Intelektas. Intelekto samprata. Intelekto teorijos

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETASPSICHOLOGIJOS KATEDRAReferatasINTELEKTAS. INTELEKTO SAMPRATA. INTELEKTO TEORIJOS.

Dėst. J. LaurinavičiutėVilnius2003

TURINIS

1. ĮVADAS2. INTELEKTO APIBRĖŽIMAS 3. SU PROTU NESUSIJĘ INTELEKTO KOMPONENTAI4. INTELEKTO STRUKTŪRA5. INTELEKTO MATAVIMAS6. INTELEKTO TESTAS6.1 IQ PASISKIRSTYMO KREIVĖ7. KAIP ATSKIRTI INTELEKTĄ NUO MOKYMOSI REZULTATŲ7.1 TESTO TURINYS7.2 TESTO RODIKLIAI8. INTELEKTŲ ĮVAIROVĖ9. IR DAR… NAUJAUSI FAKTAI APIE INTELEKTĄ10. IŠVADA 11. PRIEDAS – TESTAI12. LITERATŪROS SARAŠAS

ĮVADASŽmonių sugebėjimas spręstiproblemas yra jų vienintelisginklas nuo aplinkiniopasaulio klastos.( Erwinas Brecheris)Žmogui yra būdinga siekti spręsti iškilusias problemas bei veržtis į sėkmę. Kad šios pastangos būtų vaisingos, reikia žinių ir protinių sugebėjimų. Pirmoji sąlyga aiški : kuo daugiau mokaisi ir įsidėmi, tuo daugiau išmanai. Kitaip yra su intelektu plačiąja prasme. Tai diskutuojama tema, nors daugelis mokslininkų sutinka, kad paveldėjimas šioje srityje turi lemiamą reikšmę. Kad išvengtume neaiškumų, žodį intelektas derėtų vartoti įgimto protinio pajėgumo prasme.INTELEKTO APIBRĖŽIMASKiekvienas žino, kas yra intelektas. Tai sumanumas, protingumas, sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus, galėjimas pasimokyti iš patirties. Intelektas paaiškina, kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis, o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų.Žodį intelektas sumanė romėnų politinis veikėjas Ciceronas. Intelektas – tai ypatinga subjekto ir objektų sąveikos forma, specifinė veikla, kilusi iš išorinių veiksmų, pasireiškiančių kaip visuma interiorizuotų operacijų, kurios koordinuojasi tarpusavyje ir sudaro grįžtamąsias, pastovias ir paslankias psichikos struktūras.SU PROTU NESUSIJĘ INTELEKTO KOMPONENTAIIntelektas yra ne tik sugebėjimas protauti, spręsti problemas bei išmokti. Jam būdinga ir nemaža su protavimu nesusijusių požymių – emociniai, socialiniai ir sensoriniai sugebėjimai bei įgūdžiai. Pavyzdžiui, daugelyje intelekto apibrėžimų kalbama apie sugebėjimą atsispirti stresui ir susierzinimui, o tai reiškia emocinį stabilumą bei pasitikėjimą savimi. Kituose apibrėžimuose minimi socialiniai sugebėjimai, charakteris, mokymosi interesai, mokymosi sėkmės motyvacija, regos aštrumas. Dėl šių bruožų labiau nesutariame nei dėl intelekto komponentų, atitinkančių proto požymius, bet daugelis mokslininkų galvoja, kad intelektas nėra tik proto galia.

