Šiandien pas mus nedidelė šventė. Tokia tikra – su šampanu ir gėlėmis. Treji metai. Lygiai treji metai prabėgo nuo datos, kai susipažinome. Vaikštinėjau šią popietę po miestą tyliai pati sau šypsodama. Prisiminiau tą dieną… Iki smulkmenų.
Buvo šilta, nors gal truputį vėsiau nei šiandien. Švietė saulė. Atsimenu net detales. Savo megztinį, tavo megztinį… Buvo penktadienis. Paskambinai per ekonometrijos seminarą. Negalėjau atsiliepti, todėl susirašėme žinutėmis. Tradiciškai: šeštą prie bokšto.
Jaudinausi. Visada nerimauju prieš aklus pasimatymus. Tuo labiau, kad viskas atrodė šiek tiek neprotinga: juk buvai žymiai vyresnis! Laukiau svarstydama, kad verčiau jau būčiau likusi namuose… Nesu linkusi rizikuoti, todėl situacija mane erzino.
Prie bokšto atėjau pirma. Paskambinęs pasakojai, kad šiek tiek vėluosi (vėliau įsitikinau, kad tai viena didžiausių tavo ydų). Balsas nuteikė maloniai. Gana žemas. Man tai asocijuojasi su vyriškumu. Smalsus ir entuziastingas tonas. Mmmm… Gal ir gerai, kad atėjau…
Po keleto minučių jau vaikštinėjome senamiesčio gatvėmis. Kalbėjomės kažką nereikšmingo – kaip visada per pirmą aklą pasimatymą… Slapta vis nužvelgdavau tave. Atrodei gerokai jaunesnis nei sakei. Lieknas kūnas nelabai derinosi su sunkia vyriška eisena, užtai juodi banguoti plaukai tobulai derėjo prie pailgo veido. Visai simpatingas. Gal ir norėčiau, kad mane kada pabučiuotų… Ne šiandien, žinoma, kada nors…
Gėrėme arbatą rytietiškoje kavinėje. Padoriu atstumu vienas nuo kito. Dabar taip keista atsiminti. Nežinojau, net neįtariau, kad praėjus pusmečiui nenorėsiu atitraukti nuo tavęs rankų… Tavo elgesys man buvo mįslingas. Mačiau ženklų, kad patikau, tačiau nebuvau tikra, kad pažintis turės tęsinį… Tik kai vežei mane namo ir įsukome į kiemą, mano veidą užliejo nuoširdi šypsena. Buvo taip miela, kai sutrikęs veblenai, jog norėtum mane pakviesti kur nors į kiną ar šokius. Buvo iš tiesų beprotiškai miela… Stengeisi, žodžiai nesirišo, matyt bijojai, kad pasakysiu „ne“. O mano širdelė džiaugsmingai suvirpėjo… Nieko rimtesnio tą dieną iš mūsų pažinties nesitikėjau, bet buvo malonu žinoti, kad tas vieno vakaro neįprastas pasimatymas su tokiu mielai keistu žmogumi bus ne paskutinis…
„Susiskambinsim“ – pasakiau atsisveikindama. Susiskambinom…