TURINYS
ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………………31. SMURTO SAMPRATA BEI JO RŪŠYS………………………………………………………………………41.1. STATISTINIAI SMURTO PRIEŠ MOTERIS DUOMENYS…………………………………..82. SMURTO RATAS…………………………………………………………………………………………………….113. PRAKTINIAI PATARIMAI ŠEIMINIO SMURTO AUKOMS BEI PAGALBOS BŪDAI…15ĮŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………..20Naudota literatūra…………………………………………………………………………………………………………..21ĮVADASSmurtas priš moteris rodo visuomenėje vis dar gyvuojančią lyčių bei ekonominę nelygybę. Daugelyje kultūrų smurtas prieš moteris nelaikomas nukrypimu nuo normos, todėl kuo plačiausiai toleruojamas. Taip visuomenė bando išplėsti ir stiprinti vyro vaidmenį šeimoje, o moteris viso labo tėra tik vyro priklausinys. Taigi smurto prieš moteris kilmė slypi socialinėje struktūroje, kurioje lyčių nelygybę lemia vertybių, tradicijų, papročių, įpročių ir pažiūrų visuma. Kadangi daugelis smurto prieš moteris poreiškių neviešinama, nes moterys, bijodamos gėdos ir pažeminimo, “nenori nešti šiukšlių iš šeimos”, tiksli smurto statistika nežinoma tiek pažangiose, tiek besivystančiose šalyse. (Miškinis K., 2003)
Darbo tikslas – išanalizuoti smurto prieš moterį šeimoje ypatybes.
Objektas – smurtas prieš moterį šeimoje
Uždaviniai:1. Išsiaiškinti smurto prieš moterį savokos reikšmę bei smurto prieš moteris rūšis;2. Išsiaiškinti kas tai yra smurto ratas;3. Išsiaiškinti pagrindinius pagalbos būdus smurtą patyrusioms moterims, bei sužinoti kokios institucijos gali suteikti kvalifikuotą pagalbą smurto aukoms.
Darbo metodika – mokslinės lioteratūros analizė1. SMURTO SAMPRATA BEI JO RŪŠYSPradedant nagrinėti smurto prieš moteris sampratą, reikia paminėti, kad jis gali būti suprantamas plačiąja ir siaurąja prasme. Teisinėje literatūroje nėra labai tikslaus apibrėžimo. Smurtas plačiąja prasme suprantamas kaip fizinė, psichologinė, seksualinė prievarta, žmogaus nepriežiūra. (Vidrinskaitė S., 2002)Smurtą suprantame kaip fizines ar emocines kančias, sužalojimus panaudojant jėgą, siekiant fiziškai ar psichologiškai paveikti, prievartinį asmens laisvių suvaržymą, turintį įtakos normaliai egzistencijai. Smurtas — tai ne savikontrolės praradimas, o bandymas valdyti kitą žmogų ar situaciją. (Dirsienė N., 2005) Švedijos žurnalistė Cattis Grant pažymi, kad smurtas yra jėga, kuri kiekvieną gąsdina, skaudina ir žaloja, priverčia vieną asmenį paklusti kito valiai. Prievarta ir smurtas – sąvokos, dažniausiai vartojamos nagrinėjant smurtinius nusikaltimus, padaromus šeimose, buityje. Šios sąvokos sąlygiškai vartojamos kaip sinonimai, tačiau teisinėje kalboje rekomenduotina vartoti „prievartos“ terminą, nes kalbama apie teisinį aukos ir smurtautojo konflikto nagrinėjimą, kai vertinami vieno asmens (smurtautojo) veiksmų kito asmens (aukos) atžvilgiu pobūdis, priežastys ir padariniai. (Uscila R., 2004)Smurtas prieš moterį yra vartojamas su žodžiu moteris, nes moterys – dažniausiai nukenčia nuo tarpasmeninio smurto. Prieš jas smurtaujama vien dėl lyties, silpnumo ir iš esmės žemo statuso. Šis galios bei statuso nebuvimas daro moteris labiau pažeidžiamas. “Šis terminas reiškia bet kokį smurto aktą prieš lytį, kuris sukelia arba gali sukelti moterims fizinę, lytinę ar psichologinę žalą bei kentėjimą, taip pat reiškia grasinimus atlikti tokius veiksmus, prievartą arba despotiškai atimti laisvę tiek visuomeniniame, tiek privačiame gyvenime” (Jungtinių Tautų Smurto prieš moterį panaikinimo deklaracija). Buitinis smurtas yra fizinė, žodinė, emocinė, psichologinė prievarta bei/ar moters vertimas lytiškai santykiauti. Šis smurto prieš moterį apibrėžimas apima grasinimą grėsmingais žodžiais ar veiksmais, mušimą, ginklo naudojimą, išžaginimą, įkalinimą, finansinę kontrolę, žiaurumą prieš ją ar kitus žmones, daiktus, kuriais ji rūpinasi bei žeidžiančią ir/arba žeminančią kalbą. (Mačiulienė K., 2002)Smurtas prieš moteris yra reiškinys, būdingas ir išsivysčiusioms šalims, nors visuomenė formaliai tai smerkia. Pasenusios pažiūros apie moters padėtį visuomenėje tebėra gyvos ir pateisina vyrų prievartą moterų atžvilgiu. Neturime vieningo termino, apibrėžiančio smurtą prieš moterį. Policijos pareigūnai ar žiniasklaida tai vadina buitiniu konfliktu, socialiniai darbuotojai – šeiminiu smurtu ar prievarta/smurtu prieš moterį. (Dirsienė N., 2005)
