Fantazijos vasarą prisiminus


Dievo akis, nukritusi į žemę. Mėlynai žiūrėjo į dangų visą tvankią dieną. Sudrumstė tiktai debesies šešėlis ir vaikų krykštavimas. Mažos valtelės plukdė dideles viltis. Turistai praplaukiantys garlaiviu fotografavo ant prieplaukos besideginančią merginą. Prakaito lašeliai ant įdegusio kūno. Tanatas, nuleidęs kojas nuo liepto į vandenį. Ešerys, nardantis tarp seno medžio kamieno. Maža idilė. Maža karšta diena su dangaus angelais, besikarstančiais blakstienomis po tamsiais akiniais. Įsimylėjusi vasaros kaitrą. Ir skaidrų ežerą. Jis žiūrėjo į mane visą dieną. Mano maža maža idilė, iš kurios grįžau namo. Už manno lango trankosi žaibai. Lyg artėja, o gal tolsta. Tobulos karštos vasaros dienos su trankiai šlapiais vakarais. Perlipau per save, gulinčią ant liepto, kad rytoj pabandyčiau išgelbėti viltį, kuri tuoj nutekės į kanalizacijos vamzdį, jei nespėsiu ištiesti jai rankos. Kaip voras, įkritęs į kriauklę. Jo kojos slysta, jis negali pasprukti ir tyliai nebyliai numiršta, kai susiruošusi plauti nešvarias lėkštes atsuku čiaupą. Nueinu neatsisukdama sugriovusi jo mažytę idilę..

Maži maži vasaros malonumai, iš kurių susideda pilnatvė. Murkiantis katinas. Šviežios braškės su plakta grietinėle. Daug dauug krevečių su citrina. Ką tik nupjautos žolės kvapas. Šaltas alus ir drungnas sidras. Salotos verandoje ir moliūgai sode. Laistymasis vandeniu karštą popietę. Didelis salotinis pripučiamas fotelis. Žaidimas šachmatais po medžiu. Pasivaikščiojimas šiltą vasaros rytą. Žvėrynas, kurį siaubingai pamėgau. Mano pla

aukai, kvepiantys vyrišku šampūnu. Juokas ir žaidimai. Ramios šypsenos. Atgaivinantis miegas. Tokia mano vasara. Pavydėkit. Mes turim teisę gyventi kreivai.

Man iš vakarų vėl pateka saulė. O kai kalbu, žodžiai iš pravertų lūpų išskrenda drugeliais. Saldu burnoje nuo persūdyto maisto. Jie atėjo. Šitie vasaros vakarai neišvengiamai atėjo. Tik viskas visada ne taip, kaip tikėjomės. Tarp principų ir prisitaikymo. Šią vasarą aš būtinai perskaitysiu gerą knygą. Ir pabučiuosiu jūrą. Ir pasakysiu tau, kad aš labai labai. Obelys jau užmezgė obuoliukų. Šiemet bus geras derlius. Nuo obelų žydėjimo iki pradės kristi pernokę obuoliai. Kartais žinom daugiau nei derėtų. Tai vadinama intuicija. Tai prakeiksmas iš aukščiau. Stiprus stiprus gali būti noras pasiduoti. Sunkus sunkus gali būti miegas susipykus. Kodėl jie uždaro laukinius paukščius į narvus?

19 thoughts on “Fantazijos vasarą prisiminus”

  1. Pakvipo viziju pasauliu 🙂 idomus irasas 🙂 keistas, mistiskas, ne visur rislus…bet patrauklus! Saunu!

    Reply
  2. Paskaiciusi paziurejau pro langa – puga… O juk jau kovas! Ir tada as supratau, kaip is tiesu ilgiuosi vasaros. Stipriai stipriai, labai labai. Visa sirdimi ilgiuosi vasaros.

