Psichologinis spaudimas
Psichologinis spaudimas – tai įtaigus, solidus; stiprus, intensyvus; įsakmus, įtikinantis; pastovus, stabilus žmogaus psichikos paveikimo metodas, siekiant priversti jį vienaip ar kitaip elgtis bei pažeminti jį socialinės hierarchijos kontekste. Psichologinis spaudimas naudojamas armijoje, valdžios organuose, teroro metu ir apskritai dažnai su juo susiduriama kasdieniniame gyvenime. Tačiau kartais nutinka ir taip, kad psichologinį spaudimą kitam darantis žmogus ir pats to nesuvokia. Psichologinio spaudimo esmė glūdi oponento statuso, jo asmeninės vertės sumenkinime. Todėl jeigu svarbaus susitikimo metu yra daromos pastabos apie drabužius arba išvaizdą (tarkim, pasakant, kad tas kostiumėlis žmogui netinka), verta susimąstyti, ar žmogus, sėdintis priešais, nenori tiesiog nukreipti dėmesio nuo svarstomo klausimo esmės. Priemone tam padaryti gali tapti bet kuris žmogui svarbus dalykas – kad ir jo žemas ūgis ar kiek per didelis svoris. Sumenkinti žmogaus statusą galima ir priverčiant jį laukti kokiame nors priėmime, nesiklausant, ką jis kalba, nežiūrint jam į akis ar tyčia sutrumpinant apsisprendimui skirtą laiką, o taip pat ir mėtant užuominas apie pažintis. Visa tai gali labai paveikti žmogų ir padaryti jį daug daugiau pasiduodančiu kitų įtakai. Tokiu atveju pas žmogų gali atsirasti nesąmoningas noras kuo greičiau išeiti iš susitikimo, net jei tai ir atneštų jam žalos. Norint nepasiduoti tokiam spaudimui, reikia ugdyti savigarbos jausmą. Kai reikia pasirašyti labai svarbų dokumentą ir asmuo bando ties juo susikaupti, jo partneris gali pabandyti netikėtai nukreipti jo dėmesį į visiškai su klausimo esme nesusijusius dalykus ir taip pirmajam to nė nesuvokiant, padaryti norimą įtaigą. Tokio atvejo iliustracija galėtų būti situacija, kai žmogaus paklausiama: „Kokios spalvos tušinukais mėgstate pasirašinėti – mėlynos ar juodos?“. Tarkim, žmogus atsakys, kad juodos. Psichologas Miltonas Eriksonas tai vadino pasirinkimo iliuzija arba apgaulingu alternatyvos jausmu. Be to, kad šioje situacijoje žmogaus dėmesys yra perkeliamas į su klausimo esme nieko bendra neturintį objektą, jam dar ir duodamas pasirinkimas be pasirinkimo. Maža to, kai kuriems žmonėms net kyla nesąmoningas dėkingumo jausmas už pareikštą susidomėjimą jų persona, o atsakydamas į klausimą, žmogus kaip ir pats jau sutinka su tuo, kad jam teks pasirašinėti jo mėgstamiausiu juodos spalvos tušinuku.
Hipnozės metu psichologai dažnai naudoja tokį metodą, kaip „atvirkštinė komanda“. Norint suprasti, kas tai yra, tereikia pamėginti įsivaizduoti kad kas nors įeina į patalpą, kur yra žmonių ir paprašo jų nežiūrėti į lubas. Didžioji dauguma ten esančių būtinai padarys atvirkščiai. Kaip tik ant tokio pagrindo statomos kai kurios reklaminės akcijos. Tokį būdą gali pritaikyti ir partneris derybų metu, jei geranorišku-juoko tonu pasakytų: „Būkite atidus, peržiūrinėdamas šiuos dokumentus, per daug neatsipalaiduokite, nepraraskit kontrolės, jūs turit viską atidžiai peržiūrėti. O tai dabar daug kas apgaudinėja“. Yra didelė tikimybė, kad po tokių žodžių žmogus ims visiškai pasitikėti savo oponentu, praras kontrolę, atsipalaiduos ir bus pasirengęs kad ir tą pačią minutę pasirašyti bet ką, ko jo paprašys. Grasinimas susidoroti fiziškai dar nėra fizinis spaudimas, tačiau pasekmės to gali būti žymiai blogesnės. Tokios mintys ne tik kad užkariauja visą sąmonę, jos dar ir slopina žmogų, versdamos jį apie tai galvoti. Jis tampa neįtikėtinu greičiu besidauginančių minčių vergu. Todėl svarbu išmokti ignoruoti grasinančius laiškus, skambučius ar žinutes ir nepasiduoti panikai ar baimei, o sveiku protu apsvarstyti ir rasti išeitį iš bet kokios situacijos.Psichologinį spaudimą iliustruojantis pavyzdys
