Nudegimai ir jų pirmoji pagalba

TURINYS

Įvadas 3
1. Terminiai nudegimai ir jų klasifikacija 4
2. Nudegiminė liga 5
3. Mirštamumo nuo nudegimų analizė 6
4. Pirmoji pagalba 8
Išvados 11
Literatūra 12Įvadas
Nudegimas gali būti dėl aukštos temperatūros (ugnies, karštų skysčių, garų, įkaitusių daiktų) poveikio. Taip pat jį gali sukelti ultravioletiniai (saulės, kvarco lempos), jonizuojantys spinduliai, cheminės medžiagos, elektros srovė, žaibas.
Odą sudaro keli skirtingi sluoksniai .ji turi daug funkcijų , viena iš jų – saugoti kūną nuo mikrobų. Nudegimas gali suardyti apsauginę odos užtvarą ir leisti mikrobams patekti į organizmą bei sukelti infekciją. Nudegimas gali būti išorinis (odos, akių) ir vidinis (stemplės, kvėpavimo takų).
Nudegimas – viena sunkiausių paatologijų, susijusi su dideliu mirštamumu. Labai svarbi ligonio apžiūra, laiku ir teisingai suteikta pirmoji pagalba, jo būklės įvertinimas bei prognozė. Labai nudegus, pirmosios 2-3 paros-šoko laikotarpis, todėl reikalingas intensyvus gydymas. Šoko laikotarpiu labai nudegęs ligonis gali mirti nuo nekoreguoto šoko ir homeostazės sutrikimų, intoksikacijos smalkėmis, kvėpavimo takų pažeidimo. Tolesnės dvi trys savaitės – tai žaizdų chirurginio gydymo laikotarpis. Šiuo laikotarpiu svarbu užtikrinti organizmo energijos ir maisto medžiagų poreikį.
Didelės rizikos grupei mirštamumo atžvilgiu priklauso vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai. Nudegimams ypač jautrūs vaikai. Buuityje jie dažnai apdega. Maži vaikai nusidegina netgi šilta arbata. Vaikams greitai vystosi nudegiminė liga. Labai svarbi vaikų nudegimo prevencija. Tėvai turi būti labai dėmesingi saugodami vaiką nuo žalojančių faktorių.
Šio mano rašto darbo tikslas – išsiaiškinti nudegimų priežastis, klasifikaciją. Išanalizuoti nudegimų la

aipsnius, nudegimų pasekmes, kaip laiku ir tikslingai suteikti pirmąją pagalbą.1.Terminiai nudegimai ir jų klasifikacija
Nudegimai (cobustiones) – būna terminiai, cheminiai ,elektros traumos atveju, įtrenkiant žaibui, veikiant radioaktyviam spinduliavimui.
Terminiai nudegimai įvyksta veikiant aukštai temperatūrai. Nusideginus liepsna, karštu oru, karštu vandeniu, karštu lydytu metalu, kitais įkaitusiais iki karštumo daiktais, saulės spinduliais. Daugiausia nudegimų pasitaiko buityje, ko pasekoje nudega galūnės, rečiau – galva, liemuo. Nudegus veidui ir krūtinei, dažnai pažeidžiami kvėpavimo takai. Gaisro metu ne tik nusideginama liepsna, bet prisikvėpuojama dujų, suodžių. Nuo dūmų dažnai užtrokštama.
Pagal audinių pakenkimo gylį nudegimai sukelia vietinius( 4 laipsnių pokyčius ) ir bendrus (nudegiminę ligą).
Nudegimo prognozę lemia 4 veiksniai:
● nudegimo plotas (visas kūno odos plotas =100%;t.y.1,7-1,8 m2)
● nudegimo gylis;
● bendra organizmo būklė (lydintieji susirgimai);
● amžius (blogesnė prognozė iki 3m. vaikams ir vyresniems 60m.)
Nudegimo gylis priklauso nuo karščio inntensyvumo ir poveikio trukmės. Pirminės apžiūros metu ne visada galima nustatyti nudegimo laipsnį.