Dažnas iš mūsų, girdėdamas terminą „smurtas” įsivaizduoja šiurkščią prievartą, fizinės jėgos pavartojimą prieš asmenį, sukeliantį fizinį skausmą ar ribojantį nukentėjusiojo laisvę. Smurtas visuomenėje yra suvokiamas kaip fizinė, psichologinė, seksualinė prievarta, kurią nukentėjusysis patiria dalyvaudamas visuomeniniame gyvenime. Tuo tarpu kalbant apie šeiminį smurtą, pažymėtina, jog specialiuose tyrimuose smurto prieš moteris sąvoka dažniausiai yra taikoma kaip kompleksinė, apimanti psichologinę, fizinę seksualinę ir ekonominę prievartą, taip pat žmogaus nepriežiūrą. Vieningo šeiminio smurto apibrėžimo, kaip ir smurto apskritai, literatūroje nerasime: vieni autoriai jį įvardija akcentuodami vienus požymius, kiti – kitus. Įdomu tai, jog šeiminio smurto sąvoka kai kuriose užsienio valstybėse yra vartojama kalbant apie smurtą, kuris gali pasireikšti stumdymu, žnaibymu, spjaudymu, spardymu, mušimu, smaugimu, deginimu, badymu, daužymu bei kitomis formomis. Kartais šeiminio smurto sąvoka yra vartojama tik prievartos prieš moteris atvejais, tačiau dažniausiai ji atspindi santykius tarp kaltininko ir aukos, kuriuos sieja ilgalaikis ryšys. Pažymėtina, jog literatūroje, kalbant apie smurtą tarp sutuoktinių ar sugyventinių, galima rasti terminą „prievarta prieš žmonas (vyrus). (Dirsienė N., 2005)Dažniau…siai pirma pasireiškia psichologinis smurtas, kurį tam tikru metu papildo įvairaus sunkumo fiziniai veiksmai, po to jie gali peraugti ir į seksualinį smurtą. (Dirsienė N., 2005) Fizinė, ekonominė prievarta neatsiejama nuo psichinės, emocinės, o seksualinė – nuo fizinės. (dr. Uscila R., 2004) Išskirtinos šios prievatros rūšys: fizinė, emocinė, psichinė, seksualinė, ekonominė, asmens nepriežiūra ir kt. Prievartos rūšių atskyrimas yra sąlyginis dalykas, nes retai pasitaiko, kad viena prievartos forma būtų atskirta nuo kitos. Fizinis smurtas – tai visuomenei pavojingas poveikis kito žmogaus organizmui, įvykdomas prieš jo valią. Fizinio smurto veiksmų pobūdis gali būti įvairus: smūgiai, mušimas, žalojimas ir kitoks poveikis žmogaus kūno išoriniam paviršiui ir jo vidaus organams, panaudojant fizinę jėgą, šaltąjį ar šaunamąjį ginklą arba kitus daiktus,skysčius, medžiagas ir t.t. Nusikalstami smurtiniai veiksmai skiriasi aukai padarytosžalos dydžiu. (Dirsienė N., 2005) Fizinė prievarta – tai smurtautojo veiksmai, dėl kurių sutrikdoma asmens sveikata, jis susargdinamas arba sužalojamas jo kūnas, pažeidžiamas audinių (organų) vientisumas arba sutrikdomos jų funkcijos. Dažnai klaidingai nurodoma, kad fizinė prievarta – tai tik asmens mušimas, stumdymas, smaugimas ir pan. Būtina žinoti, kad fizinė prievarta gali pasireikšti šiais poveikiais: a) fiziniu, b) cheminiu, c) psichiniu, d) būtinos pagalbos nesuteikimu. (dr. Uscila R., 2004) Buitinio smurto kategorijoje Fizinė prievarta – tai fizinės grėsmės ar grasinimų panaudojimas, siekiant kontroliuoti kitą asmenį. Tai ir kumščiojimas, mušimas, smaugimas, kandimas bei daiktų mėtymas į žmogų, spardymas bei stumdymas, ginklo – šautuvo ar peilio, naudojimas. Dažniausiai fizinė prievarta laikui bėgant didėja ir gali baigtis moters mirtimi. (Mačiulienė K., 2002) Fizinį smurtą vertinant ne teoriškai, bet praktiškai skiriamos tokios jo apraiškos formos, kurios realiame gyvenime pasitaiko dažniausiai:• smūgiai, įžnybimai, spyriai, kirčiai, daiktų svaidymas, daužymas į sieną;• fiziškas trukdymas bandyti išeiti iš namų;• uždarymas patalpoje iš lauko;• atsisakymas padėti pasiligojusiai, susižeidusiai ar nėščiai;• trukdymas kreiptis medicinos pagalbos;• moters turto gadinimas. (Dirsienė N., 2005)Psichologinis smurtas gali pasireikšti kaip bauginimas, gąsdinimas panaudoti smurtą. Tai poveikio priemonė psichikai, siekiant priversti auką paklusti smurtautojo reikalavimams. Dažniausiai grasinama pasakymais, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu, sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį. (Dirsienė N., 2005) Psichinė (emocinė) prievarta – tai žmogaus niekinimas, keiksnojimas necenzūriniais žodžiais, žodinė agresija, baimės jausmo sukėlimas, gąsdinimas, grasinimai sužaloti auką arba jos artimuosius, nuolatinės įtampos, stresų sukėlimas, taip pat vertimas jaustis kaltu, nors tam nėra objektyvaus pagrindo. Psichologinio smurto terminas teisinėje kalboje dažniau vartojamas psicinės prievartos terminu. (dr. Uscila R., 2004) Emocinė ar žodinė prievarta – nepriimtinas elgesys bei partnerės savigarbos žeminimas. Tai gali būti kritika, grasinimai, įžeidimai, žeminantys komentarai bei manipuliacija. (Mačiulienė K., 2002)Psichologinis smurtas šeimoje prieš moterį pasireiškia kaip:• pastovi kritika, šauksmai arba skriaudimas (pavyzdžiui, sakant, kad ji perstora, liesa, kvaila, labai bloga motina, partnerė, meilužė ir pan.);• jausmų ignoravimas;• įsitikinimų išjuokimas;• draudimas eiti į darbą (norint apriboti bendravimą);• manipuliavimas moterimi, melavimas;• atsisakymas išeiti su ja į viešumą;• trukdymas moteriai palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais;• viešas moters žeminimas;• persekiojimas darbe;• grasinimai pagrobti vaikus. (Dirsienė N., 2005)Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į gyvybę, sveikatą, moters kūno neliečiamumą, bet ir jos garbę, t.y. tuo pačiu metu seksualiniame smurte yra suderinti fizinio ir psichologinio smurto bruožai. (Dir…sienė N., 2005) Seksualinė prievarta – nederamas seksualinis elgesys ar partnerio kontrolė. Tai gali būti reikalavimas santykiauti prievarta, tam