Dvi draugės, nusprendusios kartu švęsti savo gimtadienius, susitarė susitikti kavinėje ir aptarti visas su gimtadienio organizavimu susijusias smulkmenas. Pagrindinė jų vakaro tema turėjo būti draugai, dalyvausiantys gimtadienyje. Šis klausimas kėlė nemažai problemų, nes namuke, kurį jos išnuomavo, buvo ribotas vietų skaičius, be to, viena mergina turėjo tokių draugų, kurie nepatiko kitai…Atėjusi penkiom minutėm anksčiau iki sutarto laiko, mergina A nusprendė į kavinę viena neiti, o palaukti savo draugės (merginos B) lauke. Taip ji betrypčiodama pralaukė 20 min, o pasiteisindama, mergina B pasakė, kad su savo vaikinu kalbėjosi telefonu, todėl niekaip negalėjo išeiti iš namų. Kai jos pagaliau nuėjo į kavinę, mergina A buvo įsiutusi, bet kadangi susitarti vis tiek reikėjo, pokalbį ji pradėjo taip:
– Nu, tai kviesi savo tą porelę?– Tai jo, mes su jais pažįstami nuo penktos klasės… Be to, jos tėvas mūsų fakulteto dekanas… Juos tai tikrai kviesiu.– Nesuprantu, kas čia per toks šlykštus kvapas…Čia gal tie tavo nauji kvepalai kur nusipirkai?– Tau nepatinka? Aš tai dievinu šitą kvapą… Tiek to… O tai kiek žmonių bus iš tavo pusės?– Dar tiksliai nežinau… Trys žmonės kol kas dar neapsisprendžia…– Bet tai mums jau šiandien reikia žinoti skaičių, reikia gi dėl maisto ir gėrimų susitarti. Nes paskui, kai paskutinę minutę viską darysim, tai būtinai ką nors pamiršim. – Nieko, spėsim… Dar iki gimtadienio nežinia, kas gali nutikti… Girdėjai vakar per žinias, kai sakė, kad kažkokią merginą vidury dienos trys bachūrai užpuolė?..Manipuliacija
Manipuliacija – tai dvejopas, kompozicinis; vikrus, tvirtas; daugiareikšmis, dviprasmiškas; subalansuotas žmogaus psichikos paveikimo metodas, kurio tikslas pastatyti kitą į nepatogią padėtį, verčiant jį pasirinkti tarp dviejų alternatyvų (blogos ir geros, geros ir dar geresnės, blogos ir dar blogesnės, geros ir neutralios, blogos ir neutralios). Siekiama mūsų žodžiais ir veiksmais priversti kitą žmogų padaryti tai, ko norime.Psichologinę manipuliaciją naudoja politikai, ideologai; diskusijų, polemikų, derybų metu ir pan. Kasdieniame gyvenime manipuliacija tampa švelnia savisaugos forma, saugančia nuo vadovų lazdos perlenkimų, prasto kolegų charakterio, nedraugiškų aplinkinių replikų.Manipuliatoriai paprastai laimi ne jėga, bet gudrumu ir ištverme. Štai kelios dažniausiai sutinkamos manipuliacinės gudrybės:1. Oponento suerzinimas. Kaltinimais, priekaištais arba pašaipomis stengiamasi išvesti oponentą iš pusiausvyros, kol oponentas susierzins ir pareikš neapgalvotą, nenaudingą sau repliką. Labai dažnai manipuliuodami žmonės naudoja „žnybius“, siekdami paveikti jautrią kito asmens vietą. 2. Nesuprantamų žodžių ir terminų naudojimas. Taip stengiamasi sudaryti aukšto lygio profesionalumo įspūdį arba „pridėti“ problemai rimtumo. Sudėtingų terminų naudojimas gali sukelti oponento susierzinimą bei gynybinę arba atsitraukimo reakciją. Manipuliacija suveikia, jei oponentas nepasitikslina neaiškių terminų ir priima sakomus argumentus.
