Alkoholizmo poveikis žmogui

REFERATAS

ALKOHOLIO POVEIKIS ŽMOGUI

ALKOHOLIO POVEIKIS ŽMOGUI

TURINYS

|Įvadas.............................. |3 |
|1. Alkoholiai............................ |4 |
|2. Alkoholio kelias žmogaus organizmo viduje.............. |4 |
|2.1 Alkoholis kenkia vaisiaus vystymuisi.................. |5 |
|2.2 Girtumas............................ |6 |
|2.2.1 Požymiai, susiję su alkoholio koncentracija kraujyje |6 |
|........... | |
|3. Žmonių skirstymas pagal alkoholio vartojimą...............|7 |
|4. Ligos, kilę dėl nesaikingo alkoholio |8 |
|vartojimo.............. | |
|4.1 Alkoholizmas........................... |8 |
|4.2 Alkoholinė psichozė....................... |9 |
|4.3 Alkoholinis polineuritas....................... |10|
|5. Alkoholio panaudojimas medicinoje.................. |11|
|6. Nauji tyrimai apie alkoholio poveikį žmogaus organizmui |12|
|.......... | |
|6.1 Naujas požiūris į alkoholį..................... |12|
|6.2 Nauja hipotezė......................... |12|
|Išvados. Ar nepavėluosime išgirsti blaivybės šalininkų |13|
|balsą?.......... | |
|Literatūros sąrašas......................... |14|
ĮVADAS

Alkoholio vartojimas seniai yra viena iš pačių didžiausių žmonijos
problemų. Anksčiau gerti alkoholį buvo tik vyrų “privilegija”, dabar, kaip
bebūtų skkaudu, svaiginasi moterys ir net paaugliai. Dažnas nesusimąsto,
kokį poveikį turi alkoholis jo organizmui. Dažnas mato tik momentinius
pakitimus – “apsinešimą”, apsvaigimą, “gerumo jausmą”. Tačiau mažai kas
susimąsto, kokį iš pat pradžių nematomą, tačiau fatališką poveikį alkoholis
daro jo organizmui, kad alkoholio vartojimas gal būt atsilieps senatvėje,
sutrumpins gyvenimą.

Šis darbas bando aprėpti dvi alkoholio vartojimo sukeltas problemas:
psichologinę žmogaus degradaciją bei fizinius pokyčius, vykstančius
organizme. Referate taip pat minimas teigiamas alkoholio poveikis žmogaus
organizmui, alkoholio naudojimas medicinoje, kaip gydomosios priemonės.
Nepaliekami nuošalyje ir kai kurie cheminiai procesai, vykstantys
organizme. Juk alkoholiai oorganizmą veikia panašiai, kaip narkotinės
medžiagos, tik jo sukelta sujaudinimo stadija ilgesnė. Tuo ir paaiškinamas
alkoholio pamėgimas – alkoholizmas.

Šiame darbe taip pat minimos kelios dažniau pasitaikančios ligos,
sukeltos alkoholio vartojimo. Aprašyti šių ligų simptomai, jų gydymas.

1. ALKOHOLIAI (arabiškai al kuhl – stibio milteliai)

Angliavandenilių dariniai, kurių molekulėje y

yra vienas arba keli
hidroksilai. Pagal hidroksilių skaičių molekulėje alkoholiai skirstomi į
monohidroksilius, dihidroksilius (glikolius), trihidroksilius (pvz.,
glicerinas) ir polihidroksilius (poliolius, pvz., sorbitas).

Medicinoje didžiausią reikšmę turi monohidroksiliai alkoholiai. Iš jų
dažniausiai vartojamas (kaip dezinfekuojanti medžiaga, kaip tirpiklis
įvairioms skystosioms vaistų formoms ir odą dirginantiems linimentams
gaminti) etilo alkoholis, arba etanolis. Kur kas nuodingesni už jį metilo
alkoholis, arba metanolis, ir propilo alkoholis, arba propanolis, vartojami
tik techniniams tikslams. Iš kvapo metanolis ir propanolis panašūs į etilo
alkoholį, todėl išgėrus vietoj pastarojo, jais kartais apsinuodijama.
Nuodingi aštraus nemalonaus kvapo butilo, amilo ir heksilo alkoholiai
medicinoje irgi naudojami vien techniniams tikslams.

2. ALKOHOLIO KELIAS ŽMOGAUS ORGANIZMO VIDUJE

Ir žmogaus, ir gyvūno organizme visada yra alkoholio. Įvairių
tyrinėtojų duomenimis, normalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,018 –
0,03%. Jis susidaro vykstant medžiagų apykaitai ir dėl bakterijų sukelto
rūgimo žarnyne. Normalus alkoholio kiekis kraujyje padidėja, kkai organizmą
ištinka deguonies badas. Atsiradęs organizme alkoholis nesukelia girtumo,
neskatina piktnaudžiauti alkoholiu, neturi nieko bendra su alkoholizmo
plitimu.