Įprasta skirti intelektą, arba bendruosius protinius sugebėjimus, nuo kitų gabumų ir sugebėjimų. Todėl daugelis gabumų – meniniai, komerciniai, sportiniai, muzikiniai, mechaniniai – iš dalies atsidūrė už ribų to, ką paprastai apibrėžiame kaip intelektą. Kita vertus, kai kas įrodinėja, kad intelekto apibrėžimas, neapimantis, pavyzdžiui, sportinių ar muzikinių gabumų, yra per siauras. Tuo tarpu mes naudojame tradicinį intelekto apibrėžimą. Bet reikia nepamiršti, kad šis apibrėžimas visko neaprėpia, jame praleidžiama daug svarbių gabumų, sugebėjimų, mokėjimų bei galimybių.INTELEKTO STRUKTŪRADaugelis psichologų mano egzistuojant bendruosius protinius gabumus bei sugebėjimus (b) paprasčiausiai todėl, kad tarp visų pažinimo sugebėjimų testo yra teigiama koreliacija. Tai tinka visiems protinių gabumų ir sugebėjimų testams, nepaisant to, ar jie skiriasi turiniu (verbalinis, matemetinis, erdvinis), ar mąstymo operacijomis (analizė, sintezė, palyginimas, atsiminimas, skyrimas). Tuo pačiu tyrėjai nustatė, kad protinių gabumų ir sugebėjimų testus galima sujungti į grupes, tarp kurių yra didelė koreliacija. Šios susijusių testų grupės sudaro grupinius faktorius. Pavyzdžiui, tarp panašumo, supratimo, žoduno testų ir daugelio kitų su kalba susijusių testų yra didelė tarpusavio koreliacija. Jie jungiami į grupę ir sudaro verbalinį intelekto faktorių. Tyrėjai aiškiai nustatė verbalinius, matematinius ir erdvinius grupinius faktorius.INTELEKTO MATAVIMAS Mes matuojame intelektą testais. Testuose yra užduotys bei klausimai, į kuriuos asmuo turi atsakyti. Klausimai suskirstyti į grupes – kuo tuoliau, tuo sudėtingesni. Daugelyje intelekto testų derinami skirtingi intelekto matavimo būdai, ir testai yra sudaryti iš tam tikro kiekio subtestų. Šiuose testuose paprastai žymimi teisingi ir klaidingi atsakymai ir už juos suteikiamas tam tikras taškų skaičius. Visi taškai sudedami ir gautoji suma yra pradiniai balai. Po to pradiniai balai paprastai verčiami į prasmingesnius standartinius balus ir interpretuojami pagal testo normas.INTELEKTO TESTASPirmasis intelekto testas buvo sukurtas 1905 metais Prancūzijoje. Jo autoriai buvo A. Binet ir T. Simonas. Testą sudarė 30 gana paprastų užduočių, nes jis buvo skirtas išsiaiškinti, kurie vaikai atsilieka mokydamiesi. Čia duomenys atskleidė tik labai paviršutiniškas blogo vaiko mokymosi priežastis. Vokiečių psichologas Williamas Sternas šiems testams pritaikė garsųjį intelekto koeficientą, aiba IQ. IQ – tai asmens protinis amžius, padalytas iš jo chronologinio amžiaus ir, kad nebūtų trupmenos , padaugintas iš 100:

IQ = protinis amžius / chronologinis amžius x 100

Taigi tipiško vaiko, kurio protinis ir chronologinis amžius sutampa, IQ yra 100. O aštuonerių metų vaiko, kuris atsako į klausimus kaip tipiškas dešimties metų vaikas, IQ yra125.Dauguma dabar naudojamų intelekto testų IQ nebeskaičiuojamas. Pradinė IQ formulė neblogai tinka vaikams, bet netinka suaugusiems: argi keturiasdešimtmečio, kuris atlieka testą taip, kaip vidutinis dvidešimtmetis, IQ tik 50? Akivaizdu, jog čia ne viskas gerai. Todėl dabar intelekto testais nustatytas protinių gebėjimų įvertis skaičiuojamas testuojamojo rezultatą lyginant su vidutinišku tokio pat amžiaus kitų žmonių rezultatu. 100 yra laikoma vidurkiu. Maždaug dviejų trečdalių žmonių protinių gebėjimų įverčiai yra tarp 85 ir 115. nors intelekto koeficientas nebeskaičiuojamas, bet kasdienėje kalboje IQ terminas dar vartuojamas, kaip „intelekto testo įverčio“ santrumpa.Išaiškinta, jog aukštą IQ rodiklį dažniau turi turtingieji nei beturčiai, daugiau baltieji, nei juodaodžiai; Rytų Azijos gyventojai dažniau pasirodė esą aukštesnio intelekto už europiečius. Tyrinėtojams buvo įdomu, kodėl tokie geri IQ rodiklai Rytų Azijoje. Pasirodė, jog šių šalių auklėjime neegzistuoja teiginys „negalių“: jei vaikas ko nesupranta ar nesugeba atlikti, jis privalo stengtis tol, kol padarys kaip reikiant. Taip ugdomas vaiko atkaklumas siekti žinių, tobulinti savo sugebėjimus.

IQ PASISKIRSTYMO KREIVĖ.

