Ugdymas

TURINYS:

UGDYMO PLANAI. 2
Metų planas 3
Trimestro ar pusmečio planas 3
Temos (vientisos kurso dalies) planas 4
Savaitės planas 4
Dienos ar pamokos planas 5
UGDYMO TURINIO PASIRINKIMAI: PROFILINIS MOKYMAS 6
Kodėl reikėjo profilinio mokymo? 8
Kokia profilinio mokymo esmė? 8
Kaip ir kada moksleivis turi pasirinkti profilį ? Kaip tam pasirinkimui pasiruošti? 9
Kodėl reikėjo tobulinti jau galiojantį profilinio mokymo modelį? 10
Kokie esminiai pakeitimai? 10
UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS 12
LITERATŪRA 14UGDYMO PLANAI.
Ugdymas ir mokymas, kaip ir bet kokia kita veikla, turi būti planuojamas, permąstomas ir
koreguojamas. Šiame procese dalyvauja visi Švietimo lygmenys: valstybė, savivaldybės, mokyklos, mokytojai, moksleiviai.
Valstybės lygmens dokumentai – Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, Bendrieji ugdymo planai reglamentuoja ugdymo turinį ir procesą visose šalies mokyklose ir padeda siekti
švietimo dermės.
Savivaldybė, konkrečios mokyklos bendruomenė šalia valstybės iškeltų tikslų turi savus tikslus ir atitinkamai planuoja veiklą rajono, miesto ar mokyklos mastu.
Tuo tarpu tai, kas vyksta klasėje, kaip pasirengęs mokytis kiekvienas konkretus moksleivis,
geriausiai žino mokytojas. Todėl tik jis, remdamasis moksleivių poreikiais ir interesais, gali tinkamai suplanuoti ir organizuoti ugdymą ir mokymą(si) savo pamokose. Gairės šiam planavimui yra Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, mokyklos veiklos planas irr ištekliai.
Mokytojo darbo planavimo nereiktų visiškai sutapatinti su plano užrašymu, nes ne viską galima,
būtina ir verta užsirałyti. Šiame referate kalbėsiu pirmiausiai apie planavimą kaip procesą ir
kokia forma verta planą užsirašyti, kad jis būtų naudingas ruošiantis pamokoms ir ja

