Alkoholizmas

Turinys

1. Ligos priežastys............................2psl.
2. Simptomai..............................2psl.
3. Ligos eiga..............................2psl.
4. Komplikacijos.............................3psl.
5. Gydymas..............................4psl.
6. Profilaktika..............................4psl.
7. Alkoholizmas.............................5psl.
8. Paauglių alkoholinės ligos ypatumai.............7psl.
9. Moterys ir alkoholis....................9psl.
10. Alkoholio poveikis organizmui................10psl.
11. Penkios girtumo stadijos..................10psl.
12. Naudota literatūra....................12psl.

Alkoholizmas – tai lėtinis susirgimas, išsivystantis ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu, pasireiškiantis patologiniu potraukiu alkoholiui, psichine, o vėliau ir fizine priklausomybe.

Ligos priežastys

Pagrindinis veiksnys yra pats alkoholis, tačiau nemažiau svarbūs ir kiti faktoriai. Manoma, kad alkoholis aktyvina smegenų sritis, atsakingas už malonumą, išsekina galvos smegenų cheminių medžiagų atsargas, sutrikdo medžiagų apykaitą, ilgainiui normalus organizmo funkcionavimas be alkoholio tampa neįmanomas. Svarbūs genetiniai faktoriai, nustatyta, kad sergančių alkoholizmu giminių tarpe šis susirgimas dažnesnis 7 kartus. Taip pat svarbūs tokie charakterio bruožai kaip uždarumas, egocentrizmas, nekantrumas, pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, kt. Dažniau šia liga suserga melancholikai ir cholerikai. Neigiamą įtaką turi nedarbas, neužtikrintumas savo ateitimi, prasta materialinė padėtis, kai šeimoje girtaujama, nesirūpinama vaikais.

Simptomai

• Abstinencijos sindromas
• Interesų rato susiaurėjimas
• Stiprus noras vartoti alkoholį
• Nesugebėjimas susivaldyti
• Socialinių apribojimų nepaisymas
• Auganti organizmo tolerancija alkoholiui
• Neigiamų pasekmių ignoravimas
• Psichinė priklausomybė alkoholiui
• Fizinė priklausomybė alkoholiui

Ligos eiga

Alkoholizmo stadijos:
I stadija. Pakinta alkoholinio apsvaigimo pobūdis, mažiau išreikšta pakili nuotaika, atsiranda grubumas, agresyvumas, diirglumas. Pamažu alkoholis tampa priemone, padedančia palaikyti gerą nuotaiką, užmiršti nemalonumus, atsipalaiduoti.. Nebelieka kitų interesų, pasigėrimas tampa vieninteliu tikslu, susigalvojama įvairių progų išgėrimams. Alkoholiu piktnaudžiaujama reguliariai, 2-3 kartus per savaitę. Didėja organizmo tolerancija alkoholiui, apgirtimui reikalingos 2-3 kartus didesnės dozės nei anksčiau. Pr

radėję gerti, nebegali sustoti, pasigeria iki sunkaus apgirtimo. Geriama nepaisant neigiamų socialinių pasekmių, pvz.:kad sekančią dieną reikės eiti į darbą. Išnyksta vėmimo refleksas, galimi trumpalaikiai atminties praradimai.

II stadija. Išgėrinėjimus vis labiau skatina emociniai faktoriai: pablogėjusi nuotaika, dirglumas, nuobodulys. Alkoholis būtinas normaliai savijautai palaikyti. Tolerancija pasiekia maksimumą, dozės 3-6 kartus viršija įprastines. Nutraukus ar smarkiai sumažinus alkoholio vartojimą, vystosi abstinencijos sindromas. Pradedama piktnaudžiauti surogatais. Galimos įvairios somatinės komplikacijos.

