Manipuliacija mokyklos klasėse

TURINYS

ĮVADAS..............................3
1. MANIPULIACIJOS PRIEŽASTYS..................4
2. MOKYKLOS KLASĖ – TAI GRUPĖ, KURIOJE REIŠKIASI MANIPULIACIJA..............................6
2.1. Klasė kaip grupė..............................6
2.2. Klasės mikroklimatas...........................7
3. MOKINIŲ BEI MOKYTOJŲ MANIPULIACIJOS..............9
3.1. Mokinių manipuliacija...........................9
3.2. Mokytojo vaidmuo skatinant ar slopinant mokinių manipuliaciją.....13
4. MOKINIŲ MANIPULIACIJOS KLASĖJE TYRIMAS............15
4.1. Tyrimo metodika.............................15
4.2. Tyrimo duomenų analizė.........................17
IŠVADOS..............................32
LITERATŪRA..............................33
PRIEDAS..............................35ĮVADAS
Kiekvieną žmonių grupę, organizaciją, tame tarpe ir eilinę mokyklos klasę, sudaro daugybė žmonių. Savaime suprantama, kad jie skiriasi ne tik savo išvaizda, tačiau ir charakterio tipais, gyvenimo, veiklos tikslais bei jų siekimo būdais, nuomonėmis, vadovaujasi skirtingomis vertybėmis, kitaip reaguoja atsidūrę įvairiose gyvenimiškose situacijose. Ir tikriausiai nei vienas jų nenori būti atstumtas, nepripažįstamas, blogesnis nei ki iti. Tad nenuostabu, jog kiekvienas mūsų dažniau ar rečiau norime pasirodyti geresniais nei esame, geresniais nei kiti, bandome kitus priversti “šokti pagal mūsų dūdelę” – pasiekti savo tikslų apgaudinėjant ar nutylint tiesą. Sugebėjimas pakreipti padėtį savo labui, išnaudoti ar apgaudinėti kitus savo naudai, kurti intrigas – tai tikrų tikriausi manipuliacijos pavyzdžiai. Tačiau reikia nepamiršti, kad ir patys ne ką rečiau atsiduriame kitų manipuliatorių rankose. Tik ne visada tai pastebime, o kartais net nenorime to pastebėti, pripažinti.
Psichologai, gilindamiesi į sąveikas tarp žmonių, labiausiai domisi ma anipuliatorių veiksmais žmonių grupėje bei manipuliacijos poveikiu kitiems. Tačiau individų manipuliacijos grupėje ar organizacijoje, o ypač mokykloje, tema toli gražu nėra plačiai ištirta. Apie tai byloja ir tai, jog nepavyko rasti daug literatūros šia tema.
Tad šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti ma

anipuliacijos raiškos ypatumus mokyklos klasėje. Tyrimo objektas – manipuliacija mokyklos klasėje. Tyrimo tikslui pasiekti, išsikelti šie uždaviniai:
1. Atskleisti manipuliacijos priežastis;
2. Aptarti, kodėl ir kada mokyklos klasė tampa palankia aplinka manipuliacijoms pasireikšti;
3. Išanalizuoti mokinių manipuliacijos procesą bei išryškinti mokytojų vaidmenį slopinant ar skatinant manipuliatyvius veiksmus klasėje;
4. Ištirti mokinių manipuliacijos klasėje ypatumus.
Tyrimo metu buvo siekta patikrinti, tai yra patvirtinti arba atmesti šią tyrimo hipotezę – mokiniai, siekdami asmeninės naudos (pvz., geresnio pažymio, mokytojų palankumo, bendraklasių dėmesio ir kt.), linkę manipuliuoti.
Darbas buvo atliktas remiantis šiais tyrimo metodais:
1. Literatūros analize;
2. Anketine apklausa.
3. Žodinė apklausa.1. MANIPULIACIJOS PRIEŽASTYS
Teigiama, kad manipuliatoriais ne gimstama, o jais tampama. Jau ankstyvoje vaikystėje vaikas sužino, jog kartais naudinga verkti tam, kad gautų ko nori iš savo tėvų. Taip palaipsniui manipuliavimas tampa kasdienine mūsų gyvenimo dalimi, kurios jau nebepastebime – kartais net nejučiomis manipuliuojame kitas ar pasiduodame kitų manipuliacijoms. Būna ir taip, jog tikrasis, realus gyvenimas praranda savo žavesį ar tikima, jog kitiems labiau patiks žmogaus “kaukė” nei jis pats ir tuomet manipuliavimas tampa tiesiog gyvenimo būdu, bendravimo su kitais stiliumi. Tad kodėl taip atsitinka? Kodėl kartais žmonėms melas, išsisukinėjimai, intrigų kūrimas, nuolatinis savos nosies kišimas į svetimus reikalus, naudojimasis kitais tampa priimti ar net būtini?
Pagrindinė manipuliacijų priežastis – tai amžinas konfliktas su pačiu savimi, nes kasdieniniame gyvenime asmuo priverstas pasikliauti ne
e tik savimi, bet ir jį supančia aplinka, aplinkiniais žmonėmis. Svarbu dar ir tai, kad žmogus niekada nepasitiki savimi iki galo. Sąmoningai ar nesąmoningai visada tiki, kad jį išgelbės kiti. Tačiau ir kitais jis ne visiškai pasitiki. Todėl pasuka slidžiu manipuliacijų keliu, kad galėtų kitus kontroliuoti ir tokiu būdu jais labiau pasitikėti. E.Shrostrom (1998, p.18) pateikia konkretų pavyzdį: “toks žmogus primena vaiką, kuris šliuožia nuo slidaus kalniuko, įsikibęs į kito vaiko drabužio kraštą ir tuo pačiu metu bando jį valdyti. Tai primena elgesį ir antrojo piloto, kuris atsisako vairuoti lėktuvą, bet bando vadovauti pirmajam pilotui”. Trumpai tariant, ši pirmoji, pagrindinė, manipuliacijų priežastis vadinama nepasitikėjimu.
Kita manipuliacijų priežastis – tai rizika ir neapibrėžtumas, supantys grupių narius iš visų pusių. Juk bet kurią minutę su žmogumi gali kažin kas atsitikti. Tuomet jis pasijunta visiškas bejėgis, kai susiduria su įvairiausiomis problemomis, potencialia ar realia rizika. Tokiais atvejais manipuliatorius aukoja kitus ir atvirai naudojasi jų bejėgiškumu, patiria pasitenkinimą valdydamas kitus asmenis.
Trečioji manipuliatyvaus elgesio prielaida ta, kad žmonės labiausiai bijo artimų kontaktų su kitais žmonėmis, kadangi jaučiasi nesaugūs, bijo patekti į keblią padėtį. Žmonės ir pradeda žaisti žaidimus todėl, kad geriau valdytų savo emocijas ir išvengtų intymumo. Taigi E.Shrostrom (1998, p.20) daro išvadą, kad „manipuliatorius – asmenybė, kuri su žmonėmis be
endrauja pagal ritualą, iš visų jėgų stengdamasi išvengti santykių intymumo ir nepatekti į keblią padėtį”.
Ketvirta manipuliavimo priežastis – meilė. Tai susiję su aktyviu dalyvavimu kito žmogaus gyvenime. Šioje srityje bene labiausiai ir atsiskleidžia manipuliatorių sumanumas ir kūrybingumas. Pagrindinė frazė, siekiant kontroliuoti kitą asmenį, valdyti situaciją yra “jei mane mylėtum, tai tu.”
Dar viena manipuliacijų priežastis glūdi žmogaus siekyje, kad visi jam pritartų. Tampa aišku, kad manipuliacijų išmokstama sąveikoje su kitais žmonėmis, remiantis vienokia ar kitokia patirtimi, todėl galima teigti, jog manipuliatoriais ne gimstama, o tampama. Tačiau svarbu suprasti, kad manipuliatorius, kad ir koks gudrus jis bebūtų, yra prognozuojamas. Jei teisingai jis diagnozuojamas, visai nesudėtinga numatyti, kaip jis elgsis konkrečioje situacijoje. E. Shrostrom (1998, p.22) skiria keturis pagrindinius manipuliavimo sistemų tipus:
1. Aktyvus manipuliatorius bando kitus valdyti aktyviais metodais. Jis nė už ką nedemonstruos savo silpnumo ir atliks kupino jėgų žmogaus vaidmenį. Paprastai naudojasi savo socialine padėtimi arba rangu: tėvas, mokytojas, viršininkas ir kt.
2. Pasyvus manipuliatorius – priešingybė aktyviam. Jis apsimeta bejėgis ir kvailas. Išlošia pralaimėdamas. Jis leidžia kitiems už jį galvoti, dirbti ir tokiu būdu pasiekia pergales.
3. Lenktyniaujantis manipuliatorius gyvenimą priima kaip nuolatinį turnyrą, begalinę laimėjimų ir pralaimėjimų virtinę. Sau jis skiria budraus kovotojo vaidmenį. Gyvenimas jam – nuolatinis mūšis, o žmonės – varžovai ir net priešai, real.ūs arba galimi. Ja
am būdingos ir pasyvaus, ir aktyvaus manipuliatoriaus savybės.
4. Abejingas manipuliatorius stengiasi pasišalinti, išvengti kontaktų, vadovaujasi tai pasyviais, tai aktyviais metodais. Jo šūkis galėtų būti – “man nusispjauti”, o filosofija – “išvengti rūpesčių”.
Taigi aktyvaus manipuliatoriaus filosofija remiasi jo noru vadovauti ir valdyti kitus bet kokia kaina, pasyvaus – niekada nesusierzinti, lenktyniaujančio – išlošti bet kokia kaina, abejingojo – išvengti rūpesčių.
Manoma, kad paprastai žmoguje ryškiausiai atsiskleidžia kuris nors vienas iš šių manipuliatoriaus tipų, tačiau kartais gali pabusti ir kiti. Tad organizacijose, kitose žmonių grupėse ir mokyklos klasėje manipuliatorius neklysdamas atranda partnerį, kuris jam labiausiai tinka pagal „tipą”, tai yra, randa tokį, kuriuo galima lengviausiai manipuliuoti.2. MOKYKLOS KLASĖ – TAI GRUPĖ, KURIOJE REIŠKIASI MANIPULIACIJA
Nors žmogaus, ypač mažo vaiko, gyvenime svarbiausia yra šeima, vis dėlto asmenybės vystimosi procese nė kiek ne menkesnis vaidmuo tenka ir mokyklai, kuri yra pirmoji vaiko gyvenime formali organizacija, kurioje sąveikauja skirtingo amžiaus, išsilavinimo, charakterio, pažiūrų žmonės, kur tarpusavio santykiai nėra pagrįsti giminystės ryšiais, kur atsiranda ir konkurencijos elementų. Mokykla – tai miniatiūrinis visuomenės modelis, nes būtent čia vyksta vaiko asmenybės ir elgesio formavimasis. Ugdymo institucijose vaikai įvaldo ne tik savo kalbą, susipažįsta su istorijos įvykiais, bet ir išmoksta specifinių bendravimo įgūdžių. Tačiau “pirminiu kolektyvu” (M.Barkauskaitė, 2001, p.19), “reikšmingiausia vaikui aplinka” (F.Ivanauskienė, 2000, p.5), kur “mokytojai ir mokiniai praleidžia beveik pusę savo aktyvaus laiko” (R.I.Arends, 1998, p.115) yra laikoma klasė, kuri yra ne tik mokyklos dalis, bet ir bendraamžių grupė. Ir tai yra viena palankiausių aplinkų reikštis vaikų, o kartu ir mokytojų, manipuliacijoms.2.1. Klasė kaip grupė
Žmonės nuo pat gimimo yra įvairių grupių, iš kurių sudaryta visuomenė, nariai – šeimos, darželio, kiemo, klasės ir t.t. Todėl įprasta manyti, kad grupė užima tarpinę padėtį tarp asmens ir visuomenės. “Grupei veikiant formuojasi žmogaus pasaulėžiūra, charakterio ypatybės” (A.Suslavičius, 1998, p.112). Taigi žmogaus vystimosi, jo bet kokios veiklos, bendravimo ir bendradarbiavimo sėkmė didele dalimi priklauso nuo to, kokių grupių narys yra tas žmogus ir kaip jis jaučiasi tose grupėse.
Viena iš daugelio grupių mokinio gyvenime yra mokyklos klasė, kuri suprantama kaip “grupė, tarpusavyje sąveikaujančių mokytojų ir mokinių, kuriuos jungia bendra veikla” (G.Butkienė, A.Kepalaitė, 1996, p.277). Tai yra “pirminis formalus kolektyvas, kuriame mokinys praleidžia daug laiko tarp savo bendraamžių” (V.Mackonienė, 2002).
Kiekvienas mokinys savo klasės grupėje užima tam tikrą padėtį – lyderio, atstumtojo ir pan. Statusas individui skiria ir tam tikrus vaidmenis, kuriuos atlikdamas jis kartu ima vykdyti ir visuomenės keliamus reikalavimus tam vaidmeniui. Tad atliekant reikalingo ar nemylimojo klasės mokinio vaidmenį, tame asmenyje formuojasi ir tam vaidmeniui atitinkami bruožai, savybės, kurios ilgainiui tampa neatskiriama asmenybės dalimi. Anot D.Augienės (2002, p.8-9), nemėgiami vaikai yra itin kategoriški, besivadovaujantys išankstiniais nusistatymais – jie visur įžvelgia priešiškumą ir grėsmę. Tokie vaikai dažniau konfliktuoja su bendraklasiais, mokytojais, tėvais. Jie dažnai visais įmanomais (neretai nepriimtinais) būdais – jėga, melavimu, kitų žeminimu, savęs aukštinimu – siekia aukštesnio statuso. Atstumtųjų padėtis, įtampa ir nestabilumas, be abejo, skatina vaikus ieškoti kokios nors išeities. Pirmiausiai aukštesnę padėtį bandoma išsikovoti klasės grupėje siekiant save kuo aukščiau iškelti meluojant, atkreipiant kitų dėmesį iššaukiančiu savo elgesiu (nedrausmingumu pamokų ir pertraukų metu), bėgant iš pamokų, kuriant neįtikėtinas istorijas, pataikaujant ar grasinant mokytojams bei bendraklasiams ir pan. Visa tai yra neabejotinos manipuliacijos apraiškos.
Mokinio padėtis grupėje, jo bendravimo su kitais būdas, manipuliavimas bendraklasiais bei mokytojais, klasės vadovu, neabejotinai priklauso ir nuo klasės dydžio. Mažesnių klasių ir mokyklų mokiniai artimiau bendrauja tarpusavyje, turi galimybę vienas kitą geriau pažinti, būna atviresni (M.Barkauskaitė, 2001, p.48). Daugiau mokinių turi galimybę pasireikšti, dalyvauti diskusijoje, dažniau bendrauti su mokytojais bei klasės vadovu. Tokiais atvejais išauga tikimybė, jog klasė vaikui taps reikšminga, mėgiama grupe, kurioje neprireiks jokio melo, apgaulių, išsisukinėjimų. Tad kuo labiau vaikas jaučiasi priklausomas grupei, tuo geriau formuojasi jo aktyvumas, kūrybiškumas, atsakingumas, pareigingumas, jis išmoksta gerbti kitus, sąžiningai elgtis su aplinkiniais ir pats susilaukia pagarbos. Taip jis neturi pagrindo ir reikalo manipuliuoti kitais.
Apibendrinant galima teigti, kad nuo to, kaip vaikas ar paauglys patenkina priklausymo grupei poreikį, priklauso, kokia augs ir formuosis asmenybė, tos asmenybės pažiūros, vertybės, gyvenimo tikslai bei jų siekimo būdai.

