Atostogos atskirai?

Pernai daugiau teoriškai nei praktiškai mintijau apie atostogas kartu arba atskirai. O štai šiemet kokį antrą savo atostogų rytą nubudusi supratau, kad ir atostogauju atskirai. Be didelių dilemų, be ilgų svarstymų ar pasitarimų. Tiesiog taip nutiko. Ir nesakau, kad buvau dėl to laimingiausias pasaulio atostogautojas. Matyt per giliai manyje įsišaknyjęs noras būti kartu su tuo, kuris man svarbus.

Mintys, kaip antai, “kodėl taip suknistai nutiko?”, “kodėl nepavyko suderinti bent kelių dienų bendram poilsiui?” geras pusę ir taip minimalių mano atostogėlių nepaliko manęs ramybėje. Kaip ir nusk kriausto šunyčio veido išraiška. Ir supratau, kad dilema “kartu ar atskirai” ne būtinai yra pasitikėjimo-nepasitikėjimo klausimas. Nė minutės nekilo dvejonių, pasitikiu, ar ne. Bet visą tą laiką graužiau save, kad atostogos būtų daug gražesnės, jeigu šalia būtų jis. Tiek gražių įsivaizduojamų akimirkų sutiplo mano galvoje – galėjo būti taip, būtume praleidę laiką anaip.

Pragaištingi prisiminimai apie tai, kokia puiki buvo praėjusi vasara, kai netgi neturėjau JO, mintis tik dar pajuodino.

Visiškai teisingai – susigadinau dalį atostogų, nukreipusi mintis į tai, kas būtų, jeigu būtų.

Ir dėkui Apvaizdai, apla ankiusiai mane vieną saulėtą dieną, ir rimtu spyriu į užpakalį pažadinusiai iš savigraužos liūno. Saulė, vėjas nuo tvenkinio, gera knyga. Argi blogai taip atostogauti??? Prisiekiu, suvokusi, kiek laiko praleidau galvodama apie tai, ko nėra, ir ignoravusi tai, ką galiu patirti, siaubingai supy

ykau. Ant savęs. Ir tada visa esybe grįžau atostogauti.

Likusias dienas ilsėjausi. Maloniai, jaukiai ir taip, kaip ilgai laukiau. Mano siela atsigavo!

Ir Jums to linkiu – imti tai, kas yra, o ne liūdėti dėl to, kaip nėra ar sielotis, kaip galėtų būti. Tai – laiškas tiems, kurie patyrė kažką panašaus bet visgi nesulaukė spyrio į minkštąją. Poilsis, ramybė ir harmonija slypi mūsų galvose. Ir mažai tepriklauso nuo aplinkos palankių ar nepalankių sąlygų. Vienas ar su kompanija, susižadėjęs, ar kol kas be poros – kiekvienas galime mėgautis daugybe dalykų  BE tų, kuriuo tuo momonetu neturime.

Gerų atostogų tiems, kurie jų dar turės!

2 thoughts on “Atostogos atskirai?”

  1. saunuole,Monika! Puikus potyris ir geras pasidalijimas mintimis,kurios gal privers susivokti bent viena perskaiciusi. neisivaizduoju atostogu atskirai, bet jei jau taip nutinka – carpe diem!

    Reply
  2. Na, as visada esu atostogavusi tik atskirai ir del to save grauziu. Taip jau buvo, kad bendru atostogu neturejau. Pradejau laikyti nesavarankiskas ir netgi kvailas tas, kurios prisirisa prie antruju pusiu ar artimuju, ir derinasi atostogas, nemoka atostogauti be ju. Kuo toliau, tuo labiau sutinku su tavimi, Monika. Tavo laiskas dar karta privercia susimastyti, kad kartais iskylanti grauzima ar pavyda tiems, kurie ne vieni atostogauja, tureciau pakeisti galutinai teigiamom emocijom.

    Reply

Leave a Comment