Turinys
Turinys 2ĮVADAS 31. Intelekto samprata 41.1. Intelekto sąvokos kilmė 41.2. Intelekto apibrėžimų įvairovė 52. Kaip matuojamas intelektas? 63. Intelekto testai 73.1. Daugiaprofilinė asmenybės apklausa 73.2. Asmenybės tipo ir profesinio kryptingumo ryšio testas 83.3. Pažintinių interesų tyrimas 93.4. Tyrimas „Profesinė motyvacija“ 103.5. Testas lyderio savybėms išaiškinti 11IŠVADOS 13Literatūra 14ĮVADASGyvenant sudėtingame ir dinamiškame XXI amžiuje žmonėms reikiagebėjimo peržengti regimybės ribas, atverti žmogaus psichikos gelmes. Vislabiau įsitvirtina nuostata, kad žmogiškasis veiksnys, t.y. individointelektinės, emocinės, asmenybės savybės, profesinė bei socialinėkompetencija vaidina labai svarbų vaidmenį, netgi lemia jo sėkmę arbanesėkmę konkrečioje gyvenimo situacijoje ar profesinėje veikloje. Todėlžmonės nori žinoti savo galimybes, jų dėmesį patraukia tiek jų pačių, tiekkitų žmonių vidinio gyvenimo ypatumai, individualybė. Geriau pažinti saveir kitus padeda įvairios psichodiagnostinės procedūros, tarp jų irpsichologinis testavimas, kuris apima ir intelekto testavimą. Psichologiniotyrimo procedūrų metu gautos žinios ne tik padeda suprasti, kas jau įvykotiriamojo gyvenime, bet ir numatyti galimas asmenybės raidos perspektyvas,lengviau įveikti įvairias kliūtis, kurios gali kilti siekiant užsibrėžtotikslo. Testavimas padeda ne tik nustatyti profesinį asmenybės kryptingumą irtinkamumą, bet ir numatyti žmogaus galimybes, jo profesinio tobulėjimoperspektyvas. Vienokie ar kitokie testai gali padėti geriau pažintikonsultuojamą žmogų, suprasti jo problemas, rasti tinkamiausią sprendimą.Testų rezultatai labai naudingi ir pačiam besikonsultuojančiajam, nesleidžia geriau pažinti save, keisti savo asmenybę ir elgesį. Gerai žinoma, kad kvalifikuotai ir profesionaliai tirti asmenybėssavybes, įvertinti testų rezultatus gali tik psichologai arpsichodiagnostikos specialistai. Tačiau ir nebūdami psichodiagnostikosprofesionalais, save ir kitus geriau pažinti stengiasi daugelis iš mūsų.Tai ypač svarbu tiems, kurie savo profesinėje veikloje nuolat bendrauja su
žmonėmis ar jiems vadovauja (įmonių, organizacijų vadovams; personalovadybos specialistams, socialiniams ir aptarnavimo sferos, viešųjų ryšių,reklamos ir pan. darbuotojams), taip pat tiems, kam patikėtas jaunimomokymas ir ugdymas. Tik gerai pažįstant ugdytinius galima tikėtis mokymo irauklėjimo sėkmės. Siekiant daugiau sužinoti apie save ir kitus, norint pažinti savo irkitų žmonių psichologines ypatybes, neretai griebiamasi psichologiniųtestų. Vieni iš jų – intelekto testai. Rasti įvairių testų nesunku, nesdaug jų skelbiama populiariojoje spaudoje, nemažai leidžiama specialiųtestų rinkinių. Deja, daugelis jų stokoja teorinio ir metodinio pagrįstumo,neretai yra skirti tiktai pramogai. Kaip bebūtų, studijuojant vadybą,kiekvienam svarbu susipažinti tiek su psichologiniais testais bandrai, tieksu viena jų rūšimi – intelekto testais. Todėl šio darbo tikslas – atsakytiį tokius klausimus: • Kas yra intelektas (sąvokos kilmė, apibrėžimų įvairovė)? • Kaip yra vertinamas intelektas? • Kokie intelekto testai galėtų būti pritaikyti vadyboje? 