III stadija. Išnyksta aukštosios emocijos, žmogus tampa nekritiškas, primityvus, abejingas artimiesiems, išnyksta sąžinės, atsakomybės jausmai. Pakenkiamas intelektas, atmintis, sunkiais atvejais gali išsivystyti silpnaprotystė. Tolerancija alkoholiui vėl sumažėja. Žmogus tampa nedarbingas, praranda šeimą, gyvena išlaikoma kitų. Atsiranda fizinių komplikacijos. Ryškėja alkoholinės degradacijos požymiai.

Pirma stadija išsivysto po 5-10 metų, antra – po 5-15 metų. Galima piktybinė eiga, kai pirmos stadijos požymiai attsiranda po 1-2 metų, šis eigos variantas labiau būdingas moterims, pagyvenusiems žmonėms, paaugliams.

Komplikacijos

Gausus alkoholio vartojimas sąlygoja kraujo spaudimo padidėjimą, širdies ritmo sutrikimus, dažnesnius insultus, padidėja staigios mirties tikimybė. Toksiškai veikia širdies raumenis, susilpnėja širdies geba susitraukti, širdis išsiplečia. Gali įtrūkti stemplės gleivinė, prasidėti kraujavimas. Neretai atsiranda skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė. Dažniau sergama vėžiu. Vystosi kepenų uždegimas, cirozė, pakenkiama kasa. Atsiranda seksualinė disfunkcija, mažėja lytinis pajėgumas, moterims sutrinka menstruacinis ciklas. Pakenkiama imuninė sistema, piktnaudžiaujantys alkoholiu mažiau atsparūs infekciniams susirgimams. Sutrinka dėmesys, at

tmintis, gali atsirasti silpnaprotystė, Jei nėščia moteris vartoja alkoholį, galimas alkoholinis vaisiaus pažeidimas: sulėtėja augimas, formuojasi veido, kaulų, nervų sistemos anomalijos. Ilgą laiką vartojant alkoholį ir staiga jį nutraukus vystosi baltoji karštinė.

Gydymas

Alkoholizmas – lėtinė, linkusi kartotis liga, nuo kurios visiškai pasveikti neįmanoma, todėl dauguma gydytojų mano, kad blaivybės būtina laikytis visą gyvenimą. Taikoma individuali psichoterapija, visų pirma, padedama susidoroti su psichologiniais ir gyvenimo sunkumais, atsiradusiais dėl girtavimo. Teigiamai veikia relaksacinės technikos. Padedama pakeisti gyvenimo būdą, nes pernelyg didelis darbo krūvis, nesutarimai šeimoje skatina alkoholizmą.
Teigiamai veikia grupinė psichoterapija – grupėje pacientui sunkiau neigti savo ligą ar ją pateisinti. Kitų, negeriančių grupės narių, pavyzdys įkvepia vilties.
Efektyvios anoniminių alkoholikų draugijos, kuriose nariai dalijasi savo patirtimi, sprendžia problemas, padeda kitiems išsigydyti nuo alkoholizmo. Dirbama pagal 12 žingsnių programą. Naujokui paskiriamas globėjas (asmuo, ilgą laiką besilaikantis blaivybės).
Šeimos psichoterapijos metu bendraujama su visa šeima, sutuoktiniais. Svarbu išmokyti namiškius „išsiugdyti nepriklausomybę nuo ligonio”.
Medikamentinis gydymas paprastai skiriamas abstinencijos reiškiniams šalinti, patologiniam potraukiui slopinti. Gali būti skiriami trankviliantai, antidepresantai, neuroleptikai. Disulfiramas skiriamas blaivybei palaikyti, vartojant drauge su alkoholiu, atsiranda nemalonūs jutimai: galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, širdies plakimas, dusulys, kt. Galimos disulfiramo prailginto veikimo formos (esperalio) implantacijos po oda.

Profilaktika

Svarbu laiku atpažinti pirmuosius ligos požymius ir pasiūlyti pagalbą. Didelę įtaką tu

uri visuomenės švietimas informacija žiniasklaidos priemonėse, auklėjimas šeimoje. Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas paaugliams, kadangi kuo anksčiau pradedamas vartoti alkoholis, tuo didesnė piktnaudžiavimo alkoholiu tikimybė.