tikri veiksmai, verčiant moterį santykiauti su kitais žmonėmis, seksualiai žeminantis elgesys ir/arba nesaugaus sekso reikalavimas. Seksualinis grasinimas yra seksualinis kontaktas be sutikimo, neatliekant lytinio akto. (Mačiulienė K., 2002) Seksualinė prievarta – tai smurtautojo veiksmai, nukreipti prieš moters seksualinę, lytinę laisvę, apsisprendimą, kūno neliečiamumą. Ji neatsiejama nuo kitų prievartos formų, pavyzdžiui, fizinės arba emocinės. (dr. Uscila R., 2004) Seksualinis smurtas šeimoje pasireškia tokiomis formomis:• elgiamasi su moterimi kaip su sekso objektu;• vertimas nusirengti prieš jos valią;• santykiavimas ypatingai žiauriai, neretai prieš tai sumušant;• vertimas lytiškai santykiauti prieš jos valią;• pavyduliavimas ir jos kaltinimas meilės ryšiais su kuo nors;• vertimas stebėti ir kartoti pornografinius veiksmus. (Dirsienė N., 2005) Ekonominis smurtas — kai vienas suaugęs šeimos narys iš kito atima galimybę tvarkyti šeimos biudžetą, turėti lėšų ir teisių jas tvarkyti savo nuožiūra, ekonominis spaudimas nepilnamečiams ir t.t. (Dirsienė N., 2005) Lietuvoje nelabai suprantama ir retai įvardinama tokia smurto rūšis – kaip ekonominis smurtas. Tradiciškai mąstančioje patriarchalinėje visuomenėje namų ūkio tvarkymas yra laikomas moters veiklos sritimi. Tačiau vyras kontroliuoja šeimos išlaidas. Moterys, kai vyras nesuteikia šeimai reikiamos finansinės paramos, tampa ekonomiškai nuo vyro priklausomomis. Taip gali būti ribojama moters laisvė; ji negali palikti smurtaujančio vyro, nes viena nepajėgia ekonomiškai išlaikyti savęs ir vaikų. (Vidrinskaitė S., 2002) Ekonominė prievarta – tai smurtautojo veiksmai, kai pasinaudojama realiu arba menamu finansiniu, materialiu aukos priklausomumu nuo smurtautojo kartu siekiant ją palaužti, riboti jos laisvę disponuoti asmeniniu arba bendru sutuoktinių turtu ir pan. Žlugdomas aukos profesinis gyvenimas, karjera dažniausiai nurodant, kad moteris turi rūpintis buitimi, namais ir vaikais. Moteris ir vaikai badauja, apie tėvo, partnerio pareigas pamirštama, o finansinės paramos prašoma kaip išmaldos. Situacija yra itin problemiška, kai moteris neturi savo gyvenamojo ploto, nuolatinio darbo, augina vaiką, aukoja savo interesus ir taip paklūsta smurtautojui. (dr. Uscila R., 2004) Labiausiai paplitusios ekonominio smurto šeimoje prieš moteris formos:• neleisti moteriai dirbti;• atimti iš jos visus pinigus, vertimas prašyti iš jo pinigų savo ir šeimos reikmėms;• kontroliuoti šeimos biudžetą ir vienvaldiškai priimti finansinius sprendimus. (Dirsienė N., 2005)Nepriežiūra – tai dėmesio asmeniui stoka, nesirūpinimas, draudimas lavintis, šviestis, fiziškai vystytis, marinimas badu ir t. t. —visa tai fizinio ir psichologinio smurto dalis. Ši smurto forma pražūtinga tose šeimose, kuriose smurtaujama ne tik prieš moterį (motiną), bet ir prieš vaiką. Motina yra bejėgė apginti savo vaikus, nes pati yra smurto auka, kuri kartais iš nevilties pati griebiasi smurto. Dėl nepriežiūros, netinkamos slaugos, pavėluotos medicininės pagalbos smurto aukas gali ištikti mirtis, atsirasti įvairių ligų recidyvų, fizinė negalia.Išnagrinėję visas šeiminio smurto apraiškų rūšis, galime daryti išvadą, kad daugeliu atveju nebūtinai pasireiškia tik viena smurto rūšis, neretai smurtas namuose yra fizinio, seksualinio, psichologinio ir ekonominio smurto derinys. Svarbu prisiminti, kad prievarta prieš asmenį yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas, o šeiminis smurtas dažniausiai yra mišrus, t.y, patiriamas kelios jo formos. (Dirsienė N., 2005) Akivaizdu, kad aukos patiria visą kompleksą prievartos apraiškų. (dr. Uscila R., 2004)1.1 STATISTINIAI SMURTO PRIEŠ MOTERIS DUOMENYS
Lietuvos visuomenėje vis daugėja nusikaltimų. Statistikos departamento duomenimis (2000), nuolat daugėja nusikaltimų asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui. Tač…iau ne visi nusikaltimai būna užregistruoti. Iš šimto nukentėjusių apie seksualinį nusikaltimą policijai pranešė tik 7. Dėl to oficialioji statistika atspindi tik mažą dalį nusikaltimų prieš asmenį. 1994 metų tyrimas „Moteris Lietuvos visuomenėje” (Purvaneckienė, 1995) buvo vienas pirmųjų bandymų nustatyti tikrąjį nusikaltimų prieš asmenį mastą. Šio tyrimo rezultatai leido padaryti keletą svarbių apibendrinimų. Visų pirma jie dar kartą patvirtino, kad apie daugumą smurtinių nusikaltimų nėra pranešama policijai, ir jie neatsispindi statistikoje. Antra, rezultatai parodė, kad viešose vietose nuo fizinio smurto dažniau nukenčia vyrai. Šeimose nuo tėvų smurto dažniau kenčia berniukai. Tuo tarpu suaugusiųjų šeimyniniame gyvenime smurto aukomis tampa beveik vien moterys. Seksualinį smurtą taip pat dažniausiai patiria moterys. Kaip tik pastarosios dvi smurto rūšys rečiausiai patenka į teisėtvarkos pareigūnų akiratį, o tuo pačiu ir į statistikos duomenis. 