TURINYS
ĮVADAS 21. INTELEKTO SUPRATIMAS 32. AR INTELEKTAS PRIKLAUSO NUO KULTŪROS? 54. INTELEKTO ĮVERTINIMAS 6LITERATŪRA 7ĮVADASIntelektas (lot. intellectus – suvokimas, prasmė) arba protas – gebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių sąsają. Kitaip – atpažinti sąryšius ir rasti optimalų problemos sprendimą. Pasireiškia kaip individo gebėjimas spręsti klausimus remiantis abstrakcijomis ir bendrosiomis žiniomis, įgytomis neformaliai bendraujant su aplinka.Intelekto pagalba greitai ir veiksmingai sprendžiami uždaviniai, orientuojamasi neįprastose situacijose. Akcentuojama sąlygiškai tarpusavyje nepriklausomos kompetencijos kaip verbalinis suvokimas, erdvinis mąstymas, atmintis ir matematiniai, loginiai gebėjimai. Mintis, kad kiekvienam žmogui būdingi tam tikri bendrieji pro¬tiniai gebėjimai (intelektas) ir kad juos galima išmatuoti bei kieky¬biškai išreikšti skaičiais (IQ įverčiais), sukėlė labai karštą psicho¬logų ginčą. Mokyklų tarybos, teismai ir mokslininkai svarsto, ar tai¬kytini ir ar nešališki yra intelekto testai, skirti asmens proto gebėji¬mams įvertinti ir palyginti su kitų žmonių gebėjimais, išreiškiamais skaičiais. Ar galima, remiantis šiais testais, vertinti žmones pri¬imant į konkrečią mokyklą ar konkretų darbą? Jeigu taip, kaip tuo¬met galima įvertinti intelektą? Kas yra intelektas? Kiek jis priklau¬so nuo prigimties (paveldėjimo), kiek jam įtakos daro ugdymas (ap¬linka)? Ar intelekto testai gali padėti žmonėms atskleisti savo galimybes? O gal tai galingas, diskriminuojantis ginklas, kuris dangstomas mokslu? Dabar pasaulyje žmonių intelektas sparčiai auga. Amerikiečiai apskaičiavo, kad per 60 metų jų intelektas išaugo 30 balų. Šio proceso kol kas niekas negali paaiškinti. Mokykla čia niekuo dėta: sparčiai didėja net darželinukų intelekto koeficientas. Televizoriai ir kompiuteriai nėra proto treniruokliai: didelius sugebėjimus demonstruoja ir tie, kurie nežiūri televizoriaus. O štai rusai per kelerius metus “įkrito į balą”: vidutinis jų IK rodiklis mažėja. Pavyzdžiui, šiandien tik vieno iš 20 moksleivių intelekto koeficientas didesnis kaip 130 balų, o 150 balų aukštumą pasiekia tik vienas iš šimto.1. INTELEKTO SUPRATIMAS
INTELEKTAS – tai integrinė žmogaus savybė, atspindinti sugebėjimą protingai veikti. Daugelis šio fenomeno tyrinėtojų mano, kad pagrindinis intelekto bruožas yra: SUGEBĖJIMAS GREITAI SUSIGAUDYTI NAUJOJE SITUACIJOJENemažiau svarbūs ir kiti jo komponentai: • Erudicija – žinojimas apie viską po truputį ir apie truputį – viską • Sugebėjimas logiškai mąstyti • Mokėjimas suprasti žmones INTELEKTAS – TAI PADORUMAS IR JUMORO JAUSMASBeveik visi intelekto žinovai sutaria, kad intelektas – tai ne koks „daiktas” arba „dalykas”. Kai apie kieno nors IQ kalbame taip, tar¬si tai būtų pastovus ir objektyviai tikras bruožas, pavyzdžiui, kaip aukštis, darome protavimo klaidą, kuri vadinama sudaiktinimu, o tai reiškia, kad abstrakti, nemedžiaginė sąvoka imama suvokti taip, tarsi ji būtų tikras, konkretus daiktas. Sudaiktinti, vadinasi, sugal¬voti sąvoką, ją pavadinti, o paskui save įtikinti, kad toks dalykas iš tikrųjų yra pasaulyje. Kai kas nors pasako: „Jos IQ 120″, jie su¬daiktina IQ, įsivaizduoja IQ kaip daiktą, kurį žmogus turi – o juk tai tik kartą gautas tam tikro atlikto testo įvertis.Intelektas yra sąvoka, turinti paaiškinti, kodėl vieni žmonės ge¬riau už kitus atlieka pažintines užduotis. Robertas Sternbergas ir Williamas Salteris vadovėlyje apie žmogaus intelektą (1982, p.3) rašo, kad dauguma specialistų intelektu laiko žmogaus gebėjimą „tikslingai ir adaptyviai elgtis”. Intelektinė elgsena rodo gebėji¬mą prisitaikyti, mokantis iš patirties, sprendžiant problemas ir blaiviai protaujant. Tie, kurie elgiasi protingai, susidoroja su ke¬liamais reikalavimais ir pasiekia savo tikslus.Nepaisant bendro sutarimo dėl sąvokos, lieka trys ginčytini klausimai. Pirma, ar intelektui turi įtakos asmens kultūra, ar inte¬lektas – tai su kultūra nesusijęs gebėjimas spręsti problemas? Ant¬ra, ar intelektas yra vienas bendrasis gebėjimas ar keletas skirtingų gebėjimų? Trečia, ar galime matuoti intelektą kaip smegenų atlie¬kamo informacijos apdorojimo greitį?
Išryškėjo dar ir kitas požiūris į intelektą. Klausiama, jei pro¬tas yra susijęs su smegenų veikla, ar nebūtų galima atskleisti in¬telekto skirtumų atskleidžiant tam tikrus išmatuojamus smegenų veiklos skirtumus. Ar žmonių, skirtingai atliekančių intelekto tes¬tus, rezultatų nebūtų galima sieti su jų pagrindiniais gebėjimais apdoroti informaciją?Šį naują požiūrį pradėjo plėtoti Robertas Sternbergas (Dorsey, 1987). Pirmuosius savo intelekto tyrimus jis pradėjo būdamas sep¬tintokas, kai savo klasės draugams duodavo intelekto testų ir pa¬rengė mokėjimų testavimo projektą. Vienas iš jo kasmetinių leidi¬nių citavo jį patį: „Intelektas yra klaidingiausiai suprantamas as¬menybės bruožas.” Po dešimtmečio ir dar vėliau jis intelekto esmę ėmė aiškinti, tirdamas, kokiais informacijos apdorojimo būdais naudojasi žmonės, atlikdami intelekto testus.Tam, kad išsiaiškintų, kas darosi žmonių galvose, Sternbergas pateikdavo analogijų užduotį ir prašydavo duoti ženklą vos supra¬tus klausimą, pavyzdžiui, „Advokatas klientui yra tas pat, kas gydytojas yra .” Tada jis parodydavo galimus pasirinkti atsakymus, tokius kaip (I) pacientas, (b) vaistas, ir matavo laiką, per kurį jie atsakydavo. Tie, kurių intelekto įvertis buvo didelis, klausimams analizuoti skirdavo daugiau laiko negu tie, kurių įverčiai buvo mažesni, tačiau pirmieji paskui greičiau atpažindavo tei¬singą atsakymą. Sternbergas (1984,1985) ir jo kolega Jamesas Pellegrino (1985) pažymėjo, kad jų tyrimų duomenys patikslino vi¬siems žinomą nerašytą taisyklę, esą „gudrūs yra greiti”: žmonės, kurių įverčiai dideli, greitai sugalvoja tik supratę problemą.Tirdami paprastesnius pažintinius procesus, Earlis Huntas (1983) ir jo bendradarbiai nustatė, kad verbalinio intelekto įver¬čius galima numatyti iš to, kaip greitai žmogus atkuria informa¬ciją iš atminties. Pavyzdžiui, tų, kurie greitai atpažįsta, kad S1NK („kriauklė”) ir wink („mirksėjimas”) yra skirtingi žodžiai, arba A ir a yra tas pats garsas, dažniausiai verbalinių gebėjimų įverčiai bus d…ideli. Talentingi 12-14 metų studentai ypač greitai atsakinėja į tokias užduotis.Aptarę intelekto prigimtį ir kitimą, turime paklausti, kas – ge¬nai ar aplinka – lemia intelektą? Sero Franciso Galtono