KLAIPĖDOS UNIVERISTETAS PEDAGOGIKOS FAKULTETAS PSICHOLOGIJOS KATEDRA
Julijus Brazauskas, dieninio mokymo skyriaus 1 kurso 7 grupės studentas
Referatas INTELEKTAS
Darbo vadovas: Doc. dr. M. Rugevičius
KLAIPĖDA, 2003
TURINYS
Įvadas…………………………………………………………….……………………………31. INTELEKTO SAMPRATA, ESMĖ, STRUKTŪRA……………………..42. INTELEKTO MATAVIMAS,TESTAI……………………………………….73. INTELEKTĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI………………………………..9IŠVADOS…………………………………………………………………………………..11LITERATŪRA……………………………………………………………………………12
ĮVADAS
Intelektas – viena iš pedagoginės psichologijos kruopščiausiaityrinėtų, reikšmingiausių ir problemiškiausių asmenybės savybių. Tai labaisvarbus dalykas, apie kurį turi žinoti tėvai, mokytojai, visi, kam rūpiasmenybės raida, visuomenės tobulėjimas. Intelektas koreliuoja su sėkme moksle, profesinėje veikloje. Šeima,tėvai gali paskatinti intelekto vystymąsi. Pirmiausia būtina suvokti, kasyra intelektas,kas jį lemia, kas skatina jo tobulėjimą. Svarbu suprasti,kaip galima padaryti pedagoginį poveikį,ypač ankstyvuoju intelektovystymosi laikotarpiu. Intelektas-sėkmingo mokymosi ir kūrybinės veiklos sąlyga. Jis įgalinaindividą lengvai prisitaikyti prie naujų reikalavimų, padeda spręstieilinius uždavinius, adaptyviai veikti ir elgtis. Intelektas įtakoja sugebėjimą perdirbti turimą patirtį, spręstinaujus, originalius teorinius uždavinius, įžvelgti tikrovės veiksnių ryšius,dėsnius bei dėsningumus (kūrybinė intelekto funkcija). Išmokus intelektą suvokti, kaip tam tikrų procesų seką, galimarūpintis jo lavinimu.Vadovaudamiesi šiuolaikinėmis informacijos perdirbimo,intelekto koncepcijomis, menkus bendruosius sugebėjimus (protinius) galimevertinti ne kaip netinkančią prielaidą, bet kaip veiklos modelį,kurį galimatobulinti. Šio darbo tikslas: apžvelgti intelekto sampratą, esmę, struktūrą,intelekto matavimą, testus, intelektą įtakojančius veiksnius.
1. INTELEKTO SAMPRATA, ESMĖ IR STRUKTŪRA
Nuo XIX a. pabaigos, kai pradėta tyrinėti intelektą, psichologai ilgąlaiką nesutarė, ką reikėtų laikyti intelektu. Dažniausiai mokslinėjeliteratūroje intelekto sąvoka apibrėžiama taip: intelektas(lot. intellectus – suvokimas, prasmė) – protas,pažintiniai žmogaus sugebėjimai ( 6, 216 ); intelektualas (lot. intellectualis – protinis) – išsilavinęs, dideliointelekto žmogus.