Stanford – Binet IQ pasiskirstymo kreivė iliustruoja skirtingą individų lygį, IQ rodiklis nuo 90 iki 110 laikomas vidutiniu; virš 130 – labai aukštu; žemiau nei 70, rodo atsilikimą nuo normalaus išsivystymo.IQ pasiskirstymo varpo pavidalo kreivė leidžia pamatyti, kaip pasiskirstęs įvairaus lygio intelektas. Šioje kreivėje nuo 0 iki 70 taškų yra parodytas žemas intelektas. Piešinyje šis intervalas pažymėtas žodžiu „atsilikę“. Šiame intervale dar yra pažymėtas skirtingas atsilikimo lygis: visiškai atsilikę – 1; sunkiai atsilikę – 2; vidutiniškai atsilikę – 3; šiek tiek atsilikę – 4. nuo 70 iki 90 – riba tarp atsilikimo ir normos: 5 – normalūs, 6 – normalūs, bet prislopinti. Intervale tarp 90 ir 110 taškų yra normalus intelektas, pažymėtas skaičiumi 7. intervalas tarp 110 iki 120 (8) – gabūs; tarp 120 iki 130 – labai gabūs; o nuo 130 iki 200 (10) rodo aukščiausio intelekto išraišką.

Stanford – Binet teste buvo matuojami ketturi intelekto rodikliai: verbalinis protavimas, abstraktus – vizualinis protavimas, kiekybinis protavimas (aritmetinis) ir trumpalaikė atmintis.

KAIP ATSKIRTI INTELEKTĄ NUO MOKYMOSI REZULTATŲFlynno duomenys kalba apie tai, kad intelekto testų rezultatai menkai koreliuoja su tikruoju intelektu. Nuo seno manoma, kad intelektas yra kažkas, ką nulemia vidiniai veiksniai; mokymosi rezultatai yra susiję su tuo, kas įgyta, išmokta. Atrodo, kad intelektas, esant „normaliai“ aplinkai, paprasčiausiai vystosi pagal iš anksto numatytą modelį. Vadinasi, tarsi negalime patobulinti šio vystymosi, bent jau taip rodo praeities tyrimų interpretacijos. Mokymosi rezultatai yra aktyvaus mokymosi proceso, kurį skatina mokymo ir auklėjimo veikla, galutinis produktas. Remdamiesi testo turiniu ir testo rodikliais, išsiaiškinsime skirtumus tarp šių dvejų sąvokų.TESTO TURINYS. Kai kurių intelekto testų tam tikra turinio dalis yra panaši į mokymosi rezultatų testus. Taigi tam tikra prasme intelekto testai yra mokymosi rezultatų testai, tik specifiniai. Intelekto testai matuoja pažinimo sugebėjimų lygį, o tų sugebėjimų „moko“ visa aplinka – šeima, namai, masinės informacijos priemonės (knygų, laikraščių skaitymas, televizijos žiūrėjimas), kaimynai ir giminės, muziejai, bažnyčia ir taip pat mokykla. Intelekto testo užduotys tuo labiau įvairuoja, kuo daugiau jos yra priderintos prie mokyklos mokymo reikalavimų. Kai kurie užduočių tipai yra labai panašūs į įvairiuose mokyklos klasėse formuojamų sugebėjimų ir įgūdžių tipus. Intelekto testai skiriasi nuo mokyko rezultatų testų tik tuo, kad jie matuoja ne viską ir ne vien tik tai, ko mokoma mokykloje. Šis skiriamasis požymis nereiškia „viskas“ arba „nieko“. Šie dviejų tipų testai nesiskiria kokybiškai, t.y. nėra taip, kad vieni matuotų kažkokią paslaptingą, biologiškai paveldėtą savybę, o kiti – įgytus mokėjimus. Intelekto testai yra mokymosi rezultatų testai ta prasme, kad tai yra testai tų žinių, mokėjimų ir sugebėjimų, kurių įgyjimas yra individo informacinės sąveikos so jo gyvenamąja kultūrine aplinka rezultatas.

