Paieškokit gražiausių vaikystės spalvų…Žaislų parduotuvėse didžiulis pasirinkimas: pliušiniai žvėreliai, viena užkitą gražesnės Barbės… Mamos ir močiutės turi kuo pradžiuginti mažylius.
Vyresniojo amžiaus žmonės tik atsidūsta, prisiminę savąją vaikystę. Tokiųgrožybių nebuvo. Iš tuščių degtukų dėžučių vaikai gamindavo baldus lėlėms,o jas pačias siūdavo iš medžiagos. Plaukus darydavo iš siūlų… Skudurinėmsilgakasėms drabužėlius mergaitės “modeliuodavo” ir siūdavo taip pat pačios.Ypač įdomiai žaisdavo “parduotuve”. Medžių lapai “virsdavo” pinigais,akmenukai – saldainiais… Kiek kūrybiškumo ir fantazijos!
Vaikystė… Turtinga ar skurdi – ji turi savo spalvas. Kuri gražesnė, kurivertesnė?
Sugrįžkite retkarčiais į vaikystę. Paieškokite gražiausių spalvų. Suradęsuprasit, kad šiandieninis jūsų kūrybiškumas ir laki vaizduotė iš ten, išvaikystės lauko…
Aldona MAKSVYTIENĖ
VAIZDUOTĖ
Pasekus psichikos procesų raidą nuo paprasčiausių sudėtingesnių linkmatyti, kad kiekviename paprastesniame procese, primenančiameankstesniuosius, jau yra užuomazgos, pradmenys po jo einančio sudėtingesnioproceso. Suvokimo procese jutiminius duomenis papildome patirtimi,priskiriame kokiai nors daiktų grupei, įvardijame, t. y. priskiriamesąvokai. Atminties vaizdiniai leidžia atgaivinti anksčiau suvoktų reiškiniųvaizdus. Tačiau tai būtų tik pavieniai konkrečių daiktų vaizdai. Atmintyjesuvokti vaizdai pertvarkomi, gali keistis jų savybės (dydis, spalva irkt.), pamirštami neesminiai požymiai. Užuot įsivaizdavę konkretų žmogų JonąJonaitį, gimusį n metais, galime susidaryti žmogaus apskritai vaizdinį irbus nesvarbu nei ūgis, nei metai, nei plaukų ir akių spalva. Prisimintasžmogaus vaizdas su svarbiausiomis jo savybėmis ir požymiais yra bendrinisvaizdinys. Jau šiuo psichikos procesų lygiu atsiranda galimybė apibendrintiturimą informaciją. Tai rodo, kad atmintyje turima informacija pertvarkomair apibendrinama. Tai jau specifiniai vaizduotės ir mąstymo procesųpožymiai.Vaizduotė yra psichikos procesas, kuriam vykstant sukuriami naujų daiktų,reiškinių ir idėjų vaizdai. Jie vėliau gali būti įkūnijami materialiaisdaiktais arba praktine žmogaus veikla.Vaizduotėje sukurti vaizdiniai iš esmės skiriasi nuo atminties vaizdinių.Atminties vaizdiniai yra konkrečių anksčiau suvoktų daiktų ar reiškiniųvaizdai, nors gali būti pasikeitę. Pavyzdžiui, matyto Klaipėdos švyturio arjo fotografijos pavienis atminties vaizdinys arba bendras jūros švyturiovaizdinys jau nebus nei Klaipėdos, nei Šventosios ar kurio nors kito uostošvyturys, o turės kiekvienam švyturiui būdingų bruožų.Vaizduotės vaizdinys yra visai naujo būsimo objekto vaizdinys. ŠiandienParyžiuje arba nuotraukose matytas visiems žinomas Eifelio bokšto vaizdas.Kol jo nebuvo, inžinierius Eifelis tik savo vaizduotėje sukūrė to bokštovaizdą ir vėliau jį įgyvendino.Vaizduotė laikoma žmogaus specifine psichikos veikla, kuri atsirado irplėtojosi jam dirbant. Žmogus, prieš ką nors darydamas, kurdamas, mintyseįsivaizduoja, ką ir kaip darys. Būtent tas naujo vaizdo sukūrimas išpradžių tik idealia forma yra vaizduotės vaizdas.Vaizduotė būtinai reikalinga tiek žmogaus praktinėje, tiek teorinėjeveikloje. Net ir matematikoje, atrodo, tokioje „sausoje” mokslo šakojedaugelis atradimų be vaizduotės būtų buvę neįmanomi. Kuriant įvairiastiriamo nusikaltimo versijas vaizduotei taip pat tenka svarbus vaidmuo.Vaizduotė padeda žmogui sukurti tai, ko tikrovėje dar nėra, o kartais irtai, ko ir nebus. Tačiau jos šaltinis visada yra objektyvi tikrovė. Net irlegendiniai Dedalas ir Ikaras sparnus kūrė iš plunksnų ir vaško, kuriamištirpus nuo karščio Ikaras įkrito į jūrą ir nuskendo. Išradėjai broliaiRaitai, jau naudodamiesi mokslininkų darbais, sukūrė, pastatė ir skridolėktuvu. Mokslininkai, keldami net pačias drąsiausias hipotezes, remiasiobjektyviais tikrovės dėsniais. Rašytojai ir menininkai, kurdami savoveikalus, stebi gyvenimą, remiasi sukaupta patirtimi. Kuriant fantastiškusvaizdus ir kino filmus priemonės tai kūrybai paimamos iš tikrovės, norsnaujas vaizdas jos ir neatitinka (undinė – tai moters ir žuvies junginys,kentauras – vyro ir žirgo ir t.t.).Vaizduotėje kurdamas naują dalyką žmogus stengiasi jį įkūnyti kokia norsobjektyvia, realia forma; daiktais, piešiniais, muzikos ir literatūroskūriniais, praktiniais veiksmais ir t.t.Vaizduotė yra glaudžiai susijusi su praktine žmogaus veikla. Jis kuriavaizdus, idėjas, mintis, vėliau jas tikslina, turtina, keičia ir praktiškaiįgyvendina savo turimus pradinius, dažnai dar gana neaiškius, neapibrėžtussumanymus. Žmogus praktinės veikios metu savo turimus pradinius ne visadapakankamai aiškius sumanymus sukonkretina, patikslina, apibrėžia ir taipadeda juos įgyvendinti.Vaizduotės ryšys su objektyvia tikrove ir praktika lemia jos priklausomybęnuo tikrovės pažinimo. Kuo daugiau žmogus turi žinių iš tos srities, kurisusijusi su jo kūryba, tuo didesnė galimybė sukurti tikrovę atitinkančiusnaujus dalykus ir juos praktiškai pritaikyti.Vaizduotė yra artimai susijusi su visomis asmenybės savybėmis: interesais,žiniomis, gabumais, įgūdžiais, įpročiais ir jausmais.Vaizduotėje kuriami vaizdai aprėpia ir praeitį, ir dabartį, ir ateitį.
