MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA
MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA
EDUKOLOGIJOS IR SOCIALINIO DARBO FAKULTETAS
PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS KATEDRA
EGLĖ BALTRUŠAITIENĖ
Ikimokyklinio ugdymo pedagogikos ištęstinių studijų programos
1 k.IP12IS gr. Studentė
MUZIKINIO UGDYMO SISTEMOS IR MUZIKINIO UGDYMO METODAI IKIMOKYKLINĖJE ĮSTAIGOJE
SAVARANKIŠKAS DARBAS
Darbo vadovė: lekt. A. Turūtaitė
Marijampolė
2013
TURINYS
ĮVADAS
Niekas taip nesmelkia jausmų, kaip muzika.Tai pastebėjo dar senovės Egipto žyniai.Šventyklose jie tam tikrais sąskambiais gydydavo ligonius.Stebuklingą muzikos poveikį nuo seno pripažino ir senovės graikai.Žymusis jų dainius Orfėjas, anot amžininkų, savo lyra priversdavo nurimti, sutaikyti žmones, žvėris ir visą visatą, o jo sekėjas mąstytojas Pitagoras (540-500m.pr.Kr.)muzika gydė sunkius ligonius.To meno mokėjo ir senovės Romos žyniai. https://www.mokslai.lt/referatai/referatas/muzikos-poveikis-zmogui.html
Vaiko siela – tai jautraus muzikanto siela. Joje stipriai įtemptos stygos,ir jeigu jūs mokėsite prisiliesti prie jų – suskambės kerinti muzika. V. Suchomlinskis. http://mintys.lt/dziaugsmas/apie-muzika
Jau kuris laikas Lietuvoje populiarėja muzikos pamokėlės vaikams. Muzikos užsiėmimai siūlomi net dar negimusiems kūdikiams. Ar verta? Kokia muzika mažyliams naudinga? Kokia nauda vaikui? Kaip sudominti vaiką muzika? Kokius muzikos metodus taiko ir naudoja ikimokyklinio ugdymo įstaigos? Vius šiuos klausimus ir stengsiuosi išnagrinėti šiame darbe.
1. KAS YRA MUZIKA
„Muzika yra viena iš meno formų. Kaip ir kitos meno formos ji turi galią priversti tave kažką jausti arba apie ką nors susimąstyti. Muzika galbūt net labiau įtaigesnė nei kuris kitas menas, nes gali pasiekti tą mūsų esybės dalį, kurios nei puikus paveikslas, nei jausminga knyga negali pasiekti. Viena muzika gali pakylėti mūsų jausmus ir mūsų kojos ims šokti, o kita, atvirkščiai, nuramins ar net atneš liūdesį. Kai kurie muzikos kūriniai yra labai agresyvus, o tekstai pikti, slegiantys, ir mus priverčia susitapatinti su tuo, ką autorius jautė, kai rašė tą dainą.“ http://mintys.lt/dziaugsmas/apie-muzika
Viena aišku, muzika aktuali žmogui tampa tik tada, kai žmogus ją pradeda domėtis, stengiasi savo klausos ir proto juslėmis nutverti muzikos bangą.Ieškodami savos muzikos privalome rinktis ne tą muziką, kuri patinka populiariajam, protingajam x, bet malonią mums.Muzika, kylanti iš vidinio grožio potyrio, turi ir leisti pailsėti protui ir būti jam nuolatinis uždavinys kaip filosofinė knyga arba eilėraštis, kiekvieną kartą atvertus atskleidžiantys ką nors nauja. Ž. Vareikis http://mintys.lt/dziaugsmas/apie-muzika
Kaip rašo B. Asafjevas, muzika – garsinis realaus pasaulio atspindys. Joje girdisi gyvoji kalba – sujaudintas ar ramus pasakojimas, klausimas, atsakymas, kvietimas. Albina Katinienė, Aldona Vaičienė Muzika vaikų darželyje 2001
Muzika – neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis, tai specifinis žmonių bendravimo būdas ir procesas. Muzikos svarba labai didelė ir įvairi. Muziką pagimdė žmogaus poreikis grožiui, meniniams pergyvenimams, noras gėrėtis ir džiaugtis. Tačiau muzika ne tik tenkina žmogaus poreikius, ji turi nepaprastai didelę reikšmę ir jo auklėjimui, estetinių pažiūrų, jausmų, meninio skonio ugdymui, dvasiniam turtinimui, asmenybės formavimuisi. Gera, tikrai meniška muzika taurina žmogų, ugdo jį morališkai, doroviškai, lavina vaizduotę, atmintį, moko dvasiškai susikaupti, įsigilinti į savo vidinį pasaulį, į gyvenimą žiūrėti kūrybiškai, gėrėtis ir džiaugtis, skatina būti geresniu. http://mintys.lt/dziaugsmas/apie-muzika
Apibendrinimas:Žmonės kurie klauso, domisi muzika yra daug kūrybingiškesni.Muzika padeda ugdyti žmogaus atmintį.Mėgstamos muzikos klausymas suteikia žmogui energijos, jo kūnas jaučia komfortą, pasitenkinimą, ramybę.Muzika tai atgaiva kūnui ir sielai.
