ĮVADASApie hiperaktyvumu vadinamą vaikų sutrikimą vis dar žinome tiek mažai, kad dažnas jį palaikome komplimentu, nors iš tiesų tai – diagnozė.Psichologijos žodynas hiperaktyvumą apibūdina kaip emociškai sutrikusių, protiškai atsilikusių arba turinčių centrinės nervų sistemos pažeidimų vaikų padidėjusį judrumą, neramumą. Tokie vaikai nuolat imasi vis naujos ir naujos veiklos, yra neatidūs, blogai miega, jiems sunku mokytis. Hiperaktyvus elgesys paprastai būna tikslingas.Hiperaktyvumo arba veiklos ir dėmesio ar hiperkinezinis sutrikimas yra lėtinis, prasidedantis vaikystėje ir galintis tęstis visą gyvenimą. Šis sutrikimas neigiamai veikia vaiko gyvenimą namuose, mokykloje ir bendruomenėje. Daug vaikų darželyje, mokykloje ar namuose išsiskiria savo neramiu, per daug aktyviu (hiperaktyviu) elgesiu. Tokie vaikai – nenuoramos, išsiblaškę, impulsyvūs, įkyrūs, keliantys daug rūpesčių savo tėvams ir mokytojams. Patys vaikai dažnai jaučiasi nelaimingi, žema jų savivertė. Jei tokie vaikai negydomi, jiems padidėja rizika piktnaudžiauti narkotikais, alkoholiu, nusikalsti, nusižudyti, susirgti įvairiomis psichikos ligomis. Įvairių tyrimų duomenimis hiperaktyvių vaikų yra 3 – 5%. Šis sutrikimas diagnozuojamas daugiau berniukams nei mergaitėms (4:1). Statistika rodo, kad hiperaktyvių vaikų Lietuvoje daugėja, tačiau apie šį elgesio ir emocijų sutrikimą žinoma labai nedaug. Kaip padėti hiperaktyviems vaikams, kaip keisti suaugusiųjų elgesį ir požiūrį į juos tiek namuose, tiek mokykloje, kaip pagerinti tokių vaikų mokymosi ir adaptacijos galimybes, kaip padėti tėvams, ir mokytojams nelengvame auklėjimo ir ugdymo procese. Tai aktualiausi klausimai susidūrus su hiperaktyviais vaikais, į kuriuos bandyta atsakyti šiame rašto darbe.
1. HIPERAKTYVUS VAIKAS1.1. Hiperaktyvaus vaiko požymiaiLabai dažnai galima supainioti hiperaktyvumo ir judrumo sąvokas. Tačiau judrus vaikas – nebūtinai yra hiperaktyvus. Vaikai apskritai yra judrūs. Kad įvardytume esant sutrikimą, reikia kelių simptomų, trukdančių vaikui gyventi. Juos turėtų pastebėti ne tik tėvai, bet ir mokytojai bei medikai.
Tarptautinėse ligų klasifikacijose šis sutrikimas vadinamas hiperkineziniu sutrikimu. Vaikų ir paauglių psichiatrė Teresė Ramanauskienė savo knygoje „Hiperaktyvus vaikas“ išskyrė 8 būtinus požymius, kurie trunka ilgiau nei 6 mėnesiu, pagal kuriuos diagnozuojama ši liga:1. Dažnai nenustygsta, mosuoja rankomis ar kojomis, rangosi kėdėje (paaugliams tai gali pasireikšti tik subjektyviais nerimo pojūčiais).2. Sunku sėdėti ramiai, kai to reikalaujama.3. Lengvai išsiblaško nuo pašalinių dirgiklių.4. Sunku sulaukti žaidimų eilės ir pan.5. Dažnai skuba atsakyti į klausimus, nors dar nebaigiama paklausti.6. Sunku laikytis kitų instrukcijų (ne dėl priešiško elgesio ar nesugebėjimo suprasti), todėl pvz., nepavyksta pabaigti namų darbų.7. Sunku sukaupti dėmesį atliekant tam tikras užduotis ar žaidžiant.8. Dažnai pereina nuo vienos nepabaigtos veiklos prie kitos.9. Sunku žaisti tyliai.10. Dažnai pernelyg daug kalba.11. Dažnai trukdo kitiems, pvz., įsikiša į kitų vaikų žaidimus.12. Dažnai atrodo, kad neklauso, kas yra sakoma.13. Dažnai pameta daiktus, būtinus užduotims ar veiklai