Alkoholiniuose gėrimuose esantis etanolis gerai maišosi su vandeniu
ir tirpsta riebaluose, todėl nesunkiai prasiskverbia pro biologines
membranas. Kraujas etanolį pradeda įsiurbti jau burnoje, apie 20% jo
įsiurbiama skrandyje, o kitas – plonojoje žarnoje. Taip alkoholis patenka į
kraują, kuris išnešioja jį po visą organizmą.

Vos išgėrus svaigalų, kraujyje alkoholio pradeda laipsniškai daugėti,
per valandą jis pasiekia maksimumą, o paskui po truputį mažėja. Tuo metu,
kai alkoholio kraujyje daugėja, girtumas subjektyviai ryškiau suvokiamas ir
objektyviai stipresnis ne

egu tada, kai alkoholio kiekis kraujyje mažėja.

Apie 10% išgerto alkoholio organizmas pašalina pro plaučius, inkstus,
prakaito liaukas, visą kitą oksiduoja fermentai (enzimai). Daugiausiai
išgerto alkoholio perdirba kepenys. Paskutiniai tyrinėjimai parodė, kad
ląstelėse, kuriose oksiduojamas alkoholis, yra fermentų – alkoholio
dehidrogenazių ir katalazių bei nedidelių ląstelių intarpų – mikrosomų.

Svarbiausios yra alkoholio dehidrogenazės. Tai cinko turintys
tioliniai fermentai, kurių yra visuose audiniuose. Sveiko žmogaus serume jų
nebūna, bet atsiranda pažeidus kepenis. Alkoholio dehidrogenazės ne vien
skaido vyno spiritą, jos oksiduoja daugybę alkoholių ir kitokių junginių,
dalyvauja angliavandenių apykaitoje ir biocheminiuose procesuose, kuriais
yra pagrįstas regėjimas. Alkoholio dehidrogenazės tam tikra prasme
adaptuojasi prie organizmo poreikių. Dažnai vartojant alkoholį, jų
aktyvumas iš pradžių didėja.

Alkoholio oksidacijos greitis – apie 8 mililitrai absoliutaus (100%)
alkoholio per valandą. Išgėrus maždaug 50 ml degtinės dozę, alkoholis
sveiko žmogaus kraujyje išnyksta per 4 – 5 valandas. Tačiau histocheminiai
ir radiologiniai tyrimai įrodė, kad organuose ir audiniuose alkoholio
galima aptikti dar dvi savaites.

Alkoholio daugiausia susitelkia kepenyse ir skersaruožiuose
raumenyse, paskui – požieviniuose nervų centruose ir smegenėlėse, galvos
smegenų žievėje. Jeigu alkoholio patenka daugiau, etanolio vis daugėja
centrinėje nervų sistemoje.

Alkoholis susilaiko raumenų audiniuose – jis ten arba oksiduojasi,
arba iš karto kepenų perdirbamas. Visai kitaip veikia riebalinių audinių
ląsteles. Jose alkoholis kaupiasi, tirpsta ir ilgai nesiskaido. Kuo
organizme daugiau raumenų ir mažiau riebalų, tuo mažesnė alkoholio
koncentracija kraujyje ir tuo menkesnis jo poveikis smegenims.

Kraujas ypač smarkiai sugeria alkoholį, kai geriama nevalgius ir
neužkandant. Skrandyje ir ža
arnyne esantis maistas, pirmiausia mėsa, stabdo
alkoholio siurbimąsi į kraują, ir jo ten susikaupia beveik dvigubai mažiau.

Alkoholio veikiamos, kinta galvos smegenų ląstelės. Alkoholis
tiesiogiai veikia mediatorų funkciją (mediatorai – medžiagos, perduodančios
impulsą iš vienos nervinės ląstelės į kitą ir iš nervinės ląstelės
įorganą). Alkoholis žaloja smegenų kapiliarus. Girto smegenyse įvyksta
daugybė nedidelių kraujosruvų, dar daugiau užanka kapiliarų. Dėl to smegenų
ląstelės nepakankamai maitinamos, stokoja deguonies. Nervinių ląstelių
deguonies badas reiškiasi sumažėjusiu dėmesiu, galvos skausmais, bendru
vangumu. Dėl šitokios nervinių ląstelių būsenos ir smegenų apnuodijimo
žuvusiais nuo deguonies bado ląstelių skaidymosi produktais prasideda
vadinamosios pagirios.