VAIZDUOTĖS RŪŠYS
Pagal aktyvumo laipsnį vaizduotė skiriama:1. Pasyvioji vaizduotė. Ji kuria vaizdus, kurie tikrovėje nebusrealizuoti, programas, kurių nė neketinma arba nė neįmanoma įgyvendinti. Jidar skirstoma į:a) Sąmoninga. Ji kuria vaizdus, nesusijusius su valia, kuri galėtų juosigyvendinti. Jei vaizduotės procesuose vyrauja svajos, aišku, kad asmenybės
raidoje yra trūkumų.b) Nesąmoninga. Ji reiškiasi susilpnėjus arba sutrikus sąmonės veiklai,pusiau snūduriuojant, sapnuojant.2. Aktyvioji vaizduotė skirstoma į:a) Kuriamoji. Ji labiausiai susijusi su darbo procesais, kada turimivaizdai realizuojami techninėje, meninėje ar kt. kūryboje.b) Atkuriamoji. Ji labiau susijusi su mokymo procesu.PASYVIOJI VAIZDUOTĖ, JOS RŪŠYS, SĄVYBĖSVaizduotės vaizdiniai kuriami labai įvairiai. Pagal tai skiriamosvaizduotės rūšys. Paprasčiausia, pradinė vaizduotės forma yra tie atvejai,kai vaizdai ir idėjos atsiranda be specialaus ketinimo įsivaizduoti. Tainevalinga vaizduotė, kartais dar vadinama pasyviąja. Ryškiausias nevalingosvaizduotės atvejis yra sapnai. Juose susipina įvairiausi vaizdai, įvykiai,kurie neretai neturi nieko bendro su tikrove. Sapnuose vaikštome oru,matome siaubūnus, kurie mums kelia grėsmę, ir tik nubusdami išsivaduojameiš jų spąstų. Gilaus miego metu, kai didžiųjų pusrutulių žievė labaislopinama, žmogus nesapnuoja. Užmiegant ir nubundant nervinių ląsteliųaktyvumas arba dar visiškai nenuslopintas (užmiegant), arba jos pamažudarosi aktyvesnės (nubundant). Tarp atskirų smegenų žievės centrų miegometu susidaro ryšiai, kurių paprastai nebūna, todėl sapnuojamefantastiškus, vaizdingus sapnus, vaizdai nekontroliuojami ir jokio loginioryšio juose nebūna. Sapnams budinga nenatūrali įvykių eiga, atsirandakeistų vaizdų, kurie yralyg fantastiška realių vaizdų bei daiktų kombinacija. Tai yra neįprastofunkcionuojančių ląstelių sąveikos rezultatas, atsirandantis dėl netolygausatskirų žievės dalių slopinimo.Nevalingai vaizduotei priskiriami ir tie vaizdai, kurie kyla klausantispasakojimo, skaitant knygą. Tačiau tai jau ne chaotiškas vaizdų kratinys, ovaizdai, susiję su priimamos informacijos turiniu. Tai ne mūsų noru sukurtivaizdai.Valinga vaizduotė – tai naujų vaizdų kūrimas turint aiškų tikslą,nukreipiant sąmoningą veiklą tiems vaizdams kurti. Tai mokslininko,konstruktoriaus, išradėjo, architekto, menininko, rašytojo, kompozitoriausir kita veikla. Pasireiškiant valingai vaizduotei svarbų vaidmenį atliekakalbėjimas, kilusių uždavinių išreiškimas žodžiu. Tačiau ir valingosvaizduotės procesas būna skirtingas, todėl skiriamos atkuriamoji irkuriamoji vaizduotės.
AKTYVIOJI VAIZDUOTĖ JOS RŪŠYS, SĄVYBĖS
Atkuriamoji vaizduotė yra vaizdo sudarymas pagal to objekto aprašymą,brėžinį, gaidas, schemą ir pan. Statybos vykdytojas, nagrinėdamas statomonamo brėžinius, susidaro jo vaizdą ir juo remdamasis organizuoja darbą;muzikos atlikėjas, žvelgdamas į muzikinius ženklus, atkuria melodiją:turistas, žvelgdamas į topografinį žemėlapį, atkuria vietovės, kuria jiskelius, vaizdą; skaitydami grožinės literatūros kūrinį mintyse matomepersonažus, vietoves, įsijaučiame į veikėjų išgyvenimus. Atkuriamosiosvaizduotės vaizdas visada būna susijęs su dokumento, kuriuo remiamės,nuorodomis. Tačiau tais pačiais muzikiniais ženklais vadovaudamiesi kelimuzikantai gali nevienodai interpretuoti muzikos kurinį; tą pačią įvykioschemą nagrinėdami įvykį tiriantys asmenys gali nevienodai įsivaizduotisituaciją.Atkuriamosios vaizduotės vaizdai turi atitikti pateiktus aprašymus,brėžinius ir pan. Jų interpretacijų skirtumai negali būti labai dideli.Skaitydami knygą galime labai skirtingai įsivaizduoti veikėjus, tačiaupagal brėžinį atkuriamos detalės vaizdas turi būti tiksliai atkurtas. Kituatveju galime pagaminti netinkamą detalę.Atkuriamosios vaizduotės vaizdų, jų aprašymų ir brėžinių atitikimas labaipriklauso nuo tų dokumentų kokybės ir vaizdavimo tikslumo. Kita vertus, taipriklauso ir nuo tuos vaizdus atkuriančio asmens žinių, patirties, nuostatųir kitų savybių.Atkuriamosios vaizduotės vaizdai bus gyvi, turtingi, tiksiūs ir teisingi,jei atitiks dvi sąlygas:Reikia mokėti teisingai suprasti tuos aprašymus, schemas, brėžinius,
žinoti sutartinių ženklų reikšmes.Reikia turėti pakankamai ryškių vaizdų atsargą iš atitinkamos tikrovės
srities.Kuriamoji vaizduotė yra savarankiškas naujų vaizdų sudarymas, įtrauktas įkūrybinės veiklos procesą, kurios rezultatas yra originalūs produktai. Taimokslininko, išradėjo, konstruktoriaus, rašytojo, kompozitoriaus,dailininko ir kitų asmenų vaizduotėje sukurti kūriniai. Dažniausiai taivertingi kūriniai, bet gali būti ir menkaverčiai bei neverti įgyvendintidaiktų ar reiškinių vaizdai.Kuriamosios vaizduotės procesas prasideda kilus sumanymui ar idėjai.Kartais toks sumanymas brandinamas mėnesius. Brandinant sumanymąišsiaiškinamas jo turinys. Tam padeda žinoma praktinė medžiaga apie tądalyką ir gretimas sritis. Čia kyla pavojus numatytą uždavinį spręsti jaužinomu, įprastu būdu.Išaiškėjus kūrinio idėjai ar sumanymui prasideda kūrybos procesas. Kartaisgerai ir visapusiškai apgalvotas sumanymas bei sukaupta faktinė medžiagasudaro sąlygas gana lengvai sukurti tai, kas užsibrėžta. Tačiau ypačpradiniame etape susiduriama ir su daugybe sunkumų. Kuo originalesnis irdrąsesnis sumanymas, tuo sunkiau jį įvykdyti.Kuriant naujus vaizdus bandomi įvairiausi jau turimų vaizdų derinimovariantai, eksperimentuojama. Svarbu, kad kūrėjas savo vaizduotei duotųvisišką laisvę, nebijotų jungti tai, kad atrodo net neįmanoma. Tai vedaprie originalių sprendimų ne tik dailėje, literatūroje, bet ir mokslinėjekūryboje.Pasireiškiant kūrybinei vaizduotei lyginami, analizuojami bei jungiamiįvairūs elementai, daiktai, situacijos, todėl kai kurie autoriai tai vadinavaizdiniu mąstymu.Kūrybinė vaizduotė nevienodai pasireiškia įvairiose veikios srityse.Išskirtinė kuriamosios vaizduotės rūšis yra svajonė. Tai vaizduotėsprocesas, nukreiptas į trokštamą ateitį, tai norimo, geidžiamo dalykovaizdo sukūrimas. Kuriamosios vaizduotės kuriami vaizdai toli gražu ne visi
yra tai, ko autorius trokšta gyvenime. Rašytojas romanuose vaizduoja ne tikteigiamus veikėjus ir jų kilnius darbus. Aprašyti neigiami veikėjai, jųasociali veikla, plėšimai, žudymai, deja, yra mūsų tikrovės atspindys. Taivaizduodamas rašytojas siekia atkreipti dėmesį į tas blogybes ir paskatintijas išgyvendinti. Svajonės visada susijusios su tuo, ko norima, kas kūrėjątraukia, ko jis siekia.Svajonės, kaip vaizduotės procesas, ne iš karto duoda objektyvų rezultatą.Jos kartais ir visai neįgyvendinamos, tačiau gali tapti galinga paskatapasirengti kokiai nors veiklai. Svajonė tapti kosmonautu jaunuolį galipaskatinti siekti atitinkamų žinių, fiziškai lavintis ir daug ko išmokti,nors kosmonautu jis gal ir netaps.VAIZDUOTĖS KŪRIMO BŪDAI
Vaizduotė sintetina vaizdus įvairiais būdais:1. Agliutinavimu (realiai nesujungiamų daiktų ypatybių, savybių, daliųjungimas);2. Hiperbolizavimu (objekto padidinimas arba aumazinimas, jo daliųkokybinis pakeitimas);3. Akcentavimu (kurių nors požymių pabrėžimas);4. Schematizavimu (daiktų skirtumų sušvelninimas ir jų panašumopabrėžimas);5. Tipavimu (esminio ir besikartojančio vienarūšiuose reiškiniuosenustatymas ir reiškimas konkrečiu vaizdu).