mokykloje, namuose (žaislus, pieštukus, knygas, užduotis).14. Dažnai imasi fiziškai pavojingos veiklos, neatsižvelgdamas į pasekmes (ne dėl nuotykio ieškojimo), pvz., nežiūrėdamas išbėga į gatvę.Vaikai su hiperkineziniu sutrikimu nuo mažens irzlūs, blogai miega, būdingi pilvo skausmai, alergija maistui. Tik pradėję vaikščioti, jie bėgioja “lyg užsukti”. Toks aktyvumas, deja, yra griaunantis ir betikslis. Vaikai nesugeba užbaigti pradėtų darbų, jų dėmesį greitai patraukia kiti dalykai. Tokie vaikai impulsyvūs, elgiasi neapgalvotai, tuo sukeldami sau ir tėvams pavojingas ar keblias situacijas. Darželyje toks vaikas trukdo kitiems vaikams žaisti, užsiėmimų metu nesusikaupia, drumsčia pietų miegą. Mokykloje ši problema dar labiau paaštrėja, nes čia sukaupti dėmesį reikia ne žaidimui, o mokymuisi. Šiems vaikams sunku išlaikyti dėmesį daugiau nei kelias minutes, ypač ties užduotimis, kurios jiems atrodo įkyrios ir pasikartojančios. Nors paprastai šių vaikų intelektas normalus, tačiau jie nesugeba mokytis pagal savo galimybes. Ir kuo labiau nesiseka tokiems vaikams mokykloje, tuo mažiau jie nori stengtis. Dėl nedėmesingumo vaikai negali žaisti ir komandinių žaidimų, sportuoti, todėl vaikai nenori jų priimti. Hiperaktyvūs vaikai turi per mažai kantrybės ir netoleruoja kitų, atrodo nepagarbūs ir nesubrendę. Dažnai nepaklūsta, bet ne sąmoningai, o nesusimąstydami. Dėl impulsyvumo neretai pasako ką nors bloga, kas užgauna kito žmogaus jausmus, dažnai patiria nelaimingus atsitikimus. Tokie vaikai nepopuliarūs tarp bendraamžių ir tarp suaugusių, su jais dažniausiai sutinka žaisti tik jaunesni vaikai arba tokie pat hiperaktyvūs vaikai. Ilgalaikę, tvirtą draugystę jie užmezga retai ir vėliau tampa izoliuoti. Tėvai ir mokytojai, bendraudami su tokiais vaikais jaučia stresą, nes sunku rasti būdų, kaip šiems vaikams padėti ir ką daryti, kad jie būtų patenkinti.1.2. Hiperaktyvumo priežastysŠiam vystymosi sutrikimui gali turėti įtakos daug įvairių biologinių, psichologinių bei psichosocialinių veiksnių. Dauguma psichologų išskiria tokias hiperaktyvumo priežastis: – Temperamentas. Manoma, kad hiperaktyvumui gali turėti įtakos įgimtos vaiko temperamento savybės.– Paveldimumas. – Prenitalinis ir postnatalinis vystymasis. Kai kuriais tyrimais nustatyta koreliacija tarp vaisiaus neišnešiotumo, mažo naujagimio svorio ir vėliau išryškėjusio vaiko hiperaktyvumo mokykliniais metais. Vienas iš hiperaktyvumo rizikos faktorių – tėvų amžius. Jei motina nėštumo metu neturėjo 19 metų arba buvo vyresnė nei 30 metų, o tėvo amžius buvo virš 39 metų, neatmetama tikimybė, kad gims hiperaktyvus vaikas.– Vaikų mityba. Kai kurie autoriai nurodo ryšį tarp vaikų mitybos ir jų neramaus būdo. Pastebėta, kad vaikų maistas, turtingas cukraus ar kitų saldiklių, didina hiperaktyvumą.– Psichosocialiniai veiksniai. Manoma, kad viena iš hiperaktyvumo atsiradimo priežasčių – šeimyniniai santykiai. Turimas omenyje nenuoseklus vaikų auklėjimo būdas: sutrikdytas gyvenimo ritmas, tėvai, užsiėmę savo reikalais, vaikams skiria mažai dėmesio, nėra nustatę taisyklių, kurių jie turėtų laikytis. Kartais dėl to paties dalyko vaikai griežtai baudžiami, o kartais į tai visiškai nereaguojama.