1. Intelekto samprataViena svarbiausių žmogų iš kitų būtybių išskiriančių savybių yraintelektas. Kasdieniniai stebėjimai rodo, kad žmonės skiriasi įvairiųproblemų (buitinių, profesinių, situacinių ir pan.) sprendimo greičiu irkokybe. Taip pat praktika sudaro sąlygas pastebėti, kad proto (kitaipintelektinių galimybių) atžvilgiu žmonės tarpusavyje labai skiriasi nuoprotinio atsilikimo iki itin aukšto intelekto. Šio skirtumo priežastysžmoniją domina nuo senųjų amžių. 1.1. Intelekto sąvokos kilmėTeigiama, jog intelekto samprata palaipsniui apaugo vis nauju mąstymoir pažinimo turiniu, kuris atspindėjo vieno ar kito laikotarpiopasaulėžiūros, interesų lauką. Tačiau paradoksalu yra tai, jog tiek Rytų,tiek Vakarų civilizacijų kūrimosi pradžioje iškeltas sūkis „pažink save“ nėkiek ne mažiau aktualus ir dabarties žmogui. Archainis žmogus gyveno darnoje su gamta ir jautėsi neatsiejama josdalis. Pamažu trūkinėjant vientisam mitologiniam pasaulėvaizdžiui iratsirandant filosofinio mąstymo užuomazgoms, mitologijai būdingą vaizdinįpasaulio suvokimą pakeitė sąvokų kalba. Intelekto sąvokos gimimą lėmėžmogaus savimonės susiformavimas, savęs išskyrimas iš kitų gyvų būtybių,savo ypatingumo suvokimas. Į tarptautinę vartoseną įaugusio lotyniško žodžio intellectus(suvokimas, prasmė) sukūrimo nuopelnai priskiriami M.T. Ciceronui, garsiamromėnų oratoriui, stilistui, politikui (I a.pr.Kr.). Tačiau pati sąvokasenesnė, randama jau senovės graikų filosofų raštuose (V-IV a. pr. Kr.),neabejotinai jos būta ir Senovės Rytų civilizacijų pasaulėžiūrose. Intelekto ir proto perskyra bene aiškiausiai apčiuopiama žvilgterėjus,kaip šias sąvokas suvokė I.Kant ir G.V.F.Hegel – dvi ryškiausios vokiečiųfilosofijos asmenybės. Pasak I.Kant, intelektas (verstand) kyla iš topaties šaltinio kaip ir juslumas. Tai yra sugebėjimas mąstyti jutiminiostebėjimo objektą, kurti vaizdinius ir sąvokas, spręsti, formuotitaisykles. Kitaip sakant, intelektui yra būtina patyrimo (empirinė)medžiaga. Jis yra bejėgis prieš besąlygiškus dalykus (pvz., laisvę, valią,Dievą), neteikiančius juslėms jokių duomenų apie save. Aukštesniupažintiniu gebėjimu už intelektą I.Kant laikė protą. Protas visiemsintelekto veiksmams suteikia būtiną sisteminį vientisumą, jis siekiapažinti daiktus pačius savaime, tačiau to padaryti nesugeba. G.V.F.Hegelfilosofijoje intelektas taip pat yra žemesnysis pažintinis gebėjimas,samprotavimas, veikiąs formaliosios logikos ribose, t.y. operuojantismintimis pagal formaliosios logikos dėsnius. O protas – tai potencija, kuriplėtojasi pati iš savęs, operuoja priešybėmis ir jų vienybėmis, galėdamaapsieiti be juslinės patyrimo medžiagos ir veikti nesiremdama jokiaisbaigtiniais daiktais. Iš esmės tai yra Dievas, absoliuti idėja, pasaulinėdvasia. 1.2. Intelekto apibrėžimų įvairovėLotyniškai intellectus (gr. nus) – pažinimas, supratimas, protas.Platonas intelektą vadino Dievo duota sielos jėga. Aristotelis aiškino, kadprotas (gr. ratio) atsiranda tik ką nors stengiantis pažinti. E.Kant,priešingai, intelektu (vok. verstand) vadino sugebėjimą kurti sąvokas, oprotu (vok. vermunft) – kurti metafizines idėjas. Pasak G.V.Hegel,intelektas yra aukštesniojo, protingo ir konkretaus supratimo prielaida.J.Piaget žodžiais, intelekto operacijos psichikoje yra interiorizuotisubjekto veiksmai. Jos koordinuojąsi tarp savęs ir sudaro paslankiasvientisas struktūras, kurioms būdinga grįžtamumas ir atvirkštumas. Kai šiosoperacijos susiformavusios, žmogus tuo pat