psichologija

1.Psichologijos mokslo apib.savok,obj,sak.
Sielos-mokslas apie psichin.reiskinius ir mechanizmus,psichinius procesus,psicf.busenas,psich,savybes,zmogaus vidinio gyvenimo reiskinius.sielos,dvasios,vidinio gyvenimo reiskiniai.
Psichologija turi daug saku:
1.bendroji psich-aiskina pagrindines psich.problemas,jos tikslus ir metodus.
2.asmenybes psich-atskiro individo psich.procesus.
3.socialine-zmoniu grupes ir asmenybes elgsenos grupese psichinius reiskinius
4.amziaus tarpsniu-vaiku,paauglio,jaunuolio,subrendusio ir senstancio zmogaus psichikos pazinimas.
5.zoopsochologijs-gyvunu psich.
6.psichopatologija-liguistos psichikos reiskiniu tyrimas.
2psichologijos samprata.Psichiniai procesai,busenos,savybes.
Pagrindinis psich.tikslas paaiskinti ir prognozuoti psichikos ir zmoniu elgsenos ypatybes.Psich.procesai dinamiskiausi,greiciausiai besikeiciantys,atsirandantys veikiant-isoriniams ir vidiniams poveikiams.procesai nuo senoves priespastatomi emocijos pazinimo,valios rusis.busenos pastovesnis psich.reiskinys.Jos daznai susikuria keliu procesu poveikiu pagrindu.pvz:itampa.pastovesni psich.reiskiniai-psich.savybes:psich,tempu-darbstumo,gabumu,siekimu ir idealu savybes.Kai kurios mazai keicias nuuo pamegdziojimo,kuris turi didele itaka.
3.samones,pasamones ir savimones esme psih.
Labiausiai zmogaus psichika nuo kitu gyvunu psich skiria samones ir savimones reiskiniai.Samone-auksciausia psichikos issivystymo forma nuolat kintanciu jutiminiu ir protiniu vaizdiniu visuma.Savimone-savojo as ir aplinkinio pasaulio santykis.Pasamone-tai reiskiniai kurie veikia zmogu,bet near isisamoninti.Zmogu vei
kia daugiau pasamone nei samone.
4.smegenys ir psichika.psichikos raida gyvunu evoliucijoje
Psichika mes nagrinejame per samone,pasamone.Psichika-zmogaus tam tikra savybe,nagrineja samone,pasamone,savimone.Pagrindinis psichiniu reiskiniu organas smegenu zieve ir pozievis-galvos smegenys.Psichikos rysys su smegenimis ir visa nervu sistema neabejotinas.Butunybe prisitaikyti gyvunams prie aplinkos ir taaip islikti buvo pagrindine priezastis lemusi gyvunu psichikos tobulejima per aplinkos pazinima,modeliavima,valdant savo organizma,kuri uztikrina psichikos reiskiniai.Jie tapo gyvunu evoliucijos sudetine dalimi.
5.Tyrimu rusys ir strategijos.Empiriniu duomenu rinkimo budai psich.
Savistabos arba introspekcijos metodas-pazinti savo paties vidini gyvenima iki 19a.antros puses vyraves.Pagrindinis si

iuo metu taikomas-stebejimu ir eksperimentu metodas.Dar naudojami apklausos(pokalbiu,anketu,vertinimo skaliu),veiklos produktu tyrimo,biografinio tyrimo metodas.testu metodas.
6psichologijos mokslo istorine apzvalga

7.psichologija filosofijos sistemoje
Pirmines paziuros apie siela atsirado pries tukstanciu metu,kai zmones,stebedami gyvybes ir mirties,sapnu ir,haliucinaciju reiksmes bande jas aiskintis.beveik visu rasiu ir tautybiu religijoje randama poziuriu,kad zmogaus siela yra atskira butybe,gyvenanti kune,o kunui mirus persikelia I kita pasauli arba kitas gyvas butybes.Praejo daug simtmeciu kol salia relidiniu aiskinimu issiskyre filosofijos mokslas,daves postumi ivairiu specialuju mokslu raidai.kaip dauguma siu mokslu ir psichol.pradejo formuotis 5a.p.m.e.senoves graiku filosofu darbuose.
Platonas-idealistines filosof pradininkas,siela laike nemateriale butybe.
Demokritas-siela kaip visi gamtos daiktai sudaryti is smulkiu dalelyciu.
Aristotelis-siejo siela su materialiu zm.organizmu.A.Augustinas-pradejo aiskinti samones reiskinius.
DZ.Lokas-mastumas pazinimo procese nera pirminis-Vuntas-papilde socialine psich.
8.Psicholgijos kaip savarankisko mokslo atsiradimas
Psichologijai,kaip savarankiskam mokslui,reikejo konkretizuoti pati objekta-siela.issiskirti ja sudarancius reiskinius,surasti saavitus empirinio tyrimo metodus ir sudaryti tais metodais gautu ziniu sistemas.
Zodis-Psichologija-kaip mokslo pavad,isitvirtino 18a,pradzioje,kaip mokslininkas K.Volfas isleido knygas:empirine psich, ir racionalioji psich.Psich,kaip savarankiskam mokslui susiformuoti salygas parenge 19a.medicinos,biologijos ir fiziologijos mokslu pasiekimai.
18apabaig 19a pradz didelio populiarumo susilauke F:Galio frenologijos mokslas,kuris kele ideja,kad psichiniai reiskiniai yra susije su tam tikromis smegenu dalimis.
Fiozologai:E;Veberis,G.Fechneris aprase pojuciu priklausomuma nuo fiziniu dirgikliu jegos.H:Helmholcas istyrinejo regejimo ir girdejimo mechanizmus.1879mLeipcige ikuria pirmaja ekspermentines psich,labaratorija,tai ir laikoma sio mokslo pradzia,jos tevas-VUNTAS.
9.Bihevioristine,gestaltine,froidistine teorines kryptis
Bihevoristine psich(elgsena)-pradininkas D:Vatsonas sieke padaryti psich,tiksliuoju mo

okslu.psichologijos objektu laikyti ne samone.o stimulus ir elgena.Didele itaka siaikrypciai turejo Torndaiko ismokimo tyrimas,nustatyti pakartojimo ir efekto denius.Bihevioristinr-istobulino psich,eksperimentus,pritaike matematikos metodus duomenims ivertinti,istyre ismokimo desningumus.
Gestaltine-psich-visuminis vaizdas,pavidalas,struktura.V:Keleris,K:Kofka,M:Vertheimeris-kele minti kad psich.turi tirti pirma bendrinius reikalus,o veliau detales.Tyrimus pradejo nuo suvokimu,mastymo,atrado insaido,pasizymejimo reiksmingais asmenybes ir kurybos psich.tyrimais.
Froidistine- froidas-suskirste zmogaus psichika i samone ir pasamone.Samone-civilizacijos sukurtas lukstas,pasamoneje gludi instinktai dauginimosi,gyvybes islaikymo ir griovimo instinktai,kurie sudaro visos psicikos energetine baze.Pirmenybe teike lytiniams instinktams-libido seksualis.
10.Humanistine,kognityvine,tarybine
Humanistine psich-siuo metu labiausiai paplitusi G:Olportas,K:Rodzersas,A:maslau iskele asmenybes reiksme,jos sugebejimus siekti didesniu vertybiu,pazinti save daug demesio skiria pedagoginei ir psichoterapinei praktikai,iskele asmenybes unikalumo vertybiu reiksme-didele reiskme psich,teorijai ir praktikai.Atsikaso eksperimentiniu metodu,pasikliauna tik fenomenologiniais aprasymais.
Kognityvine-zinojimas, D:Brodbentas,S:Stenbergas-tyrinejo informacijos pertvarkymo procesus,kuriuos atlieka ne tik zmogus bet ir kibernetines skaic masinos.Irode,kad subjekto elgsenoje svarbiausia reiksme turi zinios ir pazinimp procesai.
Tarybine-marksistines filosof itaka neigimas visu kitu psich,krypciu kaip idealistiniu ir uzimti moksle vieninteles teisingos ir dominuojancios teorijos padeti.Izoliavo nuo kitu saliu mazdaug 20-30 m,atsiliko nuo bendros pasaulines psich.raidos
11.Psichologijos LT aspektai.
1579m destoma VU,pirmieji savarankiskai darbai pasirode tiktai 20a pr.R.Bytautas,J:Vabalas-Gudaitis,pradininkas,ikures pirmaja psich laboratorija(Kaune).Jo darbus tese Gucas,vadovavao pedagogines psich tyrimams,organizavo psich,specialistu rengima,parase knygaPSICH:RAIDA LT,ikure PSICH Draugija.Jo deka isaugo moksl.S:Kregzde,J:Lape,R.Kociunas islaikiusiu LT psich autonomija nuo atsilikusios sovietu psich.