Vaizduotės vaizdiniai kuriami įvairiai.Paprasčiausias vaizduotės vaizdinių kūrimo būdas yra agliutinacija -taiskirtingų dviejų ar daugiau objektų dalių jungimas į naują visumą. Taiundinės vaizdinys, kurį gauname sujungę pusę moters ir pusę žuvies,kentauro vaizdinys – pusė vyro ir pusė žirgo, velnio vaizdinys, sudarytasiš žmogaus kūno, arklio kanopų, karvės uodegos ir ožio ragų. Kuriantvaizdus agliutinacijos būdu pirmiausia reikia vieno objekto tam tikrasdalis atskirti nuo jo visumos (atlikti disociacijos procesą): kūną,kanopas, uodegą ir ragus atskirti nuo tų objektų, kuriems jie natūraliaipriklauso, paskui atskirtas dalis sujungti (asocijuoti) į naują vaizdinį,t. y. velnią. Agliutinacija taikoma ir techninėje kūryboje: vėjo malūnosparnai ir lėktuvas tampa malūnsparniu; akordeonas yra armonikos ir pianinojunginys (1 pav.).
[pic]1 pav. S. Krasauskas. Doc. J. Balkevičiaus šaržas. Vaizdinių agliutinavimasir akcentuacija
Kitas vaizduotės vaizdinių kūrimo būdas yra hiperbolizavimas – taivaizduojamo objekto arba atskirų jo dalių padidinimas arba sumažinimas.Hiperbolizavimo pavyzdys – Dž. Svifto romano liliputų ir milžinų šalys,devyngalviai slibinai, lietuvių pajūrio pasakų mergelė milžinė Nida, kuriįbridusi į Baltijos jurą audros metu gelbėdavo žvejų laivus, pasakos„Snieguolė ir septyni nykštukai” veikėjai nykštukai.Akcentavimas – tai toks kūrybinės vaizduotės procesas, kai pabrėžiamos irypač išryškinamos vaizduojamo objekto atskiros dalys. Jis naudojamaspiešiant šaržus, kuriuose paryškinamos kai kurios detalės. Kai dailininkaspastebi ir paryškina tam tikram žmogui būdingus bruožus, sukuriamas labaivykęs humoristinis asmens portretas. Galima pabrėžti, paryškinti gerąsias(didelę mokslininko galvą) ir neigiamas žmogaus ypatybes -gobšuolio rankųpirštai ilgi, o nagai atlenkti Į save ir pan. (žr. 1 pav.).Schematizavimas – objektų grupėms būdingų bruožų išryškinimas atmetantindividualias ypatybes. Schematizavimo pavyzdžiai yra senoviniai gyvūnų iržmonių pavidalai, nupiešti ant urvų sienų, stilizuoti ornamentai, sudarytiaugalų lapų ar kitų jų dalių pavyzdžiu.
Įterpimas – tai daikto arba reiškinio atskirų savybių perkėlimas į naująkontekstą, kuriame jie įgyja naują prasmę. Pavyzdys – knygos „Alisastebuklų šalyje” veikėjas triušis su liemene ir kišeniniu laikrodžiu,dailininko S. Krasausko piešinys „Jaunystė”, kuriame plaukai ir lūpos yraiš augalų šakelių ir lapelių (žr. 2 pav.).[pic]2 pav. S. Krasauskas „Jaunystė”. Vaizdinių apibendrinimo ir įterpimopavyzdysTipizavimas -tai sudėtingas vaizdinių pertvarkymo būdas, išryškinant grupeibūdingas ypatybes atskirų individų vaizduose ir aprašymuose. A. Baranauskassavo poemoje „Anykščių šilelis” vaizduoja ne konkretų šilą, o apskritaiLietuvos miškų likimą. A. Vienuolio paskenduolė vaizduoja kaimo merginoslikimą, o Žemaitės Vingių Jonas – tipiškas apsileidęs kaimo bernas.
Bet kokiame sudėtingesniame meno kūrinyje rasime panaudotų įvairiųvaizdinių kombinavimo būdų. Ryškiausiai jie pastebimi regimuose dailėskūriniuose. Pavyzdžiui, M. K. Čiurlionio paveiksle „Jūros sonata. Finale” (pav.) pastebimas hiper-bolizavimas (padidintos bangos laivelių atžvilgiu),įterpimas (jūros puto-
[pic]
M. K. Čiurlionis. Jūros sonata. Finale
mis išrašyti dailininko inicialai), schematizavimas (laivelių rangauto irburių piešiniai), alegorija (ne tik sonatos, bet ir žmogaus gyvenimofinalas), tipizavimas (tipiškas grėsmingos stichijos siautėjimas priešsilpnučius individus). Čia pateikti pavyzdžiai rodo, kaip vaizdinių pertvarkymas duodareikšmingų rezultatų – meno ir technikos kūrinių. Tačiau taip atsitinka tiktada, kai vaizdinių pertvarkymas remiasi bendresnėmis mąstymo, vaizduotėsir emocinėmis schemomis. Atsitiktinės vaizdinių kombinacijos vertingųkūrinių gali duoti labai retais atvejais.
Norint sukurti tipišką vaizdą reikia pažinti daugumą tos klasės objektų. M.Gorkis yra pasakęs, kad norint sukurti tipišką pirklio, popo ar darbininkovaizdą, reikia išstudijuoti Šimtą pirklių, popų ar darbininkų. Tai būdingane tik rašytojų, bet ir muzikų, dailininkų, konstruktorių, mokslininkųveiklai.Nors skiriama atkuriamoji ir kuriamoji vaizduotės, aiškios ribos tarp jųnėra. Žinoma, atkurdami vietovės vaizdą pagal topografinį žemėlapį arbagamindami detales pagal brėžinį turime tiksliai atkurti tuos vaizdusvadovaudamiesi sutartiniais ženklais. Tačiau keli skirtingi muzikos kūrinioatlikėjai gali skirtingai jį interpretuoti, iliustruodami knygądailininkai, nenukryp-dami nuo pagrindinės minties, gali pasirinkti vienąarba kitą iliustravimoformą, tinkamiausius iliustruoti, kūrinio personažus, vaizduojamus
epizodus. Netgi statybininkas, įgyvendindamas architekto sumanymus, galikai ką pakeisti. Tokiais atvejais riba tarp atkuriamosios ir kuriamosiosvaizduočių tarytum išnyksta.iš to, kas pasakyta, galime matyti, kad vaizduotė artimai susijusi sukitais psichikos procesais. Atminties vaizdiniai teikia jai medžiagąnaujiems vaizdams kurti. Mąstymas padeda analizuoti turimus vaizdinius irjų elementus sintezuoti, jungti į naujas visumas. Jausmai žadina vaizduotėsveiklą. Baimė kelia vaizduotėje daugybės galimų pavojų vaizdus ir skatinakurti vaizdus, kaip tų pavojų išvengti. Džiaugsmas atskleidžia naujasveiklos perspektyvas, skatina kurti ir įgyvendinti sumanymus. Kūrybosprocesas pats savaime sukelia teigiamus jausmus, kai sekasi, irsusirūpinimą, nusiminimą, liūdesį, kai nesiseka..INDIVIDUALŪS VAIZDUOTĖS SKIRTUMAI
Individualūs vaizduotės skirtumai. Nors visi kuriame naujus vaizdus apiepraeitį, dabartį ir ateitį, tačiau atskiri asmenys vaizdus kuriaskirtingai. Atskirų žmonių vaizduotė skinasi savo platumu, turiningumu,jėga ir realumu.Vaizduotės platumą parodo tos sritys, kurias ji apima. Leonardas da VinČisbuvo ne tik žymus dailininkas, bet ir technikos, fortifikacijosspecialistas, kūrė lėktuvų projektus, M. Čiurlionis buvo dailininkas irmuzikas, L. Gutauskas – poetas ir dailininkas ir t. t. Tokių pavyzdžių yranemažai. Kita vertus, sutiksime ir tokių asmenų, kurie be savo siaurosveiklos srities daugiau niekuo nesidomi. Vaizduotė neretai peržengiatikrovės ribas. Tai jau fantastikos sritis, į kurią žmogus neretainukeliauja savo svajonėse.