1994 metų tyrimas parodė, kad norint sužinoti tikrąjį smurto prieš moteris mastą, reikia atlikti išsamų viktimologinį smurto prieš moteris tyrimą. Toks tyrimas ir buvo atliktas 1997 metais (Purvaneckienė, 1999). Pateikiami pagrindiniai šio tyrimo rezultatai:* 63,3% suaugusių Lietuvos moterų nuo tada, kai joms suėjo 16 metų, bent kartą patyrė vyrų fizinį, seksualinį smurtą arba grasinimus;*42,4% šiuo metu ištekėjusių arba gyvenančių neregistruotoje santuokoje moterų bent kartą patyrė savo dabartinio sutuoktinio/partnerio fizinį, seksualinį smurtą ar grasinimus;* savo buvusio vyro ar partnerio fizinį, seksualinį smurtą ar grasinimus patyrė 53,5% praeityje santuokinių ryšių turėjusių moterų;* 11% suaugusių Lietuvos moterų nuo tada, kai joms suėjo 16 metų, bent kartą patyrė nepažįstamų vyrų fizinį, 8,2% – draugų ir 14,4% – pažįstamų ar giminių seksualinį smurtą arba grasinimus;* 71,4% suaugusių Lietuvos moterų nuo tada, kai joms suėjo 16 metų, bent kartą patyrė nepažįstamų vyrų, 43,8% – pažįstamų vyrų seksualinį priekabiavimą;
* 26,5% suaugusių Lietuvos moterų nuo tada, kai joms suėjo 16 metų, bent kartą patyrė nepažįstamų vyrų, 18,2% — pažįstamų vyrų lytinę prievartą; 17%) – jų susitikimų partneriai bandė priversti lytiškai santykiauti, kai jos to nenorėjo;* tik 3,4% smurtą patyrusių moterų teigė, kad išpuolis jų visiškai nepaveikė; absoliuti dauguma jautė pyktį, bejėgiškumą, liūdesį bei kitas neigiamas emocijas;
* policijai apie nusikaltimą pranešė tik 10,6% visų nukentėjusių;* moterys, užaugusios šeimoje, kurioje tėvas smurtavo prieš jas arba jų motiną, dažniau tampa sutuoktinio smurto aukomis; vyrai, užaugę šeimoje, kurioje tėvas smurtavo prieš motiną, dažniau naudoja smurtą prieš savo sutuoktinę;
* 75,3% suaugusių moterų nesijaučia saugios įvairiose situacijose, susietose su užpuolimu;* 79% suaugusių Lietuvos moterų galvoja, kad saugiausia vieta moterims ir vaikams yra jų namai. (Purvaneckas A., Purvaneckienė G., 2001)
Akivaizdu, kad smurtas prasideda šeimoje. Tėvų šeimoje buvo smarkiai sumušti 22%) vyrų ir 14%) moterų, 20% moterų buvo nors kartą smarkiai sumuštos savo šeimoje. Tai iškalbingi skaičiai. Jei neskaičiuosime niekada netekėjusių moterų, ši dalis padidėja iki 23%). Galima padaryti išvadą, kad beveik ketvirtadalis kada nors buvusių santuokoje moterų (ir 5,5% vyrų) savo šeimoje bent kartą buvo sumuštos. Taigi kas ketvirtoje Lietuvos šeimoje nors kartą įvyko fizinio smurto proveržis. Tyrimo rezultatai rodo, kad dažniau savo vyrų/partnerių smurtą patiria žemesnio išsilavinimo moterys. Neskaičiuojant niekada netekėjusių moterų, smurto patirties priklausomybė nuo išsilavinimo tokia: nuo savo vyrų/partnerių smurto bent kartą nukentėjo 25% turinčių nebaigtą vidurinį ar žemesnį išsilavinimą, 23% turinčių vidurinį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą ir 14% pasiekusių aukštąjį išsilavinimą moterų. Nėra bendros ir aiškios duomenų rinkimo metodikos apie smurto šeimoje atvejus, nukentėjusiuosius nuo smurto ir pan. Jungtinių tautų plėt…ros fondo moterims remiamos švietimo kampanijos “Gyvenimas be smurto” 2001 – 2002 m. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, psichologinį smurtą/smurtą šeimoje yra patyrę 82% apklaustų, vyresnių nei 16 metų moterų, fizinę smurtą yra patyrę 35 % apklaustųjų. 87 % visų apklaustų respondentų atsakė, kad Lietuvoje egzistuoja smurtas prieš moterį šeimoje.
Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato (Vilniaus VPK) duomenimis, per aštuonis 2004 metų mėnesius į Vilniaus miesto policiją dėl smurto šeimoje kreipėsi 5287 moterys (2002 metais tik 1900). Tokia statistika rodo padažnėjusius smurto atvejus, ir moterų nenorą tyliai kęsti visuomenės daugumos vis dar toleruojamą buitinį smurtą. Apibendrinant galima teigti, kad smurto mūsų visuomenėje nemažėja. Pagrindinė moterų problema – smurtas šeimoje ir seksualinis smurtas. Vaikystėje šeimoje patirtas smurtas sudaro galimybę patirti smurtą vedybinėje šeimoje. Seksualinio priekabiavimo atvejų per laikotarpį tarp dviejų tyrimų sumažėjo, ir tai galima sieti su Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo priėmimu. Šis faktas leidžia tikėtis, kad priėmusatitinkamus įstatymus butų galima sumažinti smurto šeimose paplitimą. (Purvaneckas A., Purvaneckienė G., 2001)2. SMURTO RATASBejėgiškumas, pavyduliavimas būna įprasti paaiškinimai, kodėl vyrai vaitoja smurtą prieš moteris. Bejėgiškumą tikriausiai labiau patiria moterys, kai būna priverstos pasiduoti. Kadangi moterys yra silpnesniojo padėtyje fiziškai ir visuomenės hierarchijoje, jos turėtų jaustis labiau bejėgės ir mušti savo šeimos narius. (Dirsienė N., 2005)Teigiama, kad smurtaujantys vyrai neretai patys būna patyrę prievartą vaikystėje, vartoja alkoholį ar narkotikus. Vaikystė gali turėti įtakos suaugusio asmens elgesiui, bet ne visi vyrai, augę stebėdami smurtą prieš moteris arba patys jį patyrę, suaugę smurtauja prieš moteris. Taip pat ne visas smurtas vykdomas, kai vyras yra paveiktas svaigalų. Nereikia pamiršti, kad smurtautoju gali būti ne tik asocialus asmuo, bedarbis, grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Smurtaujančių vyrų yra visose visuomenės grupėse, ir kuo aukštesnis smurtautojo socialinis statusas, tuo prieš moterį naudojamo smurto formos yra rafinuotesnės. (Dirsienė N., 2005)Smurtas prieš moteris kyla dėl daugelio priežasčių. K. Miškinis išskiria dažniausias:• Nesutarimai šeimoje (dėl vaikų auklėjimo, dėl materialinių-ekonominių dalykų, dėl požiūrio į darbą ir buities rūpesčių, dėl požiūrio į žmogaus laisvę ir pan.)