Alkoholizmas

Alkoholizmas – tai lėtinė liga, kurią sukelia dažnas alkoholio vartojimas. Reiškiasi liguistu potraukiu alkoholiu
Alkoholis yra svaigi ir nuodinga medžiaga, žalojanti žmogaus psichiką ir somatiką.
Alkoholizmas – tai lėtinė liga, kurią sukelia dažnas alkoholio vartojimas. Reiškiasi liguistu potraukiu alkoholiui. Sergant alkoholizmu gali atsirasti psichozė, o dėl alkoholio skilimo produktų poveikio – sutrikti kepenų funkcija. Pamažu gali vystytis alkoholinė degradacija.
Girtumas reiškiasi psichiniais, neurologiniais ir somatiniais sutrikimais. Visa tai priklauso nuo alkoholio dozės ir nuo jo rezorbcijos iš virškinimo trakto greičio, taip pat ir nuo organizmo jautrumo alkoholiui. Riebus maistas ir krakmolas slopina alkoholio rezorbciją plonojoje žarnoje, o gazuoti gėrimai – greitina. Jautrumas padidėja, kai žmogus išvargęs, alkanas, neišsimiegojęs, sušalęs ar perkaitęs.
Sergant lėtiniu alkoholizmu kita alkoholio dozė išgeriama tada, kai ankstesnioji dozė dar tebeveikia. Šiuo metu manoma, kad suaugęs, nuo alkoholio nepriklausomas vyras, per parą gali išgerti iki 660ml. alaus, 320ml. vyno ir iki 80ml. stipraus (40%) alkoholinio gėrimo. Be to, rekomenduojama bent viena visiškos abstinencijos para per savaitę. Alkoholį vartoti rizikinga, jei vyras per vakarą išgeria 4 kartus didesnę dozę nei nurodyta, o savaitinė dozė yra 7 kartus didesnė. Moterims šie rodikliai yra 2 kartus ma

