Stresas darbe
Nepaisant kylančių diskusijų dėl streso apibrėžimo visus juos sąlyginai galima suskirstyti į tris grupes:1. požiūris kaip į stimulą – kai kurios teorijos apibrėžia ir nagrinėja stresą kaip stimulą, t.y. kaip tam tikrą situaciją, įvykį ar išorinį poreikį, kuris veikia individą ir yra potencialiai žalingas jam.2. požiūris kaip į reakciją – daugelyje teorijų stresas suprantamas ir apibrėžiamas kaip psichologinė ar fiziologinė organizmo reakcija į tam tikrą išorinę grėsmę.3. tarpinis požiūris – galiausiai yra tokia streso konceptualizacija, kuri koncentruojasi į kognityvinius, įvertinimo ir motyvacinius procesus, kurie įsiterpia tarp stresoriaus ir reakcijos. Šio požiūrio esmė, kad potencialus stresinis stimulas gali sukelti visiškai skirtingas emocines reakcijas skirtingiems individams priklausomai nuo to, koks yra jų individualus kognityvinis situacijos vertinimas bei jų potencialas įveikti tas emocines reakcijas.Tipiškas stresines situacijas galima suskirstyti į: laiko stresą – kylantis situacijose, kai trūksta laiko užduotims atlikti; atsakomybės stresą – kyla situacijose, kuriose nuo priimto sprendimo daug kas priklauso, kai žmogus yra priverstas rizikuoti ir pan.; socialinį psichologinį stresą – kylantis įvairiose bendravimo situacijose; fizinį stresą – kylantis nepalankiose fizinėse sąlygose; vidinių prieštaravimų stresą – kylantis vidinių psichologinių konfliktų situacijose. Analizuojant detaliau, galima paminėti, jog dažnai pasitaiko, kad psichinį stresą ir jį sukeliančius veiksnius apibūdina dvi sąvokos: per didelis krūvis ir nepakankamas krūvis. Ne tik dirbant viršvalandžius, bet kartais ir paprastų užduočių vykdymas gali būti stresinis. Remiantis opozicinėmis poromis “per daug-per mažai”, “per sunku-per lengva”, stresą galima charakterizuoti kiekybiškai ir kokybiškai. Atliekamas darbas gali būti per didelio ir nepakankamo krūvio. Pav. darbas prie konvejerio kiekybiškai per didelio (daug produkcijos), o kokybiškai (monotoniškas) yra nepakankamo darbo krūvio. Funkciniu požiūriu klaidinga siekti visiškai mažo darbo krūvio, nes dirbančiajam tinkamiausias yra optimalus krūvis.
Papildomą psichologinį efektą gali sukelti ir darbo aplinkos kenksmingi veiksniai. Ypač dažnas darbo vietoje kenksmingas veiksnys – triukšmas. Triukšmas ypač trugdo, kai reikia susikaupti arba kai jis izoliuoja nuo kitų žmonių.Oro tarša taip pat turi įtakos psichiniam stresui, nes dėl jos priklausomai nuo dirbančiojo žinių apie cheminių medžiagų poveikį sveikatai gali kilti baimė. Ankstyvieji psichinio streso simptomai gali pasireikšti darbinės veiklos ir elgesio pokyčiais. Padidinti psichinį stresą gali blogas apšvietimas, skersvėjai, ribota darbo erdvė ir kiti darbo sąlygų trūkumai.Darbo organizavimas ir darbo atlikimas turi įtakos psichiniam stresui. Rankų darbas, mechanizuota ir automatizuota gamyba sukuria skirtingus stresorius, kuriuos įvertinant psichinį stresą būtina aptarti.Dirbantysis priklauso nuo darbo laiko. Dėl netaisyklingo darbo režimo ir viršvalandžių kyla įvairių problemų, pav.; pamaininio darbo darbuotojų įprastos problemos – miego sutrikimai ir sunkumai šeimyniniame gyvenime.Psichologiniu požiūriu labai svarbūs veiksniai yra psichologinė autonomija ir galimybė darbe laisvai judėti. Autonomiškas žmogus darbe yra tas, kuris gali laisvai priimti sprendimus ir reguliuoti darbo tempą. Dėl laiko stygiaus nepakankama autonomija – ypač stiprus streso veiksnys.Kai kada psichinį stresą gali sąlygoti ir darbo užmokesčio sistema, pavyzdžiui, dirbant sektoriuje, kur dažni nelaimingi atsitikimai, o algos mokamos tik už atliktą darbą. Stresinis gali būti ir prekybininkų darbas, jei