3. Nuoroda į „aukščiau stovinčius“ arba autoritetus. Išsakoma mintis, kad jei oponentas ir toliau nenusileis ginče, tai gali nepatikti „aukščiau stovintiems“, o jų geriau nejaudinti. „Ar Jūs suprantate, kieno interesus pažeisite, jei nesutiksite su šiomis išvadomis?“ 4. „Tai banalu!“ Pareiškimais „tai banalu“, „visa tai nesąmonės“, „tai savaime suprantama“ išsakomas niekuo nepagrįstas vertinimas. Tokiais pareiškimais oponentas provokuojamas aiškintis ir įrodinėti, kad yra ne taip. 5. Nepasakymas iki galo su užuomina į ypatingus motyvus. Šios gudrybės tikslas – nepasakyti kažko iki galo ir sudaryti daugiaprasmį įspūdį, kad galima būtų pasakyti daugiau, bet „Jūs gi suprantate“. 6. Netikra gėda. Neteisingi teiginiai gali būti pateikiami tokia forma, kad juos belieka priimti, pvz., „Kaip Jūs ir žinote..“, „Visi mes žinome, kad…“. Neretai būna gėda prisipažinti, kad nežinai. Dauguma žmonių, prieš kuriuos naudojama ši gudrybė, linkteli galva arba bent jau apsimeta, kad tikrai žino apie ką kalbama, nors teiginys gali būti klaidingas.Ypač nemalonu išgirsti „Kaip, Jūs nežinote?“. Tokiame klausime skamba priekaištas: „Apie ką tuomet su Jumis iš viso kalbėti?“ 7. Aš Jums atvirai sakau. Šioje gudrybėje akcentuojamas pranešimo patikimumas ir pranešėjo atvirumas. Pvz., „Aš Jums atvirai (tiesiai) sakau,…“. Taip sukuriamas įspūdis, kad viskas, kas buvo sakoma anksčiau, nebuvo pasakoma atvirai, tiesiai ar iki galo. Tokios gudrybės padeda atkreipti dėmesį į tai, kas bus pasakyta ir kartu skatina partnerį atsakyti lygiai taip pat atvirai, tiesiai ir sąžiningai. 8. Tai tik teorija, o praktikoje kitaip. Tai pareiškimas, kad viskas, ką sako oponentas, teisinga teoriškai, tačiau netinka praktikoje. Tokia gudrybė verčia oponentą įrodinėti savo teisybę ir diskusija gali nukrypti į puolimus ir kaltinimus. 9. Fakto (argumento) prilyginimas asmeninei nuomonei. Šia gudrybe siekiama oponento argumentus prilyginti asmeninei oponento nuomonei, kuri, kaip ir bet kurio žmogaus nuomonė, gali būti klaidinga. „Visa tai tik Jūsų nuomonė“- tokie pareiškimai skatina gintis ir prieštarauti, apginti savo nuomonę. Jei oponentas stengiasi apginti savo argumentus, jis nukrypsta nuo svarstomos temos ir manipuliatorius pasiekia savo tikslą. 10. Argumentų iškreipimas. Oponento argumentai iškreipiami ir pateikiami kaip keisti, pvz., „Jūsų kolega mums sakė….“. Tokie žodžiai verčia į juos sureaguoti. Jie paprastai sukuria nekonstruktyvų nusiteikimą ir gynybinę reakciją.Skirtumai ir panašumai tarp manipuliacijos bei psichologinio spaudimo
Taigi išryškėja toks dalykas, kad sąvokos „manipuliacija“ bei „psichologinis spaudimas“ daug kur persidengia ir didelio skirtumo tarp jų nesimato. Visgi galima pamėginti išskirti tam tikrus ryškesnius psichologinio spaudimo ir manipuliacijos elementus.Psichologinis spaudimas.Būdai Veiksmai Žodžiai Padėtis Solidus Jėga Įsakmūs PastovumasĮtaigus Intensyvumas Įtikinantys Stabilumas
Manipuliacija.Būdai Veiksmai Žodžiai Padėtis Dvejopas Vikrumas Dvireikšmiškumas PusiausvyraKompozicinis Tvirtumas Daugiaprasmiškumas Subalansuotumas
Dar minint skirtumus, galima pasakyti, kad psichologinis spaudimas gali būti daromas ir pačiam žmogui to nesuvokiant, nesąmoningai, kai tuo tarpu manipuliuodamas žmogus jau puikiai suvokia, ką daro, ir sistemingai siekia savo tikslo.
Literatūra
1. Aleksandravičienė I., Manipuliacijos, http://www.karjeroscentras.lt/lt.php (2006 m. kovas 5 d.).2. Дерюгин В. И., Система методов психологического воздействия, http://psychology.net.ru/articles/content/1105305530.html (2006 m. kovas 4 d.).3. УФАЕВ K., Психологическое давление в повседневной жизни, http://psy.piter.com/library/?tp=1&rd=5&l=617 (2006 m. kovas 5 d.).