– Lytis. Berniukams aktyvumo ir dėmesio sutrikimas 3-4 kartus pasitaiko dažniau nei mergaitėms. – Sulėtintas vystymasis. Tam tikra prasme hiperaktyvumą galima vertinti kaip lėtesnį vystymąsi. Taigi, kas normalu trejų metų vaikui (judrumas, mažesnis dėmesio išlaikymas), aštuonmečiui jau yra problema ir trukdo mokytis. – Nėštumas ir gimdymas. Gydytojai mano, kad rūkymas ir alkoholio vartojimas turi neigiamą įtaką vėlesniam vaiko psichologiniam vystymuisi. Alkoholis gali sukelti vaisiaus alkoholinį sindromą, kuriam be kitų simptomų būdingas ir hiperaktyvumas.– Gimdymo traumos. Komplikuoto gimdymo metu kartais pažeidžiamos kūdikio galvos smegenys ar dėl tiesioginio sužalojimo, ar dėl ilgalaikio deguonies trūkumo. Viena iš galimų pasekmių – elgesio sutrikimai.– Galvos smegenų traumos vaikystėje. Vaikystėje patirtos sunkios galvos traumos su ilgalaikiu, kelias dienas trunkančiu sąmonės praradimu, gali sąlygoti elgesio sutrikimų atsiradimą.– Apsinuodijimas švinu. Tyrimai parodė, kad ir nedidelė švino koncentracija vaiko kraujyje gali sukelti sunkumų sukaupiant dėmesį.– Kitos somatinės ligos. Kai vaikai serga, jie tampa dirglūs, sunkiai sukaupia dėmesį ir blogiau elgiasi. Tai gali atsitikti bet kokios ligos atveju. Paprastai yra akivaizdu, kad vaiko elgesys pasikeitė dėl ligos. Tačiau kartais pagrindinė liga nepastebima. Jeigu iki tol buvęs sveikas vaikas, pasidaro hiperaktyvus, reikėtų ieškoti pasikeitimo priežasties– tai gali būti reakcija į ligą arba stresą.2 HIPERAKTYVAUS VAIKO UGDYMAS2.1. Mokymosi sąlygų sudarymas hiperaktyviam vaikui1. Sodinti šalia mokytojo stalo.2. Vaikas turėtų sėdėti nugara į likusią klasės dalį, kad nematytų bendraklasių.3. Šalia pasodinti gero elgesio mokinius, pageidautina tuos, kuriuos vaikas laiko reikšmingais.4. Vengti trikdančių stimulų, stengtis nesodinti prie:– šildytuvų;– durų, langų;– vietų, pro kurias dažnai vaikštoma.5. Šie vaikai sunkiai pakelia pokyčius, todėl reikėtų vengti:– persodinimo;– pakeitimų dienotvarkėje;– bereikalingų trikdymų.6. Būkite kūrybiški – sukurkite izoliuotą nuo stimulų mokymosi erdvę. Tegu ji būna prieinama visiems mokiniams, kad vaikas nesijaustų atskirtas nuo kitų.
2.2. Užduočių skyrimas hiperaktyviam vaikui1. Duodant užduotis žodžiu, palaikykite akių kontaktą.2. Nurodymai turi būti aiškūs ir glausti.3. Supaprastinkite sudėtingas užduotis, išskaidykite jas.4. Įsitikinkite, kad prieš pradėdamas užduotį, vaikas ją gerai suprato.5. Jei reikia pakartoti užduotį, darykite tai ramiu, “pozityviu” balsu.6. Paskatinkite vaiką nesivaržyti paprašyti pagalbos, nes dauguma šių vaikų nelinkę jos prašyti.7. Žinokite, kad šiems vaikams pagalbos reikia daugiau ir ilgesnį laiką negu kitiems.8. Labai svarbu mokymosi procese išmokyti vaikus klausyti ir atlikti kitus mokymosi veiksmus.9. Paaiškinkite vaikui užduoties atlikimo ypatybes (veiksmų eiliškumas, kiekvieno veiksmo esminiai bruožai, veiksmo svarba ir t.t.).10. Suteikite vaikams galimybę su nauja užduotimi ar reikalavimais susipažinti ir žodžiu, ir raštu.11. Galite reikalauti, kad vaikas turėtų kasdieninių užduočių sąsiuvinį (jei manote, kad tai reikalinga):a) kiekvieną dieną tikrinkite, ar mokinys tiksliai užsirašė visas užduotis;b) kiekvieną dieną tėvai ir mokytojai pasirašo, patvirtindami, kad namų darbai buvo atlikti;c) tėvai ir mokytojai gali naudotis šiuo sąsiuviniu kaip kasdieninio bendravimo priemone.
2.3. Elgesys su hiperaktyviu vaiku mokymosi proceso metu1. Duokite po vieną užduotį vienu metu.2. Nuolatos stebėkite ir tikrinkite. Laikykitės geranoriškos, paremiančios nuostatos.3. Kai to reikia, modifikuokite užduotis. Pasitarkite su specialiaisiais pedagogais, kad nustatytumėte stipriąsias ir silpnąsias vaiko puses. Pritaikykite individualią mokymo programą.4. Tikrinkite mokinio žinias, o ne dėmesingumą.5. Duokite jam daugiau laiko atlikti kai kurias užduotis. Šiems mokiniams prireikia daugiau laiko atlikti užduotis – nebauskite už tai.6. Netrukdykite vaiko tuo metu, kai jis atlieka užduotis, nes tai mažina, slopina vaiko dėmesį. Suraskite kitokių būdų, kaip tikrinti ir kontroliuoti vaiką.7. Užduočių vykdymo metu stenkitės rasti galimybę vaikų poilsiui (pertraukai).