apmokėjimas priklauso tik nuo pardavimo, o į skirtingą darbinę situaciją visai neatsižvelgiama.Darbo organizavimas turi įtakos dirbančiųjų santykiams darbe. Galimybė pasitarti, grįžtamasis ryšys apie atliktą darbą, aiškus darbas, tiksliai apibrėžta atsakomybė užtikrina gerus darbuotojų tarpusavio santykius ir mažina psichologinį stresą. Dažna streso darbe priežastis yra darbo vaidmens problemos, kurios gali atsirasti dėl neaiškios situacijos darbe ar dėl dviprasmiškos ateities perspektyvos.Kita stresorių grupė, kurią galima paminėti – tai veiksniai, susiję su darbo turiniu. Kitaip tariant, tai indviduali asmens įtaka darbui, galėjimas nepriklausomai priimti sprendimus dėl darbo. Su gamyba susiję sprendimai ar vadovavimas gali riboti šią įtaką. Nesant galimybės savarankiškai spręsti ar daryti įtaką darbo turiniui gali atsirasti psichinio streso simptomų.Darbas, pasižymintis nepaprastai dideliu informacijos kiekiu, kuria remiantis būtina priimti svarbų ir greitą sprendimą, taip pat gali sukelti psichinį stresą.Didžiulė atsakomybė darbe – stiprus stresorius, ypač atsakomybė už kitus žmones. Atsakinga profesinė veikla, reikalaujanti sprendimo priėmimo, paprastai suvokiama kaip patraukli veikla, nors toks darbas ir stresinis. Psichinio streso simptomų dažnai sukelia ir labai monotoniškas darbas. Pav darbas, kurio metu kartojasi paprasta užduotis. Vertinant darbo turinio stresorius reikia prisiminti nepakankamo krūvio ir per didelio krūvio sąvokas.Stresoriais taip pat gali būti ir įvairūs socialiniai veiksniai. Nuo darbo organizavimo ir turinio priklauso dirbančiųjų santykiai. Tačiau asmeninių santykių problemų gali kilti ir dėl vidaus darbo santykių, pvz,: darbininko-meistro santykiai, ir dėl konfliktiškų santykių tarp darbuotojų grupių. Tokių sunkumų priežastis gali būti darbo pobūdis, pzv., kliento-pardavėjo, mediko-paciento ar mokytojo-mokinio santykiai.Problemiški žmonių santykiai darbovietėje daro neigiamą įtaką siekiant bendro tikslo. Vidaus konfliktų išsiaiškinimas darbovietėje paprastai užima nemažai laiko. Pagrindinį dėmesį reikėtų kreipti į santykius tarp darbininkų ir vadovų. Pastangos atskleisti konfliktų priežastis gali skatinti tarpusavio kaltinimus, taigi dažnai pravartu pasitarti su nepriklausomu ekspertu. Darbas žmogui padeda patenkinti socialinius poreikius, todėl darbe labai svarbu turėti galimybę bendrauti su kitais žmonėm, aptarti problemas, susijusias su darbu. Jeigu to nėra, t. y. Darbas izoliuotas, žmogui kyla streso pavojus. Kai darbe būtina bendrauti su žmonėmis, pav., dirbant su klientais, pacientais, mokiniais, gali būti per didelis darbo krūvis, todėl vadovai dėl konfliktinės įtampos gali patirti psichologinį stresą. Trumpalaikis bendravimas su kitu asmeniu dažnai yra paviršutinis. Tikras kontaktas gali būti neužmegztas ar klientai gali reikšti tik negatyvias emocijas. Jei darbas yra atliekamas pavojingomis sąlygomis, psichinis stresas didėja.Kai darbo objektas yra žmonės, ilgalaikiai tarpusavio santykiai tampa stresiniais, o toks darbas paprastai skaitina didžiulę atsakomybę už kitus. Ypač stresinis darbas tada, kai tenka dirbti su specifinėmis žmonių grupėmis ir tam darbui reikia intymių kito emocinio gyvenimo žinių. Vertinant žmonių tarpusavio santykių sukeltą psichinį stresą, reikia prisiminti ir tai, kad darbas su žmonėmis gali būti ir labai pozityvus. Apibendrinant galima išskirti tokius organizacinius stresorius:Politika□ Neteisingas darbo įvertinimas□ Neteisingas darbo apmokėjimas□ Nelanksčios taisyklės□ Darbas pamainomis□ Neapibrėžtos procedūros□ Dažnas darbo vietos keitimas□ Nerealistiški darbų aprašymaiStruktūra□ Centralizacija, nedalyvavimas