2. 2. Klasės mikroklimatas

Šiandieninės ugdymo institucijos augina “tvirtus dorinius pagrindus ir savarankišką pasaulėžiūrą turinčius, visapusiškai išsilavinusius, bendrauti ir bendradarbiauti gebančius, pilietiškai sąmoningus, atsakingus, tvirto charakterio, toliau mokytis ir dirbti pasirengusius, kultūriškai susipratusius, kūrybingus jaunuolius ir jaunuoles” (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosios programos, 1997). Visa tai pasiekti padeda gera atmosfera, šiltas mikroklimatas tiek kiekvienoje klasėje, tiek ir visoje mokykloje. Neabejotina, kad kiekviena mokykla, kiekviena mokyklos klasė turi kurti palankų, užtikrinantį rezultatyvų skirtingų mokinių darbą ir saugų klimatą, nes tai yra viena iš esminių jauno žmogaus sėkmingo vystimosi sąlygų. Tačiau gana sudėtinga vienareikšmiškai apibrėžti, kas tai yra kl.asės mikroklimatas. Skirtingi autoriai pateikia ne tik skirtingas mikroklimato charakteristikas, bet ir tą patį dalyką įvardija vis kitais terminais.
L.Rupšienė (2000, p.92) kalbėdama apie mikroklimatą, teigia, jog jis nusako grupės narių bendravimo ir santykių pobūdį, fizinį ir psichologinį saugumą, nuobaudų bei skatinimų sistemą, mokinių motyvacijos laipsnį ir pan. Autorė taip pat akcentuoja, kad kuo didesnė mokykla ir kuo didesnės klasės, tuo prastesnis jų mikroklimatas. Tokiu atveju vieni kitus mažiau pažįsta, bendravimas tampa paviršutiniškesnis, atsiranda daugiau galimybių manipuliuoti vieniems kitais.
Klasės atmosferą, anot G.Butkienės ir A.Kepalaitės (1996, p.278), gali formuoti mokytojo bendravimo su mokiniais stilius, elgesys, priimami sprendimai. Šiuo atveju, itin griežtas ar piktas mokytojas tokiu savo elgesiu gali paskatinti vaikus iš baimės imti meluoti, bėgti iš pamokų, kad išvengti prasto pažymio ar griebtis kitų išsisukinėjimų. Pvz., jeigu mokiniui tikrai skaudėjo galvą ir jis negalėjo tinkamai pasiruošti pamokai, vietoj to, kad mokytojui taip ir prisipažintų, jis paprasčiausiai nenueina į tą pamoką arba sugalvoja visai kitą istoriją, nes jau iš anksto yra nusiteikęs, jog pedagogas tikrąja neišmokimo priežastimi gali nepatikėti. Taigi kai kuriais atvejais mokinių manipuliacijos gali padėti išvengti pačių mokytojų atvirumas, supratingumas, šiltas bendravimas su vaikais. Juk atvirumas gimdo atvirumą. Tad mokytojai turi skatinti teisybės sakymą, kad ir kokia ji bebūtų, turi gebėti skirti tiesą nuo išsisukinėjimų ir atitinkamai į tai reaguoti – teisingumą skatinti, o melą, apgaules, intrigas slopinti.
Ne paslaptis, jog puikiai manipuliuoti pedagogais geba ne tik žemesnį statusą turintys, “blogiukais” vadinami mokiniai, bet ir klasės pirmūnai. Pastarieji pataikavimais, savo gebėjimų aukštinimu, tikslingai pavyzdiniu elgesiu neretai užgožia kitus mokinius ir taip pelno mokytojų palankumą, tampa tarsi mokinio etalonu. Tai taip pat yra manipuliavimas, kuris, deja, dažniausiai mokytojų yra nepastebimas.
Nors mikroklimato ir neįmanoma apčiuopti, jis vis dėlto yra labai svarbi įvairių žmonių grupių (pvz., klasės), organizacijų (pvz., mokyklos) sėkmingos veiklos sąlyga. Tad itin svarbu, kad klasėje vaikai jaustųsi fiziškai ir emociškai saugūs, pasitikėtų vieni kitais, gerai sutartų tarpusavyje bei su mokytojais, dažniau bendradarbiautų, būtų linkę atvirai bendrauti.
Gerai žinoma, kad lengviausia, prasmingiausia ir efektyviausia yra mokytis tokioje aplinkoje, kai mokinys nejaučia baimės. Kalbant apie vaikų saugumą, kaip apie klasės mikroklimato elementą, L.Rupšienė (2000, p.93) bei V.Indrašienė (2001, p.63) teigia, jog klasė toli gražu nėra ta vieta, kur vaikai gali jaustis visiškai saugūs. Be to, čia vyksta nemažai konfliktų. J.Pikūno ir A.Palujanskienės (2001, p.47) atlikto tyrimo duomenimis, tik 9,6proc. apklaustų mokinių savo klasėje jautėsi esą saugūs ir gerbiami. Juk saugaus mikroklimato klasėje nebūvimas trukdo vaikams nuoširdžiai bendrauti su kitais, stabdo jų smalsumą ir kūrybingumą, saviraiškos galimybes. Beje, vaiko nesaugumo jausmą sąlygoja ne tik fizinė ar psichologinė grėsmė iš mokinių pusės, bet ir atsakinėjimo, vertinimo, autoritarinės drausmės baimė (G.Butkienė, A.Kepalaitė, 1996, p.278). Būtent pastarieji dalykai neretai paskatina mokinius meluoti, pataikauti, išsisukinėti ar net praleidinėti pamokas, t.y. manipuliuoti.
Gerinant klasės mikroklimatą, kartu gerėja ir jos narių veikla bei rezultatyvumas, mokiniai jaučiasi labiau vertingi, naudingi bei galintys prasmingai veikti, sumažėja įvairių manipuliacijų naudojimas..3. MOKINIŲ BEI MOKYTOJŲ MANIPULIACIJOS
3.1.Mokinių manipuliacija
Teigiama, jog vaikai yra puikiausi manipuliatoriai. Jie žino, kad reikia ir sugeba pasirinkti tinkamiausias manipuliacijos kitais formas tam, kad iš tėvų išviliotų naują dviratį, kad nereikėtų eiti į mokyklą, kad pelnytų didesnio klasės vaikų būrio palankumą ar paklusnumą, kad priverstų mokytoją iš pasigailėjimo (ar dėl kitų priežasčių) parašyti jam geresnį pažymį ir t.t. Tačiau įdomu tai, kad skirtingi vaikai, manipuliuoja skirtingais būdais. Beje, būna ir taip, kad vienas ir tas pats asmuo, skirtingose situacijose pasitelkia visiškai skirtingas manipuliacijos kitais formas.
E.Shrostrom (1998, p.61-64) išskiria tokius mažųjų manipuliatorių tipus:

Kiekvieną šių manipuliacijos tipų aptariant plačiau, visų pirma reikėtų paminėti, jog dažniausiai pasitaiko pirmasis – “mažojo skuduro” – vaikų, kaip manipuliatorių, tipas. Šio manipuliacijos tipo atstovai manipuliuoja kitais pasinaudodami savo bejėgiškumu, neryžtingumu, nuolatiniu užmaršumu ir išsiblaškymu. Tokie vaikai jau gana anksti supranta, kur slypi manipuliacijos esmė ir sąmoningai pasirenka bejėgio ar net kvailelio vaidmenį. “Mažuosius skudurus” daug kas gali pavadinti tinginiais, tačiau iš tikrųjų jie tokie nėra, jie gudrūs ir apsukrūs, nes geba sėkmingai manipuliuoti suaugusiais ir priversti pastaruosius viską daryti už jį.
Antrojo tipo – “mažojo diktatoriaus” – vaiko manipuliatoriaus “aukomis” suaugusieji tampa paprasčiausiai negalėdami pakęsti savo atžalos elgesio tokio, kaip užsispyrimas, trypimas kojomis, neklausymas ir pan.
Vaikai, puikiai įvaldę trečiąjį – “Fredžio lapino” – manipuliacijos tipą, neretai net patys nespėja susimąstyti, kodėl apsipylė ašaromis, o žiūrėk, jį jau guodžia, švelniai glosto, ir, atrodo, netgi labiau myli. Tokie vaikai šį ašarų mechanizmą gludina ir tobulina iki mokyklos, kad atėjus tam tikram laikui, savo slaptą ginklą galėtų panaudoti profesionaliai pagal konkrečią paskirtį. Pvz., kai pamoka sudėtinga ar gresia atsakinėjimas, kontrolinis darbas, kuriam nepasiruošta, “Fredis lapinas” apsimeta, kad jam skauda pilvą ar dar ką nors ir tokiu būdų išsireikalauja atleidimo nuo pamokos. Tačiau tokiu savo sumanymu, jis pasiekia ne tik šio vienintelio tikslo – išsisukti nuo pamokos – kartu susilaukia didesnio dėmesio, kitų užuojautos, gailesčio. Taigi šio tipo atstovai yra neabejotini meistrai, siekiant sukelti, išprovokuoti kitų užuojautą savo atžvilgiu.
Ketvirto mažojo manipuliatoriaus tipo atstovai gana anksti suprato, kad žmones lengva valdyti neapykantos ir baimės mišiniu. “Žiaurusis Tomas” labiausiai pasaulyje nekenčia autoritetų, todėl savo nepalankumu pirmiausiai “apdovanoja” savo tėvus bei mokytojus. Šie vaikai yra ypatingai išpuikę ir netgi per daug pasitikintys savo jėgomis. Tai aplinkinius veikia lygiai taip pat, kaip smauglio žvilgsnis – triušį.
“Lenktynininkai” dažniausiai yra iš tokių šeimų, kuriose auga du berniukai ir atstovauja jaunėlius, kurie nuo pat mažens mokosi varžytis, taip užsikariaujant lygiavertę vietą šiame pasaulyje. Tokiam varžymuisi, siekimui pirmauti idealiai tinka mokykla. Toks vaikas neretai mokosi labai gerais pažymiais, bet tuo pačiu įsitaiso nemigą. Per matematikos pamoką jis įrodo, esąs geresnis, gabesnis nei brolis, tačiau nebegali atsipalaiduoti net namuose. “Lenktynininkas” turi nugalėti net tada, kai šeimai ramiai gurkšnoja arbatą. Jam nuolat kelia baimę bei užsitarnauja jo neapykantą tie kuriems gerai sekasi mokytis, šokti, sportuoti ir t.t.

Kalbant konkrečiai apie mokyklą ir būtent joje naudojamas manipuliacijas, E.Shrostrom (1998, p.95), išskiria tokias mokyklinio apsukrumo formas, kuriomis mokiniai gali bandyti siekti vienokių ar kitokių tikslų:
o sukelti konfliktą tarp tėvų ir mokytojų, pvz., teisinantis, kad negalėjau atlikti namų darbų, nes vakar turėjome svečių arba mokytojai išdės.tant, kad mama sako, jog geografijos pamokos tai tik tuščias laiko gaišimas;
o vaizduoti bejėgį, teigiant, jog negaliu, man nesiseka, padėkite man ar pan.;
o apsimesti sergančiu, dažnai kreipiantis į gydytojus ir ypač kontrolinių darbų metu;
o meilikauti, sakant mokytojui, jog jis pats geriausias, mylimiausias, jo pamokos pačios įdomiausios;
o nuteikti vieną mokytoją prieš kitą.
Jaunesnio amžiaus mokiniai, kurie daugiau veikia tik savo klasės ribose, artimai bendrauja tik su klasės vadovu, savo tikslų, manipuliuodami, gali siekti pasitelkdami keletą E.Shrostrom (1998, p.74) išskirtų manipuliacijos būdų. Įsivaizduokime situaciją, jog mokiniui tėvai pasakė, jeigu nepagerės šio semestro pažymiai, nenupirks jam naujo dviračio. Tačiau mokytoja mano, kad moksleivis už vieną dalyką nenusipelnė geresnio pažymio. Tuomet dalis mokinių gali paprasčiausiai susitaikyti su tokia situacija ir bandyti labiau pasistengti dar kitą semestrą, kiti prašo leisti pasitaisyti dar šio semestro metu, tačiau dalis mokinių visgi iš karto, nieko nelaukdami imasi tam tikrų dar kitokių veiksmų:
o Bando sugraudinti mokytoją verkšlenant ir maldaujant geresnio pažymio;
o Apkaltina mokytoją neteisingumu ir ima gąsdinti, kad pasiskųs tėvams, direktorei arba visai nebesimokys;
o Apšaukia mokytoją, kad jai nepatinka tas mokinys, todėl ji ir gaili geresnio pažymio;
o Bando palyginti save su kokiu nors kitu mokiniu, sakydamas, jog kitas mažiau mokėsi arba kažko visai nepadarė, bet jam vis vien parašė geresnį pažymį;
o Išrėžia mokytojai, kad visi kiti pažymiai yra geresni, tik vienintelio šio dalyko prastas;
o Bando meluoti, kad labai daug mokėsi ir vaidinti, kad niekaip nesupranta, kodėl pažymiai nėra labai geri;
Manipuliacijos naudojimas, ypač “lenktynininko” taktika, neretai apsunkina vaikus, tarsi net užnuodija jų gyvenimą. Tad kyla klausimas, kodėl jie taip elgiasi? Kaip teigia E.Shrostrom (1998, p.63), manipuliatoriais nėra gimstama. Jie tarsi rūpestingai “lipdomi”, kuriami iš sveikų ir normalių mažų vaikų, kurie “už rankos įvedami į šiuolaikinio žmogaus manipuliacijų pasaulį”. Ir pačias pirmąsias pamokas tie mažieji žmogeliukai neabejotinai gauna iš savo tėvų. Autoriaus (1998, p.63) teigimu, “tėvai – jau gatavas manipuliacinės visuomenės produktas, o vaikai – dar tik pusfabrikatis”. Tačiau vaikų manipuliacija tarsi skatinama ne tik namuose. Ji nesąmoningai ugdoma ir vaikų darželyje, mokykloje.
Anot E.Shrostrom (1998, p.89), mokyklos klasė – viena tinkamiausių vietų manipuliavimui. Viso to pagrindinė priežastis ta, kad mokyklos administracija iš mokinių pirmiausiai reikalauja drausmės. Tvarka ir drausme pagrįstas visos ugdymo institucijos mikroklimatas. Tačiau svarbu nepamiršti, kad kontroliavimas kiekvieną žmogų lyg ir paverčia daiktu, jog bet kuris mokinys yra asmenybė ir jis natūraliai priešinasi ar kovoja tam, kad nebūtų paverstas eiliniu mokyklos elementu – tik paprasčiausiu eiliniu mokiniu. Kai tik iš vaikų bandoma daryti vidutinybes, įsprausti juos į tam tikrus rėmus, primetant griežtas taisykles, jie neišvengiamai pradeda protestuoti. Juk ne tik vaikai, bet ir suaugusieji linkę priešintis kontrolei. Už tokį priešinimąsi, tiek namuose, tiek mokykloje yra baudžiama, siekiama sužadinti kaltės jausmą. Jeigu vaikas nedaro taip, kaip nori ir liepia suaugusieji (tėvai, mokytojai, kiti mokyklos darbuotojai), tada pastarieji siekia, kad jis pasijustų kaltas ir tada sakoma “ar tau negėda?”, “mums gėda dėl tavęs”, “dėl tokio tavo elgesio mane ištiks širdies priepuolis” ir pan. Jeigu vaikas tikrai pasijunta kaltas, tikėtina, kad ateityje jis sieks, jog tokios situacijos nebepasikartotų. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad vaikas nustos manipuliuoti, galbūt jis pradės dažniau meluoti taip siekdamas išvengti ar bijodamas bausmės bei kaltinimų, norėdamas pasirodyti geresniu nei yra iš tiesų.
Suaugusiųjų (tėvų, pedagogų, kitų mokyklos darbuotojų) vaikų atžvilgiu naudojami drausmės palaikymo būdai, anot E.Shrostrom (1998, p.65), gali būti skiriami į dv.i plačias kategorijas:

Pirmoji kategorija būtinai numato apdovanojimą ir bausmę. Bausmės dažniausiai slopina natūralų vaiko gyvumą bei jausmus, sukelia nerimą bei nervingumą, nepasitikėjimą savimi bei kitais, apatiją ar net neapykantą. N.Anikejevos (1988, p.17) teigimu, “nuo savęs vertinimo lygio priklauso asmenybės aktyvumas, saviauklos troškimas”. Tad nuolatos vien tik baudžiamas, netikusiu, nieko nevertu save pradedantis laikyti vaikas dažnai mažai stengiasi iš esmės pagerinti savo likimą, jis verčiau renkasi tokius geresnės padėties siekimo būdus kaip melas, apgaulės, išsisukinėjimai. Kai vaikas yra baudžiamas, neišvengiamai kyla atsakomoji agresija, provokuojanti vaiką tolesniems poelgiams, vadinasi – ir kitoms bausmėms. Tad gaunasi tarsi uždaras ratas, kuris tikrai nebus įveiktas vien tik griežtinant bausmės priemones:

Taigi drausmės metodai, pagrįsti griežta elgesio kontrole, lyg ir turėtų skatinti vaiką taisytis, tačiau iš tiesų jo ne tik nesustabdo, bet dar ir sustiprina tokio elgesio priežastį. Šioje vietoje svarbu prisiminti jog ne tik mokykloje, bet ir namuose drausmė atsiranda dėl tarpusavio pagarbos ir noro bendradarbiauti. Tai yra tęstinis procesas, o ne trumpalaikė poveikio priemonė.
Drausminimas mokykloje, klasėje netenka prasmės, nes vaikai siekdami išvengti bausmių, imasi gudravimo. Žymiai efektyvesnis vaikų drausmės palaikymas bei didesnė manipuliacijos išvengimo tikimybė įmanoma, tuomet, kai patys vaikai kuria ar bent dalyvauja kuriant taisykles bei bausmių sistemą už tų taisyklių nesilaikymą (E.Briedienė, 1998, p.9). Šiai minčiai pritaria ir G.Gedvilienė (1999, p.50), teigdama, jog “kai vaikai patys kuria taisykles, jie mieliau jas priima ir vykdo. Jie turi galimybę apsispręsti, kaip ruošiasi bendrauti klasėje, ką veikti ir tuo pačiu, kaip nori, kad elgtųsi su jais”. Taigi vaikas neturi būti tik auklėjimo objektu, svarbu būti atsakingu partneriu, dalyvaujančiu tame procese. Tokia klasės atmosfera neabejotinai skatina mokinius pripažinti ir gerbti tas taisykles, prie kurių kūrimo ir įgyvendinimo jie patys prisideda.
Taip palaipsniui pereinama prie minties, jog visgi efektyviausia ir veiksmingiausia kontrolės forma yra savikontrolė. Juk pačiam save kontroliuoti yra daug maloniau nei aklai paklusti kitiems. G.Gedvilienė (1999, p.50) pataria, jog prieš leidžiant vaikams kurti taisykles, svarbu aptarti, kam jos iš viso reikalingos, be to, tų taisyklių neturi būti labai daug, jos turi būti iškabintos visiems matomoje vietoje ir bausmės už jų nesilaikymą taikomos visiems ir vienodos.
Jeigu klasėje palankus mikroklimatas – skatinamas atvirumas, teisingumas, pagarba, suprantama taisyklių svarba, vaikas jaučiasi saugiai, nesigriebia melo, išsisukinėjimų, gudravimų net ir tuomet, kai mokytojas su juo elgiasi pakankamai griežtai. Drausmingas vaikas jaučia, kad su juo noriau bendraujama, todėl ima labiau vertinti save, kitaip žiūrėti į tvarką bei taisyklių laikymąsi. Apskritai tiek mokytojams, tiek vaikams turi būti žinoma ir reikšminga taisyklė – elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad būtų elgiamasi su tavimi.3.2. Mokytojo vaidmuo skatinant ar slopinant mokinių manipuliaciją
Įtakingiausia jėga mokykloje priklauso tiems, kurie įgyvendina programų tikslus. Taigi, nuo mokytojų ir itin klasės vadovo asmenybės (asmeninių savybių, išsilavinimo, net politinių ar religinių idėjų, įsitikinimų ir t.t.) labai priklauso klasės grupės kultūrinė, dorinė aplinka, tarpusavio santykių sistema, tikslai, siekiai, uždaviniai, netgi kai kurie interesai ir poreikiai, kurie taip pat veikia kiekvieną klasės bendruomenės narį. Deja, rengiant pedagogus, daugiausiai dėmesio skiriama dalykinėms žinioms, o mokytojo asmenybė – gebėjimas bendrauti, jausmai, vertybės – paliekami savieigai. Juk “kūrybingą asmenybę gali išugdyti tik kūrybingas vadovas” (A.Petrėnaitė, 2000, p.86). Svarbu nepamiršti, jei nepriimtinas pats pedagogas, kaip asmenybė, nepriimtinas ir jo dėstomas dalykas. Kai mokytojas neįdomiai veda pamokas, vaikams ir dalykas atrodo neįdomus, nevertas dėmesio. Kai pedagogas agresyvus, kyla atsakomoji agresyvi vaiko reakcija (L.Rupšienė, 2000, p.95).
Kalbant apie manipuliaciją mokyklos klasėje, svarbu nepamiršti, jog gudrauja ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. E.Shrostrom (1998, p.95) išskiria tokias mokytojų manipuliacijų sistemas:

Esant neigiamiems mokinių ir pedagogų, ypač klasės auklėtojo, tarpusavio santykiams, mokytojo vaidmuo silpnėja. Juk nepriimtinas pedagogas – tai kartu ir nemėgiamas jo dėstomas dalykas, nenoras mokytis, manipuliacijos siekiant išsisukti nuo blogų pažymių, nuo pamokų, nuo kontakto su tokiu mokytoju. O jei vaikas kasdien priverstas bendrauti su keliais tokiais mokytojais?.. Taigi, kol mokytojai su visais mokiniais nebendraus atvirai, išskirs vienus iš kitų, gudraus, nuolatos naudosis savo aukštesne padėtimi, tol neverta tikėtis ir mokinių atvirumo, drausmės ir tvarkos, nuoširdumo bei pagarbos. Tad klasės vadovas, kiekvienas pedagogas po kiekvienos darbo dienos turėtų savęs paklausti, ar jis pats norėtų mokytis šioje mokykloje ir sėdėti klasėje, kuriai vadovauja.4. MOKINIŲ MANIPULIACIJOS KLASĖJE TYRIMAS
4. 1. Tyrimo metodika

Siekiant išsiaiškinti mokinių manipuliacijos mokyklos klasėje ypatumus, pasireiškimo formas, manipuliatorių tipus, buvo atliktas mokinių manipuliacijos klasėje tyrimas. Šiuo tyrimu taip pat siekta patikrinti, t.y. patvirtinti arba paneigti, hipotezę – mokiniai, siekdami asmeninės naudos (pvz., geresnio pažymio, mokytojų palankumo, bendraklasių dėmesio ir kt.) yra linkę manipuliuoti.
Tyrimui atlikti buvo pasirinktas žodinės apklausos ir anketinės apklausos metodai. Anketa, anot V.Pranulio (1998, p.89), “tai į tam tikrą formą bei loginį nuoseklumą sudėliotų klausimų kompleksas, naudojamas informacijai iš apklausiamųjų asmenų surinkti”. Anketinės apklausos metodas pasirinktas todėl, kad tai paprasčiausias, prieinamiausias ir nereikalaujantis didelių finansinių sąnaudų būdas informacijai surinkti, be to jis yra informatyvus išsikeltų uždavinių atžvilgiu. Šis metodas naudingas dar ir todėl, kad padeda garantuoti respondentams anonimiškumą, o tai savaime padidina informacijos teisingumą bei objektyvumą. Žodinės apklausos metodas buvo naudojamas tam, akd būtų galima palyginti apklausos rezultatus.
Tyrimo populiacija – Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos mokiniai.
Tiriamųjų imtis – 34 Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos mokiniai apklausti anoniminio testo principu ir 22 žodinės apklausos principu.

Tyrimui respondentai buvo atrinkti netikimybinės, patogiosios atrankos būdu. Netikimybinė atranka, pasak V.Žydžiūnaitės (2001, p.114) nors ir yra mažiau patikima nei tikimybinė, tačiau tyrimuose ji naudojama dažniausiai.
Tiriamųjų atrankos kriterijus – mokykla ir mokiniai pasirinkti pagal patogumą juos apklausti. Tyrime dalyvavo tie mokiniai, kuriuos buvo lengviausia pasiekti – tai daugiausiai pažįstami ir draugai sutikę paaukoti 15 – 20 minučių savo laiko.
Anketos sudarymas. Anketine apklausa siekta išsiaiškinti mokinių tarpusavio santykius, santykius su auklėtoja, kitais mokytojais, klasėje vyraujančias normas, t.y. respondentų manipuliacijos klasėje ypatumus. Anketą sudaro 43 klausimai (žr. 1 pried.).
Pirmas anketos klausimas yra skirtas sužinoti respondentų lytį. Toliau eina klausimų grupė (sudaryta iš 4 klausimų), kuria norėta išsiaiškinti kai kuriuos klasės klimato aspektus.
Kita klausimų grupė (4 teiginiai) pateikta lentele. Ja siekiama sužinoti, kokį statusą grupėje užima mokinys, o ketvirtąja tokių klausimų grupe (6 teiginiais) – kas mokiniui yra svarbiau: žinios, pažymiai ar smagiai praleistas laikas, vadovavimas kitiems ir pan.
Penktuoju klausimu siekta ištirti respondentų mokymosi motyvus – ar jie mokosi, nes tai yra privaloma, ar iš tikrųjų siekia daugiau sužinoti.
Šeštas klausimas skirtas nustatyti mokinių pažangumą, septintuoju norėta sužinoti būdus / metodus, kuriais mokiniai siekia gauti geresnį pažymį. Šis klausimas padeda apklaustus gimnazistus suskirstyti į tuos, kurie sąžiningai išmoksta tai, kas užduota, bei į tuos, kurie linkę manipuliuoti, stengdamiesi gauti geresnį pažymį.
Aštuntas klausimas skirtas sužinoti, kiek mokinių nusirašinėja per pamokas, nes tai akivaizdus manipuliavimas, siekiant konkrečios asmeninės naudos – geresnio pažymio, tai yra, daugiau, nei esi vertas.
Devintuoju klausimu tiriamas respondentų manipuliacinis elgesys konkrečioje, mokykloje dažnai pasitaikančioje, situacijoje, kuomet esi kviečiamas atsakinėti neišmoktos pamokos.
Bėgimas iš pamokų – tai gali būti vengimas atsakomybės, baimė kokių tai nemalonių pasekmių, vadinasi – tai tiesioginė manipuliacija. Todėl dešimta klausimų grupė (5 teiginiai), pateikta matricos lentele, skirta išsiaiškinti bėgimo iš pamokų priežastis, motyvus pagal jų dažnumą: dažnai, kartais ar niekada.
Vienuoliktu klausimu pačių respondentų prašoma kiekybiškai įvertinti pamokų praleidinėjimo dažnumą.
Dvyliktas klausimas – matricos lentelė iš 5 teiginių, skirta nustatyti, kaip dažnai mokiniai meluoja tiek grupės – klasės – nariams, tiek „vadovams” – tėvams, mokytojams, auklėtojai.
Tryliktas klausimas pasirinktas norint išsi.aiškinti, ar minėtasis manipuliatyvus elgesys, t.y melavimas, respondentams pavyksta, o keturioliktasis klausimas užduodamas tikslu sužinoti mokinių savijautą, atliekant vieną iš manipuliacijos proceso veiksmų, t.y meluojant. Norėta respondentus suskirstyti į 2 grupes: tuos, kurie manipuliacijos dėka išsisukę iš padėties džiūgauja, ir tuos, kurie vis gi nerimauja, kad neišaiškėtų tiesa.
Penkioliktas klausimas skirtas išsiaiškinti, ar respondentai linkę manipuliuoti situacijose, kai yra patys kalti.
Šešioliktu klausimu norėta ištirti, kiek ir kokių manipuliatorių tipų esama tarp mokinių. Nurodę savo atitinkamo veiksmo pasirinkimą konkrečioje situacijoje, respondentai „išduoda” ir tai, kokio tipo manipuliatoriai jie yra.
Kita matricos lentele, sudaryta iš 5 teiginių, tiriama, kada ir kaip dažnai mokiniai stengiasi pasirodyti geresni nei yra, t.y manipuliuoja.
Aštuonioliktas klausimas yra skirtas respondentus suskirstyti pagal nuoširdumą: į tuos, kurie džiaugiasi, kai bendraklasiams gerai sekasi, ir į tuos, kurie džiūgauja, kai jiems kas nors nepasiseka, ar kai jie prie visų apsikvailina.
Kita 4 klausimų grupe išsiaiškinama, ar mokiniai pripažįsta, kad jų elgesys mokykloje ir namuose skiriasi., taip pat tikrinamas mokinių polinkis manipuliuoti konkrečiose situacijose.
Paskutiniame anketos klausime prašoma pačių respondentų įvertinti save: pasakyti, ar su kitais jie elgiasi taip, kaip norėtų, kad su jais būtų elgiamasi.
Kaip matyti, anketoje daugiausiai panaudota uždaro tipo klausimų. Nors uždari klausimai kartais gali ne visiškai atskleisti norimą reiškinį, tačiau anot V. Žydžiūnaitės (2001, p. 136-137), tam tikra prasme jie yra efektyvesni už atvirus, nes respondentai per tą patį laiką gali atsakyti į didesnį kiekį uždarų nei atvirų klausimų. Be to, ir patys respondentai nenoriai sutinka arba tiesiog atsisako rašyti išsamius atsakymus į atvirus klausimus – juk kur kas paprasčiau pažymėti jo nuomonę atitinkantį atsakymą. Taip pat uždarojo tipo klausimus lengviau tvarkyti – grupuoti, analizuoti bei palyginti tarpusavyje.
Vykdant tyrimą, anketos respondentams buvo perduodamos ir atsiimamos tiesiogiai. Tyrimo dalyviams buvo paaiškinama, kokiu tikslu atliekamas šis tyrimas. Tuo pačiu jiems buvo pasakyta, kad anketa yra anoniminė, tai yra respondentų nebuvo prašoma nurodyti nei savo vardo, nei pavardės, nei jų klasės, akcentuota ir tai, jog tyrimo metu gauta informacija bus panaudota tik statistiniams duomenims gauti.
Anketos respondentams buvo dalinamos ir pasiimamos tiesiogiai, paaiškinant, kaip reikia jas pildyti. Nors tai užėmė gana daug laiko, bet iš kitos pusės, padėjo pasiekti šimtaprocentinį anketų grįžtamumą bei teisingą jų užpildymą.