metu gali suvokti tiesioginį irjam atvirkštinį veiksmą. A.Binet intelektą siejo su dėmesiu. Jo teigimu,skirtingus intelekto lygius lemia skirtingas dėmesys. Intelektas ir protas nuo seno arba neskiriami, vartojami kaipsinonimai, arba intelektas traktuojamas kaip sudėtinė proto dalis. Tokiubūdu nėra tikslios intelekto definicijos, visų pripažinto jo apibrėžimo.V.P.Zinčenko teigia, jog yra per 70 intelekto apibrėžimų, tarpusavyjebesiskiriančių, kartais net prieštaraujančių vienas kitam. Keletas jų: • intelektas – integralinė subjekto protinių galimybių visuma; • intelektas – tai kiekvienam žmogui būdingas psichofiziologinis mechanizmas, kuris veikia nuolat ir yra sąlyga informacijai gauti, apdoroti ir panaudoti; • intelektas – mąstymo sugebėjimas, racionalaus pažinimo sugebėjimas; • intelektas (angl. intelligence) – protas, sugebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių ryšius; • intelektas – sugebėjimas spręsti naujas užduotis veiksmingiausiu būdu ir per trumpiausia laiką; • intelektas – psichinė savybė, pasireiškianti sąlygiškai pastoviu, tam individui būdingu užduoties atlikimo efektyvumu;Pačia bendriausia prasme psichologams intelektas yra: • sugebėjimas operuoti abstrakčiais simboliais ir ženklais (C.Spearman, L.Terman); • sugebėjimas adekvačiai prisitaikyti prie naujų situacijų (A.Binet,
W.Stern) arba mokytis (I.Woodrow, D.Steik, J.Dunkanson); • sugebėjimas perdirbti informaciją sprendžiant problemas (J.P.Guilford, W.Estess).Kasdienybėje žmogaus intelektas siejamas su jo sumanumu, protingumu,sugebėjimu spręsti problemas, greitai perprasti dalykus, pasimokyti išpatirties.2. Kaip matuojamas intelektas?Laikui bėgant mokslininkai pastebėjo, kad tiriant žmogaus intelektą,iškyla nemažai problemų. Kiekviena tauta pasižymi savita kultūra irpapročiais. Pavyzdžiui vakarietis, pamatęs pistoletą, iš karto pasakytų,kas tai per daiktas, o kitos tautybės atstovas, kuris naudojasi tik lankuir ietimi, niekaip nesusidorotų su užduotimi. Skirtingose kultūrosenevienodai suprantamas ir pats intelektas. Pavyzdžiui, vakariečiams ir kaikurioms Afrikos gentims buvo pateikiamos įvairių pozų kačių ir šunų(valgantys, miegantys, žaidžiantys ir t.t.) statulėlės. Tiriamiesiemsreikėjo jas sugrupuoti. Vakariečiai, žinoma, statulėles grupavo pagalklases: šunis ir kates atskirai. Tuo tarpu afrikiečiai jas grupavo pagalfunkciją: valgančių gyvūnų grupė, žaidžiančių gyvūnų grupė ir t.t. Mesgalime manyti, kad mūsiškis grupavimo būdas yra neginčijamaiintelektualesnis. Afrikiečiai mano kitaip. Kai jų paprašė sugrupuotistatulėles taip, kaip tai daro „kvaili žmonės“, jie sugrupavo jas taip,kaip vakariečiai. Pirmosios idėjos, kaip matuoti intelektą, pasirodė jau XVIIa.pabaigoje. Vokiečių-austrų kilmės gydytojas F.J.Gall tvirtino, kad galvospaviršiuje esantys iškilimai daug ką pasako apie žmogaus sugebėjimus.F.J.Gall manė, jog žmogaus sugebėjimai slypi skirtingose smegenų vietose,todėl tobulėjant vieniems ar kitiems žmogaus gabumams, atitinkamai didėjair iškilimai tam tikrose galvos vietose. Vėliau, XIXa. pabaigoje, psichines žmogaus savybes buvo mėgintaįvertinti matuojant reakcijos greitį ir atminties apimtį. 1890 metaissukurti J.McCattell testai matavo judesių greitį, spalvų įvardijimo laiką,
