. Psichiniai reiškiniai skiriasi savo pastovumu ir vaidmeniu asmenybės veikloje. Pagal tai jie skirstomi į tris rūšis – psichinius procesus, psichines būsenas ir psichines savybes.

Apibendrinant galima pasakyti, kad žmogaus psichika – tai tikrovės pažinimo ir elgsenos reguliavimo reiškinių vienovė. Žmogaus psichika yra labai turtinga. Žmogus gali įsisąmoninti aplinkos reiškinius. Jis turi: sąmonę, savimonę ir pasąmonę.

2. Psichikos funkcijos

Biologinės organizmo savybės psichiką padaro įmanoma, o psichika leidžia mums pažinti aplinkinį pasaulį, pažinti save, taip pat ji reguliuoja mūsų elgseną. Šveicarų psichologas ir psichiatras Carlas Gustavas Jungas skiria keturias pagrindines psichikos funkcijas, kurias darbo autorė pateikia 1 pav.

1 pav. Psichikos funkcijos

Bendrai psichika – tai žmogaus vidinių (tačiau ne biologinių) veiksnių visuma, įtakojanti jo elgesį. Mūsų psichika kuria ir tvarko mūsų patyrimą, subjektyvius mūsų išgyvenimus. Išorinio ir vidinio patyrimo medžiaga – tai psichikos turinys. Toks turinys psichikoje atsiranda jutimų ir suvokimų dėka. Vėliau šis turinys yra tvarkomas vidinio vyksmo matmenyje (t.y. mąstymu ir emocijomis) ir toks vyksmas vyksta laike – turi savo praeitį (saugomą atmintyje), dabartį (atspindimą suvokime) ir ateitį (sukuriama vaizduotėje). Mes atsimename buvusias savo mintis ir jausmus, suvokiame esamas mintis ir jausmus bei galime įsivaizduoti ką mąstysime ir jausime.Kontaktas tarp išorinės ir vidinės realybės vyksta per suvokimą. Suvokimas organizuoja jutiminę informaciją bei ją susieja su laiko ir erdvės kontekstu. Mums suvokiant garsus, vaizdus, kvapus, skonius ir prisilietimus, išorinis pasaulis atsispindi mūsų viduje. Viduje ši patyrimo medžiaga tvarkoma dvejopai. Mąstymas apibendrina patiriamą medžiagą ir įvairiais būdais ją manipuliuoja – visumą suskaldo į elementus, iš elementų sukuria naują visumą ir pan. Mąstymo procese taip pat susikuria naujas psichikos turinys. “Ką daryti?” mums pasako mąstymas, remdamasis mūsų pačių ir kitų žmonių per kalbą perimta patirtimi. Mąstymas analizuoja esama problemą, lygindamas ją su buvusiomis problemomis, abstrahuodamas joms bendrus bruožus, ir taip ieško sprendimo būdų. Emocijos yra psichikos procesas, sintezuojantis patyrimo informaciją į visumą, tai, ką mes patiriame dabar, sujungia su tuo, ką patyrėme praeityje ir interpretuoja tos patyrimo informacijos biologinį reikšmingumą (t.y. reikšmingumą organizmo išlikimui) ir apie tai signalizuoja bei atitinkamai nukreipia veiksmą (elgesį) . Emocijos bendriausia prasme atsako į klausimą “tai čia gerai ar blogai?” mūsų biologiniam kūnui ir nurodo veiklos kryptį, “ką daryti?”. Patyrimo istorija saugoma atmintyje, kur ji taip pat yra mąstymo ir emocijų reorganizacija. Galiausiai vaizduotėje mąstymas ir emocijos iš jau esamos patyrimo medžiagos kuria naują turinį.

Apibendrinimui galima pasakyti, kad pagrindinės psichikos funkcijos yra: mąstymas, jausmai, pojūčiai ir intuicija. Mąstymas: ”jis suteikia daiktams vardus”, jausmai “pasako, kas priimtina, o kas ne”, pojūčiai “pasako kad kas nors yra”, intuicija “jai rūpi ne faktai, o tikimybė”.