TESTO RODIKLIAI. Antroji susirūpinimo dėl intelekto ir mokymosi rezultatų priežastis yra didelė koreliacija tarp grupinių intelekto testų ir mokymosi rezultatų testų. Kelley (1927) nustatė, kad, nekintant amžiui, dviejų intelekto testų sutapimas yra apie 95%, intelekto testų ir mokymosi rezultatų testų rinkinių – apie 90%, intelekto testų ir skaitymo testų – apie 92%, intelekto yestų ir aritmetinių testų – apie 88%. Toliau vertinant, gauti tokie pat aukšti rodikliai. Williamas Colemanas ir E.E. Curetonas nustatė, kad gerai žinomo intelekto testo ir gerai žinomo mokymosi rezultatų testo sutapimas yra 95%. Taigi dažniausiai intelekto testai ir bendrųjų mokymosi rezultatų testai lemia tą patį sprendimą dėl tikėtinos sėkmės.Intelekto testai yra pranašesni tuo, kad užima mažiau laiko. Tai svarbu daugeliui mokinių. Tačiau mokymosi rezultatų testai turi kitą privalumą – mažiau tikėtina, kad juos galima bus aiškinti fatališkai, t.y. teigti, jog paveldėjimas yra lemiamas veiksnys ir vargu ar ką galima pakeisti. Žemi mokymosi rezultatų testo balai skatina ką nors keisti. Žemi intelekto testų balai verčia susitaikyti su esama padėtimi.INTELEKTŲ IVAIROVĖHowardas Gardneris (1983) išplėtojo psichometrinius koreliacijų tarp įvairių testų tyrimus. Jis iškėlė klausimą, kaip galėtume nusakyti intelekto struktūrą, atsižvelgdami į: Intelekto aprašymus literatūroje; Žmonių, kurių pažeistos smegenys, neurologinių tyrimų duomenys; Vunderkindų, autistinių žmonių, kvaišų mokslininkų, nesugebančių mokytis vaikų genialumo arba sutrikimų apibūdinimus;  Antropologinius duomenis apie įvairių kultūrų, rasių ar genčių, įvairių epochų žmonių ir jų veiklos skirtybes.Gardneris išanalizavovisus šiuos duomenis. Kai tik koks nors sugebėjimas būdavo paminėtas kelių autorių darbuose, jis įtraukdavo tą sugebėjimą į savo intelekto apibūdinimą.Kalbinis intelektas. Jį dažnai vadiname verbaliniu intelektu. Tai sugebėjimai panaudoti žodžius, atlikti verbalinę analizę, gerai įsisąmoninti sudėtingą verbalinę medžiagą ir suprasti metaforas.

Muzikinis intelektas. Jo apraiškų pavyzdžiai – Mocarto ar Lenono genialumas, eilinių mažų vaikų muzikiniai gabumai, lavinami pagal Sudzuki metodą.Loginis matematinis intelektas. Jo kraštutiniai variantai – matematiko genialumas arba didelių energijų fizikos ar molekulinės biologijos teorijų ilgos išvedžiojimų grandinės. Ši intelekto forma reikalinga tiek aritmetikoje, tiek algebroje, tiek simbolių logikoje.Erdvinis intelektas. Jį aiškiai matome architektų ar inžinierių, kurie demonstruoja unikalius erdvinius gabumus, veikloje. Jis nustatytas, remiantis Rodino (Rodeno) ir kitų skulptorių arba Picasso (Pikaso) ir kitų dailininkų biografijomis. Jis matuojamas testais, per kuriuos žmogus ieško paslėptų figūrų arba mintyse keičia objektų padėtį erdvėje ir apibūdina gaunamus pakitimus.Kūniškasis kinestezinis intelektas. Šiuo intelektu pasižymi sportininkai, šokėjai ir žonglieriai. Tai beveik tobulas savo kūno suvokimas ir valdymas.Vidinis asmeniškasis (intrapersonalinis) intelektas. Tai yra žinių apie save forma, kuria dažnai pasižymi religingi žmonės ir žmonės, turintys ypatingą nuovoką apie savo jausmus, valdantys savo kūno funkcijas.Tarpasmeninis (interpersonalines) intelektas. Ši intelekto forma, dažnai vadinama socialiniu intelektu, – tai sugebėjimas pasinaudoti subtiliomis užuominomis mūsų sudėtingoje socialinėje aplinkoje – bendraujant šeimoje, su draugais, mokykloje ar klube, su kaimynais.

Pasak H. Gardnerio, kiekvienam žmogui būdingos 7-os išvardytos intelekto galių. Ir nerastume po saule dviejų individų, kurių tos galios būtų identiškai, vienodų proporcijų. Tai lemia skirtingas paveldimumas, aplinkos poveikis, bendravimo patirčių įvairovė. Mokslinikas teigė, kad švietimo sistemos yra nepritaikytos, nepasirengusios išnaudoti ir ugdyti visas intelekto galias, ir tai esanti pagrindinė problema. Jis tvirtina, kad vienmatiškai matuojant žmogaus intelektą iškreipiamas realybės vaizdas bei neatspindimos tikrosios žmogaus intelekto galimybės. Galime ir toliau ignoruoti savo skirtingumus ir apsimetinėti, kad visi esame vienodi, – taip metų metais elgėsi dauguma švietimo sistemų. Arba galime savo švietimą keisti ir maksimaliai išnaudoti skirtingumus, – rašo H. Gardneris.