8. Jeigu yra būtina, leiskite vaikui atlikti nepriklausančias dalykui užduotis. Tai susilpnins vaiko dėmesį aplinkos dirgikliams (trukdžiams).9. Prisiminkite, kad šiuos vaikus lengva sutrikdyti. Stresas, spaudimas ir nuovargis lengvai gali paskatinti netinkamą elgesį.2.4. Kaip pakeisti hiperaktyvių mokinių elgesį ir pagerinti jų savęs vertinimą?a) nuolatinė priežiūra ir disciplina1. Kai vaikas pažeidžia taisykles, išlikite ramus, nediskutuokite ir nesiginčykite su mokiniu.2. Bausmes, ar tiksliau – tam tikras netinkamo elgesio pasekmes – nustatykite iš anksto.3. Bausmę taikykite iškart po prasižengimo.4. Stenkitės visuomet pastebėti gerą vaiko elgesį ir dažniau už jį girti.5. Klasėje nuolat priminkite ir pabrėžkite taisykles.6. Bausmė turi būti tinkamai parinkta, atitinkanti prasižengimą.7. Venkite pašaipos ir kritikos. Prisiminkite, kad hiperaktyvūs vaikai dažnai nesusivaldo, prastai kontroliuoja savo elgesį.8. Niekuomet viešai (girdint kitiems) nepriminkite, kad vaikas turi išgerti savo vaistus.
b) paskatinimas1. Kad kiltų savivertė, dažniau skatinkite, nei bauskite (skatinimų ir bausmių santykis turėtų būti 8:1).2. Iškart pagirkite už tai, ką vaikas padarė gerai ir apskritai už gerą elgesį.3. Pakeiskite skatinimo pobūdį, jei jis neefektyvus (neskatina keisti elgesį).4. Raskite būdų, kaip paskatinti, padrąsinti vaiką atlikti vienokį ar kitokį darbą.5. Pamokykite vaiką, kaip jis galėtų apdovanoti (paskatinti) pats save. Pamokykite teigiamai apie save kalbėti (pvz., “Tu puikiai elgeisi visą pamoką. Kaip Tu tai vertini (kaip jautiesi)?” Tai skatina vaiką teigiamai, pozityviai galvoti apie save.c) vaiko nedėmesingumo kompensavimas klasėje specialiomis priemonėmis1. Pamokų metu duoti naudotis atramine medžiaga (vadovėliu, kortelėmis su užrašytomis ar pavaizduotomis taisyklėmis, klausimais, pavyzdžiais).2. Dozuoti užduotis: pateikti jas etapais, kad užduočių instrukcijos būtų lengvai suvokiamos, skaidyti darbą dalimis, pvz.:a) nurašyti sakinius;b) pabraukti;c) perskaityti ką pabraukė;d) atsakyti į klausimą ir pan.;
3. Kontroliuoti užduočių apimtį: darbo duoti tiek, kiek vaikas pajėgus atlikti, gerai apgalvoti namų darbų apimtį.4. Sudaryti sąlygas, kad vaikas sugebėtų atsakyti į mokytojo klausimus (sudėtingesnius klausimus pateikti raštu, leisti apgalvoti atsakymą, tik po to garsiai paklausti ir paprašyti atsakyti į klausimą).d) vaiko mokymas savistabos, savikontrolės būdų, adekvataus savo veiklos vertinimo1. Mokyti šito visų pirma toje veikloje, kurioje vaikas patiria nesėkmę, pvz., jei jis labai neatidus, rašydamas diktantą, tai jį atskirai reikia mokyti nuoseklaus šios veiklos būdo (išklausyti sakinį, užrašyti, perskaityti, vėliau patikrinti, ar nepraleistos raidės, ar nėra gramatinių klaidų, ar nėra sintaksės klaidų). Mokyti tol, kol šitoks veiklos būdas automatizuosis.2. Leisti vaikams tikrinti vienas kito darbą arba tikrinti savo darbą pagal pavyzdį, leisti vertinti draugo ir savo darbą, o vėliau palyginti su mokytojos įvertinimu.3. Elgesio savistabai ir savikontrolei tinka susitarimai, kuriuose numatyti elgesio vertinimo kriterijai, pagal kuriuos vaikas save (savo elgesį) įvertina pamokoje: už dieną, už savaitę, išgirsta suaugusiųjų nuomonę apie savo vertinimą.4. Galima susitarti, kad tam tikrą periodą (pvz., 2 savaites) vaikas parneša kasdien į namus savo elgesio įvertinimą kiekvienoje pamokoje pagal keletą kriterijų (kaip buvo atlikti namų darbai, kaip sekėsi dirbti individualiai, kaip elgėsi su klasės draugais ir pan.). Iš anksto su tėvais aptarti, kaip bus reaguojama į tokius pranešimus. Vaikas mokosi suprasti, kaip vienokį ar kitokį jo poelgį vertina suaugusieji, ką laiko tinkamu elgesiu, o ką – ne.2.5. Kaip mokytojui elgtis darbe su hiperaktyviais vaikais?Kiekvienoje situacijoje mokytojo elgesys su hiperaktyviu vaiku priklauso nuo vaiko elgesio. Negalima su visais vaikais elgtis vienodai. Čia pateikta keletas situacijų, pagal kurias siūloma mokytojui elgtis esant tam tikram atvejui. Vaiko elgesys Siūlymai mokytojuiDarbų sekos vykdymo sutrikimai (didelės viltys, tačiau yra minčių sekos trūkumai) Padėkite vaikams, siekiant atlikti ilgalaikius darbus. Naudokite mokinio klausinėjimo strategiją: klauskite: ko tau reikia, kad atliktum šią užduotį? Klausinėkite šio klausimo tol, kol mokinys pasieks užsibrėžtą tikslą. Nustatykite tikslią darbų atlikimo datą, kad jis galėtų pabaigti kiekvieną užduotį tada, kada reikia.
