Psichologijos pradžia. Psichologija yra jaunas mokslas. Jos šaknų yra daugelyje disciplinų: nuo fiziologijos iki filosofijos. Pradedant pirmąja psichologijos laboratorija, kurią 1879m. įkūrė vokiečių filosofas ir fiziologas W. Wundtas, psichologijos ištakų galima aptikti daugelyje disciplinų ir šalių. Rusų fiziologas I. Pavlovas pirmasis tyrinėjo mokymąsi. Austrų gydytojas Z. Froidas – asmenybės teoretikas. Pagrindinės psichologijos problemos ir tyrinėjimai įgalina psichologiją apibūditi kaip mokslą apie elgesį ir psichikos procesus. Kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo daugiau joje dirba psichologų. Psichologijos objektas – psichika ir jos reiškiniai. Psichika – gebėjimas atspindėti aplinką ir reguliuoti organizmo sąveiką su ta aplinka. Svarbiausia jos savybė yra aktyvumas. Psichika būdinga gyvoms būtybėms, turinčioms nervų sistemą ir smegenis. Buitinė psichologija – remiamasi savo patirtimi. Mokslinė psichologija – nagrinėja konkrečius psichinio gyvenimo faktus. Psichologijos tyrimo kryptysKRYPTIS KAS TIRIAMA KAS AIŠKINAMABiologinė Kaip kūnas ir smegenys kuria emocijas, atmintį, jutimišką patirtį Kaip evoliucija bei paveldimumas veikia elgesį; kaip organizme perduodama informacija; kaip kraujo cheminė sudėtis susijusi su nuotaika ir motyvaisPsichoanalitinė Kaip elgesį formuoja pasąmonėje slypintys skatuliai ir konfliktai Asmenybės bruožai ir sutrikimai analizuojami, remiantis seksualinių ir agresyvių skautlių arba neišsipildžiusių troškimų bei vaikystės traumų padarinių sąvokomisBihevioristinė Kaip išmokstamos ir keičiamos reakcijos Kaip išmokstama bijoti kaikurių daiktų ar situacijų; kaip alima efektyviausiai keisti savo elgesį, pvz. Suliesėti ar mesti rūkyti.Humanistinė Kaip gbame pasirinkti savo gyvenimo modelius ir nebūti valdomi tik pasąmonės ar aplinkos jėgų Kaip siekima brandos ir savo itikslų įgyvendinimo; kaip žmonės patiria ir supranta savo pačių gyvenimą.Kognityvinė Kaip mes apdorojame, kaupiame ir atkuriame informaciją. Kaip naudojama informacija prisimenant, protaujant ir sprendžiant problemasSocialinė-kultūrinė Kaip elgesys ir mąstymas priklauso nuo situacijų bei kultūrų Kuo mes, Afrikis, Azios. Australijos ar Šiaurės Amerikos gyventojai, vienos žmonių šeimos nariai, esame panšūs, ir kuo, veikiami skirtingos aplinkos, skiriamės.
Visos šios krptys neprieštarauja viena kitai, bet papildo viena kitą. Pvz. Žiūrint į gamtą ir mūsų vietą joje – gamtos mokslai tiria gamtos sudedamąsiass dalis – atomus, energijos rūšis, ląsteles – ieškodami dėsnių, pagrįstų objektyviu stebėjimu; humanitariniai mokslai kelia gyvenimo prasmės bei vertės klausimus ir naudoja subjektyvius metodus; psichologija mokslinius metodus naudoja mintims ir veiksmams tirti. Psichologijos sritys. Klinikinė psichologija – tiria, diagnozuoja ir pataria problemų turintiems žmonėms. Jie testuoja taiko psichoterapiją, vadovauja psichikos sveikatos programoms bei atlieka tyrimus. Pedagoginė psichologija – sprenžia vaikų, tėvų-vaikų, vaikų-mokytojų problemas.Raidos psichologija – nagrinėja raidą, vystymąsi, kokie veiksniai įtakoja elgesį.Socialinė