Turinys:
Įvadas ………………………………………………………………………………………………………………………………. p.2 1. „Demokratijos“ termino reikšmė……………………………………………………………………………………… p.4 2. Antikinės demokratijos pagrindiniai bruožai ………………………………………………………………………p.53. Dabartinės demokratijos pagrindiniai bruožai………………………………………………………………………p. 84. Antikinės ir dabartinės demokratijos palyginimas…………………………………………………………………p. 9Išvados……………………………………………………………………………………………………………………………… .p.14 Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………………………………. p.15Summary……………………………………………………………………………………………………………………………..p.16
Įvadas
Įdėmiau panagrinėjus šiuolaikinės politiškai aktyvios visuomenės žodyną, galima būtų konstatuoti, kad vienas iš dažniausiai kalboje pasitaikančių žodžių yra demokratija. Mūsų aplinkoje tapo įprasta girdėti tokius išsireiškimus kaip: nedemokratiškas valdymo būdas, demokratiška visuomenė ir pan. Tačiau detaliai įsigilinus į vartojamų žodžių prasmę kalboje, iškyla klausimas, ar visuomenė iš tikrųjų žino žodžio „Demokratija“ reikšmę. Kadangi, ne tik eiliniai žmonės, bet ir mokslininkai tyrinėjantis politikos ir demokratijos vystymąsi, nepateikia vieningo „Demokratijos“ termino apibrėžimo. Tad pirmiausia šiame darbe ir bus bandoma apibrėžti, ką reiškia politinis terminas „Demokratija“, kokie minimaliausi politinės visuomenės bruožai reikalingi, norint sukurti demokratinį valdymo būdą, kitais žodžiais tariant, kokie aspektai formuoja demokratiją. Pagrindinis šio darbo dėmesys bus skirtas Antikinės ir Dabartinės demokratijos palyginimui. Kadangi šiuolaikinė visuomenė „Demokratijos“ terminą, nors ne visada įsigilindama į prasmę, tačiau visgi vartoja teisingai , tai tuo tarpu šio žodžio, tuo pačiu ir pilietinės valdymo formos etimologiją žino tik nedaugelis ir labai dažnai įsivaizduoja klaidingai. Ypatingai plačiai visuomenėje yra paplitusi nuomonė, kad demokratinės valdymo formos atsiradimas susijęs išimtinai su Antikiniu pasauliu. Labai dažnai bandoma vesti tiesiogines paraleles nuo Antikinės demokratijos prie demokratijos formos egzistuojančios šiais laikais. Šio darbo tikslas ir bus- pabandyti atskleisti kiek dabartinė ir Antikinė demokratija yra panaši ir kiek skiriasi. Kadangi Antikinio pasaulio suvokimas yra pakankamai nekonkretus, šiame darbe nagrinėjant demokratijos panašumus ir skirtumus bus apsiribota tik Graikiškąja Antika, o konkrečiai Atėnų pavyzdžiu (V a.).
Taip pat ir apie šiuolaikinės Demokratijos išraišką bus kalbama glaustai. Kadangi filosofai, politikos mokslo tyrinėtojai bei kiti asmenys labai dažnai pateikia skirtingus demokratiją formuojančius kriterijus, tad ir čia bus apžvelgti tik patys bendriausi nuo „demokratijos“ termino suvokimo neatsiejamiausi bruožai bei svarbiausi šią valdymo formą apibūdinantys kriterijai. Be to, nors demokratijos požymius galima pritaikyti visuose viešojo gyvenimo srityse, visgi čia didžiausias dėmesys bus skirtas apibūdinti demokratijos kriterijus politikos srityje Tad visą darbą galima būtų suskirstyti į atskiras dalis, kiekviena iš kurių glaustai, tačiau pakankamai informatyviai atsakys į visus įvade iškeltus klausimus bei visas suformuluotas problemas:1. „Demokratijos“ termino atsiradimas, jo reikšmė: pagrindiniai demokratinio valdymo reikalavimai bei kriterijai;2. Antikinės demokratijos pagrindiniai bruožai;3. Dabartinės demokratijos pagrindiniai bruožai;4. Antikinės ir dabartinės demokratijos palyginimas.1. „Demokratijos“ termino reikšmė