Pirmojo laipsnio nudegimas pasireiškia odos paraudimu, patinimu, perštinčiu ar deginančiu skausmu. Pakenkimas tik epiderminis, kuris užgyja per kelias dienas be randų, kartais kuriam laikui gali išlikti odos pigmentacija. Šis nudegimas pasitaiko nesaikingai kaitinantis saulėje.
Antrojo laipsnio nudegimas yra gilesnis. Be paraudimo ir patinimo dar susidaro pūslelės, kuriose susikaupia skaidrus serozinis skystis ar drumstas skystis. Įtemptos pūselės trūksta, o po jomis yra skausmingas, lengvai pažeidžiamas ir linkęs infekuotis gilesnis epidermio sl
luoksnis. Pūslių turinys taip pat gali infekuotis, supūliuoti. Jei pūslės nesupūliuoja, tai pakenkimas užgyja po 14-16dienų ,be randų. Jei supūliuoja pūslių turinys, prasideda infekcija, pūslių dugnas pasidengia granuliacijomis, kurios palaipsniui epitelizuojasi. Gijimas užtrunka ilgiau, lieka paviršiniai randai. Antro laipsnio nudegimas dažnai pasitaiko nusideginus karštu vandeniu ar garais.
Trečiojo laipsnio nudegimas yra skirstomas į III A ir III B laipsnius. Esant III A laipsnio nudegimui, nekrotizuojasi epidermis ir paviršinis odos sluoksnis. Vietomis išlieka germicinacinis epitelio sluoksnis, prakaito, riebalinių liaukų, plaukų šaknų epitelis. Nudegęs plotas išlieka jautrus. Nudegus karštais skysčiais, garais, susidaro šlapia, minkšta, pilkai balkšva nekrozė. Nusideginus liepsna, karštu metalu – nekrozė būna sausa, kieta, rudos spalvos. III A laipsnio nudegimo atveju nekrozavusi oda atsidalo, susidaręs defektas užsipildo granuliacijomis. III A laipsnio nudegimas epitelizuojasi iš išlikusių epitelinių salelių, liaukų epitelio ir iš nudegimo kraštų .III A laipsnio nudegimas užgyja savaime.
Kai oda pakenkiama per visą jos storį – šis nudegimas priskiriamas III B laipsniui. Nekrotizuoja visi odos sluoksniai, išnyksta visų rūšių jautrumas. Toks nudegimas savaime neužgyja, nebent jo plotas visai nedidelis, ir epitelis jį uždengia augdamas iš nudegimą supančios odos kraštų .Esant III B laipsnio nudegimui, nekrozė atsiskiria arba pašalinamos chirurgiškai. Odą tenka persodinti.
Ketvirtojo laipsnio nudegimas Įvyksta įlgą laiką veikiant aukštai temperatūrai. Nekrotizuoja arba suanglėja ir gi
ilesni audiniai: poodinė ląsteliena, raumenys, net kaulai. I , II ir III A laipsnių nudegimai vadinami paviršiniais, o III B ir IV laipsnių –giliausias. Esant IV laipsnio nudegimui suanglėjusius audinius tenka pašalinti, o galūnes amputuoti.2. Nudegiminė liga
Vietiniai odos bei gilesnių sluoksnių terminiai pakenkimai sukelia organizmo bendrus patologinius reiškinius, kurie vadinami nudegimine liga ( morbus combustionis ).Gilus 10% nudegimas sukelia nudegiminę ligą, o esant paviršiniam nudegimui, jei nudegę 20% kūno paviršiaus išsivysto nudegiminė liga. Nudegus bendri pakitimai greičiau atsiranda vaikams ir senesniems žmonėms. Jiems nudegiminė liga pasireiškia nudegus tik 5% viso odos ploto. Skiriami 4 nudegiminės ligos periodai:
1) nudegiminis šokas;
2) ūminė nudegiminė toksemija;
3) nudegiminė septikotoksemija;
4) rekonvalescencijos (gyjimo ) periodas;
Nudegiminis šokas yra trauminio šoko atmaina. Sukelia skausmas ir psichinė trauma. Nudegus dideliam plotui dirginama labai daug nervinių galūnėlių. Padidėjus kraujagyslių sienelės pralaidumui, netenkama daug plazmos, sutirštėja kraujas. Prasideda irstančių audinių toksinų rezorbcija, kas taip pat keičia nudegiminio šoko eigą.