12Smegenu funkciniai blokai
Neabejotini psichikos rysiai su smegenimis ir visa nervu sistema.Ja sudaro periferines ir centrines ne
ervu sistemos skyriai.Periferine nervu sistema –sudaryta is skaiduliu kuriuos jungia organizmo pavirsiuje ir jos viduje esancius jutimo organu receptorius su tam tikrais centrines nervu sistemos skyriais:ju pagrindine funkcija perduoti padirginimu sukeltas jaudinimus i centrus,o iscentriniu siusti komandas raumenims ir kitoms organizmo sistemoms prisitaikyti prie veikinciu pagirginimu ir veikti tenkinant organizmo poreikius.centrine nervu sistema skirstoma i nugaros ir galvos smegenis.nugaros smeg,esanciu stuburo vidineje dalyje,dvi funkcijos-praleidzianervinius impulsus,einancius periferines sistemos i galvos smegenis ir atgal,uztikrina paprasciausias igimtas reakcijas.Galvos smegenu didziausia dali sudaro didieji pusrutuliai.Ju funkcijos nevienodos.Desniarankiu zmoniu-kairysis pusrutulis.turi dominuojancia padeti,koordinuoja sudetine mastymo ir kalbejimo veikla.Desniajame yra vaizdines ir emocines veiklos reguliavimo centrai.Smegenu zieve irpozievio centrai atlieka pacias sudetingiausias zmogaus elgsenos reguliavimo funkcijas.Pozievyje yra teigiamu ir neigiamu emociju centrai.Pozievyje jutimu ir judejimo,kalbejimo mastymo,valios procesu,asmenybes,samones koordinavimo centrai.
13sensorines sistemos sandar air savybesjutimu tyrinejimas,kaip uz musu esantis pasaulis pristatomas musu galvose,kaip isoriniai dirgikliai,veikintys musu kuna,paverciami musu smegenims suprantamais pranesimais.Rega-priimti dirginima,pavesti ji nerviniais signalais ir nusiusti juos i smegenis.Pper akis patenka sviesos bangos,pro lesiuka pasiekia tinklaine paverciama nerviniais impulsais,keliauja regos nervu i smegenis.Klausa-oro virpesiai,kuriuos juntame kaip garsa.Garso bangos keliauja klausos kanalu,suvirpina ausies bugneli,per vidurines ausies kaulelius i skysciu uzpildyta sraige,judancios lasteles nesa pranesimus i smegenis.Kiti jutimai:lyta,skausmas,skonis,uosle,kuno padetis ir judejimas
14.Jutimas.Pojuciai.Anatominis-fiziologinis pojuciu mechanizmas
Informacijos apie aplinka gavimo procesas vadinamas-JUTIMU.Jutimo sistemos(klausos,regos,lytejimo) tai ka
analai kuriais patenka pasmus informacija:tiesioginis daiktu bei reiskiniu savybiu pazinimas,kai tie daiktai veikia jutimo organus,akis,ausis,skonio ir tt.Dvi jutimo pazinimo rusys:pojuciai ir suvokimas-TAI JUTIMO REZULTATAS.Pojuciais vadiname jutiminio pazinimo procesus,kuriais pazistamos tikroves daiktu ir reiskiniu savybes,kai jos veikia jutimo organus.Regejimo org sviesas,girdejimo garsus it t.t.Pojuciu susidarymo anatominis-fiziologinis mechanizmas yra labia sudetingas.Pagrindiniai jo skyriai:1-receptorius arba priemejas yra periferinis nervo galas,skirtas priimti padirginimus(akis,ausis,liezuvis,oda).2-perdavimo skyrius-kuri sudaro receptoriu su smegenu centru jungiamieji ir iscentriniai nervai.3-centras smegenyse-atliekantis jaudinimo impulse ivertinimooperacijos,kurio desk atsiranda regejimo,girdejimo,skonio pojuciai..Pojuciai yra specifines energijos,ju turini sudaro paties zmogaus organizmo ypatybes.
15 Pojuciu rusys.Desningumai ir skirtumai
Cheminiai pojuciai-skonis ir uosle.Reaguoja I chemines medziagas ju receptorius.
PADETIES POJUCIAI-KUNO PADETIES bei pusiausvyros.Kuno-informuoja apie kuno daliu padeti judant,pusiausvyra apie galvos ir kuno padeti ir judejima zemes atzvilgiu,receptoriai yra sanariuose,raumenyse,sausgyslese.Pusiausvyra-vidineje ausyje.
Odos pojuciai-spaudimas,lietimas,siluma,saltis,skausmas.
Klausos pojuciai-atsiranda specialiose ausu lastelese.Intensyvumais-decibelais.
Regejimo pojuc-receptoriai akyse,anga sviesai-vyzdys,fokusuoja vaizda ragena ir lesiukas.Nustatyta 13 pojuciu rusiu.Desningumai-jautrumas ir slenksciai.Sugebejimas pajusti dirginimus-jautrumas,yra obsoliutus ir skyrimo.Adaptacija-jautrumo pakilimas prisitaikant prie dirginimo stiprumo.Jautrumas-gali padideti ar sumazeti del vidiniu organizmo salygu itakos,tai vadinama-SENSIBILIZACIJA.Del igimtu jutimo aparato savybiu,gyvenimo patirties ir lavinimo skirtumu atskiru asmenybiu pojuciai skirtingi.
16.suvokimas.apibudinimas.pagrindiniai ipatumai.rusys
Zmogus pazista aplinka kaip apibrezta visuminiu daiktu ir reiskiniu uzpildyta tikrove.Suvokimas-daiktu ir reiskiniu,veikianciu jutimo organus,pazinimo procesas.Daiktu ir reiskiniu visumos atspindejimas.Suvokimo objektyvuma lemia platesnis emptrinis patyrimas ir teisingos teorines nuostatos.Suvokimas-priskiriamas jutiminiam pazinimui..Aplinka veikia zmogu kaip kopleksiniai dirgikliai,suvokimas tu dirgikliu atspindziai.Reiksminga dali sudaro percepciniai judesiai(akiu,ranku)Regejimo ir lytejimo suvokimu tyrimai isskyre 4 percepciniu judesiu rusis:aptikimo,skyrimo,identifikavimo ir atpazinimo.suvokint prie tiesioginiusensoriniu ispudziu prisijungia kai kas is atmintyje turimos patirties.Tai-apercepcija.Jos reiksminga dali sudaro emocijos.Iprasminimas pasireiskis suvokiamu objektu itraukimu i zinomu objektu grupes.Suvokimu konstantiskumas,kintant pavieniams ispudziams islaikomas stabilus suvokiamo objekto vaizdas.Neteisingi,iskreipti suvokimai vadinami-ILIUZIJOMIS.
RUSYS-regejimo,skonio,uosles,lietimo,muzikos suvokimas,erdves,erdviniu savybiu,regejimo,laiko suvokimo,judejimo,nenumatyto(valingumo)IR numatyto(valingumo)suvokimo rusys.
17.demesys.apibudinimas,rusy
s.is sudetingos aplinkos zm,pasirenka,kai kuriuos objektus,kurie tada buna aiskiai iki galo suvokiami.Demesys-psichines veiklos nukreipimas ir jos sutelkimas tam tikrais objektais.Demesys psich,atlieka 3 funkcijas:1-atsirenka is sudetingos aplinkos reiksmingus poveikius.2-koncentruoja ir palaiko psichines jegas ties pasirinktais objektais.3-reguliuoja isankstini pasirengima veiklai.
Demesio rusys-skirstomos pagal asmenybes ir valios dalyvavimo lygius pasirenkant objektus ir susitelkiant ties jais.Tuo pagrindu isskiriamos NEVALINGUMO,VALINGUMO,SAVAIMINIO DEMESIO RUSYS.Nevalingas-atsiranda be isankstinio tikslo,o jam palaikyti nereikia pastangu.Valingas-turi isankstini tiksla ir jam palaikyti reikia pastangu.Savaiminis-atsiranda turint tiksla taciau palaikyti pastangu nereikia-
18 demesio savybes ir skirtumai
Demesys –yra ivairiapusis reiskinys,kuri sudaro keletas budingu pasireiskimo savybiu.Demesys pirmiausiai skiriasi intensyvumu.Kita savybe-patvarumas,apimtis.Kad zm,galetu vienu metu atlikti skirtingus veiksmus,jam tenka kiekvienam is ju skirti dalidemesio.Sis reiskinys vad-PASKYRIMU.Demesio perkelimas.Demesingumas ir issiblaskymas.Demesio sutrikimai.Ryskiausi asmenybiniai demesio skirtumai pasireiskia del demesio patvarumo ir demesio apimties.