Kaip jau buvo minėta įvade, čia bus aptarti tik patys bendriausi „Demokratijos“ apibrėžimo kriterijai. Kadangi „nėra bendro demokratijos apibrėžimo: skirtingai jį suprantama išsivysčiusiose demokratijose, Rytų ar Vidurio Europos šalyse, Afrikos, Azijos ar Afrikos žemynuose“. Kitaip tariant skirtingose šalyse demokratijos termino ribos arba labai susiaurinamos arba išplečiamos, pritaikomos prie gyvenimo normų. Todėl šiame skyriuje bus trumpai pristatyta paties termino kilmė bei minimalūs kriterijai, kurie leistų politinę sistemą pavadinti demokratiška. Pats terminas „ Demokratija“ yra graikų kilmės. Demos reiškia- liaudis. Kratos- valdžia. Taigi, demokratija reiškia liaudies valdžią. Tai reiškia, kad demokratiškai valdomoje šalyje aukščiausia valdžia ir nutarimų priėmimo teisė priklauso ne monarchai (vienam valdovui), ne aristokratams (nedidelei privilegijuotai žmonių grupei), o liaudžiai (tai yra piliečių daugumai). Toliau vystant „Demokratijos“ apibrėžimo nagrinėjimą, pasidaro aišku, kad daugumos valdžia yra neįmanoma be lygybės tarp jų. Kitaip tariant, „Demokratija laiduoja politinę bendruomenę, kurioje kokia nors forma egzistuoja žmonių politinė lygybė“. Žmonių lygybė užtikrina, kad priimant kažkokį nutarimą bus atsižvelgiama į daug nuomonių (į visų lygių žmonių nuomonę), tuo būdu bus užtikrinamas „Demokratijos“ veikimas.
Nors daugelis filosofų, politikų ir kitų sričių specialistų pateikia nevienodus demokratijos apibrėžimo kriterijus. Tačiau apibendrintai, galima būtų išskirti šiuos pagrindinius demokratinio valdymo požymius:1. žmonių suverenumas;2. vyriausybės kūrimas, valdomiesiems sutinkant;3. daugumos valdžia; pagrindinių žmogaus teisių garantija;4. laisvi ir nešališki rinkimai; visų lygybė prieš įstatymą;5. teisminis asmens teisių užtikrinimas;6. konstitucinis vyriausybės funkcijų apribojimas;7. visuomeninis, ekonominis ir politinis pliuralizmas;8. tolerancijos, pragmatizmo, bendradarbiavimo ir kompromiso vertybių palaikymas. Taigi, kituose skyriuose ir bus bandoma atskleisti, kuri Antikinė ar Modernioji Demokratija labiausiai atitinka čia pateiktus standartinius demokratinio valdymo požymius2. Antikinės demokratijos pagrindiniai bruožai
Pats faktas, kad termino kilmė yra graikiška, leidžia daryti išvadas, kad ir ši politinė sistema Graikijos poliuose, jau gyvavo. Remiantis istoriniais faktais, galime konstatuoti, kad plačiausiai iš visų Graikijos polių demokratinę valdymo formą geriausiai buvo įsisavinę ir plačiausiai naudojo- Atėniečiai, tačiau ir kaikuriuose kituose miestuose-valstybėse demokratijos užuomazgų būtą. Kadangi geriausiai Antikinės Demokratijos bruožus atspindi Atėnai. Tad šiame skyriuje ir bus aptarta Atėnų politinė situacija, jos piliečių teisės bei pareigos. Pirmiausiai, trumpai reiktų apžvelgti, kokios sąlygos leido susiformuoti demokratiniam visuomenės valdymui Atėnuose :1. Mažas miestas- valstybė su žemdirbių apgyvendintomis apylinkėmis;2. Vergovinė ekonomika, kurianti “laisvą“ laiką piliečiams;3. Namų ruoša, t. y. Moterų darbas, duoda laisvę vyrams atsidėti viešosioms pareigoms;4. Piliečių skaičius ribotas ir palyginti nedidelis. Taigi, galima daryti išvadą, jog Demokratijos susiformavimui didelę reikšmę turėjo maža teritorija, bendruomenės kompaktiškumas ir daug laisvo laiko. Apžvelgus demokratinio valdymo susiformavimo sąlygas, toliau vertėtų aptarti pagrindinius Antikinės demokratinės bendruomenės tikslus. Peržiūrėjus visus išlikusius su Atėnų gyvenseną susijusius duomenys peršasi išvada, jog pasinaudoję visomis anksčiau aptartomis sąlygomis, jie sukūrė piliečių visuomenę, kurios pagrindiniai tikslai- piliečių lygybė, laisvė, pagarba teisei ir teisingumui.