VAIZDUOTĖS TURTINGUMAS
Vaizduotės turiningumą parodo kuriamų vaizdų įvairumas ir prasmingumas.Vaizduotės turiningumas susijęs su platumu. Leonardo da Vinčio, V. A.Mocarto, V. Kudirkos, J. Marcinkevičiaus vaizduotė ir turininga, ir plati.Kiekvieno žmogaus vaizduotė paprastai pasireiškia kokioje nors srityje.Skiriamos meninė, muzikinė, techninė, mokslinė ir kitos vaizduotės rūšys.Vaizduotės platumas ir turiningumas priklauso nuo žmogaus žinių irpatirties. Patirtis ir žinios ne tik teikia medžiagą vaizduotei, bet irnulemia jos kryptį.Vaizduotės jėgą rodo tai, kiek jos sukurti vaizdai savo ryškumu ir aiškumupriartėja prie suvokiamų vaizdų. Jeigu vaizduotė stipri, riba tarp josvaizdų ir tikrovės tarytum išnyksta. Kompozitorius girdi muziką, kuriąskuba užrašyti muzikiniais ženklais. L. van Bethovenas jau kurčias būdamas„girdėjo” kuriamos „Devintosios simfonijos” skambėjimą. Dailininkas „mato”norimo nupiešti paveikslo vaizdą.Vaizduotės jėga priklauso nuo žmogaus poreikių, interesų, norų. Žmonių,kurie gyvena tik šia diena, vaizduotė silpna. Ji priklauso nuo emociniųišgyvenimų, kuriuos sukelia vaizduotės vaizdai, ir kurie savo ruožtuskatina vaizduotės veiklą. Be to, ji priklauso ir nuo dėmesio sutelkimo beitikrovės suvokimo.
VAIZDUOTĖS VAIZDAI
Vaizduotės vaizdai ypač ryškūs miegant ir priklauso nuo bendros žmogausbūsenos, t. y. ar jis budrus, sveikas, ar pavargęs. Esant aukštaitemperatūrai vaizduotės veikla suaktyvėja. Sutrikus nervų sistemaivaizduotėsvaizdai įgauna suvokimų aiškumą, virsta haliucinacijomis. Žmogus vaizduotėsvaizdus išgyvena kaip suvokimus. Tai jau patologiniai reiškiniai.Vaizduotės vaizdai būna tikroviški, jeigu jie teisingai atspindi tikrovę,nors ir pertvarkytu pavidalu. Tikroviška vaizduotė yra ir tada, kaisukurti vaizdai įgyvendinami kuriant naujas vertybes. Net svajonės galibūti įgyvendintos. Vaizduotės tikroviškumas priklauso nuo žmogaus žinių,patirties, kritiško mąstymo.Vaizduotė netikroviška, kai jos sukurti vaizdai negali būti įgyvendintiarba jų įgyvendinimas būtų beprasmis. Tokius vaizdus kuria žmonės, kurieturi mažai žinių, patirties, nepakankamai išugdytą mąstymą, ir tie, kurieatitrūkę nuo tikrovės, neveiklūs.Vaizduotės reikšmė žmogaus gyvenime didelė. Ji leidžia geriau pažintipasaulį, praturtina psichikos procesų veiklą. Vaizduotė reikšmingaįvairiose žmogaus veiklos srityse: žaidžiant, mokantis, dirbant, kuriant,tačiau teigiamą reikšmę turi tik tikroviška vaizduotė.
Ypač svarbus vaidmuo tenka kūrybiškumui, kuris reiškiamas spontaniška,nevaržoma vaizduote. N. M. Grendstad žodžiais, vaizduotė – viena iš mąstymoformų. Dėl to pasidaro svarbus humanistinio ugdymo principas ???mokytis –tai atrasti“. Tai ugdymo principas, siekiantis susieti pažintinę beiemocinę sferas, ir jo pradininku laikomas G. I. Brownas. Specifiniai šiougdymo metodai, kaip antai: vaizduotės, darbo mažose grupelėse, piešinių,nebaigtų sakinių bei kt. (pvz., ???Saulės“), – sėkmingai taikomipuoselėjant moksleivių kalbinę saviraišką, nes kalbos ugdymasneįsivaizduojamas be vaizduotės. Vaizduotė suteikia savitos informacijos,padeda įgyti turiningesnį ir visybiškesnį aptariamo dalyko vaizdą (K.Ušinskis, J. Budzinskis, N. M. Grendstad ir kt.). Susidaryti vaizdiniaisavitai perteikiami žodžiais. Kad moksleivių kalbinė raiška būtų originali,reikia ne slopinti vaizduotę, o ją lavinti. Taigi vaizduotė gali būtinaudojama ir kaip ugdymo priemonė. Pasak N. M. Grendstad, vaizduotėjepatirti įspūdžiai veikia ugdytinius, jų kūno reakcijas, mintis, jausmusbeveik taip pat kaip patirti tikrovėje. Vaizduotė leidžia pajusti daugelįtikrovės reiškinių, kurių vaikas negali patirti tiesiogiai. Tai pagilinažinias ir paruošia tikroms situacijoms. Vaizduotė yra susijusi su mąstymuir užmezga ryšį su jausmais. Visa tai galima nusakyti, pavadinti ir savitaiišreikšti kalba.Kalbantis sudaroma galimybė ne tik pasakyti, kas jaučiama, išsakytinuomonę, bet ir kas mąstyta suvokiant tikrąją padėtį, ją aptariant,įvertinant. Tai sudaro tinkamas ugdymo ir ugdymosi sąlygas moksleiviųkalbinei saviraiškai plėtoti. Vaizduotės metodas suteikia galimybę teorines
žinias (sąvokas, normas, vertybes) kiekvienam ugdytiniui išgyventiindividualiai, įsigilinti, pajusti ir įprasminti. Vaizduotėje išgyventossituacijos sudaro sąlygas individualiai kalbinei raiškai. Anot N. M.Grendstad, ???vaizduotė – tai durys į mano vidinį pasaulį ir taip pat durysį išorinio pasaulio išgyvenimą“. Kalbėdami apie pradinės mokyklosmoksleivį, turėtume nepamiršti, kad ypač svarbus vaidmuo čia tenkapažintinės ir emocinės sferų susiliejimui. Formuojantis šio amžiaus vaikovaizduotei, tobulėjant gebėjimams bendrauti, be žaidybinės veiklos, imadominuoti mokymosi veikla. Žaisdami vaikai dažnai tarpusavio santykiusmodeliuoja, o tai savo ruožtu tobulina, plėtoja jų kalbą.Kiekvienas vaikas turi vaizduotės dovaną. Tą akimirką, kai sukeliamasįspūdis, toks stiprus, jog ilgam įsiskverbia į atmintį, vaikas yra poetas,savaip patiriantis įspūdį ir perteikiantis jį kitiems ar tiesiogišsaugantis. Jei vaikas užgniaužia meninius sugebėjimus ir dieviškojivaizduotės dovana, kurią jis gimdamas atsinešė, liko tik svajonėse,dažniausiai kalti esame mes, suaugusieji.Buvo rytas. Stebėjome pavasario gamtą. Juozas sušuko:– Mokytoja, dar viena gėlė!
Dalius:
– Kokia marga.