19.atmintis,apibudinimas,procesai,rusys,teorijos
Atmintis yra ankstesnio patyrimo atspindys,kuri sudaro prisiminimas,islaikymas ir atsiminimas to,kas anksciau buvo pazinta,isvengta ir veikta Sugebijimas isiminti,laikyti ir po kiek laiko atgaminti jutimu deka surinkta informacija.atminties procesai-isiminimas-gauta informacija parengta saugoti.
Saugojimas-atminties sandelis,sudetinga ilgainiui kintanti sistema.Atsiminimas-atkurimas atmintyje to kas buvo isiminta.Rusys-motorine-tai sugebejimas isimnti,aikyti atmintyje it atsiminti judesius ir ju seka.VAIZDINE-objektu,reiskiniu ir ju ipatybiu isiminimas,saugojimas atmintyje,atsiminimas.EMOCINE-jausmu,isgyvenimu isiinimas,laikymas atmintyje ir atsiminimas.ATMINTIES STRUKTURA-ilgalaike,trumpalaike atmintis.Zm linke atsiminti tik reikalingas aplinkos detales.Naujoji inf-uzgozia senaja-INTERFERENCIJA.Pagrindiniai atminties procesai-ISIMINIMAS,LAIKYMAS ATMINTYJE,ATSIMINIMAS,UZMIRSIMAS.
20.Vaizduote.Vaizdiniu pertvarkymo vaiszduoteje budai
Vaizduote-fantazija-tai nauju vaizdiniu sudarymas,pertvarkant atmintyje turima vaizdine patirti.vaizduoteje sudarant naujus vaizdinius pertvarkant atmintyje like pojuciai ir suvokimu pedsakai.Vaizduoteje pastebimas universalus zm.psichines veiklos metodas-tikroves ispudziai skaidymas ir ju jungimas.
AGLUITINACIJA-skirtingu objektu,vaizdiniu daliu sujungimas i naujas visumas.
HIPERBOLIZAVIMAS-vaizduojamo objekto arba jo atskiru daliu padidinimas,sumazinimas,daliu pagausinimas.
AKCENTAVIMAS-objekto atskiru daliu pabrezimas,isryskinimas.
SCHEMATIZMAS-objektu grupems budingu bruozu isryskinimas,atmenant individualias galimybes.
Iterpimas-vaidiniu ar objekto perkelimas i nauja konteksta,kuriame jie igyja kita prasme.
Tipizavimas-sudetingas vaizdiniu pertvarkymas,isryskinant grupei budingas ypatybes atskirais individais.
Visi sie vaizdiniai ar objekto pertvarkymo budai vaizduotes procese paprastai kyla ne pavieniui.Vaizdiniu pertvarkymas duoda reiks.
REZULTATU-meno ir kurybos.
21.Vaizdiniu rusys.Vaizdiniu turinio skirtumai
Pasyvi arba nevalinga vaizduote gali pasireiksti tada,kai zmogus pats neturi tikslo kurti kokiu nors vaizdu,nededa samoningu pastangu,neketina realizuoti vaizdiniu kuriniuose,o nauji vaizdiniai formuojasi lygtais savaime.PASYVIAIA vaizduotei priklauso vaizdiniai,besiformuojantys pries uzmigus ar tiktai nubudus,haliucinaciju,fobiju metu iskyla nesaciu objektu vaizdiniai.ipatinga vieta vaizdiniai uzima-sapnai,patys paslaptingiausi vaiz.reiskiniai,zm,miegant,nekontraliuojant jo samonei.Vaiz.rusys skiriamos pagal nauju vaiz.kurimo savarankiskuma.ATKURIAMAJA vaiz-vadinamas nesuvoktu vaiz.sudarymas pagal kokia nors inform,medziga:verbalinius aprasymas,objektu schemas,fotografijas,muzikos zenklus.KURIAMOJI-savarankiskas nauju vaiz,sudarymas.Ji pasireiskia kiekvieno zm,veikloje,kaireikia numatyti savo veiksmu rezultatus,suprasti kito zm,asmenybes vidines psichines veiklos ypatybes.SVAJONE-kuriamos vaizduotes savita rusis.Svajonese kuriami tolesnes trokstamos ateities vaizdiniai.atskiru zm,vaiz,gali skirtis dominuojanciomis atmintyje ir vaiz.rusimis.Vaizduotes turinio skirtumai priklauso nuo asmenybes patirties skirtumu,nuo kurybines veiklos pobudzio,nuo konkrecios profesijos ypatymu.vaiz,ypac susijusi su asmenybes gabumu,charakterio,emociju valios,aspiraciju ypatybesmis.vaiz.nuo atminties skiriasi,vaiz.pertvarkomi tie vaizdai kuriu atmintyje nebuvoVaiz.pasireiskia bet kokioje veikloje,kai isivaizduojami naji,dar atmintyje neuzfiksuoti vaizdai.
22.MASTYMAS.APIBUDINIMAS,TURINYS,FORMOS,OPERACIJOS,RUSYS
Mastymas-jutimais nepazistamu tikroves daiktu ar reiskiniu bei sudetingu santykiu pazinimo procesas.Jis isplecia aplonkos pazinimo galimybes ir patobulina zm,adaptacija prie aplinkos.jis vyksta panaudojant ivairu ankstesni patyrima.Sia prasme mastymas –vadinamas netiesioginio pazinimo procesu ir apibendrinanciu pazinimu.Mastymas near atsietas nuo jutinimio pazinimo,kuris teikia mastymo apibendrinimams ir zinioms medziaga.Zinios islaikomos atmintyje tai susije su atminties procesais.Isskirtine reiksme mastymo procesams turi kalba ir kalbejimas.Mastymo turini sudaro ivairiausios problemos apie tikroves daiktu ir reiskiniu rysius,iskylancius ir sprendziamos zm,pazinimo procese.Mastymo turinys tiek pat ivairus,kaip pati tikrove,taciau koks bebutu sudetingas mastymo turinys,jis pasireiskia tik apibreztomis formomis.Pagrind.mastym,form:SAVOKOS,TEIGINIAI,KLAUSIMAI,PROTAVIMAI.sudetingoje mastymo veikloje issiskiria kai kurie veiksmai,butini problemoms spresti-vadinami MASTYMO OPERACIJOMIS.Analizavimo operacija-mintinio skaidymo visumos I dalis.Sintezavimo arba analizavimo operacija,vyksta sprendziant bet kokius uzdavinius.LYGINIMO-zm,mastymas nustato objektu panasumus,skirtumus ar tapatumus.ABSTRAHAVIMAS-MINTIMIS ATSKIRU SAVYBIU AR OBJEKTO daliu atskyrimas nuo visumos.APIBENDRINIMAS-mintimis bendru ir esminiu objektu savybiu susiejimas ir gautos isvados ispletimas netyrinietiems atvejams.Mastymo veikloje pagrindines mastymo operacijos siejamos viena su kita.Pirmiausiai mastymas skirstomas I rusus pagal atramos objektus,su kuriais atliekamos mastymo operacijos.Veiksminis mast,vaizdinis,abstraktus suvokiminis mast,pagal problemu sprendimo metodusyra skiriamas diskursyvus loginis ir intuityvus mast.Pagal orginalumo lygius skiriamas REPRODUKTYVUS IR KURYBISKAS mast.
23.PAtaloginio mastymo bruozai
Mastymo pagreitejimas-greita kalba,daug minciu,jos nenuoseklios.
mAStymo suletejimas-leta minciu eiga,kalba su pauzemis,kartojama tuos pacius zodzius.
MASTYMO KLAMPUMAS-istesia samprotavius,negali baigti pasakojimu
REZONIERISKAS-kelia nereiksmingas problemas,tusti svarstymai
MASTYNO SUSISKAIDYMAS-minciu nenuoseklumas,sizosrenijos pradmenys
FIKSUOTOS IDEJOS-labai ivairios,fobijos,didybes manija,persekiojimo,pavydumo,nihilistines idejos.Prie mastymo pataloginiu bruozu reiketu priskirti ir perdeta priestaringuma,mastymo nekritiskuma savo ir kitu asmenu pseudoproblemu atzvilgiu
24.Jausmai.teorijos,israiskos,rusys.