Tad iš pirmo žvilgsnio galima teigti, jog Antikinė Demokratija kelia panašius tikslus, kokie yra nurodomi tarp pagrindinių demokratinio valdymo požymių (čia turimas omeny punktas daugumos valdžią bei pagrindinių žmogaus teisių garantija; ir punktas apie laisvus ir nešališkus rinkimus bei visų lygybė prieš įstatymą- be abejo, reikia iškart pastebėti, tų pačių punktų formuluotė Antikinėje ir Moderniojoje Demokratijoje yra skirtinga, bet prasmė jais išreiškiama panaši. Tai patvirtina, ir detaliau išnagrinėtos Antikinei Demokratijai būdingos teisės ir laisvės. Kalbant konkrečiau, galima būtų teigti, jog Antikinė demokratija nebuvo įsivaizduojama be šių teisių bei laisvių:1. Anot išlikusių istorinių šaltinių, visi Atėnų piliečiai galėjo ir privalėjo dalyvauti kuriant ir puoselėjant bendrą gyvenimą;2. Visi buvo lygūs rango požiūriu. Tai reiškia, jog politiniame gyvenime (ir kitose gyvenimo srityse) visi piliečiai turėjo vienodas teises ir galimybes, nepriklausomai nuo jų kilmės ( tai taikoma tik piliečiams);3. Visi buvo lygūs turto požiūriu. Atėnuose buvo sukurta tokia aplinka, kai teoriškai pinigai nelėmė žmogaus politinio aktyvumo, tiek turtingi, tiek vargšai galėjo dalyvauti sprendžiant polio reikalus;4. Piliečiai taip pat turėjo aukščiausią valdžią leisti įstatymus ir aukščiausią teismų funkciją;5. Taip pat piliečiai privalėjo būti lygūs prieš įstatymą. Tačiau tai tik patys bendriausi Antikinės demokratijos bruožai. Galima teigti, jog čia paminėtos tik pagrindinės prigimtinės Atėnų piliečių teisės ir laisvės. Be to, taip pat labai daug naudingos informacijos apie atėniečių Demokratijos tradicijas suteikia jų dalyvavimo politiniam gyvenime nuostatai:1. Atėnų pilietis neįsivaizdavo savo gyvenimo be tiesioginio dalyvavimo politikoj ir kitose miesto- valstybės kasdienio gyvenimo srityse;2. Vienintelis teisingas valdymo principas anot atėniečių- viešas kalbėjimas. Tai reiškia, kad Atėnų piliečiai, kaip ir visas Antikinis pasaulis vienu iš pagrindiniu gero piliečio bruožu laikė gerus oratorinius sugebėjimus;3. Kitas punktas toliau išplėtoją prieš tai buvusi pastebėjimą, kad Atėnų piliečio viena iš nepamainomų savybių- geri oratoriniai sugebėjimai, kadangi kaip teigia antikiniai šaltiniai, Atėnų miesto sprendimai ir įstatymai paremti įtikinimu ir geresnio argumento jėga, o ne papročiu ar fizine jėga. Tad ūkiškai kalbant, galima sakyti, jog norint prastumti savo įstatymą reikia garsiausiai rėkti;4. Be to beveik į visas valdžios pareigas piliečiai privalėjo būti renkami burtu keliu. Tokiu būdu buvo siekiama išvengti korupcijos;5. Valstybinės pareigos buvo apmokamos, tokiu būdu net skurdžiausias asmuo galėjo užimti kažkokį postą, jam mokėjo už jo darbą ir tuo būdu asmeniui nereikėjo jaudintis dėl pragyvenimo šaltinių. Be to, šį faktą irgi galima būtų priskirti prie antikorupcinio saugiklio, kadangi teoriškai mąstant, asmuo, kuris gauna atlyginį už savo atliekamą darbą, neturi ieškoti alternatyvių užmokesčio šaltinių;6. Kitas saugiklis naudotas Atėnų visuomenėje norint apsisaugoti nuo „nešvarios“ politikos bei užtikrinti, kad kuo daugiau piliečių gautų galimybę aktyviai dalyvauti politiniam polio gyvenime- užtikrinti, kad tas pats asmuo neeitų tų pačių pareigybių dvi kadencijas iš eilės;7. Ir galiausiai vienas svarbiausių Atėnų demokratijos bruožų- visi svarbiausi