Pedagoginėje literatūroje intelektas įvardijamas, kaip sugebėjimųvisuma, sąlygojanti asmenybės mąstymo kokybę . Filosofai (I. Kantas) teigė, kad tikrovės pažinimas prasideda nuopojūčių, pereina į intelektą ir baigiasi protu, aukščiausiu pažinimo lygiu.G. Hėgelis intelektą laikė “baigtinių dalykų mąstymu“ ( 4, 75 ). Psichologijoje akcentuojama, kad intelektas yra sumanumas,protingumas , sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti įvairiusdalykus, gebėjimas pasimokyti iš patirties ( 2, 49 ). W. K. Estes (1982) teigia, kad intelektas yra individo adaptacinėveikla, kurią paprastai sudaro tam tikri problemų sprendimo aspektai irkurios kryptys priklauso nuo pažinimo procesų bei operacijų. Taigi,intelektas „nėra organizmo viduje egzistuojanti visuma, o yra veiklossavybė“ (1, 50). Intelektas – ne tik sugebėjimas protauti, spręsti problemas beiišmokti. Jam būdinga ir nemaža su protavimu susijusių požymių – emociniai,socialiniai ir sensoriniai gebėjimai bei įgūdžiai. Dalyje intelektoapibrėžimų kalbama apie gebėjimą atsispirti stresui ir susierzinimui, o taireiškia emocinį stabilumą bei pasitikėjimą savimi. Intelektas – tai individo gebėjimas operuoti vaizdais arabstrakcijomis kalboje, skaičiuose bei erdvėje ir laike, leidžiantissėkmingai susidoroti su daugeliu sudėtingų ir (remiantis specialiaisįgūdžiais) net labai specifinių užduočių. Intelekto sąvoka apima tiekmąstymo procesą, reikalingą problemoms spręsti, tiek šio proceso rezultatus( 1, 140 ). Beveik visi intelektą tyrinėjantys mokslininkai pažymi, kadintelektas nėra koks „daiktas“, intelektas – tai abstrakti , nemedžiaginėsąvoka ( 5, 371 ). Intelektas yra ypač sklandus susidorojimas su bet kokia iškilusiasituacija ( 5, 372). Intelektas – sėkmingas prisitaikymas prie aplinkos, svarbiausipažinimo gebėjimai, kurie padeda žmonėms spręsti problemas ir sėkmingaiveikti bet kokioje aplinkoje. Sugebėjimais (intelektu) suprantama visuma asmenybės savybių,nulemiančių kokios nors veiklos sėkmę ( 3, 150 ).Anot H. Gardner, yra keletas intelekto rūšių: • Kalbinis intelektas (sugebėjimai naudoti žodžius,atlikti verbalinę
analizę,gerai įsisamoninti sudėtingą verbalinę medžiagą, suprasti metaforas); • Muzikinis intelektas (jautrumas ritmui, melodijai ir t. t.); • Loginis matematinis intelektas; • Erdvinis intelektas (matuojamas testais, per kuriuos žmogus ieško paslėptų figūrų arba mintyse keisdamas objektų erdvinę padėtį apibūdina gaunamus pakitimus); • Kūniškasis kinestezinis intelektas (beveik tobulas savo kūno suvokimas ir valdymas); • Vidinis asmeniškasis intelektas (savų jausmų supratimas , savo kūno funkcijų valdymas); • Tarpasmeninis intelektas (sugebėjimas pasinaudoti subtiliomis užuominomis savoje socialinėje aplinkoje).Šį sąrašą H. Gardner papildydavo, kai tik koks nors sugebėjimas būdavoaprašytas kelių autorių darbuose. Teorijos autoriaus nuomone, kiekvienasintelektas yra savarankiškas, bet susijęs su kitomis intelekto „rūšimis“. Psichologai Robert Sternberg ir Richard Wagner intelektą skirstopaprasčiau. Jų teorijoje išskiriamos trys intelekto rūšys: • akademinė (įgūdžiai, vertinami intelekto testais); • praktinė (įgūdžiai, reikalingi kasdieniame gyvenime); • kūrybinė (įgūdžiai, atsiskleidžiantys reaguojant į nepažįstamas situacijas).Sportinius ,muzikinius ir kitus ne protinius sugebėjimus jie vadinatalentais. Louis Leon Thurstone išskyrė septynis vienodai svarbius intelektoveiksnius: • erdvinė vaizduotė; • suvokimo ir orientavimosi greitis; • skaičiavimo įgūdžiai; • kalbos supratimas; • kalbėjimo įgūdžiai; • atmintis; • apibendrinamasis