priimant sprendimus□ Mažos paaukštinimo tarnyboje galimybės□ Didelė formalizacija□ Didelė specializacija□ Skyrių tarpusavio priklausomybė□ Darbuotojų – administracijos konfliktaiFizinės sąlygos□ Privatumo stoka□ Triukšmas, cheminės medžiagos ir radiacija□ Oro užterštumas□ Netinkamas apšveitimasProcesai□ Bendravimo stoka□ Neadekvatus grįžtamasis ryšys□ Neaiškūs, prieštaringi tikslai □ Netikslus darbo vertinimas□ Neteisinga kontrolės sistema□ Neadekvati informacijaVisa tai sudaro profesinį stresą.Pagrindiniai organizacinio streso šaltiniai1. užduoties reikalavimai – tai, stresoriai, susiję su individo atliekamo darbo specifiškumu2. fiziniai reikalavimai – tai stresoriai, susiję su fizinėmis darbo sąlygomis bei darbo vietos aplinka3. vaidmens reikalavimai – tai stresoriai, susiję su individo vaidmeniui organizacijoje:□ vaidmenų konfliktas kyla, kai individas susiduria su situacija, kurioje vieno vaidmens reikalavimai yra sunkiai arba visiškai nesuderinami su kito vaidmens reikalavimais□ vaidmens neapibrėžtumas kyla, kai trūksta aiškios su vaidmeniu susijusios informacijos, arba kai trūksta aiškios komunikacijos, t.y. darbuotojas susiduria su situacija, kurioje nėra iki galo aiškiai apibrėžtos ir jam aiškiai pasakomos pereigos, kompetencijos bei atsakomybės ribos.4. tarp asmeninių santykių reikalavimai – tai stresoriai, susiję su santykiais darbo aplinkoje, lyderiavimo stiliumi bei grupės spaudimu. Pagrindiniai psichologini streso šaltiniai:2. frustracija – bet kokia situacija, kurioje individas negali pasiekti jo trokštamo tikslo3. konfliktas – paprastai kyla, kai individas turi apsispręsti tarp dviejų ar daugiau tarpusavyje nesuderinamų motyvacijos tendencijų arba susidarius situacijai, kai kyla nesuderinamumas tarp įsitikinimų ar vertybių4. gyvenimo pokyčiai – bet kokie gyvenimo pokyčiai ar įvykiai tiek teigiami, tiek neigiami, nepriklausomai nuo to, ar jie yra planuoti ir laukiami, ar netikėti, gali sukelti streso išgyvenimą5. spaudimas – mes patiriame psichologinį spaudimą, kuomet jaučiame kieno nors keliamus reikalavimus mūsų elgesiu, t.y. kai kiti asmenys tikisi iš mūsų tam tikro elgesio:□ spaudimas atlikti viską puikiai □ spaudimas laikytis taisykliųStresas darbe – kai kurie Lietuvoje atlikti tyrimai:
Božytė A. (Vytauto Didžiojo universiteto magistro darbas) tyrė vaidmenų stresorių ir jų sąveikos įtaką darbo efektyvumui ir nustatė, kad:1. aukštas patiriamo streso lygis sukelia daug neigiamų psichologinių, elgesio, kognityvinių, sveikatos, organizacijų ir kitokių pasekmių.2. stresas veikia daugumos užduočių atlikimą. Esant aukštam streso lygiui, užduočių atlikimas smarkiai pablogėja.3. mokslinėje literatūroje empiriniai duomenys patvirtina vaidmenų stresorių daromą neigiamą poveikį darbo efektyvumui, tačiau tyrėjai pateikia skirtingus duomenis apie to poveikio dydį.4. šio darbo tyrimo nustatytas neigiamas ryšys tarp vaidmens neapibrėžtumo ir darbo efektyvumo bei tarp vaidmenų konflikto ir darbo efektyvumo yra statistiškai reikšmingas, tačiau silpnas
Glambauskaitė V. (Vytauto Didžiojo universiteto magistro darbas) tyrė profesinio streso organizacinius psichologinius aspektus ir nustatė, kad1. reikšmingiausi darbo aplinkoje veikiantys stresoriai yra organizaciniai ir darbo veiksniai, iš kurių svarbiausi yra atsakomybė, blogi darbo rezultatai, per mažas atlyginimas, vadovavimo stilius ir asmenybės nuostatų ir reikalavimų konfliktas.2. labiausiai su bendru patiriamo streso lygiu susiję, t.y. labiausiai koreliuoja, darbo. Organizaciniai ir tarpasmeninių santykių veiksniai: nerealūs darbo terminai, blogi santykiai su bendradarbiais, profesinių žinių stoka, vaidmens neapibrėžtumas.