    Reply
  3. Todel ir verta paskaiciuoti pinigelius ir skristi pirmu pasitaikiusiu lektuvu i siltus krastus. Kad paragautume vasaros dar anksciau, nei ji spes ateiti. Tada laukimas daug mielesnis. Taip, zinau – ne visi turi tam pinigu. Ir as ju neturiu! Bet nusprendziau sio menesio alga skirti kelionei.. Nors ir nezinau, is ko gyvensiu gryzusi 🙂

    Reply
  4. …nuostabu, tie prisiminimai tiesiog užburia…Aš irgi labai pasiilgau vasaros, man jos visada trūksta…karštos saulės, besiplaikstančių nuo šilto vėjo plaukų, įdegusio kūno kvapo, atgaivinančio ežero, ar jūros vandens…svajoju ir nežmoniškai laukiu…

    Reply
  5. Pagalvojau, kad man turbūt nėra gražesnio vaizdo už vandens lašelius ant įdegusio kūno… [Agnė]

    Reply
  6. Klausiu saves,kodel mes tokie jautrus isorei?Ziema-vasara,ruduo-pavasaris,siluma-saltis,sviesa-tamsa?Juk esam tokie dideli ir stiprus, kaip mazi ir gleznus zolytes daigeliai,besikalantys per asfalto sarvus.Mes trapus ir glezni,todel kiekvienas siltas prisiminimas ar siluma nukreipta i mus(ir visai nesvarbu kokioje ji formoje)susildo musu sieleles,augina mus.Mes tarsi suzvarbes klajoklis,uzejes arbatos.Aciu autorei uz matyma,uz jautruma..

    Reply
  7. Esi jauna, o is kur tas gilus isgyvenimas, reiskiantis, kad tiek daug jau patirta… Gal tai intuicija, o gal zvelgimas i pasauli daug vyresnio zmogaus akimis… SEKMES. Asta.

    Reply
  8. Kur dingo pavasaris…? Ypač ankstyvas… Vasara lyg sambos šokėja šaukianti ekstazėje… O pavasaris….. Špokaitė "Gulbių ežere"…
    Ta įtampa ore, tas jausmas, kad viskas tuoj prasidės…
    Kaip tik dabar, kol neišlindo visi geliantys parazitai, kol paukščiai dar čiulba, o ne ėdasi ir maitina vaikus, kol akis dar nepriprato prie apnuoginto kūno….. pasiimsiu puodelį kavos, kvapnų cigarą, atsisėsiu mažos kavinukės verandoje ir…palauksiu savo pirmosios jos…ne, tiksliau pirmųjų jų – nepamirštamų, gaivinančių, žadinančių, kankinančių apnuogintų kojų….:)))
    jei po mirties galėčiau rinktis tarp šviesos tunelio gale ir atsargiai žengiančių moters kojų, likčiau amžinoje tamsoje….:)))
    Su pavasariu, Agne. 🙂

    Reply
  9. Miela Agne, jauciu, kad sia vasara daug kas is to, ka tu vadini ,,fantazijomis'' virs realybe.Juk anot taves -gyvenimo tiek daug.Todel linkiu geru potyriu ir lauksiu nauju kurybiniu vaizdeliu.Asta.

    Reply
  10. Egi, man vis dar gili paslaptis, kuo vyrus taip užburia moterų kojos… Aš pati neatsispiriu vyriškiems pilvukams. Tobulai plokštiems 🙂 Kai jie pasiražydami iškelia rankas ir marškinėliai atidengia bambą 😉 [Agnė]

    Reply
  11. Miela Asta, vasara vis dar atrodo tokia tolima… Šiandien vėl lyja. Saulė švieti tik vieną dieną. [Agnė]

    Reply
  12. Kažkas ne taip… Taip lyg kažko trūksta… Tarsi lytu ir lašai neskambėtų… tarsi šviestų ir nešildytų…. Mielosios, Agne, Indre… sugrįškit iš tos vasaros greičiau….:))))

    Reply
  13. Aš čia. Mano padangėj šiandien liūdesys, nes vėl pasnigo… Šiandien viena iš tų sunkių dienų, kai negaliu prisiversti pradėti dieną. Sėdžiu sustingusi vis dar su pižama. [Agnė]

    Reply
  14. Agne, kodel negali pradeti dienos?gal kas nutiko dar be sniego:(
    kada lngviau kurti:kai gera, smagu, ramu ant sirdies, ar atvirksciai- sunku…?
    (pavasario feja)

    Reply
  15. Tiesiog kartais nėra jėgų ir reikia baisiai daug pastangų atlikti veiksmą. Kurti visada atsiranda noras, kai apima giedras liūdesys. Kai gera, norisi tiesiog BŪTI… [Agnė]

    Reply

Leave a Comment