mąstymas.Visus šiuos veiksnius psichologas L. L. Thurstone pavadino pirminiais.Jiems matuoti buvo sukurti ir atskiri testai. Mokslininkas J. P. Guilford sukūrė erdvinį modelį, atspindintįintelekto veiksnių klasifikaciją, kur kiekvieną veiksnį apibūdinaoperacija, produktas ir turinys. Šias tris reikšmes mokslininkas perkelia įkoordinačių ašis. Kiekvieną iš šių vertinimo aspektų J. P. Guilfordsuskaidė į smulkesnes dalis: 1) mąstymas: • figūrinis: informacija suvokiama jutimo organais; • simbolinis: raidžių, skaitmenų ir kitų sutartinių ženklų supratimas; • semantinis: verbalinių reikšmių ir vaizdinių formos; • „socialinis intelektas“: susijęs su elgesiu; 2) operacijos: • kognityvinės: pažinimas, suvokimas arba atpažinimas, atradimas; • atmintis: žinių laikymas atmintyje ir t. t.; • divergencinis mąstymas: nukreiptas skirtingomis kryptimis, ieško skirtybių, jas nagrinėja; • konvergencinis mąstymas: gebėjimas atrinkti reikiamą informaciją iš turimos; • vertinimas: gebėjimas nustatyti atlikto darbo vertę, teisingumą, tinkamumą ar teiktinumą; 3) rezultatai • vienetai: atskirų vienetų radimas; • klasės; • ryšiai; • sistemos: tarpusavio ryšių sistemos sudarymas; • transformacijos; • implikacijos; Teorijos autorius teigia, jog egzistuoja 120 galimų pirminiųintelekto veiksnių. Gebėjimams, kurie remiantis šia daugialype intelektoteorija dar yra tik numanomi, būtina sudaryti juos matuosiančius testus.2. INTELEKTO MATAVIMAS, TESTAI
Nuo pat intelekto, tyrinėjimų pradžios mokslininkai siekė rasti jovertinimo būdus. Intensyviai to siekė Francis Galton (1822-1911). Jis manė,kad intelektas yra pilnai paveldimas. Šis mokslininkas veikale „Paveldėtasgenijus“ (1869) iškėlė mokslinio pagrindo neturinčią mintį, kad intelektągalima vertinti matuojant galvos dydį. Vėliau jis sukūrė keletą genijauspagrindo (kaip jis suprato) matavimo būdų. F. Galton buvo pirmasismokslininkas, manęs, jog intelektą galima išmatuoti kiekybiškai. Šią idėją sėkmingai pritaikė prancūzų psichologai A. Binet ir J. Simon(1904). Jie sukūrė testą „vaikų intelektui matuoti“. Vėliau buvo sukurtitestai ir kitoms amžiaus grupėms priklausančių žmonių intelektuimatuoti.Šie psichologai teigė, kad :“visų vaikų intelekto raida yra tokiapat, tik vienų ji yra greitesnė nei kitų“ (5, 362 ). A. Binet ir J. Simonnustatė protinį amžių, tai yra protinį amžių, kuriam būdingas tam tikrasveiksmų lygis. Šių testų autoriai, žmonėms, kurių intelekto testų įverčiaimenki, siūlė „proto ortopediją“, lavinančią dėmesio plėtrą ir savikontrolę.1911m., kai mirė A. Binet, Stanfordo universiteto profesorius L. Terman(1877-1956) nutarė panaudoti A. Binet testą. Dabar A. Binet testasvadinamas Stanford-Binet testu.Vokiečių psichologas William Stern šiemstestams pritaikė intelekto koeficientą(IQ), skaičiuojamą pagal formulę: IQ= protinis amžius / chronologinis amžius ×100.
Dabar ši formulė daugelyje intelekto testų nebenaudojama, kadangigerai tinka tik vaikams, bet ne suaugusiems žmonėms. Dabar intelekto testoįvertis skaičiuojamas, testo rezultatą lyginant su atitinkamos amžiausgrupės žmonių vidutiniu testo įverčių rezultatu. Dabar IQ naudojamas kaipintelekto testo įverčio santrumpa. Amerikos rumunas David Wechsler sukūrė dabar plačiausiai naudojamąintelekto testą WAIS (Wechsler Adult Intelligence Scale). Taip patmokslininkas sudarė testą vaikams WISC. Šiuo testu be bendro intelektoįverčio nustatomi ir verbalinių bei neverbalinių gebėjimų įverčiai. Pasirodžius pirmiesiems intelekto testams, buvo pastebėta, kadskirtingose pasaulio dalyse gyvenantiems žmonėms ( priklausantiems taipačiai amžiaus grupei ) tas pats testas nelabai tinka, nes skirtingosekultūrose intelektu laikomi skirtingi gebėjimai.Itelektą labai įtakojakultųra. Tai įrodė Afrikos Kpelės genties žmonių intelekto tyrimai ( Gay,Cole, Glck, Sharp 1971 ). Genties atstovai, paprašyti suskirstytipaveikslėliuose pavaizduotus objektus į grupes, objektus skirstė pagalpaskirtį. Paprašyti tą pačią užduotį atlikti taip, kaip tai darytų žemesniointelekto žmogus, jie paveikslėlius suskirstė taksonomijos būdu ( taip šiąužduotį atliktų paprastas šiaurės Amerikos gyventojas ). Yra pastebėta,kad intelekto testų įverčiai visame pasaulyje tarpprivilegijuotų ir nepalankią padėtį užimančių žmonių grupių skiriasipanašiai ( Izraelio žydų ir arabų, Japonijoje gyvenančios Barakumių ir kitųJaponijos etninių grupių ). Kad būtų galima prasmingai lyginti skirtingų kultūrų intelekto atstovųtestų įverčius, būtina testus standartizuoti – nustatyti prasminiusįverčius remiantis anksčiau testuotos „standartizavimo grupės“ atliktimi (5, 396 ). Geras testas turi būti ir patikimas. Ši testo savybė tikrinamapakartotinai testuojant tuos pačius žmones tuo pačiu testu ar kita joforma. Kuo testavimų įverčiai panašesni, tuo testas patikimesnis. Taip pat svarbu, kad testas būtų validus, tai yra, kad testas vertintųbūtent tą elgesį, kuriam vertinti yra sukurtas. Taigi, intelektą galima išmatuoti kiekybiškai,tačiau tai atliktiderėtų labai atsargiai, nes intelekto testai yra šališki kultūriniu,socialiniu atžvilgiu. Testai yra sudaromi šalies gyventojų daugumai,dažniausiai vidutinio gyventojų socialinio sluoksnio asmenų intelektuimatuoti.3. INTELEKTĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI
Intelektą, kaip ir visas kitas žmogaus savybes lemia aplinka ( ugdymas) ir paveldėjimas ( genai ). Atlikta daug tyrimų norint išsiaiškintiaplinkos ir paveldėjimo įtakos intelektui santykį. Siekiant tai padaryti,buvo išskirti devyni genetinio ir aplinkos panašumo lygiai: 1) kartu auginti homozigotiniai dvyniai: jų genai vienodi, kadangi auga kartu, tai ir aplinka panaši; 2) atskirai auginti homozigotiniai dvyniai: dvyniai atskirti kūdikystėje, auginti skirtingose šeimose; 3) kartu auginti tos pačios lyties heterozigotiniai dvyniai: genetinis panašumas toks pat kaip ir paprastų brolių ir seserų, tačiau tikėtina, kad aplinka labiau panaši; 4) kartu auginti skirtingos lyties heterozigotiniai dvyniai: šiuo atveju aplinka gali skirtis labiau nei tada, kai dvyniai yra tos pačios lyties; 5) kartu auginti paprasti broliai ir seserys: aplinka vienaip ar kitaip skiriasi,priklausomai nuo amžiaus skirtumo, tėvų požiūrio į vaikus, socialinių ir ekonominių sąlygų. Genetinis panašumas panašus kaip tarp vieno iš tėvų ir vaiko. 6) atskirai auginti paprasti broliai ir seserys; 7) globėjai ir augintiniai: vaikai auga ne su biologiniais tėvais. Globėjai kuria namų aplinką.IQ panašumai rodo aplinkos panašumą ( ne tada, kai globėjai parenkami panašūs į biologinius tėvus ); 8) tuose pačiuose globėjų namuose ar atitinkamoje įstaigoje auginti panašaus amžiaus svetimi asmenys: genetinis panašumas atsitiktinis,išskyrus atvejį, kai panašumas specialiai derinamas, tačiau yra aplinkos panašumas; 9) atskirai auginti svetimi asmenys: manoma, kad koreliacija tarp šių asmenų aplinkos nedidesnė nei atsitiktinė ( lygi nuliui ). Lyginant šių grupių intelekto testų įverčių koreliacijas,
