Intelektas

Turinys:

Įvadas 3.
Apibrėžimas 4.
Intelekto struktūra 5.
Intelekto rūšys 6.
Aplinkos ir genų įtaka intelektui 7.
Intelektas ir sugebėjimai 8.
Išvados 9.
Naudota literatūra 10.Įvadas
Šiais laikais, kai tautos gyvena informatyviose visuomenėse, išgirstas žodis–intelektas dažniausiai būtų sutiktas kaip: ‘oi,tikrai žinau, kas tai. Arba, nemažai esu girdėjęs apie tai ir t.t.’ Tačiau paklaustas atsakyti išsamiau, žmogus sutrinka. Vienas pradeda šnekėti apie protinius sugebėjimus, kitas apie kažkada jam pačiam atliktus intelekto testus, trečias apskritai nebežinotų ką pasakyti. Tačiau šių žmonių dėl jų nežinojimo kaltinti nederėtų, nes intelektas yra labai subtilus ir sunkiai paaiškinamas dalykas mažai apie jį girdėjusiam assmeniui. Iš tiesų, šiais laikais, atsirado galimybė išmatuoti intelektą, t.y. nustatyti individų intelekto skirtumus, išsiaškinti kokiems dalykams individai yra gabūs. Pasaulyje yra labai daug susirūpinusių tėvelių dėl savo atžalų, kuriems nelabai sekasi mokykloje. Žinoma, yra ir tokių vaikų, kuriais tėvai negali atsidžiaugti, nes jiems sekasi viskas – ir bendravimas naujų draugų apsuptyje, ir mokslo srityje, ir net gyvenime rodos jiems visada šypsosi laimė. Šiuo atveju aplinka turi didelę reikšmę, nes būna ir taip, jog dideli talentai neturi galimybės atsiskleisti, jeigu aplinka yrra tam netinkama. Taigi, intelektas yra labai svarbus žmogaus psichinės veiklos elementas, žinojimas apie jo galimybes gali nulemti sėkmę vienoje ar kitoje srityje: mokykloje, darbe, ar asmeniniame gyvenime.
Šiame referate bandysime įsigilinti į intelekto apibrėžimą, jo struktūrą, bandysime atskleisti intelekto ryšį su žm

