TURINYS
ĮVADAS
I. Intelektas…………………………………………………………………4
1.1 Intelekto istorinė raida………………………………………………5
1.2 Aplinkos ir paveldėjimo įtaka intelektui……………………..6
1.3 Santykis tarp intelekto ir sugebėjimų………………………….7
1.4 Intelekto struktūra……………………………………………………8
1.5 Intelekto matavimas ir vertinimas………………………………9
1.6 Intelekto koeficientas IQ…………………………………………..9
IŠVADA
ĮVADAS
Šiame darbe mes nagrinėsime intelekto ir sugebėjimų santykį, ieškosime skirtumų ir panašumų. Aptarsime intelekto istorinę raidą, jo progresavimą natūraliame gyvenime. Išnagrinėsime intelekto matavimo ir vertinimo galimybes. Sužinosime testų realią naudą ir žąlą ,taip pat koeficiento IQ patikimumą . Nagrinėsime intelekto pritaikymo galimybes praktinėje veikloje, jo kintamumo priežastis ,lavinimo mechanizmus, atliktų tyrimų ir gautų rezultatų išvadas ,taip pat aplinkos ir paveldėjimo įtaką intelektui .Šio darbo tikslas išanalizuoti ir susisteminti intelekto sudėtines dalis ,ištirti jų vertinimo ir matavimo ypatumus, įvertinti testų patikimumą .Sužinosime intelekto atsiradimo priežastis, kur naudojama ši sąvoka, kokią įtaką intelektas daro mokymosi, profesinėje asmeninėje srityje. Ar intelektas reikalingas tikslams pasiekti, o gal tai mokslo žinių įvertinimo sąvoka? Mokslininkų sakoma ne lavinamas intelektas nyksta, sužinosime kaip sustabdyti tą procesą ,ar amžius turi tam įtakos. Taip pat sužinosime kaip intelektas keičia požiūrį į gyvenimą ,siekiamus tikslus, bendravimą…Išanalizuosime kokią reikšmę intelektui turi gabumai ir talentai. Kiekvienas turi tam tikrą(bendrą) intelektą kuris susidaro paprastai gyvenant ( semiantis darbo patirties , mokantis iš savo klaidų, sprendžiant kasdienes problemas)Taigi ištirsime intelekto ypatumus, aptarsime skirtingas mokslininkų ir psichologų nuomones bei padarytas jų išvadas.
1 INTELEKTAS
Tai gebėjimas išspręsti sudėtingas problema, keičiantis aplinkai ir reikalavimams.(Jörg B. Theilacker 2004m.13).Intelektas turi daug išraiškos formų, tai gebėjimas kovoti su gyvenimo iššūkiais ir sunkumais, bei savų reikalavimų iškėlimas ir jų įvykdymas pasitelkiant protinėmis galimybėmis. Ar intelektas paveldėjimas ar įgyjamas ginčijamasi iki šiol, tačiau pagal atliktus tyrimus nustatyta kad intelektas yra daugmaž išlavinamoji savybė.(Jorg B.Theilacker 2004m.,20) Taip pat intelektas nepriklauso nuo žmogaus lyties. Jam turi įtakos aplinka, švietimas ir auklėjimas. Intelektiniai sugebėjimai priklauso nuo žmogaus mokymosi, įtempto darbo ir valios pastangų. Intelektui įtakos turi tautiniai, rasiniai skirtumai, kultūros samprata. Žinoma ir tai jog intelektą reikia skatinti, lavinti, ir kad jis kinta .Jo kitimui įtakos turi asmens amžiaus progresas bei mokymosi pastangos.. Taip pat įtakos intelekto formavimuisi turi ir charakterio bruožai darbštumas, kantrybė, ištvermė… Intelektas reikalingas racionaliam mąstymui, tikslingai veiklai, efektyviems santykiams su aplinka . Nustatyta jog sparčiausiai intelektas auga pirmus dešimt metų tai sudaro 80% viso būsimo intelekto. Vėliau intelektas auga tik palaipsniui , o 26-rių metų sulaukusio žmogaus protinis išsivystymas pasiekia aukščiausią lygmenį. 