as vedant,
reflektuojant ugdymo procesą ir koreguojant savo darbą, derinant ugdymo procesą su kitais
mokytojais ir vadovais.
Planuodamas savo darbą mokytojas permąsto, ko turės išmokyti moksleivius, kaip organizuos
pamokas, kokias užduotis skirs moksleiviams, kokių priemonių jam reikės, kur vyks pamokos ir kt.
Šalia dalyko žinių, supratimo ir gebėjimų formavimo kiekvienas mokytojas turėtų planuoti ir
moksleivių bendrųjų gebėjimų bei nuostatų ugdymą.
Pagal R. J. Yinger (1980) stebėjimus, dašniausiai mokytojai savo darbą planuoja 5 etapais:
metams, trimestrui ar pusmečiui, temai, savaitei, dienai ar pamokai. Tai reikštų, kad numačius savo darbo metmenis metams ar pusmečiui, vėliau planas pildomas, detalizuojamas ir koreguojamas darbo eigoje. Gali būti, kad kuriam nors etapui planas iš viso nerašomas ar nepermąstomas, pavyzdžiui, gamtamokslinių dalykų mokytojai tikriausiai planuos temai, o kalbininkai – savaitei arr dviem.
Planavimas priklauso nuo mokytojo patirties, moksleivių amžiaus ir pasirengimo, mokomojo dalyko, jam skiriamo pamokų skaičiaus ir daugelio kitų veiksnių.Metų planas
Koks planavimo metams tikslas?
Metams į priekį planuojami bendri programos metmenys, numatoma jos seka ir tolygus paskirstymas laike. Sutvarkoma ir iš anksto užsakoma reikalinga mokymo(si) medžiaga, priemonės. Kadangi Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose ugdymo turinys pateikiamas dviem klasėms, planuojant reikia numatyti, kaip turinys bus padalijamas dviem metams.
Kuo remtis planuojant metams?
Mokytojui svarbu turėti bendrą informaciją apie moksleivius, pavyzdžiui, ap
pie jų mokymosi
motyvaciją, specialiuosius poreikius, naujokus ir kt.
Mokytojas privalo vadovautis Bendrosiomis programomis ir iłsilavinimo standartais, Bendraisiais ir mokyklos ugdymo planais. Mokytojui reikia žinoti, kokie yra mokykloje prieinami mokymosi šaltiniai, pavyzdžiui, vadovėliai, knygos bibliotekoje, kompiuteriai ir kt., ir ką būtų galima užsisakyti papildomai. Būtina atsižvelgti į mokyklos darbo planą. Planuoti mokytojui padeda ir jo turima patirtis.
Kaip ušrałyti metų planą?
Metų plane, kuris dažnai vadinamas teminiu planu, užrašomi tik bendrieji programos apmatai –
mokomojo dalyko temos ar kurso dalys, apytikslis joms skiriamas laikas. Metų plane reikėtų palikti vietos koregavimui.
Koks metų planas yra geras?
Planas turi būti paprastas ir aiškus, programos metmenys išdėstyti iki metų pabaigos, pradžia
detalesnė, o toliau paliekama daugiau vietos pataisoms. Turi matytis, kad plane nužymėti programos metmenys padės siekti valstybės ir mokyklos dokumentuose iškeltų tikslų.Trimestro ar pusmečio planas
Koks planavimo trimestrui ar pusmečiui tikslas?
Programos metmenys detalizuojami trimestrui ar pusmečiui. Suderinamas tvarkaraštis, kad jis padėtų siekti mokytojo ir mokyklos ušsibrėžtų tikslų, pavyzdžiui, susitariama dėl projektinių darbų apimties, laiko, trukmės, dėl pamokų jungimo ir pan.
Gali būti, kad visas kursas trunka tik pusmetį, pavyzdžiui, pasirenkamasis modulis arba vieną valandą per savaitę turinčio dalyko kursas suglaudintas vienam pusmečiui iki dviejų valandų per savaitę. Tokiu
atveju numatomi programos metmenys (teminis pl
lanas) kaip ir metų plane, tik łiek tiek detaliau, nes žinomas tvarkaraštis ir lengviau numatyti veiklas.
Kuo remtis planuojant trimestrui ar pusmečiui?
Pokalbiuose su moksleiviais išryškėjusiomis problemomis, jų pasiūlymais. Mokyklos tvarkaraščiu. Turimais mokymo(si) šaltiniais.
Kaip užrašyti trimestro ar pusmečio planą?
Galima papildyti ir detalizuoti metų planą. Jau tiksliai žinomas tvarkaraštis, todėl galima numatyti kai kurių veiklų laiką, pavyzdžiui, išvyką į muziejų.
Koks trimestro ar pusmečio planas yra geras?
Prasmingai detalizuotas metų planas. Tvarkaražtis padeda siekti mokymo(si) tikslų, pavyzdžiui, gali būti jungiamos pamokos, numatomi stambesni projektiniai darbai, mokymosi organizavimas
moduliais ir kt.Temos (vientisos kurso dalies) planas
Koks temos planavimo tikslas?
Planuojant temai (vientisai kurso daliai) numatoma gerai organizuoto, kryptingo mokymosi eiga.
Atrenkamas ir integruojamas prasmingas ugdymo turinys.
Parenkami mokymo(si) metodai ir vertinimo būdai bei kriterijai.
Kuo remtis planuojant temai?
Pirmiausiai mokytojas turi remtis moksleivių gebėjimais, poreikiais, interesais, jau turima patirtimi.
Planuojama konkreti veikla pamokose turi padėti siekti bendrosiose programose iškeltų tikslų ir
išsilavinimo standartuose numatytų rezultatų.
Atsižvelgiama į turimą mokymo(si) medžiagą, mokymuisi skirtą laiką, mokymosi formas ir sąlygas.
Kaip užrašyti temos planą?
Temos plane turi būti suformuluoti aiškūs, mokymosi rezultatus numatantys uždaviniai.
Numatytos pagrindinės veiklos, mokymo(si) metodai, vertinimo būdai ir kriterijai.
Paliekama vietos pastaboms ir koregavimui.
Koks temos planas yra geras?
Nuoseklus, subalansuotas, sklandus.
br />Atitinka metų planą.
Keliami uždaviniai realūs, atitinka mokymuisi skirtą laiką ir sąlygas.
Iš plano matyti, kad bus žadinamas moksleivių susidomėjimas nagrinėjama tema.Savaitės planas
Koks planavimo savaitei tikslas?
Savaitę planuoja tie mokytojai, kurių dalykui skirta daugiau pamokų, arba pradinių klasių mokytojai, siekiantys, kad pradėtos veiklos būtų reguliarios, nepertraukiamos. Savaitės plane taip pat numatomi renginiai (šventės, susirinkimai ir kt.).
Kuo remtis planuojant savaitei?
Moksleivių anksčiau atliktais darbais. Informacija apie renginius.
Mokytojui reikia žinoti, kokia bus reikalinga ir yra prieinama mokymo(si) medžiaga, priemonės ir kiti ištekliai.
Kaip užrašyti savaitės planą?
Užrašomi veiklos, renginių pavadinimai ir numatytas laikas (pamokos, išvykos, šventės ir kt.). Visa tai gali būti įrašoma į metų ar kitą ankstesnio etapo planą.
Koks savaitės planas yra geras?
Aiškus, ižbaigtas ir lankstus. Numatomos laiko ribos, laikomasi savaitės tvarkaraščio.
Atitinka anksčiau iškeltus tikslus.Dienos ar pamokos planas
Koks dienos ar pamokos planavimo tikslas?
Klasės erdvė ir priemonės parengiamos mokymuisi. Patikslinami dar neapibrėžti veiklos komponentai, derinami paskutiniai pakitimai.
Moksleiviai parengiami dienos ar pamokos veiklai.
Kuo remtis planuojant dieną ar pamoką?
Medžiaga, kurią rengiamasi naudoti laiku, skiriamu veiklai. Klasės moksleivių pasirengimu ir
nusiteikimu.
Kaip užrašyti dienos ar pamokos planą?
Planas gali būti parašomas lentoje ir aptariamas su moksleiviais.
Apie pamokai skirtą medžiagą ir priemones nerašoma, jos tiesiog parengiamos ir sutvarkomos iš
anksto.
Gali būti papildomas ir detalizuojamas ankstesnio etapo planas, pavyzdžiui, metų ar temos. Mokyklos bendruomenės susitarimu ar mokytojo nuožiūra gali būti rašomas detalus pamokos planas.
Visais atvejais svarbu, kad mokytojui ir moksleiviams būtų aiškūs pamokos uždaviniai, laukiami rezultatai ir vertinimo kriterijai. Mokytojas turi numatyti tinkamus metodus ir priemones łiems uždaviniams pasiekti bei būdus moksleivių norui aktyviai dalyvauti pamokoje sušadinti.
Koks dienos ar pamokos planas yra geras?
Aiškūs, suprantami ir realūs pamokos uždaviniai ir vertinimo kriterijai. Išbaigti paskutiniai sprendimai dėl medžiagos, metodų ir priemonių parinkimo. Moksleiviai įtraukiami į mokymosi veiklą.
Mokytojams būtina tartis ir derinti savo veiksmus tarpusavyje, nes visi jie moko ir ugdo VIENĄ
vaiką. Siekiant laiduoti mokymosi tęstinumą ir pažangą, mokykloje būtina derinti mokymo(si) ir
vertinimo būdus paralelėse klasėse ir einant iš klasės į klasę. Planuojant ugdymą savo nuomonę turėtų išsakyti moksleiviai ir jų tėvai.
Tačiau planavimo derinimas neturėtų sukelti mokytojo ‚susvetimėjimo— su savo darbo planu.
Mokytojas turi turėti galimybę planuoti sau, o ne kitiems, rałyti plane tai, ko jam pačiam ar jo
moksleiviams reikia, o ne ko reikia tikrintojui. Mokytojui reikalinga pagalba ir patarimai, o ne
kontrolė.UGDYMO TURINIO PASIRINKIMAI: PROFILINIS MOKYMAS
Profiliavimo kaip ugdymo sistemos tikslas yra labiau individualizuoti ugdymą, sudaryti
moksleiviams sąlygas įgyti nuodugnesnes ir kryptingesnes žinias, išugdyti bendruosius bei
specialiuosius gebėjimus, tikslingai orientuotis į pasirinktą profesinės veiklos ar tolesnių
studijų sritį, sparčiau socializuotis. Švietimo reformos dokumentuose profiliavimas plačiąja
prasme suprantamas kaip pasikeitusius švietimo uždavinius atitinkanti ugdymo
individualizavimo, diferencijavimo ir integracijos vienovė.
Profilinis mokymas rodo, ar ugdymo turiniu realizuojami valstybės iškelti asmens
ugdymo tikslai, leidžia patikrinti, ar ugdymo turinys pakankamai mobiliai prisitaiko prie
naujų turinio organizavimo struktūrų. Bendrojo lavinimo profiliavimas yra efektyvi priemonė
siekiant aukštesnių visuomenės vidurinio išsilavinimo rodiklių. Profiliavimo esmė – galimybė
moksleiviui pačiam rinktis mokymosi būdą. 1998 metais patvirtintas profilinis mokymo modelis keletą metų buvo eksperimentuojamas bei koreguojamas. Visuotinis profilinis mokymas įvestas 2000 metais. Jis įgyvendinamas bendrojo lavinimo mokyklose nuo vienuoliktos klasės (3 gimnazijos klasės, profesinės mokyklos pirmo, antro kurso). Pagrindinės mokyklos 9–10 klasėse ir gimnazijos 1–2 klasėse moksleiviai kryptingai rengiami pasirinkti profilį, skatinami kuo visapusiškiau išbandyti jėgas ir geriau suvokti savo polinkius, gebėjimus ir siekius.
Profilinis mokymas mažina atotrūkį tarp akademinės bendrojo lavinimo krypties ir
profesinio mokymo, neskatindamas per ankstyvos moksleivių specializacijos.
Profiliavimas – tai tam tikras mokymo diferencijavimo tipas. Jo esmė yramokymo diferencijavimas atsižvelgiant įmoksleivių siekius, polinkius, gebėjimus,
sudarant jiems galimybes pasirinktimokymosi kryptį atitinkančius dalykus bei skirtingus jų
kursus. Jis įgyvendinamas moksleivius suskirstant į gana pastovias grupes, atsižvelgiant į jų
siekius bei pajėgumą. Sudaryta grupė mokosi to ar kito dalyko pagal vieną iš keleto alternatyvių skirtingo sudėtingumo programų, kurios tarpusavyje skiriasi tikslais, turiniu, mokymo metodais ir pasiekimų reikalavimais. Mokant profiliuotai, kai kurie mokomieji dalykai gali būti iš viso nedėstomi. Profiliavimo modelyje numatyta, kad vidurinį išsilavinimą teikiančios mokyklos (ar atskiros jų klasės) gali būti keturių profilių – humanitarinio, realinio, technologinio ir meninio. Profiliai gali būti smulkiau skirstomi į pakraipas. Profilinis mokymas įgyvendinamas pagal skirtingus (profilius atitinkančius) ugdymo planus, mokomuosius dalykus pateikiant skirtingo sudėtingumo ir paskirties kursais (bendruoju, išplėstiniu, tiksliniu) bei galutiniams
mokymosi rezultatams keliant skirtingus (kursų tikslus atitinkančius) reikalavimus. Kursas suprantamas kaip tam tikra logiškai išbaigta dalyko turinio visuma, skirta konkretiems ugdymo proceso uždaviniams spręsti. Kursas yra viena pagrindinių profilinio ugdymo turinio
struktūros dalių, kurią sudaro programa ir standartai. Mokomasis dalykas gali turėti bendrąjį,
išplėstinį ir tikslinį kursus, kuriems keliami skirtingi uždaviniai, tačiau ne visiems dalykams reikalingi trejopi kursai. Pakoreguotame profilinio mokymo modelyje, kuris bus taikomas 2002–2003 m. m., numatyta padidinti bendrojo lavinimo branduolį (beveik iki 60 proc.), atsisakyti tikslinio kurso, sumažinti atotrūkį tarp humanitarinio ir realinio profilių. Nustatant reikiamas proporcijas tarp atskirų ugdymo turinio dalių profiliniame ugdyme labai svarbu racionaliai paskirstyti dalykų mokymui skirtas valandas. Technologinio ir meninio profilių bendrojo lavinimo dalykų branduoliui skiriama 2 val. daugiau, profilio ugdymo turiniui ir moksleivio pasirinktiems kursams iš esmės numatyta skirti tiek pat mokymo laiko kaip ir humanitarinio bei realinio profilio. Bendrojo lavinimo branduolys yra bendras visiems mokyklų tipams, teikiantiems vidurinį išsilavinimą. Jis apima kiekvienam brandos atestato siekiančiajam privalomą vidurinės mokyklos ugdymo turini.o dalį. Bendrojo lavinimo branduolys susideda iš aštuonių mokomųjų dalykų bei dalykų grupių ir privalomos visuomenei naudingos veiklos.
Bendrojo lavinimo branduolio dalykai lietuvių kalba (gimtoji arba valstybinė ne lietuvių mokyklose), matematika ir viena užsienio kalba – yra privalomi visiems moksleiviams. Ne lietuvių mokyklose kaip branduolio dalykas visiems moksleiviams privaloma ir gimtoji (mokykloje dėstomų dalykų ir bendravimo) kalba. Moksleiviai privalo pasirinkti po vieną
dalyką iš šių dalykų grupių: dorinio ugdymo, visuomenės mokslų, gamtos mokslų, menų, kūno kultūros. Svarbi sėkmingo profilinio ugdymo sąlyga – aktyvaus mokymo(si) nuostatų
formavimas ir aktyvaus mokymo(si) metodų taikymas. Privalomas profilio ugdymo turinys –
tai ugdymo turinio dalis, labiausiai atitinkanti konkretaus profilio specifiką. Ji yra bendra visiems profilį pasirinkusiems moksleiviams ir sudaro galimybę grupuoti moksleivius pagal jų
polinkius bei siekius. Profilio pakraipą lemiančio pasirenkamo ugdymo turinio paskirtis –
kryptingai konkretizuoti profilio ugdymo turinį. Jis formuojamas remiantis standartiniais branduolio dalykų kursais ir mokykloje parengtomis pasirenkamųjų profilį atliepiančių dalykų programomis. Moksleivių pasirinkti kursai – tai ugdymo turinio dalis, kurią pagal savo
individualius poreikius susidaro pats moksleivis, remdamasis standartiniais profilio ir ne profilio kursais ir mokykloje parengtomis pasirenkamųjų dalykų programomis. Siekiant išvengti
pernelyg didelių mokymosi krūvių, profilinio mokymo modelyje numatyta, kad moksleiviai 11 ir
12 klasėse gali mokytis ne daugiau kaip dvylika dalykų. 2000–2001 m. m. išplėstiniu arba tiksliniu kursu buvo galima mokytis ne daugiau kaip penkis dalykus (iš jų tiksliniu kursu – ne daugiau kaip du). Profilinis mokymas paskatino moksleivius iš anksto galvoti apie būsimąją profesiją, būsimas studijas, domėtis stojimo sąlygomis ir, atsižvelgiant į tai, rinktis profilį,
mokomuosius dalykus, kursus ir egzaminus.Kodėl reikėjo profilinio mokymo?
Profiliavimas atsirado iniciatyvių pedagogų, mokyklų bendruomenių dėka kuriantis gimnazijoms. Buvo prisiminta ir prieškarinė gimnazija, kurioje mokymas vyko irgi pagal tam tikras pakraipas, Europos šalių patirtis. Greitai profiliavimo privalumus pamatė ir kitos mokyklos, todėl pradėta galvoti apie kitokį, daug kokybiškesnį mokymą ir mokymąsi visiems.
Buvę mokiniai (dabartiniai studentai), jų tėvai, mokytojai turbūt atsimena milžiniškus krūvius, kai tekdavo mokytis nuo 16 privalomų iki 22 papildomai pasirenkamų dalykų. Aišku, kad visko išmokti buvo neįmanoma ir visko neišmokdavo. Tekdavo mokytis papildomai arba nusirašinėti. Dėl to mažėjo ir mokymosi motyvacija. Mokytojams taip pat buvo labai sunku derinti mokymo metodus ir reikalavimus, kai klasėje mokosi skirtingų poreikių ir labai skirtingo pasirengimo moksleiviai.
Profiliavimas ėjo kartu su kitiais reformos žingsniais – nauju ugdymo turiniu, išsilavinimo standartais. Kadangi nuo 2002 m. rugsėjo vienuoliktokai pradės mokytis pagal naujai pakoreguotas programas ir naujus išsilavinimo standartus bei vadovėlius, Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgusi į įvairių institucijų, mokytojų, moksleivių pastabas, pasiūlymus, patobulino esamą modelį. Kokia profilinio mokymo esmė?
Moksleiviui pagrindinėje dešimtmetėje mokykloje gavusiam visų tradicinių dalykų pagrindus, 11-12 klasėje sudaromos galimybės labiau gilintis į tą sritį, tuos dalykus, kurie jam bus reikalingi artimiausioje ateityje. Moksleivis gali pasirinkti dalį dalykų, kurie formuoja tam tikrą kryptį (profilį). Pasirinktiems dalykams mokytis gali būti skiriama daugiau valandų. Šiuo metu galima rinktis vieną iš 4 profilių: realinį, humanitarinį, technologinį, menų. Daugelį dalykų privaloma mokytis visiems moksleiviams, nesvarbu, kokį profilį jis pasirinko, tačiau kai kurių kito profilio dalykų moksleivis gali nesirinkti, o pasirinktus mokytis tik pagal paprastesnę – bendrąją programą.
Profiliniu mokymu siekiama geriau paruošti moksleivį gyvenimui, suteikti jam būtinų įgūdžių, gebėjimų, pvz., valdyti informacijos srautą, t.y. ne tik ją susirasti, bet ir suprasti, mokėti kūrybingai taikyti. Kintantis visuomeninis gyvenimas, naujų technologijų atėjimas į visas gyvenimo sritis darosi neaprėpiamas mokant kaip ir anksčiau. Akivaizdu, kad moksleivių neįmanoma visko išmokyti, atsiranda poreikis nuo žinių suteikimo pereiti prie siekio išmokyti moksleivį dirbti ir gyventi toje besikeičiančioje visuomenėje, išugdyti poreikį mokytis visą gyvenimą, o ne išmokyti visam gyvenimui (dabar tai būtų pražūtis) ir atbaidyti nuo mokslo.
Be to, profilinis mokymas padeda moksleiviui dar mokyklos suole ne tik pasitikrinti, apsispręsti, kokioje aukštojoje mokykloje studijuoti, bet svarbiausia – pasiruošti studijoms. Juk anksčiau abiturientai dažniausiai buvo nepasirengę rinktis ne tik studijų programos, bet net studijų krypties, srities, tai dažnai darydavo spontaniškai, sprendimą priimdavo tik vasarą.Kaip ir kada moksleivis turi pasirinkti profilį ? Kaip tam pasirinkimui pasiruošti?
Profilinis mokymas įgyvendinamas tik 11-12 klasėse. 9-10 klasėse – profiliavimo pradmenys. Per šiuos dvejus metus moksleivis turėtų bandyti suprasti, kokios krypties veikla jam malonesnė, kurio profilio dalykus mokytis jam maloniau, kurie geriau suprantami. Moksleiviams sudaromos sąlygos ne tik pasitikrinti, bet ir išlyginti mokymosi nesklandumus ar giliau pasimokyti kai kurių dalykų, kurie jam bus svarbūs 11-12 klasėje. Moksleivis, kurį labiau domina mokslinė, teorinė, veikla turėtų rinktis humanitarinį ar realinį profilį. O jei jam artima kūrybinė, projektinė ar darbinė veikla, bet sunkiai suprantamos teorijos, jis turėtų galvoti apie technologinį profilį. Menui gabūs moksleiviai – apie meninį profilį.
Tėveliai taip pat galėtų padėti apsispręsti renkantis profilį. Labai svarbu stebėti, kokios veiklos svarbios vaikui, kokius dalykus jis noriau mokosi, kokią papildomą literatūrą skaito, kokios popamokinės veiklos formos domina.Kodėl reikėjo tobulinti jau galiojantį profilinio mokymo modelį?
Profilinio mokymo modelis (patvirtintas 1998 m.), gyvavęs 4 metus, buvo pakoreguotas atsižvelgus į atliktų tyrimų rezultatus, aukštųjų mokyklų Rektorių konferencijos, pedagogų, moksleivių siūlymus. Koreguoti reikėjo dėl įvairių priežasčių: keičiasi ugdymo turinys, pasikeitė mokyklų bendruomenių požiūris, jos geriau pasirengę tenkinti moksleivių poreikius, kita vertus, patys moksleiviai geriau pasirengę apgalvotai rinktis. Baigta brandos egzaminų sistemos reforma. Ministerija susitarė su aukštosiomis mokyklomis dėl konkursinio balo formavimo principų, dėl dalykų į atitinkamas studijų kryptis sąrašų, kurie neturėtų keistis bent dvejus metus. Taigi moksleiviai gali aiškiau apsispręsti ir būti saugesni rinkdamiesi dalykus. Kokie esminiai pakeitimai?
Naujos redakcijos profilinio mokymo modelis yra lankstesnis, atveriantis kelią didesniam moksleivių pasirinkimui. Padidėjo privaloma visiems moksleiviams ugdymo proceso dalis – bendrojo lavinimo branduolys (buvo 50 proc., dabar – beveik 60 proc.). Vietoj trijų dalyko kursų liko du – bendrasis ir išplėstinis, atsisakyta tikslinio kurso. Tai turėtų būti dar viena prielaida moksleivių krūvių mažėjimui. Mažiau reglamentuoti profilio reikalavimai, todėl sumažėjo atotrūkis tarp humanitarinio ir realinio profilių. Moksleivis pats sprendžia, kiek jis nori gilintis į pasirinktą kryptį. Išplėstiniu kursu galima mokytis ne daugiau kaip 5 dalykus, iš jų 2 pasirenkant iš nurodyto dalykų sąrašo, o 3 renkantis nepriklausomai nuo profilio. Kitų dalykų mokamasi bendruoju kursu.
Modelyje didesnis dėmesys skiriamas informacinėms technologijoms, bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo dermei.
Pagal šį modelį nuo 2002 m. rugsėjo mėn. pradės mokytis tik vienuoliktokai, kurie, beje, nuo 1-osios klasės yra mokęsi pagal reformuotos mokyklos programas. Dvyliktokai tęs mokslą pagal buvusį modelį.