Specifinių užduočių sekos ir jų baigimo sutrikimai Užduotį padalinkite į mažesnės apimties užduotėles. Pateikite užduoties atlikimo pavyzdžių ir parodykite sudėtingiausių žingsnių atlikimo būdą.Mėtymasis nuo vienos užduoties prie kitos Apibrėžkite baigtos užduoties (rezultato) reikalavimus pvz., matematikos užduotis yra baigta, kai yra teisingai atliktos visos šešios dalys. Nepradėkite kitos dalies, kol negavote teisingų atsakymų.Užduoties reikalavimų nepaisymas Sutelkite mokinių dėmesį prieš duodant užduotį. Suderinkite ją raštu ir žodžiu. Duokite vieną užduotį . Tyliai pakartokite ją mokiniui po to, kai ji kitiems mokiniams jau bus paaiškintLaiko ir bandymų trūkumas Sumažinkite užduoties apimtis ir reikalaukite darbo kokybės (geriau nei kiekio). Padidinkite pagyrimus, raginimus (tuo momentu, kai matote, kad mokinys atlieka užduotį teisingai, leiskite jam tai suprasti).Užduoties baigimas Peržvelkite visus reikiamus užduoties atlikimui žingsnius. Nuolatos tikrinkite.Užduoties neįsisavinimas Vaikas turi raštu, žodžiu ir kitokiais būdais susipažinti su reikalavimais. Mokykite įsiminimo technikos, kuri yra viena iš mokymosi strategijų.Dažnas pavojaus iššaukimas nesuvokiant pasekmių Paaiškinkite koks gali būti pavojus ir kokios pasekmės. Vaikas turėtų žinoti taisyklę: sustok, pažiūrėk, paklausyk. Paskirkite tokį vaiką į porą su atsakingu porininku.Sunkus bendravimas su suaugusiais Parodykite teigiamą dėmesį. Individualiai pasikalbėkite su mokiniu apie jo elgesį (Tai, ką tu darai, yra…, Tinkamesnis kelias pasiekti ko tu nori, yra…).Nepasitikėjimas savimi, nusivylimas Padrąsinkite vaiką. Mokykite jį dirbti su savimi ir rasti savo privalumų. Mokykite klausinėti savęs: Ką aš darau, kaip tai paveiks kitus žmones. Leiskite mokiniui parodyti savo privalumus, sugebėjimus ir galimybes. Pagirkite mokinį.Netinkamas elgesys pertraukų metu Nurodykite pertraukų paskirtį. (Šios pertraukos tikslas yra nueiti į biblioteką tam, kad.) Skatinkite komandinį darbą ir dalyvavimą.
