UKRAINIEČIŲ MUZIKA: NUO 7 IKI 10 DEŠIMTMEČIO(PATCHWORK MENO BANDYMAS)
Periodas: 7-10 dešimtmečiai. Beje, jo visai nesinori vadinti “periodu”, čia netinka žodžiai “periodiškumas”, “loginis ryšys”, “evoliucionavimas”… Šiaip sau “laiko skiautės” – tankesnės ir retesnės, tuščios, įplėštos, susiūtos ar visai sudraskytos… Pergyvenus tiek įvairiai veikusių srovių, “nesuderintų” laike ir erdvėje judesių, jos užsispyrusiai “nesusivynioja į ritinėlį” ir nesukuria būtinos “sustingusios architektūros”…
Štai kai kurios iš jų:
Kijevo šestedesiatnikai
Mėgstama ukrainiečių muzikologijos tema: nepateisintos viltys turėti šiuolaikinę nacionalinę mokyklą… V. Silvestrovas ir L. Hrabovskis – stichiškumas ir struktūriškumas, slaviškas jautrumas mistinei patirčiai ir europietiškasis pozityvizmas… štai ji, subalansuota “pirminė struktūra”, potencialiai turėjusi nepaprastai galingą pervartų užtaisą… Šalia O. Balakauskas, V. Hodzeckis, V. Zacharovas, V. Guba…Vienintelė karta, iš tikro turėjusi Mokyklą ir Mokytoją (Kijevas, B. Liatošinkis, A. Revuckis) ir todėl ryžtingai linkusi (tipiškai – ukrainietiška!) į autodiktatą (partitūrų! įrašų! vakarietiškiausių! daugiau!), kuris atgims tik 9 dešimtmečio viduryje. Beje, visa kas gyva yra netvirta ir trapu… 8 dešimtmečio viduryje moderno dvasia jau buvo paprasčiausias anachronizmas, istorijos klaida… mitas… Šestedesiatnikų vedliai atsiskyrė nuo pasaulio…Jų muzikinių erdvių platumose anas laikas – būtina, bet jau seniai nugyventa gyvenimo dalis.
Folklorinė banga Nr. …
Ukrainiečių muzika visuomet garsėjo polinkiu į chtoniškąjį kūrybos pagrindą. Nors dėl iškilmingai apdovanoto titulu “Ukrainiečių nacionalinės muzikos įkūrėjas” folkloristo-mėgėjo M. V. Lysenkos (kaip? viskas prasidėjo tik prieš 100 metų? juk tai beveik kino amžius!) kilo abejonių, trauka prie “kompozitoriaus įkvėpimo šaltinio” visuomet buvo labai stipri. Tiesa kompozitoriai šiuose šaltiniuose dažniau matydavo savo atvaizdą, visiškai nekreipdami dėmesio į “medžiagos prigimtį”, jos žanrines, regionines ir ypač tembrines charakteristikas…
Mūšis už folkloro pavergimą “iš už miesto mūrų” visgi buvo sėkmingai pralaimėtas, jaunieji kompozitoriai 9-ojo dešimtmečio pradžioje jei ir “naudojo” folklorą, tai tik pagarbiai, autentišku pavidalu, nesikišdami (prisimink STIMMUNG!) ir dėmesingai klausydami…Ukrainietiškas neoromantizmas(patvarus muzikologinis žodžių derinys, visų pirma besikėsinantis į E. Stankovičiaus, O. Kyvos ir tam tikra prasme V. Silvestrovo kūrybos “įsisavinimą”)
Ypatingas kompozitorių nepasitikėjimas neaiškiu “čia ir dabar”, bandymas “sąlygoti” savąjį raštą tam tikru kontekstu, “giliaprasmiškai”, atsirado netrukus po “avangardo žlugimo”…Didieji iki-modernistiniai stiliai (barokas, ankstyvas ir vėlyvas klasicizmas) “virtualiai fundamentaliai” ar kaip paprasčiausios citatos įvedamos daugelio kompozitorių kūriniuose (postmodernios epochos Europos centras…). Tačiau “nacionaliniu” pasirinkimu tapo romantizmas (vėlyvasis), juk “lyrinių dainų melosas” taip “autentiškai” pasiduoda romantiniam perdirbimui…
kažkas tokio apskritai be pavadinimo…
… autentiškos pilkos sienos, į kurias iki tam tikro laiko mondrianiškai bandė įsižiūrėti kompozitoriai, turėjo neblogas akustines savybes, tačiau tai buvo “uždaras kambarys” (klaustrofobija!)…“Atvira erdvė”, landšaftas, geografija be abejo lemia dabartinio “jaunojo kompozitoriaus” įvaizdį:pavargęs megapolis Kijevas (kur viskas, beje, dar įmanoma),europietiškasis Lvovas (kasdienis autobusas į Paryžių!),Viduržemio jūros Odesa, “neutralus, kosmopolitinis” Charkovo (buvusios sostinės!) peizažas… O Mokyklos ir Mokytojo nostalgijos “nuo muzikos klausymo apskritai”, bibliotekos, krūvos partitūrų, CD plejerio, meistriškumo klasės pas Europos Metrą, beveik nejusti …
P.S. Web-puslapių ieškotojams:informacijos apie šiuolaikinius Ukrainos kompozitorius galima rasti pagal festivalių Kiev-Musikfest, Kijevo sezono premjeros, Jaunųjų muzikos forumas, Dvi naujos muzikos dienos ir naktys Odesoje, šiuolaikinės muzikos festivalio Lvove “Kontrastai” koncertų programų medžiagąG.Gavrilecas, J.Haydnas, V.Hodziackis, J.Homelska, L.Hrabovskis, O.Grinberg, V.Guba, V.Gubarenko, O.Hugel, M.Denisenko, L.Dyčko, V.Žuravickis, A.Zagajkevič, V.Zagorcev, S.Zažitko, J.Iščenko, V.Kaminskij, I. Karabic, J.Cage, V.Kirejko, O.Kozarenko, O.Kostin, L.Kolodub, O Krasotov, J.Laniuk, V.Larčikov, S.Lunjov, G.Liaščenko, I.Nebesnyj, A.Nikodemovič, G.Ovčarenko, V.Poljova, S.Piliutnikov, V.Runčak, L.Samodajeva, V.Silvestrov, M.Skorik, E.Stankovič, B.Stronko, M.Stepanenko, K.Cepkolenko, K.Stockhausen, I.Ščerbakov, O.Ščetinskij… – Viršun