Nudegiminiam šokui būdinga erektilinė fazė, kuri užtrunka 1-2 valandas. Ligonis sujaudintas, blaškosi, šaukia , dejuoja, skundžiasi dideliais skausmais. Kūno temperatūra sumažėjusi, arterinis kraujo spaudimas padidėjęs. Apie šoko gylį sprendžiama iš nudegusio bendros išvaizdos, dažno pulso, kvėpavimo. Sunkiais šoko atvejais būdinga oligurija ar net anurija. Jei šlapimas išsiskiria mažiau kaip 15ml per 1 val., tai rodo esant gilų šoką. Nudegiminis šokas trunka 2-3 paras. Jo eigą apsunkina kvėpavimo ta
akų nudegimas, kuris sukelia trachėjos bei bronchų paburkimą ir bronchopneumoniją.
Ūminė nudegiminė toksemija atsiranda dėl baltymų irimo produktų ir toksinių žaizdos medžiagų rezorbcijos į kraują. Kai yra didelis nudegimas toksemija prasideda dar esant ligoniui šoko būklėje. Griūvančių audinių toksinai patekę į organizmą pakenkia parenchiminius organus.
Šiuo periodu stebimas CNS slopinimas, kartais komos būklė. Ligonis išblyškęs, kvėpavimas paviršutiniškas, dažnas, pulsas 110-130 kartų per minutę. Ligonio apetitas blogas, kankina troškulys, pykinimas, nemiga, traukuliai.
Nudegiminė toksemija užtrunka apie 15 parų ir tikslingai gydant ,palaipsniui pereina į gyjimo stadiją.
Nudegiminė septikotksemija prasideda 15-20 dieną po nudegimo. Sumažėjus organizmo atsparumui visas nudegęs paviršius ima pūliuoti. Šio periodo būna lengva forma, pasireiškianti pūliavimu, temperatūra iki 38 0 C, nedidelė intoksikacija. Kai intoksikacijos požymiai ryškesni, tai sunki forma, pasireiškianti bendrąją pūlinga infekcija (sepsiu ).Esant sepsiui, karščiavimas – hektinis, kai ryto temperatūra žemesnė už normalią, vakare pasiekia 39-400C, išryškėja anemija. Ligonis neturi apetito, jį kankina nemiga. Nudegusiame plote granuliacijos vangios, blyškios, dažnai atsiranda pragulos. Jeigu nudegę plotai per 1-2 mėnesius nepadengiami oda, ligoniui išsivysto nudegiminis išsekimas, blogėja bendra būklė, dingsta apetitas, susidaro pragulos. Tokioje būklėje ligoniai neretai miršta. Septikotoksemijos periodas gali užsitęsti iki metų ir ilgiau.
Gyjimo ( rekonvalescencijos ) periodas prasideda ,jei nudegęs plotas laiku ir racionaliai pradėtas gydyti. Paciento būklė gerėja, atsiranda apetitas, normalizuojasi kūno temperatūra, susitvarko medžiagų apykaita, pradeda augti kūno svoris. Nudegiminio ploto pūliavimas pasibaigia, atsiranda sveikos granuliacijos, kurios pasidengia epiteliu, arba prigyja persodinta oda.
Nudegiminės ligos komplikacijos: pneumonija, virškinamojo trakto eroziniai bei opiniai procesai, kraujavimas iš skrandžio, hepatitas, nefritas, amiloidozė, vietiškai susidarę deformuojantys keloidinai randai, tropinės opos.