3. bendram streso lygiui daugiausia reikšmės turi streso šaltiniai, kuriuos teoriniu požiūriu galima priskirti organizaciniams, darbo ir tarpasmeninių santykių veiksniams.4. bendras streso lygis tirtoje imtyje nėra susijęs su socialiniais – demografiniais rodikliais5. vyrų patiriamas bendras streso lygis šioje imtyje statistiškai patikimai mažesnis už moterų patiriamą bendrą streso lygį.6. tyrime dalyvavusioje imtyje nėra statistiškai reikšmingo koreliacinio ryšio tarp A-B elgsenos tipų išreikšto intensyvumo rodiklių ir bendro streso lygio, tačiau yra tendencija, kad labiau išreikšta A tipo elgsena susijusi su aukštesniu patiriamu bendru streso lygiu, ir atvirkščiai, labiau išreikšta B tipo elgsena yra susisijusi su mažesniu patiriamu bendru streso lygiu.7. skirtingo tipo elgsenos individus veikia skirtingi streso šaltiniai, t.y. individai į streso šaltinius, kaip į keliančius įtampą, reaguoja priklausomai nuo jiems būdingo elgsenos tipo.Europos sąjungos ir Lietuvos kai kurie duomenys apie stresą darbe
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, beveik vienas iš trijų darbuotojų Europoje, t. y. daugiau kaip 40 mln. žmonių teigia, kad darbe yra veikiami streso. Tačiau dar daug žmonių kenčia nuo jo tylėdami, ir daug darbdavių nesuvokia, kiek dėl streso poveikio darbuotojams jie praranda. Stresas darbe yra antroji po nugaros skausmų su darbu susijusi sveikatos problema, dažniausiai pasireiškianti Europos Sąjungos šalyse. Streso darbe priežastimi gali būti fizikiniai veiksniai (triukšmas, temperatūra ir pan.), tačiau milijonai darbuotojų savo kasdieniame darbe susiduria su psichologine rizika. Jei stresas intensyvus ir patiriamas ilgą laiką, jis gali sukelti psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimus. Sutrikęs miegas, nerimas, depresija, negalėjimas susikaupti, nuovargis – tai tik dalis streso padarinių. Tyrimai rodo, kad 16 proc. vyrų ir 22 proc. moterų širdies ir kraujagyslių ligų sukelia stresas darbe, jis taip pat ir dažna skrandžio ir dvylikapirštės opos, didelio kraujospūdžio, nusilpusios imuninės sistemos priežastis. Stresas darbe sukelia daugiau nei ketvirtadalį visų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių netenkama darbingumo dviems ar daugiau savaičių.