pastebėta, kad homozigotinių dvynių intelekto testų įverčiai koreliuoja labiausiai, tačiau John Loehlin ir Robert Nichols atlikti tyrimai rodo, kad homozigotinius dvynius, augančius vienoje šeimoje, paprastai labiau linkstama vienodai rengti ir auklėti, tad tokią koreliaciją gali lemti ir aplinka.Tačiau dvyniai, augantys skirtingai, taip pat gana panašiai atlieka intelekto testus, o įvaikintų vaikų intelekto testų įverčiai labiau koreliuoja su biologinių tėvų intelekto testų įverčiais, nei su įtėvių. Psichologas J. Mc Vicker Hunt ( 1982 ) tyrė, kaip nuo gyvenimo patirties priklauso žmogaus protiniai gebėjimai. Tyrimas atliktas Teherano našlaičių prieglaudoje. Tipiški prieglaudos vaikai buvo tarsi „paniurę žiopliukai“, juk į jų gugavimus ar kitą elgseną nebuvo atsiliepiama. Įvertinęs jautrios globos svarbą J. Mc Vicker Hunt „žmogaus praturtinimo globos“ programą, kurios metu globėjai buvo mokomi žaisti su globotiniais ir t. t. Ši programa pasitvirtino, įrodydama nemažą aplinkos poveikį žmogaus protinių gebėjimų raidai. Mokslininkė Sandra Scarr akcentuoja, kad papildomo dėmesio, mokymo nauda bus ilgalaikė tik skurdžioje aplinkoje augantiems vaikams. Anksčiau mokslininkai teigė, kad didžiąją dalį reikšmingumo intelekto raidoje lemia prigimtis ( apie 80% ). Nors dabar prigimčiai priskiriama įtakos dalis yra mažesnė,teigiama, kad ji sudaro apie 50% – 60% ( Bouchard ir Segal 1988, Loehlin 1989, Plomin ir Rene 1991 ). Taigi, intelektas ir šiandien intensyviai tyrinėjamas, įnešama vis naujų pastebėjimų. Naujausi mokslininkų tyrimai šiek tiek koreguoja prigimties ir aplinkos santykį, įtakojant intelektą.IŠVADOS Intelektas – protas, pažintiniai žmogaus sugebėjimai, emociniai, socialiniai, sensoriniai gebėjimai bei įgūdžiai, individo gebėjimas operuoti vaizdais ir abstrakcijomis kalboje, skaičiuose, erdvėje ir laike.Intelekto sąvoka apima mąstymo procesą ir jo rezultatus. Tai visuma asmenybės savybių, nulemiančių kokios nors veiklos sėkmę. Intelektas – asmenybės protinių gebėjimų visuma, dominanti mokslininkus nuo XIX a. pabaigos. Iki šiol sukurta nemažai intelekto
tyrimo metodų, teorijų. Žymiausi mokslininkai, tyrinėję intelektą: F. Galton, J. P. Guilford, L. L. Thurstone,C. E. Spearman, A. Binet, J. Simon, W. Stern, L. Terman, D. Wechsler, J. Loehlin ir kt. XX a. išpopuliarėjo intelekto testai, besiremiantys įvairiomis intelekto teorijomis (C. E. Spearman „Dviejų veiksnių teorija, L. L. Thurstone ir J. P. Guilford Daugialype intelekto teorija ir kt. ), kuriais norima matuoti intelektą kiekybiškai. Intelektą apsprendžia kultūra. Norint nustatyti asmens intelektą, būtina sužinoti, kaip kultūra, kurios atstovas yra tas žmogus, apibrėžia intelektą, nes nė vienas intelekto testas negali būti nepriklausomas nuo kultūros. Intelektą taip pat įtakoja paveldėjimas ( genetika ), aplinka ( ugdymas ). Kai paveldėjimo veiksniai vienodi, teigiama, jog visus intelekto skirtumus lemia aplinka ir atvirkščiai. Intelektas, intelekto testo įvertis, nėra materialus, žmoguje slypintis dalykas. Nieku gyvu negalima jais remiantis skirstyti , rūšiuoti žmones į grupes.LITERATŪRA
1. Fürst. M. Psichologija. Vilnius: LUMEN leidykla, 1998. 2. Gage N. L., Berliner D.C. Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alna litera, 1994. 3. Jacikevičius A., Siela, Mokslas, Gyvensena. Psichologijos įvadas studijų pradžiai, Vilnius: Žodynas, 1996. 4. Jovaiša L. Pedagogikos terminai. Kaunas: Šviesa, 1993. 5. Myers D. G. Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2000. 6. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Vyriausioji Enciklopedijų redakcija, 1985.
Dar privaryk isnasu kur prie pavardziu truksta… inmk is bet kurios knygos is literaturos saraso. Visose tos psvardes yra.