reikalai nebūtinai susiję su politika sprendžiami tautos susirinkime. Taip pat, pilnam vaizdui apie Atėnų demokratiją susidaryti, verta apžvelgti pagrindines administracines bei juridines Atėnų miesto-valstybės valdymo tradicijas. Anot Robert A. Dahl , atėniečių demokratinė tvarka turi atitikti bent jau šiuos kriterijus:1. Jis teigia, kad visų piliečių interesai turi būti harmoningi, kad piliečiai turėtų visuotinį gėrio jausmą ir jo siektų; Iš to galime daryti išvadą, kad atėniečiai demokratiją suprato, kaip harmoningą, bendrą gėrio siekimo tikslą, kad demokratija ir gėris yra neatsiejami dalykai ir būtent šito turi siekti visa piliečių bendruomenė.2. Taip pat, piliečiai turi būti homogeniški tam tikru požymiu, kuris priešingu atveju sukeltų politinį konfliktą; Tad šis punktas kalba irgi apie pilietinį bendrumą, tik čia labiau pabrėžiama pilietinė konsolidacija, o ne visuotinis gėrio siekimas.3. Ypatingai svarbi Atėnų demokratijai buvo piliečių kiekybinis aspektas. Anot Antikinių šaltinių, piliečių skaičius privalo būti ne didesnis nei keturiasdešimt ar penkiasdešimt tūkstančių;4. A. Dahl, kaip ir kiti autoriai tarp svarbiausių juridinių ir administracinių Atėnų demokratijos aspektų išskiria- piliečių teisę tiesiogiai atstovauti savo interesus, leisti įstatymus, spręsti problemas;5. Visi atėniečiai (piliečiai) aktyviai dalyvavo polio gyvenime, ne tik tiesiogiai atstovaudami savo reikalus asamblėjoje, bet ir užimdami įvairias pareigybes;6. Miestas- valstybė, atėniečio akimis, privalėjo visą laiką išlikti autonomiškas. Miestas privalėjo būti sau- pakankamas ne tik politiškai, bet kartu ekonominiu ir kariniu požiūriu. Kaip matome, kai kurie iš čia aptartų administracinių bei juridinių tradicijų sutampa su bruožais paskatinusiais Demokratijos susiformavimą Atėnuose, tai leidžia manyti, jog Atėniečiai žinojo savo Demokratijos susiformavimo aplinkybes bei norėjo ir toliau tęsti Demokratijos gyvavimą savo polije. Be to, galima pastebėti, kad kai kurie punktai pateikti politiniuose, administraciniuose bei juridiniuose nuostatuose kartojasi, ypatingai pabrėžiamos pagrindinės piliečių teisės ir laisvės. Šis faktas tik patvirtina, kad Atėnų piliečiai neįsivaizdavo savo gyvenimo kitokio, šios teisės ir laisvės buvo neatsiejama jų egzistencijos dalis. Taip pat tai įrodo, jog demokratinis valdymas (taip kaip jį įsivaizdavo Antikos mąstytojai) tikrai veikė praktiškai.3. Dabartinės demokratijos pagrindiniai bruožai
Aptardami Moderniąją Demokratiją, ir šiuo atveju, kaip ir kalbėdami apie Antikinę Demokratiją, paliesime tik pagrindinius, bendriausius moderniosios demokratijos bruožus, be kurių valdymo bei žmonių bendradarbiavimo sistemos negalima būtų pavadinti demokratiška. Kaip teigia J. Novagrockienė, tiek Europoje, tiek Afrikoje, ar kitame kontinente bei šalyje demokratinis valdymo būdas įsivaizduojamas labai skirtingai. Jos manymu, pagrindiniai demokratijos kriterijai- elementai yra šie :1. Plati konkurencija dėl valstybinių pareigybių, teisingi ir laisvi rinkimai vyksta reguliariai, nevartojant prievartos ir nedarant jokių apribojimų nė vienai socialinei grupei; Kitais žodžiais tariant- kiekvienas asmuo atitinkantis iškeltus reikalavimus vienoms ar kitoms valstybinėms pareigoms užimti, gali laisvai pretenduoti ir užimti tas pareigas, be to, kiekvienas asmuo turi teisę