ažesni. Jei nesaikingas alkoholio vartojimas sukelia sveikatos, psichikos ar socialinių problemų, o žmogus vis tiek nekeičia destruktyvaus elgesio, gali būti diagnozuojamas alkoholizmas.
Potraukis alkoholiui – tai liga su aiškiais kriterijais. Ji nustatoma, jei yra nors 3 iš šių požymių:
– stiprus troškimas ar noras vartoti alkoholį,
– sunku kontroliuoti alkoholio vartojimą (t.y., vartojimo pradžią, intensyvumą ir pabaigą),
– nustojus vartoti alkoholį atsiranda fiziologinė abstinencijos būsena, arba alkoholis vartojamas norint išvengti abstinencijos požymių,
– niekuo nesidomima, tėra tik vienas interesas – išgerti,
– alkoholis vartojamas nepaisant akivaizdžiai žalingų padarinių.
Susirūpinti reikia, jei padidėja dirglumas, agresyvumas, atsiranda depresijos požymių. Ypač atidūs turi būti tie žmonės, kurių giminės sirgo alkoholizmu. Įrodyta, kad tokiems žmonėms tikimybė susirgti padidėja keletą kartų. Nustatyta, kad genetinių veiksnių vaidmuo didesnis nei šeimos ar aplinkos.
Biologiniams alkoholikų palikuonims rizika susirgti alkoholizmu 4 kartus didesnė, nesvarbu, kokioje šeimoje jie auga.
Pagal genetinį paveldimumą liga skiriama į du tipus:
I tipo – labiau susijusi su socialine aplinka; suserga vyresni nei 25 m. amžiaus asmenys, rečiau reiškiasi asocialus elgesys. Piktnaudžiaujama kitomis cheminėmis medžiagomis, nebūdinga agresija ir teisės pažeidimai.
II tipo – tarp giminių yra alkoholikų; suserga jaunesni nei 25 m. amžiaus asmenys, būdingas asocialus elgesys, agresyvumas, polinkis rizikuoti. Ligoniai ieško nuotykių, nevengia daryti žalos.
Piktnaudžiavimą alkoholiu gali sustabdyti diskomfortą keliančios fiziologinės reakcijos, būdingos ne tik atskiriems žmonėms, bet ir rasėms. Pavyzdžiui, “rytiečių raudonis” – daugumai kiniečių nuo alkoholio išberia odą, prasideda tachikardija, sumažėja kraujospūdis, o alkoholizmu kiniečiai serga pakankamai retai.
Lėtinis alkoholizmas turi tokias stadijas:
I. Psichinės priklausomybės, kuriai būdinga:
– patologinis potraukis alkoholiui: jo reikia pakelti nuotaikai, jaustis užtikrintai ir laisvai, atsipalaiduoti, palengvinti bendravimą su kitais žmonėmis,
– sumažėję interesai – visas dėmesys sutelktas į alkoholį,
– padidėjusi tolerancija alkoholiui – norint apkvaisti reikia didesnės dozės nei anksčiau,
– kontrolės praradimas – pradėjus gerti sunku sustoti,
– vėmimo reflekso išnykimas,
– blakantai, palimsestai – laikini sąmonės pritemimai su daliniu atminties praradimu.
II. Fizinės priklausomybės, kuriai būdinga:
– alkoholio poreikis palaikyti pakitusią organizmo homeostazę,
– kompulsinis ( nenugalimas ) potraukis – tolygus alkiui ar troškuliui,
– abstinencijos arba pagirių sindromas – liguista būsena, praeinanti pavartojus alkoholio, pasireiškianti somatiniais, neurologiniais ir psichiniais sutrikimais.Būdinga astenija, dirglumas, nerimas, nemiga ar neramus miegas su košmarais, raumenų tremoras, drebulys, prakaitavimas, troškulys, apetito netekimas, galvos skausmas, širdies plakimas, nuotaikos pokyčiai,
– pakitęs girtumas – padidėjusi euforija, dirglumas, nerimas, agresija, polinkis į konfliktus.
– asmenybės pakitimai – paryškėja charakterio bruožai,
– somatiniai sutrikimai – padidėja kepenys, jos pradeda skaudėti, vystosi alkoholinė kardiomiopatija (
padidėja širdis, atsiranda tachikardija, dusulys ),
– seksualiniai sutrikimai – vyrams gali atsirasti impotencija, bet paprastai susilpnėja erekcija, pasitaiko priešlaikinė ejakuliacija,
– neprisitaikymas prie socialinės aplinkos – priklauso nuo santykių su šeima ir aplinkiniais.
III. Alkoholinė degradacija, kuriai būdinga:
– sumažėjusi tolerancija alkoholiui – apkvaistama nuo mažų dozių, geriami pigūs gėrimai,
– pseudoabstinencija – tai būsena, kuriai būdingi tie patys požymiai kaip ir abstinencijos sindromui, bet pasitaiko remisijos metu po ilgo alkoholio nevartojimo.
– asmenybės pakitimai, su būdingu susilpnėjusiu charakterio bruožų išreiškimu. Nyksta emocijos, atsiranda abejingumas artimiesiems, nepaisoma bendro elgesio taisyklių. Būdinga euforija su grubiu cinizmu, lėkštas jumoras. Dėl psichoorganinių pakitimų pablogėja atmintis, sutrinka dėmesys.
– neprisitaikymas prie socialinės aplinkos – visiškai nedarbingi, išyra šeimos,
– somatiniai pakitimai – vystosi kepenų cirozė,
– alkoholinės polineuropatijos – būdingi skausmai, nemalonūs jutimai galūnėse (tirpimai, mėšlungis ), sutrinka eisena, atrofuojasi raumenys.