3. Psichikos sandara

Psichiką analizuoja ne vienas pasaulio mokslininkas, todėl ir psichikos klasifikacijų, reikia manyti yra pakankamai daug ir tai dar kartą pabrėžia, kad žmogaus psichika yra labai raiškinga jo gyvenimui ir jo tinkamam funkcionavimui. 2 pav. darbo autorė pateiks 2 klasifikacijas, tačiau toliau išanalizuos tik vienos psichikos sandaros psichinių reiškinių pagrindinius elementus.

2 pav. Psichikos sandaros kelios klasifikacijos

Psichiniai reiškiniai skiriasi savo trukme ir pastovumu. Atsižvelgiant į kai kuriuos jų kitėjimo skirtumus, šie reiškiniai skirstomi į tris rūšis: psichinius procesus, psichines būsenas,  psichines savybes. Toliau darbo autorė išanalizuos psichinių reiškinių jau paminėtas rūšis.1. Psichiniais procesais laikomi dinamiškiausi psichikos reiškiniai, kurie atsiranda veikiant išoriniams bei vidiniams poveikiams, keičiasi, šiems keičiantis, ir išnyksta nutrūkus poveikiams. Tai jutimas, suvokimas, atmintis, vaizduotė, mąstymas, emocijos. Yra visa eilė dirgiklių, jie veikia mūsų jutimo organus: regos, klausos, lytėjimo, uoslės. Dirgikliai tuose organuose sukelia cheminį, mechaninį arba elektrinį aktyvumą. Šio aktyvumo dėka informacija apie dirgiklius perduodama į tam tikras smegenų sritis, ten apdorojama ir kyla pojūčiai (juntame spalvas, skausmą, skonį, alkį ir t.t.). Antrasis psichinis procesas – suvokimas, tai sudėtingesnis už jutimą pažintinis procesas. Jutimas ir suvokimas tampriai susiję ir dažnai laikomi proceso dvejais etapais. Jutiminė informacija iš kiekvienos jutiminės sistemos yra atnešama į smegenis, kur ji apdorojama, susiejama su kitų jutiminių sistemų informacija ir ankstesne patirtimi, to apdorojimo rezultatas yra suvokimas. Mes pažįstame aplinką ne kaip pojūčių chaosą, o kaip apibrėžtų visuminių daiktų ir reiškinių užpildytą tikrovę (pvz., mes matome geltoną pieštuką ant žalios knygos, o ne kažkokią pailgą dėmę, žaliame fone).

Atmintis yra vienas iš psichikos procesų, kurio dėka mes esame istorinės būtybės, t.y. suvokiam save kaip egzistuojančius laiko tėkmėje su praeitim, dabartim ir ateitim. Bendriausia prasme atmintis gali būti apibūdinta kaip gebėjimas išsaugoti ir prireikus atgaminti bei panaudoti patyrimo istoriją. Atminties rezultatas – vaizdinys arba antrinis vaizdas.Vaizduotė yra dar vienas žmogaus istoriškumui svarbus psichinis procesas. Suvokimas mus informuoja apie dabartį, atmintis mus sieja su praeitimi, o vaizduotė leidžia numatyti, įsivaizduoti ateitį. Vaizduotę galime apibūdinti kaip gebėjimą psichikoje kurti objektus, jutinius (t. y. atvaizdus, sąvokas, idėjas, garsus, situacijas ir pan.), su kuriais savo praeityje žmogus dar nebuvo susidūręs. Tai atmintyje saugomos patirties reorganizavimas, jo rezultatas yra neatitinkantis tikrovės vaizdinys.2. Psichinės būsenos yra pastovesni psichikos reiškiniai, susidarantys kelių procesų pagrindu. Psichinėms būsenoms priskiriamos įvairios nuotaikos. Nuotaikos yra ilgesnį laiką besitęsiančios, apimančios tam tikrą laiką visą asmenybę ir nuspalvinančios bei psichinius reiškinius būsenos. Gerai žinomos džiugios ir liūdnos, darbingos ir irzlios ir kitos nuotaikos. Nuotaikų priežastys labai įvairios: organizmo sveikatos būklė, klimatas, gamtos reiškiniai, įvairios visuomeninės priežastys. Nuotaikų priežastys ne visada įsisąmoninamos. Psichinėms būsenoms priskiriamas įkvėpimas. Įkvėpimui būdingas sąmonės aktyvumas, emocinis pakilumas, psichinių ir fizinių jėgų įtampa. Kilus įkvėpimui, maksimaliai sutelkiamas dėmesys, sugebėjimai, pagyvėja atmintis, vaizduotė, sukaupiama valia. Įkvėpimas yra viena pagrindinių kūrybos procesų prielaida. 3. Psichinės savybės – tai pastoviausi psichikos reiškiniai. Tai psichinių veiksmų tempų, darbštumo ar tingumo, gabumų ir sugebėjimų, įvairių siekimų ir idealų savybės. Kai kurios šių savybių mažai tesikeičia (pvz., temperamento tipai) per visą žmogaus gyvenimą. Kitos – charakterio, sugebėjimų, įvairių nuostatų ypatybės keičiasi dėl pamėgdžiojimo, ugdymo ir saviugdos įtakos, tačiau tie pasikeitimai yra lėti, susiję su visa atskiros asmenybės tapsmo istorija, sveikata ir socializacija.

4. Įsisamoninti ir neįsisąmoninti psichiniai reiškiniai

Žmogaus psichika turi vieną savybę kurios neturi gyvūnai, tai galimybė analizuoti savo mintis, savo išgyvenimus, savo patyrimą ir juos pakartotinai išreikšti. Atsižvelgiant į tai, kaip ir kokius psichinius reiškinius žmogus suvokia, juos galime suskirti į tris grupes, kurias darbo autorė pateikia 3 pav.

3 pav. Psichikos reiškinių grupės

Psichikos struktūros hipotezę Froidas pateikė knygoje “Sapnų pasaulis” (1900). Žmogaus psichika yra nelyginant ledkalnis, kurio didžioji dalis neregima. Mūsų sąmoningas žinojimas yra iškilusi į paviršių ledkalnio dalis. Sąmonė – savistabai prieinama psichikos sritis, aplinkos ir vidinių įvykių visuma, suvokiama konkrečiu momentu. Iki sąmonės sritis, iš esmės yra atmintis – tai, ko konkrečiu momentu mūsų sąmonėje nėra, bet reikalui esant į ją gali būti ištraukta. Giliau slypi daug gilesnė pasąmonės sritis. Anot Froido, pasąmonė sudaro didžiausia psichikos turinio dalį ir yra sąmoningai savistabai sunkiai prieinamoje psichikos dalyje. Į pasąmonę patenka tie psichikos turiniai, kurie arba nėra reikalingi sąmonėje (pvz., automatinių veiksmų valdymas), arba yra perdaug nemalonūs, skausmingi, kad būtų laikomi sąmonėje. Pagrindiniai pasąmonę sudarantys elementai – instinktai . Nepaisant to, kad pasąmonė yra neprieinama savistabai, ji reikšmingai įtakoja mūsų elgesį, mintis ir jausmus. Šiuolaikinės mokslinės psichologijos požiūriu, “ledkalnio” samprata” skiriasi nuo Froido sampratos.Apibendrinus galima pasakyti, kad žmogaus psichiniai reiškiniai skirstomi į tris grupes: pilnai įsisąmoninti psichiniai reiškiniai (tai kai mūsų sąmonė nukreipta į tam tikrą objektą, sprendžiant problemą), nepilnai įsisąmoninti psichiniai reiškiniai(tai nesąmoningas informacijos apdorojimas), neįsisąmoninti psichiniai reiškiniai (tai procesai kurie vyksta mums nežinant).