Nuo 1999m. rugsėjo 1 dienos mokykloje pradėtas profilinis mokymas 1999 – 2000 mokslo metais buvo 2 profilinės klasės: viena – humanitarinė iuolaikinių kalbų pakraipos, kita – realinio profilio tiksliųjų mokslų pakraipos. Moksleiviai mokėsi ių pasirenkamųjų dalykų: psichologijos, anglų literatūros, verslo aritmetikos, choreografijos, kompiuterinio ratingumo, dizaino, atliko projektinius darbus, rengė parodas.
2000 – 2001 mokslo metais taip pat penkios profilinės klasės: dvi humanitarinio ir trys realinio profilio. Moksleiviai pasirinko iuolaikinių kalbų, socialinių mokslų ir menų bei ekonominių ir tiksliųjų mokslų pakraipas. Mokiniams buvo pasiūlyta įvairių pasirenkamųjų dalykų, projektų ir papildomo ugdymo u˛siėmimų. Moksleiviai mokosi civilizacijų istorijos anglų kalba, sociologijos, Europos integracijos, taikomosios ekonomikos, okio pagrindų, dizaino.

2001 – 2002 mokslo metais taip pat profilinės klasės: dvi humanitarinės, kuriose mokiniai pasirinko iuolaikinių kalbų, socialinių mokslų ir menų pakraipa, ir 3 realinės klasės, kuriose pasirinko tiksliųjų mokslų, ekonominę ir technologinę pakraipas. Mokiniams sudaryta galimybė mokytis trečiosios u˛sienio (vokiečių ) kalbos, civilizacijų istorijos (anglų kalba), verslo kalbos (anglų kalba), taikomosios ekonomikos, Europos integracijos, okio pagrindų, įvairios meninės raikos.

2002-2003 mokslo metai jau ketvirtieji, kaip mokyklose taikomas profilinis mokymas. Šiais mokslo metais moksleivių pasirinkimas toks:UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS
Pamokos prasideda 8 valandą.
Spec. internatinėse klasėse pamokos prasideda 8.55 val.)

Mokykla dirba pagal 5-dienės darbo savaitės organizavimo būdą.

Mokslo metų pabaiga: 1-5 kl. – birželio 1 d., 6-9 kl. ir 11 kl. – birželio 12 d., 10 kl. – gegužės 25 d., 12 kl. – gegužės 17 d.

Nuo birželio 1 d. 6-9 ir 11 kl. mokiniai 5 dienas vykdys projektinę veiklą, 5 d. bus skirtos konsultacijoms moksleiviams, turintiems ugdymosi spragų.

Atostogos:
rudens – 2003 spalio 27 – spalio 31 d. (pamokos prasideda 2003 11 03);
Šv.Kaledų – 2003 gruodžio 22 – 2004 sausio 2 d. (pamokos prasideda 2004 01 05);
papildomos atostogos 1-5 kl. moksleiviams – 2003 vasario 23-27 d. (pamokos prasideda 2003 03 01);
Šv.Velykų – 2003 balandžio 05-09 d. (pamokos prasideda 2002 04 13) ;
Mokslo metai 1-12 kl. skirstomi pusmečiais. Pusmetis – vasario 1 d.

Klasės į grupes dalijamos per šių dalykų pamokas: dorinio ugdymo (tikybos ir etikos 5a, 6b, 7b, 8a, 9a); kūno kultūros 8-12 kl., užsienio kalbų 5-9 kl. (jei nemažiau kaip 22 mokiniai); 4b kl. anglų ir vokiečių kalboms mokyti; technologijų 5-10 kl.; informatikos ir informacinių technologijų.
Dviejų paralelių ar gretimų klasių pagal tą pačią programą besimokančių moksleivių grupės, kuriose yra 1-9 moksleiviai, jungiamos į vieną.

Profilio pakraipos formavimas: moksleivis pats formuoja profilio pakraipą.

Maksimalus moksleivių skaičius klasėje ar mobilioje grupėje – 30 moksleivių, užsienio kalbai mokyti – 20. Minimalus moksleivių skaičius mobilioje grupėje – 5 moksleiviai. Pavieniai moksleiviai gali mokytis savarankiškai, mokytojams skyrus individualias užduotis arba diferencijuojant ugdymą pamokoje.

Minimalus privalomų savaitinių pamokų skaičius – 28, maksimalus – 32 pamokos.

Privaloma visuomenei naudinga veikla, organizuojama moksleivio pasirinktu ir su mokykla suderintu laiku 11 ar (ir) 12 klasėje, į privalomą savaitinių pamokų skaičių neįskaitoma. Jai skiriama ne mažiau kaip 30 pamokų per dvejus metus.

Moksleiviai privalo mokytis ne mažiau kaip 10 dalykų per dvejus metus. Nebaigus dalyko kurso programos laikoma, kad to dalyko moksleivis nesimokė. Maksimalus per dvejus metus moksleivių pasirenkamųjų dalykų skaičius – 12. Projektinis darbas, visuomenei naudinga veikla, civilinė sauga į maksimalų dalykų skaičių neįeina.

Moksleiviai privalo du profilio dalykus mokytis pagal dalyko programos išplėstinį kursą:
• humanitarinio profilio moksleiviai – iš lietuvių kalbos, istorijos, užsienio kalbų ir technologijų dalykų;
• realinio profilio moksleiviai – iš matematikos, informacinių technologijų, biologijos, chemijos, fizikos ir technologijų dalykų.

Moksleiviai gali rinktis ne daugiau kaip 5 dalykų programų išplėstinius kursus.

Moksleivis, dėl vienokių ar kitokių priežasčių norintis keisti profilį, privalo savarankiškai pasirengti ir atsiskaityti už kito profilio dalykų programų skirtumus ne vėliau kaip iki 12 klasės pirmojo pusmečio pabaigos arba pradėti kito profilio programas nuo 11 klasės. 11-12 kl. moksleiviai, keičiantys profilį (pakraipą, dalyką, modulį), pateikia prašymą direktoriaus pavaduotojui ugdymui ir gavę pritarimą kreipiasi į mokytojus. Mokytojai rengia individualius moksleivio ugdymosi planus skirtumams pašalinti ir įskaitoms išlaikyti.
Moksleivis negali keisti profilio, jei iš branduolio dalykų turi nors vieną neigiamą įvertinimą. Panaikinęs įsiskolinimą mokinys gali keisti profilį.LITERATŪRA
1. Bendrojo lavinimo mokyklų 2003-2005 metų bendrieji ugdymo planai. Vilnius: Švietimo
aprūpinimo centras, 2003.
2. Ugdymo turinio individualizavimas mokykloje/Elena Motiejūnienė//Profilinis mokymas/LR
łvietimo ir mokslo ministerija. Pedagogų profesinės raidos centras. Vilnius, 2001.
3. Richard I. Arends. Mokomės mokyti. Vilnius: Margi ratai, 1998.
4. Aktyvaus mokymosi metodai: mokytojo knyga. Vilnius: Garnelis, 1998.
5. Barrie Bennett, Carol Rolheiser-Bennett, Laurie Stevahn. Mokymasis bendrdarbiaujant.
Vilnius: Garnelis, 2000.
6. Ch. Day, C. Hall, P. Gammage, M. Coles. Pradinės mokyklos ugdymo turinio vadyba. Vilnius:
Margi ratai, 1998.
7. A. Lewy. Valstybės ir mokyklos lygmens ugdymo programos. Vilnius: Margi ratai, 1998.

TURINYS:

UGDYMO PLANAI. 2
Metų planas 3
Trimestro ar pusmečio planas 3
Temos (vientisos kurso dalies) planas 4
Savaitės planas 4
Dienos ar pamokos planas 5
UGDYMO TURINIO PASIRINKIMAI: PROFILINIS MOKYMAS 6
Kodėl reikėjo profilinio mokymo? 8
Kokia profilinio mokymo esmė? 8
Kaip ir kada moksleivis turi pasirinkti profilį ? Kaip tam pasirinkimui pasiruošti? 9
Kodėl reikėjo tobulinti jau galiojantį profilinio mokymo modelį? 10
Kokie esminiai pakeitimai? 10
UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS 12
LITERATŪRA 14

UGDYMO PLANAI.

Ugdymas ir mokymas, kaip ir bet kokia kita veikla, turi būti planuojamas, permąstomas ir
koreguojamas. Šiame procese dalyvauja visi Švietimo lygmenys: valstybė, savivaldybės, mokyklos, mokytojai, moksleiviai.
Valstybės lygmens dokumentai – Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, Bendrieji
ugdymo planai reglamentuoja ugdymo turinį ir procesą visose šalies mokyklose ir padeda siekti
švietimo dermės.
Savivaldybė, konkrečios mokyklos bendruomenė šalia valstybės iškeltų tikslų turi savus tikslus ir atitinkamai planuoja veiklą rajono, miesto ar mokyklos mastu.
Tuo tarpu tai, kas vyksta klasėje, kaip pasirengęs mokytis kiekvienas konkretus moksleivis,
geriausiai žino mokytojas. Todėl tik jis, remdamasis moksleivių poreikiais ir interesais, gali tinkamai suplanuoti ir organizuoti ugdymą ir mokymą(si) savo pamokose. Gairės šiam planavimui yra Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, mokyklos veiklos planas ir ištekliai.
Mokytojo darbo planavimo nereiktų visiškai sutapatinti su plano užrašymu, nes ne viską galima,
būtina ir verta užsirałyti. Šiame referate kalbėsiu pirmiausiai apie planavimą kaip procesą ir
kokia forma verta planą užsirašyti, kad jis būtų naudingas ruošiantis pamokoms ir jas vedant,
reflektuojant ugdymo procesą ir koreguojant savo darbą, derinant ugdymo procesą su kitais
mokytojais ir vadovais.
Planuodamas savo darbą mokytojas permąsto, ko turės išmokyti moksleivius, kaip organizuos
pamokas, kokias užduotis skirs moksleiviams, kokių priemonių jam reikės, kur vyks pamokos ir kt.
Šalia dalyko žinių, supratimo ir gebėjimų formavimo kiekvienas mokytojas turėtų planuoti ir
moksleivių bendrųjų gebėjimų bei nuostatų ugdymą.
Pagal R. J. Yinger (1980) stebėjimus, dašniausiai mokytojai savo darbą planuoja 5 etapais:
metams, trimestrui ar pusmečiui, temai, savaitei, dienai ar pamokai. Tai reikštų, kad numačius savo darbo metmenis metams ar pusmečiui, vėliau planas pildomas, detalizuojamas ir koreguojamas darbo eigoje. Gali būti, kad kuriam nors etapui planas iš viso nerašomas ar nepermąstomas, pavyzdžiui, gamtamokslinių dalykų mokytojai tikriausiai planuos temai, o kalbininkai – savaitei ar dviem.
Planavimas priklauso nuo mokytojo patirties, moksleivių amžiaus ir pasirengimo, mokomojo dalyko, jam skiriamo pamokų skaičiaus ir daugelio kitų veiksnių.