Ekonominės išlaidos dėl streso poveikio taip pat didžiulės. Europos saugos ir sveikatos agentūros duomenimis, įvertinus prarastą laiką ir išlaidas sveikatos priežiūrai ši problema Europos Sąjungos šalims kainuoja apie 20 milijardų eurų. Darbdaviams ji aktuali ir dėl to, kad tiesiogiai kenkia verslui. Daugiau nei 50 proc. pravaikštų susijusios su darbe kylančiu stresu. Dėl jo kyla drausmės problemos, pažeidžiami darbo laiko grafikai, didesnė darbuotojų kaita. Įmonėse dėl šios priežasties sumažėja gaminių arba paslaugų kiekybė ir pablogėja kokybė, gali įvykti nelaimingi atsitikimai darbe, daromos klaidos, priimami blogi, nemotyvuoti sprendimai. Todėl su darbu susijusio streso ar psichologinės rizikos sumažinimas nėra tik moralinė ar teisinė būtinybė, bet nuo jo priklauso ir verslo sėkmė. Streso darbe problemos aktualumą Lietuvoje patvirtina Higienos instituto Darbo medicinos centre streso darbe moksliniai tyrimai, vykdomi nuo 1994 metų. Tyrimų, kuriuose dalyvavo apie 2700 skirtingų profesijų Lietuvos dirbančiųjų, rezultatai parodė, kad dėl patiriamo streso tarnautojų darbingumo sumažėjimo rizika padidėja tris kartus, dirbančiųjų gamyboje – iki šešių kartų, stresas taip pat gali labai sumažinti gebėjimą atlikti darbą. Negamybinių profesijų darbuotojų padidėjęs nuovargis, nepakantumas kitiems, prislėgta nuotaika, vienatvės jausmas susijęs su patirtu stresu. Streso simptomus sukelia dažnai pasikartojantys sunkūs periodai darbe, nepakankama socialinė parama ir nesavarankiškas darbas. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, parengtas remiantis pagrindine darbuotojų saugos ir sveikatos Europos Sąjungos direktyva, numato, kad darbdavys privalo užtikrinti, jog darbuotojas nepatirtų žalos dėl darbo. Į darbo vietos pavojus įskaitoma ir psichologinė rizika. Jai, lygiai kaip ir kitoms darbo vietos rizikoms, pavyzdžiui, mašinų saugai, taikomas reikalavimas vykdyti rizikos įvertinimą ir imtis prevencinių priemonių. □ Siekiant įvertinti streso darbe riziką darbdaviams rekomenduojama darbo vietose atkreipti dėmesį:□ Ar vyrauja atviras bendravimas, savitarpio parama ir pagarba?□ Ar darbuotojų krūvis atitinka jų sugebėjimus ir galimybes atlikti užduotis? Kokia yra fizinė (triukšmas, vibracija, vėdinimas ir t.t.) bei psichologinė socialinė darbo aplinka (ar patiriami bauginimai darbe, ar gresia smurtas – įžeidinėjimai, grasinimai, fizinė ir psichologinė agresija, nukreipta į dirbantįjį nedirbančių įmonėje asmenų ir t.t.)?□ Ar atsižvelgiama į darbuotojų nuomonę, kaip turi būti atliekamas darbas?□ Kokie darbuotojų santykiai bei darbuotojų ir vadovų santykiai?□ Ar darbuotojai nerimauja dėl savo užimtumo būklės? Ar jiems paaiškinami pokyčiai, vykstantys jų darbo vietose, šių pokyčių padariniai?□ Ar aiškiai apibrėžtos darbuotojų funkcijos ir atsakomybė?□ Ar darbuotojai tinkamai apmokyti? Ar jiems suteikiama socialinė parama? Ar atsižvelgiama į individualius darbuotojų skirtumus?Laikydamiesi teisinių nuostatų dėl streso darbe išvengimo arba sumažinimo, darbdaviai turi stengtis vykdyti streso darbe prevenciją ne tik įvertindami streso darbe riziką, analizuodami, koks yra spaudimas darbe, galintis sukelti didelį ir ilgalaikį stresą, numatydami, kas gali būti tokio streso paveiktas, bet ir imtis veiksmų išvengti žalos. Ypač svarbu šiame procese konsultuotis su darbuotojais ir jų atstovais, nes jie geriausiai žino padėtį vietoje. Todėl darbdaviams rekomenduojama streso veiksniams įmonėje aptarti surengti darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų posėdžius, o ten, kur komitetų nėra, bendradarbiaujant su profesinėmis sąjungomis organizuoti įmonėse kitus renginius, pasikviesti į pagalbą psichologus, aiškintis, kas kelia įtampą, trukdo darbui ir kenkia darbuotojų sveikatai. Į stresą darbe šalies įmonėse pastaruoju metu atkreipė dėmesį ir socialiniai partneriai – ši problema svarstyta Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos posėdyje ir nutarta pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai (Darbų medicinos centrui) parengti metodikas ir teisinius pagrindus streso darbe vertinimui.JAV psichologų tyrimas – stresas darbe ryšys su nugaros skausmais
Ohajo valstijų universitete buvo atliktas tyrimas, kuris buvo skirtas išsiaiškinti streso darbe ryšį su nugaros skausmais. Tyrimas atliktas gruodžio 1 d., 2000m. remiantis tyrimo rezultatais buvo nustatyta, kad žmonės su tam tikromis asmenybės savybėmis gali turėti padidėjusią riziką jausti nugaros skausmus, jeigu jų darbe yra daug stresinių situacijų.