mogaus sugebėjimais, taip pat pasvarstysime ar intelektas įgimtas, ar vis tik įgytas su žmogaus gyvenama patirtimi.Apibrėžimas
Tai kas gi yra INTELEKTAS? Savais žodžiais tai būtų galima apibūdinti kaip–sumanumas, protingumas, sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti naujoves, galėjimas pasimokyti iš patirties. Tačiau tai tik labai bendras ir nelabai tikslus intelekto apibūdinimas. Tikslesnį intelekto apibrėžimą mums pateikia terminų žodynėlis, kuriame teigiama, jog intelektas – tai individo sugebėjimas spręsti problemas, remiantis abstrakcijomis ir bendrosiomis žiniomis, įgytomis neformaliai bendraujant su aplinka (o ne mokantis mokykloje ar kitais formaliais būdais). Dažnai laikomas vienu bendruoju intelektu (bendruoju faktoriumi), arba bendraisias gabumais, bet yra skiriami ir specialieji gabumai (kalbiniai, matematiniai, erdviniai). Intelektas paaiškina, kodel kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis, o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knnygomis ir tais pačiais mokytojais iškyla daug sunkumų. Intelektas yra sąvoka, turinti paaiškinti, kodėl vieni žmonės geriau už kitus atlieka pažintines užduotis. Nėra vienodų žmonių, taigi nėra ir vienodų iškilusių problemų spendimo būdų. Tie, kurie elgiasi protingai, o tai apsprendžia intelektinė elgsena, tie labiau sugeba laviruoti įvairiose gyvenimo situacijose, spręsti sudėtingus ir elementarius klausimus, prisitaikyti visuomenėje, priimti teikiamas naujoves ir jomis pasinaudoti, gyventi prasmingą ir turiningą gyvenimą, mokėti juo džiaugtis ir stengtis pasiimti viską , ką jis suteikia žmogui per trumpą jo
o egzistavimo laikotarpį. Negaliu nepaminėti dviejų puikių psichologų minties, kurią palaiko daugelis intelekto žinovų. Jie teigia, kad intelektas nėra kas kita, kaip gebėjimas “tikslingai ir adaptyviai elgtis” (1982, p.3). Tai suvokęs individas gali pasiekti labai didelių aukštumų savo gyvenime.
Dabar jau išsiaiškinome , kas yra intelektas, tačiau dar neatsakėme į daugybę klausimų, susijusiųsu intelekto ryšiu su sugebėjimais, jo struktūra, taip pat, ar intelektas yra įgimtas ar įgytas.Intelekto struktūra
Visi žinome, kad visi žmonės turi tik jam būdingų gabumų ar sugebėjimų. Galbūt jie nėra labai išskirtiniai, tačiau savitų skirtumų vis tik esama. Vieni yra gabūs matematikai, kiti pasiekia dideles aukštumas sportuojant, treti tampa garsiais muzikantais ar dainininkais, dar kiti–gabūs šokiui ar dailei. Taigi, kyla klausimas: ar intelektas yra vientisas darinys, ar vistik intelektas yra ne vienas bendras gebėjimas, o skirtingų gebėjimų rinkinys? Kiekvienas individas savaip geba adaptuotis skirtingoje veikloje. Vienam nauja kliūtis gyvenime–tik eilinė situacija, kitam–daug vargo ir galvos skausmo sukelianti užduotis. Todėl kalbėti apie intelektą, kaip apie vientisą objektą būtų tikrai klaidinga. Juk iš tikrųjų, gero matematiko intelektą lyginti su gero futbolininko, gal ir nebūtų teisinga. Kiekvienas žmogus skirtingą situaciją suvokia skirtingai, ir skirtingai ją sprendžia.
Garsus psichologas Torstaunas, statistinių metodų pagalba, 1938 m. ištyrė įvairias intelekto dalis, kurias jis pavadino pirminėmis protinėmis potencijomis. Jis išskyrė 7
tokias potencijas:
• gebėjimas skaičiuoti – gebėjimas operuoti skaičiais ir atlikti aritmetinius veiksmus;
• verbalinis (žodinis) lankstumas – gebėjimas lengvai, laisvai ir tinkamais žodžiais išdėstyti savo mintis;
• verbalinis suvokimas – gebėjimas suvokti žodinę ir rašytinę informaciją;
• erdvinė orientacija – gebėjimas įsivaizduoti erdvėje įvairius daiktus ir objektus;
• atmintis;
• gebėjimas mąstyti;
• suvokimo greitis.
Šias potencijas sujungus į vieną, gausime ne ką kitą, kaip intelekto struktūrą. Šios dalys nėra visiškai atsietos viena nuo kitos, vienos yra labiau išlavėjusios, kitos–mažiau. Ima aiškėti, kodėl vieni žmonės gyvenime vienokius klausimus sprendžia lengviau, negu tai daro kiti. Daug kas priklauso nuo intelekto struktūros sudedamųjų dalių. Kiekvieno žmogaus ji vis kitokia.Intelekto rūšys
Kalbant apie intelekto struktūrą, labai artima tema – intelekto rūšys, kurių yra išskiriamos septynios. Jas surinko ir aprašė Howardas Gardneris savo teorijoje (1983m.) Šias rūšis galime išskirti ne tik remiantis tradicine psichometrine anlize (testais), bet ir neurologiniu bei kitais aspektais.
1. Kalbinis intelektas. Jį dažnai vadiname verbaliniu intelektu. Tai sugebėjimai panaudoti žodžius, atlikti verbalinę analizę, gerai įsisąmoninti sudėtingą verbalinę medžiagą ir suprasti metaforas.
2. Muzikinis intelektas. Tai sugebėjimas išgauti ritmą, melediją ar tembrą ir gėrėtis jais: polinkis save išreikšti per muziką. Jo apraiškų pavyzdžiai – Mocarto ar Lenono genialumas, eilinių mažų vaikų muzikiniai gabumai lavinami pagal Sudzuki metodą
3. Loginis matematinis intelektas.Tai jautrumas ir sugebėjimas išskirti logines sąvokas, skaitmenis; gebėjimas ilgai ir pagrįstai ar
rgumentuoti teiginius, reiškinius ir kt. Ši intelekto forma reikalinga tiek algebroje, tiek aritmetikoje, tiek simbolių logikoje.
4. Erdvinis intelektas. Tai gebėjimas aiškiai suvokti aplinką ir ją transformuoti į tam tikras logines. Jį aiškiai matome architektų ar inžinierių , kurie demonstruoja unikalius erdvinius gabumus, veikloje.
5. Kūniškasis kinestezinis intelektas. Tai beveik tobulas savo kūno suvokimas ir valdymas. Šiuo intelektu pasižymi sportininkai, šokėjai ir žonglieriai.