nedraudžiamai balsuoti, nepriklausomai nuo to kokiai socialiniai grupei jis priklauso.2. Piliečiai nevaržomai gali dalyvauti lyderių ir politikos atrankos procese;3. Egzistuojantis pilietinių ir politinių laisvių lygis yra pakankamas užtikrinti politinės konkurencijos ir dalyvavimo integralumą. Tai reiškia, kad politinėje veikloje gali dalyvauti, bet kuri partija ar asmuo, kol ji nepažeidžia kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi, matome, kad autorė pagrindinį dėmesį, pateikdama pagrindinius moderniosios demokratijos kriterijus, kreipia į nevaržomą dalyvavimą politikoje ir valstybės valdymą. Tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, demokratija pasireiškia ne tik politikoje, bet ir kitose žmonių gyvenimo srityse, todėl norint išsamiau apžvelgti visus moderniosios demokratijos aspektus, verta detaliau panagrinėti ir kitus demokratiją apibrėžiančius kriterijus. Vieną iš išsamesnių moderniąją demokratiją apibrėžiančių kriterijų (kaip ir Antikinės demokratijos atžvilgiu), pateikia Robert A Dahl. Jis teigia, jog moderniąją demokratiją apibrėžia šie kriterijai:1. Laisvė kurti organizacijas ir į jas stoti;2. Saviraiškos laisvė;3. Balsavimo laisvė;4. Teisė būti išrinktam į valstybines įstaigas;5. Politinių lyderių teisė konkuruoti dėl paramos;
6. Alternatyviniai informacijos šaltiniai;7. Laisvi ir teisingi rinkimai;8. Valstybės politikos formavimo institucijos, priklausančios nuo rinkimų ir kitų preferencijų pateikimo formų. Taigi, apžvelgus visus šiuos punktus galime daryti išvadą, jog moderniajai demokratijai budingos visos prigimtinės teisės ir laisvės, daugelis iš kurių jau minimos Antikinės demokratijos apibrėžimuose, be to, modernioji demokratija išplečia savo veiklos sferas ir prie ją apibrėžiančią kriterijų dar prijungia ir nevaržomą bei įvairią žmonių informavimo laisvę.4. Antikinės ir dabartinės demokratijos palyginimas
Taigi, aptarus pagrindinius Antikinės ir Moderniosios Demokratijos bruožas atskirai, dabar galima juos sulyginti ir atsakyti į pagrindinį šio darbo įvade suformuluotą klausimą, ar tikrai galime vesti tiesiogines paraleles nuo Antikinės Demokratijos prie Moderniosios. Nešališkumo vardan, pradėsime savo analizę nuo Modernios ir Antikinės Demokratijos panašumų aptarimo. Trumpai aptariant abiejų Demokratijų panašumus reikia pastebėti, jog abejais atvejais skelbiama, kad visi piliečiai lygus turto, rango požiūriu, be to, visi yra lygūs prieš įstatymą.
Bet net ir šiuo atveju reikia paminėti, jog visos čia išvardintos teisės Atėnų laikais buvo pripažįstamos tik Atėnų piliečiams. Kalbant iš šių dienų perspektyvos, tai atrodytų labai demokratiška ir šiuolaikiška, kadangi šių dienų valstybėje piliečiais laikomi visi asmenys gimę toje valstybėje, nepriklausomai nuo jų lyties, protėvių ir t.t. Tuo tarpų Atėnuose piliečiais buvo laikomi tik nedidelė Atėnuose gyvenanti žmonių grupė. Piliečiais negalėjo būti vergai, kurie šiame polije sudarė apie pusę visų gyventojų, taip pat piliečiais nebuvo laikomos moterys bei asmenys, kurių tėvai nebuvo Atėnų piliečiais, nepriklausomai nuo to, kad jie patys nuo gimimo gyveno Atėnuose. Taigi galima teigti, jog praktiškai pilietybė buvo paveldima privilegija ir iš to seka, jog tik mažuma Atėnų gyventojų galėjo pasinaudoti visomis jų Demokratijos skelbiamomis laisvėmis ir teisėmis.