Nudegimams labai jautrūs vaikai. Jų oda daug plonesnė ir jautresnė. Vaikams greitai vystosi nudegiminė liga, šokas prasideda be erektilinės stadijos.3. Mirštamumo nuo nudegimų analizė
Nudegimas – viena sunkiausių patologijų, susijusi su dideliu mirštamumu. Labai nudegus, pirmosios 2-3 paros – šoko laikotarpis, todėl reikalingas intensyvus gydymas. Šoko laikotarpiu labai nudegęs ligonis gali mirti nuo nekoreguoto šoko ir homeostazės sutrikimų, intoksikacijos smalkėmis, kvėpavimo takų pažeidimo. Tolesnės dvi trys savaitės – tai žaizdų chirurginio gydimo laikotarpis. Uždelsus atlikti negyvybingų audinių pašalinimą, galimos žaizdų infekcijos, sepsis. Labai nudegusiems ligoniams būtina užtikrinti energijos ir maisto medžiagų poreikį. Pavojingiausios nudegimų komplikacijos : pneumonija, plaučių edema, sepsis, ūminis inkstų nepakankamumas, dauginis organų nepakankamumas.
Labai svarbi ligonio apžiūra, jo būklės įvertinimas bei prognozė. Nudegimo laipsnis vertinamas remiantis šiais kriterijais: nudegimo plotas ir gylis, ligonio amžius, kvėpavimo takų nudegimas, gretutinės ligos.
Dideliems nudegimams priskiriami:
 dalies odos storio nudegimas daugiau kaip 15 proc. ir viso odos storio nudegimas daugiau kaip 10 proc. kūno paviršiaus ploto;
 nudegimai pažeidžiantis kritines vietas: veidą, rankas, pėdas, tarpvietę ;
 nudegimai vyresnio amžiaus žmonėms ;
 nudegimai žmonėms sergantiems sunkiomis gretutinėmis ligomis.
Vidutiniai nudegimai – tai 15-25 proc. dalies odos storio nudegimai ir viso odos storio nudegimai nuo 3 iki 10 proc. kūno paviršiaus ploto. Didelės apimties nudegimai turi būti gydomi stacionare, nes yra didelė komplikacijų ir mirštamumo rizika.
2002 m. Kauno medicinos universiteto klinikose buvo atliktas tyrimas mirusių nuo nudegimų ligonių. Tyrimo tikslas buvo- pateikti duomenis apie Kauno medicinos universiteto klinikose 1993 – 2002 metais mirusius nudegusius ligonius, jų gretutines ligas, lytį, amžių, nudegimo plotą ir gylį , komplikacijas, atrinkti rizikos ligonius, kuriems turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Tyrimo metu buvo išanalizuotos 283 ligonių, mirusių nuo nudegimų 1993- 2002 metais, ligos istorijos.
Remiantis tyrimo rezultatais, Kauno medicinos universiteto klinikų Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriuje gydėsi 1876 ligoniai. Nudegusių ligonių mirštamumas 1993 – 2002m. svyravo tarp 9 – 22 proc., vidurkis – 13,3 proc., standartinė deviacija (SD) – 3,38 proc.
1 lentelė Kauno medicinos universiteto klinikose gydytų nudegusių ligonių skaičius ir jų mirštamumas
Metai Gydyta Mirė Mirštamumas, proc.
1993 201 30 13
1994 202 32 14
1995 197 30 13
1996 195 34 15
1997 180 17 9
1998 193 28 13
1999 215 25 10
2000 144 40 22
2001 167 25 13
2002 182 23 11
Iš viso 1876 284 –
Vidurkis 187,6 28,4 13,3
SD 20,34 6,38 3,38
Maksimali reikšmė 215 (1999 m.) 40 (2000 m.) 22 (2000 m.)