Metų planas
Koks planavimo metams tikslas?
Metams į priekį planuojami bendri programos metmenys, numatoma jos seka ir tolygus paskirstymas laike. Sutvarkoma ir iš anksto užsakoma reikalinga mokymo(si) medžiaga, priemonės. Kadangi Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose ugdymo turinys pateikiamas dviem klasėms, planuojant reikia n.umatyti, kaip turinys bus padalijamas dviem metams.
Kuo remtis planuojant metams?
Mokytojui svarbu turėti bendrą informaciją apie moksleivius, pavyzdžiui, apie jų mokymosi
motyvaciją, specialiuosius poreikius, naujokus ir kt.
Mokytojas privalo vadovautis Bendrosiomis programomis ir iłsilavinimo standartais, Bendraisiais ir mokyklos ugdymo planais. Mokytojui reikia žinoti, kokie yra mokykloje prieinami mokymosi šaltiniai, pavyzdžiui, vadovėliai, knygos bibliotekoje, kompiuteriai ir kt., ir ką būtų galima užsisakyti papildomai. Būtina atsižvelgti į mokyklos darbo planą. Planuoti mokytojui padeda ir jo turima patirtis.
Kaip ušrałyti metų planą?
Metų plane, kuris dažnai vadinamas teminiu planu, užrašomi tik bendrieji programos apmatai –
mokomojo dalyko temos ar kurso dalys, apytikslis joms skiriamas laikas. Metų plane reikėtų palikti vietos koregavimui.
Koks metų planas yra geras?
Planas turi būti paprastas ir aiškus, programos metmenys išdėstyti iki metų pabaigos, pradžia
detalesnė, o toliau paliekama daugiau vietos pataisoms. Turi matytis, kad plane nužymėti programos metmenys padės siekti valstybės ir mokyklos dokumentuose iškeltų tikslų.

Trimestro ar pusmečio planas
Koks planavimo trimestrui ar pusmečiui tikslas?
Programos metmenys detalizuojami trimestrui ar pusmečiui. Suderinamas tvarkaraštis, kad jis padėtų siekti mokytojo ir mokyklos ušsibrėžtų tikslų, pavyzdžiui, susitariama dėl projektinių darbų apimties, laiko, trukmės, dėl pamokų jungimo ir pan.
Gali būti, kad visas kursas trunka tik pusmetį, pavyzdžiui, pasirenkamasis modulis arba vieną valandą per savaitę turinčio dalyko kursas suglaudintas vienam pusmečiui iki dviejų valandų per savaitę. Tokiu
atveju numatomi programos metmenys (teminis planas) kaip ir metų plane, tik łiek tiek detaliau, nes žinomas tvarkaraštis ir lengviau numatyti veiklas.
Kuo remtis planuojant trimestrui ar pusmečiui?
Pokalbiuose su moksleiviais išryškėjusiomis problemomis, jų pasiūlymais. Mokyklos tvarkaraščiu. Turimais mokymo(si) šaltiniais.
Kaip užrašyti trimestro ar pusmečio planą?
Galima papildyti ir detalizuoti metų planą. Jau tiksliai žinomas tvarkaraštis, todėl galima numatyti kai kurių veiklų laiką, pavyzdžiui, išvyką į muziejų.
Koks trimestro ar pusmečio planas yra geras?
Prasmingai detalizuotas metų planas. Tvarkaražtis padeda siekti mokymo(si) tikslų, pavyzdžiui, gali būti jungiamos pamokos, numatomi stambesni projektiniai darbai, mokymosi organizavimas
moduliais ir kt.

Temos (vientisos kurso dalies) planas
Koks temos planavimo tikslas?
Planuojant temai (vientisai kurso daliai) numatoma gerai organizuoto, kryptingo mokymosi eiga.
Atrenkamas ir integruojamas prasmingas ugdymo turinys.
Parenkami mokymo(si) metodai ir vertinimo būdai bei kriterijai.
Kuo remtis planuojant temai?
Pirmiausiai mokytojas turi remtis moksleivių gebėjimais, poreikiais, interesais, jau turima patirtimi.
Planuojama konkreti veikla pamokose turi padėti siekti bendrosiose programose iškeltų tikslų ir
išsilavinimo standartuose numatytų rezultatų.
Atsižvelgiama į turimą mokymo(si) medžiagą, mokymuisi skirtą laiką, mokymosi formas ir sąlygas.
Kaip užrašyti temos planą?
Temos plane turi būti suformuluoti aiškūs, mokymosi rezultatus numatantys uždaviniai.
Numatytos pagrindinės veiklos, mokymo(si) metodai, vertinimo būdai ir kriterijai.
Paliekama vietos pastaboms ir koregavimui.
Koks temos planas yra geras?
Nuoseklus, subalansuotas, sklandus.
Atitinka metų planą.
Keliami uždaviniai realūs, atitinka mokymuisi skirtą laiką ir sąlygas.
Iš plano matyti, kad bus žadinamas moksleivių susidomėjimas nagrinėjama tema.

Savaitės planas
Koks planavimo savaitei tikslas?
Savaitę planuoja tie mokytojai, kurių dalykui skirta daugiau pamokų, arba pradinių klasių mokytojai, siekiantys, kad pradėtos veiklos būtų reguliarios, nepertraukiamos. Savaitės plane taip pat numatomi renginiai (šventės, susirinkimai ir kt.).
Kuo remtis planuojant savaitei?
.
Moksleivių anksčiau atliktais darbais. Informacija apie renginius.
Mokytojui reikia žinoti, kokia bus reikalinga ir yra prieinama mokymo(si) medžiaga, priemonės ir kiti ištekliai.
Kaip užrašyti savaitės planą?
Užrašomi veiklos, renginių pavadinimai ir numatytas laikas (pamokos, išvykos, šventės ir kt.). Visa tai gali būti įrašoma į metų ar kitą ankstesnio etapo planą.
Koks savaitės planas yra geras?
Aiškus, ižbaigtas ir lankstus. Numatomos laiko ribos, laikomasi savaitės tvarkaraščio.
Atitinka anksčiau iškeltus tikslus.

Dienos ar pamokos planas
Koks dienos ar pamokos planavimo tikslas?
Klasės erdvė ir priemonės parengiamos mokymuisi. Patikslinami dar neapibrėžti veiklos komponentai, derinami paskutiniai pakitimai.
Moksleiviai parengiami dienos ar pamokos veiklai.
Kuo remtis planuojant dieną ar pamoką?
Medžiaga, kurią rengiamasi naudoti laiku, skiriamu veiklai. Klasės moksleivių pasirengimu ir
nusiteikimu.
Kaip užrašyti dienos ar pamokos planą?
Planas gali būti parašomas lentoje ir aptariamas su moksleiviais.
Apie pamokai skirtą medžiagą ir priemones nerašoma, jos tiesiog parengiamos ir sutvarkomos iš
anksto.
Gali būti papildomas ir detalizuojamas ankstesnio etapo planas, pavyzdžiui, metų ar temos. Mokyklos bendruomenės susitarimu ar mokytojo nuožiūra gali būti rašomas detalus pamokos planas.
Visais atvejais svarbu, kad mokytojui ir moksleiviams būtų aiškūs pamokos uždaviniai, laukiami rezultatai ir vertinimo kriterijai. Mokytojas turi numatyti tinkamus metodus ir priemones łiems uždaviniams pasiekti bei būdus moksleivių norui aktyviai dalyvauti pamokoje sušadinti.
Koks dienos ar pamokos planas yra geras?
Aiškūs, suprantami ir realūs pamokos uždaviniai ir vertinimo kriterijai. Išbaigti paskutiniai sprendimai dėl medžiagos, metodų ir priemonių parinkimo. Moksleiviai įtraukiami į mokymosi veiklą.
Mokytojams būtina tartis ir derinti savo veiksmus tarpusavyje, nes visi jie moko ir ugdo VIENĄ
vaiką. Siekiant laiduoti mokymosi tęstinumą ir pažangą, mokykloje būtina derinti mokymo(si) ir
vertinimo būdus paralelėse klasėse ir einant iš klasės į klasę. Planuojant ugdymą savo nuomonę turėtų išsakyti moksleiviai ir jų tėvai.
Tačiau planavimo derinimas neturėtų sukelti mokytojo ‚susvetimėjimo— su savo darbo planu.
Mokytojas turi turėti galimybę planuoti sau, o ne kitiems, rałyti plane tai, ko jam pačiam ar jo
moksleiviams reikia, o ne ko reikia tikrintojui. Mokytojui reikalinga pagalba ir patarimai, o ne
kontrolė.

UGDYMO TURINIO PASIRINKIMAI: PROFILINIS MOKYMAS

Profiliavimo kaip ugdymo sistemos tikslas yra labiau individualizuoti ugdymą, sudaryti
moksleiviams sąlygas įgyti nuodugnesnes ir kryptingesnes žinias, išugdyti bendruosius bei
specialiuosius gebėjimus, tikslingai orientuotis į pasirinktą profesinės veiklos ar tolesnių
studijų sritį, sparčiau socializuotis. Švietimo reformos dokumentuose profiliavimas plačiąja
prasme suprantamas kaip pasikeitusius švietimo uždavinius atitinkanti ugdymo
individualizavimo, diferencijavimo ir integracijos vienovė.
Profilinis mokymas rodo, ar ugdymo turiniu realizuojami valstybės iškelti asmens
ugdymo tikslai, leidžia patikrinti, ar ugdymo turinys pakankamai mobiliai prisitaiko prie
naujų turinio organizavimo struktūrų. Bendrojo lavinimo profiliavimas yra efektyvi priemonė
siekiant aukštesnių visuomenės vidurinio išsilavinimo rodiklių. Profiliavimo esmė – galimybė
moksleiviui pačiam rinktis mokymosi būdą. 1998 metais patvirtintas profilinis mokymo modelis keletą metų buvo eksperimentuojamas bei koreguojamas. Visuotinis profilinis mokymas įvestas 2000 metais. Jis įgyvendinamas bendrojo lavinimo mokyklose nuo vienuoliktos klasės (3 gimnazijos klasės, profesinės mokyklos pirmo, antro kurso). Pagrindinės mokyklos 9–10 klasėse ir gimnazijos 1–2 klasėse moksleiviai kryptingai rengiami pasirinkti profilį, skatinami kuo visapusiškiau išbandyti jėgas ir geriau suvokti savo polinkius, gebėjimus ir siekius.
Profilinis mokymas mažina atotr.ūkį tarp akademinės bendrojo lavinimo krypties ir
profesinio mokymo, neskatindamas per ankstyvos moksleivių specializacijos.
Profiliavimas – tai tam tikras mokymo diferencijavimo tipas. Jo esmė yramokymo diferencijavimas atsižvelgiant įmoksleivių siekius, polinkius, gebėjimus,
sudarant jiems galimybes pasirinktimokymosi kryptį atitinkančius dalykus bei skirtingus jų
kursus. Jis įgyvendinamas moksleivius suskirstant į gana pastovias grupes, atsižvelgiant į jų
siekius bei pajėgumą. Sudaryta grupė mokosi to ar kito dalyko pagal vieną iš keleto alternatyvių skirtingo sudėtingumo programų, kurios tarpusavyje skiriasi tikslais, turiniu, mokymo metodais ir pasiekimų reikalavimais. Mokant profiliuotai, kai kurie mokomieji dalykai gali būti iš viso nedėstomi. Profiliavimo modelyje numatyta, kad vidurinį išsilavinimą teikiančios mokyklos (ar atskiros jų klasės) gali būti keturių profilių – humanitarinio, realinio, technologinio ir meninio. Profiliai gali būti smulkiau skirstomi į pakraipas. Profilinis mokymas įgyvendinamas pagal skirtingus (profilius atitinkančius) ugdymo planus, mokomuosius dalykus pateikiant skirtingo sudėtingumo ir paskirties kursais (bendruoju, išplėstiniu, tiksliniu) bei galutiniams
mokymosi rezultatams keliant skirtingus (kursų tikslus atitinkančius) reikalavimus. Kursas suprantamas kaip tam tikra logiškai išbaigta dalyko turinio visuma, skirta konkretiems ugdymo proceso uždaviniams spręsti. Kursas yra viena pagrindinių profilinio ugdymo turinio
struktūros dalių, kurią sudaro programa ir standartai. Mokomasis dalykas gali turėti bendrąjį,
išplėstinį ir tikslinį kursus, kuriems keliami skirtingi uždaviniai, tačiau ne visiems dalykams reikalingi trejopi kursai. Pakoreguotame profilinio mokymo modelyje, kuris bus taikomas 2002–2003 m. m., numatyta padidinti bendrojo lavinimo branduolį (beveik iki 60 proc.), atsisakyti tikslinio kurso, sumažinti atotrūkį tarp humanitarinio ir realinio profilių. Nustatant reikiamas proporcijas tarp atskirų ugdymo turinio dalių profiliniame ugdyme labai svarbu racionaliai paskirstyti dalykų mokymui skirtas valandas. Technologinio ir meninio profilių bendrojo lavinimo dalykų branduoliui skiriama 2 val. daugiau, profilio ugdymo turiniui ir moksleivio pasirinktiems kursams iš esmės numatyta skirti tiek pat mokymo laiko kaip ir humanitarinio bei realinio profilio. Bendrojo lavinimo branduolys yra bendras visiems mokyklų tipams, teikiantiems vidurinį išsilavinimą. Jis apima kiekvienam brandos atestato siekiančiajam privalomą vidurinės mokyklos ugdymo turinio dalį. Bendrojo lavinimo branduolys susideda iš aštuonių mokomųjų dalykų bei dalykų grupių ir privalomos visuomenei naudingos veiklos.
Bendrojo lavinimo branduolio dalykai lietuvių kalba (gimtoji arba valstybinė ne lietuvių mokyklose), matematika ir viena užsienio kalba – yra privalomi visiems moksleiviams. Ne lietuvių mokyklose kaip branduolio dalykas visiems moksleiviams privaloma ir gimtoji (mokykloje dėstomų dalykų ir bendravimo) kalba. Moksleiviai privalo pasirinkti po vieną
dalyką iš šių dalykų grupių: dorinio ugdymo, visuomenės mokslų, gamtos mokslų, menų, kūno kultūros. Svarbi sėkmingo profilinio ugdymo sąlyga – aktyvaus mokymo(si) nuostatų
formavimas ir aktyvaus mokymo(si) metodų taikymas. Privalomas profilio ugdymo turinys –
tai ugdymo turinio dalis, labiausiai atitinkanti konkretaus profilio specifiką. Ji yra bendra visiems profilį pasirinkusiems moksleiviams ir sudaro galimybę grupuoti moksleivius pagal jų
polinkius bei siekius. Profilio pakraipą lemiančio pasirenkamo ugdymo turinio paskirtis –
kryptingai konkretizuoti profilio ugdymo turinį. Jis formuojamas remiantis standartiniais branduolio dalykų kursais ir mokykloje parengtomis pasirenkamųjų profilį atliepiančių dalykų programomis. Moksleivių pasirinkti kursai – tai ugdymo turinio dalis, kurią pagal savo
individualius poreikius susidaro pats moksleivis, remdamasis standartiniais profilio ir ne profilio kursais ir mokykloje parengtomis pasirenk.amųjų dalykų programomis. Siekiant išvengti
pernelyg didelių mokymosi krūvių, profilinio mokymo modelyje numatyta, kad moksleiviai 11 ir
12 klasėse gali mokytis ne daugiau kaip dvylika dalykų. 2000–2001 m. m. išplėstiniu arba tiksliniu kursu buvo galima mokytis ne daugiau kaip penkis dalykus (iš jų tiksliniu kursu – ne daugiau kaip du). Profilinis mokymas paskatino moksleivius iš anksto galvoti apie būsimąją profesiją, būsimas studijas, domėtis stojimo sąlygomis ir, atsižvelgiant į tai, rinktis profilį,
mokomuosius dalykus, kursus ir egzaminus.
Kodėl reikėjo profilinio mokymo?
Profiliavimas atsirado iniciatyvių pedagogų, mokyklų bendruomenių dėka kuriantis gimnazijoms. Buvo prisiminta ir prieškarinė gimnazija, kurioje mokymas vyko irgi pagal tam tikras pakraipas, Europos šalių patirtis. Greitai profiliavimo privalumus pamatė ir kitos mokyklos, todėl pradėta galvoti apie kitokį, daug kokybiškesnį mokymą ir mokymąsi visiems.
Buvę mokiniai (dabartiniai studentai), jų tėvai, mokytojai turbūt atsimena milžiniškus krūvius, kai tekdavo mokytis nuo 16 privalomų iki 22 papildomai pasirenkamų dalykų. Aišku, kad visko išmokti buvo neįmanoma ir visko neišmokdavo. Tekdavo mokytis papildomai arba nusirašinėti. Dėl to mažėjo ir mokymosi motyvacija. Mokytojams taip pat buvo labai sunku derinti mokymo metodus ir reikalavimus, kai klasėje mokosi skirtingų poreikių ir labai skirtingo pasirengimo moksleiviai.
Profiliavimas ėjo kartu su kitiais reformos žingsniais – nauju ugdymo turiniu, išsilavinimo standartais. Kadangi nuo 2002 m. rugsėjo vienuoliktokai pradės mokytis pagal naujai pakoreguotas programas ir naujus išsilavinimo standartus bei vadovėlius, Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgusi į įvairių institucijų, mokytojų, moksleivių pastabas, pasiūlymus, patobulino esamą modelį.