2.1 ALKOHOLIS KENKIA VAISIAUS VYSTYMUISI

Alkoholis labai kenkia nėščioms moterims, jų kūdikiams. Būdinga
moterų alkoholizmo pasekmė yra negalėjimas išmaitinti vaikų krūtimi.
Geriančios moterys dažniau gimdo negyvus vaikus, dažniau persileidžia. Jei
vaikas būna pradėtas tėvams esant girtiems ar neseniai gėrusiems, yra
didelė tikimybė, jog jis gims protiškai apsigimęs, bus protiškai atsilikęs,
turės fizinių nepakankamumų. Tačiau alkoholizmas genetiškai nepaveldimas,
jį gali sąlygoti tik auklėjimas ir aplinka.

2.2 GIRTUMAS

Girtumas – fiziologinių organizmo funkcijų, ypač centrinės nervų
sistemos, sutrikimas nuo alkoholio ar narkotiko. Dažniausia girtumo
priežastis – alkoholinių gėrimų vartojimas. Juose esąs alkoholis labai
greitai patenka (20% iš skrandžio ir 80% iš žarnyno) į kraują, vėliau
kaupiasi galvos smegenyse – ten jo koncentracija būna 75% didesnė, negu
kraujyje. Alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus. Net
mažos jo dozės mažina fizinį ir psichinį žmogaus pajėgumą. Nesaikingas ir
dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas žaloja žmogaus organizmą ir psichiką;
jis lengvai pe

ereina į alkoholizmą. Skiriamos 3 girtumo stadijos.

1) Lengvo girtumo stadija prasideda, kai į organizmą patenka 30 – 40 g

alkoholio (gryno spirito); pradedami slopinti elgseną valdantys

smegenų centrai (atsiranda be priežasties pakili nuotaika,

nedidelis jaudrumas, kūne jaučiama šiluma).

2) Vidutinio girtumo stadija būna į organizmą patekus 50 – 100 g

alkoholio. Sujaudinti smegenų žievės neuronai nebereguliuoja žemiau

esančių požievio skyrių, pasikeičia emocinis imlumas. Žmogaus

elgesys tuo metu priklauso nuo jo charakterio ir temperamento: jis

gali būti neramus, pernelyg linksmas, įtarus, irzlus, agresyvus.

Dažnai pradedami slopinti judėjimo centrai, žmogus negali

koncentruoti savo raumenų veiklos. Blaivėjant atsiranda pagirių

požymių: žmogus negaluoja, jam skauda galvą, jį pykina.

3) Sunkaus girtumo stadiją sukelia 100 – 300 g alkoholio; prarandama

orientacija, atsiranda mieguistumas, po to – visiška amnezija

(žmogus neprisimena, kas buvo išgėrus). Gali sutrikti širdies

veikla ir kvėpavimas. Alkoholio koncentracijai kraujyje dar

padidėjus, paveikiami gyvybiškai svarbūs centrai, esantys

pailgosiose smegenyse; alkoholis užblokuoja kvėpavimo centrus,

žmogus praranda sąmonę ir miršta. Mirštama alkoholio dozė

suaugusiajam 4 – 8 gramai vienam kilogramui kūno masės, vaikui – 3

gramai vienam kg kūno masės.

2.2.1 POŽYMIAI, SUSIJĘ SU ALKOHOLIO

KONCENTRACIJA KRAUJYJE

0,02 – 0,03%: dar neprarasta koordinacija, nežymi euforija ir drovumo,
bailumo praradimas. Slopinamųjų efektų nėra.
0,04 – 0,06%: “gero buvimo” jausmas, atsipalaidavimas, šilumos įspūdis.
Euforija. Truputį nusilpus atmintis, logika. Sumažėjęs atsargumo jausmas.
0,07 – 0,09%: silpnas pusiausvyros, kalbos, regos, reakcijos greičio ir
klausos nusilpimas. Euforija. Pablogėjus savikontrolė, atsargumas,
atmintis.
0,10 – 0,125%: žymus sveiko proto bei koordinacijos nusilpimas. Kalba gali
kirstis, nusilpęs reakcijos greitis, rega. Euforija. Prie šio
intoksikacijos lygio neleidžiama vairuoti transporto priemonių.
0,13 – 0,15%: judesių nekoordinavimas ir fizinės kontrolės praradimas.
Aptemęs regėjimas, prasta pusiausvyra. Euforija išnyksta ir atsiranda
disforija.
0,16 – 0,20%: disforija (susirūpinimas, nerimas) pradeda dominuoti, gali
atsirasti šleikštulys.
0,25%: reikia pagalbos vaikščiojant; visiška proto sumaištis. Disforija,
šleikštumas ir vėmimas.
0,30%: sąmonės netekimas.
0,40% ir daugiau: koma, galima mirtis dėl kvėpavimo nepakankamumo.