5. Psichikos reiškinių prevencijos aspektai5.1. Psichikos sveikatos problemų sprendimas

Per praėjusio amžiaus antrąją pusę psichikos sveikatos apsaugos modelis pasikeitė. Siekiama psichikos sutrikimų turinčius individus įtraukti į bendruomenę, ūmius atvejus gydyti bendrojo profilio ligoninėse. Ši permaina remiasi pagarba individams, sergantiems psichikos ligomis, žmogaus teisių apsauga bei naujausių priemonių bei metodikų priemonių naudojimu. Teisinga objektyvi diagnozė – svarbiausiais dalykas planuojant sergančiojo priežiūrą ir pasirenkant tinkamą gydymą. Kuo anksčiau pradedame tinkamai gydyti, tuo geresnis rezultatas. Tinkamas psichikos ir elgesio sutrikimų gydymas reiškia racionalų, kliniškai prasmingą ir kompleksinį farmakologinių, psichologinių ir psichosocialinių priemonių naudojimą. Specifinių būklių valdymas apima prevencijos, gydymo ir reabilitacijos sritis.

1 lentelė.Bendrosios rekomendacijos reikalingos psichikos sveikatos priežiūrai teikti1.Gydyti ir pirminės priežiūros institucijose. Plėtoti vietinės reikšmės mokymo priemones. Pripažinti psichikos sveikatą pirminės sveikatos priežiūros dalimi. Surengti tobulinimo kursus pirminės sveikatos priežiūros specialistams.2. Padaryti psichotropinius vaistus prieinamus. Visą sveikatos priežiūros aplinką aprūpinti būtiniausiais psichotropiniais vaistais. Naujausius psichotropinius vaistus padaryti prieinamus.3. Priežiūrą teikti bendruomenėje. Kalėjimuose neturi būti žmonių su psichikos sveikatos sutrikimais. Uždaryti uždaras psichiatrijos ligonines. Bendruomenėje sukurti priežiūros galimybes. Bendrosios paskirties ligoninėse įsteigti psichiatrijos skyrius. Psichikos ligonines sumažinti ir priežiūrą jose pagerinti.4. Šviesti visuomenę. Remti nevalstybinių organizacijų darbą šviečiant visuomenę. Skatinti psichikos sveikatą per žiniasklaidą, formuoti teigiamą požiūrį bei padėti užkirsti kelią sutrikimų atsiradimui.5. Įtraukti bendruomenes, šeimas ir vartotojus. Finansuoti nevalstybinių organizacijų ir psichikos sveikatos projektus, užtikrinti, kad kuriant paslaugas bei politiką dalyvautų bendruomenių bei šeimų atstovai. 6. Įtvirtinti nacionalinę politiką, programas ir teisinius aktus. Kurti psichikos sveikatos programas bei politiką. Didinti psichikos sveikatos apsaugos biudžetą. Užtikrinti teisingą finansavimą, įskaitant draudimą.7. Rengti darbuotojus. Rengti psichiatrus bei slaugytojus, mokyti specialistus pažangiausių gydymo būdų. 8. Bendradarbiauti su kitais sektoriais. Remti nevalstybinių organizacijų veiklą. Gerinti psichikos sveikatos programas mokymo įstaigose bei darbovietėse, žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų, sukurti palankias sąlygas mokymo įstaigose bei darbovietėse.9. Kontroliuoti visuomenės psichikos sveikatą. Stebėti didžiausias rizikos gyventojų grupes. Įtraukti psichikos sutrikimus į pagrindinę sveikatos apsaugos informacijos sistemą. Stebėti prevencijos programų veiksmingumą.10. Remti daugiau tyrimų. Plėsti psichikos sveikatos priežasčių tyrimus. Pirminės sveikatos priežiūros lygiu ištirti psichikos sutrikimų paplitimą, eigą, išdavas ir jų poveikį bendruomenei. Ištirti, kaip teikiamos paslaugos. Įsteigti dažniausiai psichikos sutrikimų valdymo veiksmingumo bei teisingo lėšų panaudojimo pirminės sveikatos priežiūros institucijose tyrimus.