6. Vidinis asmeniškasis intelektas. Tai gebėjimas suvokti savo jausmus ir emocijas, jas kontroliuoti, pažinti silpnąsias ir stipriąsias savo būdo puses. Tai yra žinių apie save forma, kuria dažnai pasižymi religingi žmonės ir žmonės, turintys ypatingą nuovoką apie savo jausmus, valdantys savo kūno funkcijas (pavyzdžiui Indijos fakyrai).
7. Tarpasmeninis intelektas. Ši intelekto forma, dažnai vadinama socialiniu intelektu, – tai sugebėjimas pasinaudoti subtiliomis užuominomismūsų sudėtingoje socialinėje aplinkoje – bendraujant šeimoje, su draugais, mokykloje ar klube, su kaimynais.Aplinkos ir genų įtaka intelektui
O kokią įtaką intelektui turi genai ir aplinka? Daugelis šiuo klausimu labai nesutaria: vieni sako, jog genai yra lemiamas veiksnys, kiti teigia, jog vis tik aplinka yra reikšmingesnė intelekto vystimuisi. Yra ir trečioji grupė, kuri teigia, kad įtaką intelektui daro ir paveldimumas, ir aplinka, kurioje gyvena individas. Būtent trečioji mąstančiųjų grupė yra teisi. Kiekvienas žmogus paveldi skirtingus protinius sugebėjimus, kiekvienas iš jų skirtingai vystosi, kiekvieną iš jų lydi sėkmė arba nesėkmė jo gyvenime. Nuo ko tai priklauso? Viskas prasideda nuo pat mažens.Jau kūdikystėje, o dar tiksliau vaikystėje, kai asmenybė tik pradeda formuotis, didesnę įtaką intelektui turi įgimti genai. Individas pradeda vystytis, po truputėlį suvokti pasaulį. Būtent šiuo metu aplinka pradeda daryti labai didelę įtaką. Jeigu vaikai yra panašaus intelekto įverčio, tačiau gyvena visiškai skirtingose aplinkose( vieni – apsupti jaukios aplinkos, meilės ir šilumos, kiti – nepriteklių kamuojamoje šeimoje, skurde, kur trūksta dėmesio ), galima teigti, kad jų intelektas kinta. Vieni iš jų (pirmieji) greičiau suvokia pasaulį, įgija vis naujos patirties, pradeda greičiau šnekėti, vaikščioti, kai tuo tarpu kitiem tai sekasi daryti labai sunkiai, elementarių dalykų išmokstama daug vėliau. Dauguma mokslininkų šiandien mano, kad 20% mūsų intelekto priklauso nuo sąlygų gimdoje, dar 20% reikia priskirti aplinkai, kurioje mes užaugame, o 50% priklauso genams. Likusius 10% mokslininkai priskiria nenumatytoms aplinkybėms. Mokslininkai taip pat teigia, kad genetiškai savitos mūsų savybės veikia mūsų patirtį: jos verčia kitus skatinti mus plėtoti prigimtinius gabumus, jos taip pat verčia mus pasirinkti tinkamą aplinką. Taigi, mūsų genai formuoja tą patirį, kuri mus formuoja.
Toliau analizuojant genų ir aplinkos įtaką, galime pastebėti dar vieną įdomų dalyką. Žemesnį intelekto įvertį turintiems vaikams aplinkos pokytis į gerąją pusę( pagerėjusios sąlygos šeimoje, papildomas ugdymas mokykloje, dėmesys) skatina intelekto raidą, kai tuo tarpu aplinkos pasikeitimas aukštesnį intelekto įvertį turintiems vaikams įtakos intelekto raidai praktiškai nedaro.
Tobuliausia, žinoma, būtų paveldėti genus labai protingų tėvų ir gyventi tobuloje aplinkoje. Būtent šiuo atveju užauga žmonės – asmenybės. Vieno komponento nepakankamumas tiesiogiai sąlygoja kitą komponentą, t.y. gimęs protingas žmogus ir gyvenantis netinkamoje aplinkoje, gali ištirpti visuomenėje, arba gimęs nelabai gabiu ir gyvenantis tinkamoje aplinkoje, gali daug pasiekti savo gyvenime.Intelektas ir sugebėjimai
Ką reiškia pasakymas: turėti aukštą intelekto lygį? Daugelis atsakytų, kad turėti aukštą intelekto lygį, reiškia būti protingu, sugebėti daugiau negu kiti vienokiose ar kitokiose situacijose. Ir jie manytų teisingai. Intelektas ir sugebėjimai yra glaudžiai susiję veiksniai. Kiekvieno individo intelektiniai sugebėjimai yra skirtingi. Tai, kaip jau minėjome, apsprendžia individo gyvenamoji aplinka ir genai. Individo protinį išsivystimo lygį, t.y. sugebėjimą protingai mąstyti, parodo intelekto testai. Jų yra labai daug ir labai įvairių. Vieni yra geresni ir tinkamesni, kiti netikslūs ir daugelio psichologų kritikuojami. Tačiau, testai–tai jau atskira ir labai plati tema, todėl plačiau apie juos nešnekėsime.
Taigi, kuo didesnis intelekto testo įvertis, tuo didesnes proto galimybes atskleidžia individas. Tuo lengviau prisitaikyti ir spręsti įvairias gyvenimo situacijas, kadangi toks žmogus daug lengviau randa atsakymą į kiekvieną gyvenimo mestą klausimą. Žinoma, kiekvienas asmuo turi savų sugebėjimų ir tai apsprendžia ne vien aukštas intelekto koeficientas. Tai ir ilgaainiui susiformavusi gyvenimiška patirtis, tai ir nuolatinės pratybos, ir dar daugelis kitų veiksnių , kurie lydi žmogų jo gyvenime. Tad ne viską gali parodyti testų gauti rezultatai, kurie ir taip nėra visiškai tikslūs.
Puikus sugebėjimų sinonimas gali būti kūrybiškumas– tai gebėjimas kurti idėjas, kurios yra naujos ir vertingos. Kūrybingumui yra būtinas tam tikras gebėjimų lygis, bet to nepakanka. Čia tinkamas pavyzdys būtų apie labai kūrybingus mokslininkus, inžinierius, architektus, kurių intelekto įverčiai nėra didesni už jų ne tokius kūrybingus kolegas. Todėl galime teigti, kad kūrybingumas yra kažkoks kitas veiksnys mūsų psichikoje, kurio negali nusakyti intelekto testų įverčiai.
Intelekto rūšys taip pat daro įtaką individo sugebėjimams. Vieni labiau linkę į muziką, todėl joje geba pasiekti gerų rezultatų, kiti negali gyventi be sporto, dar kiti nepaprastai gabūs matematikoje. Šie žmonės gali pasiekti tai, ko kitam niekada nepavyktų pasiekti. Šių asmenybių intelektų tipai skiriasi, tačiau nors ir į ką jie bebūtų linkę, kiekvienas intelekto tipas yra susijęs su kitomis intelekto sistemomis, apie kurias jau šnekėjome. Skirtingas žmogus–skirtingi ir sugebėjimai bei galimybės.