Gintarė:
– Ji verkia.Kiekvienas išsakė savo, todėl ypatingą įspūdį. Gintarei, kuri pirmą kartąpastebėjo rasos lašą, pakibusį ant margutės žiedo, sukeltas įspūdis išliksgalbūt visą gyvenimą. Ji matė mažą gėlytę-varpelį, prausiamą ryto rasos, irdidžiulis pasaulis buvo visas čia pat. Mažytėje gėlytėje ir vaiko širdelėjetilpo viskas. Galbūt šis įspūdis kada nors taps eilėraščiu…Meninis įspūdis toks pat reikšmingas kaip ir gamtos sukeltas. To neįmanomapaaiškinti vien tik pasitelkus jausmus ir protą. Galbūt tada, kai taivyksta, vaikai gali pajusti gyvenimo džiaugsmą, kuris suteikia drąsos irnoro veikti.Pasaka, drama, eilėraštis veiksmingi todėl, kad vaikams buvo sudarytagalimybė patiriant įspūdį įsiklausyti į savo protą ir kūną, leista pajustitai, kas yra ramu ir neramu, meilė ir neapykanta, liūdesys ir džiaugsmas,užmegzti ryšį su pačiu savimi. Meninė kalba – tai mįslė, kurią galimaatspėti tik individualiai, kai klausytojo galvoje šis tas įvyksta. Todėlreikėjo pažinti save, išdrįsti patirti ir įspūdžiais dalytis su kitais.Svarbiausia buvo suteikti vaikams galimybę asmeniškai, o ne klausantisnurodymų vertinti meno poveikį.Įgyvendindami papildomojo ugdymo programą, nuvykome į teatrą. Įstrigo tai,jog pilnutėlėje salėje, kuri šurmuliavo, švilpė, rėkė ir laukė prasidedantspektaklio ???Nykštukas Nosis“, tyliai sėdėjo tik šeši mano vaikai. Tainetruko ilgai, tačiau mano širdį suvirpino įspūdžio laukimas. Apie kąvaikai galvojo, ką jautė, kas buvo užvaldę jų mintis ir protą? Ar jie buvopasiruošę
panirti į visa, kas yra pakylėta, intelektualu? Juk jei neįsijausi,nesiklausysi, nemąstysi, joks menas nieko nereikš.Vaizduotė pasitelkiama kaip vienas iš kalbos ugdymo būdų. Siekiant kalbinėssaviraiškos, reikia ją lavinti, nes ji padeda pamatyti tikrovę iš skirtingųatskaitos taškų. Vaikui tai ypač patrauklu. Iš aktyviojo mokymo metodųtaikyta inscenizavimas ir skaitymas vaidmenimis. Be abejonės, prieš taipačių bandyta raiškiai skaityti arba klausytasi aktoriaus meninio skaitymostengiantis išgirsti, pajusti, praregėti.Vaizduotė padeda suvokti tekstą, realų pasaulį susieti su simboliais. Dėlto ypač svarbus pasidaro žaidimas. Žaisdami žaidimą ???Aš – ne aš“, vaikaiįsivaizdavo esą šuniukai, arkliukai ar kt. ir žodžiais bandė apibūdinti, kąjie veikia, ką jaučia būdami gyvūno vietoje (t. y. eina nuo realaus prieįsivaizduojamo ir vėl sugrįžta į realybę). Žaisdami jie išorinį pasaulįkeitė pagal savo vaizduotę. Susikurtas situacijas išgyveno kaip tikrovę,lyg patys dalyvautų. Dėl to spartėjo abstraktusis vaikų mąstymas. Vaizduotęžadino įvairūs literatūros kūriniai, pokalbiai, dainelės, žaislai,paveikslai, darbai bei tarpusavio santykiai. Kildavo noras savoįsivaizdavimus perteikti žodžiais. Žaidimas provokavo kalbinę saviraišką,aktyviąją kalbą. O tokia nuo kalbos neatsiejama veikla vertė mąstyti.Kadangi žaidimas yra kūrybinė veikla, tobulėjo įvairūs vaikų gebėjimai,tarp jų ir kalbiniai. Papildomojo ugdymo pamokėlėse žaidimas buvopasitelkiamas kaip natūrali ugdymo forma. Sumažinus žaidimų, nukenčia irkalbinė saviraiška, ir laisvė. Pamokėlės, paįvairintos žaidimais ar jųelementais, skatino ieškoti prasmės, ugdė smalsumą, emocijas ir vaizduotę,kalbinę saviraišką, stimuliavo jausmus ir protą. Organizuojant žaidimus,vaikams teko suteikti kūrybinę laisvę, kad žaidimas neįpareigotų, puoselėtųteigiamas emocijas ir vaikai nebijotų prastai pasirodyti.Buvo ir žaidimų, reikalaujančių dalyvauti visiems iš eilės. Tai ypačaktyvino vaikų kalbinę saviraišką, nes visi, net ir patys nekalbiausieji,tapo lygiateisiais dalyviais ir kiekvienas turėjo galimybę pasireikšti.Žaidimas padėjo vaikams išmokti kontroliuoti savo kalbą, pratino kalbėtinepasirengus, būti tolerantiškiems kito kalbai, suprasti, kad gali būtiįvairių nuomonių. Be to, padėjo kaupti tekstų kūrimo įgūdžius ir apskritaitokios kūrybos patirtį. Tai savo ruožtu skatino savęs pažinimą, emocijųvaldymą, draugiškumą kitiems, plėtojo dalyvavimo pokalbyje įgūdžius. Vaikaiišmoko aiškiau išsakyti mintis, išklausyti kitus, atitinkamai reaguoti iratsakyti, paklausti. Vaizduotę lavino žaidimai ???Detektyvas“,???Televizijos laida“, ???Kamuoliukas“, ???Melagių loto“,???Fotonuotrauka“, ???Dailininkas“.Vaizduotė glaudžiai susijusi su kūryba. Vaikai, kurie trykšta gyvenimo
džiaugsmu, entuziazmu, paprastai būna kūrybingi. Vaizduotė – vienas iškūrybiškumo komponentų, padedančių plėtoti ir vaikų kalbinę saviraišką, –buvo labai svarbi ugdymo ir ugdymosi dalis, nes daugelio dalykų manomokiniai negalėjo patirti gyvenime. Visų jų socialinės gyvenimo sąlygosbuvo prastos, todėl kartais tik vaizduotė galėjo teikti vilčių, kadgyvenime jų dar laukia kai kas netikėto, ko dar nėra įvykę, bet galiįvykti. Norėtųsi tikėti, kad kalbinės saviraiškos veikla atvėrė vaikamsgeresnį pasaulį, svajonę, suteikė viltį, o vaizduotė leido aprėpti jį kaipmargesnį ir geresnį.Ar mano mokiniai kūrybingi? Kai jie džiaugiasi ir kupini entuziazmo, jiekūrybingi. Jie atviri ir imlūs, jie – vaikai. Jiems dar nereikia pastangųatsiverti nepažintam pasauliui. Jie spontaniški ir visiškai laisvi, kaipina ???Draugystės pienę“, kai kalba vieni kitiems, dar aktyvūs irnesusikaustę, atviri viskam,kas nauja. Jiems suteikta pasirinkimo laisvė. Ir kiekvienas
ją sprendžia savaip. Visų nuomonė vertinama, gerbiama. Visi yra teisūs.Vaikų entuziazmas neblėsta ir pasakojant apie savo darbą. Dažnai kalbėtipradedama idėjos, sumanymo apibūdinimu, perteiktu savo kalba. Sakykim,Evelinai kilo didelio vainiko idėja. Ją įgyvendinti padėjo Juozas, visientuziastingai dirbo. Juk iš tiesų vaikai geba atrinkti, kas jiems tuomomentu svarbiausia, geba susivienyti bendrai idėjai! Todėl svarbu nesuvienodinti, bet stiprinti vaikų individualybes, kad paskui jie galėtųskirtingais būdais prisidėti prie bendro darbo, nevengtų bendrosatsakomybės.Glaudus ryšys tarp vaiko galvoje gimstančių minčių, vaizdinių ir veiksmųtaip pat pavirsta žodžiais. Žodžiai ir mintys sąveikauja tarp savęs irtampa visuma. Žodis gali pavirsti vaiko veiksmu, kalbine saviraiška. Veiklayra viskas, ko imamasi turint tikslą, – mintys, idėjos, veiksmai (kalba).Tai būdinga ir kalbinei saviraiškai. Ją organizuojant, pasidaro svarbu,kokias tobulėjimo galimybes įmanoma pasiūlyti vaikams. Mokykla turėtųsuteikti vaikui galimybę suvokti save kaip kūrėją. Kūrybos
reikia siekti. Kūrybiškas darbas yra sąmoningi veiksmai, kuriuose turėtųbūti ryšys tarp idėjos, įsivaizdavimo, jausmų, patirties, reikmės,supratimo ir veiksmo.
VAIZDINIS MĄSTYMAS
Vaizdinis mąstymas – tai mąstymo rūšis, susijusi su situacijų ir jųpasikeitimo įsivaizdavimu. Vaizdiniu mąstymu išsamiausia atkuriama faktiniųdaikto ypatybių įvairovė. Svarbus mąstymo bruožas – daiktų ir jų neįprastųsavybių, neįtikėtinų derinių fiksavimas.
KŪRIBIŠKUMAS
Kūrybiškumas – tai sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai,nestereotipiškai, greitai orientuotis probleminėje situacijoje, lengvairasti netipiškus sprendimus.
Asmenybės sugebėjimas atrasti nauja – visiškai naujus raiškos arbaproblemos sprendimo būdus, atskleisti visai naujus dalykus (B. Edwards) –vadinamas kūrybiškumu (angl. ???creativity“). Humanistinė psichologijakūrybiškumą sieja su pačia žmogaus Esme – jo savisklaida ir savipilda.Taigi šia prasme kiekvienas žmogus yra kūrybiškas. Vaikystės tyrinėjimaitai patvirtina. Kiekvienas vaikas turi vidinę galią tapti kūrybiškas. Vospradėjęs judėti, jis tyrinėja, eksperimentuoja ir iš tikrųjų kuria. Saugausir laimingo vaiko elgesys yra geriausias kūrybiško žmogaus pavyzdys.Visuminiam kūrybiškumui būdinga (M. B. Karnes, 1986):
• sugebėjimas kurti naują, neįprastą produktą, kuris „atrandamas“įsigilinus į problemą, dažniausiai staigios pagavos (insaito) metu;
• neribotas įvairiausios informacijos įsisąmoninimas;
• didelis lankstumas analizuojant bei formuluojant sprendimus,neįprastos asociacijos;
• informacijos pertvarkymas remiantis visomis žiniomis, visa patirtimiir vaizduote;
• naujo vientiso darinio sukūrimas su jam būdingu detalumu, svarba irišskirtinumu.