Žodinei apklausai iš anketos buvo atrinkti tie klausimai, kurie nereikalauja kelių atsakymo variantų.(žr. 2 priedas)

4.2. Tyrimo rezultatų analizė

Šiame skyrelyje aptariami Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje atlikto mokinių manipuliacijos mokyklos klasėje tyrimo rezultatai.
Kaip jau minėta, pirmuoju anketos klausimu siekta išsiaiškinti tyrimo dalyvių pasiskirstymą pagal lytį. Tyrimo rezultatų analizė rodo, jog didžioji dalis respondentų yra berniukai, t.y. 21, o mergaičių – tik 13 (žr.4.2.1. pav.).

4.2.1. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį
Siekiant išsiaiškinti, keletą pagrindinių klasės mikroklimato aspektų, tyrimo dalyviams buvo pateikta keturių klausimų grupė. Duomenų analizė rodo, jog didžiajai daugumai mokinių patinka mokytis jų klasėje, nes tik dviems respondentams iš visų apklaustųjų jų klasė nepatinka. Gerą klasės mikroklimatą, gerą mokinių savijautą savo klasės grupėje parodo ir tai, kad daugumos mokinių santykiai su klasės vadovais yra geri (žr. 4.2.2.1 pav., 4.2.2. pav., 4.2.1.1 lent. ir 4.2.1. lent.)

4.2.2. pav. Klasės mikroklimato ypatumai mokinių vertinimu (resp. sk.)

Tačiau neigiamus klasės mikroklimato aspektus atspindi mokinių dažnai pasirinktas teiginys, jog jų klasėje yra mokinių, su kuriais jie nesutaria ir norė.tų, kad klasėje jų visai nebūtų. Be to, dauguma respondentų teigia, kad jų klasėje yra įvairiai išsidirbinėjančių mokinių, taip siekiančių klasiokų bei mokytojų dėmesio. Šio teiginio vertinimas jau parodo, kad mokinių tarpe pasireiškia manipuliatyvūs veiksmai.

4.2.1. lentelė

Respondentų atsakymai į pateiktą klausimų grupę (%)

Taip Ne
Ar tau patinka mokytis šioje klasėje? 94,1 5,9
Ar gerai sutari su auklėtoja? 97,1 2,9
Ar yra mokinių su kuriais tu nesutari ir norėtum, kad tavo klasėje jų visai nebūtų? 76,5 23,5
Ar yra įvairiai išsidirbinėjančių mokinių, taip siekiant klasiokų, mokytojų dėmesio? 85,3 14,7

4.2.1.1 lentelė

Taip Ne
Ar tau patinka mokytis šioje klasėje? 90,9 9,1
Ar gerai sutari su auklėtoja? 100 0
Ar yra mokinių su kuriais tu nesutari ir norėtum, kad tavo klasėje jų visai nebūtų? 63,6 36,3
Ar yra įvairiai išsidirbinėjančių mokinių, taip siekiant klasiokų, mokytojų dėmesio? 100 0

Norint išsiaiškinti mokinių savijautą savoje klasėje, jiems buvo pateikti keturi teiginiai, atspindintys ne tik psichologinį klimatą grupėje, bet ir nurodantys respondentų užimamą statusą tarp kitų grupės narių. Respondentams reikėjo įvertinti pateiktus teiginius, pasirenkant vieną iš trijų vertinimo kriterijų: dažnai, kartais ar niekada (žr. 4.2.3. pav. ir 4.2.2. lent.).

4.2.3. pav. Mokinių savijauta jų klasėje (resp. sk.)

Tyrimo duomenų analizė leidžia teigti, jog apklausti mokiniai yra gana draugiški, nes tik vienas teigė, kad niekas nenori su juo draugauti, tik du respondentai jaučiasi atstumti ir nereikalingi. Tačiau neramina tai, jog net 73,5% mokinių kartais savo klasėje yra tiesiog nepastebimi, tylūs, o 29,4% kartais jaučiasi atstumti ir nereikalingi.
4.2.2. lentelė
Mokinių savijauta klasėje (%)

Kaip tu jautiesi savo klasėje? Dažnai Kartais Niekada
Visi nori su manimi draugauti 35,3 61,8 2,9
Aš visiems vadovauju 0 17,6 82,4
Klasėje esu tylus ir kiti manęs nepastebi 5,9 73,5 20,6
Jaučiuosi atstumtas ir nereikalingas 5,9 29,4 64,7

Atsakymai į klausimą, kas mokiniams mokykloje yra svarbu, parodo, kad daugumai tyrimo dalyvių svarbiausia yra žinios, gebėjimai, geri pažymiai, tačiau ne ką mažiau reikšminga smagiai praleisti laiką, patikti kitiems mokytojams ir, kad auklėtoja juos mylėtų (žr. 4.2.4., 4.2.4.1. pav. ir 4.2.3., 4.2.3.1. lent.).

4.2.3. lentelė
Mokiniams mokykloje svarbūs dalykai (%)

Kas mokykloje tau yra svarbu? Svarbu Nelabai svarbu Nesvarbu
Vadovauti klasiokams 2,9 26,5 70,6
Kad auklėtoja mane mylėtų 47,1 35,3 17,6
Patikti kietiems mokytojams 61,8 29,4 8,8
Geri pažymiai 88,3 8,8 2,9
Žinios, gebėjimai 94,2 2,9 2,9
Smagiai praleisti laiką 61,8 29,4 8,8

4.2.4. pav. Kas mokykloje tau yra svarbu? (resp. sk.)

Galima daryti prielaidą, jog siekdami minėto mokytojų bei klasės vadovo palankumo, respondentai gali įvairiai manipuliuoti.

Paskutiniame nagrinėtame klausime atsiskleidė, jog respondentams yra svarbu žinios, gebėjimai bei geri pažymiai. Tad sekančiu klausimu siekta išsiaiškinti viso to motyvus, t.y., kodėl mokiniai stengiasi mokytis, gauti geresnius pažymius. Rezultatai rodo, kad 1/3 mokinių svarbu tiktai aukštas įvertinimas. Didžioji dauguma teigė, kad mokslas yra įdomus, todėl jie nori daugiau sužinoti (žr. 4.2.5., 4.2.5.1. pav. ir 4.2.4., 4.2.4.1. lent.).

4.2.5. ir 4.2.5.1 pav. Kodėl tu stengiesi mokytis, gauti geresnius pažymius?

4.2.4. lentelė

Mokinių motyvai mokantis, siekiant gauti geresnį pažymį

Kodėl tu stengiesi mokytis, gauti geresnius pažymius? Mokinių skaičius
Mokausi, nes man įdomu ir noriu kuo daugiau sužinoti 21
Mokausi, nes tai yra privaloma 13
4.2.4.1. lentelė
Kodėl tu stengiesi mokytis, gauti geresnius pažymius? Mokinių skaičius
Mokausi, nes man įdomu ir noriu kuo daugiau sužinoti 16
Mokausi, nes tai yra privaloma 6

Atsakymai į kitą klausimą respondentus suskirstė pagal jų pažangumą. Kaip matyti, daugiausiai vaikų save pavadino vidutinio pažangumo mokiniais (žr. 4.2.6. pav. ir 4.2.5. lent.).

.

4.2.6. ir 4.2.6.1. pav. Kokie tavo pažymiai?

Atsakymus į šį klausimą susiejus su mokinių mokymosi motyvais, paaiškėjo, kad prastai besimokantys vaikai mokymąsi įvardijo kaip prievartinį dalyką. Tuo tarpu gerai besimokantys mokiniai mokosi, nes jiems yra įdomu ir jie nori kuo daugiau sužinoti.

4.2.5. lentelė

Mokinių pažangumas

Kokie tavo pažymiai? Mokinių skaičius
Prasti (5 ir mažiau) 4
Vidutiniški (6-7) 19
Geri (8-10) 11

4.2.5.1. lentelė
Kokie tavo pažymiai? Mokinių skaičius
Prasti (5 ir mažiau) 1
Vidutiniški (6-7) 7
Geri (8-10) 14

Tyrimo metu buvo svarbiau išsiaiškinti ne patį mokinių pažangumą, bet tai, kokiu būdu vaikai tuos gerus pažymius užsidirba. Duomenų analizė rodo, kad nors dauguma mokinių ir nurodė, jog mokosi sąžiningai, tačiau nemažai yra ir tokių, kurie manipuliuoja – meluoja mokytojams, kad tėvai griežtai baudžia už blogą pažymį ar kitais būdais stengiasi sukelti pedagogų gailestį, tačiau nei vienas nepripažino, kad tokiose situacijose pravirksta (žr.4.2.7., 4.2.7.1. pav. ir 4.2.6., 4.2.6.1. lent.).

4.2.6. lentelė

Mokinių pastangos siekiant geresnių pažymių (%)

Kaip stengiesi gauti geresnį pažymį? Mokinių dalis
Sąžiningai išmokstu viską, kas užduota

76,5
Kartais pameluoju mokytojai, kad mane tėvai griežtai nubaus už blogą pažymį 26,5
Stengiuosi sukelti mokytojai gailestį 14,7
Kartais pradedu verkti 0
Kita 14,7
4.2.6.1. lentelė
Kaip stengiesi gauti geresnį pažymį? Mokinių dalis
Sąžiningai išmokstu viską, kas užduota

81,8
Kartais pameluoju mokytojai, kad mane tėvai griežtai nubaus už blogą pažymį 18,1
Stengiuosi sukelti mokytojai gailestį 18,1
Kartais pradedu verkti 0
Kita 27,3

4.2.7. ir 4.2.7.1. pav. Kaip stengiesi gauti geresnį pažymį (resp.sk.)?

Penki respondentai pasirinko atsakymą “kita”. Jie nurodė, kad geresnio pažymio siekia nusirašinėdami, bandydami įgauti mokytojų palankumą, primygtinai prašydami geresnio pažymio arba leidimo atsiskaityti kitą kartą.
Įdomu tai, kad gerai besimokantys mokiniai žymiai dažniau nei likusieji meluoja mokytojams, kad tėvai juos baudžia už blogus pažymius. Tuo tarpu prastai ir vidutiniškai besimokantys vaikai dažniau stengiasi sukelti pedagogų gailestį. Tai rodo, kad manipuliuoti, įvairiai gudrauti nevengia ir gerai besimokantys mokiniai.

Mokinių manipuliacijos faktą atskleidžia ir tai, jog didžioji dauguma respondentų pripažįsta, kad per pamokas nusirašinėja (žr.4.2.8., 4.2.8.1 pav.).

4.2.8. ir 4.2.8.1. pav. Ar kartais nusirašinėji per pamokas?

Svarbu akcentuoti, jog dažniausiai linkę nusirašinėti gerus pažymius gaunantys vaikai – net 81,8% jų prisipažino kartais nusirašinėjantys! Tuo tarpu prastus pažymius gaunantys mokiniai, jų pačių teigimu, nusirašinėja rečiausiai, t.y., 50%.