Daiktų, medžiagos, reikiamos užduočiai atlikti, pametimas Padėkite mokiniui organizuoti savo darbą. Kiekvienas daiktas turi savo vietą ir yra vieta kiekvienam daiktui. Kai mokinys elgiasi deramai, pagirkite jį.Mokymosi sunkumai Mokykite specifinių mokymosi ypatumų, susijusių su dalyko organizavimu (užduočių kalendorius), vadovėlio skaitymu, pagrindinės minties radimu, ženklinimu.Klaidos skaitant, rašant, skaičiuojant Mokykite savikontrolės. Išmokykite vaiką perskaityti jau rašant, skaičiuojant.Sunkumai atliekant rašytinę užduotį (vietoj 10 min. rašo valandą) Leiskite naudotis alternatyviais atsiskaitymo būdais (žodžiu, spausdintai, grafikais, žemėlapiais,paveikslėliais, mažinant raštiško atsiskaitymo apimtis).Nesugebėjimas sutelkti dėmesio Sutelkite dėmesį prieš pateikiant užduotį (pasakykite, kaip sutelkti dėmesį; žiūrėk į mane, kai aš kalbu, stebėk mano akis, kai aš kalbu), paprašykite mokinį pakartoti. Įtraukite vaiką į aktyvų dalyvavimą pamokoje.Netinkamas dėmesio į save atkreipimas Parodykite, kaip atkreipti kitų dėmesį. Kai vaikas klysta, jį nukreipkite reikiama linkme.Išsiblaškymas, (užduoties neradimas, daiktų palikimas, kai pakeičiama darbo vieta) Mokykite vaiką susikaupti, susikoncentruoti, (dabar baigsime…darbą, sekantis darbas…) atrinkti darbui ir reikiamą medžiagą (dabar jums reikės…). Nurodykite kai pakeičiama reikiamą medžiaga Įvardinkite užduoties žingsnius. Medžiagai sudėti turėtų būti skirta atitinkama vieta. Raskite pagalbininką.Plepėjimas Išmokykite vaiką kelti ranką ir pasakykite, kada yra draudžiama kalbėtis.Nesugebėjimas nustygti vietoje Leiskite vaikui dažnai judėti. Skirkite tam atitinkamą vietą.Nesugebėjimas tyliai dirbti kolektyve, trukdymas kitiems Pasodinkite vaiką šalia mokytojo. Pagirkite vaiką tinkamu metu.Netinkamas elgesys, išsišokimai Pasodinkite mokinį šalia mokytojo taip, kad vienas kitą gerai matytų ir mokinio elgesys būtų kontroliuojamas mokytojo. Pasakykite vaikui, kaip jis turėtų elgtis (ko jūs tikitės).Noras pasirodyti Sukoncentruokite vaiką į patį save, o ne į konkuravimą su kitais vaikais. Klasė turėtų būti viena komanda.
Nesugebėjimas dirbti komandoje Duokite vaikui atsakingą darbą (būti komandos kapitonu: kamuolių priežiūra ir pasavimas, komandos taškų skaičiavimas). Mokinys turėtų būti šalia mokytojo.2.6. Papildomos rekomendacijos mokymo ir auklėjimo procese1. Kai kuriems hiperaktyviems vaikams gali būti naudingas ir pedagoginis, psichologinis, neurologinis ištyrimas, kuris gali padėti sudaryti jų mokymosi stilių, įvertinti kognityvinius gebėjimus ir nustatyti mokymosi negalias (jas turi apie 30% šių vaikų).2. Individualizuotas mokymas ir/ar bendraamžių pagalba mokantis.3. Nedidelė (mokinių skaičiumi) klasė.4.Parinkite veiklą individualizuotai: pirmenybę teikti veiklai, kuri turi kuo mažiaukonkurencijos elementų: plaukimas, važinėjimas dviračiu, karate. Prisiminkite: šiems vaikams prasčiau sekasi komandiniai žaidimai.5. Įtraukite mokinį į socialinę veiklą (įvairius būrelius, jaunimo organizacijas) – tai padės ugdyti socialinius įgūdžius ir kels jų savivertę.6. Leiskite šiems vaikams – jei ten jie geriau pritampa – žaisti su jaunesniais vaikais. Dauguma hiperaktyvių mokinių turi daugiau bendro su jaunesniais vaikais. Vertingus socialinius įgūdžius vaikas įgis bendraudamas ir su jaunesniais vaikais.
3. HIPERAKTYVAUS VAIKO AUKLĖJIMAS3.1. Auklėjimo principaiLabai svarbūs hiperaktyvių vaikų auklėjime yra tėvai, kurie turi turėti ypač stiprią motyvaciją, toleranciją ir savistabos įgūdžių. Hiperaktyvių vaikų tėvai labai kenčia manydami, kad tai jų netinkamo auklėjimo padarinys. Jie visada yra pasirengę igirsti nemalonią žinią, kad jų vaikas vėl kažką ikrėtė. Tėvai turi sugebėti atpažinti savo auklėjimo klaidas ir mokėti keisti klaidingas reakcijas į vaiko netinkamą elgesį. Tėvai turi pasitikėti savimi, neprarasti savitvardos net ir agresivių atakų metu turi idrįsti tvirtai paliepti vaikui ką nors. Auklėjant vaiką yra iskiriami tokie principai:l.Vaikas turi tuoj pat patirti savo elgesio pasekmes.Hiperaktyvius vaikus dažniau negu kitus reikia pastebėti ir pagirti, kai jie gerai elgiasi. Pagiriama tuoj pat, kai vaikas gerai elgiasi, pvz., ramiai sėdi, atlieka užduotį. Tai gali būti žodinis įvertinimas, žvilgsnis, prisilietimas ar nedidelė dovanėlė. Svarbu pastebėti, kokią paskatinimo formą vertina vaikas.