Kūrybiškumą daugiausiai lemia:1. Individualios asmenybės savybės (vaizduotės lakumas, mąstymogreitumas, tikslumas, lankstumas, išradingumas, konstruktyvumas,smalsumas);2. Motyvacinė įtampa (poreikis nuolat tobulinti savo veiklą);3. Asmenybės gyvenimo aplinkybės (patyrimas, auklėjimas ir saviaukla);
Kūrybiškumo santykis su intelektu nėra pakankamai ištirtas, manoma, kad jienėra tiesiogiai susiję. Yra sukurta nemažai metodikų, tiriančiųkūrybiškumą. Vienos žymiausių metodikų yra JAV psichologų – Torrance,Guillford testai.Kūrybingumo tyrinėtojo E.P.Torrance sukurta iki šiol išsamiausia kūrybiniųsugebėjimų tyrimo metodika, kuri išskiria keletą svarbiausius kūrybingumoveiksnius:1. Mąstymo lankstumą – sugebėjimą lengvai pertvarkyti turimą patirtį.2. Mąstymo sklandumą – tai labai laisvas naujų idėjų kūrimas, jųgausumas.3. Originalumą – pagrįstą tolimomis asociacijomis.4. Detalumą bei išbaigtumą – tai gebėjimas išplėtoti idėją ir jąįgyvendinti.
Prie minėtų veiksnių autorius taip pat priskiria ir jautrumą problemoms,kaip sugebėjimą pamatyti neatitikimus, įžvelgti problemas ten, kur daugelisjų nepastebi. Anot E.P.Torrance, ši ypatybė susijusi su mąstymo kritiškumu.Dėl to kūrybingi vaikai greičiau pastebi dėsningumus arba jų nebuvimą,kitaip mato tą pačią aplinką ir kitaip joje jaučiasi. Iš čia kyja jųneįprasti klausimai ir kitoks elgesys. Mokasliniams tyrimams naudojamametodika susideda iš nekalbinių ir kalbinių užduočių.
Kūrybiškumo ir intelekto santykis
Kūrybiškumo ir intelekto santykis. E.P.Torrance suformulavo ,,slenksčio”teoriją, kuri teigia, kad jei intelekto koeficientas žemiau tam tikrosribos, kūrybiniai gebėjimai tampa beveik nepriklausomo dydžio. Estipriešinga nuomonė, kad kūrybiškumas iš esmės nepriklauso nuo intelekto.Faktai ir tyrimo duomenys rodo, kad aukštas intelektas dar nenulemia
kūrybiškumo, o žemo ir vidutinio intelekto individas gali būti kūrybingas,ypač meno srityje.V.S. Jurkevičius priėjo prie išvados: aukštam kūrybiškumo lygiui būtinasintelekto koeficientas, ne mažesnis kaip IQ = 120; pasiekus šį intelektokoeficiento lygį, tolesnis jo augimas, didėjimas iki IQ = 150, jau nebeturireikšmės ir įtakos kūrybiškumo potencialui; bet kai intelekto lygis yralabai aukštas (IQ= 170 – 180), tuomet jis jau trukdo kūrybiškumui panašiaikaip ir nepekankamai aukštas intelektas (mažaiau nei IQ = 120). Jis padarėišvadą, jog tarp intelekto ir kūrybiškumo yra tam tikras ryšys, tačiau jisnėra tiesioginis.Didžiausi kūrybiniai gebėjimai laikomi genialumu, kai intelektokoeficientas aukštesnis už 140 – 150. genijais pripažįstami tik tokiežmonės, kurie padarė ypatingai didelę įtaką visuomenės gyvenimui, visosžmonijos kultūros raidai. Genialūs žmonės pasižymi smarkiai padidėjusiunerviniu jautrumu, dažnai turi įvairių psichinių negalavimų bei sutrikimų.Genialių kūrėjų darbuose išsisklaidę prisipažinimai apie sunkius mėginimussuprasti, kas vyksta jų viduje pakilimų ir aiškiaregystės momentais.Kūrybinio proceso dinamika
. Pagrindiniai kūrybinio proceso etapai yra keturi.1. Sąminingas darbas – problemos iškėlimas, gilinimasis į ją, įvairiosinformacijos rinkimas. Pirmojo etapo darbas baigiasi tuo, kad sveiku protumąstant atrodo neįmanoma išspręsti problemos.2. Darbas tęsiasi pasąmonėje – tai minčių brendimo etapas. Sekasi tiems,kas turi lakią vaizduotę. Antrame darbo etape pastebimas savotiškaspasitraukimas nuo problemos.3. Tai intuityvus problemos sprendimas – staigi pagava, nuovoka, idėjosgimimas. Tai tarsi rezultato pamatymas.4. Tolesnis sąmopningas darbas – idėjos išplėtojimas ir patikrinimas.Palankiausia sąlyga intuicijai pasireikšti yra atsipalaidavimo ir ramybėsbūsens.
Kūrybingos asmenybės bruožai
. Kūrybos procese dalyvauja visas žmogus – su visu savo kūnu, jausmais irprotu. Svarbiausi kūrybingos asmenybės bruožai:
1. Atvirumas sau, kitiems, kintančiai aplinkai.2. Smalsumas, bendras intelektinis aktyvumas.3. Stiprus kūrybos ir saviraiškos poreikis.4. Darbštumas.5. Didelis emocionalumas.6. Kritiškumas, abrjojimas pripažintomis tiesomis.7. Polinkis individualiam, o ne grupiniam darbui.8. Asmenybės originalumas, elgesio keistumas.9. Pasitikėjimas savo jėgomis.
Kūrybiškumas ir savęs vertinimas
. Teigiamas savęs vertinimas – svarbi kūrybiškumo prielaida. M.Mahoneyatliko originalų kūrybingų mokslininkų darbuotojų savivaizdžio tyrimą.Paaiškėjo, kad jų savivaizdžiui būdingi šie pagrindiniai bruožai:
1. Mano esą labai aukšto intelekto.2. Tiki savo loginiu mąstymu.3. Įvaldę eksperimentavimo meną.4. Siekia objektyvių tyrimų, ieško tiesos.5. pasižymi mąstymo lankstumu.6. Jaučiasi santurūs, kuklūs.7. Mano, kad gerai dirba grupėje.8. Įsivaizduoja, kad turi gerą savitvardą9. Skelbia savo idėjas tik esant pakankamai informacijai.
Tačiau jis pastebėjo jog:1. Labai aukštas intelektas nėra būtina kūrybingų mokslinių darbuotojųsavybė.2. Labai dažnai mokslininkai mąsto ir pasielgia nelogiškai.3. Atlikdami eksperimentus mokslininkai dažnai yra šališki ir turiišankstinę nuostatą.4. Mokslininkai labai emocionalūs, nepasižymintys gera savitvarda.5. Geriau dirba individualiai negu grupėje.6. Esą garbėtroškos, neretai egoistai.
Buvo atlikti tyrimai įvairiose amžiaus grupėse:1. Sąlygiškai aikščiausią savivertę turi parengiamųjų klasių mokiniai.2. Dauguma pradinių klasių mokinių save vertina teigiamai, jaučiaqsisaugūs, mylimi ir laimingi. Tačiau mokiniai, turintys nežymių negalių irmokymosi sunkumų, dažniau save vertina neadekvačiai.3. Visi mokiniai yra kūrybiški, tačiau paauglystėje pastebimikūrybiškumo užslopinimo požymiai.4. Sustiprinto mokymo klasėse pastebėta labai stipri mokymosi motyvacijair žemesnis kūrybiškumas.