psichologija – nagrinėja žmonių tarpusaio santykius, santykius žmonių grupėse, kas yra nuostatos, sprendimai, savęs vertinimas.Asmenybės psichologija – nagrinėja skirtumus tarp žmonių, individualias žmonių savybes.Organizacinė psichologija – apima darbą organizacijose, personalo atranką.Industrinė psichologija – gali tirti darbo aplinką gamykloje.Teismo psichologijaReklamos psichologijaSporto psichologija ir t.t. Įvairios psichologijos kryptys rodo, kad psichologijoje susikerta įvairios disciplinos. Vis labiau psichologai siejasi su įvairiais mokslais – matematika ir biologija, sociologija ir filosofija. Vis dažniau psichologijos laimėjimus ir metodus pasitelkia kiti mokslai. Psichologai dėsto medicinos, teisės, teologijos studentams, jie dirba ligoninėse, gamyklose ir kitose įstaigose.Įvairias psichologijos kryptis ir sritis vienija požiūriai ir metodai, kuriais vadovaudamiesi psichologai imasi nežinomų klausimų. Atliekant mokslinius tyrimus reikia derinti ir kruopštų kritišką konkuruojančių idėjų įvertinimą, ir nešališką nuolankumą gamtai.Sąmonė – atrankinis dėmesys (sąmoningas susitelkimas į atskirus dirgiklius) esamiems suvokiniams, mintims ir jausmams.Psichologijos mokslas prasidėjo nuo sąmonės tyrinėjimo, o vėliau ėmė tirti elgesį, kurį galima stebėti. Šiandien vienas iš psichologijos tikslų vėl yra tirti sąmonės būsenas.Atrankinis dėmesys. Vienu metu įsisąmoniname ti labai ribotą dalį to, ką gebėtume patirti. Pvz. – koktelių vakrėlis, kai klausomės tik vieno balso iš daugelio.Sąmonės būsenos. Sąmonė gali reikštis įvairiomis būsenomis, kurių metu dėmesys sutelkiamas į kylančius suvokinius, mintis ir jausmus. Miego ritmas. Mūsų kasdieninį būdravimo ir miego režimą nustato mūsų kūno laikrodis, kitaip dar vadinamas cirkadiniu ritmu. Kiekvienos nakties miegas taip pat turi savo ritmą, kuris prasideda pereinamąja pirmąja miego faze, tęsiasi iki ketvirtosios, gilaus miego, fazės bei sugrįžta prie aktyvesnės greitų akių judesių (REM) fazės. Natūralaus nakties miego metu šis ciklas kartojasi kelis kartus: ketvirtosios miego fazės trukmė nuosekliai trumpėja, o REM miego – ilgėja.Kodėl miegame? Tyrimai, kuriais žmonėms neleidžiama miegoti, nepaaiškino, kodėl žmogui fiziologiškai reikia miegoti. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad miegant išsiskiria hipofizėje gaminamas augimo hormonas, ir miegas padeda atsigauti pavargusiems audiniams. Miego sutrikimai. Miego sutrikimai yra nemiga (pasikartojantis būdravimas), narkolepsija (nekontroliuojamai užmiegama REM miegu) ir miego apnėja (sustojantis kvėpavimas miegant). Sapnai. Nors sąmoningų gali kilti bet kurioje miego fazėje, bet REM miego metu pažadinti žmonės pateikia nuspėjamus, “įsapną panašius” pasakojimus; pabudę kitos miego fazės metu, jie tik kartais pasako apie šmėstelėjusį vaizdą. Dažniausiai mes sapnuojame eilinius įvykius; mūsų sapnai paprastai siejasi su kasdieninio gyvenimo patyrimu ir dažniau yra kupini nerimo ar nesėkmių negu pergalingų laimėjimų. Froidas manė, kad sapnų akivaizdusis turinys yra cenzūruota jų slaptojo turinio, kuris patenkina mūsų nesąmoningus