80- ties sulaukusio žmogaus intelektas pasiekia žemiausią lygį . Intelektas atsiskleidžia tik žmogaus veikloje. „Prielaida jam formuotis yra gebėjimai, t.y. paveldėtos ar įgimtos anatominės, fiziologinės ir psichinės savybės“(J.Lapė 2003m., 200).Pagal P .Vekslerį tarp 25m. ir 50m. vyksta koncervacija, stabilizacija, prasideda regresas. Be veiklos ir mokymosi neįmanomas sugebėjimų lavėjimas, kartais su sugebėjimais formuojasi egoizmas, individualizmas ir išpuikimas , tai priklauso nuo įdiegto auklėjimo, kultūros sampratos, supančios aplinkos, bei paveldėjimo. Ankščiau intelektas buvo laikomas gabumu, dabar jį vadina mąstymu. Todėl intelektas priskiriamas prie protinių sugebėjimų ( greitas ir efektyvus orientavimasis aplinkoje, problemų pastebėjimas ,suvokimas, išsprendimas). Tačiau intelektas yra lavinamoji savybė jis lavėja lavinant sugebėjimus tokius kaip: bendravimo, matematinius, muzikinius, erdvės supratimo ir kt. Ne lavinant ši protinė savybė nyksta ,sulaukus brandaus amžiaus būna sunku išspręsti paprastas buitines problemas. Todėl turime savo sugebėjimus treniruoti (lavinti)visą gyvenimą nepriklausomai nuo amžiaus.
1.1 INTELEKTO ISTORINĖ RAIDA
„Naujų laikų intelekto ir jo matavimo koncepcijos atsirado XXa. pradžioje .XIX a. paskutiniame dešimtmetyje prancūzų psichologas A.Binet (Binė) ėmėsi padėti Paryžiaus mokykloms, kuriems mokiniams reikia ypatingo mokymo“.(N.L. Gage 1994m.,49)Tai paskatino Binet sudaryti testus kuriuose atsispindėtų mokinių psichiniai sugebėjimai. Šiuose testuose įvardinti psichiniai procesai – atmintis, vaizduotė, dėmesys, supratimas. Tuos psichinius procesus dabar mes laikome intelekto požymiais. Gerai sudarytas testas padėjo nustatyti (atskirti )gabius mokinius nuo negabių. Laikui bėgant kito ir intelekto apibrėžimas, tam įtakos turėjo visuomenė ir švietimas. „Pirmojoje XX a. pusėje tūkstančiai IQ testų buvo pateikti didelėms reprezentacinėms vaikų bei suaugusiųjų grupėms.“(N.L.Gage 1994m.,52) Šiems testams būdinga normalus balų pasiskirstymas. T.y. remiantis gautais rezultatais nubraižoma varpo pavidalo kreivė, kuri nusako tam tikrų užduočių sugebėjimus. Tačiau bandant nustatyti įvairių tautybių bei socialinių sluoksnių žmonių intelekto lygį buvo susiduriama su šališkumu. „Taigi testo šališkumo aiškinimas grindžiamas galvojimu, kad intelekto testų turinys ir procedūra labiau priimtini palankesnėje padėtyje esančiom grupėm“(N.LGage 1994m.,79) „XX a.6-ajame dešimtmetyje buvo dedama daug pastangų sudaryti „kultūros požiūriu bešališkus „intelekto testus, kuriems nebūdingas nuokrypis į vidurines klases. Davisas ir Eellsas (Eells,1953) sudarė ir standartizavo testą.(N.L.Gage 1994m.,80). Binet ir jo bendradarbis Teodore Simonas nustatė jog vienų vaikų raida greitesnė kitų lėtesnė, bandant tai nustatyti atsirado dabar vadinamas protinis amžius. Tai reiškia kad 9-rių metų vaiko protinis amžius lygus 9-iems. Taigi jie kūrė protines užduotis kurios parodydavo mokinių sugebėjimus .Mirus Binet profesorius Termanas pakoregavo Binet testą : suskirstė ir pritaikė testą atskirom amžiaus grupėm. Pavadino Stanfordo-Binet testu –taip vadinamas ir dabar. Jis buvo naudojamas Amerikoje karo armijos naujokams, imigrantams įvertinti. Termanas nustatė jog testų rezultatai rodo ne tik protinius sugebėjimus, bet ir išsimokslinimą bei pažintį su kultūrą. Galtonas- vienas iš pirmųjų tyrinėtojų iškėlė idėją, kad protinius sugebėjimus galima įvertinti kiekybiškai. Taip pat jis sukūrė keletą statistinių metodų kuriais iki šiol naudojamasi, metodų tikslas atskirti gabius vaikus nuo negabių. Sukurti testiniai metodai padeda mokiniams apsispręsti pasirenkant mokslo pakraipą, o mokytojams sudarinėjant mokymosi medžiagą.