raidžių, įsimenamų vieną kartą jas perskaičius, kiekį ir panašiussugebėjimus. Vokiečių psichologui W.Stern kilo paprasta, bet ir šiandien darplačiai taikoma idėja: jis pasiūlė intelektą išreiškiančią formulę. Taigi1912 metais atsirado ir dabar dar labai populiari intelekto koeficientosąvoka. IQ – tai protinio ir biologinio amžiaus santykis, padaugintas iš 100.Kai protinis ir biologinis amžiai sutampa, tai yra vaikas atlieka tiekužduočių, kiek vidutiniškai atlieka jo amžiaus grupės vaikai, intelektokoeficientas lygus 100. Pavyzdžiui, jeigu vaiko atliktos užduotys atitinka6 metų amžiaus vidurkį, o jam iš tikrųjų yra penkeri metai, tai jo IQ yra120.3. Intelekto testaiTai nėra žinių testai. Tai – mąstymo, logikos testai. Dėl to tai nėravisapusiškas žmogaus protingumo įvertinimas. Nes logika dar ne viskas. Kaikurie labai protingi žmonės neturi stipraus loginio mąstymo, bet pasižymikitokiomis protinėmis galiomis. Psichologas ir žurnalistas D.Goleman 1995 m. išleido knygą „EmotionalIntelligence“. Vienos iš labiausiai perkamų knygų autorius tvirtina, jog neloginis sugebėjimas ir ne sugebėjimas „virškinti“ skaičius neša sėkmęgyvenime. Priešingai, kaip žmonėms seksis gyvenime priklauso nuo jų jausmų.Jausminis intelektas padeda suprasti ir valdyti savo jausmus, rastiargumentus ir bendrauti su žmonėmis. Ypač didelį vaidmenį jausminisintelektas vaidina darbe, kur nuolat bendraujama su žmonėmis. Tyrimai rodo,jog nemaža dalis iš mokymo įstaigų atėjusių žmonių su puikiomis„knyginėmis“ žiniomis ir aukštais 10 greitai netenka darbo vien dėl to, kadjie nemoka bendrauti su bendradarbiais ir klientais ar nesugeba priimtikritikos. „Minkštosios“ vertybės – taip jausminį intelektą pavadinoPensilvanijos universiteto psichologas M.Seligman, įkalbėjęs vienosdraudimo kompanijos vadovybę priimti į darbą grupę žmonių, kuriųkandidatūros jau buvo atmestos. Nors šie kandidatai ir neatitiko visųkompanijos keliamų profesinių reikalavimų, tačiau jie gavo aukštusįvertinimus iš M.Seligman parengto jausminio intelekto testo. Rezultataiparodė, kad M.Seligman rekomenduota žmonių grupė per pirmuosius metuspardavė 21% prekių, o dar kitais metais 57% daugiau nei kitos firmosdarbuotojai. Kompanijos vadovybei neliko nieko kita, kaip tik kitą kartąpriimant naujus žmones taikyti M.Selingman testą. 3.1. Daugiaprofilinė asmenybės apklausa1949 metais R.B.Cattell parengė daugiaprofilinę asmenybės apklausą.Nuo to laiko ji plačiai naudojama psichodiagnostikos praktikoje. Šis testasuniversalus, praktiškas, suteikia įvairiapusės informacijos apie asmenybę.Jo klausimai, susiję su įprastomis gyvenimo situacijomis, skirtitiriamiesiems tikslams. Šiuo metu įvairios 16PF formos apklausos tampa ypač populiariaasmenybės greitos (žaibiškos) diagnostikos priemone. Jos rengiamos, kaireikia ištirti individualias psichologines žmogaus savybes. Klausimynaspadeda nustatyti asmenybės bruožus, kuriuos R.B.Cattell vadinakonstituciniais faktoriais. Cattell testas gali būti atliekamasindividualiai arba grupėmis. Jis gali būti naudojamas atskirai arba kartutaikant ir kitas asmenybės tyrimo metodikas.Kokybinės ir kiekybinės asmenybės faktorių turinio bei jo tarpusaviosąsajų analizės pagrindu galima sudaryti tris faktorių grupes: 1. intelektinių ypatybių faktoriai; 2. emocinio ir valios savitumo faktoriai; 3. komunikacinės ypatybės ir tarpusavio santykių ypatumai.