Tuo tarpu modernioji Demokratija nepripažįsta lyčių skirtumo, tiek vyrai, tiek moterys gali laisvai dalyvauti viešame gyvenime ir politikoje, dar daugiau moterų lygybės prieš vyrus pripažinimas yra vienas iš demokratiškos visuomenės kriterijų. Tuo tarpu vergovė demokratinėje šalyje išvis negalima ir smerkiama, kadangi moderniojoje Demokratijoje viena iš pagrindinių ir prigimtinių teisių ir laisvių yra asmens laisvė. Tad lyginant abiejų laikotarpių Demokratijas, galima drąsiai teigti, jog nors abi Demokratijos kalba apie žmonių teises, laisves ir lygybę, tačiau kiekvieno laikotarpio Demokratijos šias sąvokas įsivaizduoja skirtingai. Kitas svarbus aspektas, kuris ne tik skiria, bet net priešpastato Antikinę ir Moderniąją Demokratiją vieną prieš kitą, tai demokratinės valstybės ar bendruomenės žmonių skaičius. Anot, Antikinės Demokratijos idealo- „Demokratinėje visuomenėje piliečių skaičius privalo būti ne didesnis nei keturiasdešimt ar penkiasdešimt tūkstančių“. Tuo tarpu šiuolaikinė demokratija apie kiekybinį savo narių apribojimą nieko nekalba. Kalbant apie valstybes, kuriose Demokratijos tradicijos turi labai gilias šaknis, jose galime priskaičiuoti milijonus žmonių, taigi Antikinės Demokratijos kriterijai tokioje valstybėje funkcionuoti jau negalėtų. Pratęsiant kiekybinio aspekto svarbą Antikinėje Demokratijoje, reikia aptarti kitą itin svarbų Atėnų Demokratijos bruožą – „tiesioginio dalyvavimo politikoj ir kitose miesto- valstybės kasdienio gyvenimo srityse“. Kitaip nei Antikos laikais šių dienų Demokratija yra išskirtinai atstovaujamoji, būtent tai ir leidžia taip išplėsti demokratinės visuomenės narių skaičių. „Šiuolaikinė demokratija esmingai skiriasi nuo antikinės ne tik todėl, kad ji yra atstovaujamoji, bet, socialinės organizacijos požiūriu, ji yra pliuralistinė. Čia ryškus vyriausybės institucijų atskyrimas nuo pilietinės visuomenės organizacijos“. Tai reiškia, jog Antikoje vyravęs privataus gyvenimo pajungimas viešiesiems reikalams ir bendrajam gėriui bei atvirkščiai, asmens dorybės ir pilietinės dorybės tapatinimas , moderniojoje demokratijoje buvo griežtai atribotas Aptariant techninius dalyvavimo demokratiniame valstybės valdyme bei kituose viešojo gyvenimo srityse, reikia pastebėti, jog Antikos- Atėnų piliečiai dažniausiai pasikliaudavo tik savo oratoriniais sugebėjimais, norėdami įrodyti savo tiesas. Moderniojoje Demokratijoje geras oratorinių sugebėjimų turėjimas išlieka svarbus, tačiau ne vienintelis aspektas, leidžiantis pasiekti savo tikslų įgyvendinimą. Moderniojoje Demokratijoje visgi į pirmą vietą iškeliamas faktų, įrodančių vieno ar kito dalyko tikslingumą, reikalingumą, pateikimas. Tai pat skirtingas priemones žmonės naudojo Antikinėje ir Moderniojoje Demokratijoje renkant kadrus (personalą į įvairias valstybines pareigas). Atėnuose į visas valstybines pareigas piliečiai privalėjo būti renkami burtu keliu (greičiausiai tokiu būdu siekta išvengti pareigų pirkimo), tai buvo labai patrauklu kalbant apie visų piliečių lygybę siekiant vienos ar kitos valstybinės pareigybės, tačiau pačiam poliui tai didelės naudos duoti negalėjo, kadangi remiantis tokiu pareigybių suteikimo būdu, niekada nežinojai ar pareigas užims asmuo gebantis vykdyti visas užduotis susijusias su jo darbu. Kitaip tariant niekada nežinojai, ar vienas ar kitas pareigas užims tinkamas asmuo. Tuo tarpu Moderniojoje Demokratijoje apie tokius rinkimus negali būti ne kalbos, pagrindinis kriterijus užimant vienas ar kitas svarbias pareigas yra žmonių asmeninės savybės, jų tinkamumas šioms pareigoms bei ypatingi jį iš kitų, į tas pareigas pretenduojančių asmenų, išskiriantys gabumai. Kitas būdas naudotas Atėnuose mažinant korupcijos tikimybę sprendžiant viešuosius reikalus buvo užtikrinimas, „kad tas pats asmuo neeitų tų pačių pareigybių dvi kadencijas iš eilės“ . Be