2. MUZIKOS NAUDA
Muzika ne tik auklėja, bet ir lavina žmogų. Muzikavimas, kokia bebūtų jo forma, reikalauja tikslios reakcijos, mąstymo, judesių koordinacijos. Nėra nė vienos disciplinos, kuri taip idealiai tiksliai mokytų suvokti laiko trukmę, garsų aukštį, tūkstančius garsų spalvų, dinaminę jų įvairovę. Tai žmogų daro jautresnį, pastabesnį kasdieniniame gyvenime, moko susikaupti, įsiklausyti į subtiliausius gamtos ir gyvenimo reiškinius, nepraeiti abejingai pro mus supantį nepaprastai įvairų ir spalvingų garsų pasaulį. Pagaliau pats brangiausias žmogaus turtas yra balsas, o dainavimas ypač jį lavina, stiprina, ugdo gražią ir melodingą kasdieninę kalbą. http://mintys.lt/dziaugsmas/apie-muzika
Muzika – puiki priemonė, padedanti žengti pirmuosius žingsnius tobulėjimo link. Muzika duoda tai, ko negali duoti niekas kitas. Vyrauja požiūris, kad neturintiems talento neverta net pradėti. Bet pradėti visada verta. Kuo anksčiau – tuo geriau. Nustatyta, jog muzikos emocinis poveikis yra triskart didesnis už literatūros ir penkiskart už vaizduojamosios dailės poveikį. Smegenis stimuliuoja vien tik pasyvus muzikos įsivaizdavimas. Studentai, kurie mokosi muzikos, yra 50 procentų imlesni už kitus. Muzika stimuliuoja visas žmogaus biologines funkcijas ir labiau negu kita veikla ugdo jausmus, formuoja estetinį skonį. Muzika – veiksmingiausia priemonė gamtos, žmonių meilei ugdyti bei skatinti atlikti naudingus ir gerus darbus. Muzikos poveikiu yra ugdomas nuoširdumas, jautrumas, taurumas, grožio siekimas. Išlavinta muzikinė klausa padeda bendrauti su kitais žmonėmis. Tik gerai girdint kito žmogaus kalbos intonacijas, įvairius jos niuansus, įmanoma tiksliai įvertinti bendravimo partnerio dvasinę būseną, jo gerus ar blogus ketinimus. Muzika daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį. Vienas svarbiausių muzikos ugdomųjų paskirčių – skatinti teigiamas emocijas. Teigiami jausmai skatina, žadina teigiamas mintis, teigiamos mintys – teigiamus darbus. Muzika yra geriausia ramintoja, geros nuotaikos žądintoja, nervinės įtampos slopintoja. Mokslininkų nustatyta, kad menas daro įtaką įvairiais lygmenimis : fiziologiniu (pastebimi širdies, kvėpavimo, ir kiti pokyčiai, psichologiniu socialiniu ir dvasiniu požiūriu. http://www.lev.lt/lt/painimas/sveikata/954-doms-straipsniai/1113-muzikos-taka-vaiko-vystymuisi.html
Muzika žmogų veikia ypatingai. Mokslininkai įsitikino, kad muzika padeda susikoncentruoti ir susitelkti, įveikti sunkius gyvenimo etapus, pasiruošti svarbiems egzaminams bei atsikratyti streso. Ne vienas tyrimas yra įrodęs, kad klausantis muzikos yra veikiamos net kelios smegenų sritys, atsakingos už atmintį ir vaizduotę.