Norint labiau įsigilinti į mokinių manipuliacijos ypatumus, jiems buvo pateikta konkreti situacija. Respondentai turėjo nurodyti, kokį problemos sprendimo būdą pasirinktų, kai juos pakviečia atsakinėti, tačiau jie yra neišmokę pamokos (žr.4.2.9., 4.2.9.1. pav. ir 4.2.7., 4.2.7.1. lent.).

4.2.9. ir 4.2.9.1. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pasirinktą problemos sprendimo būdą (resp. sk.)

Nors ir nepasiruošę pamokai, mokiniai visgi dažniausiai bando savo laimę atsakinėdami. Tačiau beveik pusė apklaustųjų atvirai prisipažįsta, jog pamokai nepasiruošė. Nemaža dalis mokinių tokiose situacijose nevengia manipuliuoti – pameluoti, kad niekaip negalėjo išmokti, o vienas respondentas stengiasi nepakliūti į tokias situacijas tiesiog neidamas į pamokas, kurioms nėra pasiruošęs.
Du mokiniai įvardijo savus atsakymus: “stengiuosi pasimokyti per pertraukas”, “bandau susitarti, kad atsiskaitysiu kitą dieną”.
Svarbu atsižvelgti į tai, kad prastai ir vidutiniškai besimokantys mokiniai, pateiktoje situacijoje dažniau atvirai prisipažintų, kad neišmoko pamokos. Gerus pažymius gaunantys vaikai labiau linkę pameluoti, kad dėl kažkokių priežasčių niekaip negalėjo pasiruošti .pamokai.

4.2.7. lentelė

Respondentų pasiskirstymas pagal pasirinktą problemos sprendimo būdą (%)

Ką darytum atsidūręs (-usi) tokioje situacijoje: neišmokai pamokos, o tave pakviečia atsakinėti? Mokinių dalis
Einu atsakinėti, t.y., “bandau savo laimę” 55,9
Atvirai pasakau, kad nemoku 44,1
Pameluoju, kad niekaip negalėjau išmokti 11,8
Stengiuos iš vis neiti į pamoką, kurios nemoku 2,9
Visada pasiruošiu pamokoms ir tokių problemų neturiu 20,6
Kita 5,9
4.2.7.1. lentelė
Ką darytum atsidūręs (-usi) tokioje situacijoje: neišmokai pamokos, o tave pakviečia atsakinėti? Mokinių dalis
Einu atsakinėti, t.y., “bandau savo laimę” 54,5
Atvirai pasakau, kad nemoku 18,1
Pameluoju, kad niekaip negalėjau išmokti 0.0
Stengiuos iš vis neiti į pamoką, kurios nemoku 9.0
Visada pasiruošiu pamokoms ir tokių problemų neturiu 9.0
Kita 9.0

Kaip jau buvo minėta, viena iš manipuliavimo formų yra bėgimas iš pamokų. Kaip matyti (žr.4.2.10. pav. ir 4.2.8. lent.), iš pamokų apklaustieji dažnai bėga tuomet, kai rašomas kontrolinis darbas, neretai – kai neišmokstama pamokos. Tai rodo, jog siekimas asmeninės naudos, šiuo atveju gero pažymio, skatina mokinius manipuliuoti.

4.2.10. pav. Kada tu bėgi iš pamokų (resp. sk.)?

Svarbu atsižvelgti ir į tai, jog bėgama iš pamokų dėl susiklosčiusio nepalankaus klasės psichologinio klimato – susipykus su mokytojais, bendraklasiais.
Septyni tyrime dalyvavę mokiniai nurodė kitus atsakymo variantus: “kai tingiu mokytis”, “kai noriu pasilinksminti”, “kai noriu namo”, “kai kas nors lenda”, “kai nemėgstu mokytojos”, “kai bėga visa klasė”, “kai užknisa sėdėti”.

4.2.8. lentelė

Kada tu bėgi iš pamokų (%)?

Dažnai Kartais Niekada
Kai neišmokstu pamokos 0 23,5 76,5
Kai rašom kontrolinį darbą 5,9 14,7 79,4
Kai susipykstu su klasiokais 0 14,7 85,3
Kai susipykstu su mokytojais 2,9 17,6 79,4
Kita 2,9 17,6 0

Mokinių taipogi pasiteirauta apie pamokų praleidinėjimo dažnumą. Patys mokiniai šiuo klausimu save įvertino gana teigiamai – net 27 apklaustieji teigė, niekada ar itin retais atvejais praleidžiantys pamokas (žr. 4.2.11., 4.2.11.1. pav. ir 4.2.9., 4.2.9.1 lent.). Tačiau šis rodiklis verčia abejoti mokinių nuoširdumu.

4.2.11., 4.2.11.11 pav. Kaip dažnai praleidi pamokas (resp. sk.)?

4.2.9. lentelė

Respondentų praleidinėjamų pamokų dažnumas (%)

Kaip dažnai praleidi pamokas? Mokinių dalis
Kurį laiką iš vis nelankiau mokyklos 5,9
Dažnai (2-3 dienas per savaitę) 2,9
Kartais (2-6 pamokas per savaitę) 11,8
Niekada arba retu atveju, kai sergu 79,4
4.2.9.1. lentelė
Kaip dažnai praleidi pamokas? Mokinių dalis
Kurį laiką iš vis nelankiau mokyklos 0
Dažnai (2-3 dienas per savaitę) 0
Kartais (2-6 pamokas per savaitę) 18,1
Niekada arba retu atveju, kai sergu 81,9

Teorinėje darbo dalyje minėta, jog manipuliacija yra tiesiog neatsiejama nuo melo. Tai ne tik padeda išvengti atsakomybės, skaudžių bausmių, tai yra ir vienas iš metodų, naudojamų, siekiant asmeninės naudos – geresnio pažymio, palankesnio aplinkinių vertinimo, draugų dėmesio ir pan. Kaip matyti 4.2.12. paveiksle bei 4.2.10. lentelėje, kad vaikai neretai meluoja visiems be išimties: dažniausiai – bendraamžiams, tėvams, mokytojams. Įdomu tai, kad mokiniai mažiau linkę meluoti savo klasės vadovui.

4.2.12. pav. Kaip dažnai meluoji (resp. sk.)?

4.2.10. lentelė

Kaip dažnai meluoji (%)?

Dažnai Kartais Niekada
Klasiokams 8,8 64,7 26,5
Auklėtojai 2,9 35,3 61,8
Dalykų mokytojams 8,8 35,3 55,9
Tėvams 8,8 58,8 32,3
Kiemo draugams 5,9 70,6 23,5

Kaip parodė tyrimo duomenų analizė, melavimas, kaip vienas iš manipuliacijos būdų, yra dažnas reiškinys mokinių tarpe. Be to, visi vaikai, tik vieni dažniau, kiti rečiau, meluoja visiems aplinkiniams. Todėl buvo įdomu sužinoti pačių respondentų nuomonę, kiek profesionaliai jiems sekasi meluoti (žr. 4.2.13., 4.2.13.1 pav.).

4.2. 13., 4.2.13.1. pav. Ar kartasi būna taip, kad kiti supranta, jog tu meluoji?

Tyrimo duomenys leidžia teigti, k.ad didžioji dauguma tyrimo dalyvių prisipažįsta, jog jie nėra puikūs melagiai. Galima numanyti, kad apklaustieji gimnazistai yra dar atviri manipuliatoriai, kadangi aplinkiniai dažniausiai pastebi jų gudravimus. Galbūt vėliau, įgavę gyvenimiškos patirties, jie virs užslėptais manipuliatoriais, kurių manipuliatyvų elgesį pastebėti bus daug sunkiau.

Jaunuolių manipuliavimo lygį parodo ir tai, kaip mokiniai jaučiasi – džiūgauja ar nerimauja – išsisukę iš padėties pameluodami. Džiugu, kad didžioji tyrimo dalyvių dauguma visgi supranta ir išgyvena, kad pameluodami pasielgė negerai (žr. 4.2.14. ir 4.2.14.1. pav.). Tačiau aštuonis apklaustuosius jau galima vadinti tikrais manipuliatoriais, kurie jau yra pajutę manipuliacijos pranašumus, tokiais būdais yra pasiekę asmeninės naudos.

4.2. 14., 4.2.14.1. pav. Kaip jautiesi išsisukęs iš padėties pameluodamas?

Panašūs rezultatai atsispindi ir išanalizavus kitą klausimą, kuris parodė, kad septyni gimnazistai pasinaudojo vienu iš galimų manipuliacijos variantų – apkaltino klasės draugus, kai patys buvo kalti. Likusieji – 27 mokiniai – teigė, kad dar niekada nėra taip pasielgę.

4.2.15., 4.2.15.1 pav. Ar esi kada nors apkaltinęs klasės draugus, kai iš tikrųjų pats buvai kaltas?

Norint nustatyti, kokio tipo manipuliatorių yra daugiausia tarp tyrimo dalyvių, jiems buvo pateikta situacija, kur pasirinkę jiems priimtiniausią atsakymo variantą, vaikai “išdavė” savo, kaip manipuliatoriaus, tipą. Anketoje pasiūlyta tokia situacija: mokiniui tėvai pasakė, jeigu nepagerės šio semestro pažymiai, nenupirks jam naujo kompiuterio. Tačiau mokytoja mano, kad moksleivis už vieną dalyką nenusipelnė geresnio pažymio. Štai taip apklaustieji jaunuoliai pasiskirstė pagal atitinkamus manipuliatoriaus tipus:
o du mokiniai atstovauja verksmo manipuliatorių grupę, nes jie bandytų sugraudinti mokytoją verkšlenant ir maldaujant geresnio pažymio;
o keturi tyrimo dalyviai apkaltintų mokytoją neteisingumu ir imtų gąsdinti, kad pasiskųs tėvams, direktorei arba visai nebesimokys, t.y., imtųsi grasinimo ir prievartavimo manipuliacinės taktikos;
o spekuliuojančių manipuliatorių apklaustųjų tarpe neišsiskyrė, kadangi nei vienas mokinys nedrįstų apšaukti mokytojos, kad jai nepatinka tas mokinys, todėl ji ir gaili geresnio pažymio;
o devyni vaikai bandytų palyginti save su kokiu nors kitu mokiniu, sakydami, jog kitas mažiau mokėsi arba kažko visai nepadarė, bet jam vis vien parašė geresnį pažymį, vadinasi, jie linkę naudoti palyginimo manipuliacijos būdą;
o penki moksleiviai išrėžtų mokytojai, kad visi kiti pažymiai yra geresni, tik vienintelio šio dalyko prastas, t.y. siektų savo tikslo nuteikimo manipuliacijos metodu;
o šeši apklaustieji atstovauja meluojančius manipuliatorius, nes bandytų meluoti, kad labai daug mokėsi ir vaidintų, kad niekaip nesupranta, kodėl pažymiai nėra labai geri;
o aštuoni vaikai pasiūlė kitokius, savo variantus susidariusiai problemai spręsti: “kokį pažymį parašys, toks ir bus”, “paprašyčiau, kad leistų taisytis”, “susitaikau su pažymiu ir einu sėstis”, “bandyčiau gerai padaryti viską, kad tik gaučiau geresnį pažymį” (tai reiškia, galiu naudoti bet kokias manipuliacijos formas!!!), “nieko nesakyčiau”, “prašyčiau, kad leistų atsakinėti kitą dieną”, “išmokstu kokią nors temą ir išsitaisau blogus pažymius”, “daugiau mokinčiausi būtent tą dalyką”.
Kaip parodė tyrimo duomenų analizė, mokiniai labiausiai linkę naudoti palyginimo manipuliacijos būdą.