• Alkoholizmas. Girtaujantis asmuo įgyja amoralių, asocialių bruožų, smunka vertybinės orientacijos. Grįžęs į namus, girtuoklis triukšmauja, keikiasi, gasdina žmoną ir vaikus, mušasi.• Nedarbas. Neturintis darbo žmogus jaučia piktumą ant viso pasaulio, visų žmonių. Kadangi arčiausiai yra šeimos nariai, be to, šeimoje išlieti pyktį mažiausiai pavijinga, tai taip ir daroma – susikaupusio pykčio iškrovą patiria šeima. • Žiaurus charakteris. Daugelis smurtininkų vaikystėje patys patyrė smurtą. Suaugę jie tarsi keršija už tai, ką patys išgyveno. Pamažu charakterio nukrypimai pereina į despotizmą ir tampa smurtaujančio asmens gyvenimo norma.• Depresija. Depresyvus žmogus viskuo nepatenkintas, jaučiasi nelaimingas, dėl to kankindamas kitus, tarsi „sulygina“ juos su savimi.• Nemokėjimas konstruktyviai spręsti šeimos konfliktų.• Nuolatiniai moterų priekaištai. Nepaliaujami, labai dažni moterų priekaištai vyrams arba sugyventiniams taip pat sukelia vyrų žiausrumo proveržius.• Skurdas. Skurdas gimdo neviltį, pažeminimą, pyktį. Skurde gyvenantys žmonės nebepajėgia mylėti, gerbti nei savęs, nei kito. Be to, skurdas yra bene svarbiausia psichikos sutrikimų priežastis. (Miškinis K., 2003)Žmogų, galintį peržengti ribą, reikia atpažinti kuo anksčiau. Naivu manyti, kad gebantis įskaudinti tai daro dėl kito kaltės, o ne dėl savo būdo. Paprasčiausias ir geriausias patarimas – pasikliauti moteriška intuicija. Vokiečių psichologas R. Bowmanas apklausė 250 moterų, kurias sumušė draugas ar vyras. Tik 22 teigė, jog tai joms buvo visiškai netikėta. O dauguma moterų atsakė, kad kažką negero nujautė, įtarė, bet nekreipė į tai dėmesio, nenorėjo patikėti, jog jis taip pasielgs.Intuiciją gali paremti ir tikri pavojaus ženklai. Jeigu moterys šiuos ženklus pažins, galės išvengti sunkių bendravimo situacijų. Svarbiausias iš ženklų – simbolinė agresija. Jei vyras barnių metu laužo daiktus, tranko durimis taip, kad byra tinkas ar dūžta durų stiklai, plėšo vedybų nuotraukas, naikina kitus abiem reikšmingus prisiminimus ženklinančius daiktus, tikėtina, jog ir moteris anksčiau ar vėliau atsidurs šių simbolių vietoje. Agresyvus elgesys moters atžvilgiu dar labiau tikėtinas, jei vyro nuotaika dažnai keičiasi, o jis, tarsi didžiuodamasis nesivaldymu, tvirtina esąs geras ir mylintis, tiesiog negalintis be mylimosios gyventi ir siūlo jai susitaikyti su tuo, kad jam retkarčiais kažin kas „užeina”, kad jis kartais būna itin impulsyvus ir piktą barnį, smūgį, sunaikintus daiktus vertina kaip abiejų kaltę, kurią dera pamiršti.(Navaitis G.)Smurtas prieš moteris vyksta pagal tam tikrą modelį, kuris dažniausiai prasideda kritika — dėl moters išvaizdos, manierų, kalbėjimo būdo. Palaipsniui kritika perauga į veiksmus. Vyras nesidrovi naudoti jėgos prieš mot…erį – mušti, tąsyti už plaukų, grasinti nužudymu arba net pavartoti ginklą. Teikiant paslaugas smurtą patyrusioms moterims svarbu žinoti tą modelį. Šeiminis smurtas — tai ratas, iš kurio išeiti turime padėti moterims. Tai reikalauja gerai pažinti smurto fazes, jų požymius. Smurto ratas pasireiškia trimis estapais:1. Įtampos augimo;2. Smurto proveržio;3. „Medaus mėnesio” arba smurtautojo atgailaujančio elgesio.Pirmajam etapui budingi smulkūs incidentai, moteris mano susitvarkanti su situacija nuolaidžiaudama smurtautojui, nuramindama jį, prisitaikydama prie jo reikalavimų bei įgeidžių. Ji mano, kad situaciją kontroliuoja, ir jeigu gerai atliks smurtautojo keliamus reikalavimus, tai smurto protrūkio nebus. Moteris tarytum stengiasi „apsaugoti“ smurtautoją nuo jos skaudinimo. Įtampa auga, ir visos moters pastangos eina niekais. Tai gali trukti savaites, mėnesius, metus. Moterys, patyrusios šeiminį smurtą daugiau nei keletą kartų, žino, kad tokie incidentai stiprės ir augs, tačiau jos naudoja neigimą, neigia savo baimę neišvengiamai antrajai fazei, įtikina save, esą kontroliuoja smurtautojo elgesį.Antrajam — smurto proveržio etapui — būdinga tai, kad smurtautojo įniršis yra stipresnis už poelgių kontrolę. Vyras gali bandyti teisinti elgesį moters atžvilgiu, tačiau kai smurtas tarp partnerių per bendravimo laiką kartojasi, liaujasi suprasti bei teisinti įvykusius faktus. Auka išgyvena šoką, neigia ir netiki tuo, kas įvyko, netiki, kad joms gali kas nors padėti. Ji tiki, kad jai besipriešinant smurtautojas