Psichologijos profesorė Victoria Williamson sako: „Mūsų organizmas įvairiai reaguoja į muziką. Tyrimai įrodė, kad muzika žmogui atneša tik naudą. Pavyzdžiui, neseniai Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad yra ryšys tarp muzikos ir tos smegenų dalies, kuri suteikia malonumą valgant ar mylintis.
Muzika yra efektyvus vaistas žmonėms, kenčiantiems nuo protinių sutrikimų. B. O‘Connel sako: „Muzikos terapija labai paplitusi gydant protinius susirgimus. Ji turi gydomųjų savybių. Muzika žmonėms, turintiems protinę negalią, padeda pasakyti tai, ko jie negali pasakyti žodžiais.“ http://www.alfa.lt/straipsnis/13487659/Muzikos.nauda.musu.sveikatai=2012-01-09_12-28/
Daugelis yra skaitę populiarius straipsnius apie tai, kad Volfgangas Amadėjus Mocartas yra vaistas nuo visų ligų, arba kad skirtingi muzikos instrumentai gydo skirtingus žmogaus organus. Dažnai pasirodo straipsniai ir apie tai, kaip teigiamai klasikinė muzika veikia naujagimius. Įrodyta, kad vaikai, kurie nėštumo metu nuolat girdėjo muziką, vėliau turi muzikinių gabumų, būna linkę tiek į humanitarinius, tiek į tiksliuosius mokslus.Muzikos terapija naudinga daugeliu aspektų. Visų pirma paciento atsipalaidavimu, tiek teigiamų, tiek nelabai prisiminimų sužadinimu, emociniu ir fiziniu asmens aktyvinimu, savistabos žadinimu, savo vertės ir pasitikėjimo skatinimu. Žinomas ir relaksacinis muzikos poveikis žmogaus organizmui, kai susireguliuoja širdies veikla, kraujospūdis, kūno temperatūra. http://www.priekavos.lt/kaip-gydo-muzika/
Apibendrinimas:Tinkamą muzikos klausymą specialistai gali panaudoti kaip vaistą. Kitaip tai galime pavadinti nemokama homeopatija.Muzika gali nuraminti, gali sukelti teigiamas, o kartais ir neigiamas emocijas.Ji padeda lavinti atmintį, padeda tobulinti bendravimą.Muzikos pagalba lengviau mokytis kalbų.Muzikos klausymas dirbant pakelia nuotaiką ir padidina darbo našumą.