IR DAR… NAUJAUSI FAKTAI APIE INTELEKTĄ IQ turi įtakos mokyklos lankymas. Pasirodo, mokyklos lankymas gali padidinti IQ. Tiksliau – padėti jam nesumažėti. Kuo ilgiau moksleivis lanko mokyklą, tuo didesnė tikimybė, kad jo intelektas, palyginti su nebaigusiųjų mokyklos intelektu, bus didesnis.IQ turi įtakos ir vasaros atostogos.  Gimimo eiliškumas neturi įtakos IQ. Mintis , kad gimimo eiliškumas turi poveikį asmenybei ir intelektui, nėra nauja. Pirmagimiai esą protingesni negu vėliau gimę vaikai, tikimasi, kad jie taps lyderiais. Pasirodo, nuomonė, kad didelėse šeimose auga žemo IQ vaikai, yra nepagrįsta. Tyrimai rodo, jog neretai daugiavaikes šeimas kuria žemesnio intelekto tėvai.gabūs žmonės iš tikrųjų linkę kurti mažas šeimas, bet šeimos dydis neturi įtakos gabumams. IQ yra susijęs su maitinimu krutimi. Nuomonė, kad kūdikių, kuriuos motinos maitino krūtimi, intelektas vėliau buvo aukštesnis negu tų, kurių motinos krūtimi nemaitino, mokslinikų vertinama skeptiškai. Manyta, kad kartu praleistas laikas ir sukuriamas artumo jausmas šiuo atveju yra svarbesni veiksniai. Tačiau net suvienodinus pagal šį faktorių tyrimo grupes krūtimi maitintų trimečių intelektas 3-8 balais lenkia nemaitintųjų. Kodėl taip yra, neaišku. Gali būti, kad motinos piene esančios imuninės medžiagos saugo vaikus nuo ligų, kurios išsekina ir trukdo mokytis vaikystėje. Motinos pienas gali ir tiesiogiai veikti nervų sistemos funkcionavimą. Motinos piene yra omega-3 rūgščių, kurios veikia nervines ląsteles ir nervinių impulsų perdevimą. IQ kitimas priklauso nuo gimimo datos. Kiekvienoje šalyjeyra nystatyta, kokio amžiaus vaikai turi pradėti eiti į mokyklą. Tačiau tie, kurie gimsta trimis paskutiniaisiais metų mėnesiais, yra linkę dar palaukti ir dažniausiai ima lankyti mokyklą metais vėliau. Taigi, nors vaikų amžius vienodas, antrieji būna praleidę mokykloje vieneriais metais mažiau. Intelektas yra daugialypis. Nors daugelis laikosi hipotezės apie vadinamųjų bendrųjų protinių sugebėjimų – bendrojo intelekto – buvimą, tyrėjai sutinka, kad egzistuoja ir nepriklausomi protiniai sugebėjimai. Tai erdvinis, verbalinis, analitinis ir praktinis intelektas.

 IQ yra susijęs su galvos apimtimi. Ryšys tarp galvos apimties ir IQ ilgą laiką buvo diskusijų objektas. Žinoma, šių laikų tyrėjai turi pagrindo kritikuoti netikslius ir šališkus XIX amžiaus eksperimentus. Tačiau ir šiuolaikiniai neurofiziologiniai matavimai rodo, kad kaukolės tūris yra susijęs su IQ. Duomenis patvirtina ir JAV armijos kareivių šalmų dydžio tyrimai. Pagrindinių mokymų metu buvo įvertintas visų kareivių IQ, o duomenys vėliau palyginti su jų šalmų dydžiu. Paaiškėjo, kad kintamieji susiję, nors koreliacijos ir nedidelės. Pagal intelekto balus galima numatyti gyvenimo pasiekimus. Žmonės, baigę daugiau mokyklos klasių, daugiau uždirba. O asmenys, turintys mokslinį laipsnį, per gyvenimą uždirba daug daugiau negu jo neturintys. Tačiau išsimokslinimas nėra vienintelis veiksnys, lemiantis pajamų dydį, nes į kiekvieną grupę patenka įvairaus intelekto tiriamųjų. Tyrimas parodė, kad netgi iš tų, kurių išsilavinimas nėra aukštasis, didesnes savaitės pajamas gauna tie, kurių didesni protiniai gabumai. Darbuotojai, kurių intelektualiniai sugebėjimai mažesni, uždirba tik 2/3 atlyginimo, kurį gauna didesnių protinių gabumų darbuotojai. Intelektas priklauso nuo konteksto. Svarbu, kokioje aplinkoje matuojamas intelektas. 1986 m. mokslinėje spaudoje pasirodė straipsnis apie lenktynininkų, kurie kasdien treniravosi ralio trasoje, tyrimus. Kai kurie iš jų buvo puikūs lenktynininkai, kai kurie – ne. Ekspertai nuo neekspertų skyrėsi tuo, kad trasoje naudojosi sudėtingu protiniu algoritmu. Tačiau šis algoritmas nebuvo susijęs su IQ. Kai kurių ekspertų IQ tebuvo 80 balų, o kai kurių neekspertų – net apie 120 balų. Iš esmės ekspertai, nepaisant IQ, visuomet geriau protavo trasoje už neekspertus. Tačiau tie patys trasos asai buvo tiesiog bejėgiai kitose situacijose, pvz., tvarkydamipinigus ar bendraudami. IQ didėja. Kiekvienos kartos IQ padidėja 20 balų. Šis stabilusis didėjimas Naujosios Zelandijos mokslininko James Flynn garbei pavadintas „ Flyno efektu“. IQ padidejimas siejamas su geresne mityba, švietimu, didesniu tėvų išsilavinimu, sudėtingesne aplinka, kurioje vaikas auga, naujoviškais žaislais ir kompiuteriais. IQ balų didėjimas rodo, jog tai, ką matuojam IQ testai, nėra įgimta proto savybė.