to, Antikos laikais šis Demokratijos aspektas užtikrindavo „tikrosios“ Atėniškos Demokratijos funkcionavimą. Kadangi remiantis anksčiau aptartais Antikinės demokratijos bruožais (turimas omeny nedidelis piliečių skaičius), galima spręsti, jog per savo gyvenimą beveik kiekvienas pilietis gaudavo šansą užimti vienas ar kitas valstybines pareigas savo polyje. Tai gal ir užtikrindavo visų piliečių lygybę siekiant įvairiausių valstybinių pareigų, tačiau ši tradicija taip pat užkirsdavo kelią geram vadovui toliau eiti savo pareigas bei užtikrinti savo darbu žmonių bei valstybės gerovę. Šiuolaikinėje Demokratijoje į pakartotinį pareigų užėmimą žiūrimą daug palankiau, asmuo gali užimti savo pareigas kelias kadencijas iš eilės, arba priklausomai nuo užimamų pareigų jis jas gali eiti visą gyvenimą, jeigu jis neprarado jį išrinkusių žmonių pasitikėjimo. Taigi, čia buvo aptarti pačios demokratinės visuomenės sudarymo bruožai, daugiausiai kiekybinis aspektas, bei paties piliečių dalyvavimo sprendžiant viešuosius reikalus, Antikinėje ir Moderniojoje Demokratijoje skirtumai. Kitas svarbus Atėnų Demokratijos bruožas, kurį verta aptarti atskirai- piliečių homogeniškumas ir harmonija tarp jų. Atėnuose vienas iš Demokratijos svertų priverčiančių visą mechanizmą veikti buvo visuomenės bendrumas, nuomonių ir pačių piliečių panašumas. Kas visiškai nebūdinga Moderniajai Demokratijai. Galima netgi teigti, jog šių dienų Demokratija kaip tik pasižymi tuo, kad skatina nuomonių įvairovę, taip užtikrindama, kad bus pasiektas geriausiais rezultatas, ir surasta geriausia išeitis. Ir kitas Atėnų Demokratijos bruožas pabrėžiantis polio atskirumą nuo likusios Graikijos dalies, atskleidžia kiek stipriai Antikinė Demokratija skiriasi nuo mūsų laikų Demokratijos- Miestas- valstybė, atėniečio akimis, privalėjo visą laiką išlikti autonomiška. Miestas privalėjo būti sau- pakankamas ne tik politiškai, bet kartu nepriklausomas ekonominiu ir kariniu požiūriu. Tuo tarpu mūsų gyvenamais laikais net supervalstybės labai dažnai priklauso nuo savo kaimynių ar kitų šalių. Tai jas nedaro mažiau demokratiškom, netgi atvirkščiai, didesnis atvirumas tarp valstybių ir bendradarbiavimas užtikrina, kad demokratijos kriterijai bus išlaikyti. Dar trumpai reiktų paminėti, kad moderniojoje demokratijoje egzistuoja visiškai nauji veiksniai, kurie Antikinės Demokratijos apibrėžimuose neminimi, kadangi jie Antikos laikais neegzistavo. Tai grynai Moderniosios Demokratijos produktas. Kaip pavyzdį galima būtų paminėti vieną iš R. Dahl Moderniosios demokratijos bruožų „Alternatyviniai informacijos šaltiniai“ . Šis punktas neminimas tarp Antikinės Demokratijos apibrėžimo punktų vien dėl to, kad tais laikais dar nebuvo tiek daug alternatyvių informacijos šaltinių, nebuvo tokios kaip dabar informavimo priemonių gausos. Be to, tarp Antikinės demokratijos bruožų neminima laisvė kurti organizacijas ir į jas stoti. Šis punktas, kaip prieš tai aptartas, neminimas Antikos laikais, greičiausiai, vien dėl to, kad nebuvo tokio poreikio. Antikos laikais ne tik kad nebuvo juridiškai suformuluotų organizacijos kūrimo taisyklių, bet ir pati sąvoka, bent jau ta prasme, kurią mes ją vartojame dabar, nebuvo žinoma. Taip pat ir politinių lyderių teisė konkuruoti dėl paramos, Antikos laikais nebuvo labai užakcentuota, vien dėl to, kad Atėnuose ilgalaikių politinių partijų nebuvo, atėniečiai dažniausiai susiburdavo labai trumpam laikui dėl vieno ar kito reikalo. Taigi, čia buvo sulyginti pagrindiniai Antikinės ir moderniosios demokratijos bruožai. Juos sulyginus paaiškėjo, jog nors tiek Atėnuose, tiek šiais laikais egzistuojanti valdymo forma vadinama vienu vardu- Demokratija, tačiau tarp šių valdymo formų panašumų randama labai nedaug, netgi tie punktai, kurie iš pažiūros atrodo identiški, juos panagrinėjus paaiškėja, jog jų traktuotė