3. ŽMONIŲ SKIRSTYMAS PAGAL ALKOHOLIO VARTOJIMĄ

Pagal alkoholio vartojimą žmones galima suskirstyti į 4 grupes:
1. Visiškai nevartojantys alkoholio žmonės (abstinentai)
2. Saikingai vartojantys alkoholį žmonės.
3. Žmonės, kurie nesaikingai vartoja alkoholį, et nėra nuo jo priklausomi.
4. Priklausomi nuo alkoholio žmonės.

Visiškai nevartojantys alkoholio žmonės – tai abstinentai, kurie niekada
gyvenime nevartojo jokio alkoholio. Tai vaikai, paaugliai, žmonės,
sergantys kokia nors liga ar vartojantys vaistus ir visiškai negalintys
vartoti alkoholio. Šiai grupei taip pat priklauso žmonės, kurie sėkmingai
gydėsi dėl priklausomybės nuo alkoholio ir visiškai jo atsisakė. Tikėtina,
kad šiai grupei priklauso apie 35 proc. mūsų visuomenės žmonių.

Saikingai vartojantys alkoholį – tai sėkmingai kontroliuojantys alkoholio
vartojimą žmonės. Dažniausiai jie vartoja alkoholį tik tada, kai yra
reikšminga proga, o jų išgertas alkoholio kiekis šios progos metu neviršija
3 taurių vyno ar šampano arba 3-4 mažų taurelių degtinės ar konjako. Šiai
grupei priklausantys žmonės nevartoja alkoholio, kai tam yra didelė rizika
(kai vairuoja automobilį, vartoja vaistus, reaguojančius su alkoholiu,
moterys nevartoja alkoholio nėštumo metu). Tikėtina, kad šiai grupei
priklauso 45 proc. mūsų visuomenės žmonių.

Žmonės, kurie nesaikingai vartoja alkoholį, bet nėra nuo jo priklausomi.
Šiai grupei priklauso žmonės, keletą metų (dažniau 2-3, rečiau – 4-5 metus)
gausiai ir nesaikingai vartojantys alkoholį. Jie rizikuoja turėti su
alkoholio vartojimu susijusių problemų – neretai išgėrę vairuoja, padaro
avarijas, patiria traumas. Šie žmonės neretai turi ir fizinės sveikatos
problemų, sąlygotų gausaus ir nesaikingo alkoholio vartojimo (suserga
skrandžio uždegimais, opa, kasos, kepenų uždegimais, kt.). Gali atsirasti
nervų sistemos sutrikimų – depresija, nemiga, padidėjęs dirglumas, greitas
nuovargis, dėmesio, atminties sutrikimų. Atsiranda konfliktų ir nesutarimų
šeimoje. Šiems žmonėms nebūdingos pagirios. Tai rodo, kad fizinės
priklausomybės nuo alkoholio dar nėra. Tikėtina, kad šiai grupei priklauso
net 15 proc. mūsų visuomenės žmonių.

Priklausomi nuo alkoholio žmonės. Tai žmonės, kurie daugelį metų (8-10 ir
daugiau) labai gausiai ir nesaikingai vartoja alkoholį. Jų “užgėrimai”
trunka po kelias ar net keliolika dienų. Jiems reikalingas vis didesnis
alkoholio kiekis tam, kad pasiektų norimą efektą. Nutraukus kelias dienas
trukusį gėrimą, atsiranda drebulys, pykinimas, bendras silpnumas,
prakaitavimas, padažnėjęs širdies plakimas, galvos skausmai, nemiga, pakyla
kraujospūdis. Šiems nemaloniems simptomams išvengti ar juos sumažinti vėlgi
vartojamas alkoholis. Žmogų vargina nuolatinis potraukis alkoholiui,
alkoholis tampa lyg pagrindine ašimi, apie kurią sukasi visas gyvenimas.
Griūva šeima, atsiranda darbinių ir finansinių problemų, fizinės sveikatos
problemų (kepenų cirozė, skrandžio uždegimai, traukulių priepuoliai).
Alkoholis stiprina ir kancerogeninių medžiagų veikimą, ko pasekoje yra
didesnė tikimybė išsivystyti vėžiui bei įvairiems piktybiniams navikams.
Tikėtina, kad šiai grupei priklauso apie 5 proc. mūsų visuomenės žmonių.

