MUZIKOS POVEIKIS ŽMOGUI

MUZIKOS POVEIKIS ŽMOGUI

Niekas taip nesmelkia jausmų, kaip muzika.Tai pastebėjo dar senovės Egipto žyniai.Šventyklose jie tam tikrais sąskambiais gydydavo ligonius.Stebuklingą muzikos poveikį nuo seno pripažino ir senovės graikai.Žymusis jų dainius Orfėjas, anot amžininkų, savo lyra priversdavo nurimti, sutaikyti žmones, žvėris ir visą visatą, o jo sekėjas mąstytojas Pitagoras (540-500m.pr.Kr.)muzika gydė sunkius ligonius.To meno mokėjo ir senovės Romos žyniai.
Šiandienos mokslininkai stebėjimais ir bandymais įrodė, jog darni, skambi vadinamoji klasikinė bei liaudies muzika gerina virškinimą, malšina skausmus, gydo širdies bei dvasios (psichines) ligas.Augalai, joos klausydami geriau auga,būna derlesni, gyvuliai-smagesni, sveikesni.Tačiau pastaruoju metu kuriama daug tokių sąskambių, kurie ardo, griauna sveikatą, gniuždo ir žlugdo žmogų, jo asmenybę ir dvasią.Triukšminga, rėkli dabartinė pramogų muzika skatina vadinamųjų nepakeliamos įtampos (streso) hormonų gamybą.Jų veikiamas žmogus užmiršta, ką patyręs ar mokęsis, ilgainiui ima darytis piktas, irzlus, umarus ir žiaurus, gerokai sumenksta jo atmintis, vaizduotė, proto pajėgumas. Bandymais įrodyta, kad augalai nuo tokio triukšmo ima menkti, gyvūnai-siusti.
Ką klausyti?Rinkitės patys.

Gydomasis muzikos poveikis. Ką gydo muzika.
Grigališkajame chorale panaudojami natūralūs kvėpavimo pratimai, kuurie sukuria laisvos erdvės pojūtį. Jis labai tinka ramioms studijoms ir įtampai sumažinti.
Lėtesnė baroko muzika (Bacho, Handelio, Vivaldi, Corelli) suteikia tvirtumo, tvarkos, numatymo ir saugumo jausmą, darbui ir mokymuisi sukuria protiškai skatinančią aplinką.
Klasikinė muzika (Haidno ir Mozarto) pasižymi aiškumu, elegancija ir

r skaidrumu. Ji padidina dėmesingumą ir pagerina atmintį bei erdvinį suvokimą.
Romantinė muzika (Schuberto, Schumanno, Tchaikoysky, Chopino ir Liszto) pabrėžia išraišką ir jausmą, dažnai įterpia individualizmo, nacionalizmo ir misticizmo temas. Ši muzika labiausiai tinka simpatijai, užuojautai ir meilei sužadinti.
Impresionistinė muzika (Debussy, Faure ir Ravelio) pagrįsta laisvai tekančiomis muzikinėmis nuotaikomis ir įspūdžiais. Ji sukelia svajingus vaizdinius. Ketvirtis valandos į dienos sapną panašios muzikos, po kurios keletui minučių išsitiesite, atpalaiduos jūsų kūrybinius impulsus ir atgamins sąsajas su pasąmone.
Džiazas, bliuzas, diksilendas, soulas, kalipsas, regis, ir kitos muzikos šokio formos, atėjusios iš išraiškingo Afrikos paveldo, gali pakylėti ir įkvėpti, sukelti didelį džiugesį ir liūdesį, perteikti sąmojį ir ironiją, apskritai sutvirtinti mūsų žmoniškumą.
Salsa, rumba, maranga, makarena ir kitos pietų Amerikos muzikos rūšys yra gyvo ritmo ir metro, kuuris širdį verčia greičiau plakti, visą kūną judėti ir daugiau prakaituoti. Tačiau samba pasižymi reta galia pojūčius sužadinti ir sušvelninti tuo pačiu metu.
Bigbendas, popmuzika ir populiariausių dainų keturiasdešimtukas, taip pat kantri muzika skatina lengvus ir vidutinius judesius, emocijas ir gerą savijautą.
Roko muzika – tokių muzikantų ir grupių kaip Elvis Presley, ,,The Rolling Stones” arba Michaelas Jacksonas – sukelia aistras, skatina veikti, panaikina įtampą, slopina skausmą ir sumažina kitų nemalonių bei ausį rėžiančių ambiento garsų poveikį. Taip pat ji gali sukelti įtampą, nedarną, st
tresą ir skausmą kūne, kada nesame nusiteikę energingai linksmintis.
Ambiento elgsenos ir Naujojo amžiaus muzika, kurioje nevyrauja ritminis pradas (pavyzdžiui, Steveno Halperno arba Briano Eno), suteikia ištęstą laiko suvokimą ir praplečia erdvės pojūtį, sukelia būdravimo ilsintis būseną.
Sunkusis metalas, pankrokas, repas, hiphopas ir grandžas gali sujaudrinti nervų sistemą, ir tai veda į aktyvią elgseną bei saviraišką. Ji taip pat gali būti ženklas kitiems (ypač suaugusiesiems, gyvenantiems tame pačiame name su muzika grasančiais paaugliais) apie jaunosios kartos vidinės sumaišties ir poreikio atsipalaiduoti gilumą ir stiprumą.
Religinė ir sakralinė muzika, taip pat šamanų būgnų ritmai, bažnytiniai himnai, evangelikų muzika bei spiričiueliai gali mus nuleisti ant žemės, sukelti gilios ramybės ir dvasinės suvokties būseną. Taip pat ji nepaprastai padeda atsiriboti ir įveikti skausmą.
Iš knygos ,,Mocarto muzikos poveikis”

Leave a Comment