Tiesioginio manipuliavimo išraiška yra mokinių pastangos, noras pasirodyti geresniais nei jie yra iš tikrųjų. Didžioji dauguma respondentų taip elgiasi, kai atsakinėja, kalbasi su auklėtoja, kai jaučiasi kalti (žr. 4.2.16. pav. ir 4.2.11. lent.). Šis manipuliatyvus elgesys padeda sušvelninti bausmę ir gauti asmeninės naudos, t.y., sėkmingai pasiteisinti neišmokus pamokos, pelnyti auklėtojos palankumą.

4.2.16. pav. Kaip dažnai stengiesi pasirodyti geresniu nei esi (resp. sk.)?

4.2.11. lentelė

Kaip dažnai .stengiesi pasirodyti geresniu nei esi (%)?

Dažnai Kartais Niekada
Kai kalbuosi su auklėtoja 23,5 32,3 44,1
Kai atsakinėju 17,6 52,9 29,4
Kai teisinuosi neišmokęs pamokos 11,8 32,3 55,9
Kai jaučiuosi kaltas 17,6 50 32,3
Kita 5,9 2,9 0

Atsakymų pasiskirstymas į klausimą, kuriame teirautasi apie mokinių tarpusavio sutarimą, klasės, kaip grupės, bendrumą, rodo, jog 31 mokinys džiaugiasi, kai jo bendraklasiams gerai sekasi. Tai leidžia daryti prielaidą, kad toje klasėje vyrauja šiltas klasės mikroklimatas, vaikai yra gana draugiški (žr. 4.2.17., 4.2.17.1 pav.).

4.2.17., 4.2.17.1. pav. Respondentų santykis su klasės grupės nariais

Siekiant dar labiau įsigilinti į mokinių manipuliacijos ypatumus, vaikams buvo pateikta klausimų grupė, kuria siekta sužinoti, ar jie yra linkę gudrauti, t.y., ar atitinkamose situacijose jie pasirinktų manipuliatyvų veiksmą.
Kaip matyti 4.2.18. ir 4.2.18.1. paveiksluose bei 4.2.12. ir 4.2.12.1. lentelėse, didžioji dauguma mokinių, teigia, kad jų elgesys namie ir mokykloje skiriasi. Galima prielaida, kad gimnazistai, siekdami jiems reikšmingų dalykų (gero pažymio, įvertinimo iš mokytojų pusės ir pan.), kuriuos galima pasiekti būtent mokykloje, čia ir yra linkę labiau nei namuose pasitelkti į pagalbą manipuliacijos principus. Šią tendenciją patvirtina ir tai, kad beveik pusė mokinių sutinka su nuomone, kad mokytojams patinka pataikaujantys mokiniai, o dar didesnė apklaustųjų dalis – daugiau nei 60% – mano, kad mandagus elgesys padeda gauti geresnį pažymį. Tačiau abejonių kelia respondentų atsakymai į klausimą, ar geriau pameluoti, kai gresia bausmė. Tik 8 (žodinėje apklausoje 10) tyrimo dalyviai sutiko su šiuo teiginiu, nors prieš tai analizuoti duomenys rodo, jog melas, išsisukinėjimai yra dažnas reiškinys mokinių tarpe. Visa tai galbūt galima paaiškinti tuo, jog šis klausimas yra vienas paskutiniųjų, tad respondentai galėjo perprasti šio klausimo esmę ir norėjo pasirodyti geresniais. Taigi tai yra taip pat akivaizdus manipuliavimas, tik šiuo atveju tas manipuliavimas nukreiptas tyrimų atlikėjų atžvilgiu.

4.2.18., 4.2.18.1 pav. Respondentų atsakymai į pateiktus teiginius (resp.sk.)

4.2.12. lentelė

Respondentų atsakymai į pateiktus teiginius (%)
Ar sutinki su šiais teiginiais? Taip Ne
Mano elgesys skiriasi namie ir mokykloje 73,5 26,5
Mokytojams patinka pataikaujantys mokiniai 47,1 52,9
Mandagus elgesys padeda gauti geresnį pažymį 58,8 41,2
Kai gresia bausmė, geriau pameluoti 23,5 76,5

4.2.12.1 lentelė
Ar sutinki su šiais teiginiais? Taip Ne
Mano elgesys skiriasi namie ir mokykloje 45,5 54,5
Mokytojams patinka pataikaujantys mokiniai 90,9 9,1
Mandagus elgesys padeda gauti geresnį pažymį 90,9 9,1
Kai gresia bausmė, geriau pameluoti 45,5 54,5

Paskutiniame klausime, apklaustieji buvo paprašyti įvertinti save, savo elgesį su aplinkiniais. Jeigu prieš tai analizuotų klausimų rezultatai atspindėjo klasės, kaip grupės, bendrumą, tarpusavio sutarimą, mokinių draugiškumą, tai atsakydami į šį klausimą moksleiviai tarsi suskilo į dvi beveik lygias grupes: 16 vaikų mano, kad su kitais jie elgiasi taip, kaip norėtų, kad su jais pačiais taip būtų elgiamasi, o net 18 tyrimo dalyvių to apie save negali pasakyti (žr. 4.2.19., 4.2.19.1. pav.).

4.2.19., 4.2.19.1. pav. Ar galėtum apie save pasakyti taip, kad tu su kitais elgiesi taip, kaip norėtum, kad kiti su tavimi elgtųsi?

Apibendrinant mokinių manipuliacijos klasėje tyrimą, galima teigti, kad moksleivių tarpe manipuliavimo kitais reiškinys yra gana paplitęs, nes siekdami asmeninės naudos, tokios, kaip geri pažymiai, bendraklasių dėmesys, auklėtojos palankumas, pagyrimo siekis, neretu atveju vaikai imasi manipuliavimo taktikos. Dažniausias būdas pasiekti užsibrėžtus tikslus gudraujant yra melavimas, taipogi nemažas tyrimo dalyvių skaičius gali būti priskiriamas palyginimo metodais besinaudojantiems manipuliatoriams. Tyrimo metu gautų duomenų analizė patvirtino, kad vaikams yra labai sva.rbus jų teigiamo elgesio įvertinimas ir paskatinimas, ne mažiau svarbus ir adekvatus bausmės suvokimas. Galima teigti, jog kiek įvairi yra siekiama asmeninė nauda, tiek įvairūs yra ir manipuliavimo būdai. Tai patvirtino faktas, kad skirtingose aplinkose mokinių elgesys skiriasi. Dar galima akcentuoti, jog galutinis vaikų tikslas, bendraujant su kitais, yra siekis pasirodyti kiek įmanoma geresniais.
Todėl teigtina, kad tyrimo hipotezė – mokiniai, siekdami asmeninės naudos (pvz., geresnio pažymio, mokytojų palankumo, bendraklasių dėmesio ir kt.), linkę manipuliuoti – pasitvirtino.IŠVADOS
1. Manipuliuojantis žmogus siekia kontroliuoti, valdyti aplinkinius taip, kad galėtų įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus. Dažniausiai manipuliuojama dėl nepasitikėjimo savimi bei kitais, atsidūrus rizikingose situacijose, ar bijant į jas pakliūti. Kitos gana dažnos manipuliacijų priežastys – tai meilė ir noras, kad visi pritartų, paklustų. Manipuliuoti kitais galima aktyviais ar pasyviais būdais, lenktyniaujant ar būnant viskam abejingu.

2. Mokyklos klasė tampa palankia įvairioms manipuliacijoms tuomet, kai vaikai siekia aukštesnio asmeninio statuso, aplinkinių dėmesio, geresnio mokytojų vertinimo, aukštesnio pažymio, o mokytojai neatpažįsta manipuliatyvių veiksmų ir neužkerta jiems kelio. Manipuliacijas skatina ir didelis mokinių skaičius klasėje, kuomet norint susilaukti kitų dėmesio ir įvertinimo, reikia nugalėti daug konkurentų. Tuo tarpu tokius veiksmus slopina atviras pedagogų bendravimas, supratingumas, teisingumas bei manipuliacijų netoleravimas – teisingi atlygiai ir teisingos bei visiems vienodai taikomos bausmės.

3. Mokiniai gudrauja, meluoja, išsisukinėja, pasitelkdami įvairias manipuliavimo formas – apsimesdami bejėgiais, valdydami, gąsdindami kitus. Tačiau manipuliatyvūs veiksmai būdingi ne tik jiems patiems, bet ir jų mokytojams. Beje, pastarieji ir yra labiausiai atsakingi už palankaus klasės mikroklimato kūrimą, kuris skatintų atvirumą, teisingumą, saugumą bei savidrausmę.

4. Atlikus mokinių manipuliacijos klasėje tyrimą, pasitvirtino tyrimo pradžioje iškelta hipotezė. Tiek literatūros, tiek empirinio tyrimo duomenų analizė įrodė, kad mokiniai, siekdami asmeninės naudos (pvz., geresnio pažymio, mokytojų palankumo, bendraklasių dėmesio ir kt.), linkę manipuliuoti. Nors respondentai priklauso skirtingiems manipuliatorių tipams, visgi dažniausiai užsibrėžtų tikslų mokiniai siekia meluodami. Galima teigti, jog kiek įvairi yra siekiama asmeninė nauda, tiek įvairūs yra ir manipuliavimo būdai.

Nuotraukos, padarytos žodinės apklausos metuLITERATŪRA
1. Anikejeva N. Mokytojui apie psichologinį klimatą mokykloje. – Kaunas: “Šviesa”, 1988. – 97p. – ISBN 5-430-00177-5
2. Arends I. J. Mokomės mokyti. – Vilnius: “Margi raštai”, 1998. – 519p. – ISBN 9986-09-179-9
3. Augienė D. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinio pažinimo plėtros ypatumai // Pedagogika. – 2002, Nr.61, p.5-9. – ISSN 1392-0340
4. Barkauskaitė M. Paaugliai: sociopedagoginė dinamika: Monografija. – Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2001. – 134p. – ISBN 9986-869-95-1
5. Briedienė E. Drausmė ir tvarka // Dialogas. – 1998, Nr.21, p.9. – ISSN 1392-1916
6. Butkienė G., Kepalaitė A. Mokymasis ir asmenybės brendimas. – Vilnius: “Margi raštai”, 1996. – 298p. – ISBN 9986-09-116-0
7. Gedvilienė G. Mokymuisi bendradarbiaujant palankios aplinkos kūrimas // Socialinė psichologinė adaptacija ir švietimo sistema (1 knyga). – Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 1999. – P.47-52
8. Indrašienė V. Pamokos planavimas ir organizavimas // Socialinis ugdymas IV. – Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2001. – P.59-65
9. Ivanauskienė F. Individualioji klasės auklėtojo veiklos programa. – Radviliškis: “Litera”, 2000. – 104p. – ISBN 9955-410-06-X
10. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosios programos. – 1997. – http://www.pedagogika.lt/bp/p03.doc (cit. 2005 02 21)
11. Mackonienė V. Paauglio statusas klasėje kaip socialinis pedagoginis fenomenas: Magistro tezės, socialinė pedagogika, Vilniaus pedagoginis universitetas, 2002. – 66p. – http://www.vpu.lt/socpedagogika/tile/virgos_baigiamasis.doc (cit. 2005 02 21)
12. Petrėnaitė A. Klasės bendruomenės kūrimas atskleidžiant mokinių kūrybines galias // Socialinis ugdymas III. – Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2000. – P.82-87 – ISBN 1392-9569
13. Pikūnas J., Palujanskienė A. Asmenybės vystymasis: Kelias į savęs atradimą. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2001. – 242p. – ISBN 9986-418-14-3
14. Pranulis V. Marketingo tyrimai. – Vilnius: “Kronta”, 1998. – 166p. – ISBN 9986-89-79-10-8
15. Rupšienė L. Nenoras mokytis – socialinis pedagoginis reiškinys: Monografija. – Klaipėda: Klaipėdos Universitetas, 2000. – 219p. – ISBN 9955-456-06-X
16. Shrostrom E. Prieš Karnegį. – Vilnius: “Kentauras”, 1998. – 112p. – ISBN 9986-674-03-04
17. Suslavičius A. Socialinė psichologija. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 1998. – 176p. – ISBN 9986-19-324-9
18. Žydžiūnaitė V. Slaugos mokslinių tyrimų metodologijos pagrindai. – Vilnius: Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras, 2001. – 176p. – ISBN 9986-677-06-8PRIEDAS
1 PRIEDAS

TYRIMO ANKETA

Gerb. moksleivi (-e),

3c klasės moksleivis E.Gorodeckas atlieka apklausą, kurios tikslas – išsiaiškinti kaip tu sieki bendraklasių dėmesio, mokytojų pripažinimo, geresnio pažymio.
Ši anketa yra anoniminė. Anketoje nėra nei teisingų, nei neteisingų atsakymų. Tad prašau atsakyti į kiekvieną klausimą, pasirenkant ir pažymint  tau labiausiai tinkančius atsakymus.