2. Hiperaktyviam vaikui dažniau turi būti parodomos jo elgesio pasekmės.Tėvai (arba mokytojai) turi dažniau parodyti vaikams, kaip tuo momentu vertinamas jo elgesys. Tai galime padaryti žvilgsniu, šypsena ar paraginimu susikaupti, kartais nepritarimu. Tokiu būdu vaikas pajunta, ar gerai elgiasi.3. Naudoti paskatinimus, motyvuojant tinkamą elgesį.Hiperaktyvūs vaikai mažiau reaguoja į žodinius pagyrimus. Veiksmingesnis fizinis prisilietimas, specialios privilegijos ar materialiniai apdovanojimai, atitinkantys vaiko amžių: saldainis, žaislas ar nedidelė pinigų suma. Galima tai daryti pamažu, naudojant taškų ar +/- sistemą. Sveiką vaiką nepatartina dažnai materialiai apdovanoti, tačiau hiperaktyviems vaikams kartais tai geriau tinka.4. Skatinti teigiamą elgesį ir tik vėliau taikyti bausmes.Tai reiškia, kad jeigu vaikas elgiasi netinkamai, reikėtų kurį laiką ignoruoti blogą elgesį ir skatinant sužadinti vaiko norą geriau elgtis. Jeigu, vadovaujantis tokia taktika, vaiko elgesys nesikeičia, galima vaiką bausti. Bausmės turėtų būti nedidelės ir labai specifiškos, t.y. skiriamos už konkretų poelgį. Tai daryti reikia nuolat, kiekvieną kartą, kai blogas elgesys kartojasi. Bausmės padės tik tuomet, kai jos taikomos kartu su paskatinimais (paskatinimai turėtų viršyti bausmes 8:1).5. Pastovumas, susijęs su laiku, vieta ir globėjais.• reikalavimai ir pasekmės turi būti tie patys visą laiką;• reikalavimai ir pasekmės turi būti tokie patys įvairiose vietose ir aplinkoje (namuose, gatvėje, mokykloje);• reikalavimai ir pasekmės turi būti tokie patys kiekvieno iš globėjų (mamos, tėčio, močiutės, senelio, mokytojos);6. Iš anksto planuoti problemiškas situacijas ir pasikeitimus.Dažnai hiperaktyvių vaikų elgesys nenuspėjamas, impulsyvus. Jie netikėtai sutrikdo tėvus, sukeldami triukšmą ar pridarydami nemalonumų svetimų žmonių akivaizdoje. Todėl naudinga iš anksto numatyti, kokioje situacijoje galėtų taip atsitikti, aptarti ją su vaiku, numatyti veiksmų planą. Prieš pat tokią situaciją trumpam stabtelėkite, priminkite vaikui taisykles, paaiškinkite, kokio elgesio iš jo laukiate. Priminkite, kokį apdovanojimą jis gaus, jei tinkamai elgsis, ir kokia bausmė bus už netinkamą elgesį.7. Nuolat prisiminkite, kad vaikas turi sutrikimą.Dažnai globėjai nusivilia tuo, kad vaikas nesikeičia taip greitai, kaip jie norėtų, ir toks nusivylimas sukelia pyktį. Nuolat prisiminkite, kad rūpinatės vaiku su savotiška negalia ir ne visada galima jam padėti geriau elgtis. Globėjams lengviau keisti savo elgesį ir prisitaikyti prie vaiko. Pasistenkite nusiraminti, išsaugoti humoro jausmą. Kartais būtina atitrūkti nuo bendravimo su vaiku, pailsėti ir atstatyti savo emocinę pusiausvyrą.8. Mokykitės atlaidumoTai svarbiausias, bet sunkiausiai įgyvendinamas principas. Kiekvieną vakarą, kai vaikai nueina miegoti, tėvai galėtų rasti laiko prisiminti jų elgesį tą dieną ir atleisti už prasižengimus. Svarbu atsikratyti pykčio, nusivylimo, atstūmimo ir kitų nemalonių jausmų, kurie tą dieną kilo dėl vaiko judrumo ir blogo elgesio. Atleiskite vaikui už tai, kad jis yra sutrikęs ir ne visada gali kontroliuoti savo elgesį.Mokytojai galėtų tai daryti, pasibaigus pamokoms.Nesupraskite klaidingai – tai nereiškia leisti vaikams blogai elgtis, juos ir toliau reikia kontroliuoti bei reikalauti atsakomybės. Tėvai turėtų pasistengti atleisti ir kitiems žmonėms, kurie tą dieną nesuprato ar supyko dėl jų vaiko elgesio. Tie žmonės dažnai nežino, kad vaiko aktyvumas ir dėmesys sutrikę, ir kaltina tėvus. Atleiskite sau už padarytas klaidas, už tai, kad nesusivaldėte ar bendraudami su vaiku kažko nepastebėjote.Išvados1. Hiperaktyvaus vaiko požymiai: nenustygsta vietoje, mosuoja rankomis ar kojomis, rangosi kėdėje, greitai isiblako, skuba atsakyti į klausimus, nors dar neišgirdo klausimo, nesilaiko instrukcijų, nesugeba susikaupti, nebaigia pradėtų darbų, nemoka žaisti tyliai, daug kalba, trukdo kitiems mokytis, žaisti, nesiklauso kas yra sakoma, pameta daiktus, dažnai imasi rizikingų veiksmų. 