4. LIGOS, KILĘ DĖL NESAIKINGO ALKOHOLIO VARTOJIMO

4.1 ALKOHOLIZMAS

Tai būsena, liga, kurią sukelia dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas.
Reiškiasi liguistu, sunkiai įveikiamu poveikiu alkoholiui. Didelės
alkoholio dozės kenkia žmogaus sveikatai, ypač pažeidžia centrinę nervų
sistemą, kepenis ir kasą. Gali sukelti konfliktus darbe, šeimoje,
visuomenėje. Dažniausiai serga 20 – 40 m. vyrai, rečiau, bet sunkiau –
moterys bei paaugliai. Turi reikšmės asmenybės psichologinės ypatybės,
organizmo medžiagų apykaitos ypatumai, tradicijos, auklėjimas, aplinka,
paveldėjimas, psichiką traumuojančios aplinkybės.

Alkoholizmas prasideda iš lėto, paprastai po 5 – 10 m. piktnaudžiavimo
alkoholiu, kai su potraukiu gerti atsiranda abstinencijos sindromas ir
poreikis atsipagirioti. Tuomet ligonis jau geria vienas, slapta ir bet kokį
alkoholį. Sergančiojo organizme vis daugėja liguistų pakitimų. Dažnai
prasideda lėtinis gastritas, opaligė, enterokolitas, hepatitas, kepenų
cirozė, pankreatitas, impotencija, rečiau būna širdies kraujagyslių
sistemos sutrikimų (pažeidžiamas širdies raumuo, sutrinka širdies ritmas,
prasideda hipertonija). Sutrikus vitaminų įsisavinimui, oda pasidaro
neelastinga, anksti pradeda raukšlėtis, krinta dantys, lūžinėja nagai,
slenka plaukai. Dažnai ligoniui prisimeta dar plaučių uždegimas,
bronchektazinė liga, tuberkuliozė, būna belatakių liaukų sutrikimų, dėl to
dar labiau sumažėja organizmo atsparumas.

Labiausiai alkoholis kenkia nervų sistemai. Dėl lėtinio alkoholizmo
atsiranda alkoholinė polineuropatija (dauginis nervų uždegimas su jautrumo
sutrikimu) ir periferinės nervų sistemos paralyžius. Ypač sunki lėtinio
alkoholizmo komplikacija – alkoholinė psichozė.

Sergantis lėtiniu alkoholizmu būna irzlus, dirglus, priekabus, įkyrus,
nesusivaldo, agresyviai elgiasi, silpnėja jo valia. Ilgainiui ima drebėti
rankos, sutrinka rašysena, degraduoja protiniai sugebėjimai, mažėja lytinė
potencija, moterys tampa nevaisingos. Veidas pasidaro cianotiškas, nosis –
raudona. Sutrinka širdies veikla, gali išsivystyti kepenų cirozė. Ligonis
praranda atsakomybę, liaujasi domėtis darbu, rūpintis šeima, net ir pačiu
savimi, paisyti moralės normų; ilgainiui jam telieka vienas interesas –
išgerti. Neretai ligonis pradeda sukčiauti, parduoda daiktus ir vaikų
drabužius tik dėl to, kad galėtų nusipirkti alkoholio. Todėl alkoholizmas
gali būti laikomas mirtina liga, tik mirtis įvyksta dėl įvairių priežasčių
anksčiau ar vėliau.

Nuo alkoholizmo gydoma narkologiniame dispanseryje, sunkiais atvejais
– narkologiniuose ligoninių skyriuose. Priverstinis gydymas nuo alkoholizmo
skiriamas asmenims, kurie nuolat girtaudami pažeidinėja darbo drausmę,
viešąją tvarką, terorizuoja šeimą; taip pat tiems, kuriems ankstesnis
gydymas nepadėjo arba vengiantiems gydytis. Visų pirma vaistais šalinami
abstinencijos sindromo reiškiniai (nemiga, nuotaikos sutrikimai),
stiprinamas ligonio organizmas (širdies kraujagyslių sistema, kepenų
funkcija, kasos, inkstų ir kitų organų būklė). Vėliau stengiamasi
atgrasinti nuo alkoholio (pvz., kad sukeltų pasišlykštėjimą alkoholiu,
ligoniui duodama vėmimą skatinančių vaistų ir alkoholio). Taikomi
psichoterapijos metodai, ypač individuali, grupinė ir šeimos
psichoterapija. Naudojamas kodavimas – psichologiškai žmogus įtikinamas,
jog alkoholis jam kenkia. Nuo alkoholizmo žmogus pasveiksta, jei tampa
visišku abstinentu.