3. KAIP VAIKĄ SUDOMINTI MUZIKA
Vos gimus kūdikiui tėvai pradeda rūpintis ne tik gero darželio, mokyklos paieškomis. Atžalų auklėjimu besidomintys gimdytojai jau nuo pirmųjų vaiko dienų stengiasi visapusiškai ugdyti jo meninį ir estetinį pojūtį, lavinti jį fiziškai.Tokį tempą diktuoja laikas. Japonijoje mažųjų meniniai, muzikiniai gabumai ugdomi nuo metų dvejų. Ir tai visiškai normalus dalykas. Lietuvoje taip pat populiarėja ankstyvas ugdymas. Tarkim, į džiazo mokyklą priimame vaikus nuo ketverių metų. Šiemet pirmą kartą per visą mokyklos gyvavimo istoriją sulaukėme tokio gausaus mažiausiųjų būrio. Kai kurie tėvai atvedė trejų metų pyplius, tvirtindami, kad jų atžalos noriai dainuoja, muša ritmą. Puiku, kad šeima stebi vaiko polinkius, gebėjimus ir imasi juos ugdyti. Dirbti su mažiukais tikrai nėra lengva – jie negali išlikti dėmesingi ilgesnį laiką, nori žaisti, dūkti, greitai pavargsta ar net suirzta. Todėl pamokos vyksta kur kas trumpesnės nei įprasta, jose daug žaidimų elementų, toks savotiškas muzikos pradžiamokslis. Svarbu mažąjį sudominti gera muzika, neišgąsdinti jo. http://www.lzinios.lt/Kultura-ir-pramogos/Mokytis-muzikos-nebuna-per-anksti
Užkabinti vaiko emocinį „siūlelį“, pagauti jo aurą. Taip, tai svarbiausia, norint atskleisti talentą ir pasiekti aukštų rezultatų. Darbas ir metodika – tik vėliau. Vaiko susižavėjimas, susidomėjimas muzika suteikia didžiausią impulsą jam toliau tobulėti. Kiekviename mūsų slypi didžiulis potencialas. Laiku jį apčiuopti, įžiebti motyvaciją ir ją puoselėti reikalingas mokytojas. http://avangardas.lt/gyvai/599-kiekviename-mokinyje-slypi-begalinis-potencialas.html
Vaikus sudominti labai sunku, todėl prie jo reikia rasti emocinį priėjimą. Tai, ko gero, yra vienintelis šansas, kad vaikas susidomėtų. Po to būna tokių juokingų dalykų, kad vaikas namie visai negroja ir nieko nesimoko, bet labai nori eiti pas mokytoją groti, nes pas ją smagu ir įdomu. Tu „pakabini“ tą vaiką emociškai, jam smagu tiesiog su tavimi bendrauti. Tuomet tu tuo pasinaudoji ir bandai pasiekti kažkokį rezultatą. Mano manymu, mažas vaikas viską daro dėl kažko. Jis dar negali turėti tos vidinės motyvacijos ir suvokti, kad visa tai daro sau: krauna bagažą, kaupia žinias ir visa kita. Pakankamai protingi tėvai formuoja savo vaikams tokį supratimą. Jau įrodyta teoriškai, kad reikalinga ta tikroji, vidinė motyvacija, nes tas stengimasis dėl tėvų ir dėl mokytojų yra laikinas ir kada nors baigiasi. Jeigu neatsiras vidinė motyvacija, tai anksčiau ar vėliau tas vaikas ims protestuoti prieš mokymąsi. http://avangardas.lt/gyvai/599-kiekviename-mokinyje-slypi-begalinis-potencialas.htmL
Apibendrinimas:Rasti tinkamas priemones, žodžius, žaidimus kurie padėtų vaiką sudominti muzika yra pats didžiausias tėvų, mokytojų, auklėtojų uždavinįs.Padėjus gerus muzikinius pamatus nuo pat ankstyvos vaikystės, mes įdedame didelį indėlį į vaikų vystymosi etapą.Vaikams kurie draugauja su muzika yra lengviau bendrauti, jiems ugdosi gebėjimo susikaupti jausmas. Mokykloje vaikams kuriems nuo mažų dienų buvo ugdomas muzikinis ugdymas yra taip pat lengviau, nes yra išlavinta atmintis, atsakingumas, pareigingumas.
4.IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ MUZIKINIS UGDYMAS
Muzikinė vaiko veikla – aktyvus, specifinis vaiko santykis su muzika, skatinantis tam tikrus vidinius procesus.
Muzikinė veikla yra viena iš svarbiausių kultūros sričių, kur susilieja fantazija ir realybė, tai, kas išmokta, ir tai kas paties sukurta.