Tarp mirusiųjų vyravo vidutinio ir vyresnio amžiaus ligoniai – 41- 80 metų. Ligonių amžiaus vidurkis – 56 metai. Vyriausias ligonis buvo – 96 metų, jauniausias – 18 metų.
2 lentelė. Mirusių pacientų pasiskirstymas pagal amžių
Amžiaus grupės, Ligonių Procentas nuo
metai skaičius visų ligonių, proc.
Iki 20 6 2,12
21-30 19 6,71
31–40 36 12,72
41-50 46 16,25
51-60 52 18,37
61-70 53 18,73
71-80 50 17,67
81-90 15 5,30
91-100 6 2,12

Iš 283 tiriamųjų ligonių, 100 ligonių ( 35 proc. ) ligos istorijose nebuvo nurodytos jokios gretutinės ligos. 65 proc. mirusiųjų pacientų buvo sirgę viena ar keliomis gretutinėmis ligomis.
Dažniausias nudegimo faktorius – liepsna 204 (72 proc. ), skysčiai – 27 ( 9,5proc. ), garai – 3 (1proc.), nenurodyta – 18 (6,4 proc. ).
Kauno medicinos universiteto klinikose nuo hospitalizacijos iki mirties ligoniai praleido nuo 1 iki 81 paros, gydymo stacionare vidurkis -13,9 dienos. Per pirmąsias 3 paras mirė 31 (11proc.)ligonių, 108 (38 proc.) mirė per pirmąją savaitę, 36 (13 proc.) mirė per antrąją savaitę, 12 (4 proc.)- per trečiąją , 38 (13 proc.) ligonių mirė vėliau.
Šios analizės duomenimis, dažniausios komplikacijos buvo: pneumonija – 70 proc., sepsis-39 proc., plaučių edema – 13 proc. ligonių.
Išvada: didelės rizikos grupei mirštamumo atžvilgiu priklauso vyresnio amžiaus. ( vyresni nei 50 metų) didelį kūno plotą (20 >15proc. kūno paviršiaus ploto, 30 >10 proc.) nudegę ligoniai, sergantys gretutinėmis ligomis. Pagrindinė mirties priežastis – pneumonija, plaučių edema ir sepsis.4. Pirmoji pagalba
Prieš gydydami nudegimą:

 Apžiūrėkite, ar negresia pavojus. Jei jums gresia pavojus, nesiartinkite prie nukentėjusio.
 Vadovaukitės ABC schema. Jei nukentėjusysis atrodo be sąmonės, patikrinkite reakciją. Jei nereaguoja, atverkite kvėpavimo takus ir patikrinkite kvėpavimą. Jei kvėpuoja, paguldykite į atsigavimo padėtį. Patikrinkite kraujo apytaką ir laikykite kvėpavimo takus atvirus. Prireikus būkite pasirengę gaivinti.
Kaip atpažinti nudegimus:
• Šokas – žiūrėkite, ar nėra šoko požymių. Kuo gilesnis nudegimas ir platesnis nudegimas, tuo stipresnis gali būti šokas.
• Skausmas – labai stiprus skausmas –visų nudegimų požymis, nors gilūs nudegimai kartais gali būti mažiau skausmingi negu paviršiniai, nes jų metu pažeidžiami odoje esantys nervų galai.
• Paraudimas – jei nudegimas negilus, oda labai greit paraus.
• Pūslės – po viršutiniu odos sluoksniu gali susiformuoti nedideli skysčio burbuliukai, vadinami pūslėmis. Jie gali plyšti, suardydami ploną odos sluoksnį ir palikdami nedidelę raudoną rasojančią dėmelę.
• Patinimas – labai greitai aplink nudegusią vietą patins.
• Apanglėjusi oda – jei nudegimas gilus, galite pastebėti, kad oda pilka ir apanglėjusi.
• Priežastis – netoliese galite pastebėti, kas sukėlė traumą. Tai padės nustatyti jos pobūdį.