2. Hiperaktyvumą įtakoja: temperamentas, paveldimumas, prenitalinis ir postnatalinis vystymasis, vaikų mityba, psichosocialiniai veiksniai, lytis, sulėtintas vystymasis, nėtumas ir gimdymas, gimdymo traumos, galvos smegenų traumos vaikystėje, apsinuodijimas vinu, kitos somatinės ligos.3. Hiperaktyviam vaikui būtina sudaryti specialias mokymosi sąlygas.4. Skiriant užduotis hiperaktyviam vaikui svarbu: akių kontaktas, aiškumas, glaustumas, paprastumas, kontrolė.5. Mokymosi proceso metu reikia duoti po vieną užduotį, stebėti ir tikrinti, duoti daugiau laiko, netrukdyti, leisti pailsėti.6. Hiperaktyvus vaikas neigiamai save vertina, todėl jo savęs vertinimui pagerinti būtina nuolatinė priežiūra ir disciplina, paskatinimas, vaiko nedėmesingumo kompensavimas klasėje specialiomis priemonėmis, vaiko mokymas savistabos, savikontrolės būdų, adekvataus savo veiklos vertinimo.7. Kiekvienoje situacijoje mokytojo elgesys su hiperaktyviu vaiku priklauso nuo vaiko elgesio. 8. Hiperaktyvaus vaiko auklėjimo principai: Vaikas turi tuoj pat patirti savo elgesio pasekmes, hiperaktyviam vaikui dažniau turi būti parodomos jo elgesio pasekmės, naudoti paskatinimus, motyvuojant tinkamą elgesį, skatinti teigiamą elgesį ir tik vėliau taikyti bausmes, pastovumas, susijęs su laiku, vieta ir globėjais, iš anksto planuoti problemiškas situacijas ir pasikeitimus, nuolat prisiminkite, kad vaikas turi sutrikimą, mokykitės atlaidumo.LITERATŪRA1. Ramanauskienė, T. Hiperaktyvus vaikas. Kretinga: Kretingos psichikos sveikatos centras.2. Lažinskienė, J. (1999). Judrūs vaikai. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas. Vilnius: Mažoji poligrafija. 3. Specialiojo ugdymo pagrindai (2003). Šiauliai: Šiualių universiteto leidykla4. Prieiga internetu http://www.medicinavisiems.lt/default.asp?lygis=2& TurID=37&TurID2=37&strID=312&subj=str [žiūrėta 2007-10-31]5. Prieiga internetu http://www.ve.lt/?rub=1065924821&data=2004-06-09&pried=2004-06-08&id=1086628229 [žiūrėta 2007-10-31]6. Prieiga internetu http://www.saugus-vaikas.lt/tyrimas.html [žiūrėta 2007-10-31]7. Prieiga internetu http://www.klaipeda.daily.lt/temp.php?data=2006-01-16&id=1136999342 [žiūrėta 2007-10-31]8. Prieiga internetu http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=7680872 [žiūrėta 2007-10-31]9. Prieiga internetu http://www.delfi.lt/news/DELFI_for_women/Home_and_ family/article.php?id=14155406 [žiūrėta 2007-10-31]
10. Prieiga internetu http://www.mamosdienorastis.lt/index.php?id=mk-a-hiperaktyvus [žiūrėta 2007-10-31]11. Prieiga internetu http://www.panevezys.lt/DesktopDefault.aspx?tabid= 1345&mid=2169&ItemID=1329 [žiūrėta 2007-10-31]12. Prieiga internetu http://www.ve.lt/?rub=1065924828&data=2007-09-29&pried=2007-10-20&id=1191004009 [žiūrėta 2007-10-31]13. Prieiga internetu http://ejournal.emokykla.lt/studentu/index.php?action%5 B%5D=IArticleShow::showArticle(17069) [žiūrėta 2007-10-31]14. Prieiga internetu http://www.tavovaikas.lt/newnumber/80/art/2.html [žiūrėta 2007-10-31]15. Prieiga internetu http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/53091 [žiūrėta 2007-10-31]16. Prieiga internetu http://moteru.takas.lt/mama/straipsnis.php?msg_id=32 [žiūrėta 2007-10-31]17. Prieiga internetu http://www.mama.lt/index.php?option=com_content&task =view&id=319&Itemid=330&limit=1&limitstart=3 [žiūrėta 2007-10-31]