troškimus, atmaina. Naujesni sapnų paskirties aiškinimai pabrėžia, kad sapnai: a) padeda apdoroti per dieną sukauptą informaciją ir įtvirtinti ją atmintyje; b) atlieka fiziologinę funciją; c) yra smegenų bandymas periodiškai kylančias haliucinacijas (dėl smegenų regimosios žievės aktyvumo) sujungti į vientisą pasakojimą.Nepaisant tarpusavio nesutarimų, dauguma teoretikų sutinka, kad Rem miego ir su juo susijusių sapnų funkcija yra svarbi.Iš esmės kiekvienas žmogus fantazuoja, tačiau ypač linkę fantazuoti žmonės ir ypač tuomet, kai dėmesys gali būti atpalaiduotas nuo neatidėliotinų užduočių. Svajojimas gali padėti prisitaikyti, pasirengti ateities įvykiams ir pavaduoti impulsyvų elgesį. Meditacija, kaip ir gilus atsipalaidavimas, gali palengvinti su stresu susijusius simptomus ir ligas.Hipnozė. Anksčiau hupnozė buvo siejama su šarlatanizmu, o dabar ji tapo rimtų tyrinėjimų objektas. Dabar psichologai sutaria, kad hipnozė yra padidinto įtaigumo būsena, kuria žmonės skiriasi vieni nuo kitų; kad nors hipnozė ir gali padėti kamnors kažką prisiminti, tačiau dažnai į hipnotizuojamojo prisiminimus įsiterpia pačių hipnotizuotojų įsitikinimai; kad užhipnotizuotų žmonių negalima priversti elgtis prieš savo valią labiau negu neužhipnotizuotų; kad hipnozė gali turėti laikiną gydomąjį poveikį; kad lengvai užhipnotizuojami žmonės gali džiaugtis ryškiai sumažėjusius skausmu. Ar hipnozė yra ypatinga sąmonės būsena? Vis dar diskutuojama, ar hipnozė yra normalių socialinių ir pažintinių procesų šalutinis produktas, ar tai ypatinga sąmonės būsena, galbūt susijusi su įvairių sčmonės lygių disociacija.Narkotikai ir sąmonė. Psichoaktyviosios medžiagos, tarp jų raminamieji ir migdomieji, stimuliatoriai ir haliucinogenai taip pat pakeičia sąmonę. Dažniausiai narkotikai sukelia neigiamus padarinius, kuriais brangiai užmokama už jų sukeltą laikiną malonumą.Raminamieji ir migdomieji. Alkoholis, barbitūratai bei opioidai slopina nervų sistemos funkcijas. Kiekvienas iš jų siūlo savus malonumus, tačiau už tai reikia sumokėti sutrikusia atmintimi ir savimone bei kitais fiziniais padariniais.Stimuliatoriai. Kofeinas, nikotinas, amfitaminas ir kokainas skatina nervų sistemos veiklą. Jie, kaip ir beveik visos psichoaktyviosios medžiagos, sinapsėse veikia neuromediatorius, o jų sukelti rezultatai priklauso nuo dozės bei vartojančiojo asmenybės ir lūkesčių.Haliucinogenai. LSD ir marihuana gali iškreipti juos vartojančio asmens laiko suvokimą bei pagal aplinkybes pakeisti pojūčius ir suvokiamą vaizdą.Narkomanijos profilaktika. Devintajame dešimtmetyje, pasikeitus nuostatoms narkotikų atžvilgiu, paauglai ir jaunuoliai pradėjo vartoti mažiau narkotikų. Nepaisant to, psichologiniai (pvz. stresas, depresija, beviltiškumas) ir socialiniai (pvz. bendraamžių poveikis) veiksniai veikia kartu ir skatina žmones eksperimentuoti su narkotikais bei tapti nuo jų priklausomais. Kai kurie žmonės gali turėti didesnį biologinį polinkį į priklausomybę nuo narkotikų, pvz. alkoholio.Priešmirtiniai išgyvenimai. Maždaug trečdalis žmonių, susidūrusių su mirtimi, pvz. ištikti širdies infarkto, vėliau