4.2 ALKOHOLINĖ PSICHOZĖ

Psichikos liga, kurią sukelia lėtinis alkoholizmas. Prasideda, kai
ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu, sutrinka medžiagų apykaita, kepenų
veikla, alkoholiu pažeidžiamos galvos smegenys ir ypač jų žievė.
Dažniausiai pasitaiko baltoji karštligė ir alkoholinė haliucinozė.
Skirtingai nuo baltosios karštligės (ligoniui dažniau būna regos
haliucinacijų), alkoholinės haliucinozės svarbiausias simptomas – klausos
haliucinacijos. Ligonis naktimis ar vakarais girdi triukšmą, riksmą, jį
pajuokiančius ar kaltinančius dėl girtavimo balsus. Tai lyg paties ligonio
vidinio dialogo tęsinys. Jis kliedi, jį apima baimė, nerimas, neviltis.
Neretai toks ligonis veržiasi bėgti, kartais net bando nusižudyti. Tokia
staiga atsiradusi būsena trunka kelias dienas ar savaites, o jei pereina į
lėtinę alkoholinę psichozę – keletą mėnesių ar metų. Pasveikus ir vėl
girtaujant, ši alkoholinė psichozė gali kartotis.

Rečiau pasitaiko alkoholinis paranoidas. Tuomet ligonis dažniausiai
kliedi, jam vis rodosi, kad jį persekioja. Dėl to jį apima baimė ar
nerimas, jis darosi impulsyvus (pvz., gali staiga iššokti iš važiuojančios
transporto priemonės, užpulti savo tariamus priešus). Tokia būsena būna
kelias dienas, kai pereina į lėtinę – kelis mėnesius ar metus.

Pagyvenusiems vyrams dažnai kyla alkoholinis pavydo kliedesys. Ligonis
pradeda įtarinėti žmoną neištikimybe, pavydėti jos artimiesiems (net sūnui,
broliui), bendradarbiams. Palaipsniui kliedesys apima visą ligonio
asmenybę, dingsta visi kiti interesai. Kartais jis griebiasi pavojingų
veiksmų. Gana dažna alkoholinė psichozė – Korsakovo psichozė.

Sergant alkoholine encefalopatija paprastai sumažėja ligonio organizmo
atsparumas kitoms ligoms. Jį gali ištikti apkvaitimas, soporas, kartais net
koma; atsiranda nervų pažeidimų. Neretai jam trūkčioja raumenys, dvejinasi
akyse. Ligonis greit išsenka, gausiai prakaituoja, padažnėja jo pulsas,
kvėpavimas, svyruoja kraujospūdis. Tokia būsena trunka keletą savaičių;
kartais ji pereina į Korsakovo psichozę.

Alkoholinė depresija reiškiasi per abstinencijos laikotarpį. Ligonis
jaučia gėdą dėl girtavimo, kaltina save, kartais mėgina nusižudyti (ypač
sergančios moterys tai bando). Kai ligonį ištinka alkoholinis
pseudoparalyžius – jam dreba rankų pirštai, pakinta liežuvio ir veido
mimikos raumenų veikla, sutrinka jo kalba. Kartais ligoniui ypač sutrinka
atmintis. Jis nebeprisimena ką tik buvusių įvykių, atminties spragas
stengiasi užpildyti prasimanymais; būna pasyvus, be iniciatyvos. Neretai
degraduoja jo protiniai sugebėjimai, jis nepajėgia dirbti.

Dėl alkoholinės epilepsijos būna dideli traukulių priepuoliai; jie
kyla pirmomis abstinencijos laikotarpio dienomis, kartais per alkoholinio
delyro būseną arba girtaujant. Dažnai girtaujant priepuoliai kartojasi, o
nustojus girtauti, neretai išnyksta. Ligoniui būna asmenybės pakitimų,
tokių kaip sergant lėtiniu alkoholizmu.

Sergantis alkoholine psichoze guldomas į narkologinę arba
psichiatrinę ligoninę. Gydant šalinami psichikos sutrikimai, kitos
prisimetusios ligos, duodama vaistų, kurie stiprina širdies, kraujagyslių,
kepenų veiklą. Po alkoholinės psichozės dar gydoma nuo alkoholizmo, nes
svarbu, kad ligonis visiškai liautųsi gėręs.

4.3 ALKOHOLINIS POLINEURITAS

Alkoholinis polineuritas išsivysto ilgą laiką vartojant alkoholį, nes
tada atsiranda B1 avitaminozė, audiniuose susikaupia daug pieno bei
pirovynuogių rūgščių. Šį polineuritą dažniausiai predisponuoja peršalimas,
gripas: plaučių uždegimas ir kt.