Antikos laikais ir dabar skiriasi. Taigi, galima užtikrintai daryti išvadą, kad tiesioginių paralelių tarp Antikinės ir Moderniosios Demokratijos įžvelgti negalima, galima tik teigti, kad (kadangi Antikinis pasaulis laikomas Demokratijos tėvyne) Modernioji Demokratija savo pamatinius principus perėmė būtent iš Antikos, tačiau kol pasiekė savo dabartinę išvaizdą, Modernioji Demokratija patyrė daug transformacijų.Išvados Demokratija- tai valdymo būdas kai atsižvelgiama į daugumos nuomonę, kai visuomenėje egzistuoja lygybė. Tačiau išnagrinėjus Antikinės ir Šiuolaikinės Demokratijos pagrindinius aspektus paaškėjo, kad skirtingose istorijos epochose egzistavo skirtingas požiūris į demokratijos apibėžimą. Taigi, trumpai apžvelgę Antikinės ir Moderniosios Demokratijos ypatumus bei jas palyginę galima daryti šias išvadas:1. Tiek Antikinė, tiek Modernioji Demokratija ypatingai pabrėžia piliečių teisių ir laisvių svarbą, tačiau tos piliečių teisės ir laisvės, kurios buvo suteiktos Atėnų piliečiams, skiriasi nuo laisvių ir teisių, kurias turi Šiuolaikinėje demokratiškoje bendruomenėje gyvenantis asmuo;2. Netgi tos laisvės ir teisės, kurios Antikiniame pasaulyje buvo skelbiamos kaip prigimtinės, prieinamos buvo ne visiems, tuo tarpu Modernioji Demokratija visiems piliečiams užtikrina vienodas gyvenimo sąlygas;
3. Pagrindiniai ir esminiai skirtumai tarp Antikinės ir Moderniosios Demokratijos yra šie: tiesioginis ir atstovaujamasis dalyvavimas valstybės valdyme, visuomenės homogeniškumas ir skirtumai, bendruomenės dydis- Antikinėje Demokratijoje piliečius skaičius buvo ribotas, tuo tarpu moderniojoje tokių apribojimų nėra ir t. t. Tad šie pastebėjimai leidžia daryti išvadas, kad Antikinė ir Modernioji Demokratija turėjo daugiau skirtumų negu panašumų, nors užtikrintai galima teigti, jog Atėnų polis buvo moderniosios-šiuolaikinės demokratijos pradininkas, tačiau šiuolaikinė Demokratija pasistūmėjo labai toli nuo pirmtakėsLiteratūros sąrašas:
1. Dahl R. Demokratija ir jos kritikai.-Vilnius: Amžius, 19942. Held D. Demokratijos Modeliai.- Vilnius: Eugrimas, 20023. Novagrockienė J. Politikos mokslo pagrindai.- Vilnius: Vilniaus inversiteto leidykla, 20014. Zeigler H. Politinė bendruomenė.-Kaunas: Litera, 19935. Žigaras F. Politologija.-Vilnius: Gimtinė, 2001
Summary
Democracy is a means of government, when opinion of majority is allways conccidered and when equality is evident in every field of cooperation in society. However, after concidering main aspects of Antic and Modern Democracy, it became obvious that in different historical epochs existed various opinions about definition of Democracy. Therefore, briefly viewing main peculiarities of Antic and Modern Democracy and comparing them , we can draw these conclusions: 1. Both Antic and Modern Democracy emphasize the importance of citizen rights and liberties, yet rights and liberties that were given to the citizens of Athens differ greatly from those that have citizens in Contemporary democratic societies;2. And even those rights and liberties that were considered in Antic world as birth rights and liberties, weren’t available to everyone who lived in Athens, meanwhile Modern Democracy guarantee even living conditions to all citizens;3. Main and essential differences between Antic and Modern Democracy are: direct and representative participation in the state management, homogeneity and differences of society, magnitude of community- in Antic society number of citizens was limited, meanwhile in Modern democratic society there are no such limitation.
Therefore, these remarks allow us to state, that Antic and Modern Democracy had more differences than similarities, although it could be said, that Athens city-state was pioneer of Modern Democracy, but Contemporary Democracy is well forward than its predecessor.