Kokia profilinio mokymo esmė?
Moksleiviui pagrindinėje dešimtmetėje mokykloje gavusiam visų tradicinių dalykų pagrindus, 11-12 klasėje sudaromos galimybės labiau gilintis į tą sritį, tuos dalykus, kurie jam bus reikalingi artimiausioje ateityje. Moksleivis gali pasirinkti dalį dalykų, kurie formuoja tam tikrą kryptį (profilį). Pasirinktiems dalykams mokytis gali būti skiriama daugiau valandų. Šiuo metu galima rinktis vieną iš 4 profilių: realinį, humanitarinį, technologinį, menų. Daugelį dalykų privaloma mokytis visiems moksleiviams, nesvarbu, kokį profilį jis pasirinko, tačiau kai kurių kito profilio dalykų moksleivis gali nesirinkti, o pasirinktus mokytis tik pagal paprastesnę – bendrąją programą.
Profiliniu mokymu siekiama geriau paruošti moksleivį gyvenimui, suteikti jam būtinų įgūdžių, gebėjimų, pvz., valdyti informacijos srautą, t.y. ne tik ją susirasti, bet ir suprasti, mokėti kūrybingai taikyti. Kintantis visuomeninis gyvenimas, naujų technologijų atėjimas į visas gyvenimo sritis darosi neaprėpiamas mokant kaip ir anksčiau. Akivaizdu, kad moksleivių neįmanoma visko išmokyti, atsiranda poreikis nuo žinių suteikimo pereiti prie siekio išmokyti moksleivį dirbti ir gyventi toje besikeičiančioje visuomenėje, išugdyti poreikį mokytis visą gyvenimą, o ne išmokyti visam gyvenimui (dabar tai būtų pražūtis) ir atbaidyti nuo mokslo.
Be to, profilinis mokymas padeda moksleiviui dar mokyklos suole ne tik pasitikrinti, apsispręsti, kokioje aukštojoje mokykloje studijuoti, bet svarbiausia – pasiruošti studijoms. Juk anksčiau abiturientai dažniausiai buvo nepasirengę rinktis ne tik studijų programos, bet net studijų krypties, srities, tai dažnai darydavo spontaniškai, sprendimą priimdavo tik vasarą.
Kaip ir kada moksleivis turi pasirinkti profilį ? Kaip tam pasirinkimui pasiruošti?
Profilinis mokymas įgyvendinamas tik 11-12 klasėse. 9-10 klasėse – profiliavimo pradmenys. Per šiuos dvejus metus moksleivis turėtų bandyti suprasti, kokios krypties veikla jam malonesnė, kurio profilio dalykus mokytis jam maloniau, kurie geriau suprantami. Moksleiviams sudaromos sąlygos ne tik pasitikrinti, bet ir išlyginti mokymosi nesklandumus ar giliau pasimokyti kai kurių .dalykų, kurie jam bus svarbūs 11-12 klasėje. Moksleivis, kurį labiau domina mokslinė, teorinė, veikla turėtų rinktis humanitarinį ar realinį profilį. O jei jam artima kūrybinė, projektinė ar darbinė veikla, bet sunkiai suprantamos teorijos, jis turėtų galvoti apie technologinį profilį. Menui gabūs moksleiviai – apie meninį profilį.
Tėveliai taip pat galėtų padėti apsispręsti renkantis profilį. Labai svarbu stebėti, kokios veiklos svarbios vaikui, kokius dalykus jis noriau mokosi, kokią papildomą literatūrą skaito, kokios popamokinės veiklos formos domina.
Kodėl reikėjo tobulinti jau galiojantį profilinio mokymo modelį?
Profilinio mokymo modelis (patvirtintas 1998 m.), gyvavęs 4 metus, buvo pakoreguotas atsižvelgus į atliktų tyrimų rezultatus, aukštųjų mokyklų Rektorių konferencijos, pedagogų, moksleivių siūlymus. Koreguoti reikėjo dėl įvairių priežasčių: keičiasi ugdymo turinys, pasikeitė mokyklų bendruomenių požiūris, jos geriau pasirengę tenkinti moksleivių poreikius, kita vertus, patys moksleiviai geriau pasirengę apgalvotai rinktis. Baigta brandos egzaminų sistemos reforma. Ministerija susitarė su aukštosiomis mokyklomis dėl konkursinio balo formavimo principų, dėl dalykų į atitinkamas studijų kryptis sąrašų, kurie neturėtų keistis bent dvejus metus. Taigi moksleiviai gali aiškiau apsispręsti ir būti saugesni rinkdamiesi dalykus.

Kokie esminiai pakeitimai?
Naujos redakcijos profilinio mokymo modelis yra lankstesnis, atveriantis kelią didesniam moksleivių pasirinkimui. Padidėjo privaloma visiems moksleiviams ugdymo proceso dalis – bendrojo lavinimo branduolys (buvo 50 proc., dabar – beveik 60 proc.). Vietoj trijų dalyko kursų liko du – bendrasis ir išplėstinis, atsisakyta tikslinio kurso. Tai turėtų būti dar viena prielaida moksleivių krūvių mažėjimui. Mažiau reglamentuoti profilio reikalavimai, todėl sumažėjo atotrūkis tarp humanitarinio ir realinio profilių. Moksleivis pats sprendžia, kiek jis nori gilintis į pasirinktą kryptį. Išplėstiniu kursu galima mokytis ne daugiau kaip 5 dalykus, iš jų 2 pasirenkant iš nurodyto dalykų sąrašo, o 3 renkantis nepriklausomai nuo profilio. Kitų dalykų mokamasi bendruoju kursu.
Modelyje didesnis dėmesys skiriamas informacinėms technologijoms, bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo dermei.
Pagal šį modelį nuo 2002 m. rugsėjo mėn. pradės mokytis tik vienuoliktokai, kurie, beje, nuo 1-osios klasės yra mokęsi pagal reformuotos mokyklos programas. Dvyliktokai tęs mokslą pagal buvusį modelį.

Nuo 1999m. rugsėjo 1 dienos mokykloje pradėtas profilinis mokymas 1999 – 2000 mokslo metais buvo 2 profilinės klasės: viena – humanitarinė iuolaikinių kalbų pakraipos, kita – realinio profilio tiksliųjų mokslų pakraipos. Moksleiviai mokėsi ių pasirenkamųjų dalykų: psichologijos, anglų literatūros, verslo aritmetikos, choreografijos, kompiuterinio ratingumo, dizaino, atliko projektinius darbus, rengė parodas.
2000 – 2001 mokslo metais taip pat penkios profilinės klasės: dvi humanitarinio ir trys realinio profilio. Moksleiviai pasirinko iuolaikinių kalbų, socialinių mokslų ir menų bei ekonominių ir tiksliųjų mokslų pakraipas. Mokiniams buvo pasiūlyta įvairių pasirenkamųjų dalykų, projektų ir papildomo ugdymo u˛siėmimų. Moksleiviai mokosi civilizacijų istorijos anglų kalba, sociologijos, Europos integracijos, taikomosios ekonomikos, okio pagrindų, dizaino.

2001 – 2002 mokslo metais taip pat profilinės klasės: dvi humanitarinės, kuriose mokiniai pasirinko iuolaikinių kalbų, socialinių mokslų ir menų pakraipa, ir 3 realinės klasės, kuriose pasirinko tiksliųjų mokslų, ekonominę ir technologinę pakraipas. Mokiniams sudaryta galimybė mokytis trečiosios u˛sienio (vokiečių ) kalbos, civilizacijų istorijos (anglų kalba), verslo kalbos (anglų kalba), taikomosios ekonomikos, Europos integracijos, okio pagrindų, įvairios meninės raikos.

2002-2003 mokslo metai jau ketvirtieji, kaip mokyklose taikomas profilinis mokymas. Šiais mokslo metais moksleivių pasirinkimas toks:

.

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS
Pamokos prasideda 8 valandą.
Spec. internatinėse klasėse pamokos prasideda 8.55 val.)

Mokykla dirba pagal 5-dienės darbo savaitės organizavimo būdą.

Mokslo metų pabaiga: 1-5 kl. – birželio 1 d., 6-9 kl. ir 11 kl. – birželio 12 d., 10 kl. – gegužės 25 d., 12 kl. – gegužės 17 d.

Nuo birželio 1 d. 6-9 ir 11 kl. mokiniai 5 dienas vykdys projektinę veiklą, 5 d. bus skirtos konsultacijoms moksleiviams, turintiems ugdymosi spragų.

Atostogos:
rudens – 2003 spalio 27 – spalio 31 d. (pamokos prasideda 2003 11 03);
Šv.Kaledų – 2003 gruodžio 22 – 2004 sausio 2 d. (pamokos prasideda 2004 01 05);
papildomos atostogos 1-5 kl. moksleiviams – 2003 vasario 23-27 d. (pamokos prasideda 2003 03 01);
Šv.Velykų – 2003 balandžio 05-09 d. (pamokos prasideda 2002 04 13) ;
Mokslo metai 1-12 kl. skirstomi pusmečiais. Pusmetis – vasario 1 d.