JAUSMAI-santykiu su pazistamais daiktais,reiskiniais,kitais zm,ir paciu savimi isgyvenimai.Jausmu israikos padeda atsipalaiduoti nuo per dideliu itampu,bendrauti su kitais zm.adaptuotis prie emociogeniniu situaciju.Jaiszm.negauna naujos informacijos apie daiktus,reiskinius o tik isgyvena tam tikrus santykius su pazistama tikrove.Jausmais domejosi jau senoves Graikijoje filosofai.Tadzikas moks.Avisena dar pries 100m atliko pirma eksperimentini emociju tyrima.vieningos jausmu teorijos psich,nera dar sukurta.19a.pabaig,atsirado DZEIMSO-LANGES periferine jausmu teorija.D.LINDSEJUS,P.MAK-LINAS sukure aktyvacine emociju teorija.Rusu moks.P.SIMONOVAS bande sukurti informacine jausmu teorija,jausmai susije su organizmo pasikeitimais reiskiasi veido ir viso kuno judesiais,(mimika,pantomimika),kalbos intonacijomis(vokaline mimika)keicia ir virskinimo sistemos veikla.EMOCIJOS-igimtos ir igytos.Emocijosklasifikuojamos ir atsizvelgiant i isgyvenimo trukme,pasireiskimu stipruma,itakas asmenybes veiklai.NUOTAIKOS-ilgesni laika trunkancios,apimamnios visa asmenybe,nuspalvintos elgsena bei psichinius reiskinius busenos.EFEFTAI-staiga iskylancios,audringai pasireiskiancios,trumpai besitesincios jausmines busenos.AISTRA-stiprus isgyvenimas,taciau pastovus,samojingesnis,ramesnis.BAIME-kyla zm,susidurus su pavojumi,paprasta,siaubas ir isgastis.DEPRESIJA-prislegta ir liudna nuotaika,susijusi su poreikiu sumazejimu,ilgai trunkanti nelaimingumo busena.EMPATIJA-kito zm,emocines busenos pajautimas,isijautimas,persikelimas.FRUSTRACIJA-stiprus nervinis psichinis zm,sukretimas,iskylantis tada,kai siekiant labai norimo tikslo,susiduriama su neiveikiama kliutimi.NERIMAS-emocine busena kylanti del gresiancio pavojaus,galimos itampos ar nelaimes.STRESAS-tai ilgai trunkanti stipraus nerimo ir itampos busena.UZUOJAUTA-tai paties subjekto emocine busena,kilusi pazinus kito jausmus.FUNKCIJOS;komunikacine,vertinamoji,skatinamoji,reguliacine,stetine,astetine.
25.Aukstesnieji zmoniu jausmai
Aukstesnieji jausmai-skiriasi nuo zemesniuju istorine kilme ir reiksmingumu zm,asmenybei.Jie atsirado zm,visuomenes evoliucijoje.Jie susije su dvasiniais ir kulturiniais poreikiais budingais tai visuomeniai kuriai priklauso jausmus isgyvenanti asmenybe.Skirstomi i3 rusis;DORINIUS-jausmus sukelia priimtu elgsenos normu laikymasis.jie atspindi zm,santykius su kitais ir paciu savimi,kalte,atsakomybe,sazine,meilie,pasitikejimas,draugyste,geda.,ypac aukstinamas meiles jausmas.INTELEGTINIAI JAUSMAI-kyla isgyvenant santykius su protine veikla,nustebimas,apstulbimas,smalsumas,abejone,ziniu troskimas,atradimo dziaugsmas.ESTETINIU-jausmu kyla pazistant specifine sudetinga objektu savybe-grozi,gerejimas,grozio pajautimas,didingumo,kilnumo,komiskumo,tragiskumo jausmai.ATSAKOMYBES-jausmas pradedamas ugdyti dar vaikysteje.PRAKTINIAI-pareiga,sekmes troskimas,nesekmes vengimas.RELIGINIAI-kyla patiriant kazka kas mums turi absoliucios prasmes charakteristika.
26 KALBA
KALBA-musu zodziai ir tai kaip mes juos deriname,noredami perteikti prasme ir isreiksti musu mintis.bendravimui skirtu zenklu sistema.Naturalios k(lietuviu,rusu ir t.t),dirbtinai sudarytos(esperanto).Naturalios k turi daugybe zenklu ivairiampsichikos turiniu isreiksti,mintims ir jausmams reiksti.savo santykius su reiskiamomis mintimis kalbantys isreiskiakalbos intonacijoms.Zm,bendravimas kalbos zenklais yra vadin-KALBEJIMU.tam turi atsirasti motyvas(noras prasyti,perduoti informacija,isreiksti savo emocine bukle)Kalbanciojo psich vyksta sudetingos bendru minciu tranformacijos i konkrecius vidiniok kalbejimo zenklus,o is ju i oro virpesius.Procesas-oro virpesiai,nerviniai impulsai,garsu suvokimas,mintys,vaizdiniai,emocijos.Skiriamas ISORINIS ir VINIDIS kalbejimas.ISORINIO-kalb,formos-sakytinis,rasytinis.SAKYTINIS-dialoginis ir monologinis.Monol,kalbanciojo samonepasiskirsto 2 kryptimis,nuolat planuojama tolesne kalbejimo eiga,generuojamoji ir kontroliuojamoji tariami zodziai ir sakiniai.
27.Emocijos,israiska,funkcijos,forma
Tam tikru momentu kylantys isgyvenimai,kurie perodo,kaip zm vertina sutuacija,susijuse su jo poreikiu patenkinimu tuo momentu.Emocijos yra igimtos ir igytos.NUOTAIKOS-ilgesni laika trunkancios,apimancios visa asmenybe,nuspalvinancios visa elgsena bei psichinius reiskinius busenos.EFEKTAI-staiga iskylancios,audringai pasireiskiancios,trumpai besitesincios jausmines busenos.AISTRA-stiprus isgyvenimas,taciau pastovus,samojingesnis,ramesnis.BAIME-kyla zm,susidarius pavojui,paprasta,siaubas,isgastis.DEPRESIJA-prislegta ir liudna nuotaika,susijusi su poreikiu sumazejimu,ilgai trunkanti nelaimingumo busena.EMPATIJA-kito zm,emocines busenos pajautimas,isijautimas,persikelimas.FRUSTRACIJA-stiprus nervinis psichinis zm,sukretimas,iskylantis tada,kai siekiant labai norimo tikslo,susiduriama su neiveikiama kliutimi.NERIMAS-emocine busena kylanti del gresancio pavojaus,galimos itampos ar nelaimes.STRESAS-tai ilgai trunkanti stipraus nerimo ir itampos busena.UZUOJAUTA-tai paties subjekto emocine busena,kilusi pazinus kito jausmus.FUNKCIJOS-komunikacine,vertinamoji,skatinamoji,reguliacine,stetine,astetine
28 Valia
VALIA-samoningas aktyvumas,pasirenkant veikimo kryptis ir iveikiant kliutis,siekiant tikslo.Valia zm.psichikoje atlieka stimuliavimo,reguliavimo ir sulaikymo funkc.STIMULIAVIMO-valios pastangomis zm.is pasyvios busenos pereina i aktyve.REgulisvimo-ryskeja pasirenkant optimaliausiais veikimo kryptis ir atmetant tas kurios yra nepageidaujamos.SULAIKYMO-valia atlieka stabdymo kam nors kliudancius emociju pasireiskimus,slopina zemesnius poreikius.Valingai veikiant dalyvauja ir emocijos ir proto isvados.Pacios valios prigimtis psichol.nera isaiskinta.Pagrindiniai valingo veikimo etapai:MOTYVU KOVA,UZSIBREZIMAS IR SIEKIMAS KOKIU NORS TIKSLU,VALIOS VEIKSMU IVERTINIMAS.
VALIOS SAVYBES-tikslingumas-aiskiai apibreztas tikslas ir veikimo perspektyvos,SAVARANKISKUMAS-autonomija pasirenkant tikslus,ju siekimo priemones,vertinant savo pasiekimus.INICIATYVUMAS-valios savybe,padedanti imtis veiklos,kelti naujas idejas,nauju keliu,kurti mokslo,meno kurinius.RYZTINGUMAS-padeda laiku apsispresti pasirenkant veikimo tikslus ir priemones.DRASUMAS-iveikti baime,iztizima pavojingose situacijose,atkaklumas.ENERGINGUMAS-labiausiai ryskus vykdant valingus veiksmus.SAVITVARDAIR ORGANIZUOTUMAS-slopina savas psichines ypatybes trukdancias siekti tikslo.Valios savybiu skirtumai priklauso nuo igimtu ir igytu psichofiziologiniu savybiu.