Iš 16 faktorių šiame darbe svarbiausi yra intelektinių ypatybiųfaktoriai: • faktorius ,,intelektas“ tyrėjui atskleidžia, ar žmogaus mąstymui būdingas konkretumas, kai kuriais atvejais ir tam tikras rigidiškumas (kai kada jausmai gali sutrikdyti (dezorganizuoti) mąstymą), ar mąstymo abstraktumą, sumanumą, nuovoką (toks žmogus greitai viską supranta ir išmoksta); • faktorius ,,realistiškumas-laki vaizduotė“ tyrėjui gali atskleisti, ar žmogus yra praktiškas, sąžiningas, orientuojasi į realybę ir laikosi visuomenėje priimtų normų (rodo, kad jam būdingas išskirtinis dėmesys smulkmenoms), arba priešingai – esant dideliems įverčiams rodo žmogaus orientaciją į savo vidinį pasaulį, dideles kūrybines galias
(potenciją); • faktorius ,,konservatyvumas-radikalumas“. Šio faktoriaus interpretacija padeda nustatyti, ar žmogus konservatyvus, pastovus, vadovaujasi tradicinėmis vertybėmis, žino, kuo tikėti, nepaisydamas tam tikrų principų nepagrįstumo, jų nekeičia, nepatikliai žiūri į naujas idėjas, turi polinkį moralizuoti ir mokyti kitus, ar priešinasi permainoms ir nesidomi analitiniais bei intelektiniais argumentais, ar priešingai –žmogus kritiškas, pasižymi analitiniu mąstymu, nori būti gerai informuotas, ieško svarių argumentų, labiau linkęs eksperimentuoti, ramiai vertina naujas, dar neįsitvirtinusias idėjas ir pažiūras, nepasitiki autoritetais, nieko negrindžia vien tikėjimu. 3.2. Asmenybės tipo ir profesinio kryptingumo ryšio testasVadybininkai savo veikloje gali taikyti asmenybės tipo ir profesiniokryptingumo ryšio testą, kitaip vadinamą D.Holland apklausa – tai testas,kurio metu pagal amerikiečio psichologo D.Holland asmenybės tipologijąnustatomi šeši žmonių psichologiniai tipai: realistiškasis,intelektualusis, socialusis, konvencionalusis , iniciatyvusis irartistiškasis. Kiekvieną tipą apibūdina temperamento, charakterio ir kitosypatybės. Dėl šių ypatybių psichologinis asmenybės tipas daugmaž tinkaprofesijoms, kurias įgijęs žmogus gali pasiekti geriausių rezultatų. Žmoguspriskiriamas kuriam nors psichologiniam tipui atlikus tam tikras apklausas.Jei tyrėjas – vadybininkas, jis gali patikrinti, ar kandidatas tinka įkandidatuojamą poziciją, ar nėra taip, kad jis visiškai netinka taipozicijai. Asmenybės tipai pagal D.Holland tipologiją: realistiškasis(praktiškasis), tyrinėtojo (intelektualusis) tipas, socialusis(komunikabilusis) tipas, konvencionalusis (normatyvusis) tipas,iniciatyvusis (veiklusis) tipas, meniškasis (artistiškasis) tipas.Pateiksiu keletą rezultatų interpretacijų – iš jų akivaizdžiai matoma, kadšis testas gali būti puiki kandidatų į darbo vietą atrankos priemonė: • realistiškasis (praktiškasis) tipas. Šio tipo žmonės teikia pirmenybę darbui su konkrečiais daiktais, renkasi užsiėmimus, reikalaujančius motorinių įgūdžių, techninių gebėjimų, miklumo, atkaklumo, moka skaityti brėžinius. Jie labiau mėgsta dirbti ne su žmonėmis, bet su daiktais, ne uždarose patalpose, bet atvirose aikštelėse. Intelekto struktūroje vyrauja neverbaliniai gebėjimai. Paprastai renkasi dalykiškas, su konkrečia veikla susijusias profesijas: inžinieriaus, mechaniko, statybos inspektoriaus, saugumo technikos inžinieriaus, gamybos planuotojo, muitininko, vairuotojo, agronomo ir t.t. Turi galimybių pasiekti gerų rezultatų fizikos, kibernetikos, ekonomikos, chemijos, sporto srityse. • Tyrinėtojo (intelektualusis) tipas. Šio tipo žmonėms būdingas analitinis mąstymas, sprendimų ir vertinimų originalumas ir savarankiškumas. Jie pasižymi mokslininko, matematiko gebėjimais. Intelekto struktūra