Klasės į grupes dalijamos per šių dalykų pamokas: dorinio ugdymo (tikybos ir etikos 5a, 6b, 7b, 8a, 9a); kūno kultūros 8-12 kl., užsienio kalbų 5-9 kl. (jei nemažiau kaip 22 mokiniai); 4b kl. anglų ir vokiečių kalboms mokyti; technologijų 5-10 kl.; informatikos ir informacinių technologijų.
Dviejų paralelių ar gretimų klasių pagal tą pačią programą besimokančių moksleivių grupės, kuriose yra 1-9 moksleiviai, jungiamos į vieną.

Profilio pakraipos formavimas: moksleivis pats formuoja profilio pakraipą.

Maksimalus moksleivių skaičius klasėje ar mobilioje grupėje – 30 moksleivių, užsienio kalbai mokyti – 20. Minimalus moksleivių skaičius mobilioje grupėje – 5 moksleiviai. Pavieniai moksleiviai gali mokytis savarankiškai, mokytojams skyrus individualias užduotis arba diferencijuojant ugdymą pamokoje.

Minimalus privalomų savaitinių pamokų skaičius – 28, maksimalus – 32 pamokos.

Privaloma visuomenei naudinga veikla, organizuojama moksleivio pasirinktu ir su mokykla suderintu laiku 11 ar (ir) 12 klasėje, į privalomą savaitinių pamokų skaičių neįskaitoma. Jai skiriama ne mažiau kaip 30 pamokų per dvejus metus.

Moksleiviai privalo mokytis ne mažiau kaip 10 dalykų per dvejus metus. Nebaigus dalyko kurso programos laikoma, kad to dalyko moksleivis nesimokė. Maksimalus per dvejus metus moksleivių pasirenkamųjų dalykų skaičius – 12. Projektinis darbas, visuomenei naudinga veikla, civilinė sauga į maksimalų dalykų skaičių neįeina.

Moksleiviai privalo du profilio dalykus mokytis pagal dalyko programos išplėstinį kursą:
• humanitarinio profilio moksleiviai – iš lietuvių kalbos, istorijos, užsienio kalbų ir technologijų dalykų;
• realinio profilio moksleiviai – iš matematikos, informacinių technologijų, biologijos, chemijos, fizikos ir technologijų dalykų.

Moksleiviai gali rinktis ne daugiau kaip 5 dalykų programų išplėstinius kursus.

Moksleivis, dėl vienokių ar kitokių priežasčių norintis keisti profilį, privalo savarankiškai pasirengti ir atsiskaityti už kito profilio dalykų programų skirtumus ne vėliau kaip iki 12 klasės pirmojo pusmečio pabaigos arba pradėti kito profilio programas nuo 11 klasės. 11-12 kl. moksleiviai, keičiantys profilį (pakraipą, dalyką, modulį), pateikia prašymą direktoriaus pavaduotojui ugdymui ir gavę pritarimą kreipiasi į mokytojus. Mokytojai rengia individualius moksleivio ugdymosi planus skirtumams pašalinti ir įskaitoms išlaikyti.
Moksleivis negali keisti profilio, jei iš branduolio dalykų turi nors vieną neigiamą įvertinimą. Panaikinęs įsiskolinimą mokinys gali keisti profilį.

LITERATŪRA

1. Bendrojo lavinimo mokyklų 2003-2005 metų bendrieji ugdymo planai. Vilnius: Švietimo
aprūpinimo centras, 2003.
2. Ugdymo turinio individualizavimas mokykloje/Elena Motiejūnienė//Profilinis mokymas/LR
łvietimo ir mokslo ministerija. Pedagogų profesinės raidos centras. Vilnius, 2001.
3. Richard I. Arends. Mokomės mokyti. Vilnius: Margi ratai, 1998.
4. Aktyvaus mokymosi metodai: mokytojo knyga. Vilnius: Garnelis, 1998.
5. Barrie Bennett, Carol Rolheiser-Bennett, Laurie Stevahn. Mokymasis .bendrdarbiaujant.
Vilnius: Garnelis, 2000.
6. Ch. Day, C. Hall, P. Gammage, M. Coles. Pradinės mokyklos ugdymo turinio vadyba. Vilnius:
Margi ratai, 1998.
7. A. Lewy. Valstybės ir mokyklos lygmens ugdymo programos. Vilnius: Margi ratai, 1998.

TURINYS:

UGDYMO PLANAI. 2
Metų planas 3
Trimestro ar pusmečio planas 3
Temos (vientisos kurso dalies) planas 4
Savaitės planas 4
Dienos ar pamokos planas 5
UGDYMO TURINIO PASIRINKIMAI: PROFILINIS MOKYMAS 6
Kodėl reikėjo profilinio mokymo? 8
Kokia profilinio mokymo esmė? 8
Kaip ir kada moksleivis turi pasirinkti profilį ? Kaip tam pasirinkimui pasiruošti? 9
Kodėl reikėjo tobulinti jau galiojantį profilinio mokymo modelį? 10
Kokie esminiai pakeitimai? 10
UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS 12
LITERATŪRA 14

UGDYMO PLANAI.

Ugdymas ir mokymas, kaip ir bet kokia kita veikla, turi būti planuojamas, permąstomas ir
koreguojamas. Šiame procese dalyvauja visi Švietimo lygmenys: valstybė, savivaldybės, mokyklos, mokytojai, moksleiviai.
Valstybės lygmens dokumentai – Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, Bendrieji
ugdymo planai reglamentuoja ugdymo turinį ir procesą visose šalies mokyklose ir padeda siekti
švietimo dermės.
Savivaldybė, konkrečios mokyklos bendruomenė šalia valstybės iškeltų tikslų turi savus tikslus ir atitinkamai planuoja veiklą rajono, miesto ar mokyklos mastu.
Tuo tarpu tai, kas vyksta klasėje, kaip pasirengęs mokytis kiekvienas konkretus moksleivis,
geriausiai žino mokytojas. Todėl tik jis, remdamasis moksleivių poreikiais ir interesais, gali tinkamai suplanuoti ir organizuoti ugdymą ir mokymą(si) savo pamokose. Gairės šiam planavimui yra Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, mokyklos veiklos planas ir ištekliai.
Mokytojo darbo planavimo nereiktų visiškai sutapatinti su plano užrašymu, nes ne viską galima,
būtina ir verta užsirałyti. Šiame referate kalbėsiu pirmiausiai apie planavimą kaip procesą ir
kokia forma verta planą užsirašyti, kad jis būtų naudingas ruošiantis pamokoms ir jas vedant,
reflektuojant ugdymo procesą ir koreguojant savo darbą, derinant ugdymo procesą su kitais
mokytojais ir vadovais.
Planuodamas savo darbą mokytojas permąsto, ko turės išmokyti moksleivius, kaip organizuos
pamokas, kokias užduotis skirs moksleiviams, kokių priemonių jam reikės, kur vyks pamokos ir kt.
Šalia dalyko žinių, supratimo ir gebėjimų formavimo kiekvienas mokytojas turėtų planuoti ir
moksleivių bendrųjų gebėjimų bei nuostatų ugdymą.
Pagal R. J. Yinger (1980) stebėjimus, dašniausiai mokytojai savo darbą planuoja 5 etapais:
metams, trimestrui ar pusmečiui, temai, savaitei, dienai ar pamokai. Tai reikštų, kad numačius savo darbo metmenis metams ar pusmečiui, vėliau planas pildomas, detalizuojamas ir koreguojamas darbo eigoje. Gali būti, kad kuriam nors etapui planas iš viso nerašomas ar nepermąstomas, pavyzdžiui, gamtamokslinių dalykų mokytojai tikriausiai planuos temai, o kalbininkai – savaitei ar dviem.
Planavimas priklauso nuo mokytojo patirties, moksleivių amžiaus ir pasirengimo, mokomojo dalyko, jam skiriamo pamokų skaičiaus ir daugelio kitų veiksnių.

Metų planas
Koks planavimo metams tikslas?
Metams į priekį planuojami bendri programos metmenys, numatoma jos seka ir tolygus paskirstymas laike. Sutvarkoma ir iš anksto užsakoma reikalinga mokymo(si) medžiaga, priemonės. Kadangi Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose ugdymo turinys pateikiamas dviem klasėms, planuojant reikia numatyti, kaip turinys bus padalijamas dviem metams.
Kuo remtis planuojant metams?
Mokytojui svarbu turėti bendrą informaciją apie moksleivius, pavyzdžiui, apie jų mokymosi
motyvaciją, specialiuosius poreikius, naujokus ir kt.
Mokytojas privalo vadovautis Bendrosiomis programomis ir iłsilavinimo standartais, Bendraisiais ir mokyklos ugdymo planais. Mokytojui reikia žinoti, kokie yra mokykloje prieinami mokymosi šaltiniai, pavyzdžiui, vadovėliai, knygos bibliotekoje, kompiuteriai ir kt., ir ką būt.ų galima užsisakyti papildomai. Būtina atsižvelgti į mokyklos darbo planą. Planuoti mokytojui padeda ir jo turima patirtis.
Kaip ušrałyti metų planą?
Metų plane, kuris dažnai vadinamas teminiu planu, užrašomi tik bendrieji programos apmatai –
mokomojo dalyko temos ar kurso dalys, apytikslis joms skiriamas laikas. Metų plane reikėtų palikti vietos koregavimui.
Koks metų planas yra geras?
Planas turi būti paprastas ir aiškus, programos metmenys išdėstyti iki metų pabaigos, pradžia
detalesnė, o toliau paliekama daugiau vietos pataisoms. Turi matytis, kad plane nužymėti programos metmenys padės siekti valstybės ir mokyklos dokumentuose iškeltų tikslų.

Trimestro ar pusmečio planas
Koks planavimo trimestrui ar pusmečiui tikslas?
Programos metmenys detalizuojami trimestrui ar pusmečiui. Suderinamas tvarkaraštis, kad jis padėtų siekti mokytojo ir mokyklos ušsibrėžtų tikslų, pavyzdžiui, susitariama dėl projektinių darbų apimties, laiko, trukmės, dėl pamokų jungimo ir pan.
Gali būti, kad visas kursas trunka tik pusmetį, pavyzdžiui, pasirenkamasis modulis arba vieną valandą per savaitę turinčio dalyko kursas suglaudintas vienam pusmečiui iki dviejų valandų per savaitę. Tokiu
atveju numatomi programos metmenys (teminis planas) kaip ir metų plane, tik łiek tiek detaliau, nes žinomas tvarkaraštis ir lengviau numatyti veiklas.
Kuo remtis planuojant trimestrui ar pusmečiui?
Pokalbiuose su moksleiviais išryškėjusiomis problemomis, jų pasiūlymais. Mokyklos tvarkaraščiu. Turimais mokymo(si) šaltiniais.
Kaip užrašyti trimestro ar pusmečio planą?
Galima papildyti ir detalizuoti metų planą. Jau tiksliai žinomas tvarkaraštis, todėl galima numatyti kai kurių veiklų laiką, pavyzdžiui, išvyką į muziejų.
Koks trimestro ar pusmečio planas yra geras?
Prasmingai detalizuotas metų planas. Tvarkaražtis padeda siekti mokymo(si) tikslų, pavyzdžiui, gali būti jungiamos pamokos, numatomi stambesni projektiniai darbai, mokymosi organizavimas
moduliais ir kt.

Temos (vientisos kurso dalies) planas
Koks temos planavimo tikslas?
Planuojant temai (vientisai kurso daliai) numatoma gerai organizuoto, kryptingo mokymosi eiga.
Atrenkamas ir integruojamas prasmingas ugdymo turinys.
Parenkami mokymo(si) metodai ir vertinimo būdai bei kriterijai.
Kuo remtis planuojant temai?
Pirmiausiai mokytojas turi remtis moksleivių gebėjimais, poreikiais, interesais, jau turima patirtimi.
Planuojama konkreti veikla pamokose turi padėti siekti bendrosiose programose iškeltų tikslų ir
išsilavinimo standartuose numatytų rezultatų.
Atsižvelgiama į turimą mokymo(si) medžiagą, mokymuisi skirtą laiką, mokymosi formas ir sąlygas.
Kaip užrašyti temos planą?
Temos plane turi būti suformuluoti aiškūs, mokymosi rezultatus numatantys uždaviniai.
Numatytos pagrindinės veiklos, mokymo(si) metodai, vertinimo būdai ir kriterijai.
Paliekama vietos pastaboms ir koregavimui.
Koks temos planas yra geras?
Nuoseklus, subalansuotas, sklandus.
Atitinka metų planą.
Keliami uždaviniai realūs, atitinka mokymuisi skirtą laiką ir sąlygas.
Iš plano matyti, kad bus žadinamas moksleivių susidomėjimas nagrinėjama tema.