29.Motyvacija.Motyvas.Motyvu saltiniai.A.MASLOV.poreikiu visuma
Veiklos priezastys,susijusios su subjektyviu poreikiu patenkinimu,vad-MOTYVAIS.Motyvu paprastai tampa isisamonintas poreikis.Motyvu gali buti musu interesai,isitikinimai,vertybes,gyvenimo tikslai.Motyvai zm.gyvenime atlieka kelias funkcijas,skatina zm.elgesi ir ji nukreipia,padeda pajusti savo veiklos prasme,dalyvauja ja kontroliuojant ir keiciantPriklausomai nuo to,kokiu motyvu skatinimas ka nors veikia tos veiklos rezultatas gali kilti pasutenkinima arba nusivylima,nepakankama sios veiklos motyvacija.Jei veikla nera asmenybei reiksminga,neteikia pasitenkinimo,atsiranda noras keisti ja kyla motyvacija ieskoti nauju veiklos krypciu.MOtyvai ir veikla,desningumai,perspektyva,teoriniu bei praktiniu ziniu supratimas,savo veiklos reiksmes supratimas.Isisamoninti motyvai-kai zm.supranta,kas skatina veikti,koks yra jo poreikiu turinys.NEIsisamoninti-kai nesupranta kas ji skatina veikti,kokia tikroji jo elgesio priezastis.Kai zm.turi pasirinkti viena is keliu skirtingu tikslu vyksta motyvu kova.
30.Asmenybes samprata,pozymiai,struktura
ASMENYBE-gali buti zm.kiekvienas kaip grupes narys.ASMENYBE SUDARO-zm.pagrindines kuno ir dvasios savybes.ASMENYBE- zm.samoneje.Tai zm.suprantantis save ir kitus,bei kontroliuojantis savo veikla.ASMENYBE- traktuojama ivairiai-mazas kudikis-busima asmenybe,su proto negalia-patologine asm.ASmenybe vystosi palengva,jos tapsmas dinamiskas procesas.ASMEN-sudetinga psichiniu savybiu visuma,svarbi kaip individualybe su jos jausmais,isgyvenimais,poreikiais,sugebejimais,motyvais.FENOTIPAS-ka duoda gamta,is aplinkos igyta.GENOTIPAS-igimta asmen struktura.TEMPERAMENTAS-(sangvinikas,flegmatikas,cholerikas,melancholikas).KRYPTINGUMAS-idealai,siekimai,isitikinimai,ketinimai,pasauleziura.GEBEJIMAI-specialus,bendrieji.CHARAKTERIS-valios bruozai(drasa,atkaklumas,narsumas,drausmingumas),krypties bruozai(isreiskiantys poziuri i save,kitus bendra krypti,daiktus.
31. ASmenybes tikslai,perspektyvos,aspiracijos.Poreikiai-asmen.aktyvumo priezastis
Tikslas yra isankstinis vaizdinys ar mintis apie rezultata,kuri zm.tikisi pasiekti veikdamas.Jei tikslas yra labai nutoles nuo jo siekimo pradzios,tai kyla reikalas ne tik is anksto vaizduotis rezultata,bet ir kelia prie jo.Vaizdiniai ar mintys apie kelius prie tikslu vadinm-PERSPEKTYVOMIS.Isskiriamos artimos ir tolimos perspek(studentui artima pers,islaikyti egzamina.Tolima-baigti mokslus).vieni apsiriboja maziau reiksmingais dalykais,kitus-traukia didesni siekiai.Asmenybes siekimu lygiai vad-ASPIRACIJOMIS(siekimai,troskimai,pretenzijos).Kiekvienai asm.turi tam tikrus aspiraciju lygius.Aukstesneji ir zemesni formuojami priklausomai nuo veiklos pasisekimu ir nepasisekimu ir juos lydiciu vertinimu.ASPIraciju lygiai glaudzii siejasi su asm,saves vertinimu,pervertinta igyja didybes manijos pozymiu,nedavertinta-nepilnavertiskumo isgyvenimai,krinta aspiraciju lygis.Pagrindine asmen.aktyvumo priezastis yra ivairus poreikiai,atsirandantys ir instinktiniu potraukiu ir pazinimo asmen. Patirties pagrindu. Poreikis yra tam tikra itampa atsiradusi del kokios nors pusiausvyros netekimo organizme.Aktyvumas vienokie ar kitokie veiksmai-reikalingi pusiausvyrai atstatyti.Poreikiai tam tikra asm. Busena,sudaranti prielaidas veiksmams,nukreiptiems tuos poreikius tenkinti.ASMENYBE skatina veikti gamtiniu ir kulturiniu poreikiu pagrindu iskylantys motyvai.
32. Veiksmai lemiantys asmen. Tapsma
ASMen. Tapsmas pirmiausiai priklauso nuo igimtu savybiu. Igimtu bei paveldetu asm. Kuno savybiu kitimo diapazonas del aplinkos salygu yra neplatus.BREStancios anatomines-fiziologines organizmo strukturos lemia asm. Psichiniu reiskiniu formavimasi.Psichiniu asm. Savybiu formavimuisi dideles itakos turi socialiniai veiksniai.Kai susiformuoja asm. Savimone,saves vertinimas ir savo impulsyviosios puses reguliavimas vis daugiau pastangu formuoti savaji AS.INDividas,isijungdamas i grupe randa joje tam tikra pasiskirstymas rolemis.Tai teikia tam tikru apribojimu ir pamazu padaro ji ivairiu grupiu(visuomenes) nariu.Zm.asm.ypatybes lemia igimtos ir paveldetos prielaidos, organizuotas mokymas ir auklejimas,pacios asmen.savisauga.FEnotipas ir GENotipas.Galimybes apsprendzia intelekto potencialas,asm. Kryptingumas,zm. Budas.Visa tai apsprendzia-AKTYVUMAS.
33. Saviverte ir savivazdis
SAVIVAIZDIS-tai vaizdiniu ir sprendimu apie save ir sugebejimus,bruozus,isgyvenimus ir motyvus,savo vieta tarp zm. Sistema.Tai tikra asmen. Kokia ji save pacia mato.Tai saves paties isivaizdavimas.Isskiriami 2 aspektai-zinias apie save ir savosios vertes jausmas.Zmogaus sugebejimas suvokti geriau ar menkiau pazinti savo vidini pasauli vad-SAVIMONE-saves paties,savo bruozu,poreikiu ir galimybiu,savo vietos pasaulyje suvokimas,pazinimas ir ivertinimas.
SAVIVERTE-

34. Temperamentas, Savokos,aiskinimo teorija
TEMERAmentas-igimta centrine nervu sistemos ypatybe nuo kurios priklaus bendras zm. Aktyvumas,motorik air emocingumas.Hipokratas dar 5 a.p.k. sukure teorija kuri dave pradzia mokslui api temperamenta.Jo nuomone temper. Nulemia organizmo skysciu proporcija,choleriskas-tulzis,sangvin-kraujas, flegmat-gleives, melanch- juodoji tulzis.KRECMERIS teige,kad temper. Gali buti ciklomeniskas,sizotimiskas(uzdaras bet atletiskas), kolodeniskas(staigus,pastovus).Sveicaru psichonologas K.JUNGAS zm. Suskirste i-INTROVERTAS-remiasi savimi.EKSTRAVERTAS- priklauso nuo isores ir aplinkos.TEMPER-vad. Pastove asm savybes,pasireiskiancias psichiniu reiskiniu intensyvumu,tempais ir pastovumu.PAVLOVAS-stiprus nervinis tipas,silpnas nervinis tipas.TEMPER-savybes didesne dalimi nei ktos savybes priklauso nuo igimtu kuno anatominiu ir fiziologiniu ypatybiu ir del to pacios pastoviosios.Siuo metu populiariausia chemine temp. Tipologija,temp skirtumai priklauso nuo vidaus sekreciju darbo.KRECMERIS pagal kuno struktura: ASTENIKAI-ploni,PIKNIKAI-zemi,linke tukti,ATLETIKAI-stambiu kaulu ir raumenu.
35. Intelektas
Gebijimas tikslingai ir adaptyviai elgtis.Apima sugebejimus pasinaudoti patirtimi spresti problemas,samprotauti ir sekmingai sutikti issukius bei pasiekti uzsibreztus tikslus.Bendrasis pagrindinis intelekto veiksnys kuri Spermano ir kitu nuomone,galima matuoti kiekviena intelekto testo uzduotimi.Kiekvienam zm. Budingi tam tikri sugebejimai(intelektas) ir juos galima ismatuoti bei kiekybiskai isreiksti skaiciais-INTELEKTO TESTAI.Psichologai skiria 2 testu grupes protiniams sugebejimais ivertinti:MOKSLUMO TESTAI- skirti numatyti zm. Gebejima mokytis ko nors naujo ir ZINIU arba MOKEJIMO testai- kuriu paskirtis parodyti tai ka asmuo ismokes.Placiausiai taikomas-WAIS,studentu mokslumo-SAT. INTELEKTAS- YPAC SKLANDUS SUSIDOROJIMAS SU BET KOKIA ISKILUSIA SITUACIJA.Yra saviti protiniai sugebejimai,3 intelekto rusys:AKADEMINIS-problemu sprendimo igudziai vertinami testais.PRAKTINIS- kasdieniniam gyvenime.KURYBINIS-atsiskledzia reguojant i naujas situacijas.INTELEKTAS ir KURYBINGUMAS-silpnai susieti,auks intel. Nera susijes su dides.kuryba.Paveldejimas daro didele itaka intel. Iverciams ir aplinkos veiksniai.