Paauglių alkoholinės ligos ypatumai
Vaiko sunkumai, sutrikimai ir problemos klasifikuojami pagal jo raidos anomalijas. A. Hanssonas pažymi, kad dažniausiai nurodomi vaiko socializacijos sunkumai, kuriems galima priskirti ir adaptacijos mokykloje sunkumus, elgesio problemas, vidinius asmenybės prieštaravimus ir bendravimo su šeimos nariais ar bendraamžiais problemas.
Psichologijos dr. G.Navaitis vaikų psichologinius sunkumus skirsto į šias grupes: 1) vaikų vidiniai prieštaravimai; 2) bendravimo šeimoje nesklandumai; 3) santykių su bendraamžiais sunkumai; 4) mokyklinės problemos.
Mokslininkų duomenimis, per 60 – 70 proc. vaikų pirmą kartą paragauja alkoholinių gėrimų tėvų ar giminių “dėka”. Apie 40 proc. tėvų leidžia vaikams išgerti įvairių švenčių proga.
Kaip žinoma, paauglystėje audringai persitvarko vidaus sekrecijos liaukos, vyksta lytinė diferenciacija ir brendimas, intensyvus augimas. Paauglys aktyviai siekia įsitvirtinti tarp bendraamžių, užimti deramą, jo nuomone, padėtį šeimoje ir mokykloje.
Paauglių, jaunimo alkoholinei ligai būdingi šie ypatumai: 1) emocijų, valios sferos sutrikimai (grubumas, agresyvumas, disforija, apatija, abejingumas, hipobulija ir t.t.); 2) pradėjus girtauti, liga greit progresuoja; 3) ligos simptomatikoje dominuoja elgesio sutrikimai; 4) sulėtėja asmenybės vystymasis.
Be anksčiau minėtų priežasčių, kurios gali sukelti alkoholizmą, paminėsime ir kai kuriuos motyvus, skatinančius paauglius vartoti svaigalus: noras atrodyti vyresniems, mėgdžioti suaugusius, smalsumas, noras pajusti svaigalų poveikį, nepriklausomybės troškimas, tradicijų mėgdžiojimas, noras šokiruoti tėvus ir draugus, noras būti pripažintam tam tikroje grupėje, noras parodyti savo vyriškumą, drąsą. Dažniau linkę girtauti paaugliai, kurie greit pasiduoda kitų įtakai, menkai fiziškai išsivystę, labilių emocijų, abejingi viskam, niekuo nesidomi, tingi mokytis, neužsiima užklasine veikla, nesportuoja. paprastai tokie paaugliai išgėrinėja tik grupėmis alų, vyną. Svaiginimasis tampa savotišku ritualu, bendravimo forma, kurios dėka toks paauglys įsitvirtina kompanijoje. Jei paauglys pradeda išgėrinėti iki 13 metų, tai tolerancija alkoholiui iš pradžių yra nedidelė, vėliau (po 1,5 – 2 metų) aktyvios alkoholizacijos gali pasiekti aukščiausią lygį. Jei išgėrinėjama 1-2 kartus per savaitę, alkoholio euforizuojantis poveikis blanksta, o tai priverčia griebtis dažnesnio alkoholio vartojimo ir didesnių dozių. Jei alkoholio dozė didinama, paaugliams ir jaunimui ilgiau išlieka apsauginė vėmimo reakcija. Jaunuolio organizmas sugeba ilgiau kovoti su toksiniu alkoholio poveikiu. Intensyviai girtaujančių paauglių elgesys kinta greit. Nors paaugliai geria pasislėpę, tačiau kiek apgirtę būtinai turi pasirodyti viešumoje, pademonstruoti savo “vyriškumą”: šaukti, kvailioti, didžiausiu garsu įjungti muziką, skeryčiotis, užkabinėti praeivius, tyčiotis, mušti vaikus ar senus žmones. Euforinį alkoholinį poveikį pakeičia disforija t.y. prislėgta nuotaika su pykčiu ir agresija. Tokioje būsenoje paaugliai, jaunuoliai atlieka įvairaus pobūdžio kriminalinius nusikaltimus (vagystes butuose, automobilių plėšimus ir t.t.). Sistemingai vartojantiems alkoholį 1- 2 mėnesius, gali susiformuoti psichinė priklausomybė nuo alkoholio. Fizinė priklausomybė nuo alkoholio susiformuoja, kai alkoholis sistemingai vartojamas 3 – 6 ar daugiau mėnesių.
Paauglių, jaunimo alkoholinės ligos eiga yra labai piktybiška. Kuo anksčiau jaunas žmogus pradeda vartoti svaigalus, tuo didesnė rizika jam tapti priklausomam, tuo greičiau susiformuoja priklausomybės nuo alkoholio sindromas, išryškėja specifiniai alkoholizmo simptomai: 1) kiekybinis kontrolės praradimas (negali suvokti, kiek išgėrė alkoholio); 2) amnestinis prisigėrimas (neprisimena, kas atsitiko išgertuvių metu, ką kalbėjo, su kuo grįžo į namus, iš atminties dingsta kai kurie epizodai ir t.t.); 3) situacinės kontrolės praradimas (jau nesivaržo pasigerti su svetimais ar menkai pažįstamais žmonėmis, nekontroliuoja savo elgesio); 4) obsesinis, kompulsinis potraukis alkoholiui; 5) savo ligos ignoravimas, “nepastebėjimas”, nesavikritiškumas).
Taigi alkoholinės ligos susiformavimą, viena vertus, lemia visuomenė ir pats žmogus, antra vertus, – alkoholis (kaip toksinis faktorius).