dar labiau įsismarkaus. Trečiasis etapas seka iš karto po antrojo ir pasireiškia kaip „meiles”, smurtautojo atgailaujančio elgesio tarpsnis. Moteris yra apgaudinėjama jos atsiprašant ir pasižadant, kad daugiau tai nepasikartos jeigu ji neprovokuos, „gerai” elgsis. Smurtautojas pats nuoširdžiai tiki daugiau niekada neskriausiąs moters, nes:• tiki, kad gali save kontroliuoti;• tiki, kad davė jai pamoką, kurios ji nepamirš ir daugiau nebesielgs blogai,taigi nebus priežasties ją mušti;• stengiasi įtikinti visus, kad šį kartą taip ir bus;• pasižada imtis veiksmų, patvirtinančių jo nuoširdumą, t.y. mes gėręs, ir pan. Smurtautojas bijo teismo, todėl jis stengsis visaip įrodyti moters kaltę, bandys įtraukti visus, galinčius padėti pasiekti tikslą. Moterį kankina kaltės jausmas dėl ardomos šeimos, net jei ir nebuvo laiminga, kad vaikais neteks tėvo ir pan. Svarbu nepamiršti, kad bus žmonių, įtikinėjančių ją grįžti pas smurtautoją ir tikinčių jo pažadais pasikeisti. Smurtautojas kreipiasi pagalbos tik po to, kai žmona jį palieka ir tikėdamas, kad jo prašoma pagalba, padės susigrąžinti ją atgal. Dauguma moterų pripažįsta, kad kol jos susivokia, „meilus” elgesys ir „švelnumas” vėl užleidžia vietą ginčams. Ratas tampa uždaras. (Dirsienė N., 2005) Smurtas prieš moterį yra vienintelė prievartos forma, kur auka iš pažiūros savanoriškai pasilieka su smurtautoju. Socialiniai darbuotojai, teikiantys paslaugas aukoms, neretai nusivilia ir pyksta, kad nepalieka jas ir vaikus žalojančio partnerio. Egzistuoja įvairios teorijos apie tai, kodėl moterys pasilieka. Viena jų teigia, kad palaipsniui ir nepastebimai prievarta gali tapti moteriai normaliu dalyku. Kai smurtautojas izoliuoja moterį, sumažėja jos galimybės palyginti jį su kitais vyrais ir patirti, kas galėtų būti normalu dviejų žmonių santykyje. Prievartos santykyje būta ir meilės, tai, ką aplinkiniai lengvai pamiršta. Bendro gyvenimo siekis, svajonės apie tai, kad vaikai „pririša” auką prie smurtautojo. Socialiniai darbuotojai, teikiantys paslaugas šeiminio smurto aukoms, pastebi, kad moterys nenutraukia santykių su smurtautoju, nes:
• nesuvokia, kad tai smurtas arba yra įpratusios prie smurtinių santykių;• turi bendrus vaikus ir bijo Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų, kad atims vaikus;• neturi kur išeiti ir yra ekonomiškai priklausomos;• patiria gėdą ir bijo vaikystėje patirto skurdo;• tai, ką patiria yra saugu, o permainos kelia baimę;• sa…ve kaltina dėl naudojamos prieš ją prievartos ir bijo netekti meilės skriaudėjo, kuris vienintelis ją nuskriaudžia ir paguodžia, nes aplinkiniai to neduoda. (Dirsienė N., 2005) 3. PRAKTINIAI PATARIMAI ŠEIMINIO SMURTO AUKOMS BEI PAGALBOS BŪDAIPrievarta šeimoje moters atžvilgiu egzistuoja kiekviename visuomenės socialiniame ekonominiame lygmenyje, tačiau aplinkybės, susijusios su finansiniais stresais, nedarbu arba pareigų pažeminimu, lemia tai, kad stresas ir prievarta dažniau pasireiškia tam tikrose šeimose. Dar visai neseniai smurtas moters atžvilniu buvo asmeninė ir šeimos problema. Prievarta vieno asmens atžvilgiu šeimoje sukuria kitų šeimos narių prievartos rizikos galimybę. Smurtinė situacija šeimose daugiausia nerimo kelia dėl to, kad žmonės, patyrę smurtą tėvų šeimose, linkę toleruoti smurtą ir sukūrę savo šeimas. Žėnklai į kuriuos reikia atkreipti dėmesį įtariant jog moteris patiria smurtą:• Moteris dažnai yra apdraskyta arba kitaip sužalota.• Ji tampa neįprastai tyli arba užsidariusi.• Neateina į darbą arba jį meta.• Nustoja kalbėjusi apie savo partnerį.• Dėvi kūną slepiančius drabužius netgi tuomet, kai karšta. (Dirsienė N., Reikertienė V., 2004)Smurtas prieš moteris sukelia daug neigiamų padarinių. Patiriančios smurtą meters būdingi bruožai pagal K. Miškinį:• nuvertina save, nepasitiki savimi, jaučiasi visiškai priklausoma nuo kitų, užima nuolankios, beteisės poziciją;• jaučiasi nelaiminga, prislėgta, dažnai puola į depresiją;• nors pati yra smurto auka, bet jaučia perdėtą atsakomybę už tokį vyro elgesį, mano, kad smurtas yra ne smurtininko, bet smurto aukos problema. (Miškinis K., 2003) Kad moteris nutrauktų smurto ratą ir paliktų smurtautoją, reikalinga savalaikė ir kompleksinė įvairių sričių specialistų pagalba. Moteris kreipiasi į socialinį darbuotoją su savo poreikiais, problemomis, turi savą situacijos supratimą, gyvenimo patirtį, lemiančią šį supratimą, ir savo gebėjimus spręsti problemą. Darbuotojas turi profesinių žinių, vertybių ir pagalbos teikimo įgūdžių, stengiasi, kiek turi gebėjimų, tenkinti pagalbos besikreipusios poreikius. Paslaugas teikiantis turi situacijos supratimo, poreikių nustatymo, problemos išskyrimo ir intervencijos naudojimo įgūdžių. Darbuotojo ir moters sąveikai svarbios abiejų pastangos. (Dirsienė N., 2005) Ką turi žinoti moteris, atsidūrusi smurtinėje situacijoje:• kad ji nėra vienintelė, kenčianti dėl smurto, šis reiškinys gan plačiai paplitęs.