36. Sangvin. Choler. Flegmat. Melanch. pschologines charakteristikos.
Cholerikas-pazeidziamas,nenustykstantis,agresyvus,dirglus,permainingas,aktyvus,optimistas,energingas,greitu reakciju,stipriu emociju,prarandantis pusiausvyra.
Sangv-socialus,sekmes lydimas,snekus,jautrus,empatiskas,nerupestingas,gyvas,linkes vadovauti,smagus,draugiski,nepastovus.
FLEGMAT-pasyvus,atsargus, apgalvojantis,taikingas,kontroliuojantis save,patikimas,ramus,letas uzdaras,pastovus.
MELANCH-nerimastingas,nelankstus, pesimistiskas,nuosaikus,rezervuotas,niurokas,subtiliai jautrus.Truksta energijos,istvermes pasitikejimo savimi.
37. Charakteris, Samprata
Bruozai
CHARAKTERIS-visuma visuomenei savitu individualiu psichiniu savybiu uzdedanciu anspauda elgsenai.Temperamento pagrindu susiformave budo bruozai,priklauso vaikystes,auklejimo ir saviauklos.Susiformuoja igimtu ir socialineje aplinkoje igytu pagrindu.Geriausiai charak.pazinti eksperimentinese situacijose,kaip jis pasielgs vienoje ar kitoje situacijoje.jis kaip asm.pastoviu tipisku savybiu visuma,gali pasikeisti,tik laipsniskai,per ilgesni laika.Artimiausias rysys su temper.ypatybemis ir jo pagrindu gali formuotis skirtingi charak.bruozai.Svarbia charak.dali sudaro nuostatos,kai jos tampa ryskios budingos tai asmenybei,vad-CHARAKTERIO BRUOZAIS..ivairiu charak.bruozu atsiranda del nuostatu daiktams(saugojimas,pamegimas).Sudetingesni formuojasi del nuostatu religijai,mokslui ir kitoms asmeninems vertybems.Is seno valia laikoma charak.stuburu,nes valingieji bruozai teikia jam tvirtumo,pastovumo,organizuotumo savireguliacijos savybiu.Is pazinimo procesu intelektualiniai bruozai: mastymo kuribiskumas,proto lankstumas,pastabumo lygiai.Priklauso nuo tam tikros kulturos visuomeneje isitvirtinusiu vertybiu.Charak.bruozus vienijancios savybes:charak.vientisumas,pastovumas,tvirtumas,aktyvumas.UZDARAS-stviras,isdidus-paprastas,pagyruniskas-ramus.
38. Charak.klacifikacijos problem air formavimasis
Kiekvieno zm.charak.issiskiria individualus,tai asmenybei budingi ir bendri-tipiski tai grupei bruozai.Psichlogineje literaturoje nuo TEOfrasto laiku buvo daug meginimu klasifikuoti charak.isskiriant pagrindinius ju tipus.Taciau jei temperamentu klasifikacija isliko nuo Hipokrato laiku,tai charak.klasif.buvo daug ir nei viena nera placiau pripazinta 19a.antroje puseje formuojasi atskira psich.saka-CHARAKTERIOLOGIJA.Charakterio tipus galima nustayti issiaiskinus proto,jausmu ir valios proporcijoas charak.strukturoje.KRECMERIO teorija apie charak.rysius su kuno konstitucija.FROIDISTINES psichol.atstovai charak.skirste remdamiesi instinktiniIS PASAMONES POTRAUKIAIS.Siuolaikine pasauleziura,charak-nulemia tam tikroje visuomeneje susikosciusi kulturinio gyvenimo formos:ekonomika,mokslas,menas,religija,valstybe.Sprangerio suskirstymas,praktinis,teorikas,estetas,religingas,valdingas,socialus.JASPERAS-pasiule charak,susikirstyti zm.pasualeziuros pagrindu,nihilistai ir skeptikai,veiksmo ir romantikos,metefizikai ir mistikai.Pagrindines igimtos ir igytos charak.savybes formuojasi ankstyvoje vaikysteje iki 6m ir sudaro gilumini charak.sluosksni.kad sisiformuotu kokia nors charak.savybe,kad atsirastu tvirtai uzfiksuotos nuostatos ir iprociai reikia pasikartojimu.Charak.kitimas daro itaka ivairios konfliktines situacijos,sukretimai ir kitos ekstermalios situacijos.Kinta ne tik del biologiniu duomenu bei socialines aplinkos itakos.
39.Nuostatos.Pamegdziojimas ir indefikacija,organizuotas mokymas ir auklejimas
Nuostata-zm.parengtis ar predispozicija specifiniu budu atsakyti i tam tikrus poveikius.Nuostatos asm igytos begyvenant savybes.Nuostatos yra ismoktos,o ne igimtos savybes.Nuostatos yra pakankamai pastovios savybes.Jos yra susijusios su poreikiais ir tuo skiriasi nuo iprociu,kurie tokio rysio gali ir netureti.Nuostatos siejasi su isitikinimais.Isitikinimas yra tam tikru teiginiu pripazinimas teisingais.nuostatos turi rysi su nuomonemis.NUOMONE-maziau apibrezti isitikinimai.Nuostatos supaprastina aplinkos pazinima ir palengvina individu bei grupiu adaptacija ir veikla.Jos gali buti ne tik teisingos,bet ir klaidingos.Nuostatos formuojasi ir keiciasi praktinio patyrimo,pamegzdziojimo,idefikavimo,mokymo ir auklejimo budais.daug ivairiu nuostatu perimama is kitu asmenu,kopijuojant ju elgesi.Pamegdziojimas yra nesamoningas kitu zm.elgsenos kopijavimas.Tai spontaniskas nuostatu formavimas,netaikant jokiu mokymo ir auklejimo metodu.Identifikavimas yra samoningas kitu asmenu elgsenos kopijavimas,dazniausiai samoningai kopijuojama-elgsena tu zm,kurie traukia megdzioti,samoningai perimama kitu elgsena neaiskiomis neiprastomis situacijomis.Kopijuoti kitu elgsena labiau linke asmenys,kurie nepasitiki savimi arba turi nepilnavertiskumo isgyvenimu.Pagrindines nuostatu formavimo budas civilizuotoje visuomeneje yra daugiau maziau organizuotas mokymas ir auklejimas.Budinga kad cia stipriai nuo pamegdziojimo ir identifikavimo pasireiskia nauja jega-UGDYTOJAS.Mokymas toks nuostatu formavimosi kelias,kada vienas asmuo gauna informacija is kito.Priklauso ir nuo moksleivio aktyvumo,ismokimas kiekvienos asmenybes individualus reiskinys.
40.L:FEstingerio kognityvinio disonanso teorija.Stereotipai
Nuostau pasikeitimai priklauso ne tik nuo formavimo metodu,bet ir nuo ankstesniu asmenybes nuostatu.del to nuostatu pasikeitimu mechanizma paaiskinti padeda festingerio teorija.pagal ja zinios apie tikrove yra rysiai tarp atskiru kognityviniu elementu.Tarp tu elementu gali buti abejingumo,disonanso ar darnos santykiai.Esant disonansui tarp dvieju ar daugiau koniktyviniu elementu atsiranda psiichine itampa,kuri skatina individa ieskoti iseities,keiciancios ar pasalinancios itampa.Nuostatos geriau isitvirtina arba viena ar kita kryptimi keiciasi,kai individas savo patirtimi patikrina vienus ar kitus argumentus ir aktyviai juos panaudoja savo veikloje.Abejingumas=A ir B neturi jokio santykio vienas su kitu.DARNA=jeigu A tai gali buti ir B.DISonansas=Ayra,B-negali butiSTEREOTIPAS-sudetingos nuostatos,kurias sudaro tam tikru reiskiniu schematizuotas supratimas,vaizdiniai ir emociniai ivertinimai.Skiremi 3 pagrind stereotipu komponentai:KOGNITYVINIS ir RACIONALUSIS-itvirtinimas ir reiskiamas vertinanciais teiginiais.Stereotipo strukturine dalis yra VAIZdusis komponentas,jis egzistuoja psichikoje kaip apibendrintas vaizdinys.EMOCINIS komponentas.Visi sie 3 glaudziai vienas su kitu susije,susiformave stereotipai,kaip ir kitos nuostatos,palengvina bendravima,santykius su tikrove,supaprastina elgsena.Jie gali buti ne tik teisingi,bet ir klaidingi.