Šaltinis: Pasaulio sveikatos pranešimas 2001. Vilnius, 2002 p.128.

5.2. Prevencija

Šizofrenija. Šiuo metu pirminė šizofrenijos prevencija neįmanoma. Tačiau pastaruoju metu atliekant tyrimus skiriama daug dėmesio, kaip sukurti būdus labai anksti ar dar neprasidėjus ligai nustatyti žmones, kuriems gresia rizika susirgti šizofrenija. Anksti išaiškinus tokius atvejus didesnės galimybės laiku taikyti atitinkamas priemone ir šitaip sumažinti lėtinės eigos arba rimtų šalutinių reiškinių riziką. Šizofrenijos gydymas susideda ir trijų pagrindinių komponentų. Pirma, vaistai, kurie lengvina simptomus ir padeda išvengti recidyvo. Antra, švietimas ir psichosocialinės priemonės padeda pacientams ir jų šeimoms kovoti su liga ir jos pasekmėmis bei padeda išvengti recidyvų. Trečia, reabilitacija padeda pacientams reintegruotis į bendruomenę ir vėl mokytis arba dirbti. Priežiūros tikslai: kuo anksčiau nustatyti ligą, gydyti simptomus, formuoti pacientų ir jų šeimų įgūdžius, siekti, kad gerėjimas tęstųsi kuo ilgiau, išvengti recidyvų ir reintegruoti ligonius į bendruomenę kad jie galėtų normaliai gyventi. Vidutinė gydymo trukmė yra 3-6 mėn. Palaikomasis gydymas tęsiamas mažiausiai vienerius metus po pirmojo ligos epizodo. 2-5 m. po antrojo epizodo ir dar ilgiau. Besivystančiose šalyse atsakas į gydymą yra geresnis, vaistų dozės mažesnės, gydymo trukmė trumpesnė. Bendrai pacientų priežiūrai labai svarbi šeimų parama. 2 lentelėŠizofrenijos gydymo priemonių veiksmingumas.Intervencija Recidyvų (%) po 1 metųplacebas 55chlorpromazinas 20-25Chlorpromazinas + šeimos parama 2-23 Šaltinis: Pasaulio sveikatos pranešimas 2001. Vilnius, 2002 p.83.

Priklausomybė nuo alkoholio. Vertinant priklausomybės nuo alkoholio prevenciją, reikia nepamiršti pagrindinio tikslo: išvengti ir sumažinti su alkoholiu susijusių problemų (su alkoholiu susijusių nelaimingų atsitikimų, traumų, savižudybių, smurto ir kt.) skaičių populiacijoje. Terapijos tikslai: su alkoholiu susijusiu sergamumo ir mirtingumo mažinimą ir kitų socialinių bei ekonominių problemų, susijusių su lėtiniu ir dideliu alkoholio vartojimo, mažinimas.

Anksti pripažinti dėl alkoholio vartojimo kilusias problemas, anksti imtis prevencinių ir psichologinių priemonių, žalingo alkoholio poveikio gydymas (įskaitant abstinenciją ir kitas medicinines pasekmes), naujų įgūdžių, kaip elgtis su alkoholio gėrimu susijusiose situacijose.