Pirmoji pagalba terminio nudegimo atveju :
1. Nutraukite aukštos temperatūros poveikį.
2. Nudegusią vietą skubiai šaldykite (šaltu vandeniu 3-10 min.). Šaldykite nenutraukę drabužių nuo nudegusios kūno vietos!
3. Apnuoginkite nudegusią vietą, uždenkite steriliu tvarsčiu, sutvarstykite.
4. Malšinkite skausmą.
5. Jeigu skausmas stiprus, nudegimas gilus, nudegė didelis odos plotas, veidas, akys, kvėpavimo takai, ryklė ir giliau, tarpvietė, pakilo kūno temperatūra, skubiai vykite, vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.
Pirmoji pagalba cheminio nudegimo atveju :
Nudegus rūgštimi
Skubiai gausiai plaukite nudegusią vietą vandeniu (geriausia tekančiu). Saugokite savo rankas!
1. Apnuoginkite nudegusią vietą, uždenkite steriliu tvarsčiu, sutvarstykite.
2. Malšinkite skausmą. Skubiai vykite, vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.
Nudegus šarmu
1. Skubiai nusausinkite aplietą vietą, nubraukite sausą šarmą nuo kūno paviršiaus. Saugokite savo rankas!
2. Skubiai gausiai plaukite nudegusią vietą vandeniu (geriau tekančiu).
3. Apnuoginkite nudegusią vietą, uždenkite steriliu tvarsčiu, sutvarstykite.
4. Malšinkite skausmą. Skubiai vykite, vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.
Pirmoji pagalba nudegus elektros srove, paveikus žaibui :
1. Būkite atsargūs. Nesilieskite prie elektros šaltinio, nelieskite nukentėjusiojo, jei nesate įsitikinę, kad tai saugu!
2. Apnuoginkite nudegusią vietą, uždenkite steriliu tvarsčiu, sutvarstykite.
3. Malšinkite skausmą. Skubiai vykite, vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.
Žinotina
• Neplėškite drabužių nuo nudegusios vietos, jei jie prilipę. Sterilų tvarstį dėkite ant jų.
• Nepradurkite pūslių.
• Netepkite nudegusios vietos kremu, tepalu.
• Nedėkite ant nudegusios vietos ledo.
• Netvarstykite veido ir tarpvietės.
• Nudegus akis, visada reikia skubiai gausiai plauti tekančiu vandeniu (15-20 min.).
• Jei nudegė kvėpavimo takai, burna, ryklė, stemplė, visada skubiai vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.
• Jei nežinote, kokia chemine medžiaga nusidegino, visada skubiai gausiai plaukite tekančiu vandeniu.Išvados
1. Dažniausiai nudegimai pasitaiko buityje. Pagrindinis nudegimo faktorius – liepsna.
2. Nudegimo sunkumas ir pavojingumas priklauso nuo nudegimo ploto, gylio, nukentėjusiojo amžiaus.
3. Nudegimas – viena sunkiausių patologijų, susijusi su dideliu mirštamumu. Pagrindinės nudegimų komplikacijos yra : pneumonija, plaučių edema, sepsis.
4. Nudegusiems ligoniams būtina užtikrinti energijos ir maisto medžiagų poreikį.
5. Labai svarbu laiku ir teisingai suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam asmeniui.

LITERATŪRA

1. Britų Raudonasis kryžius. Praktinė pirmoji pagalba.-Vilnius,1998
2. Dailydėnas D.Chirurginių ligonių slauga.-Panevėžys,2001
3. Medicina. 40tomas.Nr.4-2004
4. Plevokas P., Kalibatienė D.,Gradauskas A. Slaugytojo chirurgija.-Vilnius,2002
5. Plevokas P., Gradauskas A. Chirurgijos pradmenys. I-ma dalis .-Vilnius, 2000
6. Ridmeika R.,Nudegimų chirurgija. Mokomoji knyga.-Kaunas,2002
7. http://www.oneline.lt/sveikata.htm
8. http://www.sveikas.lt/ligos_placiau

Leave a Comment