• kad turi teisę ieškoti ir gauti pagalbą.• nei ji pati, nei jos poelgis pats savaime nėra prieš ją nukreipto smurto priežastis. Ji neturi savęs kaltinti dėl to, kas įvyko.• jos teisė rinktis – nutraukti smurtinius ryšius ar susitaikyti su esama situacija.• ji turi be baimės pergalvoti savo problemas ir ieškoti pagalbos. Ją supantys žmonės turi sužinoti apie smurtą, kurį ji patiria, tam, kad galėtų jai padėti.• ji visada turi turėti paruoštą krepšį su būtiniausiais daiktais – buto raktais, dokumentais ir pinigų tam atvejui, jei tektų skubiai bėgti iš namų.• susitarti su kaimynais, draugais arba giminėmis dėl to, kaip jie galėtų padėti smurto atveju, pavyzdžiui, kaimynai jos prašymu galės iškviesti policiją, jei iš jos buto sklis įtartini garsai.• pirmiausia ji turi pasirūpinti savimi ir savo gerove. Pabėgimas ir puolimas į kito vyro glėbį dažniausiai yra tik blaškymasis, kuris neišsprendžia tikrosios problemos.• ji turi būti kantri pati sau, nebausti savęs už silpnumą, klaidas. Kalbėti su savimi švelniai, džiaugtis kiekviena, nat ir maža savo pergale.• pasidalinti savo vargais ir rūpesčiais su tinkamais žmogėmis saugioje vietoje. (Dirsienė N., Reikertienė V., 2004) Konsultavimas (vienas iš pagalbos moteriai būdų) padeda moteriai mokytis elgtis naujai, kad galėtų gyventi produktyviai; skatina asmenybę tobulėti lavinant įgūdžius, padedančius įveikti problemas, mokantis kurti ir palaikyti tarpasmeninius santykius.Labai svarbu prisiminti, kad moteris yra:• besąlygiškai vertinga ir gerbtina;• gali atsakyti už save;• turi teisę pasirinkti savo vertybes ir tikslus bei priimti savarankiškussprendimus.Labai svarbu sukurti abišalę pagarbą, grindžiamą moters stiprybėmis, dalytis informacija ir žiniomis apie išteklius, būti partneriais… ir traktuoti moterį, kaip vienintelį situacijos „ekspertą”. Kadangi socialinis darbuotojas kartais gali turėti įtakos pagalbos besikreipusiai, jis turėtų elgtis labiau kaip kolega, o ne kaip nešališkas profesionalas. Matydama, jog darbuotojas ja tiki, atranda ir iškelia turimus gebėjimus, moteris pajunta savo vertę, tiki, kad gali prisidėti prie pokyčio. Moters įgalinimas — jos galių stiprinimas, siekiant pagerinti savo gyvenimą. Atsidūrusi bejėgiškoje situacijoje moteris ne tik neturi žinių, kaip spręsti iškilusias problemas, bet ir nesitiki, kad galimas kažkoks pasikeitimas, joms trūksta savęs vertinimo, kurio reikia norint pasiekti pokytį. Įgalinimas – ne tik moters gebėjimų skatinimas, bet ir jos motyvavimas, mokymas ir savęs vertinimo skatinimas, kad ji patikėtų, jog yra kompetentinga, turi įgūdžių, reikalingų jos situacijos pokyčiui ir nusipelno būtinų išteklių, įgalinimas skatina moteris pasinaudoti visuomenės gerove ir padidina savo galimybes siekiant keisti situaciją/gyvenimą. Įgalinimo sudedamoji dalis yra maksimalus moters dalyvavimas vertinant situaciją, planuojant jos pokyčius bei veikiant keitimo procese, pokyčio įvertinime. Mokymas spręsti problemas bei vertinti aplinką – įgalinimo sudėtinė dalis. Naudojant įgalinimo strategiją galima dar viena vertinga veiklos priemonė. Tai siekimas sumažinti moters savęs kaltinimo jausmą. Jai reikia padėti suvokti, kad problemos, su kuriomis ji susiduria, dažnai kyla dėl jos aplinkos sistemų funkcionavimo. Kita vertus, paskatinti moterį imtis atsakomybes pakeisti poveikį darančią aplinką. Šiuo atveju darbuotojas moko moterį aplinkai pakeisti reikalingų specifinių įgūdžių. Taip pat labai svarbu, kad pagrindinę atsakomybę prisiimtų ji, nes gali sustiprėti asmeninio nepajėgumo jausmas.Moterų įgalinimas – tai procesai, suteikiantys moterims vidinę galią išreikšti ir ginti savo teises bei įgyti didesnį pasitikėjimą savimi, tai saviraiška, savo gyvenimo ir asmeninių bei socialinių santykių valdymas. Moterų įgalinimas reiškia procesą, kai nelygios galimybės yra transformuojamos moterų naudai. Moteris, patyrusi šeiminį smurtą, dažnai jaučia baimę, stresą, savigarbos sumažėjimą, nerimą, depresiją, izoliaciją, priklausomybę, nepasitikėjimą, savigraužą, netikrumą, ambivalenciją, kaltę, nepakankamą galėjimą daryti sprendimus, beviltiškumą, bejėgiškumą. Todėl įgalinimas yra būtina pagalbos proceso dalis. (Dirsienė N., 2005)Teikiamą šalyje institucijų socialinę pagalbą šeiminio smurto aukoms, reglamentuotą Socialinių paslaugų katalogu, galima suskirstyti į 3 lygius:1. Krizių tarnybos.2. Laikino saugaus būsto.3. Palaikymo programos.Krizių tarnyboje šeiminio smurto aukoms turi būti teikiamos informavimo ir konsultavimo paslaugos telefonu ar moteriai atvykus į tarnybą, jai pageidaujant ir anonimiškai. Svarbu, kad moterys pagalbą tarnyboje galėtų gauti bet kuriuo paros metu ištisus metus. Labai svarbu, kad būtų galima garantuoti saugų laikiną (iki 3 parų) būstą ir socialinių darbuotojų bei kitų specialistų (mediko, juristo) pagalbą.Laikino saugaus būsto — tai paslaugos, kurių paskirtis – suteikti asmenims laikiną (nuo 3 parų