suprati¬mu, intelektas, atrodo, perduodamas šeimose iš kartos į kartą. Ta¬čiau kodėl? Ar protiniai gebėjimai yra paveldimi? O gal juos for¬muoja aplinka? Norint suprasti, kodėl šiais klausimais taip smar¬kiai ginčijamasi, panagrinėkime, kaip skirtingų požiūrių žmonės kartais vartoja „prigimties” ir „ugdymo” sąvoką savo socialinei programai paremti.Pirma, jei mes savo skirtingus protinius gebėjimus daugiausia paveldime ir jei sėkmė juos atspindi (ypač visuomenėse, kur so¬cialinė padėtis priklauso daugiausia nuo asmens vertės), tuomet žmogaus socialinė ir ekonominė padėtis atitinka jo įgimtas ypa¬tybes. Taigi tie, kurie užima aukštą visuomeninę padėtį, gali pa¬tikėti, kad šią padėtį pateisina jų proto pranašumas.2. AR INTELEKTAS PRIKLAUSO NUO KULTŪROS? Yra toks požiūris, jog intelektinė elgsena kinta atsižvelgiant į situaciją. Tie, kurie laikosi požiūrio, jog intelektas yra sėkmingas prisi¬taikymas prie aplinkos, skeptiškai vertina „su kultūra nesusijusių” intelekto testų, kurių neveikia asmens kultūra, galimybę. Kiti teigia, kad intelektas – tai svarbiausi pažinimo gebėjimai, kurie padeda žmonėms spręsti problemas ir sėkmingai veikti bet kokioje aplinkoje. Abstraktūs ir nauji klausimai, pa¬teikiami intelekto testuose, įvertina gebėjimą veiksmingai spręsti įvairias problemas, nesvarbu, kokia būtų mūsų kultūrinė aplinka. Manoma, kad žmonės, kurie, atlikdami WAIS, gali pakartoti aš¬tuonių skaičių eilę atvirkštine tvarka arba suranda trūkstamą pa¬veikslėlio dalį, tikriausiai, išspręs ir kitokias problemas – nesvar¬bu, ar jiems tektų būti testuojamiems mokykloje, ar plaukioti jūro¬mis, ar auginti javus.3. INTELEKTO ĮVERTINIMAS
Du prancūzų mokslininkai amžiaus pradžioje sugalvojo intelekto testą. Jų klausimai buvo panašūs į nesunkias užduotis iš įvairių mokslo sričių. Mokslininkai norėjo išsiaiškinti vaikų protinį atsilikimą. Po kelių dešimtmečių jų testai buvo taikomi sveikų žmonių intelektui nustatyti. Sunkiausia buvo atskleisti, kas turi įtakos mūsų intelektui. Paslaptį pavyko atskleisti stebint dvynukus. Pasirodo, labiausiai protiniai sugebėjimai priklauso nuo tėvų genų. Vaikas paveldi motinos intelektą, ir tik 20 proc. intelekto suformuoja aplinka, kurioje jis gyvena.
Vienintelis vaikas – protingesnis
Po to, kai spaudoje buvo publikuoti psichologijos profesoriaus Zainco duomenys, Amerikoje sumažėjo gimstamumas. Zaincas įrodė, kad vienintelis vaikas, kuris bendrauja tik su suaugusiaisiais, būna protingesnis negu tie, kurie turi brolių ir seserų. Augdamas jauniausias vaikas vystosi lėčiau nei vyresnis, jeigu tarp jų nėra dvylikos metų skirtumo.Rusijos MA Psichologijos instituto mokslininkai nustatė kitą dėsningumą. Pasirodo, kad vaikai, kuriuos augino tėvai, yra intelektualesni už tuos, kuriuos augino seneliai. Tačiau būtent iš mylimiausių anūkų išaugo patys talentingiausi dailininkai ir artistai. Dar viena sena tiesa apie vaikus genijus: labai protingų tėvų palikuonys niekada nepasiekia gimdytojų aukštumų, o paikų tėvų vaikai protu pralenkia savo gimdytojus.LITERATŪRA1. D. Goleman. Emocinis intelektas. – Vilnius.: Pesvika, 20012. http://uvm.vdu.lt/Universitas%20Vytauti%20Magni/2000%20m.%20Nr.1-3/002B16DA-70E903AC3. http://www.vikipedija.lt