Savaitės planas
Koks planavimo savaitei tikslas?
Savaitę planuoja tie mokytojai, kurių dalykui skirta daugiau pamokų, arba pradinių klasių mokytojai, siekiantys, kad pradėtos veiklos būtų reguliarios, nepertraukiamos. Savaitės plane taip pat numatomi renginiai (šventės, susirinkimai ir kt.).
Kuo remtis planuojant savaitei?
Moksleivių anksčiau atliktais darbais. Informacija apie renginius.
Mokytojui reikia žinoti, kokia bus reikalinga ir yra prieinama mokymo(si) medžiaga, priemonės ir kiti ištekliai.
Kaip užrašyti savaitės planą?
Užrašomi veiklos, renginių pavadinimai ir numatytas laikas (pamokos, išvykos, šventės ir kt.). Visa tai gali būti įrašoma į metų ar kitą ankstesnio etapo planą.
Koks savaitės planas yra geras?
Aiškus, ižbaigtas ir lankstus. Numatomos laiko ribos, laikomasi savaitės tvarkaraščio.
Atiti.nka anksčiau iškeltus tikslus.

Dienos ar pamokos planas
Koks dienos ar pamokos planavimo tikslas?
Klasės erdvė ir priemonės parengiamos mokymuisi. Patikslinami dar neapibrėžti veiklos komponentai, derinami paskutiniai pakitimai.
Moksleiviai parengiami dienos ar pamokos veiklai.
Kuo remtis planuojant dieną ar pamoką?
Medžiaga, kurią rengiamasi naudoti laiku, skiriamu veiklai. Klasės moksleivių pasirengimu ir
nusiteikimu.
Kaip užrašyti dienos ar pamokos planą?
Planas gali būti parašomas lentoje ir aptariamas su moksleiviais.
Apie pamokai skirtą medžiagą ir priemones nerašoma, jos tiesiog parengiamos ir sutvarkomos iš
anksto.
Gali būti papildomas ir detalizuojamas ankstesnio etapo planas, pavyzdžiui, metų ar temos. Mokyklos bendruomenės susitarimu ar mokytojo nuožiūra gali būti rašomas detalus pamokos planas.
Visais atvejais svarbu, kad mokytojui ir moksleiviams būtų aiškūs pamokos uždaviniai, laukiami rezultatai ir vertinimo kriterijai. Mokytojas turi numatyti tinkamus metodus ir priemones łiems uždaviniams pasiekti bei būdus moksleivių norui aktyviai dalyvauti pamokoje sušadinti.
Koks dienos ar pamokos planas yra geras?
Aiškūs, suprantami ir realūs pamokos uždaviniai ir vertinimo kriterijai. Išbaigti paskutiniai sprendimai dėl medžiagos, metodų ir priemonių parinkimo. Moksleiviai įtraukiami į mokymosi veiklą.
Mokytojams būtina tartis ir derinti savo veiksmus tarpusavyje, nes visi jie moko ir ugdo VIENĄ
vaiką. Siekiant laiduoti mokymosi tęstinumą ir pažangą, mokykloje būtina derinti mokymo(si) ir
vertinimo būdus paralelėse klasėse ir einant iš klasės į klasę. Planuojant ugdymą savo nuomonę turėtų išsakyti moksleiviai ir jų tėvai.
Tačiau planavimo derinimas neturėtų sukelti mokytojo ‚susvetimėjimo— su savo darbo planu.
Mokytojas turi turėti galimybę planuoti sau, o ne kitiems, rałyti plane tai, ko jam pačiam ar jo
moksleiviams reikia, o ne ko reikia tikrintojui. Mokytojui reikalinga pagalba ir patarimai, o ne
kontrolė.

UGDYMO TURINIO PASIRINKIMAI: PROFILINIS MOKYMAS

Profiliavimo kaip ugdymo sistemos tikslas yra labiau individualizuoti ugdymą, sudaryti
moksleiviams sąlygas įgyti nuodugnesnes ir kryptingesnes žinias, išugdyti bendruosius bei
specialiuosius gebėjimus, tikslingai orientuotis į pasirinktą profesinės veiklos ar tolesnių
studijų sritį, sparčiau socializuotis. Švietimo reformos dokumentuose profiliavimas plačiąja
prasme suprantamas kaip pasikeitusius švietimo uždavinius atitinkanti ugdymo
individualizavimo, diferencijavimo ir integracijos vienovė.
Profilinis mokymas rodo, ar ugdymo turiniu realizuojami valstybės iškelti asmens
ugdymo tikslai, leidžia patikrinti, ar ugdymo turinys pakankamai mobiliai prisitaiko prie
naujų turinio organizavimo struktūrų. Bendrojo lavinimo profiliavimas yra efektyvi priemonė
siekiant aukštesnių visuomenės vidurinio išsilavinimo rodiklių. Profiliavimo esmė – galimybė
moksleiviui pačiam rinktis mokymosi būdą. 1998 metais patvirtintas profilinis mokymo modelis keletą metų buvo eksperimentuojamas bei koreguojamas. Visuotinis profilinis mokymas įvestas 2000 metais. Jis įgyvendinamas bendrojo lavinimo mokyklose nuo vienuoliktos klasės (3 gimnazijos klasės, profesinės mokyklos pirmo, antro kurso). Pagrindinės mokyklos 9–10 klasėse ir gimnazijos 1–2 klasėse moksleiviai kryptingai rengiami pasirinkti profilį, skatinami kuo visapusiškiau išbandyti jėgas ir geriau suvokti savo polinkius, gebėjimus ir siekius.
Profilinis mokymas mažina atotrūkį tarp akademinės bendrojo lavinimo krypties ir
profesinio mokymo, neskatindamas per ankstyvos moksleivių specializacijos.
Profiliavimas – tai tam tikras mokymo diferencijavimo tipas. Jo esmė yramokymo diferencijavimas atsižvelgiant įmoksleivių siekius, polinkius, gebėjimus,
sudarant jiems galimybes pasirinktimokymosi kryptį atitinkančius dalykus bei skirtingus jų
kursus. Jis įgyvendinamas moksleivius suskirstant į gana pastovias grupes, atsižvelgiant į jų
siekius bei pajėgumą. Sudaryta grupė mo.kosi to ar kito dalyko pagal vieną iš keleto alternatyvių skirtingo sudėtingumo programų, kurios tarpusavyje skiriasi tikslais, turiniu, mokymo metodais ir pasiekimų reikalavimais. Mokant profiliuotai, kai kurie mokomieji dalykai gali būti iš viso nedėstomi. Profiliavimo modelyje numatyta, kad vidurinį išsilavinimą teikiančios mokyklos (ar atskiros jų klasės) gali būti keturių profilių – humanitarinio, realinio, technologinio ir meninio. Profiliai gali būti smulkiau skirstomi į pakraipas. Profilinis mokymas įgyvendinamas pagal skirtingus (profilius atitinkančius) ugdymo planus, mokomuosius dalykus pateikiant skirtingo sudėtingumo ir paskirties kursais (bendruoju, išplėstiniu, tiksliniu) bei galutiniams
mokymosi rezultatams keliant skirtingus (kursų tikslus atitinkančius) reikalavimus. Kursas suprantamas kaip tam tikra logiškai išbaigta dalyko turinio visuma, skirta konkretiems ugdymo proceso uždaviniams spręsti. Kursas yra viena pagrindinių profilinio ugdymo turinio
struktūros dalių, kurią sudaro programa ir standartai. Mokomasis dalykas gali turėti bendrąjį,
išplėstinį ir tikslinį kursus, kuriems keliami skirtingi uždaviniai, tačiau ne visiems dalykams reikalingi trejopi kursai. Pakoreguotame profilinio mokymo modelyje, kuris bus taikomas 2002–2003 m. m., numatyta padidinti bendrojo lavinimo branduolį (beveik iki 60 proc.), atsisakyti tikslinio kurso, sumažinti atotrūkį tarp humanitarinio ir realinio profilių. Nustatant reikiamas proporcijas tarp atskirų ugdymo turinio dalių profiliniame ugdyme labai svarbu racionaliai paskirstyti dalykų mokymui skirtas valandas. Technologinio ir meninio profilių bendrojo lavinimo dalykų branduoliui skiriama 2 val. daugiau, profilio ugdymo turiniui ir moksleivio pasirinktiems kursams iš esmės numatyta skirti tiek pat mokymo laiko kaip ir humanitarinio bei realinio profilio. Bendrojo lavinimo branduolys yra bendras visiems mokyklų tipams, teikiantiems vidurinį išsilavinimą. Jis apima kiekvienam brandos atestato siekiančiajam privalomą vidurinės mokyklos ugdymo turinio dalį. Bendrojo lavinimo branduolys susideda iš aštuonių mokomųjų dalykų bei dalykų grupių ir privalomos visuomenei naudingos veiklos.
Bendrojo lavinimo branduolio dalykai lietuvių kalba (gimtoji arba valstybinė ne lietuvių mokyklose), matematika ir viena užsienio kalba – yra privalomi visiems moksleiviams. Ne lietuvių mokyklose kaip branduolio dalykas visiems moksleiviams privaloma ir gimtoji (mokykloje dėstomų dalykų ir bendravimo) kalba. Moksleiviai privalo pasirinkti po vieną
dalyką iš šių dalykų grupių: dorinio ugdymo, visuomenės mokslų, gamtos mokslų, menų, kūno kultūros. Svarbi sėkmingo profilinio ugdymo sąlyga – aktyvaus mokymo(si) nuostatų
formavimas ir aktyvaus mokymo(si) metodų taikymas. Privalomas profilio ugdymo turinys –
tai ugdymo turinio dalis, labiausiai atitinkanti konkretaus profilio specifiką. Ji yra bendra visiems profilį pasirinkusiems moksleiviams ir sudaro galimybę grupuoti moksleivius pagal jų
polinkius bei siekius. Profilio pakraipą lemiančio pasirenkamo ugdymo turinio paskirtis –
kryptingai konkretizuoti profilio ugdymo turinį. Jis formuojamas remiantis standartiniais branduolio dalykų kursais ir mokykloje parengtomis pasirenkamųjų profilį atliepiančių dalykų programomis. Moksleivių pasirinkti kursai – tai ugdymo turinio dalis, kurią pagal savo
individualius poreikius susidaro pats moksleivis, remdamasis standartiniais profilio ir ne profilio kursais ir mokykloje parengtomis pasirenkamųjų dalykų programomis. Siekiant išvengti
pernelyg didelių mokymosi krūvių, profilinio mokymo modelyje numatyta, kad moksleiviai 11 ir
12 klasėse gali mokytis ne daugiau kaip dvylika dalykų. 2000–2001 m. m. išplėstiniu arba tiksliniu kursu buvo galima mokytis ne daugiau kaip penkis dalykus (iš jų tiksliniu kursu – ne daugiau kaip du). Profilinis mokymas paskatino moksleivius iš anksto galvoti apie būsimąją profesiją, būsimas studijas, domėtis stojimo sąlygomis ir, atsižvelgiant į tai, rinktis profil.į,
mokomuosius dalykus, kursus ir egzaminus.
Kodėl reikėjo profilinio mokymo?
Profiliavimas atsirado iniciatyvių pedagogų, mokyklų bendruomenių dėka kuriantis gimnazijoms. Buvo prisiminta ir prieškarinė gimnazija, kurioje mokymas vyko irgi pagal tam tikras pakraipas, Europos šalių patirtis. Greitai profiliavimo privalumus pamatė ir kitos mokyklos, todėl pradėta galvoti apie kitokį, daug kokybiškesnį mokymą ir mokymąsi visiems.
Buvę mokiniai (dabartiniai studentai), jų tėvai, mokytojai turbūt atsimena milžiniškus krūvius, kai tekdavo mokytis nuo 16 privalomų iki 22 papildomai pasirenkamų dalykų. Aišku, kad visko išmokti buvo neįmanoma ir visko neišmokdavo. Tekdavo mokytis papildomai arba nusirašinėti. Dėl to mažėjo ir mokymosi motyvacija. Mokytojams taip pat buvo labai sunku derinti mokymo metodus ir reikalavimus, kai klasėje mokosi skirtingų poreikių ir labai skirtingo pasirengimo moksleiviai.
Profiliavimas ėjo kartu su kitiais reformos žingsniais – nauju ugdymo turiniu, išsilavinimo standartais. Kadangi nuo 2002 m. rugsėjo vienuoliktokai pradės mokytis pagal naujai pakoreguotas programas ir naujus išsilavinimo standartus bei vadovėlius, Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgusi į įvairių institucijų, mokytojų, moksleivių pastabas, pasiūlymus, patobulino esamą modelį.