Esminiai ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinio ugdymo tikslai yra „įauginti“ vaiką į tautos muzikinę kultūrą, pratinti jį prie didžiosios muzikos, lavinant muzikinius gabumus, mokėjimus, įgūdžius, formuojant estetinį muzikos suvokimą, gerą muzikinį skonį. Ikimokyklinė pedagogika aiškiai apibrėžia vaikų muzikinę veiklą, jos rūšis: muzikos klausymas, dainavimas, ritmika, muzikos kūryba, grojimas, muzikos „kalba“.
Viena svarbiausių sėkmingos ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinės kultūros ugdymo sąlygų yra individualus kiekvieno vaiko psichofizinių muzikos suvokimo ir atlikimo galimybių pažinimas. Atliekant muziką svarbiausia žinoti fizines vaikų galias: balso diapozonus, kvėpavimą, ausies būgnelio, judesių raidos ypatumus, dikciją ir artikuliaciją. Lietuvoje yra ištyrinėta vaikų balso raida, kvėpavimas dainuojant, dikcija ir artikuliacija (V. Budrienė, A. Katinienė, V. Mitrikas, A. Patamsis); judesiai dainuojant, šokant (A. Vaičienė, K. Linkevičius, A. Katinienė). Tyrimai padėjo nustatyti, kad vaikų balsų diapazonai yra siauri ir labai skirtingi, todėl pradiniame dainavimo mokymo etape, siekiant tikslios intonacijos, naudotinos tik mažos apimties dainelės. Be to, ikimokyklinio amžiaus vaikams svarbu ne tik balsus lavinti, bet ir juos saugoti. Laringoskopinė vaikų balsų apžiūra parodė, kad po ilgesnio dainavimo jų balso stygos parausta, vaikai jaučia perštėjimą gerklėje. Be pertraukos vaikai gali dainuoti nekenkdami balsui apie 8 – 9 minutes. Vaikų kvėpavimo dainuojant tyrimas padėjo atskleisti tai, jog ikimokyklinio amžiaus vaikai dainuodami naudojasi tais pačiais kvėpavimo tipais kaip ir suaugusieji: viršutiniu, vidutiniu, žemutiniu ir mišriu (pagal R. Hiusoną). Šiais kvėpavimo tipais jie naudojasi ne tik dainuodami, bet ir kalbėdami. Tai leidžia teigti, jog jie naudojasi natūraliu, įgimtu kvėpavimu. Analizuojant duomenis paaiškėjo, kad skambesni tų vaikų balsai, kurie dainuodami naudojasi žemutiniu ir mišriu tipais. Taip yra ir su suaugusių dainininkų balsų skambumu. Be to, pastebėta, kad dauguma vaikų gali nesunkiai padainuoti neatsikvėpdami dviejų taktų lėtesnio ir keturių taktų greitesnio tempo dainų frazes. Albina Katinienė, Aldona Vaičienė Muzika vaikų darželyje 2001
Ikimokyklinis amžius yra tas periodas, kada žmogus gali pasiekti aukščiausią muzikinių gabumų išsivystymo lygį.Amerikiečių muzikas ir psichologas E. Gordonas teigia, jog muzikiniai gabumai lavėja tik iki devynerių metų.Vėliau jie stabilizuojasi ir lavėja tik gebėjimai, kurie reikalauja iš žmogaus didelių valios pastangų. Albina Katinienė, Aldona Vaičienė Muzika vaikų darželyje 2001
Apibendrinimas:Tėvai, kurie yra neabejingi savo vaikų ateitimi, turi nuo mažų dienų stengtis, kad jiems būtų ugdomas muzikinis ugdymas.Ikimokyklinio ugdymo įstaiga tam yra tinkamiausia vieta.Čia dirba specialistai kurie puikiai mato vaikų sugebėjimus ir padeda jiems vystytis toliau.
5.MUZIKOS VALANDĖLĖS FUNKCIJA
Muzikos valandėlė – pagrindinė veiklos priemonė, kurios metu ugdomi vaikų muzikiniai gebėjimai, formuojami bendros kultūros pagrindai. Muzikos valandėlė – tai pedagogo ir vaiko aktyvi veikla.