1.2 APLINKOS IR PAVELDĖJIMO ĮTAKA INTELEKTUI
Norint tai sužinoti buvo atliekami tyrimai kurio tikslas nustatyti kaip aplinka, šeimos socialinės ir ekonominės sąlygos veikia vaiko psichiką. Taip pat koks genetikos panašumas tarp tėvų ir vaikų. Buvo ištirti :kartu ir atskirai auginti homozigotiniai dvyniai, kartu ir atskirai auginti tos pačios lyties heterozigotiniai dvyniai, kartu ir atskirai auginti paprasti broliai ir seserys, globėjai ir augintiniai, kartu ir atskirai auginti ne giminės. Iš gautų rezultatų buvo padarytos išvados jog genetinis panašumas lemia panašų IQ. Tačiau ar intelektas įgimtas ar paveldėtas ginčijamasi iki šiol. Nes nėra įrodyta paveldėjimo ir aplinkos poveikio. Paveldėjimas ir aplinka būtini normaliam žmogaus vystymuisi. Buvo ištirti atskirų tautų bei rasių žmonės skirtinguose aplinkose. Intelekto balų skirtumus tarp tautybių lemia atrankinė migracija, aplinkos įtaka ir testų šališkumas. Atrankinės migracijos teorija teigia, kad gabesnieji žmonės patenka į pranašesnes socialines klases, profesijas ir bendruomenes. Wolfas nustatė, kad bendrosioms intelekto savybėms yra reikšmingos (B.S.Bloom,1964,p.78)tokios aplinkos savybės: tėvų spaudimas, padedantis susidaryt sėkmingo mokymosi motyvaciją, tėvų spaudimas skatinantis kalbos lavinimą, tėvų sudaromos bendrosios mokymosi progos šeimoje ir už jos ribų. Žinome jog toje pačioje šeimoje auginami vaikai skiriasi, tačiau tiksliai nežinoma kiek įtakos turi supanti aplinka. Taip pat aišku, kad skurdi aplinka slopina intelektą, vaikai vėliau išmoksta sėdėti, vaikščioti, kalbėti .Turtingoje aplinkoje vaikai turi galimybę įgyti gerą išsilavinimą, įsigyti tinkamas knygas. Skurdžiai gyvenantys vaikai neturi jau kūdikystėje elementarių žaislų kurie supažindintu juos su supančia aplinka , lavintų protą . Taigi aplinka turi ne mažą įtaką intelektui, bei jo kitimui, nes aplinka formuoja mūsų patirtį, o patirtis reikalinga intelekto formavimuisi.