Kokia profilinio mokymo esmė?
Moksleiviui pagrindinėje dešimtmetėje mokykloje gavusiam visų tradicinių dalykų pagrindus, 11-12 klasėje sudaromos galimybės labiau gilintis į tą sritį, tuos dalykus, kurie jam bus reikalingi artimiausioje ateityje. Moksleivis gali pasirinkti dalį dalykų, kurie formuoja tam tikrą kryptį (profilį). Pasirinktiems dalykams mokytis gali būti skiriama daugiau valandų. Šiuo metu galima rinktis vieną iš 4 profilių: realinį, humanitarinį, technologinį, menų. Daugelį dalykų privaloma mokytis visiems moksleiviams, nesvarbu, kokį profilį jis pasirinko, tačiau kai kurių kito profilio dalykų moksleivis gali nesirinkti, o pasirinktus mokytis tik pagal paprastesnę – bendrąją programą.
Profiliniu mokymu siekiama geriau paruošti moksleivį gyvenimui, suteikti jam būtinų įgūdžių, gebėjimų, pvz., valdyti informacijos srautą, t.y. ne tik ją susirasti, bet ir suprasti, mokėti kūrybingai taikyti. Kintantis visuomeninis gyvenimas, naujų technologijų atėjimas į visas gyvenimo sritis darosi neaprėpiamas mokant kaip ir anksčiau. Akivaizdu, kad moksleivių neįmanoma visko išmokyti, atsiranda poreikis nuo žinių suteikimo pereiti prie siekio išmokyti moksleivį dirbti ir gyventi toje besikeičiančioje visuomenėje, išugdyti poreikį mokytis visą gyvenimą, o ne išmokyti visam gyvenimui (dabar tai būtų pražūtis) ir atbaidyti nuo mokslo.
Be to, profilinis mokymas padeda moksleiviui dar mokyklos suole ne tik pasitikrinti, apsispręsti, kokioje aukštojoje mokykloje studijuoti, bet svarbiausia – pasiruošti studijoms. Juk anksčiau abiturientai dažniausiai buvo nepasirengę rinktis ne tik studijų programos, bet net studijų krypties, srities, tai dažnai darydavo spontaniškai, sprendimą priimdavo tik vasarą.
Kaip ir kada moksleivis turi pasirinkti profilį ? Kaip tam pasirinkimui pasiruošti?
Profilinis mokymas įgyvendinamas tik 11-12 klasėse. 9-10 klasėse – profiliavimo pradmenys. Per šiuos dvejus metus moksleivis turėtų bandyti suprasti, kokios krypties veikla jam malonesnė, kurio profilio dalykus mokytis jam maloniau, kurie geriau suprantami. Moksleiviams sudaromos sąlygos ne tik pasitikrinti, bet ir išlyginti mokymosi nesklandumus ar giliau pasimokyti kai kurių dalykų, kurie jam bus svarbūs 11-12 klasėje. Moksleivis, kurį labiau domina mokslinė, teorinė, veikla turėtų rinktis humanitarinį ar realinį profilį. O jei jam artima kūrybinė, projektinė ar darbinė veikla, bet sunkiai suprantamos teorijos, jis turėtų galvoti apie technologinį profilį. Menui gabūs moksleiviai – apie meninį profilį.
Tėveliai taip pat galėtų padėti apsispręsti renkantis profilį. Labai svarbu stebėti, kokios veiklos svarbios vaikui, kokius dalykus jis noriau mokosi, kokią papildomą litera.tūrą skaito, kokios popamokinės veiklos formos domina.
Kodėl reikėjo tobulinti jau galiojantį profilinio mokymo modelį?
Profilinio mokymo modelis (patvirtintas 1998 m.), gyvavęs 4 metus, buvo pakoreguotas atsižvelgus į atliktų tyrimų rezultatus, aukštųjų mokyklų Rektorių konferencijos, pedagogų, moksleivių siūlymus. Koreguoti reikėjo dėl įvairių priežasčių: keičiasi ugdymo turinys, pasikeitė mokyklų bendruomenių požiūris, jos geriau pasirengę tenkinti moksleivių poreikius, kita vertus, patys moksleiviai geriau pasirengę apgalvotai rinktis. Baigta brandos egzaminų sistemos reforma. Ministerija susitarė su aukštosiomis mokyklomis dėl konkursinio balo formavimo principų, dėl dalykų į atitinkamas studijų kryptis sąrašų, kurie neturėtų keistis bent dvejus metus. Taigi moksleiviai gali aiškiau apsispręsti ir būti saugesni rinkdamiesi dalykus.

Kokie esminiai pakeitimai?
Naujos redakcijos profilinio mokymo modelis yra lankstesnis, atveriantis kelią didesniam moksleivių pasirinkimui. Padidėjo privaloma visiems moksleiviams ugdymo proceso dalis – bendrojo lavinimo branduolys (buvo 50 proc., dabar – beveik 60 proc.). Vietoj trijų dalyko kursų liko du – bendrasis ir išplėstinis, atsisakyta tikslinio kurso. Tai turėtų būti dar viena prielaida moksleivių krūvių mažėjimui. Mažiau reglamentuoti profilio reikalavimai, todėl sumažėjo atotrūkis tarp humanitarinio ir realinio profilių. Moksleivis pats sprendžia, kiek jis nori gilintis į pasirinktą kryptį. Išplėstiniu kursu galima mokytis ne daugiau kaip 5 dalykus, iš jų 2 pasirenkant iš nurodyto dalykų sąrašo, o 3 renkantis nepriklausomai nuo profilio. Kitų dalykų mokamasi bendruoju kursu.
Modelyje didesnis dėmesys skiriamas informacinėms technologijoms, bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo dermei.
Pagal šį modelį nuo 2002 m. rugsėjo mėn. pradės mokytis tik vienuoliktokai, kurie, beje, nuo 1-osios klasės yra mokęsi pagal reformuotos mokyklos programas. Dvyliktokai tęs mokslą pagal buvusį modelį.

Nuo 1999m. rugsėjo 1 dienos mokykloje pradėtas profilinis mokymas 1999 – 2000 mokslo metais buvo 2 profilinės klasės: viena – humanitarinė iuolaikinių kalbų pakraipos, kita – realinio profilio tiksliųjų mokslų pakraipos. Moksleiviai mokėsi ių pasirenkamųjų dalykų: psichologijos, anglų literatūros, verslo aritmetikos, choreografijos, kompiuterinio ratingumo, dizaino, atliko projektinius darbus, rengė parodas.
2000 – 2001 mokslo metais taip pat penkios profilinės klasės: dvi humanitarinio ir trys realinio profilio. Moksleiviai pasirinko iuolaikinių kalbų, socialinių mokslų ir menų bei ekonominių ir tiksliųjų mokslų pakraipas. Mokiniams buvo pasiūlyta įvairių pasirenkamųjų dalykų, projektų ir papildomo ugdymo u˛siėmimų. Moksleiviai mokosi civilizacijų istorijos anglų kalba, sociologijos, Europos integracijos, taikomosios ekonomikos, okio pagrindų, dizaino.

2001 – 2002 mokslo metais taip pat profilinės klasės: dvi humanitarinės, kuriose mokiniai pasirinko iuolaikinių kalbų, socialinių mokslų ir menų pakraipa, ir 3 realinės klasės, kuriose pasirinko tiksliųjų mokslų, ekonominę ir technologinę pakraipas. Mokiniams sudaryta galimybė mokytis trečiosios u˛sienio (vokiečių ) kalbos, civilizacijų istorijos (anglų kalba), verslo kalbos (anglų kalba), taikomosios ekonomikos, Europos integracijos, okio pagrindų, įvairios meninės raikos.

2002-2003 mokslo metai jau ketvirtieji, kaip mokyklose taikomas profilinis mokymas. Šiais mokslo metais moksleivių pasirinkimas toks:

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS
Pamokos prasideda 8 valandą.
Spec. internatinėse klasėse pamokos prasideda 8.55 val.)

Mokykla dirba pagal 5-dienės darbo savaitės organizavimo būdą.

Mokslo metų pabaiga: 1-5 kl. – birželio 1 d., 6-9 kl. ir 11 kl. – birželio 12 d., 10 kl. – gegužės 25 d., 12 kl. – gegužės 17 d.

Nuo birželio 1 d. 6-9 ir 11 kl. mokiniai 5 dienas vykdys projektinę veiklą, 5 d. bus skirtos konsultacijoms moksleiviams, turintiems ugdymosi spragų.

Atostogos:
rudens – 200.3 spalio 27 – spalio 31 d. (pamokos prasideda 2003 11 03);
Šv.Kaledų – 2003 gruodžio 22 – 2004 sausio 2 d. (pamokos prasideda 2004 01 05);
papildomos atostogos 1-5 kl. moksleiviams – 2003 vasario 23-27 d. (pamokos prasideda 2003 03 01);
Šv.Velykų – 2003 balandžio 05-09 d. (pamokos prasideda 2002 04 13) ;
Mokslo metai 1-12 kl. skirstomi pusmečiais. Pusmetis – vasario 1 d.

Klasės į grupes dalijamos per šių dalykų pamokas: dorinio ugdymo (tikybos ir etikos 5a, 6b, 7b, 8a, 9a); kūno kultūros 8-12 kl., užsienio kalbų 5-9 kl. (jei nemažiau kaip 22 mokiniai); 4b kl. anglų ir vokiečių kalboms mokyti; technologijų 5-10 kl.; informatikos ir informacinių technologijų.
Dviejų paralelių ar gretimų klasių pagal tą pačią programą besimokančių moksleivių grupės, kuriose yra 1-9 moksleiviai, jungiamos į vieną.

Profilio pakraipos formavimas: moksleivis pats formuoja profilio pakraipą.

Maksimalus moksleivių skaičius klasėje ar mobilioje grupėje – 30 moksleivių, užsienio kalbai mokyti – 20. Minimalus moksleivių skaičius mobilioje grupėje – 5 moksleiviai. Pavieniai moksleiviai gali mokytis savarankiškai, mokytojams skyrus individualias užduotis arba diferencijuojant ugdymą pamokoje.

Minimalus privalomų savaitinių pamokų skaičius – 28, maksimalus – 32 pamokos.

Privaloma visuomenei naudinga veikla, organizuojama moksleivio pasirinktu ir su mokykla suderintu laiku 11 ar (ir) 12 klasėje, į privalomą savaitinių pamokų skaičių neįskaitoma. Jai skiriama ne mažiau kaip 30 pamokų per dvejus metus.

Moksleiviai privalo mokytis ne mažiau kaip 10 dalykų per dvejus metus. Nebaigus dalyko kurso programos laikoma, kad to dalyko moksleivis nesimokė. Maksimalus per dvejus metus moksleivių pasirenkamųjų dalykų skaičius – 12. Projektinis darbas, visuomenei naudinga veikla, civilinė sauga į maksimalų dalykų skaičių neįeina.

Moksleiviai privalo du profilio dalykus mokytis pagal dalyko programos išplėstinį kursą:
• humanitarinio profilio moksleiviai – iš lietuvių kalbos, istorijos, užsienio kalbų ir technologijų dalykų;
• realinio profilio moksleiviai – iš matematikos, informacinių technologijų, biologijos, chemijos, fizikos ir technologijų dalykų.

Moksleiviai gali rinktis ne daugiau kaip 5 dalykų programų išplėstinius kursus.

Moksleivis, dėl vienokių ar kitokių priežasčių norintis keisti profilį, privalo savarankiškai pasirengti ir atsiskaityti už kito profilio dalykų programų skirtumus ne vėliau kaip iki 12 klasės pirmojo pusmečio pabaigos arba pradėti kito profilio programas nuo 11 klasės. 11-12 kl. moksleiviai, keičiantys profilį (pakraipą, dalyką, modulį), pateikia prašymą direktoriaus pavaduotojui ugdymui ir gavę pritarimą kreipiasi į mokytojus. Mokytojai rengia individualius moksleivio ugdymosi planus skirtumams pašalinti ir įskaitoms išlaikyti.
Moksleivis negali keisti profilio, jei iš branduolio dalykų turi nors vieną neigiamą įvertinimą. Panaikinęs įsiskolinimą mokinys gali keisti profilį.

LITERATŪRA

1. Bendrojo lavinimo mokyklų 2003-2005 metų bendrieji ugdymo planai. Vilnius: Švietimo
aprūpinimo centras, 2003.
2. Ugdymo turinio individualizavimas mokykloje/Elena Motiejūnienė//Profilinis mokymas/LR
łvietimo ir mokslo ministerija. Pedagogų profesinės raidos centras. Vilnius, 2001.
3. Richard I. Arends. Mokomės mokyti. Vilnius: Margi ratai, 1998.
4. Aktyvaus mokymosi metodai: mokytojo knyga. Vilnius: Garnelis, 1998.
5. Barrie Bennett, Carol Rolheiser-Bennett, Laurie Stevahn. Mokymasis bendrdarbiaujant.
Vilnius: Garnelis, 2000.
6. Ch. Day, C. Hall, P. Gammage, M. Coles. Pradinės mokyklos ugdymo turinio vadyba. Vilnius:
Margi ratai, 1998.
7. A. Lewy. Valstybės ir mokyklos lygmens ugdymo programos. Vilnius: Margi ratai, 1998..

Leave a Comment