IŠVADOS:

• Daugumos psichologų nuomone, intelektas–tai gebėjimas tikslingai ir adaptyviai elgtis. Todėl klaidinga būtų sudaiktinti tokias sąvokas kaip ,,intelektas“ ar ,,talentas“ ir laikyti jas konkrečiais dalykais
• Intelektas nėra vientisas darinys. Tai ne vienas bendras gebėjimas, o skirtingų gebėjimų rinkinys.
• Psichplogai išskiria 7 intelekto rūšis, kurios yra susijusios viena su kita.Tai: kalbinis, muzikinis, loginis matematinis, erdvinis, kūniškasis kinestezinis, vidinis asmeniškasis, tarpasmeninis intelektai.
• Žmogaus intelektas nėra nei visiškai įgimtas, nei visiškai įtakotas ir formuotas aplinkos. Tai bendras genų ir aplinkos poveikio darinys.
• Intelektas ir sugebėjimai glaudžiai susiję vienas su kitu. Kuo aukštesnis protinis išsivystimo lygis, tuo didesnių sugebėjimų turi žmogus.

.

Naudota literatūra:
1. David G. Myers ,,PSICHOLOGIJA”; Vilnius: Poligrafija ir informatika, 2000
2. Terminų žodynėlis.
3. Bendroji psichologija. Vilnius: Mokslas, 1986
4. Http://www.vsv.lt/mokymas/ergonomika/1377.html
5. V. L. Gage, Berliner “Pedagoginė psichologija” ,Vilnius. Alma litera

Leave a Comment