1.3 SANTYKIS TARP INTELEKTO IR SUGEBĖJIMŲ
Mes visi turime skirtingų sugebėjimų įvairioms gyvenimo situacijoms. Sugebėjimai klasifikuojami į bendruosius ir specialiuosius Bendrieji tai tokie sugebėjimai kurie padeda žmogui pasiekti gerų rezultatų kiekvienoje veikloje. Specialieji tai sugebėjimai kurioje nors srityje. Jie dar skirstomi į percepcinius (erdvinių santykių suvokimas) ,psichomotorinius (susiję su judesiais), intelektinius(protiniai sugebėjimai). Pasak tarybinių psichologų (B.Teplovo, V. Kruteckio ir kt.) specialieji ir praktiški sugebėjimai yra glaudžiai susiję su bendraisiais sugebėjimais: juo labiau išlavėję bendrieji sugebėjimai, tuo lengviau formuojasi ir specialieji bei praktiškieji.(Bendroji psichologija 1986m. 269). Sugebėjimas gerai mokintis, pasiekti gerų rezultatų darbe, asmeninėje veikloje tai gabumai, talentai, bet ne intelektas .Sugebėjimai atsiskleidžia įvairiame amžiuje tai priklauso nuo mokymosi, bei veiklos srities. Vienoje srityje sugebantis save atskleisti žmogus ,gali būti visiškai „nemokša“ kitoje srityje. Tačiau tai tik sugebėjimai, intelektas tai protinis savęs realizavimas įvairiose srityse, įvairių problemų sprendimas. Tačiau be žinių, įgūdžių, gabumų nebus ir intelekto. Gebėjimai- gera klausa padeda geriau išgirsti garsus, regėjimas ir atmintis palengvina užrašų, brėžinių įsiminimą. Žinios ir įgūdžiai- padeda išmokti naujus veiksmus, juos panaudoti įvairiomis sąlygomis. Intelektiniams testams išspręsti reikia gabumų, praktinių įgūdžių. „Tarybiniai psichologai nurodo, kad iš tikrųjų testai atskleidžia ne intelektinius žmogaus sugebėjimus, o jo įgytas žinias, mokėjimus, susidarytus įgūdžius. Pastarųjų kaip buvo parodyta ankščiau negalima painioti su sugebėjimas.“(Bendroji psichologija 1986m.271) Intelektiniai sugebėjimai matuojami kiekybiškai, kad būtu galima pritaikyti kiekvienam moksleiviui individualias užduotis atitinkančias jo protinius sugebėjimus, taip pat padėti renkantis profesiją ar specialybę. Charlesas Spearmanas(1863-1945) padėjo plėtoti faktorių analizę(statistinį metodą) , bendrąjį intelektą pavadino g veiksniu. Bendrasis intelektas tai keletas skirtingų sugebėjimų kuriuos turi kiekvienas žmogus. Anot Spearmano (David.G.Myers2000m.,374) nuo bendrojo veiksnio priklauso mūsų protinga elgsena. Taigi intelekto ugdymui turi įtakos daugiau ar mažiau visi žmogaus sugebėjimai, tačiau matuojami ir vertinami tik protiniai sugebėjimai. Galime sakyti jog sugebėjimai yra intelekto sudėtinės dalys.
1.4 INTELEKTO STRUKTŪRA
Pagal Hovardą Garnerį(1983) intelektą galime suskirstyti į septynias rūšis: Kalbinį, muzikinį, loginį matematinį, erdvinį, kūniškąjį kinestezinį, vidinį asmeninį, tarpasmeninį.(N.L.Gage 1994m.70) Kalbinis intelektas-kuo aukštesnis (varbalinis) intelektas tuo lengviau ir sėkmingiau profesinėje, bei asmeninėje srityje. Tai sugebėjimas panaudoti žodžius, analizuoti, įsiminti medžiagą .Atsiskleidžia tik bendravime, svarbi atmintis.Muzikinis intelektas – jei yra tokie sugebėjimai tai jie atsiskleidžia lavinami, priklauso nuo aplinkos poveikio. Šis intelektas įtakoja kalbėsenos būdą, muzikinį skonį, kūrybingumą, pagreitina jų dvasinę raidą.Loginis matematinis intelektas-reikalingas matematikoje, simbolių logikoje. Tai skaičių sugrupavimas pagal tam tikrą sistemą, jų matematinis aiškinimas išreikštas skaičių pavidalu.Erdvinis intelektas-sugebėjimas mintyse keisti objektų padėtį, apibūdinti jų kitimą. Tai objektų, struktūrų suvokimas naudojamas dailininkų, skulptorių, architektų profesijose.Kūniškasis kinestezinis intelektas-mokėjimas suvokti kūną ir jį valdyti. Tai gebėjimas orientuotis, kontroliuoti motoriką, atlikti veiksmus milimetrų tikslumu.Vidinis asmeniškasis intelektas – tai kūno funkcijų valdymas, jausmų kontroliavimas.