Muzikos valandėlės metu vaikai dainuoja, šoka, groja, muzikuoja, klausosi muzikos kūrinių, susipažįsta su elementaria muzikos „kalba“, mokosi savarankiškai improvizuoti, kurti muziką. Ją sudaro daug komponentų: dainavimas, muzikos klausymas, ritmika, muzikos „kalbos“ pradmenys, grojimas muzikos instrumentais, muzikinė kūryba, didaktiniai muzikos žaidimai. Ši muzikinės veiklos įvairovė muzikos valandėlės metu pedagogams leidžia ją įvairiai traktuoti. Tai priklauso nuo pedagogo meistriškumo, profesinio pasirengimo. Svarbiausia, kad pedagogas skatintų vaikų kūrybiškumą, teigiamas emocijas. Be muzikos valandėlių, įvairioms amžiaus grupėms kurį laiką organizuojamos teminės valandėlės. Tai draminio pobūdžio veikla, kurios metu viena tema jungia įvairias meno rūšis, kartais įpinami gamtos, aplinkos pažinimo, sporto, sveiko gyvenimo būdo propagavimo, saugaus eismo, matematikos ir kt. elementai. Tokioms valandėlėms labiau turi pasiruošti pati pedagogė: susidaryti planelį, apgalvoti medžiagą, kuri bus teikiama vaikams, eilėraščiai, dainos, rateliai, žaidimai, smulkioji tautosaka ir, žinoma, pačios pedagogės komentarai.
Vaikų darželiuose įsitvirtino ir kitos formos, kaip antai: muzikos integravimas į kitą veiklą, individuali muzikos valandėlė ir koncertinė veikla. Vaikai pratinami pajausti, suprasti estetinius, meninius bendrumus tarp muzikos ir kitų meno rūšių bei jų ryšį su vaiku supančiu pasauliu. Labiausiai tinkama ugdymo priemonė yra etnomuzika. Ji tinka ir muzikos integravimui į kitą vaikų veiklą. Be muzikos valandėlių, įvairioms amžiaus grupėms jau kurį laiką organizuojamos teminės valandėlės. Pedagogui svarbiausias tikslas – įvairiais būdais skatinti vaiko interesą muzikai ir muzikinei veiklai, pritaikant tinkamas pedagogines priemones.
http://blog.panko.lt/biblioteka/files/2010/05/Ikimokyklinio-muzikinio-ugdymo-metodika.pdf
Apibendrinimas:Muzikos valandėlės padeda pedagogui lavinti vaikų kūrybiškumą, teigiamas emocijas. Šių valandėlių dėka vaikai geriau susipažįsta su etno muzika.Tai labai svarbu norint vaiką nuo mažens pratinti prie mūsų senolių paliktų vertybių. Muzikinių valandėlių tikslas bet kokiais būdais ir priemonėmis skatinti vaikų interesus muzikai.Muzikinė veikla turi teikti vaikams džiaugsmą.
6. MUZIKOS MOKYMO IR MOKYMOSI METODAI
Metodas – tai „sistema veiksmų, būdų tikslui pasiekti“.Mokslo metodas – tai tiesos radimo kelias, grindžiamas loginiu protavimu, tyrimu. Pedagokikojemetodu laikoma mokytojo ir mokinių veiklos būdų sistema, kuria riamentis pasiekiami ugdymo tikslai.
Muzikos mokymo metodu vadintina mokytojo ir mokinių veiklos būdų sistema, padedanti mokiniams ugdytis muzikinę kultūrą.Čia metodo sąvoka vartojama konceptualiaprasme, kuri reiškia tam tikrą muzikinio ugdymo kelią, pagrįstą muzikos mokymo formų ir grandžių visuma. Tai platus muzikinio ugdymo metodo supratimas, šia prasme jis dažnai siejamas su muzikos mokymo koncepcijos kūrėjo vardu (pvz, Z. Kodajaus, Š.Suzuki‘o ir kt.).