prisimena priešmirtinius regėjimus. Dualistų nuomone, šie potyriai įrodo žmonių nemirtingumą, o monistai nurodo, kad šie pasakojimai yra labai panašūs į potyrius haliucinacijų metu.Mokslinis metodas. Stebėjimai skatina kurti teorijas, kurios juos sistemina ir leidžia numatyti hipotezes. Šios hipotezės vėliau yra tikrinamos, nes norima patvirtinti ir tobulinti teoriją bei pasiūlyti, kaip ją pritaikyti praktikoje. Psichologijos metodai. Įvertinimo būdai gali būti įvairūs. Atlikdami vienus tyrimus, mokslininkai stebi ir protokoluoja elgesį; atliekant kitus, -monės patys pateikia atsakymus apie savo mintis ir elgesį – savistaba.APRAŠYMAS. Betkuris mokslas pirmiausia aprašo savo tyrimų objektą. Atvejo tyrimas – vienas seniausių tyrimo būdų. Tai būdas, kai psichologas nuodugniai tiria vieną ar kelis žmones ir tikisi atskleisti tai, kas būdinga visiems žmonėms. Šiam tyrimui reikia labai daug laiko, be to tiriamasis žmogus gali būti netipiškas, ir tai gali psichologą suklaidinti.Apklausa. Šiuo būdu tiria daug žmonių, bet netaip nuodugniai. Žmonių prašoma pasakyti apie savo elgesį arba savo nuomonę. Šis būdas ribotas – jis naudingas tik tada, kaiklausimai yra aiškūs ir nešališki, respondentai yra tipiški tiriamosios grupės atstovai, jų atsakymai sąžiningi.NATŪRALISTINIS STEBĖJIMAS – orgaizmų elgesio natūralioje aplinkoje stebėjimas ir registravimas. Atliekant ntūralistinį stebėjimą, kaip ir vieno atvejo tyrimą ar apklausą, elgesys ne aiškinamas, o tik aprašomas.Koreliacija. Elgesio aprašymas remiantis atvejo tyrimu, apklausa, natūralistiniu stebėjimu – tai pirmasis žingsnis, siekiant jį numatyti. Jeigu pastebime, kad tamtikras bruožas ar elgesys dažnai pasitaiko kartu su kitu bruožu ar elgesiu, sakome, kad šie dalykai yra susiję /koreliuoja/. Koreliacija – yra statiustinis ryšio matas: ji parodo, kaip glaudžiai tarpusavyje siejasi du reiškiniai ir kaip, tuomet, iš vieno galime numatyti kitą. Teigiama koreliacija rodo tiesioginį ryšį, t.y. abu reiškiniai ir didėja, ir mažėja kartu. Neigiama koreliacija rodo atvirkščią ryšį: kai vienas reiškinys didėja, kitas mažėja. Remiantis koreliacija galima numatyti, bet negalima paaiškinti. Jeigu 2 įvykiai ir susiję, tai dar negalima teigti, kadjuos sieja priežastingumo ryšys. Koreliacija nerodo priežastingumo.Eksperimentas. Norėdami skirti priežastį ir padarinį psichologai eksperimentuoja. Atlikdamas eksperimentą, tyrinėtojas gali sutelkti dėmesį į tikėtiną vieno ar dviejų veiksnių įtaką. Keisdamas tik šiuos veiksnius, kai kitos aplinkybės nesikeičia, jis tikrina šių veiksnių įtaką. Jeigu, keičiant eksperimento veiksnį, elgesys kinta taip, kaip buvo galima numatyti, toks veiksnys turi įtakos elgesiui. Nepriklausomas kintamasis – eksperimnto veiksnys, kuris tikslingai keičiamas; pats poveikis. Priklausomas kintamasis – stebimas elgesys; veiksnys, kuris gali būti veikiamas kintančio nepriklausomojo kintamojo. Eksperimentinės sąlygos – sąlygos, kai tiriameji yra veikiami nepriklausomojo kintamojo. Kontrolinės sąlygos – sąlygos, tpačios eksperimentinėms, tik tiriamieji neveikiami nepriklausomojo kintamojo.