Išvada Intelektas yra vienas iš svarbiausių mokymosi sėkmę nulemiančių veiksnių. Intelektas, intelekto koeficientas, paveldimumas ir aplinkos poveikis yra labai susiję tarpusavyje. Psichologinėje literatūroje pateikiami duomenys – prieštaringi, todėl sprendžiant, kas yra intelektas, o kas – ne, reikia įvertinti visus faktus. Priešingu atveju tiesą interpretuosime neteisingai.XX amžiuje atsirado galimybė išmatuoti individų intelekto skirtumus. Kiekvienais metais pateikiami milijonai intelekto testų. Tačiau kilo karštos diskusijos dėl to, ar šie testai atneša daugiau naudos ar žalos. Kai kuriuose didesniuose miestuose net uždrausta naudoti kai kuriuos intelekto testus mokyklose.

O štai du testai iš siūlomųjų vyresnėms, vienas iš jų provokuoja apmąstyti ir padeda išsiaiškinti savo intelekto galių santykį, kitas – padeda išsiaiškinti jūsų santykį su žmonėmis, ar bendraujate emociškai protingai.

Kuo jus stipriausias?

Prie kiekvieno teiginio, kuris, manote, Jums tinka, įrašykite „1“. Jeigu tai, ką nusako teiginys, Jums yra svetima, langelį greta jo palikite tuščia. Kiekvienos lentelės vienetus suskaičiuokite.

1 lentelėMėgstu rūšiuoti daiktus (dalykus, žmones etc.) pagal bendrus bruožus. Žygiai, išvykos į gamtą stovyklavimas – mano mėgstamiausi užsiėmimai. Man svsrbios ekologijos problemos. Mėgstu sodo darbus. Mėgstu stebėti aplinkos pokyčius. Mėgstu „sudėlioti“ reiškinius į sistemas, aiškiai hierarchines struktūras. Labai mėgstu gyvūnus. Lauke niekada nešiukšlinu. Man patinka studijuoti biologiją, botaniką ir/ar zoologiją. Daugybę laiko praleidžiu lauke. Iš viso:

2 lentelėLengvai „pagaunu“ sistemą, perimu modelį. Esu jautrus/i garsams, triukšmui. Lengvai ir su manolumu judu pagal ritmą. Man patinka/norėčiau mokėti groti kokiu nors muzikos instrumentu. Mane žavi/veikia poezijos ritmas ir skambesys. Daug lengviau įsimenu rimuotą informaciją/žodžius. Sunkiai susikaupiu, jei tuo metu girdžiu įjungtą televizorių, radiją etc.

Mėgstu įvairių stilių muziką. Miuziklai man patinka labiau nei dramos spektakliai. Lengvai įsimenu dainos žodžius. Iš viso:

3 lentelėMėgstu tvarką. Viską stengiuosi daryti metodiškai ir nuosekliai. Lengvai sprendžiu problemas. Neorganizuoti žmonės mane šiek tiek erzina. Nesunkiai skaičiuoju mintyse. Uždaviniai, kuriems išspręsti reikia logiškai mąstyti, man – vieni juokai. Negaliu imtis užduoties, kol negaunu atsakymų į visus su ja susijusius man rūpimus klausimus. Vienas iš pagrindinių mano sėkmės laidų – struktūra. Man patinka dirbti su kompiuterio duomenų baze/aiškios sistemos informacijos šaltiniais. Dalykai, kurių prasmės nesuvokiu, man kelia nepasitenkinimą. Iš viso:

4 lentelėMan svarbu matyti savo vaidmenį „dideliame reiškinių paveiksle“. Man patinka diskutuoti apie gyvenimą. Man yra svarbi religija. Mėgstu stebėti meno kūrinius. Mėgstu relaksuotis bei medituoti. Mėgstu lankytis kvapą užimančiuose gamtos kampeliuose. Su manolumu skaitau senovės ir nūdienos filosofų veikalus. Man lengviau išmokti naujus dalykus, kai jų vertę suvokiu. Man įdomu, ar visatoje egzistuoja kitos protingos gyvybės formos. Pažintis su istorija bei senovės kultūra teikia man svarbų perspektyvos pojūtį. Iš viso:

5lentelėLabiausiai mėgstu mokytis bendradarbiaudamas su kitais. Kuo žmonių daugiau, tuo smagiau. Dirbdamas/a su grupe galiu daug nuveikti. Mėgstu pasišnekučiuoti. Mane traukia aktyvi visuomeninė veikla/politika. Mėgstu televizijos ir radijo pokalbių laidas. Esu „komandos žaidėjas/a“. Nemėgstu dirbti vienas/a. Man patinka klubai, kitokios kolektyvinės laisvalaikio leidimo formos. Seku visuomenės gyvenimo įvykius ir esu jiems neabejingas. Iš viso:

6 lentelėMėgstu rankų darbus. Ramiai nusėdėti vietoje bent kiek ilgesnį laiką man sunku. Mėgstu lauko žaidimus, sportuoti. Vertinu nežodinį bendravimą, pvz., ženklų simbolių, gestų kalbą. Manau, jog negana patikimo proto, reikia, kad patikimas būtų ir kūnas.

Mėgstu menus ir amatus. Žaviuosi šokiu, kaip išraiškos priemone. Mėgstu darbuotis su įrankiais. Mėgstu aktyvų gyvenimo būdą. Mokausi veikdamas. Iš viso:

7 lentelė Mėgstu skaityti įvairiausią lektūrą. Rašomos pastabos man padeda įsiminti ir suprasti. Man nesudėtinga savo idėjas paaiškinti kitiems. Rašau dienoraštį. Mėgstu spręsti kryžiažodžius bei įvairius galvosūkius. Rašau savo malonumui. Mėgstu kurti kalambūrus, anagramas etc.- žaisti žodžiais. Mane domina užsienio kalbos. Mėgstu dalyvauti debatuose, diskusijose. Smagiai bendrauju su draugais laiškais (paprastu ir/ar elektroniniu paštu). Iš viso:

8 lentelė Tvirtai žinau savo moralinius įsitikinimus. Man lengviau sekasi mokytis, kai dalykas kelia kokių nors teigiamų emocijų. Dorumas, sąžiningumas – man svarbūs dalykai. Kaip mokausi, – lemia mano požiūris, nusiteikimas. Man rūpi socialinio teisingumo problemos. Vienodai vaisingai dirbu tiek vienas/a, tiek su grupe. Prieš imdamas ką nors daryti, turiu (su)žinoti, kodėl privalau tai daryti. Tam, kuo tikiu, atsiduodu 100 procentų. Mėgstu įsitraukti į reikalus, kurių esmė – kam nors padėti. Esu pasiryžęs/usi protestuoti, rašyti peticijas, kitaip kovoti už tai, kad neįvyktų neteisybė ar būtų atitaisyta skriauda. Iš viso:

9 lentelė Mėgstu fantazuoti, kurti įvairiausias idėjas. Pertvarkyti kambarį – man vienas juokas. Mėgstu įvairiausiomis priemonėmis „kurti meną“. Gerai į/atsimenu grafiškai sutvarkytą medžiagą. Mėgstu performansą – meninį veiksmą publikos akivaizdoje. Man patinka kompiuteriu kurti diagramas, schemas, braižyti lenteles etc. Mėgstu užduotis, kurioms išspręsti reikia erdvinio mąstymo. Mane smagiai nuteikia muzikiniai vaizdo „klipai“. Galiu mintyse vaizdžiai atkurti patirtus dalykus. Lengvai skaitau žemėlapius ir planus. Iš viso:

1 lentelė – natūraliosios, 6 lentelė – kinezinės/kūniškosios,2 lentelė – muzikinės, 7 lentelė – lingvistinės,3 lentelė – loginės, 8 lentelė – intrapersonalinės,

4 lentelė – egzistencinės, 9 lentelė – erdvinės/vaizdinės intelekto galios.5 lentelė – interpersonalinės,

Ar bendraujate emociškai protingai?