Vaizdinis metodas daugiausia naudojamas supažindinant vaikus su nauju muzikos kūriniu. Tai muzikos kūrinio, skirto klausymui, naujos dainos, ratelio, šokio judesių, pjesės demonstravimas, atliekant pačiam mokytojui arba pasinaudojant įrašais.
Vaizdinis muzikos suvokimas. Šio percepcijos būdo atstovų pasisakymuose nėra tų požymių, kurie buvo būdingi intelektualiai vaizdiniam muzikos pažinimui. Aišku, tai jokiu būdu nereiškia, kad tokiam suvokimui nereikalingi žmogaus protiniai sugebėjimai, ne, intelektas čia taip pat vaidina, kaip jau minėta, labai svarbų vaidmenį, tik šių klausytojų mąstyme vyrauja įvairių asociacijų sukelti vaizdiniai. Šiuose gausiuose vaizdiniuose, kurie neleidžia nurodyti bent kokio skirtumą klausytojų muzikos pažinimo, nėra pateikta nė mažiausios nuotaikos, klausytojo emocinės būsenos aprašymo, skaitant panašius pasisakymus, galima tik intuityviai spręsti apie klausytojo išgyventus jausmus ar emocijas. Galima pagrįstai galvoti, jog toks muzikos pažinimo būdas daugiau lavina klausytojo vaizduotę, bet ne jausmus. Ar muzikos garsai tiesiogiai veikia klausytojo vaizduotę, asocijuojasi su įvairiais vaizdiniais ir tik po to teikia subjektui pasitenkinimą, žadina liūdesį, neviltį, džiaugsmą ir pan.? Tai yra, ar tokio klausytojo mąstymas muzikos garsų kalbą – intonacijas – pirmiausia „verčia” į vaizdinius, įvairius jų derinius bei kombinacijas, ir tik tada recipientas patiria meninius išgyvenimus, ar atvirkščiai – iš karto, lyg ir nesąmoningai, nepastebimai patiria įvairiausius jautulius, kuriuos modeliuoja muzikos intonacijų judėjimas ir kurie tada asocijuoja su subjekto patirtimi, inspiruodami kažkada matytus vaizdus, skaitytas knygas ar pan.? Trumpai tariant, svarbu išaiškinti vaizduotės ir išgyvenimų tarpusavio santykį, jų priežastingumo ryšį ir reikšmę muzikos pažinimui: kas šiuo atveju atlieka priežasties, o kas pasekmės funkcijas? Atsakymas į šį klausimą, matyt, gali būti toks: muzikos kūrinio intonacijos inspiruoja atitinkamus klausytojo jautulius, tačiau mąstymas ir vidinė ar išorinė kalba jų nefiksuoja. Patyręs analogiškų, praeityje patirtų išgyvenimų. Gautą rezultatą šio muzikos pažinimo būdo klausytojai jau išreiškia materializuota forma – žodžiais, piešiniais, raidėmis… Taigi tokioje psichinių pažinimo procesų grandinėje paprasčiausiai tik neišryškinamos būsenos, ką , mano nuomone, sugeba atlikti kito muzikos pažinimo būdo atstovai.
Praktinį metodą pedagogas pasitelkia vaikų mokėjimams ir įgūdžiams lavinti. Vaikams pateikiami vokaliniai pratimai, ritmikos pavyzdžiai, mažos melodijos atkarpėlės groti vaikiškais muzikos instrumentais, kūrybiškai eksperimentuoti ir kt. Vaikai juos kartoja, kol susiformuoja atitinkami išoriniai veiksmai, vidiniai procesai. Pedagoginiame procese vaikai daugelį išorinių veiksmų išmoksta pamėgdžiodami suaugusiuosius arba vieni kitus. Dainuodami, šokdami vaikai kartoja kitų veiksmus intuityviai ir taip juos perima.
Aiškindamas muzikos kūrinio atlikimo ypatumus, analizuodamas išklausytą muziką, pedagogas naudoja žodinį metodą. Į pokalbius apie muziką jis įtraukia vaikus, tuo aktyvindamas jų dalyvavimą muzikinėje veikloje.