Ligos pradžioje būna parestezijos, nugaros, galūnių skausmai. Vėliau
atsiranda paralyžiai. Pirma nukenčia kojos, po to – rankos. Kartais
sutrinka ir jutimas. Dėl gana didelio raumenų ir sąnarių pažeidimo vystosi
ataksija. Alkoholinis polineuritas dažnai prisideda prie Korsakovo
psichozės, kuriai, be polineurito simptomų, būdingas atminties sutrikimas,
dezorientacija laike. Kartais jis prisideda prie baltosios karštligės,
kuriai būdinga sąmonės sutrikimas, bauginančio pobūdžio regėjimo bei
klausos haliucinacijos, didelis psichomotorinis susijaudinimas.

Liga trunka ilgai. Jos prognozė priklauso nuo to, ar sergantysis
vartoja alkoholį. Jei taip, liga progresuoja ir jį gali labai suluošinti.
Maždaug penktadalis tokių ligonių miršta. Kai sergantieji nustoja vartoti
alkoholį, ligos prognozė būna palanki.

5. ALKOHOLIO PANAUDOJIMAS MEDICINOJE

Medicinoje vartojamas etilo alkoholis, arba spiritas.

Spiritas (Spiritus vini, Alcohol aethylicus) – lakus, greitai
užsidegantis skystis, kuris gerai maišosi su vandeniu. Vietiškai vartojamas
odos dezinfekcijai (70%), trynimams ir kompresams, kai reikia sukelti
hiperemiją – kraujo priplūdimą į tam tikrą vietą (40 – 70%), džiovinimui
arba sutraukimui (96%), tinktūroms ir ekstraktams gaminti (70%). Spiritas
įeina ir į prieššokinių skysčių sudėtį. Į vidų spiritas skiriamas labai
sušalusiems asmenims, nes jis išplečia kraujagysles, sukelia šilumos
jausmą. Į veną jis (30%) kartais leidžiamas kaip narkotikas su kitomis
medžiagomis. Spiritas į veną taip pat leidžiamas, esant plaučio abscesui ar
gangrenai.

Kai alkoholiu stipriai apsinuodijama, nusigeriama, būtina išplauti
skrandį, duoti vaistų, jaudinančių centrinę nervų sistemą (kofeino,
stiprios arbatos arba kavos, amoniako, kuris refleksiškai sužadina
kvėpavimą ir kraujo apytaką), atlikti vandens procedūras.

Medžio, arba metilo alkoholis nuo etilo alkoholio skiriasi tuo, kad
yra nuodingesnis. Metilo alkoholis gali būti žmogaus apakimo, kepenų
sutrikimų ir net mirties priežastis.

Alkoholizacija – spirito įvedimas į audinius su tikslu sukelti nervų
laidumo sutrikimą arba kad išsivystytų sklerotinis (nekrotizuojantis)
procesas. Naudojama neurochirurgijoje – trišakio, veidinio ir kt. nervų
blokadai. Spirito – novokaino blokada naudojama anesteziologijoje
nerviniams mazgams paveikti. Alkoholis mediciniškais tikslais taip pat
naudojamas chirurgijoje, onkologijoje, kardiologijoje, taip pat – kaip
aseptikas ir antiseptikas dezinfekcijoje.

6. Nauji tyrimai apie alkoholio poveikį žmogaus organizmui

6.1 NAUJAS POŽIŪRIS Į ALKOHOLĮ

Naujausi tyrimai rodo, kad saikingas alkoholio kiekis gali sumažinti
širdies smūgio riziką.

Nustatyta, kad alkoholis padidina “gerojo” cholesterolio kiekį.
“Gerasis” cholesterolis padeda atsikratyti riebalinių arterijų sienelių
nuosėdų ir sumažina “blogojo” cholesterolio kiekį organizme. Jis taip pat
sumažina širdies smūgio riziką, neleisdamas kraujo dalelėms, atsakingoms už
kraujo krešėjimą, sulipti. Bet vartojant alkoholį reikia būti labai
atsargiems. Jei truputį padauginsite, jis pradės jums kenkti.

Saikingas alkoholio vartojimas sumažina riziką susirgti širdies ir
kraujagyslių ligomis tik tam tikrai grupei žmonių – vyrams, kurių amžius
daugiau kaip 40 metų, moterims po klimakterinio periodo.

“Optimalus alkoholio kiekis, galintis duoti naudos sveikatai, yra
vienas-du vienetai per dieną, -aiškina Markas Bennetas iš “Alcohol
Concern”. – Jei viršysite šią normą, naudos nebus”.