Moterys ir alkoholis

Vidutiniškai pusė (51%) alkoholikių teigia, kad geria vienos, o kita pusė (49%) – su kompanija ar vyru. E. Gimberg teigimu, alkoholinius gėrimus gerti vienoms moterims būdinga. Šeimos nariai itin nenoriai išduoda moters alkoholizmo „paslaptį“. O tai labai sunkina diagnozavimą ir gydymą – neišsiaiškinus klaidingai gydomi alkoholio sukelti sutrikimai, o ne pati priklausomybė nuo alkoholio.
Pagalbos į gydymo įstaigą priklausomos nuo alkoholio moterys kreipiasi būdamos vidutiniškai 40-ies metų. Jos dažniausiai pateikia tokias alkoholio vartojimo priežastis:
1) specifinės moterų problemos – įtampa prieš menstruacijas, pogimdyminė depresija, nevaisingumas, abortas, gimdos pašalinimas, persileidimas, lytinis šaltumas;
2)psichologinės traumos – artimųjų mirtis, skyrybos;
ekonominiai nepritekliai ir socialinės gerovės stoka – pinigų stygius, kasdieninė rutina, sekinanti mažų vaikų priežiūra.
Dauguma moterų socialiai yra pažeidžiamesnės negu vyrai, tad nenuostabu, kad joms alkoholis tampa tarsi problemų sprendimo būdu.

Alkoholio poveikis organizmui

Organizmo sistema Poveikis
Nervų sistema Sunaikinamos smegenų ląstelės, blogėja atmintis, sutrinka mąstymas, protiniai sugebėjimai, vystosi silpnaprotystė
Virškinimo organų sistema Žūva kepenų ląstelės, formuojasi riebalinės struktūros ir randai. Jos apauga riebalais, pasunkėja, nesugeba dalyvauti virškinant maistą ir nukenksminti nuodingųjų medžiagų. Išsivysto kepenų cirozė.
Stemplėje, skrandyje ir kasoje dažniausiai prasideda uždegiminis procesas. Skrandyje gali atsirasti žaizdos, kraujavimas, išsivystyti burnos, stemplės, skrandžio ar žarnyno vėžys
Imuninė sistema Ląstelės nustoja normaliai funkcionuoti, silpnėja organizmo gynybinės funkcijos, didėja pavojus susirgti įvairiomis ligomis
Širdies ir kraujagyslių sistema Padidėja kraujo spaudimas, nusilpsta širdies raumuo, žūva baltieji kraujo kūneliai, padidėja infarkto rizika
Reprodukcinė sistema Nėštumo metu geriančių motinų kūdikiai dažnai būna apsigimę. Alkoholis neigiamai veikia tiek vyrų, tiek moterų reprodukcinius hormonus. Galimi nesaugūs lytiniai
kontaktai (padidėja rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis, ŽIV)
Daugelis mano, kad alkoholiniai gėrimai yra mažiau žalingi nei kiti kvaišalai. Tai netiesa. Smarkiai apsvaiginti ir pakenkti sveikatai gali ne tik stiprūs alkoholiniai gėrimai, bet ir alus, vynas.