Darželio muzikinėje veikloje ypač plačiai naudojamas metodas – žaidimas. Sudarant specialius didaktinius žaidimus, perteikiamos muzikinės, estetinės žinios, lavinami įgūdžiai. Kaip žinia, ikimokyklinio amžiaus vaiko dar nedomina jo veiklos rezultatas. Svarbiausia jam – veiksmai, kurie atliekami muzikinėje veikloje. Tačiau tie veiksmai turi būti patrauklūs. Suprantama, kad muzikinėje veikloje ne visi veiksmai vaikams įdomūs, ypač kai reikia įtvirtinti tam tikrus įgūdžius. Pradinėje muzikinėje veikloje, kol neišlavinta vaiko valia, visai nepriimtini bet kokie prievartos metodai, todėl muzikos mokytojas sugalvoja įvairių žaidimų situacijų, kad patrauktų vaikų dėmesį ir pasiektų tikslą.
Visi metodai taip susipynę, jog neįmanoma tiksliai nustatyti, kuris kada dominuoja. http://blog.panko.lt/biblioteka/files/2010/05/Ikimokyklinio-muzikinio-ugdymo-metodika.pdf
Apibendrinimas:Nesvarbu kokį muzikinį metodą naudoja pedagogas.Svarbu, kad jį naudodamas jis sugeba vaiką sudominti muzika.Vaikas supranta ko iš jo norima ir tai maloniai atlieka.
IŠVADOS
Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas.M.K.Čiurlionis http://www.decotopics.com/grazus_zodziai/grazus_zodziai_apie_muzika.php
Įsigilinus į muziko pasaulį tampa aišku, kad ji yra neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis, tai specifinis žmonių bendravimo būdas ir procesas. Muzikos svarba labai didelė ir įvairi. Ji turi nepaprastai didelę reikšmę jo auklėjimui, estetinių pažiūrų, jausmų, meninio skonio ugdymui, dvasiniam turtinimui, asmenybės formavimuisi. Gera, tikrai meniška muzika taurina žmogų, ugdo jį morališkai, doroviškai, lavina vaizduotę, atmintį, moko dvasiškai susikaupti, įsigilinti į savo vidinį pasaulį, į gyvenimą žiūrėti kūrybiškai, gėrėtis ir džiaugtis, skatina būti geresniu.
Nuo mažų dienų pratinant vaiką prie muzikos mes padedame prasiskleisti jo kūrybiškumui. Muzika daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį. Vienas svarbiausių muzikos ugdomųjų paskirčių – skatinti teigiamas emocijas. Teigiami jausmai skatina, žadina teigiamas mintis, teigiamos mintys – teigiamus darbus.
Pedagogo uždavinys parinkti tinkamus metodus skatinant vaiko muzikinį ugdymą, kad muzika jiems taptų mylimu ir geru draugu nuo mažens.
Baltai juodi pianino klavišai,
Prikeltų net skaudžiai parkritus,
Bėgant, ieškant, einant tolyn,
Geležinkelio bėgiais pirmyn. http:// www.alfa.lt/straipsnis/152627
LITERATŪRA
Albina Katinienė, Aldona Vaičienė Muzika vaikų darželyje 2001
http://avangardas.lt/gyvai/599-kiekviename-mokinyje-slypi-begalinis-potencialas.htmL
http://www.lzinios.lt/Kultura-ir-pramogos/Mokytis-muzikos-nebuna-per-anksti
http://www.priekavos.lt/kaip-gydo-muzika/
http://www.alfa.lt/straipsnis/13487659/Muzikos.nauda.musu.sveikatai=2012-01-09_12-28/
http://www.lev.lt/lt/painimas/sveikata/954-doms-straipsniai/1113-muzikos-taka-vaiko-vystymuisi.html
http://blog.panko.lt/biblioteka/files/2010/05/Ikimokyklinio-muzikinio-ugdymo-metodika.pdf
http://www.decotopics.com/grazus_zodziai/grazus_zodziai_apie_muzika.php
http:// www.alfa.lt/straipsnis/152627
17