Alkoholis nėra vaistai, ir tikriausiai gydytojai nepatars pacientams
eiti namo ir išgerti taurelę. Bet jei jūs esate vienas iš tų žmonių, kurie
retkarčiais mėgsta išgerti, žinokite, jog galima tai daryti neviršijant
nurodytos dozės.

2 NAUJA HIPOTEZĖ

Paskutiniu metu spaudoje pasirodė pranešimai apie naują hipotezę, kodėl
žmogus jaučia potraukį alkoholiui. Ji remiasi Krebso ciklu
(Adenozintrifosfatinės rūgšties bei įvairių fermentų dalyvavimas ląstelės
energetiniuose procesuose). Manoma, kad, kai yra tam tikro fermento,
dalyvaujančio Krebso cikle, trūkumas, žmogus jaučia polinkį alkoholiui.
Taip pat pastebėta, jog medus gali pakeisti trūkstamą fermentą. Davus
potraukį į alkoholį jaučiančiam žmogui medaus, šis potraukis sumažėja.
Tačiau dar nėra atlikta studijų šiuo klausimu, tad jis ir pasilieka vien
hipoteze.

IŠVADOS. AR NEPAVĖLUOSIME IŠGIRSTI

BLAIVYBĖS ŠALININKŲ BALSĄ?

Labai gaila, bet tenka konstatuoti, kad Lietuvos istorijoje dar nebuvo
tokio girtuokliavimo. Pagal statistiką Lietuvoje 1995m. vienam gyventojui
parduota po 3,6 litro absoliutaus alkoholio. Tačiau faktiškai, pagal medikų
skaičiavimus, suvartojama apie 20 litrų absoliutaus alkoholio. Taigi mes
gerokai pralenkėme pagal šį liūdną rodiklį pirmavusius prancūzus, kurie
suvartojo 16 litrų absoliutaus alkoholio per metus. Viso šito pasekmės gana
liūdnos – jau turime apie ketvirtį milijono alkoholikų. Taigi nuo jų kenčia
apie milijonas artimųjų.

1989 m. nuo alkoholizmo mirė 201, o 1991 – 883 žmonės, nuo
apsinuodijimo alkoholiu – atitinkamai 174 ir 738 žmonės, blaivyklose
pabuvojo 47 814 ir 64 549, daugiau kaip tris kartus per tuos kelis metus
padaugėjo sergančių alkoholio psichozėmis. Nuo girtuoklių daug nukenčia ir
visiškai nekaltų žmonių: 1995 m. Lietuvos keliuose žuvo 671 žmogus, 483 iš
jų – dėl girtų vairuotojų kaltės. Alkoholio kontrabanda atima iš valstybės
biudžeto apie 2,5 milijardo litų kasmet.

Taigi, norime mes tai pripažinti ar ne, vyksta vis greitėjanti tautos
savižudybė, jos išsigimimas. Girtuokliavimas klupdo tautą prisikėlimo
kelyje.

NAUDOTA LITERATŪRA

Didžioji medicinos enciklopedija (rusų kalba). Maskva, 1974.
Medicinos enciklopedija. Vilnius, 1991.
Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius, 1976.
Organinė chemija. G.Rudzytis, F.Feldmanas. Kaunas, 1992.
Biologija. A.Cuzmer, o.Petrišina. Kaunas, 1992.
Mokymo priemonė medicinos seserims paruošti. A.Safanovas. Vilnius, 1970.
Nervų ligos. P.Visockis. Vilnius, 1979.
Nervų ir psichinės ligos. Vilnius, 1972.
Moksleiviui apie nikotino ir alkoholio žalą. V.Jagodskinas. Kaunas, 1986.
Smukimo kreivė. H.Jansenas. Vilnius, 1988.
Alkoholis ir vėžys. L.Griciūtė. Vilnius, 1985.
Sveikatos apsauga, 1988 metų 3 numeris.
Sveikatos apsauga, 1988 metų 5 numeris.
Sveikatos apsauga, 1988 metų 7 numeris.
Laikraštis “Sveikas žmogus”, 1997 metų Nr.1
Laikraštis “Medicina ir dar kai kas visiems”, 1996 metų Nr.23
Laikraštis “Medicina ir dar kai kas visiems”, 1996 metų Nr.30
Laikraštis “Gydytojų žinios”, 1996 metų Nr.15
Iš iliuzijų nelaisvės. F.Uglovas.Vilnius, 1989.
Blaivaus gyvenimo pranašumai, 1 dalis. Vilnius, 1990.
Blaivaus gyvenimo pranašumai, 2 dalis. Vilnius, 1993.
Įvairi medžiaga iš globalinio Internet kompiuterinio tinklo.
Kiti laikraščiai: žurnalai, bendros žinios.

Leave a Comment