Tarpasmeninis intelektas-tai (socialinis intelektas)sugebėjimas išsilaikyti, pritapti socialinėje terpėje.Robertas Sternbergas ir Richardas Vagneris(1986,1987)skirsto intelektą i tris rūšis: akademinius problemų sprendimo įgūdžius, praktinį intelektą, kūrybinį intelektą.(David G.Myers2000m. ,376)Užsienio psichologijoje intelektas (pagal hierarchinę teoriją ) skirstomas į: aukštesniųjų faktorių (kalba, skaičiavimas ,praktinė veikla, erdvės supratimas, fizikos sugebėjimai), žemesniųjų faktorių, specifiškųjų faktorių (konkretūs sugebėjimai) grupes.(Bendroji psichologija1986m.,264) Psichologijoje intelektas skirstomas į : socialinį, konkretųjį, abstraktųjį. Socialinis tai – gebėjimas pritapti, išsilaikyti socialinėje terpėje. Konkretusis tai – reiškinių, daiktų pažinimas gebėjimas pritaikyti praktikoje. Abstraktusis tai – sąvokų supratimas, mokėjimas jomis disponuoti.
1.5 INTELEKTO MATAVIMAS IR VERTINIMAS
XXa. pradžioje prieita prie išvados, jog intelekto vertinimo skalė galėtų rodyti teisingai išspręstų testų užduočių skaičius. Pirmąjį intelekto testą sukūrė prancūzų psichologas Alfredas Binė (Binet,1857-1911). Psichologai pasitelkę į pagalbą mokslininkus bando atrasti bendrą intelekto matavimą. Jie stengiasi sudaryti testus kurie tiksliai atitiktų bendrą intelekto matą, būtu objektyvūs. Tokių testų pasitaiko nuo visiškai paprastų iki pakankamai išsamių .Paprastai testai sudaryti iš užduočių reikalaujančių: atskirti figūras, surasti panašumus, skaičiavimo ir kt.Taip pat testai visada derinami su asmenybės tyrimo metodais, bei įvertinami balais. „ Testai turi būti standartizuoti, patikimi, valdūs. Standartizuoti-įverčių reikšmės nustatymas pagal atstovaujamosios grupės rezultatus. Validūs- tam tikro kriterijaus atitikimas ,nepriklausomas matas. Patikimi- testai kartojami, jei du įverčiai sutampa arba koreliuoja testas patikimas.“(David.G.Myers2000m.,365,366)
Psichologai skiria dvi testų grupes: mokslumo ir mokėjimo testai. Mokslumo tai-būsimų žinių , gebėjimų numanymas. Mokėjimo tai- esamų žinių patikrinimas. Intelekto matavimo testai skiriasi nuo mokėjimo ir mokslumo testų , nes matuoja ne viską ir jo išsprendimas užima mažiau laiko. Mokslumo (SAT)juo tiksliai įvertinami gabumai matematikai, kalboms taikomi studentams. WAIS plačiausiai taikomas, nustatomas bendras intelekto įvertis taip pat „verbalinis“ ir „ neverbalinis“ įverčiai.1.6 Intelekto koeficientas IQIQ turi labai ribotą skalę ir jo negalima tiesiogiai laikyti intelektu. Galimybių vertė matuojama 100(kai protinis amžius sutampa su faktiniu amžiumi) ji nusako žmonių gabumus ,inteligenciją, dvasines savybes .IQ balams būdingas normalus pasiskirstymas turintis varpo tipo kreivę, kuri sudaryta iš atliktų testinių užduočių įvertinimų . Daugumas šiuolaikinių testų IQ suaugusiems pagal formulę nebeskaičiuoja, nes gaunami klaidingi rezultatai neatitinkantys realaus IQ. Intelekto ir IQ skirtumai: 1. Neįmanoma tiksliai išmatuoti2. Rezultatams daro įtaka išoriniai veiksniai3. Nera pripažinto nustatymo metodo bei visuotinės sampratos.Jis matuojamas pagal formulę:
Intelektinis amžiusIQ= ———————————X 100 Faktinis vaiko amžius
IŠVADA
Kadangi intelektas yra daugiau išlavinamoji protinė savybė ir nuo jo išlavėjimo priklauso mūsų elgsena bei mąstymo būdas turime stengtis įvairiais būdais jį lavinti ( kalbų mokymosi , mokslinės literatūros skaitymo, matematinių uždavinių sprendimo, bendravimo ir kt.)Tai yra, mes turime treniruoti smegenis kaip raumenis tik kitomis priemonėmis, kad susidarytų kuo daugiau tarp neuroninių jungčių.( Ištreniruoti raumenys padeda fizinėje veikloje, taip pat ir neuron. jungtys reikalingos tikslingame mąstyme) Kuo daugiau jungčių tuo lengviau mokintis, bendrauti, susirasti mėgstamą darbą, spęsti iškilusias problemas. Nuo sugebėjimų priklauso ir mūsų intelekto koeficiento IQ lygis. Žinoma intelektą reikia“įtraukti“ į vaikų ugdymą jau ankstyvajame amžiuje (pirmus 10m.), nes šiame amžiuje vaikai ypač imlūs informacijai, noriai mokosi, lengvai visko išmoksta. Manoma, kad intelektą įtakoja socialiniai, tautiniai skirtumai, tačiau gerinant ekonominę bei politinę padėtį padidėtų išsimokslinimo lygis tai pat ir intelektas. (pvz. žydų tauta itin išsimokslinusi, kai Europoje mokėjimas skaityti ,rašyti buvo aukštuomenės sluoksnių mada tuomet žydų tautoje mokslas buvo privalomas kiekvienam ). Todėl galime sakyti , kad didžiąją dalį intelekto įtakoja aplinka. Tačiau jei nebus žmogaus noro mokytis (noras užprogramuotas genuose), nepadės ir ekonomika, investuojami pinigai bus iššvaistyti . Intelekto formavimuisi daro įtaka švietimas (mokyklos, universitetai) ir auklėjimas(sukurti turtingą aplinką, ugdyti norą būti pirmam, leisti mokintis iš savo klaidų ,bendrauti paaiškinant , mokinti sudominant…) Tai yra charakterio bruožų ( valios, kantrybės, ištvermės) ugdymas. Nuo žinių, įgūdžių, patirties, priklauso sugebėjimų formavimasis, jų įsisąmoninimų greitis. Sugebėjimai lavina protą (greitėja informacijos įsiminimas, jos apdorojimas, problemų sprendimas). Žinome, kad apie 26-erius metus intelektas pasiekia aukščiausią lygmenį, būtent tuose metuose mes turime realią galimybę pasiekti aukščiausių rezultatų mokslo, profesinėje, asmeninėje srityse. Galime sakyti, kad tinkamai išauklėję, išmokslinę vaikus sukuriame jiems pilnavertį gyvenimą . Intelektiniai testai reikalingi mokymosi įstaigose, kad padėtų išsirinkti tinkamą profesiją ar mokymosi pakraipą , bet ne vaikų rūšiavimui į protingus ir kvailus .Negalima vaikams “lipdyti etikečių“ tai gali pakenkti psichika i(įdiegiamas nepilnavertiškumo kompleksas). Manau intelektiniai testai tai žinių ,įgūdžių patikrinimas, nes kuo daugiau išspręsi panašių testų tuo lengviau ir greičiau bus sprendžiami nauji. Taigi daugumas intelekto testų matuoja mokslo žinias, reakcija, įgūdžius, pastabumą , bet ne intelektą.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. N.L.Gage, D.C.Berliner pedagoginė psichologija Vilnius 1994m.2. Jorg B.Theilacker ,Ulrich Wiesinger Kaunas 2004m.3. Juvencijus Lapė, Gediminas Navikas Vilnius 2003m.4. David G.Myers psichologija Kaunas 2000m.5. Bendroji psichologija Vilnius 1986m.
.