Save galima vertinti su kpgnityviniu ir emociniu komponentu.Kognityvinis komponentas – tai žinių apie save sistema, tam tikras savęspažinimo rezultatas.Kognityvinio komponento pagrindą sudaro intelektinėsoperacijos. Mes lyginame save, savo ypatybes su tam tikrais standartais,kitų žmonių rezultatais.Emocinis komponentas – tai tiesioginis ryšys su pačiu savimi, emocinisišgyvenimas, nuostata. Požiūris į save. Teigiamame polyje emociniskomponentas pasireiškia simpatijos, pasididžiavimo savimi, orumoišgyvenimu, o neigiamame – antipatijos, niekinimo, gėdos, nevisavertiškumojausmu.Atlikus tyrimus buvo išsiaiškinta, kad kognityvinis savęs vertinimaspozityvesnis už emocinį.
Kūrybiškumą slopinantys veiksniai
. Vaikų kūrybiškumą slopinantys veiksniai:1. Per vėlai pradėtas vaiko skatinimas aktyviai kurti. Jeigu šeimojevaikas nebuvo skatinamas kūrybai, nebuvo organizuota vaikui tinkama žaidimųvieta, tai vėliau atsiras mąstymo stereotipiškumas.2. Perdėta vaiko globa, slopinanti jo savarankiškumą. Tai ypač trukdopačiam vaikui ieškoti, veikti, kurti nauja.3. Konservatyvi aplinka. Kai tėvai ar mokytojas bijo nukrypti nuovisuotinai pripažinto elgesio modelio, nepritaria vaiko išmonei.4. Autoritariniai santykiai, griežta tvarka, drausmės sureikšminimasšeimoje ir mokykloje. Visiškai neatsižvelgiama į vaiko interesus beipolinkius, slopinamos kūrybiškumo galios.5. Perkrauti mokyko planai mokykloje ugdo ,,vaikščiojančiasenciklopedijas”.6. Neigiama mokytojo reakcija ir kritika. Jeigu pats mokytojas neturikūrybinių gebėjimų, tai jo pamokose gabus mokinys nerealizuos savogalimybių.7. Draugų netolerancija. Dažnai mokinių nasujos, neįprastos, o kartais,net keistos idėjos sukelia klasėje juoką ar pašaipą.8. Nepasitikėjimas savimi. Savikritiškumas, neigiamas savęs vertinimas.9. Darbo grupėje du nesuderinami mokinių tipai. Žmonių, būnančių kartu,interesai neišvengiamai susiduria ir kyla konfliktų.10. Per stipri išorinė mokymosi motyvacija. Motyvacija priežastiniais
ryšiais susieta su mokymosi rezultatais.11. Baimė, nerimas, psichologinė įtampa – vieni iš pavojingiausiųkūrybiškumo priešų.12. Per didelis tikslingumas, ilgalaikių ir tikslių planų kūrimas. Kaimokinys per ilgai siekia įgyvendinti tam tikrą tikslą, jo dėmesio centreatsidūrusi problemapasidaro ypač reikšminga.13. Negatyvi socialinė aplinka. Mokiniai iš asocialių šeimų, gyvenančiųkaime, kurių tėvai menkiau išsimokslinę, yra riboto kūrybiškumo.Kūrybiškumą skatinantys veiksniai
. Kūrybiškumo ugdymą reikia pradėti kuo anksčiau ir tinkamai, nesnelavinami kūrybiniai gebėjimai nyksta. Galima išskirti keletą svarbiausiųveiksnių, skatinančių vaikų kūrybiškumą:1. Turtinga, įvairi aplinka, skatinanti tyrinėti, eksperimentuoti irkurti. Kuo turtingesnis žmogaus patyrimas, tuo daugiau peno jis teikiavaizduotei.2. Demokratiški aplinkinių santykiai su vaikais. Tolerantiškas elgesysvaiko atžvilgiu, neslopinanti vaiko globa ugdant savarankiškumo,nepriklausomumo ir pasitikėjimo savimi jausmą.3. Tam tikra autonomija, savarankiškumas ir laisvo pasirinkimogalimybė. Vaikui būtina turėti savo erdvę, kurioje galėtų netrukdomaiveikti.4. Tinkamas vaiko motyvacinės, emocinės ir vertybinės sistemos ugdymas,kūrybingos asmenybės bruožų formavimas.Norint tapti laimingu, kūrybišku žmogumi, būtina ne tik daug mokytis irdirbti, bet ir žinoti, kokie yra kūrybos proceso dėsningumai, ir išmoktijais naudotis. Taip pat svarbu žinoti, kokios sąlygos ir veiksniai(vidiniai ir išoriniai) padeda atsiskleisti kūrybiškumui ir jam lavėti.
Aristotelis apie vaizduote Tolesnis juslių išsivystymo arba tobulėjimo žingsnis pasireiškia naujosugebėjimo – vaizduotės atsiradimu. Ji aiškiai pasirodo aukštesnių gyvuliųir žmonių psichiniame gyvenime, bet Aristotelis linkęs manyti, kadneapibrėžtoje ir neryškioje formoje, ji priklauso ir žemesniesiemsgyvuliams. Dažniausiai Aristotelis apibrėžia vaizduotę kaip sugebėjimą,kurio dėka sieloje atsiranda ir išsilaiko objektų vaizdiniai, patiemsobjektams nebeveikiant jutimo organo. Ypatinga vaizduotės rūšis yraatmintis, kur vaizdinys gauna lyg ir papildomą apibrėžimą – laiką ir yrasuvokiamas kaip anksčiau patirto įspūdžio atvaizdas. Su atmintimi siejasiir prisiminimas, t. y. gautų praeityje įspūdžių atgaminimas. Tačiau Aristotelis skiria dar protinę vaizduotę, kuri yra susijusi sumąstymu. Šios vaizduotės ypatingą funkciją galima išaiškinti tik protopagalba. Protu skiriasi mąstančioji siela nuo juntančiosios, ir protaspriklauso tiktai žmogui.
VAIZDUOTĖS ASPEKTAI
Vaizduotė – tai durys į mano vidinį pasaulį ir taip pat durys į išoriniopasaulio išgyvenimą. Svarbūs šie vaizduotės sąvokos aspektai:1. Laiko ir erdvės ribų išnykimas. Tai leidžia:„keliauti” į tolimas ir artimas vietas, į praeitį, dabartį ir ateitį;„susitikti” ir „kalbėtis” su norimais žmonėmis, nepriklauso
mai nuo to, kur jie yra geografiškai ir istoriškai. Sie vaizduotės
ypatumai suteikia plačių galimybių ir ugdymo, ir konsultavimo
situacijose.2. Vaizduotė leidžia visapusiškai išgyventi situaciją ir susitikimą sužmogumi. Tai reiškia, kad aš intelektualiai stebiu situaciją ir išgyvenutuo metu apimančius jausmus. Taip situacija ir žmonės, su kuriaissusitinku, tampa gyvi. Tai nebėra kažkas, apie ką skaitau ar girdžiu, betkažkas, ką išgyvenu.3. Naudodamasis vaizduote, galiu geriau pažinti save, tai, kaip reaguojuesant skirtingoms situacijoms. Vaizduotėje galiu įsigilinti į tam tikrussituacijos aspektus ir pamiršti tuos dalykus, į kuriuos kitu atvejukreipčiau dėmesį.4. Sąmoningai ir tikslingai organizuota „atradimų kelionė”, į kuriąleidžiamės vaizduotėje, paaštrina pojūčius. Tai reiškia, pvz., kadvaizduotėje pamatome tai, ko iki Šiol nepastebėdavome. Viena studentė,kalbėdamasi vaizduotėje, pastebėjo, kad jos balsas skamba piktai. Anksčiauji to nebuvo pastebėjusi. Ji pasakojo: „Dabar aš suprantu, kodėl mano mamadaug kartų taip reaguodavo, kai su ja kalbėdavausi. Aš ją atstumdavau savobalsu pati to nė neži-nodama”. 5. Padedami vaizduotės, visybiškai išgyvename situaciją ir save tojesituacijoje. Tuo remdamasis, galiu išbandyti įvairius elgesio būdus irpažiūrėti, „kaip tai veikia”.
Vaizduotėje patiriamų išgyvenimų visybiškumas reiškia, kad tai, su kuosusiduriame vaizduotėje, veikia mus (mūsų kūno reakcijas, emocijas irmintis) beveik taip pat, kaip konkrečios realios situacijos.
„Beveik toks pat poveikis” reiškia, kad mano reakcijos gali būti šiek tiekstipresnės ar silpnesnės negu būtų esant konkrečiai realiai situacijai, betdaug kuo panašios.Si aplinkybė atveria plačias galimybes.