41. Vertybes ir vertybines prientacijos
VERTYBES-sudetingos nuostatos,kuriu turini sudaro mintys,vaizdiniai ir emocijos sie daiktu ir reiskiniu reiksminguma asmenybems ir grupems.Vertybes formuojasi asmenineje patirties budu suprantant savo poreikius ir lyginant juos su aplinkos objektais.Daiktai reiskiniai ar zmones,kurie tiesiogiai patenkina,padeda patenkinti arba spejama,jog ateityje patenkins asmenybes materalinius,dvasinius poreikius,laikomi vertybemis.Jos kaip sios nuostatos formuojasi ne tik pacios asmenybes iniciatyva;suaugusieji perduoda naujai kartai ja mokydami,aukledami ir darydami kitokius poveikius.Skiriamos 3 rusys:VERTYBES-poreikius tenkinantys objektai,VERTYBES-priemones,vertybems-objektams pasiekti,vertybes-salygoms,vertybems-objektams pasiekti tam tkromis priemonemis.Vertybines orientacijos formuojasi vertybiu sistemos pagrindu.VERTYBES tampa vertybinemis orientacijomis,kai atsiranda tu vertybiu siekimas.Vertybines orientacijos yra sudetingos asmenybes ar grupes nuostatos kuriu turini sudaro vertybiu pazinimas ir ju siekimas.Vertybines orientacijos yra labiau nutolusios nuo poreikiu,nes jei jos siejasi vertybinemis mintimis ir vaizdiniais.Dazniausiai perimamos is tos kulturos visuomenes,kuriai individas ar grupe priklauso.
42. Sugebejimai ir gabumai,sugebejimu struktur air rusys
GABUMAIS-vad.igimtas uzuomazgas sugebejimams formuotis.talentinga zm.nuo kitu skiria jo kurybiniai pasiekimai veikloje.SUGEBEJIMAIS-vad.visuma asmenybes savybiu nulemianciu kokios nors veiklos sekme.Sugebejimai nera savarankiskas asmenybes postrukture,o sudetingas ivairiu savybiu junginys,kad i ju sudeti turi ieiti ismokti tam tikros veiklos atlikimo komponentai-mokejimas,igudziai ir meistriskumas.Sugebejimai-jei ir nepaveldeti,tai bent igimti,dar itakos turi igimimai ir paveldejimas,tiek ir socialines aplinkos gauti veiksniais.igimtos ir paveldetos savybes sudaro tik potiencialias galimybes,tik uzuomazgas sugebejimams vystytis,smegenu struktura,jutimo organu ypatybes,nervu sistemos funkcionavimas,raumenu ir kaulu strukturos ypatybes.uzuomazgu visuma tam tikrais sugebejimams vystytis vad-GABUMAIS.i sugebejimu struktura ieina reiksmingos asmenybes savybes,interesai ir polinkiai padeda atskleisti ir islaveti sugebejimams,kuriu formavimasis ir fukcionavimas glaudziai susijes su darbstumu,kantrumu,istvermingumo ir kitais charak.bruozais.Kadangi sugebejimai yra salygos tam tikrai veiklai atlikti,tai pirmiausiai ju rusys vad.atitinkamos veiklos vardais-muzikiniai,literaturiniai,matematiniai,sportiniai.Skiriami bendresni ir specialesni sugebejimai.pagal bendresnes psichines ir fizines veiklos savybes sugebejimai dar skirstomi i INTElektinius,percepcinius,motorinius.Aukstesniems sugebejimu lygiams pazymeti yra vartojami talentingumo ir genialumo terminai.GEnialus zm.skiriasi nuo talentingu pirmiausiai tuo,kad ju kuriniai atskleidzia naujas kryptis ir metodus zm.mokslineje,technineje,menineje kuryboje.
43. Gabesniu vaiku pozymiai(A.GUSAS)
1. GABESNI vaikai lengviau ir greiciau ismoksta reikalingus dalykus mokykloje.
2. anksti susidomi ta veikla,kuriaijie turi gabumu.
3. yra veiklesni,o ju kuryba orginalesne,net standartinius uzdavinius jie issprendzia savaip.
4. turi patvaresni demesi ir darbinguma.Jie ilgesni laika pajegia uzsiimti juos dominancia veikla.
44. Asmenybiu tipai pagal E.KRECMERI ir K. JUNGA.
Pagal Krecmeri kuno sandara susijusi su terperamento tipu,kuri turi itakos asmenybes veiklai ir netgi itakoja polinki i charakterio akcentuacijas bei tam tikrus psichinius sutrikimus.1.-ASTENIKAI-auksti,istyse,astriais veido bruozais,ilgomis galunemis priskiriami SIZOTIMIKU tipui-linke i uzdaruma,intelektualia veikla,jautrus.2.PIKNIKAI- vidutinio ir zemo ugio,linke tukti,trumpu galuniu yra CIKLOTIMISKI-pasizymintys energija,agresyvumu,nuotaiku kaita.3. ATLETINIS-stambios kaulu formos ir raumenu,placiapeciai,siauri klubai,dideles pedos,domisi fizine veikla,racionalus,bet pasizymi mastymo ir emociju nepaslankumu-VISKOZINIS tipas.PAGAL jUNGA EKSTRAVERTAS-JUDRUS,GREITAI UZMEZGA KONTAKTA SU KITAIS ZM.iITRAVERTAS- uzsisklendes,jautriai reaguoja,korektiskas,stengesi buti vienas.Be siu nuostatu JUNGAS isskyre 4 psichikos funkcijas;MASTANTIS TIPAS-vadovaujasi logik air argumentais.JAUCIANTIS-emocijomis.JUNTANTIS-objektus mato kokie jie yra,demesys,tikslumas.INTUITYVUS-nuojauta ir izvalga,vidinis balsas,turi lakia vaizduote.
45. Psichoanalitine asmenybes teorija. Froidas
Zmogaus psichikoje isdkirta 3 lygius:SAMONE(nedidele psichikos dali kuria zmogus gali kontroliuoti), PRIESSAMONE-(joje yra informacija,kuria pastangu deka galima perkelti i samones lygi),PASAMONE(pati reiksmingiausia dalis,kur patenka kada nors gauta informacija nemalonus prisiminimai,ji nekontroliuoja,joje neissprestos problemos kelia pasamoninius konf.griaunancius asmenybe is vidaus.Sie psichikos lygiai pasireiskia visoje zmogaus asmenybeje,kuria sudaro taip pat 3 dalys:ID-pasamones energijos saltinis,pagrind instinktai LIBIDO.EGO-samoninga asmen dalis besivadovaujanti realybes principu.SUPEREGO-virsutinis asmens sluoksnis,suformuotas visuomenes normu ir taisykliu,kuriu igyjama patirties ir auklejimo deka.
46. PSICHOLOGINIAI gynybos bruozai. Froidas
Samenybes dalys nuolat konflikuoja tarpusavyje ir su aplinka del poreikiu patenkinimo.To pasekoje zm.nuolat gyvena itampoje veikiamas vidiniu ir isoriniu konfliktu.Isgyventi asm.padeda pasamoneje glustantys gynybiniai mechanizmai,kuriais samenybe nesamoningai reaguoja i iskilusia gresminga situacija.Tai isstumimas,tai kas nemalonu,projekcija,racionalizacija,intelektualizacija ir kiti.Froidas teige,kad asmenybe is esmes susiformuoja iki 4-5m,veikiama pasamones ir ankstyvos vaikystes patirties,taciau vystosi tok,kol pasiekia lytine branda.jei kurios nors metu fazes kyla problemos ir jos laiku neissprendziamos,sutrinka jos santykis su aplinka.ORALINE faze-iki 1m,pagrindinis malonumas pasiekiamas burna-valgant,rekiant.Jei kudikio poreikiai ignoruojami,suauges zm.nemalonioje situacijoje pradeda kartoti kudikio elgesi:valgo,rekia,ruko,geria.
ANALINE-1-3m malonumu ir konfliktu saltiniu tampa salinimo organai,mokoma naudotis tualetu.Jei per grieztai ar ne laiku tai daroma,suauges gali buti itin smulkmeniskas,pedantiskas.FALINE-3-6m,demesys nukrypsta i isorinius lyties pozymius,jauciamas stiprus potraukis priesingos lyties tevui ir konkuracija tos pacios lyties tevui.Jei sekmingai issprendziama si problema,vaikas perima savo lyties elgesio modeli,jei ne uzaugs kyla prob.bendraujant su vyresniais.LALENTINE- 5-6m iki lytinio brendimo seksualiniai impulsai uzslopinti,jos metu igyjama socialiniu ir pazinimo igudziai.GENETINE-lytinio brendimo metu,zm.turi isisamoninti savo potraukius ir ismokti juos tenkinti naturaliu,visuomenei priimtinu budu.