Sėkmės pildant anketą!

Tavo lytis:  Vyras;  Moteris;

Atsakyk į kiekvieną klausimą:
Ar tau patinka mokytis šioje klasėje?  Taip;  Ne;
Ar gerai sutari su auklėtoja?  Taip;  Ne;
Ar yra mokinių su kuriais tu nesutari ir norėtum, kad klasėje jų visai nebūtų?  Taip;  Ne;
Ar yra įvairiai išsidirbinėjančių mokinių, siekiant klasiokų bei mokytojų dėmesio?  Taip;  Ne;

Kaip tu jautiesi savo klasėje? Pažymėk po 1 atsakymą prie kiekvieno teiginio.

Dažnai Kartais Niekada
Visi nori su manimi draugauti
Aš visiems vadovauju
Klasėje esu tylus ir kiti manęs nepastebi
Jaučiuosi atstumtas ir nereikalingas

Kas mokykloje tau yra svarbu? Pažymėk po 1 atsakymą prie kiekvieno teiginio.

Svarbu Nelabai svarbu Nesvarbu
Vadovauti klasiokams
Kad auklėtoja mane mylėtų
Patikti kitiems mokytojams
Geri pažymiai
Žinios, gebėjimai
Smagiai praleisti laiką

Kodėl tu stengiesi mokytis, gauti geresnius pažymius? Pažymėk tik 1 atsakymą.
 Mokausi, nes man įdomu ir noriu kuo daugiau sužinoti;
 Mokausi, nes tai yra privaloma;

Kokie tavo pažymiai?
 Prasti (5 ir mažiau);  Vidutiniški (6 – 7);  Geri (8 – 10).

Kaip stengiesi gauti geresnį pažymį? Pažymėk visus tau tinkančius atsakymus.
 Sąžiningai išmokstu viską, kas užduota;
 Kartais pameluoju mokytojai, kad mane tėvai griežtai nubaus už blogą pažymį;
 Stengiuosi sukelti mokytojos gailestį;
 Kartais pradedu verkti;
 Kita (įrašyk)

Ar kartais nusirašinėji per pamokas?  Taip;  Ne;

Ką darytum atsidūręs (-usi) tokioje situacijoje: neišmokai pamokos, o tave pakviečia atsakinėti.
 Einu atsakinėti, t.y. “bandau savo laimę”;  Stengiuos iš vis neiti į pamoką, kurios nemoku;
 Atvirai pasakau, kad nemoku;  Visada pasiruošiu pamokoms ir tokių problemų neturiu;
 Pameluoju, kad niekaip negalėjau išmokti;  Kita (įrašyk)_________________________________________

Kada tu bėgi iš pamokų? Pažymėk po 1 atsakymą prie kiekvieno teiginio.

Dažnai Kartais Niekada
Kai neišmokstu pamokos
Kai rašom kontrolinį darbą
Kai susipykstu su klasiokais
Kai susipykstu su mokytojais
Kita (įrašyk)

Kaip dažnai praleidi pamokas? Pažymėk tau tinkantį atsakymą.
 Kurį laiką iš vis nelankiau mokyklos;  Kartais (2 – 6 pamokas per savaitę);
 Dažnai (2 – 3 dienas per savaitę);  Niekada arba retu atveju, kai sergu.

Kaip dažnai meluoji? Pažymėk po 1 atsakymą prie kiekvieno teiginio.

Dažnai Kartais Niekada
Klasiokams
Auklėtojai
Dalykų mokytojams
Tėvams
Kiemo draugams

Ar kartais būna taip, kad kiti supranta, jog tu meluoji?  Taip;  Ne;

Kaip jautiesi išsisukęs iš padėties pameluodamas? Pažymėk tik 1 atsakymą.
 Džiaugiuosi, kad pavyko išsisukti;
 Nerimauju, kad neišaiškėtų tiesa;

Ar esi kada nors apkaltinęs klasės draugus, kai iš tikrųjų pats buvai kaltas?

 Taip;  Ne;

Įsivaizduok situaciją, jog tau tėvai pasakė, jeigu nepagerės šio semestro pažymiai, nenupirks tau naujo kompiuterio. Viena mokytoja mano, kad tu nenusipelnei geresnio pažymio. Ką tada tu darytum? Pažymėk tik 1 atsakymą.
 Bandyčiau sugraudinti mokytoją verkšlendamas ir maldaudamas geresnio pažymio;
 Apkaltinčiau mokytoją neteisingumu ir imčiau gąsdinti, kad pasiskųsiu tėvams, direktorei arba visai nebesimokysiu;
 Apšaukčiau mokytoją, kad aš jai nepatinku, todėl ji man ir .gaili geresnio pažymio;
 Bandyčiau palyginti save su kokiu nors kitu mokiniu, sakydamas, jog jis mažiau mokėsi arba kažko visai nepadarė, bet jam vis vien parašė geresnį pažymį;
 Išrėžčiau mokytojai, kad visi kiti pažymiai yra geresni, tik vienintelio šio prastas;
 Bandyčiau meluoti, kad labai daug mokiausi ir vaidinčiau, kad niekaip nesuprantu, kodėl pažymiai nėra labai geri;
 Kita (įrašyk)________________________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________________________________________

Kaip dažnai stengiesi pasirodyti geresniu nei esi? Pažymėk po 1 atsakymą prie kiekvieno teiginio.

Dažnai Kartais Niekada
Kai kalbuosi su auklėtoja
Kai atsakinėju
Kai teisinuosi neišmokęs pamokos
Kai jaučiuos kaltas
Kita (įrašyk)

Pažymėk 1 atsakymą:
 Džiaugiuosi, kai mano bendraklasiams gerai sekasi;
 Džiūgauju, kai jiems kas nors nepasiseka, kai jie prie visų apsikvailina.

Ar sutinki su šiais teiginiais?
Mano elgesys skiriasi namie ir mokykloje  Taip;  Ne;
Mokytojoms patinka pataikaujantys mokiniai  Taip;  Ne;
Mandagus elgesys padeda gauti geresnį pažymį  Taip;  Ne;
Kai gresia bausmė, geriau pameluoti  Taip;  Ne;

Ar galėtum apie save pasakyti, kad tu su kitais elgiesi taip, kaip norėtum, kad kiti su tavimi elgtųsi?

 Taip;  Ne;

Dėkoju už atsakymus!

2 PRIEDAS

TYRIMO ANKETA

3a klasės moksleiviai L.Uždavinys ir M.Leišys atlieka žodinę apklausą, kurios tikslas – išsiaiškinti kaip tu sieki bendraklasių dėmesio, mokytojų pripažinimo, geresnio pažymio.
Anketoje nėra nei teisingų, nei neteisingų atsakymų.
Atsakyk į kiekvieną klausimą:
Ar tau patinka mokytis šioje klasėje?  Taip;  Ne;
Ar gerai sutari su auklėtoja?  Taip;  Ne;
Ar yra mokinių su kuriais tu nesutari ir norėtum, kad klasėje jų visai nebūtų?  Taip;  Ne;
Ar yra įvairiai išsidirbinėjančių mokinių, siekiant klasiokų bei mokytojų dėmesio?  Taip;  Ne;

Kodėl tu stengiesi mokytis, gauti geresnius pažymius? Pažymėk tik 1 atsakymą.
 Mokausi, nes man įdomu ir noriu kuo daugiau sužinoti;
 Mokausi, nes tai yra privaloma;

Kokie tavo pažymiai?
 Prasti (5 ir mažiau);  Vidutiniški (6 – 7);  Geri (8 – 10).

Kaip stengiesi gauti geresnį pažymį? Pažymėk visus tau tinkančius atsakymus.
 Sąžiningai išmokstu viską, kas užduota;
 Kartais pameluoju mokytojai, kad mane tėvai griežtai nubaus už blogą pažymį;
 Stengiuosi sukelti mokytojos gailestį;
 Kartais pradedu verkti;
 Kita (įrašyk)

Ar kartais nusirašinėji per pamokas?  Taip;  Ne;

Ką darytum atsidūręs (-usi) tokioje situacijoje: neišmokai pamokos, o tave pakviečia atsakinėti.
 Einu atsakinėti, t.y. “bandau savo laimę”;  Stengiuos iš vis neiti į pamoką, kurios nemoku;
 Atvirai pasakau, kad nemoku;  Visada pasiruošiu pamokoms ir tokių problemų neturiu;
 Pameluoju, kad niekaip negalėjau išmokti;  Kita (įrašyk)_________________________________________

Kaip dažnai praleidi pamokas? Pažymėk tau tinkantį atsakymą.
 Kurį laiką iš vis nelankiau mokyklos;  Kartais (2 – 6 pamokas per savaitę);
 Dažnai (2 – 3 dienas per savaitę);  Niekada arba retu atveju, kai sergu.

Ar kartais būna taip, kad kiti supranta, jog tu meluoji?  Taip;  Ne;

Kaip jautiesi išsisukęs iš padėties pameluodamas? Pažymėk tik 1 atsakymą.
 Džiaugiuosi, kad pavyko išsisukti;
 Nerimauju, kad neišaiškėtų tiesa;

Ar esi kada nors apkaltinęs klasės draugus, kai iš tikrųjų pats buvai kaltas?

 Taip;  Ne;

Pažymėk 1 atsakymą:
 Džiaugiuosi, kai mano bendraklasiams gerai sekasi;
 Džiūgauju, kai jiems kas nors nepasi.seka, kai jie prie visų apsikvailina.

Ar sutinki su šiais teiginiais?
Mano elgesys skiriasi namie ir mokykloje  Taip;  Ne;
Mokytojoms patinka pataikaujantys mokiniai  Taip;  Ne;
Mandagus elgesys padeda gauti geresnį pažymį  Taip;  Ne;
Kai gresia bausmė, geriau pameluoti  Taip;  Ne;

Ar galėtum apie save pasakyti, kad tu su kitais elgiesi taip, kaip norėtum, kad kiti su tavimi elgtųsi?

 Taip;  Ne;

Leave a Comment