Jei vaizduotėje išsipasakoju kitam žmogui, tai turi beveik tokį patpoveikį, kokį turėtų konkreti ir reali situacija. Kai vaizduotėje susitinkusu kokiu nors žmogumi ir atveriu jam ar jai savo Širdį, mane tai paveikiabeveik taip pat, lyg aš išdrįsčiau tai padaryti iŠ tikrųjų sutikęs tąžmogų. Tačiau būtina tai daryti rimtai, o ne žaisti.
ĮVADAS
Vaizduotė –tai durys į vidinį pasaulį ir taip pat durys į išorinio pasaulioišguvenimą.Vaizduotė yra psichikos procesas, kuriam vykstant sukuriami naujų daiktų,reiškinių idejų vaizdai. Jie vėliau gali būti įkūnijami materealiaisdaiktais arba praktine žmogaus veikla.Veikloje vaizduotė reiškiasi kartu su mąstymu. Vaizduotė vertinga tuo, kadleidžia padaryti sprendimą, jei net neturima žinių, kiek jų reikia uždavinįatlikti.Visi žmonės isivaizduoja. Tačiau, atrodo, kad tik labai nedaugelisnaudojasi savo vaizduote. Žmonės vaizduojasi numatydami įvairius artėjančių
atostogų patarimus, mintyse matydami naują namą, kurį norėtų turėti arba„svajodami“ apie tai, kaip bus gera, kai galiausiai baigs mokslus. Esanttam tikromis situacijomis, žmonės gali įsivaizduoti nelaimes, arba kitusbaisius dalykus, kurie gali atsitikti. Vaizduotė glaudžiai ryšasi sukūribiškumu. Kūribiškumas – tai sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstytisavarankiškai, nestereotipiškai,greitai orentuotis probleminėjesituacijoje, lengvai rasti sprendimus.Vaizduotė būtinai reikalinga tiek žmogaus praktinėje, tiek teorinėjeveikloje. Vaizduotė yra artimai susijusi su visomis asmenybės savybėmis:interesais, žiniomis, gabumais, įgūdžiais, įpročiais ir jausmais.Vaizduotėje kuriami vaizdai aprėpia ir praeitį, ir dabartį, ir ateitį.Taigi,šiame referate apžvelgsiu kas yra vaizduotė? Panagrinesime josapibbrežimą.Išanalizuosim vaizduotės funkcijas. Atskleisime vaizduotės rūšis,pamatysime kokie yra vaizduotės vaizdai…Taip pat panagrinėsime ir kūrybiškumą. Taigi skaitydami referatą, galbūtatrasite ir naujovių, nes čia labai plati ir gana įdomi tema…. TURINYS
• Įvadas • Vaizduotė • Vaizduotės rūšys • Pasivioji vaizduotė, jos rūšys, sąvybės • Aktyvioji vaizduotė, jos rūšys, sąvybės • Vaizduotės kūrimo būdai • Individualūs vaizduotės skirtumai • Vaizduotės turtingumas • Vaizduotės vaizdai • Vaizdinis mąstymas • Kūrybiškumas • Kūrybiškumo ir intelekto santikis • Kūrybinio proceso dinamika • Kūrybingos asmenybės bruožai • Kūrybiškumas ir savęs vertinimas • Kūrybiškumą slopinantys veiksniai • Kūrybiškumą skatinantys veiksniai • (Aristotelis ir jo vaizdutė) • Vaizduotės aspektai • Išvados • Naudotos literatūros sąrašas
IŠVADOS
Vaizduotė yra viena iš mąstymo formų. Pasitelkiant vaizduote galima,,keliauti“ į praeitį, dabartį, ateitį, galima ,,susitikti‘‘ ir,,kalbėtis‘‘ su norimais žmonėmis. Vaizduotė leidžia visapusiškai išgyventisituaciją ir susitikimą su žmogumi. Naudojantis vaizduote,galima geriaupažinti save. Vaizduotėje patiriamų išgyvenimų visibiškumas reiškia, kad tai, su kuosusiduriame vaizduotėje, veikia mus, beveik taip pat, kaip konkrečiosrealios situacijos. Taip pat psichologai naudoja vaizduote,psichoterapijoje. Vaizduotėje yra susiduriama ne su konkrečia tikrove, o surealių žmonių, situacijų, bei veiksmų simboliais. Vaizduotės darbas dideledalimi yra simbolinė veikla. Vaizduotę žmogus naudoja visur – gyvenime,darbuose, poilsy, ateičiai gauti svajonėse vaizduotė naudojama netmatematikoje. Atrodo, kad žmogus ir galvoja, kad nenaudoja vaizduotės, bet,tačiau savaime ji atsiranda gyvenimo eigoje. Pagrindinė vaizduotės veiklos kryptys – tai pertvarkyti atmintiesvaizdinius, kad būtų sukurta nauja, lyg tol nebuvusi situacija.Vaizduotės mechanizmų esmė – vaizdiniai pertvarkomi, nauji vaizdai kūriamiiš turimų vaizdų. Vaizduotė sintetina vaizdinius įvairiais būdais:agliutinavimu,hiperbolizavimu, akcentavimu, schematizavimu, tipizavimu.Angliutinavimas – realiai nesujungtų daigtų, ypatybių, sąvybių, daliųjungims; hiperbolizavimas – objekto padidinimas arba sumažinimas, jo daliųkokybinis pakeitimas; akentavimas – kurių nors požymių pabrėžimas;schematizavimas – daiktų skirtumų sušvelninimas ir jų panašumo pabrėžimas;tipizavimas – to, kas esminga, kartojasi vienarūšiuose reiškiniuose,nustatymas ir reiškimas konkrečiu vaizdu. Pagal aktyvumo laipsnį: Skiriamaaktyvioji ir pasyvioji vaizduotė.Pasyvioji vaizduotė kuria vaizdus, kurietikrovėje nebus realizuoti, tai veiklos pakaitalas, paskatina žmogųatsisakyti būtinybės veikti. Pasyvioji vaizduotė gali būti sąmoninga irnesąmoninga. Nesąmoninga pasyvioji vaizduotė reiškiasi susilpnėjus arbasutrikus sąmonės veiklai, pusiau snūduriuojant, sapnuojant. Sąmoningojipasyvioji vaizduotė kuria vaizdus (svajas), nesusijusius su valia, kurigalėtų juos įgyvendinti. Aktyvioji vaizduotė gali būti kūriamoji iratkūriamoji. Ši vaizduotė būtina techniniai, meniniai ir kitai kūrybaipaskata. Atkuriamoji vaizduotė kuria vienokius ar kitokius vaizdus išaprašimo paskojimo. Vaizduotei pilnai išsireikšti dar naudojamoskūrybiškumas.KŪRYBIŠKUMAS – tai asmenybės sugebėjimas atrasti kažką nauja, naujusraiškos ar problėmų sprendimo būdus, atskleisti visai naujus dalykus.Taigi, pabaigai galiu paskyti, kad vaizduotė ir kūrybiškumas ir mūsųgyvevimo palydovai. Jie mums padeda įveikti pačias sunkiausias kliūtis,įgyvendinti savas svajones, ar pasijusti tuo, kuo nesama, bet norėtumebūti.Tai tarsi mūsų gyvenimo neatsiejami dalykai, be kurių šiame pasaulyjeneišgyventume… NAUDOTOS LITERATŪROS SARAŠAS
http://gimtasiszodis.w3.lt/butkien_04_1.htmhttp://www.ore.lt/article.php?id=61http://gimtasiszodis.w3.lt/girdzi_04_1.htmhttp://www.powerstressmanagement.com/lt/magija/saviraiskos_lygiai.htm
Daiva Grakauskaitė – Korkockienė ,,Kūrybos psicholozė“ 2002 m.
Grendstad ,,Mokytis – tai atrasti‘‘ 1996 m.
Grendstad ,,Vaizduotė ir jausmai‘‘ 1999 m.
KTU Visvaldas Legkauskas ,,Psichologijos įvadas‘‘ 2001 m.
KTU Psichologijos katedra ,Psichologija studentui‘‘ 1996 m., 2001m.
LTU Juvencijus Lapė , Gedimas Navikas ,,Psichologijos įvadas‘‘ 2003 m.
Psichologijos žodynas 19993m.
Referatas
ςαιζδυοτ⎣. ϑοσ φυνκχιϕοσ. ςαιζδυοτ⎣σ ρ⎦?ψσ. ςαιζδυοτ⎣ ιρ κ⎦ριβι?κυμασ