Profesoriai William Marras ir Catherine Heany su kolegomis tyrė 25 koledžo studentus. Tyrimų rezultatai buvo pirmieji žingsniai aiškinant kodėl žmonės su tam tikromis asmenybės savybėmis – intravertai ir tie, kurie nemėgsta atlikti pasikartojančių užduočių – yra panašu į tai, kad dažniau jaučia nugaros skausmus.Ankstesni tyrimai nustatė tam tikrą ryšį tarp psichologinio streso darbe ir nugaros skausmo, bet nepateikė samprotavimų kodėl taip yra, kokios to priežastys.Viena pagrindinių prielaidų buvo, kad paveikti streso žmonės juda skirtingai atliekant tą pačią užduotį.Tyrimo metu kiekvienas studentas stebint prižiūrėtojui kilnojo 25 paundų svorio dėžę. Sėkmingas užduoties atlikimas reiškė, kad studentas dėžę pakelė tam tikru greitumu. Studentai turėjo prisitvirtinę specialų prietaisą, kuris teikė tyrėjams informaciją apie nugaros judesius. Pirmoje eksperimento dalyje prižiūrėtojas leido studentų mėgstamiausią muziką ir ragino atliekant užduotį tokiais žodžiais: „geras darbas“, „šaunuolis“ ir pan.Antroje tyrimo dalyje prižiūrėtojas paliko trumpam kambarį ir vėliau grįžo apsimesdamas, kad jo nuotaika labai pablogėjo. Jis išjungdavo muziką ir pranešdavo studentams, kad laboratorijos vadovas yra nepatenkintas eksperimento eiga. Prižiūrėtojai apgaudinėjo studentus: net jeigu jie ir tiksliai atlikdavo užduotį, jiems buvo sakoma, kad užduotis neteisingai atliekama arba, kad anksčiau studentas kur kas geriau susidorojo su šia užduotimi.23 studentams pakilo kraujo spaudimas, kas galėjo rodyti padidėjusį streso lygį. Tačiau tik dvi studentų grupės, kurios buvo įvardintos kaip intravertų ir „jausmingųjų“ pradėjo naudoti savo raumenis skirtingai, t.y. jie į darbą įjungė pilvo ir šoninius raumenis, kurie nebuvo reikalingi keliant dėžę. Marras ir Heany pareiškė, kad po tam tikro laiko toks papildomas stuburo spaudimas gali sukelti nugaros skausmus.Psichologų nuomone įprastai intravertai elgesiu išreiškia tam tikras frustracijas, kai „jausmingieji“ nemėgsta atlikti tų pačių užduočių. Autoriai mano, kad intravertai ypatingai pergyveno dėl prasto užduoties atlikimo, kai „jausmingiesiems“ nepatiko kartoti užduočių po nesėkmingų bandymų. Autoriai mini, kad realiame darbe į manomi kur kas ryškesni streso ryšiai su nugaros skausmais. Autoriai mano, kad nervų „tampymo“ darbe sumažinimas gali būti geriausias būdas siekiant išvengti su stresu susijusių nugaros skausmų. Kita vertus tyrėjai mano, kad šio tyrimo rezultatai teatspindi kelias priežastis susijusias su nugaros skausmais darbe, iš ties jų yra kur kas daugiau, todėl vertėtų atlikti daugiau panašaus pobūdžio tyrimų.Naudoti literatūros šaltiniai:
1. Božytė Aušra, Vaidmenų stresorių ir jų sąveikos įtaka darbo efektyvumui// 2002m. VDU, psichologijos magistro darbas2. Glambinskatė Vita, Profesinio streso organizaciniai psichologiniai aspektai// 200m. VDU, psichologijos magistro darbas3. http://osha.vdi.lt/PDF/Topics/kreipimasis.html4. http://www.acs.ochio-state.edu/units/research/archive/strback.html5. http://www.who.int/inf/en/pr-2002-37.html