Penkios girtumo stadijos
1 stadija:
PROTINGAS: Taip būna tada, kai staiga tampate visų sričių, kokios tik egzistuoja visatoje, ekspertu. Jūs žinote viską ir norite pasidalyti savo žiniomis su bet kuo, kas jūsų klausosi. Šioje stadijoje jūs visada TEISUS. Ir, žinoma, asmuo, su kuriuo kalbate, yra NETEISUS. Tad išties būna įdomus pokalbis, kai abi pusės yra TEISIOS.
2 stadija:
GERAI ATRODANTIS: Taip būna tada, kai jūs suprantate, kad esate GERIAUSIAI ATRODANTIS žmogus visame bare ir visi jus mėgsta. Jūs galite prieiti prie visiškai nepažįstamo asmens žinodamas, kad jis jus mėgsta ir labai nori su jumis pasišnekėti. Turėdami omeny, kad jūs vis dar PROTINGAS, galite kalbėti su šiuo žmogumi bet kokia šio pasaulio tema.
3 stadija:
TURTINGAS: Taip būna tada, kai staiga tampate TURTINGIAUSIU žmogumi visame pasaulyje. Jūs galite nupirkti gėrimų visam barui, kadangi netoli baro jūs turite šarvuotą sunkvežimį, pilną pinigų. Šioje stadijoje jūs taip pat galite lošti, kadangi, žinoma, jūs vis dar PROTINGAS, todėl lengvai laimėsite visus žaidimus. Visiškai nesvarbu, kiek tai jums kainuos, nes esate TURTINGAS. Jūs taip pat nupirksite išgerti visiems, kurie jus mėgsta, kadangi dabar jūs esate ir GERIAUSIAI ATRODANTIS asmuo pasaulyje.
4 stadija:
NEPAŽEIDŽIAMAS: Dabar jūs pasirengęs muštis su bet kuo ir ypač su tais, kurie jums nepritarė ar lošė kartu su jumis. Taip yra dėl to, kad niekas negali jūsų sužeisti. Dabar jau galite prieiti prie jus mėgstančių žmonių antrųjų pusių ir įrodyti, kad esate sąmojingesnis arba turtingesnis nei jų antrosios puses. Jūs nebijote pralaimėti šios “kovos”, kadangi esate PROTINGAS, TURTINGAS ir, po galais, jūs juk GERIAU ATRODANTIS nei jie !
5 stadija:
NEMATOMAS: Tai yra paskutinė girtumo stadija. Dabar jūs galite daryti bet ką, nes NIEKAS JŪSŲ NEMATO. Galite šokti ant stalo, kad padarytumėte įspūdį tiems, kurie jus mėgsta, nes likę žmonės negali jūsų matyti. Jūs taip pat nematomas tam, kuris nori su jumis muštis. Jūs galite eiti gatve dainuodamas iš visos širdies, nes niekas jūsų nei mato, nei girdi, o kadangi jūs vis dar PROTINGAS, žinote visus dainos žodžius.

Naudota literatūra

 http://www.tinklas.lt/Medicina/prikl_alkoho.php#03
 http://www.is.lt/santaka/jega/page/i94_42.html
 http://www.kvsc.lt/04_sveikata/c_gyv_sveikata/alkoholis.htm
 http://www.vilniausvsc.lt/gyvenimo_budas/moksleiviai_ir_alkoholis.htm
 http://www.omni.lt/?i$9359_102463$z_138743

Leave a Comment