iki 6 mėnesių) socialinę pagalbą dėl šeimoje iškilusių problemų, krizinių situacijų ir pan. Institucijai suteikiama galimybė teikti informavimo, konsultavimo; tarpininkavimo; psichologinės pagalbos; socialinio darbo; socialinės reabilitacijos; intensyvios krizių įveikimo pagalbos; nakvynės ar laikino prieglobsčio suteikimo; vaikų priežiūros; socialinių įgūdžių ugdymo; laisvalaikio organizavimo paslaugas. Esant poreikiui gali būti organizuojamos ir asmens sveikatos priežiūros, buitinės ir kitos paslaugos.Palaikymo programos pagrindinis tikslas – padėti smurtą patyrusioms moterims spręsti problemas joms jau nebeteikiant laikino gyvenimo paslaugų. Moterims patogiu laiku turi būti dar tebeteikiamos konsultavimo, informavimo paslaugos, baigiant pagalbos šeimai procesą, o jų vaikams – teikiamos popamokinio užimtumo paslaugos, padedama sprendžiant jų priežiūr…os ir ugdymo problemas. Neretai moterys, kurios nutraukė minėtą smurto ratą nori pasidalyti savo patirtimi. Tada palaikymo programa veikia kaip pagalba toms moterims, kurios dar pilnos baimių del gebėjimo tinkamai pasirūpinti savimi ir savo vaikais, galimybe nutraukti smurto ratą. (Dirsienė N., 2005)Požymiai, liudyjantys, kad smurtinė sutuacija įveikta:• moteris nustoja save kaltinti dėl patirto smurto.• moteris neprisiima atsakomybės už agresyvų partnerio elgesį.• moteris supranta, kad norėdama tinkamai aprūpinti savo šeimą turi pasirūpinti svimi.• moteris pripažysta, kad turi teisę reikšti savo jausmus ir mintis.• moteris gali klysti ir supranta, kad yra verta meilės būdama tokia, kokia yra.• pradeda atskleisti savo gerąsias savybes ir gebėjimą būti savarankiška.• ima suvokti apie tikrąją padėtį, o nesvajoja apie išgalvotą tikrovę. (Dirsienė N., Reikertienė V., 2004)Suteiktos pagalbos šeiminio smurto aukoms efektyvumą įvertinti sunku. Pasikeitusi moters išvaizda, atsitiesęs jos kūnas, atsirandanti šypsena lupose, džiaugsmas vaikų pasiekimais, noras save išreikšti grupinėje veikloje yra nebylūs ženklai laisvėjančios nuo smurtinių santykių asmenybės. Moteris nustoja kaltinti save del partnerio netinkamo elgesio su ja, patiki, kad gali tinkamai rūpinti savimi ir vaikais, kad gali turėti naujų draugų, kurie ją vertina ir gerbia, o pagaliau ja patiki ir artimieji. Tai padeda paslaugas teikiantiesiems „nesudegti”, ieškoti naujų pagalbos būdų ir metodų. (Dirsienė N., 2005)IŠVADOS
1. Neturime vieningo termino, apibrėžiančio smurtą prieš moterį. Policijos pareigūnai ar žiniasklaida tai vadina buitiniu konfliktu, socialiniai darbuotojai – šeiminiu smurtu ar prievarta/smurtu prieš moterį. Smurtas — tai ne savikontrolės praradimas, o bandymas valdyti kitą žmogų ar situaciją. (Dirsienė N., 2005) Buitinis smurtas yra fizinė, žodinė, emocinė, psichologinė prievarta bei/ar moters vertimas lytiškai santykiauti. Šis smurto prieš moterį apibrėžimas apima grasinimą grėsmingais žodžiais ar veiksmais, mušimą, ginklo naudojimą, išžaginimą, įkalinimą, finansinę kontrolę, žiaurumą prieš ją ar kitus žmones, daiktus, kuriais ji rūpinasi bei žeidžiančią ir/arba žeminančią kalbą. (Mačiulienė K., 2002) Išskirtinos šios prievatros rūšys: fizinė, emocinė, psichinė, seksualinė, ekonominė, asmens nepriežiūra. 2. Smurtas prieš moteris vyksta pagal tam tikrą modelį. Teikiant paslaugas smurtą patyrusioms moterims svarbu žinoti tą modelį. Šeiminis smurtas — tai ratas, iš kurio išeiti turime padėti moterims. Tai reikalauja gerai pažinti smurto fazes, jų požymius. Smurto ratas pasireiškia trimis estapais:1. Įtampos augimo; 2. Smurto proveržio; 3. „Medaus mėnesio” arba smurtautojo atgailaujančio elgesio.3. Kad moteris nutrauktų smurto ratą ir paliktų smurtautoją, reikalinga savalaikė ir kompleksinė įvairių sričių specialistų pagalba. Pagrindiniai pagalbos teikimo būdai, moteriai patyrusiai smurtą yra: konsultavimas bei moters įgalinimas. Teikiamą šalyje institucijų socialinę pagalbą šeiminio smurto aukoms, galima suskirstyti į 3 lygius: 1. Krizių tarnybos. 2. Laikino saugaus būsto. 3. Palaikymo programos. Suteiktos pagalbos šeiminio smurto aukoms efektyvumą įvertinti sunku. Tačiau ir minimalūs moters pokyčiai į gerają pusę padeda paslaugas teikiantiesiems „nesudegti”, ieškoti naujų pagalbos būdų ir metodų….Naudota literatūra1. Dirsienė N. Patarimai teikiantiems pagalbą šeiminio smurto aukoms. Vilnius, 2005 2. Dirsienė N., Reikertienė V., dr. Uscila R., Uscilaitė Ū. Teisiniai ir praktiniai patarimai moterims, patyrusioms prievartą šeimoje. Vilnius, 2004 3. Mačiulienė K. Smurtas prieš moterį. Praktinis vadovas sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams bei vadovams. Vilnius, 2002 4. Miškinis K. Šeima žmogaus gyvenime. Kaunas, 2003 5. Purvaneckas A., Purvaneckienė G. Moteris Lietuvos visuomenėje (palygynamoji tyrymų analizė). Vilnius, 2001
6. Vidrinskaitė S. Smurtas prieš moterį. Internetinis žurnalas “Klėja” 2002m. Nr. 2. Prieiga per internetą www.moterys.lt