harmoninga – išugdyti tiek verbaliniai, tiek neverbaliniai gebėjimai. Mėgsta dirbti savarankiškai. Jiems patinka analizuoti, tyrinėti, spręsti problemas. Introvertiški, bendraudami dažniausiai būna informacijos perdavėjai, todėl darbe susiduria su bendravimo sunkumais. Šio tipo atstovams geriau sekasi dirbti ne su žmonėmis, bet su idėjomis. Jie yra intelektualūs, smalsūs, racionalūs, atsargūs, nepriklausomi, taupūs, sąžiningi, tvarkingi, netgi pedantiški. Dažniausiai renkasi profesijas, susijusiais su moksliniais tyrimais: matematiko, antropologo, biochemiko, geologo, geografo, ekonomisto, vadybos analitiko ir kt. Gali pasireikšti ir meninėje kūryboje, tapti gerais režisieriais, dailininkais. 3.3. Pažintinių interesų tyrimasPažintinių interesų tyrimas, padedantis spręsti profesinio orientavimouždavinus, taip pat gali būti naudojamas vadyboje. Interesai yra svarbiasmenybės kryptingumo, jos motyvacinės struktūros sudedamoji dalis,atspindinti būtiniausius asmenybės poreikius. V.N.Mesiščiovas, tyręsinteresus, glaudžiai susijusius su asmenybės poreikiais, pabrėžė interesųsavitumą todėl, kad jie išreiškia pažintinį požiūrį į dalyką, o poreikis –to dalyko perpratimo (įsisavinimo) tendenciją. Literatūroje bandomaklasifikuoti interesus pagal jų specifiką. Atsižvelgiant į vieną jų požymių– veiklos formą – interesai skirstomi į žaidybinius, pažintinius irprofesinius. Tačiau iš tiesų, vertinant griežtai, visi jie yra pažintiniai. Šis tyrimas remiasi samprata, jog profesiniai interesai – taiasmenybės profesinis kryptingumas, domėjimasis tam tikru sociopsichologiniuvaidmeniu ir kartu ruošimasis jį atlikti. Svarbu įžvelgti skirtumą tarpsusidomėjimo ir nuolatinio profesinio intereso. Profesinis interesaspasireiškia susidomėjimu esminėmis profesijos ypatybėmis: darbo turiniu irsąlygomis, profesinio pasirengimo galimybėmis. Todėl pažintinių interesųnustatymas ir ištyrimas turi didelę reikšmę profesinio konsultavimopraktikoje. Tam yra naudojamos įvairių modifikacijų vadinamosios interesųlentelės, susidedančios iš daugelio skirtingų klausimų. Pažintinių interesų tyrimas remiasi A.E.Glomštoko interesų lentele –klausimų sąrašu, kurį sudaro 174 klausimai profesiniam kryptingumui irprofesiniams interesams 29 veiklos srityse nustatyti. 3.4. Tyrimas „Profesinė motyvacija“Motyvacija tradiciškai suprantama kaip paskatos, lemiančios asmenybėsaktyvumą ir kryptingumą. Motyvacija turi įtakos asmenybės elgesiui irveiklai, profesiniam apsisprendimui, nuo jos priklauso, ar žmogus jaučiapasitenkinimą dirbdamas savo darbą. Profesinė motyvacija – tai konkrečiųpaskatų poveikis, lemiantis profesinį pasirinkimą, o vėliau – gebėjimų,susijusių su ta profesija, ugdymo sėkmę. Profesinė orientacija yradinamiškas, kintantis, nenutrūkstamas procesas, besitęsiantis veikiantobjektyviems ir subjektyviems veiksniams. Profesinės motyvacijos struktūraišryškėja skirtinguose profesionalizacijos etapuose: renkantis profesiją arspecialybę, dirbant pagal pasirinktą specialybę, keičiant darbo vietą. Tiriant problemas, susijusias su profesine motyvacija, klausimas,kokia yra motyvacijos įtaka veiklos sėkmei, lieka vienas pagrindinių.Prieita prie bendros išvados, kad nuo profesinės motyvacijos raiškos lygiopriklauso veiklos efektyvumas. Šiame tyrime yra naudojamas klausimynas, padedantis nustatytipagrindinius profesinės veiklos motyvus, kurie skiriami į tokias grupes:• asmeninio įnašo į darbą motyvai; • darbo socialinio reikšmingumo motyvai; • asmenybės įsitvirtinimo darbe motyvai; • profesinio meistriškumo motyvai.