Išvados

1. Žmogaus psichika – tai tikrovės pažinimo ir elgsenos reguliavimo reiškinių vienovė. Kiekviename individe jie sudaro tam tikrą integruotą visumą. Būtų neįmanoma pažinti atskirų psichikos reiškinių, jei netirtume jų tarpusavio ryšių, neaprėptume visumos. Svarbiausia žmogaus psichikos ypatybė yra ta, kad jis ne tik patiria kokį nors reiškinį, bet ir supranta, jog jį patiria. Žmogus gali įsisąmoninti aplinkos reiškinius. Jis turi sąmonę, kurios neturi kiti gyvūnai.2. Šveicarų psichologas ir psichiatras Carlas Gustavas Jungas skiria keturias pagrindines psichikos funkcijas: mąstymą, jausmus, pojūčius ir intuiciją. Mąstymas – tai pasaulio suvokimas per intelektą; “jis suteikia daiktams vardus”. Jausmai pabrėžia dalykų vertę žmogui, “pasako, kas priimtina, o kas ne”. Pojūčiai (t.y. suvokimas juslėmis) praneša, kad daiktas egzistuoja, “pasako, kad kas nors yra”. Intuicija paprastai pagrįsta pasąmonėje vykstančiais procesais, “jai rūpi ne faktai, o tikimybė”.3. Psichiką analizuoja ne vienas pasaulio mokslininkas, todėl ir psichikos klasifikacijų, reikia manyti yra pakankamai daug ir tai dar kartą pabrėžia, kad žmogaus psichika yra labai raiškinga jo gyvenimui ir jo tinkamam funkcionavimui.4. Žmogaus psichika turi vieną savybę kurios neturi gyvūnai, tai galimybė analizuoti savo mintis, savo išgyvenimus, savo patyrimą ir juos pakartotinai išreikšti. Atsižvelgiant į tai, kaip ir kokius psichinius reiškinius žmogus suvokia, juos galime tris grupes:1-a grupė – Pilnai įsisąmoninti psichiniai reiškiniai2-a grupė – Nepilnai įsisąmoninti psichiniai reiškiniai3 – čia grupė – Neįsisąmoninti psichiniai reiškiniai. 5. Per praėjusio amžiaus antrąją pusę psichikos sveikatos apsaugos modelis pasikeitė. Siekiama psichikos sutrikimų turinčius individus įtraukti į bendruomenę, ūmius atvejus gydyti bendrojo profilio ligoninėse. Ši permaina remiasi pagarba individams, sergantiems psichikos ligomis, žmogaus teisių apsauga bei naujausių priemonių bei metodikų priemonių naudojimu. Teisinga objektyvi diagnozė – svarbiausiais dalykas planuojant sergančiojo priežiūrą ir pasirenkant tinkamą gydymą. Kuo anksčiau pradedame tinkamai gydyti, tuo geresnis rezultatas. Tinkamas psichikos ir elgesio sutrikimų gydymas reiškia racionalų, kliniškai prasmingą ir kompleksinį farmakologinių, psichologinių ir psichosocialinių priemonių naudojimą. Specifinių būklių valdymas apima prevencijos, gydymo ir reabilitacijos sritis.

Naudota ir cituota literatūra

1. Maria Fürst, “Psichologija”, 1998 m., Vilnius.2. Psichologijos atlasas I tomas, 2001 m., Vilnius.3. Laima Monginaitė, “Įvadas į psichologiją”, 2005 m., Vilnius: “Technika”.4. Aleksandras Jasikevičius, “Siela, Mokslas, Gyvensena, 1995 m., Vilnius: “Žodynas”.5. Rigo Van Meer. Šizofrenija. 1998m., Vilnius6. Algirdas Mikalkevičius. Psichikos ligos. 1999 m., Vilnius7. Algirdas Dembinskas. Depresija. 1999 m., Vilnius8. H. Dilingas, Ch. Reimeris. Psichiatrija ir psichoterapija. 2000 m., Vilnius9. Pasaulio sveikatos pranešimas 2001. Psichikos sveikata: naujas supratimas, nauja viltis. 2002 m., Vilnius.