0 1 2 3 4niekada retai kartais dažnai labai dažnai

0 1 2 3 41. Ar peršate kitiems savo nuomonę? 2. Ar kritikuojate kitus visų akivaizduoje? 3. Ar paniurstate, kai kas nors jus teisingai kritikuoja? 4. Ar šaipotės iš kitų darbuotojų? 5. Ar įsižeidžiate, kai kas nors, ką jau padarėtė, turitė pakeisti. 6. Ar pertraukiate kitus, kai pokalbio tema jūsų nedomina? 7. Ar mėgstate palaikyti pokalbį vienas? 8. Ar įniršęs rėkaujate? 9. Ar jums patinka kalbėti apie save, apie patirtį, sėkmes ir idėjas? 10. Ar šaipotės iš kolegų ir jų darbo? 11. Ar kitiems peršate savo požiūrį? 12. Ar kitiems su jumis kalbantis užsiimate pašaliniais dalykais? 13. Ar nekantraujate, kai aptarimo metu kas nors išreiškia savo nuomonę? 14. Ar mažai domitės naujomis idėjomis? 15. Ar tikite kitų motyvais?

Ar bendraujate emociškai protingai?

0 1 2 3 4niekada retai kartais dažnai labai dažnai

Testas: ar bendraujate emociškai protingai?Šiandien visuose hierarchijos lygiuose laimingos kortos yra rankose tų, kurie turi kolektyviškumo dvasią, benravimo gebėjimų, intuiciją ir yra kūrybiški. Tačiau būti socialiai kompetetingu yra viena, o taikyti – kita. Šie gebėjimai ypač aiškiai pasireiškia bendravimo metu. Šiuo testu galėsite pasitikrinti savo bendravimo gebėjimus.

Kiekvieną iš šių klausimų įvertinkite nuo 0 iki 4. galite paprašyti kolegos, bendradarbio ar partnerio, kad jus pakontroliuotų.30 ir daugiau balųJūsų elgesys bendraujant nerodo didelio emocinio intelekto. Savikritika, kitų kritikos priėmimas, gebėjimas įsijausti, tolerancija ir sąžiningumas nėra jums būdingos savybės. Kadangi labiausiai domitės savimi, nesuvokiate visų kitų asmenybės pusių. Jūsų emociškai nuspalvinta kritika ir užsispyręs laikymasis savų pozicijų žeidžia kitų žmonių orumą, verčia juos gintis ir provokuoja įniršį. Esant tokiai situacijai, jūsų kolegos nebesiklauso ir dalykinės kritikos. Lieka tik kartėlis, nuo kurio nukenčia darbo klimatas ir rezultatai. Į sau skirtą kritiką žiūrėkite kaip į puolimą, mat esate įsitikinęs tuo, ką darote ir ką sakote. Deja, nepastebėsite, kad ir jūsų kolegos gali turėti gerų idėjų ir pasiūlymų. Todėl jūs nepasinaudojate galimybe pasverti visus „už“ bei „prieš“ ir priimti geriausią sprendimą. Kaip jūs atrodote kitiems ir ką jie apie jusmano, toli gražu nežinote.

Ką galite padaryti?Daugiau pasieksite, kai išmoksite valdyti savo jausmus ir prieš užsiplieksdamas išklausikite kitų. Kadangi esate linkęs daugiau dėmesio skirti savo jausmams, mintims ir vertinimams, o ne tam, kas pasakyta, gali būti, kad tai, yra nebūtinai tai, ką sako kiti. Ateityje pasistenkite atskirti tai, ką jaučiate jūs, nuo to, ką pastebite kituose, nes:Pasakyta – tai dar neišgirsta;Išgirsta dar nereiškia suprasta;Suprasta dar visai nereiškia pritarta;Pritarta dar visai nereiškia pritaikyta;Pritaikyta dar nereiškia, kad taip ir bus palikta.Jums iš tikrųjų pradės sektis tik tada, kai savo dalykinę kompetenciją susiesite su emocine. Daug išmokti galite iš savo kolegų, bendradarbių bei savo partnerio grįžtamosios reakcijos.

LITERATŪROS SĄRAŠAS:

1. G.Butkienė, A.Kepalaitė – „ Mokymasis ir asmenybės brendimas “,V.19962. E.Brecher – „ Intelekto olimpiada jaunimui“, V.19983. Marion M.Sehr – „Didžioji EQ testų knyga“, V.20014. Dialogas, 2003 balandžio 4 d., nr 14(561)5. „Psichologija Tau“, 02‘6 6. N.L.Gage, D.C.Berliner – „Pedagoginė psichologija“ , V.19947. David G. Mayers – „Psichologija“ , 2000