47. G. JUNGO asmenybes struktura
Asmen.JUNGAS issyre 3 is dalies tarpusavyje susijusias sistemas.ego,asmenine pasamone,kolektyvine pasamone.EGO- as,samones centras,jungiantis mintis jausmus,atsiminimus pojucius,kuriu deka mes save suvokiame kaip zmogu,kaip visuma,ne tik vidinio bet ir isorinio pasaulio suvokomas,is esmes tai musu samone.ASMENYBE-(individualioji)PASAMONE-ja sudaro anksciau isisamoninti isgyvenimai,tendencijos,siekimai,kurie buvo pamirsti ir tie kurie buvo nemalonus,keliantys skausma ir buvo isstumti,asmenybes pasamones turinys vel gali nesunkiai pereiti i samone.Asmen.pasamoneje svarbia vieta uzima komplaksai-emociju sukeltos asociacijos,jausmai ar mintys,kurie yra tarpusavyje susije komplaksai gali tureti itakos nesamoningam zm.elgesiui.EGO ir PASAMONE-igyjami zmogui gyvenant,kitaip yra su kolektyvine pasamone ji iseina uz individualios psichikos ribu.KOLEKTYVINE PASAMONE-atspindi zmonijos evoliucijos elementus ir yra bendra visiems zmonems.Tai gilesnis pasamones sluoksnis,butent taip o ne kitaip sukurti tikrove.Svarbiausi jo komponentai yra archtipai-pirminis vaizdinys universali minties forma, ideja turinti savyje emocine galia.Is siu archtipu arciausiai samones yra ANIMA,ANIMUS(priesingos lyties vaizdiniai,kuriuos turi zm.dar nesusidures su priesinga lytimi)Persona(kauke) ir SESELIS(tamsioji musu puse)SAVASTIS(svarb.asm.arctipas,reiskianis harmonijos,pilnavertes siekima.
48. A .ALDERIO Individualioji psichologija
I zmogaus psichika ziurejo kaip i nadaloma visum air stengesi atskleisti socialinio konteksto reiksme zm.individualumui.Pabreze visuomene zm.prigimti ir igimta bendrumo jausmo poreiki,kuri pavadino SOCIALINIU INTERESU.Labiau orentuojasi i asmenybes ateiti i jos sudaryta gyvenimo plana ir jo igyvendinima siekiant savo tikslu visa gyvenima siekiant to paties tikslo ir laikosi pastovios elgesio krypties visa tai pavadino GYvenomo stiliumi.Asmenybe siekdama tobulumo stengesi kompen.savo menkaverti jausma kaip jai pavyksta priklauso psichine sveikata ir subrendimo lygis.SIEkdama savo tikslu susikuria individualu gyvenimo stiliu,ji zmogus pasirenka 5-6 gyvenimo metais ir visa tolesne jo veikla kryptingas to stilius,igyvendinimas,su budingomis tam stiliui idejomis,nuostatomis,santykis su aplinka.Nesuvokiant savo gyvenimo stiliaus ir gyvenant ne pagal ji kyla ivairus konfliktai,problemos.Asmenybe orentuota i ateiti siekia savo tikslu kuriu auksciausias ,idealu AS,tai toks zmogus kokiu asmuo noretu buti,pabreziantis valios laisve,aktyviai reguliuoja savo elgesi,kuria savo aukstus gyvenimo tikslus,turi buti suinteresuotas ir kitu zmoniu gerove.
49.BIHEVIORIZMAS,VOTSONAS,PAVLOVAS,SKINERIS IR ASMENYBE
BiheVIORISTINES KRYPTIES atstovai daugiausia demesio skyre tam ka zm. Daro ir kokios aplinkybes juos vercia vienaip ar kitaip pasielkti.Mokymo ir ismokimo itaka gyvunams bei zmoniu elgsenai.ASmenybe ju poziuriu-tai elgesio reakciju visuma.VOTSONAS-teige,kad zmones ir gyvunai elgesio ismoksta del salyginiu refleksu susidarymo.Individas gauna is aplinkos dirgikli ir atsako i ji tam tikru veiksmu.SKINERIS-toliau plete idejas prie elgesio priklausomybe nuo aplinkos.Jis pripazino PAVLOVO atrasta klasikinio saugojimo principa galima taikyti ir zmonems.Taciau mane,kad zmogui mokantis,svarbesnis yra kitas salygines reakcijos tipas-onstrumentinis salygojomas,kaiveiksmas atliekamas arba ne,priklausomai nuo to ar jis anksciau uz tai buvo skatinamas ar baudziamas.PASkatinimas procesas,kaipageidaujamas elgesys pastiprinimas savotiskai apdovanojamas,siekiant kad jis kartotusi ateityje.Norint ismokyti individa konkretaus elgesio svarbu rasti tinkamus pastiprinimus ju budus ir skaicius.SKINERI labiau domino asmenybes reakcijos jos vystymasi jis suprato,kaip nuolatini prisitaikyma prie aplinkos reikalavimu,kuris vyksta operantinio mokymo budu.Todel pagal ji;brandi asmen yra asmuo optmaliai prisitaikes prie savo aplinkos.
50.Bendravimas,komunikacinis komponentas
Zmoniu saveika kai apsikeiciama mintimis emocijomis,susipazistama ir pasiekiama socialinio bendrumo.Trys komponentai:1-KOMUNIKACINIS-keitimasis ivairiausia informacija,mintimis,vaizdiniais,igudziais,nuostatomis.2-INTERAKCINIS-keitimasis judesiais ir veiksmais.3-PERCEPCINIS-bendravimo partneriu savitarpio suvokimo ir gilesnio pazinimo procesai.Zmones savo psichikos turini perduoda pasinaudodami ivairiais materialiais objektais;garsais,spalvomis,judesiais,daiktais.Tai yra zenklai.Jie ne tik zodziai.Spalva zymi teigini vaziuoti leidziama.
51. BEndravimas,interakcinis ir percepcinis komponentas
Saveika atsirandanti tais atvejais,kai zmones veikia salia vienas kito,bet nebutinai kartu,vad KOAKCIJA.Jei zm.veikdami grupeje,kartu siekia bendru tikslu,tai tarp ju atsiranda ir aktyvesnes saveikos-interakcijos reiskiniu.Pasireiskis kaip pagalba-kooperacija,kaip savitarpio trukdymas-KONKURENCIJA.Isoriniu zm.savybiu atspindejimas pirmiausiai siejasi su intuityviais emociniais gerumo ar blogumo,grazumo ar bjaurumo ir kitais ivertinimais.Antrasis pazinimo etapas-loginis emicinis pazistamojo ivertinimas.
52. VEIKLOS psichologija,veiklos ismokimas ir rusys.
Samoninga zmoniu elgsena,turinti tam tikra tiksla yra vad-veikla.Kiekvieno zmogaus veikla susideda is pagrindiniu komponentu.1-veikla skatina motyviai.2-veiklai budingi isankstiniai tikslai ir perpektyvos.3-veikia remiamasis sugebejimais,igytomis ziniomis,igudziais ir iprociais.4. veiklai butina energija.5. veikimas siejasi su galutiniu rezultatu vertinimu.Kiekvienas reliatyviai baigtas veiklos elementas yra veiksmas.Veiksmai susideda is dar smulkesniu elementu-atskiru judesiu.Zmogaus elgsenos tik maza dali sudaro igimtos reakcijos-kvepavims it t.t.Veikla kaip samoninga elgsena yra ismokta.Veiklos ismokimo procese issiskiria keletas skirtingu pakopu.Zinios-pirmieji elementariausi veiklos ismokimo pakopa yra zinojimas.MOKejimas-dar neautomatizuotas,netobulas veiksmu atlikomo budas.IGUdziai-suautomatinti samoningos veiklos komponentai.MEIStriskumas-pati aukciausia veiklos ismokimo pakopa.tai toblas veiksmu atlikimo budas,paremtas ziniomis,mokejimais ir igudziais.Veikla galima pagal konkrecius profesines ypatybes(mediko,zvejo t.t)taciau imnt skirstymo pagrindu tik bendriausius tikslus ir psichologines ypatybes isskiriamos 4 veiklos rusys.1-ZAIDIMAS-savitas kitu veiklos rusiu megdziojimas roliu realizacija,zavi patys veiksmai.2-MOKYMASIS- MOkymas,mokinimasis ir ismokimas.tam turi buti motyvacija,kartojimas ir pastropinimas.3.-DARBAS.4. KURYBA-veikla kuri duoda nauju ir originaliu dideles visuomenes vertes produktu,rezultatu naujumas ir originalumas.prasideda vidiniu susijaudinimu,tliau inkubacinis arba idejos brandumo periodas.Po to medziagos rinkimo ir kurimo etapas.Jo busena-ikvepimas ir ivertinimas kuri atlieka pats kurejas.

Leave a Comment