Remiantis kiekvienos grupės ypatybėmis yra daromos atitinkamos išvadosapie kandidato tinkamumą darbo vietai. 3.5. Testas lyderio savybėms išaiškinti
Taip pat vadybininkai savo praktikoje gali naudoti ir testą lyderiosavybėms išaiškinti. Šis testas ne tik padeda nustatyti tiriamojo tinkamumąvadovauti, bet ir spręsti, ar pretendentas į vadovo postą pasižymi 10vadovui labai svarbių savybių: iniciatyvumu, kūrybiškumu, palankumupavaldiniams, gebėjimu lyderiauti, atsakomybe, punktualumu, organizaciniaisgebėjimais, ryžtingumu, atkaklumu ir intuicija.Kalbant apie intelekto testų patikimumą, verta pabrėžti, jog daugeliovaikų intelektas darosi pastovus nuo 7 metų, o nuo dvylikos metų visaipastovus. Tai rodo, kad intelekto testai labai patikimi. Intelekto testai nepateikia visos ir teisingos informacijos apiežmogaus gabumus ir jo asmenybę. Tiesa, dabar labiau atsižvelgiama į atskirųtesto užduočių grupių atlikimą bei jų sąveikavimą tarpusavyje, tai yra įvisą intelekto profilį, o ne tik į patį IQ. Tačiau vis tiek daugelisintelekto testų yra paremti sugebėjimu mąstyti logiškai ir sistemiškai;dažnai juose pasitaiko konkrečių matematinių užduočių, kurios parodo, artiriamasis gali skaičiuoti, bet nieko negali pasakyti kaip jam sekasigyvenime. Pasižymėdamas aukštu IQ koeficientu nebūtinai turėsi gerą darbąir dideles pajamas.IŠVADOS• Intelekto samprata vystėsi palaipsniui, apaugo vis nauju mąstymo ir pažinimo turiniu, kuris atspindėjo vieno ar kito laikotarpio pasaulėžiūros, interesų lauką. • Intelektas ir protas nuo seno arba neskiriami, vartojami kaip sinonimai, arba intelektas traktuojamas kaip sudėtinė proto dalis. Tokiu būdu nėra tikslios intelekto definicijos, visų pripažinto jo apibrėžimo. • Intelektas – protas ,sugebėjimas mąstyti, įžvalga, visuma protinių funkcijų (lyginimas, abstrahavimas, sąvokų kūrimas, vertinimas, sprendimas), kurios jutiminę medžiagą paverčia žiniomis arba kritiškai vertina ir peržiūri jau turimas žinias. • Pirmosios idėjos, kaip matuoti intelektą, pasirodė XVIIa. Pabaigoje, tačiau dar iki šiol nėra priimtas vienas ir neginčijamas intelekto
matavimo būdas, kaip teisingiausiai atspindintis intelektą. • Yra daugybė intelekto įvertinimo (išmatavimo) testų ir tyrimų, kuriuos darbdaviai (vadybininkai) galėtų pritaikyti savo veikloje, atrinkdama naujus darbuotojus ar siekdami išsiaiškinti jau esamų darbuotojų galimybes tobulėti, geriau atlikti darbą.Literatūra1. Ar atsilikėlis gali būti genijus? S.Audickas. Straipsnis. Prieiga per internetą: http://www.valsty.be/?name=university&do=o_theme&oId=1&oType=university& fId=18&id=54. Žiūrėta 2005.12.30. 2. Intelekto paslaptys. G.Petronienė. Straipsnis. Prieiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/index.php?1512528962. Žiūrėta 2006.12.31. 3. 3. Kaip plėtoti intelektą ir mokslumą. Doc.dr. O.G.Butkienė. Straipsnis. Prieiga per internetą: http://gimtasiszodis.w3.lt/butkien_04_2.htm. Žiūrėta 2005.12.30. 4. http://beta.lka.lt/~serveris/biblioteka/KNYGOS/redasmenybes%20ir%20grupes .pdf.